Lietuvos apeliacinio teismo sprendimas, e2A-378-781/2021

Teismas: Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2021-06-10
Bylos Nr.: e2A-378-781/2021
Teisminio proceso Nr.: 2-59-3-00174-2019-3
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Jūratė Varanauskaitė, Vigintas Višinskis, Rasa Gudžiūnienė
Atsakovas: M. I.
Ieškovas: viešosios įstaigos Krepšinio klubo, „Lietkabelis“

Kategorijos

2.6.10.5.2.17Kiti žalos atlyginimo atvejai

Civilinė byla Nr. e2A-378-781/2021Teisminio proceso Nr. 2-59-3-00174-2019-3Procesinio sprendimo kategorija 2.6.10.5.2.17. (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. birželio 10 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rasos Gudžiūnienės, Jūratės Varanauskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Viginto Višinskio,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo M. I. apeliacinį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2020 m. spalio 14 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-190-544/2020 pagal ieškovės viešosios įstaigos Krepšinio klubo „Lietkabelis“ ieškinį atsakovui M. I., tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, uždaroji akcinė bendrovė „Omega Action“, R. M., R. I., dėl žalos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė viešoji įstaiga Krepšinio klubas „Lietkabelis“ (toliau – ieškovė) ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo M. I. (toliau – atsakovas) 42 955,00 Eur žalai atlyginti, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo kreipimosi į teismą dienos iki visiško prievolės įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškovė nurodė, kad atsakovas, kuris nuo 2015 m. gegužės 12 d. iki 2018 m. liepos 29 d. ėjo ieškovės direktoriaus pareigas, atstovaudamas ieškovei, 2015 m. birželio 1 d. sudarė paslaugų teikimo sutartį Nr. 2015-06-01 (toliau – paslaugų teikimo sutartis) su UAB „Omega Action“, kuri per dalyvius ir valdymo organus buvo susijusi su atsakovu. Pagal minėtą sutartį UAB „Omega Action“ įsipareigojo teikti viešųjų ryšių – strateginio konsultavimo, įvaizdžio formavimo ir palaikymo, rinkodaros ir socialinių medijų komunikacijos sportinių varžybų, treniruočių bei sportinių ir kitų renginių Lietuvoje ir užsienyje metu, kuriuose dalyvauja vyrų krepšinio komanda Panevėžio „Lietkabelis“, paslaugas. Ieškovė įsipareigojo už suteiktas paslaugas mokėti UAB „Omega Action“ po 1 000,00 Eur, nuo 2019 m. sausio 2 d. – po 900,00 Eur kiekvieną mėnesį. Nuo 2017 m. rugpjūčio 31 d. iki 2018 m. gegužės 31 d. UAB „Omega Action“ ieškovei apmokėjimui pateikė 12 PVM sąskaitų faktūrų ir tiek pat formaliai sudarytų paslaugų atlikimo aktų 42 955,00 Eur sumai, kuriuos ieškovė sumokėjo. Ieškovės vertinimu, paslaugų UAB „Omega Action“ ieškovei faktiškai neteikė ir neturėjo objektyvių galimybių teikti. Ieškovės tvirtinimu, paslaugų teikimo sutartis yra tariamas sandoris, sudarytas tik dėl akių atsakovui siekiant įgyti fiktyvų pagrindą iš ieškovės gauti lėšų su juo susijusiai bendrovei, o ieškovė iš tokio sandorio nieko negavo, jis jai buvo nenaudingas, nei viena iš sutarties šalių teisių ir pareigų pagal sutartį neįgijo. Be to, atsakovas, prieš sudarydamas sutartį, turėjo gauti ieškovės visuotinio dalininkų susirinkimo ir (ar) valdybos pritarimą, nes jis ketino sudaryti sandorį būdamas interesų konflikte. Anot ieškovės, atsakovas pažeidė savo fiduciarines pareigas ieškovei, elgėsi nesąžiningai, nelojaliai, supainiojo ieškovės ir UAB „Omega Action“ interesus, tokiais veiksmais padarė ieškovei 42 955,00 Eur turtinę žalą.

3. Atsakovas su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Atsakovas nurodė, kad jo užimamos pareigos UAB „Omega Action“ buvo vieša informacija, kuri buvo žinoma visiems ieškovės dalininkams ir valdybos nariams, todėl pareiga informuoti apie interesų konfliktą pažeista nebuvo. Dalininkai matė pagal paslaugų teikimo sutartį 2015 – 2018 metais atliktų darbų rezultatus, iš finansinės atskaitomybės, kurią patys tvirtino, duomenų žinojo apie bendrovei išmokėtas lėšas už paslaugas, bet pretenzijų dėl sutarties sudarymo ar nevykdymo daugiau kaip trejus metus nereiškė. Atsakovas tvirtino, kad UAB „Omega Action“ aktyviai vykdė ieškovės viešųjų ryšių kampanijos kūrimą, atvedė klubui reikšmingų rėmėjų, tarpininkavo pasirašant sutartis su sportininkais (krepšininkais), konsultavo ieškovę reklamos klausimais, rengė pranešimų spaudoje vizualizacijas, kiekvienoms iš beveik 100 sužaistų rungtynių ruošė apie 10 maketų, kūrė vizualinę medžiagą, gimtadienių ir valstybinių švenčių paminėjimus, komandų palyginimo maketus, klubo socialinių projektų maketus, startinių penketukų maketus, klubo rėmėjų maketus, interaktyvius maketus, kūrė maketus ir vizualizaciją, kuri buvo naudojama buvusiai klubo interneto svetainei, rūpinosi informacijos atnaujinimu, žaidėjų statistikos duomenimis, vykdytų projektų aprašymais, sukūrė logotipus įvairiems įstaigos vykdytiems projektams, prisidėjo prie naujojo logotipo ir brand book (prekės ženklo naudojimo vadovo) kūrimo, kūrė socialinius projektus, padėjo įgyvendinti socialinį Eurolygos projektą „One Team”, konsultavo ir padėjo kurti specialius (šventinius) reklaminius klipus, skirtus reklamuoti rėmėjus ir jų paslaugas, teikė konsultacijas ir kitokio pobūdžio pagalbą dėl vaizdo medžiagos apie žaidėjus, rungtynių apžvalgas, konsultavo ir padėjo sukurti klubo atributikos dizainą, žaidėjų aprangos bei kitos klubo ekipuotės vizualizacijas, dalyvavo generuojant idėjas dėl kitos klubo atributikos, sukūrė kelioninio klubo autobuso vizualizaciją, kūrė klubo šūkius, reklaminius katalogus rėmėjams, rėmėjų dovanas ir atliko daug kitų darbų, kurių reali vertė yra gerokai didesnė už UAB „Omega Action“ sumokėtą paslaugų atlikimo kainą. Kadangi UAB „Omega Action“ teiktos minėtos paslaugos buvo tęstinės, specifinės, tai ir paslaugų atlikimo aktuose yra nurodytas bendras paslaugų aprašymas.

Atsiliepimas

4. Tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, UAB „Omega Action“ ir R. I. prašė ieškinį atmesti dėl jo nepagrįstumo. Šie tretieji asmenys nurodė, kad bendrovė pagal paslaugų teikimo sutartį ieškovei suteikė visas atsakovo atsiliepime detaliai nurodytas paslaugas.

5. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, R. M. siūlė ieškinį atmesti. Jis nurodė, kad nuo 2013 metų dirbo pas ieškovę marketingo vadovu, po to – sporto direktoriumi, buvo ieškovės dalininku. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, R. M. pasirašė UAB „Omega Action“ atliktų ir ieškovei anksčiau perduotų darbų aktus, nes žinojo ir matė, kad atsakovo nurodytus darbus pagal jo pasirašytus aktus realiai atliko UAB „Omega Action“, o ne jis ar kurie nors kiti įmonės darbuotojai. Pagal tęstinę sutartį atlikti darbai faktiškai buvo perduodami ieškovei tuomet, kai iškildavo poreikis darbus atlikti ir naudoti jų rezultatą. Jie buvo perduodami ieškovei kompiuterinėse laikmenose arba siunčiami elektroniniu paštu.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

6. Panevėžio apygardos teismas 2020 m. spalio 14 d. sprendimu ieškovės ieškinį tenkino.

7. Teismas, vadovaudamasis byloje esančiais duomenimis, nustatė, kad atsakovas, atstovaudamas ieškovei, sudarė paslaugų teikimo sutartį su trečiuoju asmeniu UAB „Omega Action“ neturėdamas rašytinio ieškovės visuotinio dalininkų susirinkimo ir (ar) valdybos sprendimo pritarimo, todėl tokie jo veiksmai yra neteisėti.

8. Teismo vertinimu, atsakovas nepagrįstai tvirtino, kad pas ieškovę buvo nusistovėjusi praktika, jog ieškovės dalininkai sprendimus dėl sandorių, kuriems pagal įstatus ar įstatymus buvo reikalingas dalininkų ir (ar) valdybos sutikimas, priimdavo žodžiu. Byloje šalys neginčijo aplinkybės, kad svarbiais ir esminiais klubui klausimais klubo valdyba yra priėmusi du rašytinius sprendimus dėl skirtos paramos kitam krepšinio klubui ir kai buvo sprendžiamas atsakovo pasitraukimo iš klubo klausimas.

9. Teismas pažymėjo, kad byloje nustačius, jog paslaugų atlikimo aktai surašyti nuo 2017 m. rugpjūčio 31 d. iki 2018 m. vasario 28 d., nors juose nurodyti darbai (paslaugos) buvo atlikti nuo 2017 m. birželio iki gruodžio mėnesio, yra pagrindas spręsti apie klubo apskaitos tvarkymą nesilaikant Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo reikalavimų.

10. Teismas pripažino, kad esant tokioms aplinkybėms ir atsakovui savo veikimu įtakojus nesavalaikį ir netikslų ieškovės finansinės apskaitos vedimą ir piniginių operacijų atvaizdavimą, atsakovas nepagrįstai tvirtina, kad klubo dalininkai ir (ar) valdybos nariai aktualiu laikotarpiu iš finansinės apskaitos ar atskaitomybės duomenų turėjo ir galėjo sužinoti apie sutarties sudarymą ir jos vykdymą. Be to, ieškovės finansinės atskaitomybės dokumentuose išlaidos nurodytos bendra verte ir nėra detalizuotos.

11. Pirmosios instancijos teismo vertinimu byloje įrodyta, kad sutartį ieškovės vardu atsakovas su UAB „Omega Action“ sudarė būdamas susijęs su minėtu juridiniu asmeniu darbo, verslo ir asmeniniais ryšiais, todėl veikė esant interesų konflikto situacijai. Tokio vertinimo nekeičia faktas, kad sutartį UAB „Omega Action“ vardu sudarė tuometinė įmonės vadovė I. I..

12. Teismas sprendė, kad atsakovas pažeidė lojalumo pareigą ieškovei, nes, kilus interesų konfliktui, be įstaigos valdymo organo sutikimo jis ieškovės vardu negalėjo sudaryti sutarties su UAB „Omega Action“.

13. Teismas nurodė, kad nors smulkesnieji dalininkai R. M. ir I. A. palaikė atsakovo poziciją, tačiau, vertinant jų parodymų įrodomąją reikšmę, atsižvelgiama į tai, kad R. M. pats pasirašė aktus apie pagal sutartį atliktus darbus, kurie buvo pateikti ieškovei, kas reiškia, kad jis pats dalyvavo minėtame sandoryje. Be to, tarp ieškovės dalininkų ir pačios ieškovės vyksta teisinis ginčas, jų interesai priešingi, dėl ko šioje byloje jie gali būti suinteresuoti atsakovui palankia bylos baigtimi.

14. Teismo nuomone, byloje esančių įrodymų visuma suteikia pagrindą labiau pagrįstais vertinti ieškovės teiginius, kad UAB „Omega Action“ jai realiai nesuteikė 42 955,00 Eur vertės viešųjų ryšių ir marketingo paslaugų pagal paslaugų teikimo sutartį.

15. Teismas sutiko su atsakovu, kad UAB „Omega Action“ turėtų teikti paslaugų pobūdis buvo specifinis ir įprastomis kitiems darbams apimtimis nepamatuojamas, tačiau, kokius konkrečius darbus ir kada pagal kiekvieną aktą ir PVM sąskaitą faktūrą UAB „Omega Action“ ieškovės užsakymu atliko (jei atliko) aiškiai neįrodo ir tiksliai nepatvirtina nė vienas patikimas ir objektyvus įrodymas. Teismas labiau pagrįstais pripažino ieškovės argumentus, kad darbus ir paslaugas, kurias atsakovas nurodo kaip atliktus UAB „Omega Action“, atliko ieškovės darbuotojai – atsakovas, E. P., R. M., A. M.-R., nuo 2018 m. sausio 24 d. ir projektų vadove pradėjusi dirbti R. I..

16. Vertindamas byloje esančius įrodymus teismas padarė išvadą, kad byloje neįrodyta, kad UAB „Trolls“, UAB „Diremta“, UAB Reklamos galimybių centras, K. T., UAB Panevėžio arena, VšĮ Gerų naujienų televizija, K. K. tik pagamino tam tikrus produktus ar teikė paslaugas pagal UAB „Omega Action“ idėjas.

17. Atskųstame sprendime pažymėta, kad jeigu atsakovas nebūtų pažeidęs fiduciarinių ir įstatymų jam nustatytų pareigų, pagal paslaugų teikimo sutartį trečiajam asmeniui UAB „Omega Action“ ieškovė nebūtų pervedusi 42 955,00 Eur už paslaugas, kurių suteikimo faktas nebuvo įrodytas. Byloje nustatytos aplinkybės suponuoja ieškinio tenkinimą.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

18. Atsakovas apeliaciniame skunde prašo panaikinti Panevėžio apygardos teismo 2020 m. spalio 14 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas, pridėti papildomus įrodymus. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

18.1. Atsisakydamas vertinti atsakovo argumentus dėl netinkamo ieškinio dalyko suformavimo ir tinkamo atsakovo neįtraukimo į bylą bei konstatuodamas sutarties tariamumą, pirmosios instancijos teismas ne tik neteisėtai išnagrinėjo su trūkumais pareikštą ieškinį, bet ir pažeidė savo pareigą tinkamai motyvuoti sprendimą bei peržengė ieškinio reikalavimo ribas.

18.2. Teismas nepagrįstai atmetė atsakovo argumentus bei liudytojų parodymus, kurie patvirtina, kad ieškovės dalininkų ir valdybos narių pritarimas sudarant sutartį buvo gautas, tačiau įstaigoje nebuvo susiklosčiusi praktika valdyboje raštu priiminėti sprendimus, dėl ko byloje nėra duomenų apie ieškovės dalininkų ir (ar) valdybos pritarimą sandoriui.

18.3. Aplinkybę, kad ieškovės valdybos nariai ir dalininkai žinojo apie sutartį, patvirtina ir tai, jog pretenzijų ieškovės dalininkai (kurie kartu buvo ir valdybos nariai) atsakovui iki kilusio konflikto niekuomet nereiškė, nors paslaugos ieškovei buvo teikiamos daugiau nei 3 metus (nuo 2015 m. iki 2018 m.), o išlaidos pagal ieškovės kvestionuojamą sutartį atsispindėjo ieškovės finansinės atskaitomybės dokumentuose, kurie buvo patvirtinti visuotiniuose dalininkų susirinkimuose.

18.4. Nors paslaugų atlikimo aktai ir PVM sąskaitos faktūros už 2015 – 2018 m. teiktas paslaugas buvo pateikti ir apmokėti nuo 2017 iki 2018 m., pats šių dokumentų pateikimas ieškovės buhalterinę apskaitą tvarkančiai įmonei ir jų apmokėjimas buvo savalaikis. Paslaugų atlikimo aktų išrašymo ir PVM sąskaitų faktūrų pateikimo data bei paslaugas gavusio subjekto prievolė jas apmokėti priklausė nuo šiuos dokumentus išrašančio ir pateikiančio apmokėjimui subjekto – UAB „Omega Action”.

18.5. Teismas visiškai ignoravo šioje byloje itin reikšmingą aplinkybę, kad paslaugų teikimo sutarties pasirašymo metu nei atsakovas, nei jo sutuoktinė nebuvo susiję su UAB „Omega Action“. Po sutarties pasirašymo atsiradusi atsakovo pareiga apie interesų konfliktą informuoti įstaigos dalyvius arba valdymo organus nebuvo pažeista, nes visi ieškovės dalininkai ir valdybos nariai apie atsakovo ryšius su UAB „Omega Action“ žinojo (liudytojų I. A. ir R. M. parodymai).

18.6. Teismas nemotyvavo, kodėl liudytojų A. B. ir S. G. parodymai buvo vertinti kaip patikimi, nors liudytojų A. B. ir S. G. interesai yra priešingi atsakovo interesams.

18.7. Atsakovas pripažino, kad UAB „Omega Action“ tam tikrais atvejais pasamdydavo kitus asmenis ar įmones darbams fiziškai atlikti (pagaminti), tačiau ši aplinkybė nepaneigia, kad pačios idėjos buvo sukurtos UAB „Omega Action“ ir kad UAB „Omega Action“ teikė ieškovei viešųjų ryšių ir marketingo paslaugas.

18.8. Nagrinėjamu atveju tarp ieškovės tariamai patirtos žalos ir atsakovo neteisėtų veiksmų negali būti konstatuojamas priežastinis ryšys, nes, atsakovas neatliko ieškinyje įrodinėjamų neteisėtų veiksmų.

Atsiliepimas

19. Ieškovė atsiliepime į atsakovo apeliacinį skundą nurodo su juo nesutinkanti, prašo jį atmesti, priteisti ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime pažymėta, kad:

19.1. Faktinės aplinkybės ir rašytiniai įrodymai patvirtina, kad UAB „Omega Action“ faktiškai neteikė, nesuteikė ir net neturėjo objektyvių galimybių teikti/suteikti ieškovei sutartyje numatytų paslaugų.

19.2. Nei paslaugų atlikimo aktuose, nei PVM sąskaitose faktūrose nėra nurodyta, kokios konkrečios paslaugos buvo suteiktos ieškovei.

19.3. Situacija, kuomet už 2015 metų birželio mėnesį tariamai suteiktos paslaugos yra perduodamos 2017 metų viduryje, t. y. – praėjus daugiau nei 2 metams (paslaugų teisiniuose santykiuose, atsižvelgiant į paslaugos turinį, tai nėra adekvati, tipinė situacija), sandoryje dalyvauja tiesiogiai susiję asmenys, tariamai teiktų paslaugų turinys yra formalus, suponuoja išvadą, kad sudarytas sandoris savo esme yra tariamas.

19.4. Atsakovą atšaukus iš direktoriaus pareigų, UAB „Omega Action“ nustojo teikti marketingo paslaugas. Atsakovas ar UAB „Omega Action“ teismui nepateikė įrodymų apie tai, kad UAB „Omega Action“ marketingo paslaugas tuo ar kitu metu būtų teikusi kitiems tretiesiems asmenims, t. y. kad tokių paslaugų teikimas UAB „Omega Action“ yra įprasta ir tipinė veikla.

19.5. Atsižvelgiant į išdėstytą, teismas skundžiamame sprendime pagrįstai konstatavo, kad atsakovas pažeidė lojalumo pareigą ieškovei, todėl atsakovui kilo civilinė atsakomybė atlyginti ieškovės patirtus nuostolius.

20. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, UAB „Omega Action“ atsiliepime į atsakovo apeliacinį skundą prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Atsiliepime nurodomi tokie atsikirtimai:

20.1. Byloje nėra įrodymų, paneigiančių, kad UAB „Omega Action“ teikė ieškovei sutartyje numatytas paslaugas.

20.2. Apeliaciniame skunde pagrįstai pažymėta, kad paslaugų atlikimo aktų ir sąskaitų datos nepaneigia, kad UAB „Omega Action“ teikė paslaugas ieškovei.

20.3. Byloje nėra įrodymų, paneigiančių, kad UAB „Trolls“, UAB „Diremta“, UAB Reklamos galimybių centras, K. T., UAB Panevėžio arena, VšĮ Gerų naujienų televizija, K. K. gamino ieškovei produktus ar teikė paslaugas pagal UAB „Omega Action“ idėjas.

21. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, R. M. atsiliepime į atsakovo apeliacinį skundą prašo jį tenkinti ir panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą. Atsiliepime nurodomos tokios aplinkybės:

21.1. Ieškovė, turėdama konkretų projektą, kuriam reikėjo atlikti marketingo ar komunikacijos užduotis, kreipėsi į UAB „Omega Action“.

21.2. Trečiasis asmuo R. M. paslaugų, identiškų sutartyje numatytoms, ieškovei neteikdavo, kadangi jos nebuvo susijusios su jo darbo funkcijomis (sporto direktorius).

21.3. Darbai pagal sutartį buvo perduodami juos atlikus ir kai iškildavo poreikis juos realizuoti. Ne visi darbai turėjo konkretų pavidalą (pvz. idėjos), todėl jų neįmanoma buvo užfiksuoti paslaugų teikimo aktuose, sąskaitose.

21.4. Kadangi trečiasis asmuo R. M. buvo klubo dalininku, jis patvirtino, kad ieškovės valdybai buvo žinoma apie paslaugų teikimo sutarties sudarymą.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

22. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nagrinėjamu atveju nenustatė absoliučių šioje byloje apskųsto sprendimo negaliojimo pagrindų bei aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundų ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis). Taigi teisėjų kolegija apeliacine tvarka peržiūri pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, atsižvelgdama į apeliaciniame skunde išdėstytus faktinius bei teisinius aspektus.

Dėl naujų įrodymų ir rašytinių paaiškinimų priėmimo

23. Atsakovas kartu su apeliaciniu skundu pateikė prašymą pridėti prie bylos Panevėžio apygardos teisme nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje Nr. 1-61-531/2020 2020 m. spalio 27 d. vykusio teismo posėdžio, kurio metu buvo apklausta L. L. (UAB „Omega Action“ parduotuvės vadovė) protokolo kopiją, atsakovo manymu patvirtinančią apeliacinio skundo argumentą apie UAB „Omega Action“ idėjas ieškovės vykdomiems projektams. Atsakovas pažymėjo, kad šis įrodymas pirmosios instancijos teismui negalėjo būti pateiktas, kadangi jis suformuotas po apskųsto teismo sprendimo priėmimo.

24. Ieškovė, reaguodama į atsakovo prašymą, nurodė prieštaraujanti naujų įrodymų pridėjimui. Atsakovas ar UAB „Omega Action“, vadovaudamiesi rungimosi principu, į bylos nagrinėjimą galėjo kviesti liudyti L. L., tačiau tokio prašymo teismui nereiškė. Be to, teikiamas įrodymas neturi įrodomosios reikšmės, kadangi L. L. yra UAB „Omega Action“ darbuotoja, taigi, yra tiesiogiai pavaldi atsakovui ir nuo jo finansiškai priklausoma; L. L. liudija jau atsakovui ir/ar UAB „Omega Action“ suformavus poziciją, žinant ieškovės argumentus, todėl toks L. L. liudijimas yra selektyvus.

25. 2021 m. gegužės 10 d. apeliacinės instancijos teisme buvo gautas atsakovo prašymas prie civilinės bylos pridėti papildomus rašytinius įrodymus – Panevėžio apygardos teismo nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje Nr. 1-61-531/2020, 2020 m. rugpjūčio 10 d., 2020 m. lapkričio 3 d., 2020 m. lapkričio 11 d., 2021 m. balandžio 15 d., 2021 m. balandžio 29 d. teismo posėdžiuose atliktų liudytojų buhalterės A. M., ieškovės projektų vadovės A. M.-R. ir buvusio ieškovės dalininko bei valdybos nario I. A., R. I., ieškovės atstovo spaudai E. P., trečiojo asmens R. M. apklausų protokolų kopijas. Atsakovo manymu, šiuose protokoluose užfiksuoti duomenys patvirtina, kad UAB „Omega Action“ atliko ieškovės naudai viešųjų ryšių bei marketingo darbus, suteikė atitinkamas paslaugas pagal paslaugų teikimo sutartį.

26. Kasacinis teismas ne kartą yra išaiškinęs, kad CPK 314 straipsnyje numatytas ribojimas teikti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teismui, kartu nustatant ir ribojimo išlygas. Teismų praktikoje ribojimo išlygos išaiškintos taip, kad teismas turi patikrinti ir įvertinti spręsdamas, ar egzistuoja pagrindas priimti naujus įrodymus: ar buvo objektyvi galimybė pateikti įrodymus bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; ar vėlesnis įrodymų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; ar prašomi priimti nauji įrodymai turės įtakos sprendžiant šalių ginčą; ar šalis nepiktnaudžiauja įrodymų vėlesnio pateikimo teise (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019).

27. Atkreiptinas dėmesys, kad įrodymų teikimas (prašymas juos priimti) byloje negali būti savitikslis, t. y. įrodymas turi paneigti ar patvirtinti turinčias reikšmės bylai aplinkybes (CPK 180 straipsnis). Jeigu įrodymas, atsižvelgiant į byloje surinktų kitų įrodymų visumą, neturi esminės reikšmės sprendžiant dėl išvadų byloje ir jeigu jo pateikimas gali užvilkinti bylos nagrinėjimą, teismas turi teisę atsisakyti jį priimti (CPK 181 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-302/2014; 2015 m. sausio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-66/2015).

28. Teisėjų kolegijos vertinimu, apeliacinės instancijos teismui atsakovo pateikti dokumentai yra svarbūs teisingam jo apeliacinio skundo išnagrinėjimui, ypač, kai šių įrodymų priėmimas neužvilkins bylos nagrinėjimo, o ieškovė turėjo galimybę susipažinti su teikiamais įrodymais ir išreiškė nuomonę dėl dalies iš jų priėmimo. Byloje nėra duomenų, kurie leistų teigti, kad atsakovas piktnaudžiauja vėlesne įrodymų pateikimo teise. Dėl nurodytų aplinkybių konstatuotina esant pagrindui taikyti bendrosios taisyklės (CPK 314 straipsnis) išimtį ir atsakovo pateiktus įrodymus pridėti prie bylos.

Dėl byloje nustatytų esminių faktinių bylos aplinkybių

29. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis VĮ Registrų centro duomenimis nustatė, kad atsakovas nuo 2015 m. gegužės 13 d. iki 2018 m. liepos 29 d. ėjo ieškovės direktoriaus pareigas; nuo 2017 m. sausio 23 d. jis buvo ieškovės dalininkas. 2015 m. birželio 1 d. ieškovė ir UAB „Omega Action“, atstovaujama direktorės J. J. (I. I.), sudarė paslaugų teikimo sutartį, kuria UAB „Omega Action“ įsipareigojo teikti ieškovei viešųjų ryšių – strateginio konsultavimo, įvaizdžio formavimo ir palaikymo, rinkodaros ir socialinių medijų komunikacijos sportinių varžybų, treniruočių bei sportinių ir kitų renginių Lietuvoje ir užsienyje metu, kuriuose dalyvauja vyrų krepšinio komanda Panevėžio „Lietkabelis“, paslaugas, sukurti ieškovės viešųjų ryšių kampaniją, ją koreguoti ar optimizuoti pagal rezultatus ir ieškovės siekiamus tikslus bei numatomas lėšas. Ieškovė pagal šią sutartį privalėjo suteikti reikalingą informaciją kampanijos sukūrimui ir kitaip bendradarbiauti sutarties tikslo įgyvendinimui; atsiskaityti su UAB „Omega Action“ laikantis sutartyje numatytos tvarkos. Už šių įsipareigojimų vykdymą ieškovė nuo 2019 m. turėjo mokėti UAB „Omega Action“ 1 000,00 Eur plius PVM kiekvieną mėnesį. 2018 m. sausio 2 d. papildomu susitarimu Nr. 1 prie paslaugų teikimo sutarties šalys susitarė dėl 1 089 Eur atlyginimo už sutartyje numatytas paslaugas. Atsakovas nuo 2009 m. kovo 13 d. iki 2014 m. birželio 30 d. ir nuo 2015 m. lapkričio 26 d. iki 2018 m. rugsėjo 13 d. buvo ir UAB „Omega Action“ direktoriumi, o nuo 2018 m. rugsėjo 13 d. šios bendrovės direktore buvo paskirta atsakovo sutuoktinė R. I.. Nuo 2017 m. rugpjūčio 31 d. iki 2018 m. gegužės 31 d. trečiasis asmuo UAB „Omega Action“ ieškovei pateikė dvylika PVM sąskaitų faktūrų ir paslaugų atlikimo aktų 42 955,00 Eur sumai, kurią ieškovė apmokėjo nuo 2017 m. rugsėjo 13 d. iki 2018 m. birželio 6 d.

30. Ieškovės teigimu, sudaręs paslaugų teikimo sutartį neturėdamas ieškovės visuotinio dalininkų susirinkimo ir/ar kolegialaus valdymo organo – valdybos pritarimo, ir ieškovei negavus jokių paslaugų pagal minėtą sandorį, atsakovas padarė ieškovei 42 955 Eur žalą. Pirmosios instancijos teismas visiškai pritarė ieškovės pozicijai ir ieškinį tenkino.

Dėl ieškinio ribų peržengimo

31. Vienas iš atsakovo apeliacinio skundo argumentų yra dėl ieškinio ribų peržengimo apskųstame sprendime analizuojant paslaugų teikimo sutarties tariamumą. Atsakovo nuomone, ieškovei įrodinėjant, kad realiai paslaugos nebuvo teikiamos, ieškovė turėjo pareigą ginčyti sutartį ir atsakove nurodyti UAB „Omega Action“.

32. CK 1.137 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmenys savo nuožiūra laisvai naudojasi civilinėmis teisėmis, tarp jų – ir teise į gynybą. Tai reiškia, kad asmuo, laikydamasis įstatymų, geros moralės, sąžiningumo ir protingumo principų, pats sprendžia visus su savo turimos teisės įgyvendinimu ir gynimu susijusius klausimus: įgyvendinimo būdus ir apimtį, teisių gynimo būdus, teisės atsisakymą ir pan. CK 1.138 straipsnyje nustatyti skirtingi civilinių teisių gynimo būdai, kuriuos taiko teismas. Asmuo, norėdamas, kad jo civilinės teisės būtų apgintos, gali naudoti vieną ar iš karto kelis civilinių teisių gynimo būdus, jeigu įstatyme nenustatyta konkretaus tos civilinės teisės gynimo būdo. Tokiu atveju civilinių teisinių santykių subjektas gali pasirinkti civilinių teisių gynimo būdą savo nuožiūra. Pasirinkdama konkretų civilinių teisių gynimo būdą, šalis tam tikra prasme rizikuoja, nes ne visada jos pasirinktas teisių gynimo būdas užtikrina efektyvią jos pažeistos teisės apsaugą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-39/2012).

33. Tiksliai ir suprantamai suformuluotas ieškinio dalykas ir pagrindas ne tik leidžia teismui tinkamai pasirengti bylos nagrinėjimui, bet yra reikšmingas ir atsakovo bei kitų dalyvaujančių byloje asmenų teisių įgyvendinimui, nes nuo ieškinio dalyko ir pagrindo formulavimo priklauso jų atsikirtimų į ieškinį turinys, nustatytinoms aplinkybėms patvirtinti teiktini įrodymai. Ieškovui savo pareigos tinkamai neįvykdžius, ribojama atsakovo teisė gintis nuo jam pareikštų reikalavimų. Dėl to aiškus ieškinio dalyko suformulavimas ir faktinio pagrindo išdėstymas yra šalių lygiateisiškumo ir rungtyniškumo principų tinkamo įgyvendinimo prielaida (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-241/2013).

34. Teismas yra saistomas ieškinio pagrindu nurodytų aplinkybių ir negali nustatyti tokių aplinkybių, kuriomis, reikšdamas reikalavimą, nesirėmė ieškovas, tačiau kitoks, nei ieškovas nurodė, nustatytų aplinkybių teisinis įvertinimas nelaikomas ieškinio pagrindo pakeitimu (ieškinio ribų peržengimu). Teismas, priimdamas sprendimą, negali jo grįsti faktais, kuriais ieškovas nesirėmė teikdamas reikalavimą, ir išplėsti reikalavimo ribų apimties bei priteisti daugiau, nei ieškovas prašė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-278/2014).

35. Ieškovas neprivalo nurodyti teisinio ieškinio pagrindo, o ginčo santykių teisinį kvalifikavimą vykdo teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-433-378/2015). Kasacinio teismo praktikoje taip pat pažymėta, kad ieškovas privalo nurodyti faktinį ieškinio pagrindą, o teisinė kvalifikacija, teisės normų aiškinimas ir taikymas ginčo santykiui yra bylą nagrinėjančio teismo prerogatyva. Vykdydamas teisinį santykių kvalifikavimą, teismas įstatymą, taikytiną ginčui spręsti, pagal ieškovo nurodytas faktines aplinkybes parenka savo nuožiūra (CPK 265 straipsnio 1 dalis) ir yra nepriklausomas nuo šalių nuomonės ar pageidavimų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-457/2011).

36. Susipažinusi su ieškovės motyvacija, kuria ji grindė ieškinio reikalavimą priteisti žalą iš atsakovo, teisėjų kolegija nustatė, kad paslaugų teikimo sutarties tariamumas buvo įrodinėjamas ieškovės žalos patyrimo fakto kontekste, t. y. ieškovė nereiškė savarankiško reikalavimo pripažinti paslaugų teikimo sutartį tariama, o ieškinį grindė atsakovo neteisėtais veiksmais, kuriais jis, kaip ieškovės vadovas, sudaręs sutartį su tiesiogiai susijusiu juridiniu asmeniu – UAB „Omega Action“ – neturėdamas tam ieškovės visuotinio dalininkų susirinkimo ir/ar kolegialaus valdymo organo pritarimo, ir UAB „Omega Action“ faktiškai nesuteikus paslaugų pagal sutartį, tačiau gavus iš ieškovės 42 955 Eur, taip padarė turtinę žalą ieškovei. Ieškinyje nurodydama reikalavimo pagrindą sudarančias aplinkybes, ieškovė akcentavo būtent atsakovo, kaip ieškovės direktoriaus, pareigų pažeidimą ir interesų konfliktą. Pirmosios instancijos teismas įvertino šalių nurodytus faktus bei pateiktus įrodymus, kuriais vadovaudamasis padarė išvadą apie nepagrįstą UAB „Omega Action“ pateiktų sąskaitų faktūrų apmokėjimą, kadangi ieškovė negavo jokių paslaugų atsakovo ir UAB „Omega Action“ sudaryto sandorio pagrindu. Analizuodamas paslaugų suteikimo ieškovei realumą, pirmosios instancijos teismas nustatinėjo, ar ieškovė patyrė žalą dėl atsakovo veiksmų, bet ne CK 1.86 straipsnio, numatančio tariamo sandorio negaliojimo pasekmes, taikymo prasme.

37. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, anksčiau išdėstyti argumentai sudaro pagrindą nesutikti su atsakovo apeliacinio skundo teiginiu apie netinkamą ieškinio dalyko suformulavimą ir būtinybę į bylą atsakove įtraukti UAB „Omega Action“ kaip paslaugų teikimo sutarties šalį bei apskųstame sprendime pateiktą argumentaciją apie sandorio tariamumą vertinti kaip ieškinio ribų peržengimą.

Dėl atsakovo kaip ieškovės valdymo organo civilinės atsakomybės

38. CK 2.87 straipsnio 1–3 dalyse nustatyta, kad juridinio asmens valdymo organo narys juridinio asmens ir kitų juridinio asmens organų narių atžvilgiu turi veikti sąžiningai ir protingai, turi būti lojalus juridiniam asmeniui ir laikytis konfidencialumo, privalo vengti situacijos, kai jo asmeniniai interesai prieštarauja ar gali prieštarauti juridinio asmens interesams.

39. CK 2.87 straipsnio 7 dalis nustato, kad juridinio asmens valdymo organo narys, nevykdantis arba netinkamai vykdantis pareigas, nurodytas šiame straipsnyje ar steigimo dokumentuose, privalo padarytą žalą atlyginti juridiniam asmeniui visiškai, jei įstatymai, steigimo dokumentai ar sutartis nenustato kitaip. Juridinio asmens valdymo organo nario civilinę atsakomybę pagal CK 2.87 straipsnio nuostatas lemia jo pareiga veikti išimtinai juridinio asmens interesais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gegužės 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-249-686/2017).

40. Pagal Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 19 straipsnio 8 dalį bendrovės valdymo organai privalo veikti bendrovės ir jos akcininkų naudai, laikytis įstatymų bei kitų teisės aktų ir vadovautis bendrovės įstatais. Ši bendrovės vadovo pareiga teismų praktikoje taip pat suformuluota kaip pareiga veikti išimtinai bendrovės interesais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-105-421/2018).

41. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad vadovas privalo dirbti rūpestingai ir kvalifikuotai bei daryti viską, kad įmonė veiktų pagal įstatymus ir kitus teisės aktus. Vadovą ir jo vadovaujamą įmonę sieja fiduciariniai santykiai, nuo pat tapimo įmonės vadovu momento vadovas turi elgtis rūpestingai, atidžiai ir apdairiai. Ar vadovas konkrečiu atveju šią pareigą įvykdė, nustatoma pagal tam tikrus objektyvius elgesio standartus – rūpestingo, apdairaus, protingo vadovo elgesio matą. Įmonės vadovas (vienasmenis ar kolegialus) privalo rūpintis, kad įmonė laikytųsi įstatymų, nustatytų jos veiklos apribojimų ir kt. Taigi įmonė ir jos valdymo organai (kolegialūs ir (ar) vienasmeniai) privalo laikytis įmonių veiklą reglamentuojančių įstatymų, nepriešpriešinti įmonės interesų visuomenės interesams. Dėl šios priežasties įmonės vadovo (vienasmenio ar kolegialaus) civilinė atsakomybė gali atsirasti tiek įmonei, kai įmonės vadovas veikia prieš įmonės interesus, tiek tretiesiems asmenims, kai įmonės vadovas pažeidžia apribojimus, nustačius tam tikras trečiųjų asmenų teisių apsaugos garantijas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-266/2006; 2013 m. lapkričio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-581/2013).

42. Vadovo civilinei atsakomybei taikyti būtina nustatyti visas jos taikymo sąlygas – neteisėtus veiksmus, žalą (nuostolius), priežastinį ryšį ir kaltę (CK 6.246–6.249 straipsniai). Tokio pobūdžio bylose iš pirmiau nurodytų civilinės atsakomybės sąlygų ieškovas privalo įrodyti neteisėtus atsakovo veiksmus, padarytos žalos faktą ir neteisėtų veiksmų bei žalos priežastinį ryšį (CPK 178 straipsnis). Nustačius, kad atsakovas atliko neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos (nuostolių) atsiradimą, jo kaltė preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis). Bendrovės vadovas, siekdamas išvengti civilinės atsakomybės ir remdamasis kaltės nebuvimu, turėtų paneigti šią prezumpciją (CPK 178 straipsnis, 182 straipsnio 4 punktas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. kovo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-166-421/2015).

43. Aptariamu atveju ieškovė nereiškė reikalavimo pripažinti paslaugų teikimo sutartį negaliojančia ir taikyti restituciją. Ji reikalauja iš atsakovo atlyginti žalą, kildinamą iš šios sutarties sudarymo ir vykdymo. Vadovaujantis ieškovei tenkančia įrodinėjimo pareiga, būtent ji privalo įrodyti atsakovo, buvusio ieškovės vadovo, neteisėtus veiksmus, kaip vieną iš civilinės atsakomybės sąlygų, taip pat pagrįsti įrodymais, kad paslaugos pagal paslaugų teikimo sutartį faktiškai nebuvo teikiamos, o PVM sąskaitos faktūros, atliktų darbų aktai išrašyti fiktyviai.

Žemesnės instancijos teismas

44. Pirmosios instancijos teismas atsakovo neteisėtų veiksmų egzistavimą grindė ginčo sutarties sudarymu neturint ieškovės valdybos pritarimo, pažeidžiant ieškovės įstatus, bei esant interesų konfliktui, kuomet atsakovas buvo susijęs su ieškove ir UAB „Omega Action“ darbo, verslo ir asmeniniais ryšiais. Anot atsakovo, bendrovės steigimo dokumentų jis nėra pažeidęs, kadangi realiai valdybos posėdžiai nebuvo rengiami, o visi valdybos kompetencijai priskirti sprendimai buvo priimami žodžiu. Byloje nustatyta, kad įstatų 6.6.8 punktas (2013 m. liepos 22 d. Aukštaitijos krepšinio centro (šiuo metu VšĮ „Krepšinio klubas „Lietkabelis“) įstatų redakcija, aktuali paslaugų teikimo sutarties sudarymo momentu), įpareigojo Centro valdybą priimti sprendimus dėl sandorių, kurių (pavienio sandorio ar eilės susijusių sandorių) vertė viršija 10 000 Lt, sudarymo, tokių sandorių nutraukimo ar sąlygų pakeitimo. Tuo atveju, jei pagal šiuos įstatus ar įstatymus tam tikrų sandorių sudarymui ir (arba) veiksmų atlikimui reikalingas kitų Centro organų sutikimas, Centro direktorius tokius sandorius gali sudaryti ir tokius veiksmus gali atlikti tik gavęs atitinkamo organo pritarimą (įstatų 6.11 punktas).

45. Kaip matyti iš VĮ Registro centro išrašo duomenų, paslaugų teikimo sutarties sudarymo momentu ieškovės valdybą sudarė atsakovas, trečiasis asmuo R. M., A. B., S. G. ir I. A.. Atsakovas byloje įrodinėja, kad apie paslaugų teikimo sutarties sudarymą ir vykdymą jis kitus valdybos narius informavo žodžiu ir jie sutiko, jog atsakovas direktoriaus pareigas atliktų už mažesnį atlygį, bet papildomai užsidirbtų teikdamas paslaugas pagal ginčo sutartį, ir sutarčiai žodžiu pritarė. Tokį atsakovo paaiškinimą patvirtino trečiasis asmuo R. M. ir liudytojas I. A., tačiau neigė kiti ieškovės nariai A. B. ir S. G.. Pirmosios instancijos teismas palaikė ieškovės, A. B. ir S. G. poziciją motyvuodamas trečiojo asmens R. M. ir liudytojo I. A. suinteresuotumu palaikyti atsakovą, nes juos pašalinus iš ieškovės dalininkų, teisme dėl šio fakto teisėtumo vyksta teisminiai ginčai; be to, trečiasis asmuo R. M., pasirašęs UAB „Omega Action“ pateiktus atliktų darbų aktus pats dalyvavo ginčo sandoryje. Teisėjų kolegija tokią išvadą vertina kaip nepagrįstą. Visų pirma, neaišku, kodėl vertindamas trečiojo asmens R. M., I. A., A. B. ir S. G. paaiškinimus, pirmosios instancijos teismas prioritetą suteikė būtent A. B. ir S. G. parodymams. Byloje esant duomenų apie jų konfliktinius santykius su trečiuoju asmeniu R. M. ir I. A. bei priešingai pozicijai byloje dėl jų pašalinimo iš ieškovės narių, išvada apie egzistuojantį suinteresuotumą bylos baigtimi gali būti taikoma ir A. B. ir S. G. paaiškinimams. Antra, apskųsto sprendimo teiginys apie trečiojo asmens R. M. dalyvavimą paslaugų teikimo sutarties vykdyme nėra paremtas jokiais įrodymais, kas įgalina šį teiginį traktuoti kaip deklaratyvų. Trečia, teisėjų kolegija, susipažinusi su liudytojo A. B. parodymais, duotais bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, nustatė, kad jis pats pripažino, jog valdyba kaip klubo valdymo organas buvo simbolinis dalykas, negalėjo pasakyti, kada, kokiais klausimais ir kiek realiai buvo surengta valdybos posėdžių, patvirtino, kad net dėl didesnių kontraktų (viršijančių 10 000 Lt arba 3 000 Eur) sudarymo su žaidėjais jis ir atsakovas tardavosi žodžiu, t. y. nekviečiant valdybos ir nerengiant jos posėdžio. Ketvirta, nors šalys neginčijo aplinkybės, kad svarbiais ir esminiais klubui klausimais klubo valdyba yra priėmusi du rašytinius sprendimus dėl skirtos paramos kitam krepšinio klubui ir kai buvo sprendžiamas atsakovo pasitraukimo iš klubo klausimas, ši aplinkybė nepatvirtina faktinio įstatų 6.6.8 punkto taikymo kiekvienu atveju, kuomet buvo reikalingas valdybos sprendimas dėl sandorių, kurių (pavienio sandorio ar eilės susijusių sandorių) vertė viršija 10 000 Lt (3 000 Eur), sudarymo, tokių sandorių nutraukimo ar sąlygų pakeitimo. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su atsakovu, kad minėtų rašytinių sprendimų priėmimą sąlygojo, pirmiausia, objektyvios priežastys – valstybės institucijų reikalavimas pateikti rašytinį sprendimą tam tikriems juridiniams faktams atlikti (pasirašant paramos sutartį notaras reikalavo rašytinio sprendimo, atleidus atsakovą VĮ Registrų centrui reikėjo pateikti rašytinį atleidimo pagrindą), o ne įstatų 6.6.8 punkto laikymasis. Be to abejotina, ar ieškovei nuo 2013 m. liepos 22 d. Juridinių asmenų registre įregistravus įstatus, įtvirtinančius 6.6.8 punktą, ieškovė neturėjo pagrindo valdybos sušaukimui ir jos rašytinių sprendimų priėmimui apart dviejų minėtų priežasčių. Todėl teisėjų kolegija priešingai, nei pirmosios instancijos teismas, ne ieškovės, o atsakovo naudai traktuoja aplinkybę, kad faktas, jog ieškovė nepateikė įrodymų apie iki paslaugų teikimo sutarties sudarymo priimtą bent vieną rašytinį dalininkų sprendimą ir (ar) valdybos sutikimą, įrodo įstatų 6.6.8 punkto reikalavimo realų nesilaikymą ir pagrindžia atsakovo teiginį apie praktikos nepriimti valdybos sprendimų raštu egzistavimą.

46. Kaip argumentus, įrodančius paslaugų teikimo sutarties sudarymą su ieškovės valdybos žinia ir turint tam jos pritarimą, atsakovas nurodo ieškovės dalininko I. A. paaiškinimus; ieškovės kitų dalininkų pretenzijų atsakovui dėl sudarytos sutarties nebuvimą nuo 2015 m. iki 2018 m. (kuomet susiklostė konfliktinė situacija su ieškovės dalininkais A. B. ir S. G.); visuotinio dalininkų susirinkimo pritarimą finansinės atskaitomybės dokumentams, kuriuose užfiksuota informacija apie sudarytą sutartį; 2015 – 2018 m. ieškovės darbuotojų skaičių, patvirtinantį, kad jie negalėjo užtikrinti paslaugų, analogiškų trečiojo asmens UAB „Omega Action“ teiktoms paslaugoms, vykdymą. Apeliacinės instancijos teismas pasisakydamas šiuo aspektu, pripažįsta, kad I. A. parodymų objektyvumas gali būti kvestionuojamas dėl jo tapačios pozicijos su atsakovu teisminiuose ginčuose dėl jų pašalinimo iš ieškovės dalyvių, o pritarimas finansinės atskaitomybės dokumentams, kuriuose nėra detalizuojami duomenys apie sandorių sudarymą, negali tiesiogiai pagrįsti atsakovo teiginių. Dar daugiau, atsižvelgiant į tai, kad iš byloje esančių UAB „Omega Action“ PMV sąskaitų faktūrų, paslaugų atlikimo aktų, mokėjimų nurodymų matyti, jog anksčiausiai išrašyta sąskaita yra datuojama 2017 m. rugpjūčio 31 d., paslaugų atlikimo aktas – 2017 m. rugpjūčio 31 d., manytina, kad atsakovas taip pat negali remtis šiomis aplinkybėmis kaip įrodančiomis ieškovės dalininkų pritarimą sudarytai paslaugų teikimo sutarčiai jau nuo 2015 m. Be to, ieškovės darbuotojų skaičius niekaip nepagrindžia ieškovės valdybos narių pritarimo atsakovo ir UAB „Omega Action“ sudarytai sutarčiai. Tačiau nepaisant atsakovo motyvacijos kritikos, teisėjų kolegija, susipažinusi su į bylą pridėtų teismo posėdžių, vykusių baudžiamojoje byloje, protokolų turiniu, liudytojų A. M. (ieškovės buhalterė), A. M.-R. (atsakovo pavaduotoja) parodymais, nustatė, kad šiems darbuotojams buvo žinoma apie atsakovo ryšius su UAB „Omega Action“, ieškovės ir šios bendrovės sudarytą paslaugų teikimo sutartį. Vadinasi, atsakovas neslėpė paslaugų teikimo sutarties sudarymo fakto, savo ryšių su UAB „Omega Action“, kas suponuoja prielaidą, kad kitiems ieškovės dalininkams – A. B. ir S. G., aktyviai dalyvavusiems ieškovės veikloje, turėjo būti žinoma apie ginčo sutarties sudarymą, ir iki konfliktinės situacijos su atsakovu pradžios jiems nereiškus jokių pretenzijų šiuo klausimu, buvusi padėtis buvo toleruojama ir jai buvo pritariama. Papildomai nurodytina ir tai, kad išvadą, jog apie ginčo sutarties sudarymą buvo žinoma plačiam asmenų ratui ir kitiems ieškovės dalininkams, patvirtina ir Panevėžio apygardos teismo 2021 m. vasario 9 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje pagal ieškovo R. M. ir atsakovės VšĮ Krepšinio klubo „Lietkabelis“ apeliacinius skundus dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2020 m. rugsėjo 28 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovų R. M., M. I., I. A. ieškinius atsakovei viešajai įstaigai Krepšinio klubui „Lietkabelis“, tretiesiems asmenims R. K., K. M. dėl visuotinio dalininkų susirinkimo sprendimų pripažinimo negaliojančiais, nuostolių atlyginimo, pačios ieškovės nurodyta aplinkybė apie trečiojo asmens R. M., buvusio ieškovės dalininko pritarimą paslaugų teikimo sutarties sudarymui (CPK 179 straipsnio 3 dalis).

47. Teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (CPK 185 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011). Kasacinio teismo pažymėta, kad bylose, kuriose įrodinėjama netiesioginiais įrodymais, prielaidų darymas yra neišvengiamas. Dėl to svarbu, kad viena ar kita prielaida būtų motyvuota, t. y. kad ji būtų patvirtinta byloje esančiais įrodymais ir atitinkamai būtų pagrįsta, jog priešingos prielaidos tikimybė yra mažesnė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. sausio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-78-686/2017; 2017 m. rugsėjo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-330-916/2017).

48. Apibendrinant išdėstytą pripažintina, kad nors byloje nėra tiesioginių įrodymų, patvirtinančių visų ieškovės valdybos narių pritarimą atsakovo ir UAB „Omega Action“ sudarytai paslaugų teikimo sutarčiai, tačiau byloje esančių netiesioginių įrodymų pakanka šio fakto konstatavimui. Formuojant šią išvadą buvo atsižvelgta į tai, kad pateikti tiesioginius įrodymus, pagrindžiančius žodinį ieškovės dalininkų informavimą apie ginčo sandorį ir jų pritarimą, yra ypač komplikuota ir beveik neįmanoma dėl A. B. ir S. G. bei atsakovo priešpriešinių pretenzijų.

Žemesnės instancijos teismas

49. Paneigus atsakovo veiksmuose buvus jų neteisėtumo požymių, t. y. pripažinus, kad ieškovės valdybos nariai žinojo apie paslaugų teikimo sutarties sudarymą ir atsakovo verslo, asmeninius ryšius su UAB „Omega Action“ ir toleravo tokios sutarties vykdymą, o įstatų 6.6.8 punkto reikalavimo nebuvo preciziškai laikomasi, atsakovo atžvilgiu nėra galimas civilinės atsakomybės taikymas (CK 6.246–6.249 straipsniai).

50. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas taip pat akcentuoja, kad net ir priešingos išvados padarymo atveju, ieškovės ieškinio reikalavimai negalėtų būti tenkinti ir dėl kitos byloje nustatytos priežasties – ieškovei padarytos žalos nebuvimo. Kasacinis teismas išaiškino, kad vien veiksmų neteisėtumas nepagrindžia žalos padarymo, todėl asmuo, kuris reikalauja atlyginti žalą, turi įrodyti tiek žalos faktą, tiek jos dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. kovo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-152-686/2015; 2017 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-145-415/2017). Kadangi nei įmonės vadovų, nei kitų asmenų veiksmais padarytos žalos įstatymai nepreziumuoja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. sausio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-124/2014), todėl asmuo, kuris reikalauja atlyginti žalą, turi įrodyti tiek žalos faktą, tiek ir jos dydį.

Žemesnės instancijos teismas

51. Vadovaujantis CK 2.87 straipsnio 7 dalimi, juridinio asmens valdymo organo narys, nevykdantis arba netinkamai vykdantis pareigas, nurodytas šiame straipsnyje ar steigimo dokumentuose, privalo padarytą žalą atlyginti juridiniam asmeniui visiškai, jei įstatymai, steigimo dokumentai ar sutartis nenustato kitaip.

52. Minėta, kad ieškovė žalą kildina iš paslaugų teikimo sutarties fiktyvumo ir tariamumo, teigdama, kad jokių realių paslaugų ieškovei pagal sutartį suteikta nebuvo, o viešųjų ryšių ir marketingo paslaugas teikė ieškovės darbuotojai. Byloje buvo nustatyta, kad UAB „Omega Action“ aptariamu sandoriu įsipareigojo teikti ieškovei viešųjų ryšių – strateginio konsultavimo, įvaizdžio formavimo ir palaikymo, rinkodaros ir socialinių medijų komunikacijos sportinių varžybų, treniruočių bei sportinių ir kitų renginių Lietuvoje ir užsienyje metu, kuriuose dalyvauja vyrų krepšinio komanda Panevėžio „Lietkabelis“, paslaugas, sukurti ieškovės viešųjų ryšių kampaniją, ją koreguoti ar optimizuoti pagal rezultatus ir ieškovės siekiamus tikslus bei numatomas lėšas. Pirmosios instancijos teismas nenustatė paslaugų teikimo sutarties realaus vykdymo.

53. Teisėjų kolegija sutinka, kad iš UAB „Omega Action“ paslaugų atlikimo aktų, pateiktų ieškovei, negalima tiksliai identifikuoti apmokėtų paslaugų pobūdžio. Kiekviename iš jų yra nurodyta, kad tai strateginio konsultavimo, įvaizdžio formavimo ir palaikymo, rinkodaros ir socialinių medijų komunikacijos sportinių varžybų, treniruočių bei sportinių ir kitų renginių Lietuvoje ir užsienyje metu, paslaugos. Tačiau paslaugų atlikimo aktų nekonkretumas nereiškia, kad ieškovei nebuvo suteikta jokių paslaugų pagal atsakovo ir UAB „Omega Action“ sudarytą sutartį. Šalys byloje neginčijo tokių paslaugų specifinio abstraktaus pobūdžio, trukdančio apibrėžti paslaugų apimtį. Atsakovas akcentavo, kad šių paslaugų išraiška – UAB „Omega Action“ idėjos, konsultacijos, klubo atributikos, vaizdinės medžiagos kūrimas, viešieji ryšiai ir pan.

54. Pagrindinis aspektas, įrodantis paslaugų teikimo sutarties faktinį vykdymą, teisėjų kolegijos vertinimu, yra paslaugų atlikimo aktų ieškovės atstovo – trečiojo asmens R. M. – pasirašymas bei jo patvirtinimas, kad užsakovas darbus priėmė ir pretenzijų dėl jų kiekio ir kokybės neturi. Pažymėtina, kad byloje nėra duomenų, įrodančių trečiojo asmens R. M. ir atsakovo susitarimą dėl šių dokumentų fiktyvaus pasirašymo nesant UAB „Omega Action“ suteiktų paslaugų. Ieškovė nepateikė paaiškinimo, kodėl trečiasis asmuo R. M. aktus patvirtino savo parašais be teisinio tam pagrindo. Nepaisant trečiojo asmens R. M., trečiojo asmens R. I., I. A. parodymų, kurie ieškovei kelia abejonių jų patikimumo prasme, apeliacinės instancijos teismas mano esant prasminga ir teisiškai pagrįsta vadovautis liudytojos A. M.- R. (ieškovės darbuotoja, projektų vadovė) patvirtinimu, kad UAB „Omega Action“ kūrė idėjas ieškovės vykdomiems projektams, idėjos ir mintys buvo UAB „Omega Action“, o ieškovės darbuotojai šias mintis realizuodavo; ji žinojo, kad jei projektą atveža atsakovas, jis yra UAB „Omega Action“ sukurtas. Ieškovė nepateikė teismui įrodymų, leidžiančių abejoti šios liudytojos pateiktų paaiškinimų objektyvumu.

55. Nurodytina ir tai, kad 2020 m. rugsėjo 17 d. ir 2020 m. rugsėjo 18 d. teismo posėdžiuose bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme buvo peržiūrėta vaizdinė medžiaga apie UAB „Omega Action“ ieškovei teiktas idėjas dėl reklaminių maketų, vaizdo klipų ir pan. Pirmosios instancijos teismas šios vizualizacijos nepripažino tinkamu atsakovo teiginius apie UAB „Omega Action“ atliktą darbą patvirtinančiu įrodymu. Apeliacinės instancijos teismas, vertindamas šio įrodymo įrodomąją reikšmę negali pritarti anksčiau nurodytai pozicijai. Aplinkybė, kad iš vaizdinės medžiagos negalima nustatyti konkrečios darbų atlikimo datos, jų autorių, paslaugų suteikimo laikotarpio, negali paneigti, kad UAB „Omega Action“ dirbo ieškovės naudai kurdama tam tikrą produktą. Susipažinus su atsakovo pateikta vaizdine medžiaga, teisėjų kolegija nustatė, kad joje užfiksuoti įvairūs ieškovės žaidėjų, socialinių logotipų, vizitinių kortelių, sirgalių atributikos ir pan. maketai, labdaros vakarų vaizdo klipai ir t. t. Byloje nėra duomenų, paneigiančių UAB „Omega Action“, atsakovo kaip jos vadovo, kūrybinį įnašą kuriant šią produkciją, nėra paaiškinta, kodėl šia medžiaga disponuoja atsakovas, UAB „Omega Action“, jei ji neturi su šiuo juridiniu asmeniu jokios sąsajos, nėra įrodyta, kad šios medžiagos sukūrimo idėjos priklausė būtent ieškovės darbuotojams R. M., A. M.-R., E. P.. Teigdama, kad UAB „Omega Action“ nurodytas paslaugas teikdavo jos darbuotojai, ieškovė konkretaus darbuotojo neįvardino. Trečiasis asmuo R. M. ir ieškovės projektų vadovės pareigas ėjusi A. M.-R. teisme ne tik paneigė šių darbų atlikimą, bet ir pripažino, kad juos atliko UAB „Omega Action“. Kaip nustatyta iš Panevėžio apygardos teismo 2021 m. teismo posėdžio protokolo baudžiamojoje byloje, kurioje atsakovas kaltinamas nusikaltimų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 183 straipsnio 2 dalyje (didelės vertės turto pasisavinimas), 184 straipsnio 2 dalyje (didelės vertės turto iššvaistymas), 222 straipsnio 1 dalyje (apgaulingas apskaitos tvarkymas), padarymu, E. P. yra paaiškinęs, kad jis yra ieškovės atstovas spaudai ir arenos pranešėjas, ieškovės reklama jis neužsiima. Taigi, į jo pareigas taip pat neįeidavo ginčo sutartyje išvardintų paslaugų suteikimas. Vadinasi, ieškovė nepagrindė, koks konkrečiai jos darbuotojas buvo atsakingas už viešuosius ryšius, maketų kūrybą, strateginį konsultavimą, medijų komunikaciją ir atliko darbus, suteikė paslaugas, identiškas nurodytoms paslaugų teikimo sutartyje.

56. Aplinkybė, kad PMV sąskaitos faktūros ieškovės apmokėjimui buvo pateiktos tik nuo 2017 m. rugpjūčio 31 d. galėtų liudyti apie teisinio reguliavimo, reglamentuojančio buhalterinės apskaitos vedimą, pažeidimą, tačiau šis faktas savaime negali paneigti paslaugų pagal ginčo sandorį suteikimą. Papildomai nurodytina ir tai, kad byloje nėra duomenų apie UAB „Omega Action“ paslaugų kainos neadekvatumą.

57. Nagrinėjamu atveju kalbant apie įrodymų vertinimą aktualu nurodyti, kad reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą. Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-290-706/2015). Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą.

58. Apibendrinant išdėstytą, teisėjų kolegija pripažįsta UAB „Omega Action“ paslaugų suteikimą ieškovei pagal paslaugų teikimo sutarties nuostatas, kas paneigia ieškovės, sumokėjusios UAB „Omega Action“ 42 955,00 Eur, žalos patyrimo faktą.

59. Apeliacinės instancijos teismui nenustačius atsakovo neteisėtų veiksmų ir ieškovės patirtos žalos, dėl kitų civilinės atsakomybės sąlygų (priežastinis ryšys ir kaltė) šiame sprendime nepasisakoma.

Dėl bylos procesinės baigties

60. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, vertindamas byloje esančius įrodymus ir jais grįsdamas savo išvadą, netinkamai aiškino ir taikė proceso teisės normas, reglamentuojančias įrodinėjimą, įrodymų vertinimą, jų pakankamumą, todėl pripažinęs atsakovo neteisėtų veiksmų egzistavimą ir ieškovės žalos patyrimo faktą nepagrįstai tenkino ieškinį. Dėl to skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas naikinamas ir priimamas naujas sprendimas – ieškovės ieškinys atmetamas (326 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų perskirstymo

61. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, iš antrosios šalies priteisiamos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnio 1, 3 dalys, 98 straipsnio 1 dalis). Jeigu apeliacinės instancijos teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia pirmosios instancijos teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia ir bylinėjimosi išlaidų paskirstymą (CPK 93 straipsnio 5 dalis). Šiuo atveju ieškinį atmetus, ieškovė neįgijo teisės į savo patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

62. Atsakovas pirmosios instancijos teismui pateikė prašymą iš ieškovės priteisti 7 889,20 Eur bylinėjimosi išlaidų ir šį prašymą pagrindė 2020 m. rugsėjo 18 d. mokėjimo nurodymu bei tos pačios datos PVM sąskaita faktūra Nr. Nr. TP/2020-17.

63. Dėl išlaidų už advokato pagalbą atlyginimo CPK 98 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (toliau – Rekomendacijos).

64. Pagal minėtą atsakovo pateiktą PVM sąskaitą faktūrą, atsakovo 7 889,20 Eur patirtas teisines pagalbos išlaidas sudarė: 300 Eur už 2019 m. liepos 30 d. atsiliepimo į prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo parengimą, 2 000 Eur – už atsiliepimo į ieškinį, 300 Eur – už atsiliepimo į atskirąjį skundą dėl nutarties, kuria netenkintas prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, paruošimą, 1 250 Eur už tripliko, 50 Eur – už 2019 m. gruodžio 18 d. prašymo dėl įrodymų pridėjimo rengimą, 300 Eur už pasiruošimą bylos nagrinėjimui 2019 m. gruodžio 18 d. posėdyje (2 val.) ir kliento atstovavimas šiame teismo posėdyje, 50 Eur už rašytinių paaiškinimų dėl šaukimų liudytojams įteikimo rengimą, 530 Eur už pasiruošimą bylos nagrinėjimui 2020 m. sausio 24 d. posėdyje (1 val.) ir kliento atstovavimą šiame teismo posėdyje (4 val. 30 min.), 100 Eur už prašymo išreikalauti įrodymus ruošimą, 220 Eur už pasiruošimą bylos nagrinėjimui 2020 m. vasario 20 d. posėdyje (1 val.) ir kliento atstovavimą teismo posėdyje (1 val. 20 min.), 520 Eur už pasiruošimą bylos nagrinėjimui 2020 m. vasario 24 d. posėdyje (1 val.) ir kliento atstovavimą šiame teismo posėdyje (4 val. 20 min.), 50 Eur už prašymo atidėti teismo posėdį rengimą, 300 Eur už pasiruošimą bylos nagrinėjimui 2020 m. rugsėjo 17 d. posėdyje (1 val.) ir kliento atstovavimą šiame teismo posėdyje (2 val.), 500 Eur už pasiruošimą bylos nagrinėjimui 2020 m. rugsėjo 18 d. posėdyje (1 val.) ir kliento atstovavimą šiame teismo posėdyje (4 val.), 50 Eur prašymo parengimą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, viso 6 520 Eur be PVM (PVM sudarė 1 369,20 Eur).

65. Teisėjų kolegija, įvertinusi minėtų įkainių atitikimą Rekomendacijose numatytiems atlygio dydžiams nenustatė, kas atsakovo prašomos priteisti sumos viršytų rekomendacinį užmokestį. Tačiau patikrinus Lietuvos apeliaciniame teisme išnagrinėtos civilinės bylos Nr. e2-20-370/2020, kurioje buvo sprendžiamas pirmosios instancijos teismo nutarties atsisakyti atsakovo atžvilgiu taikyti laikinąsias apsaugos priemones, pagrįstumas, duomenis, nebuvo nustatyta, kad atsakovas į šią bylą būtų teikęs atsiliepimą į ieškovės atskirąjį skundą. Esant tokioms aplinkybėms, atsakovo prašymas jo naudai priteisti 7 889,20 Eur teisinės pagalbos išlaidų tenkintinas iš dalies priteisiant jam 7 526,20 Eur (7 889,20 Eur – 300x21 proc.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, priteisimo

66. Šiuo sprendimu tenkinus atsakovo apeliacinį skundą, atsakovui priteistinos jo apeliacinės instancijos teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos.

67. Atsakovas apeliacinės instancijos teisme sumokėjo 290 Eur žyminio mokesčio už apeliacinį skundą ir patyrė 3 599,75 Eur teisinės pagalbos išlaidų, ką patvirtina 2021 m. gegužės 10 d. PVM sąskaita faktūra Nr. TP/2021-12, 2020 m. lapkričio 13 d., 2021 m. gegužės 10 d. mokėjimo pavedimai. 2021 m. gegužės 10 d. PVM sąskaitoje faktūroje detalizuotą, kad 3 599,75 Eur sumą sudaro 3 025 Eur (su PVM) atlygis už apeliacinio skundo ir 574,75 Eur (su PVM) už atsiliepimo į ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo surašymą.

68. Atsižvelgiant į šios bylos baigtį, atsakovui už žyminio mokesčio išlaidas apeliacinės instancijos teisme priteistinas 290 Eur atlyginimas.

69. Teisėjų kolegijos manymu, prašomos priteisti išlaidos už apeliacinio skundo parengimą mažintinos, nes viršija Rekomendacijų 7 ir 8.10 punktais nustatytą maksimalų dydį – 2 591,14 Eur (2020 m. IV ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis buvo 1 524,2 Eur). Atsižvelgiant į tai, nurodytas ieškovės prašomas bylinėjimosi išlaidų atlyginimo apeliacinės instancijos teisme dydis mažintinas iki 3 165,89 Eur.

70. Atsakovui sumokėjus dalį žyminio mokesčio už apeliacinį skundą ir tenkinus jo skundą, iš ieškovės valstybės naudai priteistina 579 Eur dalis žyminio mokesčio.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Panevėžio apygardos teismo 2020 m. spalio 14 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškovės viešosios įstaigos Krepšinio klubo „Lietkabelis“ ieškinį atmesti.

Priteisti atsakovui M. I. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš ieškovės viešosios įstaigos Krepšinio klubo „Lietkabelis“ (įmonės kodas 301048677) 7 526,20 Eur (septynis tūkstančius penkis šimtus dvidešimt šešis eurus 20 centų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme.

Priteisti atsakovui M. I. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš ieškovės viešosios įstaigos Krepšinio klubo „Lietkabelis“ (įmonės kodas 301048677) 3 455,89 Eur (tris tūkstančius keturis šimtus penkiasdešimt penkis eurus 89 centus) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Priteisti iš ieškovės viešosios įstaigos Krepšinio klubo „Lietkabelis“ (įmonės kodas 301048677) 579 Eur (penkis šimtus septyniasdešimt devynis eurus) žyminio mokesčio valstybės naudai.

Teisėjai Rasa GudžiūnienėJūratė VaranauskaitėVigintas Višinskis