Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

2019-10-28 · Civilinė byla Nr. e2-2527-867/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2019-10-28
Bylos Nr.
e2-2527-867/2019
Teisminio proceso Nr.
2-24-3-00153-2019-2
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Inga Sakalauskaitė
Ieškovas
V. K.
Atsakovas
M. K.
Trečiasis asmuo
UAB „Okrama“, notaras G
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2-2527-867/20129Teisminio proceso Nr. 2-24-3-00153-2019-2Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.29.4; 3.2.6.1
KLAIPĖDOS APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. spalio 28 d.Gargždai
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų teisėja Inga Sakalauskaitė,sekretoriaujant A. K., G. N.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo V. K. ieškinį atsakovui M. K. dėl vekselių pripažinimo negaliojančiais, tretieji asmenys uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Okrama“ ir notaras G. B. bei atsakovo M. K. priešieškinį ieškovui V. K. dėl skolos ir palūkanų priteisimo, tretieji asmenys UAB „Okrama“ ir notaras G. B..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

ieškovas ieškiniu prašo pripažinti negaliojančiais jo atsakovui išrašytus paprastuosius neprotestuotinus vekselius: 2017-01-02 išrašytą neprotestuotiną vekselį (apmokėjimo data 2018-07-01) 300,00 Eur sumai, 2017-01-02 paprastąjį neprotestuotiną vekselį (apmokėjimo data 2017-04-30) 300,00 Eur sumai, 2017-01-02 paprastąjį neprotestuotiną vekselį (apmokėjimo data 2017-06-30) 300,00 Eur sumai, 2017-03-02 paprastąjį neprotestuotiną vekselį (apmokėjimo data 2017-06-31) 538,00 Eur sumai, 2017-03-02 paprastąjį neprotestuotiną vekselį (apmokėjimo data 2017-09-31) 538,00 Eur sumai. Taip pat prašo pripažinti negaliojančiu 2018-11-21 Klaipėdos miesto 2-ojo notarų biuro notaro G. B. vykdomąjį įrašą (notarinio registro Nr. 6700) ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Reikalavimo pagrindu nurodė aplinkybes, kad pasirašant vekselius, kuriuos jis ginčija nebuvo perduoti jokie pinigai, be to, vekselius jis pasirašė dėl jo atžvilgiu naudoto psichologinio spaudimo, nes jis dirbo ir nenorėjo prarasti darbo. Nurodo, kad jam dirbant UAB „(duomenys neskelbtini)“ vairuotoju dėl jo kaltės įvyko eismo įvykis 2016 m., kurio metu buvo apgadintas lengvasis automobilis. Atsakovas vienašališkai paskaičiavo žalą už automobilį ir liepė jam pasirašyti vekselius. Mano, kad jis buvo suklaidintas dėl vekselių pasirašymo, nes iš jo reikalaujama sumokėti, nors jis jokių pinigų nėra gavęs iš atsakovo, be to, jo žiniomis automobilis buvo draustas kaso draudimu, todėl žalos atsakovas nepatyrė.

Atsiliepimas

Atsakovas pateikė atsiliepimą, kad su ieškiniu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą, taip pat pateikė priešieškinį, kuriuo prašo iš ieškovo priteisti jam 3 714,00 Eur neapmokėtas vekselių sumas, 30,25 Eur išlaidų, susijusių su skolos išieškojimu, penkių procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos, nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir visas jo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Reikalavimo pagrindu nurodė, aplinkybes, kad ieškovas 2015 m. įsidarbino UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir kreipėsi į įmonės administraciją dėl finansinės pagalbos, kadangi įmonė neteikia finansinių paslaugų, todėl ieškovui jis asmeniškai paskolino 5 000,00 Eur. Siekiant užtikrinti skolos grąžinimą 2017 metų pradžioje ieškovas jo naudai išrašė neprotestuotinus vekselius, skirtingoms sumoms ir skirtingais gražinimo terminais. Nurodo, kad dėl dalies vekselių jis nesikreipė į notarą dėl vykdomojo įrašo atlikimo, nes ieškovas vis žadėdavo atiduoti, o kitai daliai, suėjus vekselių apmokėjimo terminams, buvo siųsti pranešimai, bet jie išsiųsti vėliau arba anksčiau nei surašyti pranešimai, todėl nebegali pasinaudoti Vekselių įstatyme vykdomoj įrašo galimybe. Prieš kreipiantis į teismą buvo bandyta ginčą išspręsti derybų keliu, o ieškovui nevykdant prievolės buvo kreiptasi į antstolį Z. Z. dėl tarpininkavimo vykdant turtines prievoles ir antstolis siuntė ieškovui raginimą, tačiau jis grįžo neįteiktas.

Ieškovas pateikė atsiliepimą į priešieškinį, kuriame nurodė, kad su priešieškiniu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodo, kad jis niekada nesikreipė dėl finansinės paramos, todėl tarp jo ir atsakovo niekada nebuvo jokių paskolos sutarčių. Nurodo, kad prie priešieškinio yra pateikti du nepasirašyti neprotestuotini vekseliai, bendrai 600,00 Eur sumai, tai yra šie du vekseliai yra negaliojantys, nes jie nepasirašyti. Visi jo atsakovo naudai pasirašyti vekseliai yra be jokio teisėto pagrindo ir išrašant vekselius jam buvo daromas didelis psichologinis spaudimas, jis nežino kiek viso vekselių buvo pasirašęs atsakovo naudai, tačiau juos visus prašys panaikinti.

Tretieji asmenys atsiliepimų per teismo nustatytą terminą nepateikė.

2019-09-19 teismo nutartimi atnaujintas bylos nagrinėjimas iš esmės.

Ieškovas 2019-08-30 vykusio teismo posėdžio metu ieškinį palaikė, o priešieškinį prašė atmesti. Paaiškino, kad jis dirbo UAB „duomenys neskelbtini“ ir važiuodamas iš Vokietijos su lengvuoju automobiliu padarė avariją, todėl dėl automobiliui padarytos žalos jis pasirašė vekselių 4 000,00 Eur sumai. Dėl padaryto eismo įvykio buvo atliekami atskaičiavimai iš darbo užmokesčio ir jau apie 2 000,00 Eur jis yra apmokėjęs. Raštiškai buvo susirašęs su atsakovu, kad už automobilį jis skolingas 3 000,00 Eur, o po to paaiškėjo, kad servise paskaičiavo, kad žala automobiliui padaryta 8 000,00 Eur sumai, bet iš jo nebereikalavo už detales ir ėmė tik už remonto darbus. Visą tą sumą jis turėjo atidirbti ir jis sutiko su tuo. Automobilis, kuriuo jis padarė avariją Vokietijoje, buvo greičiausiai draustas kasko, todėl iš jo nepagrįstai buvo prašyta pasirašyti vekselius. Jokių pinigų nei iš įmonės, nei iš atsakovo jis nėra prašęs ir nėra gavęs, o vekselius jis išrašė atsakovo naudai, kaip žalos atlyginimo garantą. Vekseliai buvo paruošti ir jam paduoti pasirašyti vieną dieną, todėl jis tik parašė pavardę ir parašus. Visus vekselius jis pasirašė vienu kartu ir buvo sutarta, kad kai suma atiduodama vekselis sudraskomas. Mano, kad jam buvo daromas spaudimas dėl vekselių pasirašymo, nes jam paaiškino, kad vekselius reikia pasirašyti, kad nebūtų jokių apgaulių ir paprasčiau būtų skaičiuoti. Viso buvo padarytos dvi avarijos viena su lengvuoju automobiliu, o kita su vilkiku. Atskaitymai iš atlyginimo prasidėjo po to, kai lengvasis automobilis buvo suremontuotas, dėl vilkiko jam taip pat siūlė rašyti vekselius, tačiau jis jau nebesutiko pasirašyti vekselių ir išėjo iš darbo. Jis nebuvo gavęs jokių pranešimų dėl skolų išieškojimo, tik po to sužinojo, kai jau buvo areštuotos jo sąskaitos. Nurodė, kad jis pažinojo atsakovą ir iš pradžių dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“, tačiau teises jis turėjo, nes išsilaikė Kaune už savo pinigus. Paaiškino, kad nuskaitymai buvo daromi iš jo gaunamų dienpinigių, tai yra nebuvo sumokami dienpinigiai, nes ir dėl atlyginimų būdavo problemos UAB „duomenys neskelbtini“. Mano, kad iš jo reikalauja pinigų už avariją, nors nėra pagrindo iš jo jų reikalauti, nes lengvasis automobilis buvo draustas kasko. Negali pasakyti kiek pasirašė vekselių, kiek pamena buvo 4 000,00 Eur sumai vekselių. Ir be vekselių iš jo darbo užmokesčio buvo atskaičiuojama pagal raštišką jų susitarimą. Pripažino, kad pasirašant vekselius jam joks spaudimas nebuvo daromas, o neginčijo išėjęs vekselių, nes manė, kad taip ir pasibaigs, kad iš jo nebus išieškoma skola. Tik kai atsakovas kreipėsi į teismą dėl skolos priteisimo jis nusprendė ginčyti vekselius. Pagal vekselius pasirašytus jis turėtų skolą atiduoti atsakovui už lengvąjį automobilį ir skolą jis turėjo mokėti dalimis per pora metų.

Atsiliepimas

Atsakovas 2019-08-30 vykusio teismo posėdžio metu nurodė, kad su ieškiniu nesutinka, priešieškinį palaiko. Paaiškino, kad ieškovas atėjo dirbti į UAB „duomenys neskelbtini“ ir nelegaliu būdu jis padėjo ieškovui sutvarkyti teises už 5 000,00 Eur Kaune ir tai buvo 2013 metais. Vekseliai išrašyti vėliau 5 000,00 Eur sumai. Visi vekseliai buvo pasirašyti vieną dieną, nes jis jam paskolino 5 000,00 Eur, kuriuos turėjo grąžinti per tris metus dirbdamas įmonėje, tačiau pamatęs, kad ieškovas elgiasi nesąžiningai jis paprašė pasirašyti vekselius. Jokių rašytinių įrodymų, kad jis ieškovui 2013 m. perdavė 5 000,00 Eur jis negali pateikti, nes pinigus jis perdavė grynais ieškovui, o pastarasis perdavė šią sumą kitam asmeniui ir tai buvo Kaune prie „Regitros“. Nurodė, kad automobiliai nėra su ta skola susiję. Paaiškino, kad ieškovas viso padarė dvi avarijas su jam priklausančiu lengvuoju automobiliu ir vilkiku. Ieškovas įsidarbino per jo draugą ir buvo įsipareigojęs atidirbti tris metus, tačiau to nepadarė. Jokie atskaitymai iš ieškovo darbo užmokesčio nebuvo daromi, nes ieškovas jam asmeniškai buvo skolingas, o ne įmonei. Ginčai įmonėje su ieškovu kilo po to, kai jis apgadino vilkiką. Lengvasis automobilis Ford C-MAX, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), yra jo automobilis, kuris pirktas lizingo būdu. Patvirtino, kad faktinių aplinkybių protokole yra užfiksuoti jo ir ieškovo susirašinėjimai. Automobilio Ford C-MAX, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) žala buvo atlyginta draudimo bendrovės, nes draudimas nurodė kur remontuoti automobilį, automobilį sutvarkius draudimas įmonei remontavusiai automobilį atlygino. Antros avarijos metu taip pat buvo padaryta žala ne tik vilkikui, bet ir kroviniui, be to, reikėjo lėšų automobilių parvežimui. Iš 5 000,00 Eur ieškovas dalį yra atidavęs per antstolius, tačiau kiek tiksliai negali pasakyti, o grynaisiais ieškovas jam atidavęs tik 600,00 Eur. Paaiškino, kad laiku dėl vekselių pas notarą jis nesikreipė, nes norėjo žmogiškai, kad ieškovas gera valia jam sumokėtų. Nurodė, kad vekseliai buvo išrašyti ne dėl automobilių, o dėl to, kad ieškovas yra jam asmeniškai skolingas 5 000,00 Eur, kurią ieškovas turėjo grąžinti per tris metus.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinys ir priešieškinis atmestini.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų, teismo posėdžio šalių duotų paaiškinimų nustatytos faktinės aplinkybes, kad ieškovas laikotarpiu nuo 2015-01-22 iki 2017-08-31 dirbo UAB „duomenys neskelbtini“ vairuotoju – ekspeditoriumi, o prieš tai nuo 2014-02-21 dirbo UAB „duomenys neskelbtini“ (I t., b. l. 131-133, 154-156, 104, II t., b. l. 29). Šalys neginčijo ir pripažino faktines aplinkybes, kad ieškovui dirbant UAB „Okrama“ dėl jo kaltės įvyko du eismo įvykiai, tai yra 2016 m. kai ieškovas Vokietijoje vairavo atsakovui priklausantį automobilį Ford C-MAX, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2017 m. kai ieškovas vairavo vilkiką. Ieškovas patvirtino ir prižino, kad dėl šių eismo įvykių buvo kaltas jis. Tai, kad eismo įvykio metu buvo apgadintas lengvasis automobilis patvirtina ir byloje pateikti rašytiniai įrodymai, tai yra automobilio Ford C-MAX, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) foto nuotraukos (I t., b. l. 105-110), antstolės R. P. 2019-02-27 faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas Nr. 0183-19-1012 (I t., b. l. 116-125, 139-148, 194-196, 200). Iš 2016-06-21 UAB „duomenys neskelbtini“ remonto sąmatos Nr. 3212 nustatyta, kad automobilio Ford C-MAX, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) remonto darbai su detalėmis buvo įkainoti 7 626,98 Eur sumai, dalys 5 106,72 Eur (I t., b. l. 126-130, 149-153). Iš transporto priemonės registracijos liudijimo nustatyta, kad Ford C-MAX, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklauso uždarajai akcinei bendrovei „N. F. Lithuania“, o jo valdytojas yra atsakovas M. K. (I t., b. l. 166). Atsakovas pripažino, kad automobilis jo, nes ji įsigijo lizingo būdu ir savininkas yra lizingo bendrovė. Taip pat teismo posėdžio patvirtino metu, kad automobilis buvo draustas kasko draudimu, todėl dėl 2016 m. gegužės mėnesį Vokietijoje eismo įvykio metu apgadinto automobilio remonto išlaidas atlygino draudimo kompanija. Iš Klaipėdos miesto 2-ojo notarų biuro notaro G. B. 2018-11-21 atlikto vykdomojo įrašo, notarinio registro Nr. 6700, nustatyta, kad notaras išdavė vykdomąjį įrašą iš ieškovo išieškoti atsakovo naudai 300,00 Eur sumą bei 6 procentų metines palūkanas, skaičiuojamas nuo mokėtino termino pasibaigimo, tai yra nuo 2018-07-02 iki visiško vekselio sumos apmokėjimo dienos (I t., b. l. 6). Iš Valstybės įmonės Registrų centro Lietuvos Respublikos juridinių asmenų registro išplėstinio išrašo apie UAB „duomenys neskelbtini“, nustatyta, kad atsakovas M. K. yra įmonės akcininkas, o laikotarpiu nuo 2014-11-07 iki 2015-03-10 buvo įmonės direktorius (I t., b. l. 11-14).

Nustatyta, kad ieškovas: 2017-01-02 išrašė paprastąjį neprotestuotiną vekselį, kuriuo atsakovui įsipareigojo sumokėti 300,00 Eur 2018-07-01 (I t., b. l. 19), 2017-01-02 išrašė paprastąjį neprotestuotiną vekselį, kuriuo atsakovui įsipareigojo sumokėti 300,00 Eur 2018-03-01, vekselis nepasirašytas ieškovo parašu, yra tik ieškovo vardas ir pavardė (I t., b. l. 73), 2017-01-02 išrašė paprastąjį neprotestuotiną vekselį, kuriuo atsakovui įsipareigojo sumokėti 300,00 Eur 2017-04-30 (I t., b. l. 23, 72), 2017-01-02 išrašė paprastąjį neprotestuotiną vekselį, kuriuo atsakovui įsipareigojo sumokėti 300,00 Eur 2017-05-01 (I t., b. l. 79), 2017-01-02 išrašė paprastąjį neprotestuotiną vekselį, kuriuo atsakovui įsipareigojo sumokėti 300,00 Eur 2017-06-30 (I t., b. l. 24, 62), 2017-01-02 išrašė paprastąjį neprotestuotiną vekselį, kuriuo atsakovui įsipareigojo sumokėti 300,00 Eur 2017-08-30, vekselis nepasirašytas ieškovo parašu, yra tik ieškovo vardas ir pavardė (I t., b. l. 26, 59), ieškovas 2017-01-02 išrašė paprastąjį neprotestuotiną vekselį, kuriuo atsakovui įsipareigojo sumokėti 300,00 Eur 2017-10-30, vekselis nepasirašytas ieškovo parašu, yra tik ieškovo vardas ir pavardė (I t., b. l. 28, 64), ieškovas 2017-01-02 išrašė paprastąjį neprotestuotiną vekselį, kuriuo atsakovui įsipareigojo sumokėti 300,00 Eur 2017-12-31 (I t., b. l. 76), 2017-03-02 išrašė paprastąjį neprotestuotiną vekselį, kuriuo atsakovui įsipareigojo sumokėti 538,00 Eur 2017-06-31 (I t., b. l. 25, 63), 2017-03-02 išrašė paprastąjį neprotestuotiną vekselį, kuriuo atsakovui įsipareigojo sumokėti 538,00 Eur 2017-09-31 (I t., b. l. 27, 61), o 2017-03-02 išrašė paprastąjį neprotestuotiną vekselį, kuriuo atsakovui įsipareigojo sumokėti 538,00 Eur 2017-12-31 (I t., b. l. 71).

Iš 2017-01-06 tarpininkavimo sutarties vykdant turtines prievoles (išieškant skolas) Nr. IKT-1 nustatyta, kad atsakovas M. K. kreipėsi į antstolį Z. Z. dėl 2 576,00 Eur skolos išieškojimo iš V. K., tačiau skolos išieškoti nepavyko, nes nepavyko įteikti pranešimo ieškovui (II t. b. l. 67).

Iš byloje esančio antstolio V. K. 2018 m. lapkričio 29 d. patvarkymo priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti Nr. S-18-72-19105 nustatyta, kad antstolio žinioje yra vykdomoji byla užvesta pagal notaro G. B. vykdomąjį įrašą dėl priverstinės skolos išieškojimo pagal hipotekos (įkeitimo) kreditoriaus prašymą Nr. 6700 išieškotojo M. K. naudai išieškoma suma 327,95 Eur ir palūkanos (I t. b. l. 15-16).

Iš ieškovo vairuotojo pažymėjimo nustatyta, kad ieškovas teisę vairuoti „B1“, „B“, „C1‘ ir C“ kategorijų transporto priemones įgijo 1994-03-24, o teisę vairuoti „BE“, „C1E“, „CE“ kategorijų transporto priemones įgijo 2013-12-07 (II t. b.l. 16). Iš UAB „Rigveda“ liudijimo Nr. 619/2013 nustatyta, kad ieškovas vairavimo mokymo kursus lankė laikotarpiu nuo 2013 -05-13 iki 2013-09-13 (II t. b.l. 15).

Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, kad 2018 m. vasario 1 d. Kauno apylinkės teismo įsakymu civilinėje byloje Nr. eL2-6747-1043/2018 buvo patenkintas atsakovo pareiškimas dėl teismo įsakymo išdavimo ir nuspręsta išieškoti iš ieškovo skolininko 2 276,00 Eur skolą, 5 proc. metinių palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo įsakymo visiško įvykdymo, 193,25 Eur bylinėjimosi išlaidas. Taip pat nustatyta, kad 2018 m. balandžio 11 d. Kauno apylinkės teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. eL2-6747-1043/2018 teismo įsakymas buvo panaikintas, kreditoriaus M. K. pareiškimas dėl skolos išieškojimo iš skolininko V. K. paliktas nenagrinėtu ir M. K. ieškinys skolininkui V. K. dėl skolos priteisimo laikytas nepaduotu ir grąžintas jį padavusiam asmeniui, nes ieškovas nepašalino ieškinio trūkumų per teismo nustatytą terminą.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad tarp šalių yra kilęs ginčas dėl skolos pagal paprastuosius neprotestuotinus vekselius priteisimo ir reikalavimas pripažinimo negaliojančiais neprotestuotinus vekselius.

Prievolė yra suprantama kaip teisinis santykis, kurio viena šalis (skolininkas) privalo atlikti kitos šalies (kreditoriaus) naudai tam tikrą veiksmą arba susilaikyti nuo tam tikro veiksmo, o kreditorius turi teisę reikalauti iš skolininko, kad šis įvykdytų savo pareigą (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 6.1 straipsnis). Prievolės atsiranda iš sandorių arba kitokių juridinių faktų, kurie pagal galiojančius įstatymus sukuria prievolinius santykius (CK 6.2 straipsnis).

Vekselis – tai vertybinis popierius, patvirtinantis teisėto jo turėtojo besąlygišką, nepriklausančią nuo jos atsiradimo pagrindo, reikalavimo teisę į vekselyje nurodytą pinigų sumą, ir kartu įtvirtinantis besąlygišką skolininko pagal vekselį pareigą sumokėti šią sumą teisėtam vekselio turėtojui (Lietuvos Respublikos Įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo Nr. VIII-1087/1999 m. kovo 16 d. 2 straipsnio 1 punktas, 4 punktas). Šiuo atveju atsakovas yra ginčijamų vekselių turėtojas, o pinigų mokėtoju pagal vekselius yra ieškovas, kuris pasirašė ginčijamus vekselius. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje praktikoje įstatymo nustatytas reikalavimas, kad vekselyje turi būti besąlyginis įsipareigojimas sumokėti jame nurodytą pinigų sumą, reiškia tai, kad vekselyje įtvirtinta mokėjimo prievolė ir iš jos atsiradusi reikalavimo teisė yra abstraktaus pobūdžio. Prievolės abstraktumas reiškia tai, kad abstrakti prievolė yra savarankiška, t. y. jos nesieja teisinis ryšys su jos atsiradimo pagrindu, jos subjektai negali remtis tokios prievolės atsiradimo pagrindo buvimu, jo galiojimu ar negaliojimu, reikalaudami vykdyti ar atsisakydami vykdyti pareigas, kilusias iš šios prievolės. Tai reiškia, kad skolininkas (vekselio davėjas), išduodamas vekselį, sukuria kreditoriaus (vekselio turėtojo) naudai jau visiškai kitą, negu jo įsipareigojimas pagal tą teisinį santykį (tam tikrą sandorį), dėl kurio išduodamas vekselis, prievolę – prievolę pagal vekselį. Dėl šio abstraktaus vienašalio sandorio sukuriamas naujas civilinių teisių objektas – vertybinis popierius, kuriame įtvirtinta nauja prievolė dalyvauja civilinėje apyvartoje kaip savarankiška abstrakti prievolė, iš esmės teisiškai nepriklausoma nuo to teisinio santykio (tam tikro sandorio), kurio pagrindu ji buvo sukurta. Tačiau toje pačioje nutartyje Lietuvos Aukščiausias Teismas taip pat nurodo, kad vekselio abstraktumo savybė negali būti suabsoliutinta, nes kiekviena prievolė, taigi ir įsipareigojimas pagal vekselį, atsiranda tam tikro teisinio santykio (sandorio) pagrindu. Paprastai vekselis išduodamas vekselio davėjo piniginei skolai vekselio gavėjui patvirtinti (įforminti) arba piniginei skolai padengti (grąžinti, apmokėti). Teisinė vekselio prigimtis lemia tai, kad vekselis gali atlikti ir tam tikrą prievolės pagal tą šalių teisinį santykį (tam tikrą sandorį), dėl kurio vekselis buvo išrašytas, įvykdymo užtikrinimo funkciją: vekselyje įtvirtintos prievolės specifika, t. y. jos abstraktumas ir besąlygiškumas, suteikia kreditoriui papildomą garantiją dėl to, kad skola jam bus grąžinta. Taigi plačiąja prasme vekselis atlieka prievolės pagal sandorį, iš kurio kilusių santykių pagrindu buvo išduotas vekselis, užtikrinimo funkciją dėl to, kad viena prievolė pakeičiama kita, daugiau formalia, be to, kuri vykdoma pagal vekselių teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-216/2007).

Byloje esančiais rašytiniai įrodymai bei šalių teismo posėdžio metu duotais paaiškinimais neginčijamai nustatyta, kad ieškovo ginčijamuose vekseliuose ir vekseliuose, kurių pagrindu atsakovas prašo priteisti skolą iš ieškovo nurodyti terminai, per kuriuos ieškovas turėjo sumokėti skolą atsakovui yra pasibaigę.

Ieškovas ieškiniu prašo pripažinti negaliojančiais penkis ieškovo atsakovui išduotus parastuosius neprotestuotinus vekselius, tai yra 2017-01-02 išrašytą neprotestuotiną vekselį (apmokėjimo data 2018-07-01) 300,00 Eur sumai, 2017-01-02 paprastąjį neprotestuotiną vekselį (apmokėjimo data 2017-04-30) 300,00 Eur sumai, 2017-01-02 paprastąjį neprotestuotiną vekselį (apmokėjimo data 2017-06-30) 300,00 Eur sumai, 2017-03-02 paprastąjį neprotestuotiną vekselį (apmokėjimo data 2017-06-31) 538,00 Eur sumai, 2017-03-02 paprastąjį neprotestuotiną vekselį (apmokėjimo data 2017-09-31) 538,00 Eur sumai, bendra vekselių suma 1 976,00 Eur. Taip pat prašo pripažinti negaliojančiu 2018-11-21 Klaipėdos miesto 2-ojo notarų biuro notaro G. B. vykdomąjį įrašą (notarinio registro Nr. 6700) pagal ieškovo išduotą vekselį 300,00 Eur sumai.

Atsakovas priešieškiniu prašo iš ieškovo priteisti 3 714,00 Eur neapmokėtas vekselių sumas paskaičiuotas pagal dešimt vekselių, tai yra pagal 2017-01-02 paprastąjį vekselį 300,00 Eur sumai grąžinimo terminas 2017-04-30, 2017-01-02 paprastąjį vekselį 300,00 Eur sumai grąžinimo terminas 2017-06-30, 2017-03-02 paprastąjį vekselį 538,00 Eur sumai grąžinimo terminas 2017-06-31, 2017-01-02 paprastąjį vekselį 300,00 Eur sumai grąžinimo terminas 2017-08-30; 2017-03-02 paprastąjį vekselį 538,00 Eur sumai grąžinimo terminas 2017-09-31, 2017-01-02 paprastąjį vekselį 300,00 Eur sumai grąžinimo terminas 2017-10-30, 2017-01-02 paprastąjį vekselį 300,00 Eur sumai grąžinimo terminas 2017-12-31, 2017-03-02 paprastąjį vekselį 538,00 Eur sumai grąžinimo terminas 2017-12-31, 2017-01-02 paprastąjį vekselį 300,00 Eur sumai grąžinimo terminas 2018-03-01 ir 2017-01-02 paprastąjį vekselį 300,00 Eur sumai grąžinimo terminas 2018-05-01.

Ieškovas gavęs priešieškinį netikslino savo reikalavimų ir neprašė pripažinti kitų priešieškinyje nurodytų vekselių negaliojančiais, o atsiliepime į priešieškinį tik nurodė, kad du vekseliai, kurie nėra pasirašyti ieškovo parašu, turėtų būti atmesti kaip negaliojantys ir toje dalyje priešieškinis turėtų būti atmestas.

Atsakovas yra ginčijamų vekselių turėtojas, o pinigų mokėtoju pagal vekselius yra ieškovas, kuris išrašė ginčijamus vekselius. Byloje nėra ginčo, kad ieškovas išrašė ginčijamus vekselius, tačiau šalys skirtingai aiškina vekselių pasirašymo aplinkybes. Ieškovas ieškinyje nurodė, kad pasirašant ginčijamus vekselius nebuvo perduoti jokie pinigai, o vekselius pasirašė dėl jo atžvilgiu naudoto psichologinio spaudimo, nes nenorėjo prarasti darbo, tačiau pats ieškovas teismo posėdžio metu pripažino, kad jo atžvilgiu nebuvo naudojamas joks psichologinis spaudimas pasirašant vekselius, taip pat ieškovas iš esmės neginčijo atsakovo nurodytų aplinkybių, kad atsakovas daugiau nei du mėnesius mokino jį vairuoti vilkiką ir kartu su ieškovu vyko į komandiruotes, tai yra apmokė dirbti su vilkinu. Atsakovas priešieškinyje nurodė, kad paties ieškovo prašymu jis ieškovui 2015 metais paskolino 5 000,00 Eur sumą, o teismo posėdžio metu teigė, kad vekseliai buvo išrašyti ne dėl lengvajam automobiliui padarytos žalos atlyginimo kaip tvirtina ieškovas, o dėl to, kad 2013 metais jo ieškovui suteiktos 5 000,00 Eur paskolos, kuri buvo skirta ieškovui nelegaliu būdu įgyti teisę vairuoti CE kategorijos transporto priemones, nes jis perdavę ieškovui 5 000,00 Eur sumą, kurią ieškovas atidavė už vairuotojo pažymėjimą, ir tarp jų buvo susitarimas, kad ieškovas šią skolą grąžins per kelerius metus dirbdamas, o vekseliai buvo išrašyti tik 2017 metais, kai ieškovas pradėjo nesąžiningai elgtis, be to, dalį skolos ieškovas jau yra grąžinęs. Ieškovo teigimu, teisę vairuoti CE kategorijos transporto priemones jis išsilaikė savo lėšomis, dar prieš pradedant dirbti atsakovo įmonėje. Šioms aplinkybėms pagrįsti ieškovas pateikė vairuotojo pažymėjimą bei liudijimą, kad jis yra išklausęs vairavimo praktinius kursus, tačiau ieškovas nepateikė jokių rašytinių įrodymų, patvirtinančių kas mokėjo už jo vairavimo kursus.

Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad Lietuvos Respublikos įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo 55 straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostata lemia išvadą, kad kai pasibaigia įstatyme nustatyti terminai pateikti apmokėti neakceptuotą neprotestuotiną paprastąjį vekselį, jis praranda vertybinio popieriaus bei civilinių teisių objekto statusą ir dėl jo nebetaikytinos įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo nuostatos dėl reikalavimų, atsirandančių pagal vekselį, patenkinimo tvarkos bei įsipareigojusių pagal vekselį asmenų santykių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. liepos 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-314/2010).

Byloje esančiais rašytiniais įrodymais bei šalių teismo posėdžio metu duotais paaiškinimais neginčijamai nustatyta, kad ieškovo ginčijamuose vekseliuose ir vekseliuose, kurių pagrindu atsakovas prašo priteisti skolą iš ieškovo nurodyti terminai, per kuriuos ieškovas turėjo sumokėti skolą atsakovui yra pasibaigę. Taip pat nustatyta, kad trys ieškovo išrašyti vekseliai, t. y. 2017-01-02 paprastasis neprotestuotinas vekselis 300,00 Eur sumai (apmokėjimo terminas 2018-03-01), 2017-01-02 paprastasis neprotestuotinas vekselis 300,00 Eur sumai (apmokėjimo terminas 2017-08-30), 2017-01-02 paprastasis neprotestuotinas vekselis 300,00 Eur sumai (apmokėjimo terminas 2017-10-30), yra nepasirašyti ieškovo parašu, nurodytas tik ieškovo vardas ir pavardė, todėl darytina išvada, kad šie dokumentai kuriose nėra ieškovo parašo, neturi paprastojo vekselio galios (Lietuvos Respublikos įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo 77 straipsnis, 78 straipsnio 1 dalis). Ieškovas ieškiniu nereiškė reikalavimo pripažinti šiuos ieškovo nepasirašytus vekselius negaliojančiais. Nors ieškovas neginčijo šių nepasirašytų vekselių, tačiau įvertinus tai, kad šie trys teismui pateikti vekseliai yra ieškovo nepasirašyti, tai yra neatitinka formalių vekseliams keliamų reikalavimų, darytina išvada, kad pagal šiuos tris vekselius nėra pagrindo priteisti atsakovui skolą iš ieškovo, todėl priešieškinio reikalavimas toje dalyje atmestinas kaip nepagrįstas.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad atsakovas praleido įstatymo nustatytą paprastojo vekselio pateikimo apmokėti terminą, todėl neteko ir teisės notarui teikti rašytinį prašymą išieškoti pinigus iš skolininko vykdomuoju įrašu, todėl teismui pateikė priešieškinį, prašydamas priteisti iš ieškovo 3 714,00 Eur skolą. Pažymėtina, kad aplinkybė, jog yra praleistas terminas pateikti vekselį apmokėti, savaime nereiškia, kad yra negaliojantis ar išnykęs tas sandoris, kurio pagrindu buvo išduotas nurodytas dokumentas. Jeigu skolininkas nėra įvykdęs sandorio, kurio pagrindu buvo išduotas nurodytas dokumentas, tai, esant ginčui teisme, kreditorius tokį dokumentą gali panaudoti įrodinėdamas atitinkamų prievolinių teisinių santykių egzistavimą (CPK 178 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 30 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-716/2013, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-43-916/2017).

Atsakovas šioje byloje įrodinėjo, kad šalis siejo paskolos prievoliniai teisiniai santykiai, kad atsakovas paskolino ieškovui 5 000,00 Eur dar 2013 m., kuriuos ieškovas turėjo grąžinti per tris metus dirbdamas įmonėje, tačiau pamatęs, kad ieškovas elgiasi nesąžiningai jis paprašė pasirašyti vekselius. Ieškovas iš esmės pripažino, kad tarp jo ir atsakovo buvo susitarimas, kad skolą grąžins dalimis per keletą metų dirbant pas atsakovą. Teismo vertinimu jei ieškovas be jokio teisinio pagrindo būtų išrašęs vekselius atsakovo naudai, jis būdamas apdairus ir rūpestingas turėjo visas galimybes ginčyti šiuos vekselius, nes iš darbo jis savo noru išėjo 2017 m. vasaros pabaigoje savo norų, o vekselius ginčyti praėjo tik po to, kai atsakovas dėl skolos priteisimo pagal vekselius kreipėsi į teismą ir ieškinį atsakovui pateikė tik 2019 m. sausio 29 d.

Teismas pažymi, kad vekselis gali būti atsiskaitymo priemonė kaip įsipareigojimas sumokėti pinigus, tačiau šis įsipareigojimas atsiranda nebūtinai iš paskolos santykių, įsipareigojimo prisiėmimo pagrindas gali būti įvairus - paskola, dovanojimas, atsiskaitymas, savo ar svetimos prievolės garantavimas, kitoks prievolės įvykdymo užtikrinimas ar kitoks įstatymu nedraudžiamas pagrindas. Todėl tais atvejais, kai vekselio gavėjas (ieškovas) nepasinaudojo vekseliu kaip vertybiniu popieriumi, suteikiančiu teisę supaprastinta tvarka gauti prievolės įvykdymą be teismo, o išduodant vykdomąjį įrašą pagal Lietuvos Respublikos įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymą, ir ginčo teisenos tvarka kreipiasi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo skolą, aplinkybes, kokio sandorio pagrindu buvo išduotas nurodytas dokumentas ir kad skolininkas yra skolingas kreditoriui, turi įrodyti taip teigiantis kreditorius (šiuo atveju atsakovas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52-313/2015).

Nagrinėjamu atveju atsakovas poziciją, jog šalis siejo paskolos prievoliniai teisiniai santykiai įrodinėjo savo paties paaiškinimais bei rašytiniais įrodymais, t. y. ieškovo išrašytais parastaisiais neprotestuotinais vekseliais. Teismas sutinka su pozicija, jog praleidus įstatymo nustatytą paprastojo vekselio pateikimo apmokėti terminą ir netekus galimybės pasinaudoti teise reikalauti vekselį apmokėti Lietuvos Respublikos įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo nustatyta tvarka pagal notaro išduotą vykdomąjį įrašą ne ginčo tvarka, šis dokumentas gali būti panaudotas teisme, atsakovui įrodinėjant atitinkamų prievolinių teisinių santykių egzistavimą. Toks dokumentas turi būti vertinamas kartu su kitais byloje esančiais įrodymais, t. y. teismas turi įvertinti byloje esančių įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 30 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-716/2013, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-43-916/2017, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. rugpjūčio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-340/2011; 2015 m. liepos 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-420-969/2015 ir jose nurodyta kasacinio teismo praktika). Taigi teismas nagrinėjamoje byloje ginčijamus vekselius vertina tik kaip rašytinį įrodymą, sprendžiant, ar egzistuoja atsakovo nurodomas sandoris (paskolos sutartis) ir pažymi, kad šiuose dokumentuose nėra jokių įrašų apie tai, jog juose nurodytos pinigų sumos vekselių išdavimo ar kuriuo nors kitu metu būtų perduotos ieškovui. Iš byloje esančių atsakovo paaiškinimų matyti, kad jis ieškovui 2013 m. perdavė 5 000,00 Eur, o pastarasis perdavė šią sumą kitam asmeniui Kaune prie „Regitros“, tačiau jokių rašytinių įrodymų, kad pateikti negali. Iš ieškovo paaiškinimų matyti, kad ieškovas neigia iš atsakovo kaip paskolą gavęs atsakovo 5 000,00 Eur ir teigia, jog vekseliai buvo išrašyti siekiant atlyginti atsakovui eismo įvykio metu transporto priemonei padarytą žalą.

Pagal CPK 178 straipsnį, šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus. Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (CPK 185 straipsnis). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad spręsdamas ginčą, teismas turi įsitikinti, ar pakanka įrodymų reikšmingoms bylos aplinkybėms nustatyti, ar tinkamai šalims paskirstyta įrodinėjimo pareiga, ar įrodymai turi ryšį su įrodinėjimo dalyku, ar jie leistini, patikimi, reikia įvertinti kiekvieną įrodymą ir įrodymų visetą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. vasario 7 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, jog labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (tikimybių pusiausvyros principas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-439/2008). Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-129/2008; 2008 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-439/2008); teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais (CPK 3 straipsnio 7 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. sausio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-103/2014).

Nagrinėjamu atveju įvertinus bylos faktines aplinkybes, šalių teismo posėdžio metu duotus paaiškinimus, tai, kad pats ieškovas teismo posėdžio metu pripažino, jog pasirašant vekselius nebuvo naudojamas joks psichologinis spaudimas, tai, kad dalį skolos jis pagal jo atsakovui išrašytus vekselius yra sumokėjęs, šalių elgesį po vekselių pasirašymo, tai yra į, kad atsakovas siekdamas išieškoti skolą pagal ieškovo jam išduotus vekselius kreipėsi į notarą ir pagal vieną vekselį yra išduotas vykdomasis įrašas, taip pat kreipėsi į antstolius dėl skolos išieškojimo, o vėliau ir į teismą dėl skolos priteisimo, o atsakovas vekselius pradėjo ginčyti tik po to, kai gavo teismo įsakymą, darytina išvada, kad yra pagrindas pripažinti, kad šalis siejo tam tikri prievoliniai teisiniai santykiai, kurių pagrindu ieškovas išrašė paprastus nepriatestuotinus vekselius.

Kasacinio teismo formuojamoje praktikoje, esant šalių ginčų dėl paskolinių teisinių santykių, pareiga įrodyti, kad paskolos dalykas perduotas paskolos gavėjui ir kad paskolos sutartis sudaryta, tenka paskolos davėjui (CPK 12, 178 straipsniai), o tai, kad paskola grąžinta – paskolos gavėjui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. birželio 18 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-351/2013). Pagal CK 6.870 straipsnio 1 ir 2 dalį paskolos sutartis yra realinis sandoris, t. y. paskolos teisiniams santykiams atsirasti vien šalių susitarimo dėl paskolos neužtenka. Tam, kad tarp šalių atsirastų teisiniai paskolos santykiai, turi egzistuoti du juridinę reikšmę turintys faktai: 1) paskolos dalyko (pinigų) perdavimas paskolos gavėjo nuosavybėn; 2) paskolos gavėjo įsipareigojimas tokią pat pinigų sumą grąžinti paskolos davėjui. Šios sąlygos laikomos esminėmis paskolos sutarties sąlygomis, kurių, nors vienos nesant, paskolos sutartis negali būti laikoma sudaryta. Kasacinio teismo praktikoje yra pažymėta, kad šios aplinkybės bylose dėl paskolos grąžinimo sudaro įrodinėjimo dalyką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. lapkričio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-596/2005).

Atsižvelgiant į tai, kad šiuo metu vekseliai, kurių pagrindu prašoma priteisti skolą, nebegali būti pateikti vykdymui notarui, į tai, kad ieškovas ginčija jog atsakovas jam perdavė pinigus pagal jo išduotus vekselius ir į tai, kad atsakovas nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, kad jis ieškovui perdavė prašomą priteisti sumą, darytina išvada, kad yra pagrindas atsakovo priešieškinį atmesti kaip nepagrįstą, nes pripažintina, kad atsakovas neįrodė pinigų perdavimo fakto ieškovui, pagal atsakovo pateiktus ieškovo jam išrašytus vekselius, kurių pagrindu atsakovas priešieškiniu prašo priteisti skolą.

Pagal Lietuvos Respublikos Įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo 19 straipsnio prasmę skolininkas pagal vekselį gali reikšti prieštaravimus dėl reikalavimo sumokėti vekselyje nurodytą sumą, tačiau tik tokius, kurie susiję su formaliais vekselio, kaip vertybinio popieriaus, trūkumais (jo rekvizitais), arba su tiesioginiais (asmeniais) skolininko pagal vekselį ir pirmojo vekselio turėtojo santykiais, taip pat dėl vekselio turėtojo nesąžiningumo, įgyjant vekselį. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad vekselis, kaip rašytinis dokumentas, yra asmens vidinės valios išraiškos rezultatas. Minėta, jog vekselio išrašymas yra abstraktus vienašalis sandoris. Dėl to, kad vekselio išrašymas yra valinis veiksmas, galimi atvejai, kai asmens, t. y. vekselio davėjo, veiksmai neatitinka jo vidinės valios. Tokiais atvejais vekselį išrašęs asmuo gali ginčyti šį sandorį, remdamasis ir bendraisiais sandorių negaliojimo pagrindais dėl valios ydingumo. Kartu išplėstinė teisėjų kolegija pažymi, kad tokiu atveju, kai vekselio išrašymas neatitinka vidinės asmens, t. y. vekselio davėjo, valios, sąžiningas, teisingas, protingas, apdairus ir rūpestingas asmuo turėtų iš karto ginčyti vekselį, nelaukdamas, kada šis bus perduotas pagal indosamentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-216/2007).

Teismo vertinimu nėra pagrindo tenkinti ieškovo reikalavimą pripažinti negaliojančiu 2018-11-21 Klaipėdos miesto 2-ojo notarų biuro notaro G. B. vykdomąjį įrašą (notarinio registro Nr. 6700), kuris atliktas pagal atsakovo notarui pateiktą 2017-01-02 vekselį 300,00 Eur sumai, kurį turėjo apmokėti iki 2018-07-01, nes nėra nustatyta, kad šis vekselis buvo nepagrįstai išrašytas.

Byloje esantys rašytiniai įrodymai, t. y. automobilio Ford C-MAX foto nuotraukos, 2016-06-02 ieškovo raštu pateikti paaiškinimai, patvirtina, kad dėl ieškovo kaltės Vokietijoje 2016 metais įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo apgadintas automobilis Ford C-MAX. A. R. P. 2019-02-27 faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas Nr. 0183-19-1012 patvirtina, kad ieškovui 2017-08-07 informavus atsakovą, kad jis išeina iš darbo, atsakovas pareikalavo grąžinti 5 000,00 Eur, nurodydamas, kad „už lengvikę turi pasirašęs vekselius“. Byloje esantis ieškovo vairuotojo pažymėjimas patvirtina, kad jis teisę vairuoti CE kategorijos transporto priemones įgijo 2013-12-07, t. y. dar prieš įsidarbindamas UAB „duomenys neskelbtini“ (darbo pradžia nuo 2014-02-21) ir UAB „duomenys neskelbtini“ (darbo pradžia nuo 2015-01-22). Teismo vertinimu šie rašytiniai įrodymai nėra pakankamas pagrindas pripažinti ieškovo prašomus vekselius negaliojančiais, nes labiau tikėtina, kad tarp šalių prievoliniai teisiniai santykiai, kurių pagrindu buvo išrašyti vekseliai atsirado anksčiau nei įvyko eismo įvykiai.

Įvertinus byloje esančius rašytinius įrodymus, šalių teismo posėdžio metu duotus paaiškinimus, nagrinėjamu atveju, teismo vertinimu, nenustatyta, kad atsakovas nesąžiningai įgijo vekselius, kurių pagrindu prašo priteisti skolą iš ieškovo, todėl nėra pagrindo pripažinti vekselius negaliojančiais.

Ieškinį ir priešieškinį atmetus nėra pagrindo priteisti šalių turėtas bylinėjimosi išlaidas.

Sprendimui įsiteisėjus panaikinti sprendimo įvykdymo užtikrinimui taikytas laikinąsias apsaugos priemones (CPK 150 straipsnio 2 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 269 straipsniu, teismas

nusprendžia:

ieškinį ir priešieškinį atmesti.

Panaikinti 2019 m. sausio 31 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones, tai yra iki teismo galutinio sprendimo šioje civilinėje byloje priėmimo sustabdyti išieškojimo veiksmus vykdomojoje byloje Nr. 0072/18/01179, kurią vykdo antstolis V. K., užvestą pagal 2018-11-21 Klaipėdos miesto 2-ojo notarų biuro notaro G. B. vykdomąjį įrašą (notarinio registro Nr. 6700) dėl skolos išieškojimo iš V. K. išieškotojui M. K..

Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmus.

Teisėja Inga Sakalauskaitė