Šiaulių apygardos teismo nutartis

Skundas Nr. e1S-156-875/2020 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-37783-2020-5 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.25.4.1; 2.3.2.1.3.2; 2.12.1.3 (S)

2020 m. gruodžio 30 d.

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Nerijus Masiulis teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Šiaulių apygardos prokuratūros Telšių apylinkės prokuratūros prokuroro Žilvino Generausko apeliacinį skundą dėl Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2020 m. gruodžio 7 d. nutarties, kuria byla, kurioje R. V. kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 1 dalyje (ikiteisminio tyrimo Nr. (duomenys neskelbtini)), perduota prokurorui ir nustatytas dviejų mėnesio terminas esminiams baudžiamojo proceso pažeidimams pašalinti.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. Ikiteisminio tyrimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) R. V. kaltinama tuo, kad 2020 m. rugsėjo 20 d. apie 12.40 val. (duomenys neskelbtini), vairuodama automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 136.3., 1.1 punktų reikalavimus, tai yra nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, kad nekeltų pavojaus kitų eismo dalyvių saugumui, kirsdama siaurą ištisinę horizontalaus ženklinimo liniją „KET 1.1“, kuri draudžia paženklintame kelio ruože važiuoti priešpriešinio eismo juosta, prieš pradėdama lenkimo manevrą, neįsitikino, kad lenkimui būtina eismo juostos dalis yra laisva ir nebus kliudoma priešpriešais atvažiuojančioms transporto priemonėms, atliko priekyje važiuojančio automobilio lenkimą, išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą ir susidūrė su priešpriešais atvažiuojančiu automobiliu „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuojamu V. G., dėl ko, eismo įvykio metu automobilio „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojas V. G. patyrė krūtinės ląstos sumušimą, kas sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą, automobilio „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) keleivė A. V. patyrė dešinio stipinkaulio apatinio galo lūžį ir alkūnkaulio ylinės ataugos lūžį bei dešinės čiurnos sumušimą-poodinę kraujosruvą šoninės kulkšnies srityje, kas sukėlė nesunkų sveikatos sutrikdymą, automobilio „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) keleivė, S. U. patyrė galvos plaukuotosios dalies kairės pusės (kaktinės-momeninės srities) poodinę kraujosruvą, kas sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą. Tokiais veiksmais R. V. kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 1 dalyje.

2. Šiaulių apygardos prokuratūros Telšių apylinkės prokuratūros prokuroras Ž. Generauskas 2020 m. gruodžio 3 d. pareiškimu kreipėsi į Telšių apylinkės teismo Telšių rūmus dėl baudžiamojo proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, prašydamas R. V. pripažinti kalta padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 1 dalyje, bei paskirti bausmę.

4. Telšių apylinkės teismo Telšių rūmai 2020 m. gruodžio 7 d. nutartyje vertino, kad BPK 418 straipsnio 1 dalyje numatytų prielaidų procesui užbaigti baudžiamuoju įsakymu nėra, dėl to, kad nukentėjusieji A. V. ir V. G., apklausti kaip liudytojai, nurodė, jog dar nėra galutinai apsisprendę dėl civilinių ieškinių pateikimo, tai nurodė padarysiantys ikiteisminio tyrimo eigoje, tačiau jų valia dėl civilinio ieškinio pareiškimo taip ir neišsiaiškinta, duomenų, jog žalą atlygino draudimo bendrovė byloje taip pat nėra. O be to, byloje nėra jokių objektyvių duomenų, patvirtinančių, jog nukentėjusieji apskritai gavo prokuroro pranešimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, nėra aišku, kada pranešimas buvo gautas, nors tai lemia minėto termino skaičiavimo pradžią. Pastebi, jog tokiu būdu prokuroras nesivadovavo Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2015 m. birželio 1 d. įsakymu Nr. I-134 patvirtintų Rekomendacijų dėl proceso užbaigimo baudžiamuoju įsakymu nuostatomis, kuriose rekomenduojama tinkamai užfiksuoti momentą, kada nukentėjusysis gavo prokuroro pranešimą apie sprendimą užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu. Atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamu atveju nėra duomenų, patvirtinančių pranešimo gavimą, todėl laikytina, jog nukentėjusieji netinkamai informuoti apie proceso užbaigimą teismo baudžiamuoju įsakymu.

6. Aukštesnės instancijos teismas, patikrinęs skundžiamą nutartį bei skundui nagrinėti pateiktą baudžiamąją bylą, konstatuoja, kad Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2020 m. gruodžio 7 d. nutartis yra teisėta bei pagrįsta, o prokuroro argumentus, kuriais jis grindžia žemesniojo teismo nutarties neteisėtumą bei nepagrįstumą, vertina kaip nepagrįstus.

7. BPK 418 straipsnio 4 dalyje nurodyta, jog prokuroras, priėmęs sprendimą užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu, privalo apie tai pranešti nukentėjusiajam. Nukentėjusysis per septynias dienas nuo tokio pranešimo gavimo gali prokuroro sprendimą apskųsti ikiteisminio tyrimo teisėjui, tačiau nagrinėjamu atveju nėra jokių objektyvių duomenų, patvirtinančių, jog nukentėjusieji A. V. ir V. G. apskritai gavo prokuroro pranešimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu. Tuo pačiu nėra aišku, kada pranešimas buvo gautas, nors tai lemia minėto termino skaičiavimo pradžią. Žemesnės instancijos teismas teisingai nustatė, jog prokuroras nesivadovavo Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2015 m. birželio 1 d. įsakymu Nr. I-134 patvirtintų Rekomendacijų dėl proceso užbaigimo baudžiamuoju įsakymu nuostatomis, kuriose rekomenduojama tinkamai užfiksuoti momentą, kada nukentėjusysis gavo prokuroro pranešimą apie sprendimą užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu. Tačiau nagrinėjamu atveju nėra duomenų, patvirtinančių pranešimo gavimą, todėl laikytina, jog nukentėjusieji netinkamai informuoti apie proceso užbaigimą teismo baudžiamuoju įsakymu.

8. Nesutiktina su skunde nurodomu argumentu, jog nukentėjusiųjų teisės nebuvo pažeistos. Kaip jau buvo minėta, nukentėjusiesiems nebuvo tinkamai pranešta apie proceso užbaigimą teismo baudžiamuoju įsakymu. Tuo pačiu pažymėtina, jog kitą dieną, po prokuroro nurodomo pranešimo išsiuntimo prokuroras perdavė baudžiamąją bylą su pareiškimu užbaigti baudžiamąjį procesą teismo baudžiamuoju įsakymu teismui, kai dar nesibaigė nustatytas 7 dienų terminas apskųsti prokuroro sprendimą (prokuroras apeliaciniame skunde pateikia bylos medžiagos neatitinkančią informaciją, nurodydamas, kad nukentėjusiesiems jų nurodytais adresais išsiųsti pranešimai buvo 2020 m. gruodžio 3 d., kadangi iš bylos medžiagos matyti, kad nukentėjusiesiems A. V. ir V. G. (kaip nurodyta pranešime elektroniniu paštu) pranešimai dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu buvo išsiųsti 2020 m. gruodžio 2 d., t. y., net nesant priimtam pareiškimui dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, kuris priimtas tik 2020 m. gruodžio 3 d. (2 t. b. l. 8, 10)). Atkreiptinas dėmesys į tai, kad vadovaujantis BPK 422 straipsnio 1 dalimi, tik kaltinamasis, nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, turi teisę reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme ir tuomet baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Nukentėjusysis tokios teisės neturi, vienintelė procesinė garantija, užtikrinanti nukentėjusiojo teises teismo baudžiamojo įsakymo priėmimo procese – teisė apskųsti prokuroro sprendimą užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu (BPK 418 straipsnio 4 dalis). Siekiant ištaisyti prokuroro klaidą, teismas gali surengti teismo posėdį, aiškintis nukentėjusiųjų valią, užtikrinti jų teises, tačiau tai bus aiškiai ilgesnis ir šia prasme proceso dalyvių teisę į greitą procesą pažeidžiantis procesas, be to, tai jau nebebus bylos supaprastintas procesas, kurio pageidauja įtariamoji.

9. Nepagrįstas skundo argumentas, jog skundžiama nutartimi teismas pažeidė BPK 420 straipsnio nuostatas, t. y. grąžino pareiškimą prokurorui, nors tokio sprendimo nagrinėjamu atveju įstatymas nenumato. BPK 420 straipsnio 1 dalis 2 punktas numato, kad teisėjas, gavęs prokuroro pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą, ne vėliau kaip per septynias dienas turi priimti vieną iš šių sprendimų: 1) surašyti teismo baudžiamąjį įsakymą; 2) perduoti bylą nagrinėti teisme BPK 423 straipsnyje numatytais atvejais; 3) nutraukti baudžiamąjį procesą BPK 424 straipsnyje numatytais atvejais. BPK 423 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nutartį perduoti bylą nagrinėti teisme teisėjas priima tuo atveju, kai bylos aplinkybės nėra pakankamai aiškios ir kilusias abejones galima pašalinti tik nagrinėjimo teisme metu. Šiuo atveju nelaikytina, kad prokuroro netinkamai įvykdyta BPK 418 straipsnio 4 dalyje numatyta pareiga reiškia, kad neaiškios bylos aplinkybės. Nagrinėjamu atveju neaišku, ar nukentėjusieji gavo pranešimą apie prokuroro sprendimą užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu, toks pareiškimas su baudžiamąja byla teismui buvo perduotas nepasibaigus 7 dienų apskundimo terminui. Tokiu būdu buvo suvaržytos nukentėjusiųjų teisės ir padarytas esminis baudžiamojo proceso pažeidimas, kuris trukdo teismui priimti teismo baudžiamąjį įsakymą. Tai laikytina ne BPK 423 straipsnyje numatytu bylos perdavimo nagrinėti teisme pagrindu (neaiškios bylos aplinkybės), o procesine kliūtimi, trukdančia bylos nagrinėjimą teisme.

10. Pažymėtina, kad teismų praktikoje pripažįstama, jog bylos nagrinėjimo trukdymo aspektas negali būti aiškinamas plečiamai, todėl bylos nagrinėjimo trukdžiai, kaip bylos perdavimo į pirmesnę proceso stadiją pagrindai, paprastai konstatuojami tik tokiose teisinėse situacijose, kai teismas atsiduria teisinėje aklavietėje ir net būdamas aktyvus, negali ištaisyti įžvelgiamų BPK pažeidimų, arba kai nustatomi tokie BPK pažeidimai, kurie iš esmės apsunkina bylos nagrinėjimą, o jų taisymas bylą perduodant prokurorui būtų greitesnis, efektyvesnis bei labiau atitiktų proceso dalyvių teises ir interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-111-677/2016 ir 2K-1-696/2016).

11. Atsižvelgiant į tai, kad BPK XXXI skyriaus pirmame skirsnyje „Teismo baudžiamojo įsakymo priėmimo procesas“ nėra atskirai numatyta, ką tokiu atveju daryti, todėl teismas pagrįstai rėmėsi bendrosiomis BPK normomis, reglamentuojančiomis bylų procesą pirmosios instancijos teisme. Pavyzdžiui, BPK 234 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad byla perduodama prokurorui, kai ikiteisminio tyrimo metu buvo surašytas iš esmės BPK 219 straipsnio reikalavimų neatitinkantis kaltinamasis aktas ar yra kitų esminių baudžiamojo proceso pažeidimų, kurie trukdo nagrinėti bylą. BPK 254 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad nagrinėjimo teisme metu nustačius, jog surašytas iš esmės BPK 219 straipsnio reikalavimų neatitinkantis kaltinamasis aktas ar padaryta kitų esminių baudžiamojo proceso pažeidimų, kurie trukdo nagrinėti bylą, byla perduodama prokurorui (Vilniaus apygardos teismo 2018 m. birželio 15 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1S-208-891/2018, Kauno apygardos teismo 2016 m. balandžio 28 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1S-546-813/2016, Vilniaus apygardos teismo 2019 m. liepos 25 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1S-268-885/2019, Šiaulių apygardos teismo 2020 m. birželio 16 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. e1S-65-354/2020). Todėl daroma išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai rėmėsi BPK 234 straipsnio 2 dalimi ir baudžiamąją bylą grąžino prokurorui.

13. Nesutiktina ir su skundo argumentu, kad pareiškimas dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir baudžiamosios bylos Nr. 01-1-37783-20 medžiaga teisme gauta tik 2020 m. gruodžio 8 d., kadangi iš bylos medžiagos matyti, kad prokuroro 2020 m. gruodžio 3 d. pareiškimas apylinkės teisme gautas 2020 m. gruodžio 3 d. (tą patvirtina teismo antspaudas bei teismų informacinės sistemos Liteko duomenys, o be to, byla teisėjai atiduota 2020 m. gruodžio 4 d.). Pažymėtina, kad prokuroras, perkeldamas teismui savo pareigą sulaukti nukentėjusiesiems suteikto teisės apskųsti tokį jo sprendimo terminą yra neteisus baudžiamajame įstatyme įvirtintų normų prasme.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 442 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalimi,

nutaria:

Šiaulių apygardos prokuratūros Telšių apylinkės prokuratūros prokuroro Žilvino Generausko apeliacinį skundą atmesti ir Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2020 m. gruodžio 7 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis galutinė ir neskundžiama.