Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės A. B. ieškinį atsakovui A. K. dėl išlaikymo dydžio pakeitimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Teismo posėdžio metu ieškovė prašė tenkinti ieškinį visiškai jame išdėstytais motyvais. Ieškovė papildomai paaiškino, jog išlaikymui skirtas lėšas ieškovė paskirstytų naudingiau nei šiuo metu tai daro pati dukra. Mergaitė yra paauglė, jos poreikiai didesni, ji nori būti graži, artėja vidurinės mokyklos baigimo laikotarpis. Mano, kad dukra turi skirti visą dėmesį mokslams, o ne eiti dirbti, dukra šiuo metu yra 10 -oje klasėje. Kas mėnesį ieškovė dukros išlaikymui išleidžia 458 Eur. Reikalinga suma dukros išlaikymui būtų apie 600 Eur. Nuo 2018 m. birželio mėn. atsakovas perveda po 200 Eur į dukros sąskaitą. Tačiau dukra savarankiškai nesugeba racionaliai paskirstyti iš atsakovo gaunamų lėšų. 40-50 Eur reikalinga per mėnesį psoriazės gydymui. Dukra į namus maisto neperka visiškai, todėl ieškovei dukrą tenka išlaikyti tik iš savo lėšų. Suaugęs žmogus lėšas paskisto daug protingiau. Dabar dukra priima sprendimus, tačiau nenumato, kad gali būti ir neplanuotų išlaidų, dukra minėjo, kad jos poreikiams 200 Eur neužtenka.

Šalių nepilnametė dukra B. B. teismo posėdžio metu paaiškino, kad su mama santykiai nėra labai geri, nesinori prašyti pinigų, nežino, kaip mamai sekasi tvarkytis su šeimos finansais. Namuose labai mažai valgo, nes yra labai užimta, todėl jai reikia daugiau pinigų. Kol tėtis nepervesdavo jai asmeniškai pinigų, mama tik 40 Eur per mėnesį duodavo pramogoms, šių pinigų jai neužtekdavo. Mama taip pat duodavo pinigų maistui mokykloje.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinys tenkintinas iš dalies.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų ir šalių paaiškinimų nustatyta, kad B. B., gim. (duomenys neskelbtini), yra ieškovės ir atsakovo duktė. 2011 m. balandžio 8 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismas sprendimu ieškovės ieškinį tenkino iš dalies ir nustatė atsakovo tėvystę, dukros išlaikymui iš atsakovo priteisė po 400 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2010-09-01 iki dukros pilnametystės, 800 Lt išlaikymo įsiskolinimą už 2010 m. liepos ir rugpjūčio mėnesius, dukrai priteisto išlaikymo lėšų tvarkytoja paskyrė ieškovę, kitą ieškinio dalį atmetė. Atsakovas išlaikymą dukrai perveda kiekvieno mėnesio viduryje. Iki 2016 m. rugsėjo mėn. atsakovas išlaikymą mokėjo po 116 Eur. Nuo 2016 m. rugsėjo 15 d. atsakovas geranoriškai, įvertinęs dukros išaugusius poreikius, mokėjo po 150 Eur kiekvieną mėnesį. Nuo 2017 m. spalio mėnesio pradėjo mokėti dar didesnį išlaikymą po 190 Eur, o nuo 2018 m. birželio mėn. po 200 Eur kas mėnesį. Šias aplinkybes patvirtina atsakovo banko išrašai.

Dėl išlaikymo dydžio pakeitimo

Ieškovė ieškiniu prašo pakeisti Klaipėdos miesto apylinkės teismo sprendimo dalį, kuria teismas nustatė, kad atsakovas privalo mokėti po 116 Eur per mėnesį išlaikymą nepilnametei dukrai, padidinat išlaikymo dydį iki 300 Eur, argumentuodama tuo, jog vaiko poreikiai padidėjo ir jų patenkinimui per mėnesį reikalinga apie 600 Eur suma, todėl 200 Eur suma, kurią atsakovas teikia, nebepakankama vaikui išlaikyti. Atsakovas prašo ieškinio netenkinti ir sutinka mokėti 200 Eur išlaikymą dukrai. Mano, kad ieškovė klaidina teismą, nes nenurodė visų savo gaunamų pajamų, dukters poreikius nepagrįstai padidino. Be to, atsakovas mano, kad 130 Eur iš dukters išlaikymo ji skiria savo asmeninio turto gausinimui, tai yra moka būsto paskolą. Vaiko pinigai turi būti naudojami išimtinai tik vaiko poreikiams, o ieškovė tenkina savo poreikius iš atsakovo teikiamo išlaikymo.

Prievolė išlaikyti vaiką mokant periodines įmokas yra tęstinio pobūdžio, paprastai vykdoma ilgą laikotarpį, todėl kinta vaiko poreikiai, taip pat gali kisti ir tėvų galimybės patenkinti šiuos poreikius. Pasikeitus bent vieno iš tėvų turtinei padėčiai arba išlaikomo vaiko poreikiams, kai jų nebeatitinka teismo sprendimu nustatytas išlaikymo dydis, atsiranda pagrindas suinteresuotiems asmenims kreiptis į teismą dėl išlaikymo dydžio pakeitimo (CK 3.201 straipsnis). Vaiko poreikiai ir tėvų turtinė padėtis priklauso nuo daug subjektyvių ir objektyvių veiksnių, jie nėra statiški, todėl, esant esminiam vaiko poreikių ir (ar) tėvų turtinės padėties pokyčiui, gali būti keičiamas ir išlaikymo vaikui dydis. Teismas, spręsdamas, ar yra pagrindas priteistam išlaikymo dydžiui pakeisti, turi nustatyti ir įvertinti dvejopo pobūdžio aplinkybes: pirma, aplinkybes, susijusias su tėvų turtinės padėties esminiu pasikeitimu ir, antra, aplinkybes, susijusias su vaiko poreikių pasikeitimu – padidėjimu (pvz., dėl vaiko ligos atsirado papildomų sveikatos priežiūros išlaidų, didesnių išlaidų reikia vaiko mokymui, gebėjimų ugdymui, pomėgiams, kita) ar sumažėjimu (vaikas nebelanko papildomo ugdymo užsiėmimų, pasveiko po ligos, kurios gydymui reikėjo specialių išlaidų, kt.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2016 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209-916/2016). Kartu pažymėtina, kad tėvo bei motinos turtinė padėtis nėra viską nulemianti nustatant išlaikymo dydį, nes išlaikymas privalo užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas; todėl sprendžiant išlaikymo dydžio nustatymo klausimą turi būti atsižvelgiama į vieną pagrindinių šeimos santykių teisinio reglamentavimo principų, nurodytų CK 3.3 straipsnio 1 dalyje, – prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-286/2004; 2005 m. gegužės 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-306/2005; 2005 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-337/2005; 2006 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-341/2006). Išlaikymą teikiančio tėvo turtinės padėties nežymus pasikeitimas nėra pagrindas keisti išlaikymo dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008). Nustatant, ar pasikeitė (išaugo) vaiko poreikiai, būtina atsižvelgti į tai, kad visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai. Tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-06-28 nutartis civilinėje Nr. 3K-3-294/2010).

Šalių dukrai šiuo metu yra 17 metų, ji mokosi gimnazijoje 10 klasėje. Ieškovė grįsdama padidėjusius vaiko poreikius nurodė, kad atsirado papildomų išlaidų priemonėms dėl dukters sveikatos, mokyklai bei užklasinei veiklai. Didėjant jos amžiui, didėja ir lėšos, skiriamos laisvalaikio praleidimui bei jam skirtų priemonių įsigijimui, būtina skirti lėšų savaitgaliais lankytis kino teatruose ir spektakliuose. Be to, per pastaruosius metus išaugo ir visų produktų, rūbų, avalynės, priemonių ir paslaugų kainos. Iš 2018 m. lapkričio 12 d. UAB „Mano šeimos gydytojas“ medicininio išrašo nustatyta, kad B. B. turi tam tikrų sveikatos sutrikimų. Mergaitei nustatyta psoriazė, taikytas gydymas ir rekomendacijos. Ieškovė nurodė, kad dukters išlaikymui ji vidutiniškai per mėnesį skiria apie 780 Eur ir detalizavo šias išlaidas. Pagal ieškovės pateiktas vaiko poreikių apskaičiavimą higienos priemonėms, drabužiams, avalynei, vaistams, transportui, maistui ir kt. ji vidutiniškai per mėnesį išlaidžia apie 590 Eur. Ieškovės teigimu, kitą dalį išlaidų vaikui sudaro būsto paskola, būsto remontui, komunalinės paslaugos, būsto draudimas, mokestis už internetą ir kabelinę televiziją. Šios išlaidos pagal ieškovės pateiktus skaičiavimus sudaro 130 Eur per mėnesį.

Ieškovė dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui padidinimo į teismą kreipėsi praėjus aštuoneriems metams po to, kai buvo priteistas išlaikymas. Sutiktina su ieškove, kad dukrai augant atsirado papildomų išlaidų, susijusių su jos lavinimu, užklasine veikla, poreikiais laisvalaikiui. Be to, pažymėtina, kad per aštuonerių metų laikotarpį pasikeitė šalies ekonominė padėtis, maisto produktų, rūbų, komunalinių patarnavimų, paslaugų kainos. Todėl iš atsakovo priteistas išlaikymo vaikui dydis po 116 Eur (400 Lt) kas mėnesį nebeatitinka išaugusio vaiko poreikių. Pažymėtina, kad ieškovės nurodyta vaiko išlaikymui reikalinga suma nesiekia teismų praktikoje orientaciniu kriterijumi pripažįstamo pusės minimalios mėnesinės algos dydžio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje bylos Nr. 3K-3-209-916/2016). Pažymėtina ir tai, kad atsakovas, įvertinęs išaugusius dukros poreikius, jau teikia nepilnamečiui vaikui išlaikymą kas mėnesį po 200 Eur.

Sprendžiant, koks išlaikymo dydis turėtų būti priteisiamas, teismo nuomone, ieškovė nepagrindė, kad vaiko poreikiai yra pakitę iš esmės. Ieškovės paskaičiuotos išlaidos vaiko poreikiams tenkinti yra aiškiai per didelės, atsižvelgiant į tai, kad dukra neturi išskirtinių sveikatos problemų ar specialių poreikių. Bylos duomenimis nustatyta, kad šalių dukra nesimoko privačiai chemijos, todėl tokio pobūdžio išlaidos šiai dienai nepatiriamos. Teismo posėdžio metu B. B. paaiškino, kad iš atsakovo gaunamo išlaikymo jai pakanka, jai užtenka pragyvenimui 200 Eur, kuriuos atsakovas perveda nuo 2018 m. liepos mėn. Vasaros metu mergina dirba, todėl gauna papildomų pajamų. Psoriazė jai didelių problemų nekelia, užtenka pora kartų per metus nusipirkti gydymui skirtų priemonių. Pripažintina, kad ieškovės turtinė padėtis yra geresnė nei atsakovo, atsižvelgtina ir į tai, kad vasaros metu ieškovė išvyksta dirbti į Norvegiją, taip pat atlieka vienkartinius projektus, kurie yra apmokami. Nors, kaip nurodė ieškovė, iš gaunamo darbo užmokesčio Klaipėdos turizmo mokykloje, atskaičius visus mokėjimus jai pinigų nelieka, tačiau ji pragyvena iš papildomai uždirbtų pajamų.

Teismo nuomone, ieškovė nepagrįstai priskyrė būsto paskolos, būsto draudimo išlaidas prie vaiko poreikių taip iškreipdama abiejų tėvų turtinės padėties proporciją. Vaikai neturi nuosavybės teisės į tėvų turtą, o tėvai – į vaikų turtą (CK 3.161 straipsnio 4 dalis). Sutiktina, kad vaikas turi būti aprūpintas gyvenamąja patalpa, vaiko poreikių tenkinimas yra susijęs ir su kitais ieškovės nurodytais mokesčiais gyvenamajam būstui išlaikyti. Tačiau teismas atkreipia dėmesį į tai, kad gyvenamasis būstas yra ieškovės nuosavybė, jam įgyti ieškovė paėmė paskolą. Tokiu būdu, iš išlaikymui skirtų lėšų neturėtų būti mokama už ieškovės paimtą būsto paskolą ir jos draudimą, kadangi šios išlaidos susijusios su ieškovės buto įsigijimu.

Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Nustatant vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumą turi būti įvertinta, kokia dalimi tėvų gaunamos pajamos ir turimas turtas, t. y. tėvų turtinė padėtis, gali užtikrinti vaikų poreikių tenkinimą. Jei tėvų turtinė padėtis leidžia, turi būti nustatytas maksimaliai patenkinantis vaikų poreikius išlaikymo dydis (CK 3.192 straipsnio 2 dalis), jei ne – tai išlaikymo dydis turi patenkinti būtinus vaiko poreikius. Proporcingumo tarp vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties principas įpareigoja teismą, sprendžiant vaiko išlaikymo dydžio klausimą, įvertinti tėvų galimybes tenkinti vaiko poreikius. Teismas negali priteisti vaikui išlaikyti daugiau, negu objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis, todėl kiekvienu konkrečiu atveju nagrinėdamas bylą dėl išlaikymo priteisimo ar jo dydžio pakeitimo, teismas privalo nustatyti tėvų turtinę padėtį. t. y. visas jų gaunamas pajamas, turtą, sveikatą, investicijas, išlaikytinių skaičių, būtinas išlaidas ir vaiko poreikius, taip pat atsižvelgti į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamų vaikams išlaikyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2010 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-101/2010). Nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje Nr. 3K-3-209/2013; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013). Vertindamas turinčio prievolę teikti išlaikymą nepilnamečiam vaikui asmens turtinę padėtį, teismas turėtų atsižvelgti į tai, kokio dydžio pajamomis disponuoja toks asmuo, ar tos pajamos reguliarios, taip pat į tai, kokio dydžio turtas valdomas, ar turima reikalavimo teisių arba skolų kitiems asmenims. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gruodžio 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-513/2011).

Bylos duomenys patvirtina, jog abi šalys yra darbingo amžiaus, duomenų apie turimas sveikatos problemas teismui nėra pateikta. Ieškovė dirba Klaipėdos turizmo mokykloje, jos darbo užmokestis per mėnesį, atskaičius mokesčius, yra apie 700 Eur, moka kreditą bankui už butą, kuriame abi su dukra gyvena. Atsakovas dirba UAB „Pajūrio auto“ vadybininku, jo darbo užmokestis per mėnesį, atskaičius mokesčius, yra apie 530 Eur. Duomenų apie savo turimus įsipareigojimus, išlaikytinius, sveikatą atsakovas nepateikė. Nekilnojamojo turto centrinio duomenų bankų išrašais nustatyta, kad atsakovui priklauso žemės sklypas, adresu (duomenys neskelbtini) (vertė 144,81 Eur) ir du prekybos kioskai, adresu (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), (bendra vertė 6500 Eur). Ieškovei nuosavybės teise priklauso butas adresu (duomenys neskelbtini). Atsakovas savo vardu registruotų transporto priemonių neturi, ieškovės vardu registruota transporto priemonė Toyota Corolla, 2009 m. Įvertinus ieškovės ir atsakovo turtinę padėtį, darytina išvada, kad atsakovo finansinė padėtis yra šiek tiek blogesnė, nei ieškovės. Pažymėtina, kad gyvenamuoju būstu dukrą užtikrina ieškovė, todėl būtent ieškovei tenka didesnė vaiko išlaikymo našta užtikrinant dukrai gyvenamąjį būstą ir tenkinant kasdienius vaiko poreikius. Byloje nėra jokių įrodymų, kad atsakovas būtų nepajėgus uždirbti lėšas, reikalingas vaiko išlaikymui, be to, bylos duomenys patvirtina, jog atsakovas dukrai teikia išlaikymą po 200 Eur.

Teismas, įvertinęs byloje surinktą medžiagą, konstatuoja, kad išvadai padaryti, jog vaiko poreikiai reikalauja didelių papildomų išlaidų, rašytinių įrodymų į bylą nesurinkta. Didelių problemų su sveikata nepilnametė šalių dukra neturi, įrodymų dėl patiriamų išlaidų, susijusių su dukters lavinimusi, nepateikta. Sprendžiant išlaikymo padidinimo klausimą, atsižvelgtina į vaiko amžių ir natūraliai padidėjusius jo poreikius, įvertinus ieškovės ir atsakovo turtinę padėtį, į jo elgesį, siekiant uždirbti, gauti didesnes pajamas vaiko išlaikymui, į tai, jog atsakovas neturi kitų nepilnamečių vaikų, gauna pastovias pajams, finansinių įsipareigojimų neturi. Dėl visų aukščiau išsakytų argumentų teismas sutinka, jog nepilnametės ieškovės dukters poreikiai po 2011 m. balandžio 8 d. teismo sprendimo priėmimo, kuriuo išlaikymui iš atsakovo buvo priteista po 116 Eur, per aštuonerius metus dėl kainų pakilimo ir dukters amžiaus, yra pakitę, padidėję ir šiuo metu jau nebeatitinka priteisto iš atsakovo išlaikymo, tačiau vaiko poreikiai yra pakitę ne ta apimtimi, kuria ieškovė nurodė ieškinyje. Siekiant nustatyti tikrąją situaciją apie nepilnametei reikalingą, būtiną, protingumo kriterijus atitinkantį teiktiną išlaikymą, atsižvelgtina ir į teismų praktikoje orientaciniu kriterijumi laikytiną minimalią mėnesinę algą. Nuo 2019 m. sausio 1 d. minimali mėnesinė alga yra 555 Eur (neperskaičiuota dėl mokesčių reformos alga būtų 430 Eur), taigi išlaikymo orientacinis dydis turėtų būti pusė būtent šios sumos – 215 Eur, šios sumos ieškovė neprivalo įrodinėti. Teismo nuomone, ieškovės nurodytos išlaidos per mėnesį vaikui yra per didelės – ieškovė nepagrįstai priskaičiuoja prie vaiko išlaidų įmokas būsto paskolai, būsto draudimą, išlaidas chemijos privačioms pamokoms, taip pat, atsižvelgiant į šalių paaiškinimus, mažintinos išlaidos transportui, kadangi moksleivio mėnesinis viešojo keleivinio transporto bilietas kainuoja iki 10 Eur, nepateikta duomenų, apie patiriamas išlaidas būreliams. Taip pat atsižvelgiant į tai, kad ieškovės turtinė padėtis šiek tiek geresnė nei atsakovo, teismas daro išvadą, kad 215 Eur suma yra pakankama išimtinai vaiko poreikiams tenkinti (CK 3.192 straipsnio 2 dalis). Vadovaujantis teisingumo, protingumo bei proporcingumo principais, teismų formuojamą praktiką tokio pobūdžio bylose konstatuoja, jog yra pagrindas padidinti vaikui išlaikymo dydį ir iš atsakovo priteisti išlaikymą nepilnametei dukrai po 215 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki jos pilnametystės. Teismo įsitikinimu, tokio dydžio išlaikymas, įvertinus tai, jog šalių dukra kas mėnesį iš savivaldybės administracijos gauna 50 Eur išmoką vaikui, kuri skirta vaiko poreikiams patenkinti, visiškai pakankamas ir atitinka tiek vaiko interesus bei poreikius, tiek ginčo šalių teises, interesus.

Dėl atsakovo pozicijos, kad ieškinys turėtų būti atmestas, 200 Eur dydžio išlaikymas jau teikiamas, teismas pažymi, kad prioritetinį vaiko interesų apsaugos principą geriausiai atitinka tokia teisinė situacija, kai jam teikiamo išlaikymo dydis yra nustatytas teismo procesiniu sprendimu, taigi stabilus ir vykdytinas. Tai taip pat užtikrina teisinę taiką tarp šalių ir sumažina teisminių ginčų ateityje kilimo tikimybę. Atsižvelgiant į tai, ieškinio reikalavimas tenkintinas iš dalies, iš atsakovo priteistinas išlaikymas nepilnametei dukrai po 215 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio teismui padavimo dienos iki dukters pilnametystės (CK 3.201 straipsnis), išlaikymo dydį indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 straipsnis). Toks išlaikymas, teismo nuomone, iš esmės nepažeis kiekvieno iš tėvų turtinės padėties ir vaiko poreikių proporcingumo principo.

Atsakovas išlaikymą perveda į dukros banko sąskaitą ir ateityje atsakovas nori išlaikymą teikti dukrai pervedant pinigus į dukros banko sąskaitą, tokiu būdu išvengiant galimybės ieškovei netinkamai naudoti vaiko pinigus. Ieškovė nurodė, kad buvo sutarta, kol ieškovė dirbs Norvegijoje, atsakovas perves išlaikymą į dukters banko sąskaitą. 2018 m. liepos mėn. atsakovas, su ieškove nepasitaręs, dukters vardu atidarė sąskaitą banke, į kurią išlaikymui skiriamas lėšas perveda dukrai, o ne ieškovei. Dukra lėšomis disponuoja savo nuožiūra ir dažnai išleidžia nereikalingiems daiktams ir netinkamam maistui bei saldumynams. Susitarti su ja, kad taupytų pinigus ir juos leistų tik pasitarusi su ieškove ne visada pavyksta, todėl faktiškai ieškovei tenka materialiai išlaikyti dukrą vienai. Byloje pateikti duomenys, kad 2018 m. vasarą išvykdama į Norvegiją, ieškovė informavo Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrių, todėl teismas neturi pagrindo daryti išvados, kad išvykdama dirbti, ieškovė dukrą paliko be piniginių lėšų, vieną ir be priežiūros.

Turtą, kuris yra nepilnamečių vaikų nuosavybė, tvarko jų tėvai uzufrukto teisėmis (CK 3.185 straipsnio 1 dalis). Išlaikymą tvarkantis asmuo išlaikymui skirtas pinigų sumas ir turtą turi tvarkyti kaip apdairus, rūpestingas ir atidus žmogus. Įstatymas numato, kad tėvai privalo tvarkyti savo nepilnamečių vaikų turtą išimtinai vaikų interesais, vaikui skirtas išlaikymas privalo būti naudojamas tik jo interesams (CK 3.186 straipsnio 1 dalis, CK 3.203 straipsnio 1 dalis). Jeigu tėvai išsiskyrę, tai uzufrukto teisė priklauso tam iš tėvų, su kuriuo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, t. y. tik jis tvarko vaikui išlaikyti mokamus pinigus uzufrukto teise (CK 3.190 straipsnio 1 dalis). Bylos duomenims nustatyta, kad šalių nepilnametė dukra gyvena su ieškove, ieškovė yra nepilnamečio vaiko atstovė pagal įstatymą, todėl vaiko išlaikymui priteistų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise skirtina ieškovė (CK 3.185 straipsnio 1 dalis, 3.190 straipsnio 1 dalis). Pastebėtina, kad byloje nėra duomenų, iš kurių būtų galima daryti išvadą apie tai, kad ieškovė netinkamai tvarko, neatsakingai ir ne vaiko interesams naudoja savo nepilnamečiui vaikui priklausantį turtą – pinigus CK 3.185 straipsnio 5 dalis). Ieškovė vaiko išlaikymui skirtas lėšas naudoja pagal paskirtį, tinkamai atlieka savo pareigą rūpintis nepilnamečiu vaiku.

Atsižvelgiant į tai, yra pagrindas ieškovės ieškinį tenkinti iš dalies – pakeisti teismo sprendimu patvirtintą išlaikymo dydį, jį padidinant iki 215 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio teismui padavimo dienos iki vaiko pilnametystės, šią sumą indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.192 straipsnio 2 dalis, 3.196 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 3.201 straipsnio 1, 2 dalys, CK 3.208 straipsnis). Vaiko išlaikymui priteistų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise skirtina ieškovė (CK 3.185 straipsnio 1 dalis, 3.190 straipsnio 1 dalis). Kartu pažymėtina, jog įstatymas nedraudžia vaiko tėvams skirti savo vaiko išlaikymui ir daugiau lėšų.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (CPK 96 straipsnio 1 dalis). Teismas gali nukrypti nuo CPK 96 straipsnio 1 dalyje nustatytos bylinėjimosi išlaidų atlyginimo valstybei taisyklės, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos (CPK 96 straipsnio 5 dalis). Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis). Šalies procesinis elgesys laikomas tinkamu, jeigu ji sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas. Išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu, yra kompensacinio pobūdžio, todėl galioja pagrindinis išlaidų paskirstymo principas – pralaimėjusi šalis atlygina šias išlaidas laimėjusiai šaliai. Esminiai kriterijai, lemiantys bylinėjimosi išlaidų paskirstymą, yra byloje nagrinėjamo klausimo pobūdis, taip pat šalių ir kitų proceso dalyvių procesinė padėtis bei jų teisinis suinteresuotumas bylos baigtimi. Būtent pagal šiuos kriterijus sprendžiama, kas laikytinas procesą pralaimėjusia šalimi, privalančia atlyginti procesą laimėjusios šalies bylinėjimosi išlaidas. Nagrinėjamu atveju ieškovė pareiškė ieškinį dėl nepilnamečiui vaikui priteisto išlaikymo dydžio padidinimo. Pasikeitus aplinkybėms, susijusioms su šalių vaiko poreikių padidėjimu, ieškovė turi pagrindą reikšti reikalavimą dėl išlaikymo dydžio padidinimo teismo sprendimu, nes įsiteisėjęs teismo sprendimas tampa privalomu abiem šalims. Sprendžiant dėl ieškovės patirtų atstovavimo išlaidų priteisimo, teismas atsižvelgia į ieškovės pareikštų reikalavimų pobūdį, į reikalavimo patenkinimo apimtį, į tai, kad atsakovas jau kurį laiką moką didesnį išlaikymą, nei priteista teismo sprendimu. Pažymėtina, kad ieškovė ieškinį pareiškė gindama šalių vaiko interesus, atsakovas nebuvo suinteresuotas spręsti ginčą taikiai, iš esmės paties atsakovo elgesys procese sąlygojo ir jo patirtų bylinėjimosi išlaidų patyrimą, už kurias ieškovė nėra atsakinga, be to, atsakovas, pradėdamas mokėti didesnį išlaikymą, sutiko, kad 400 Lt (116 Eur) sprendimu priteistas išlaikymas neatitinka net minimalių vaiko poreikių, be to, jo pajamos leidžia mokėti didesnį išlaikymą. Įvertinus visų bylos aplinkybių visumą, atsižvelgiant į nagrinėjamos bylos pobūdį, į ieškovės ir atsakovo pozicijas šioje byloje, į nepilnamečio vaiko interesus, bei atsižvelgiant į teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijus, nėra teisinio pagrindo sumažinti bylinėjimosi išlaidų priteisimą ieškovei (CPK 93 straipsnio 2 dalis), nes ieškinys patenkintas iš dalies, todėl bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai.

Ieškovė nuo žyminio mokesčio atleista įstatymo (CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Už ieškinį mokėtinas žyminis mokestis sudaro (220-116) ? 104; 104x12 mėn. ? 1248 x 3 % ? 37 Eur.

Ieškovės ieškinys patenkintas 73 procentais. Ieškinį patenkinus iš dalies, iš atsakovo valstybei priteistina 27 Eur žyminio mokesčio.

CPK 98 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo teisines paslaugas. Ieškinį tenkinus iš dalies iš atsakovo priteistinos bylinėjimosi išlaidos ieškovei. Ieškovė už advokato pagalbą rengiant ieškinį patyrė 220 Eur bylinėjimosi išlaidų. Kadangi ieškovės ieškinys patenkintas iš dalies, todėl proporcingai patenkintų reikalavimų daliai, iš atsakovo ieškovei priteistini 161 Eur bylinėjimosi išlaidų. Atsakovas už advokato padėjėjos pagalbą patyrė 500 Eur bylinėjimosi išlaidų. Todėl proporcingai patenkintų reikalavimų daliai, iš ieškovės atsakovui priteistina 135 Eur bylinėjimosi išlaidų (CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 93 straipsnis). Atlikus priešpriešinių reikalavimų dėl bylinėjimosi išlaidų įskaitymą, iš atsakovo ieškovei priteistini 26 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268, 270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Pakeisti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011 m. balandžio 8 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. N2-1184-618/2011 dalį dėl B. B. priteisto išlaikymo dydžio ir priteisti iš atsakovo A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nepilnamečiui vaikui B. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymą po 215 Eur, mokamą periodinėmis išmokomos kas mėnesį, išlaikymą priteisiant nuo ieškinio teismui padavimo dienos – 2018 m. lapkričio 26 d., iki B. B. pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, ir išlaikymo sumą pervedant į ieškovės A. B. banko sąskaitą.

Priteisto išlaikymo nepilnametei B. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) lėšų tvarkytoja uzufrukto teise skirti ieškovę A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Kitą ieškinio dalį atmesti.

Iš atsakovo A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priteisti 26 Eur bylinėjimosi išlaidų ieškovei A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Iš atsakovo A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priteisti 27 Eur žyminio mokesčio valstybei.

Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.