- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-01-16
- Bylos Nr.
- e2-20-370/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-59-3-00174-2019-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Danguolė Martinavičienė
- Ieškovas
- viešosios įstaigos Krepšinio klubo, „Lietkabelis“
- Atsakovas
- M. I.
- Kategorijos
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės viešosios įstaigos Krepšinio klubo „Lietkabelis“ atskirąjį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2019 m. liepos 31 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. e2-190-544/2020 dėl ieškovės viešosios įstaigos Krepšinio klubo „Lietkabelis“ prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo civilinėje byloje pagal ieškovės VšĮ Krepšinio klubo „Lietkabelis“ ieškinį atsakovui M. I., tretiesiems asmenims, nepareiškiantiems savarankiškų reikalavimų, uždarajai akcinei bendrovei „Omega Action“, R. M., R. I. dėl žalos atlyginimo priteisimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Panevėžio apygardos teismo 2019 m. liepos 29 d. rezoliucija buvo priimtas ieškovės viešosios įstaigos (toliau – ir VšĮ) Krepšinio klubo „Lietkabelis“ ieškinys dėl 42 955 Eur žalos atlyginimo ir 5 proc. dydžio metinių palūkanų nuo kreipimosi į teismą dienos iki visiškos prievolės įvykdymo priteisimo iš atsakovo M. I.. Kartu su ieškiniu ieškovė pateikė prašymą ieškiniui užtikrinti taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir areštuoti atsakovo turtą, pinigines lėšas ir turtines teisės 42 955 Eur sumai.
Šalies argumentai
2. Ieškovė nurodė, kad atsakovas laikotarpiu nuo 2009 m. kovo 13 d. iki 2014 m. birželio 30 d. ir nuo 2015 m. lapkričio 26 d. iki 2018 m. rugsėjo 13 d. ėjo trečiojo asmens uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „Omega Action“ direktoriaus pareigas, o nuo 2015 m. gegužės 12 d. iki 2018 m. liepos 29 d. ėjo VšĮ Krepšinio klubo „Lietkabelis“ direktoriaus pareigas. 2015 m. birželio 1 d. tarp UAB „Omega Action“ ir VšĮ Krepšinio klubo „Lietkabelis“ buvo sudaryta Paslaugų teikimo sutartis Nr. 2015 m. birželio 1 d. (toliau – ir Sutartis), kuria UAB „Omega Action“ įsipareigojo teikti viešųjų ryšių, strateginio konsultavimo, įvaizdžio formavimo ir palaikymo, rinkodaros ir socialinių medijų komunikacijos sportinių varžybų, treniruočių bei sportinių ir kitų renginių Lietuvoje ir užsienyje metu, kuriuose dalyvauja vyrų krepšinio komanda Panevėžio „Lietkabelis“, paslaugas. Ieškovė už šias paslaugas UAB „Omega Action“ įsipareigojo mokėti po 1 000 Eur (nuo 2019 m. sausio 2 d. po 900 Eur) plius PVM kiekvieną mėnesį. Nuo 2017 m. rugpjūčio 31 d. iki 2018 m. gegužės 31 d. UAB „Omega Action“ ieškovei pateikė 12 vienetų PVM sąskaitų faktūrų ir tiek pat paslaugų atlikimo aktų už 42 955 Eur sumą. Atsakovas, kaip ieškovės direktorius sumokėjo UAB „Omega Action“ 42 955 Eur, tačiau ieškovės įsitikinimu UAB „Omega Action“ Sutarties objektą sudarančių paslaugų ieškovei faktiškai neteikė. Ieškovės teigimu atsakovas, eidamas ieškovės direktoriaus pareigas ir neturėdamas jos visuotinio dalininkų susirinkimo ir / ar valdybos pritarimo, ieškovės vardu sudarė tariamą sandorį su UAB „Omega Action“, su kuria yra tiesiogiai susijęs (atsakovas buvo UAB „Omega Action“ direktorius, o jo sutuoktinė šios įmonės vienintelė akcininkė). Atsakovas, veikdamas ne ieškovės o UAB „Omega Action“ naudai, pažeidė jos interesus, elgėsi nesąžiningai, nelojaliai ir tokiu būdu padarė ieškovei 42 955 Eur dydžio žalą.
3. Ieškovė savo prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones grindė tuo, kad ieškinio suma atsakovui, kaip fiziniam asmeniui, yra didelė; atsakovas nedirba, gauna tik nedarbo išmoką; jo nuosavybės teise valdomo turto vertė yra apie 11 303 Eur; atsakovo neįvykdytų įsipareigojimų bankui užtikrinti yra įkeistas nekilnojamasis turtas. Ieškovės nuomone, tai kelia grėsmę, kad netaikius laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar tapti negalimas, o ieškinys yra tikėtinai pagrįstas prie ieškinio pridėtų įrodymų duomenimis (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 144 str. 1 d.).
Atsiliepimas
4. Atsakovas M. I. atsiliepime į ieškovės prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones prašė jį atmesti, nesant nei vienos iš CPK 144 straipsnio 1 dalyje numatytų būtinų sąlygų tokioms priemonės taikyti. Atsakovo tvirtinimu, ieškinys yra prima facie nepagrįstas, nes ieškovė su ieškiniu nepateikė argumentų ir įrodymų, patvirtinančių atsakovo deliktinės atsakomybės sąlygas, kurių įrodymas būtinas siekiant taikyti ieškovės reikalaujamą atsakomybę. 2018 m. vasarą atsakovui pasitraukus iš ieškovės direktoriaus pareigų, tarp šalių kilo konfliktai, kurie tęsiasi iki šiol. Atsakovas yra pareiškęs ieškinį ieškovei dėl 67 000 Eur skolos priteisimo, tarp šalių teisme tebevyksta ginčas, kilęs iš darbo teisinių santykių. Todėl, atsakovo vertinimu, ieškovė inicijuoja bylą ir laikinąsias apsaugos priemones prašo taikyti kerštaudama ir siekdama padaryti psichologinį spaudimą jam. Atsakovas pažymėjo, jog ieškovė neįrodė grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui, nepateikė bent tikėtinų duomenų apie atsakovo nesąžiningumą, jo ketinimus perleisti, paslėpti ar apsunkinti turimą turtą. Nurodomos aplinkybės dėl ieškinio sumos dydžio ir asmens turtinės padėties negali būti vertinamos kaip esminės ir atitinkančios absoliutų kriterijų konstatuojant grėsmę teismo sprendimo įvykdymui ir pagrindą laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti. Jeigu atsakovo turto nepakanka ieškinio reikalavimams patenkinti, laikinosios pasaugos priemonės turto apimties nepakeis. Atsakovas taip pat pažymėjo, kad ieškovė teismui nurodė per mažą jo valdomo turto vertę, nes pagal VĮ Registrų centro duomenis atsakovui priklausančių žemės sklypų bendra vertė yra 49 375 Eur. Ieškovės nurodomas hipoteka įkeistas turtas priklauso ne atsakovui, o jo tėvams, todėl asmeninis atsakovo turtas yra neapsunkintas.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
5. Panevėžio apygardos teismas 2019 m. liepos 31 d. nutartimi ieškovės VšĮ Krepšinio klubo „Lietkabelis“ prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir areštuoti atsakovo turtą pareikšto reikalavimo sumai (42 955 Eur) netenkino.
6. Teismas įvertinęs ieškinio reikalavimo pagrįstumą, konstatavo, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo spręsti, jog egzistuoja antroji laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlyga – reali grėsmė, jog netaikius laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas.
7. Teismas pažymėjo, jog vien didelės ieškinio sumos ar atsakovo turtinės padėties kriterijai nėra pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Ieškovė prašyme taikyti laikinąsias apsaugos priemones nenurodė aplinkybių, pagrindžiančių galimą atsakovo nesąžiningumą ir patvirtinančių tikimybę, kad atsakovas imsis aktyvių ir (ar) nesąžiningų veiksmų, mažinančių sprendimo įvykdymo galimybes. Teismas, nenustatęs tokių aplinkybių, konstatavo, jog negalima teigti, kad yra grėsmė būsimo, galbūt palankaus ieškovei, teismo sprendimo įvykdymui. Pažymėjo, jog aplinkybė, kad atsakovui pareikštas ieškinys dėl žalos atlyginimo įmonei, kuriai jis vadovavo, nereiškia, kad atsakovą galima laikyti nesąžiningu. Teismas, nenustatęs kitų aplinkybių, sudarančių pagrindą daryti prielaidą dėl atsakovo nesąžiningumo, sprendė, jog antroji laikinųjų apsaugos priemonių taikymui būtina sąlyga neįrodyta.
III. Atskirojo skundo argumentai
8. Ieškovė VšĮ Krepšinio klubas „Lietkabelis“ atskirajame skunde prašo panaikinti Panevėžio apygardos teismo 2019 m. liepos 31 d. nutartį ir jos prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones tenkinti. Atskirajame skunde atkartoja ieškinyje teiktus argumentus, susijusius su atsakovo finansine padėtimi ir reikalavimo dydžiu, taip pat nurodo šiuos nesutikimo su pirmosios instancijos teismo nutartimi argumentus:
8.1. Teismas, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių klausimą, neatsižvelgė į visas reikšmingas aplinkybes, netinkamai įvertino kitas bylos aplinkybes dėl atsakovui priklausančio turto, dėl to padarė neteisingą išvadą dėl jo sąžiningumo, finansinės padėties ir galimo teismo sprendimo nevykdymo.
8.2. Atsakovas, būdamas ieškovės direktoriumi, aplaidžiai vedė ieškovės buhalterinę apskaitą, netinkamai vykdė savo pareigas, dėl to jam buvo pradėti du ikiteisminiai tyrimai, šiuo metu sujungti į vieną, dėl kurių atsakovui taip pat gresia reikalavimas dėl žalos atlyginimo. Atsakovas po jo atleidimo iš VšĮ Krepšinio klubo „Lietkabelis“ direktoriaus pareigų ilgai delsė perduoti valdytą ieškovės turtą ir dokumentus. Ieškovė jį turėjo nekartą raginti, atsakovo elgesys buvo klaidinantis.
8.3. Nuo 2015 m. lapkričio 26 d. iki pat atleidimo iš užimamų pareigų, atsakovas ėjo tiek ieškovės, tiek trečiojo asmens UAB „Omega Action“ vadovo pareigas. Per šį laikotarpį atsakovas, nesilaikydamas jam įstatymo nustatytų juridinio asmens organų narių pareigų, sudarė sąlygas su juo susijusiai įmonei – trečiajam asmeniui UAB „Omega Action“, pasipelnyti ieškovės sąskaita. Atsakovas, eidamas ieškovės vienasmenio valdymo organo – direktoriaus pareigas, neturėdamas ieškovės visuotinio dalininkų susirinkimo ir / ar kolegialaus valdymo organo – valdybos pritarimo, ieškovės rėmėjams skirtą reklaminį laiką išnaudojo su atsakovu tiesiogiai susijusios įmonės trečiojo asmens UAB „Omega Action“ prekės ženklo reklamai. Tokiu būdu atsakovas, veikdamas ne ieškovės, o trečiojo asmens UAB „Omega Action“ naudai, pažeidė jos interesus, elgėsi nelojaliai ir tokiu būdu padarė ieškovei 34 458 Eur žalą. Ieškovė reikalavimą dėl šios sumos priteisimo iš atsakovo kelia kitoje Panevėžio apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. e2-131-400/2020.
8.4. Atsakovas menkina ieškovės, jos rėmėjų bei administracijos darbuotojų reputaciją viešoje erdvėje sąmoningai iškreipdamas arba nutylėdamas tam tikrus faktus.
8.5. Atsakovo finansinė padėtis yra itin bloga ir nestabili, dėl to ieškinio suma (42 955 Eur) atsakovui yra didelė ir jis bus nepajėgus šios sumos sumokėti tuo atveju, jei teismas patenkins šį ieškinį.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
9. Apeliacijos objektą sudaro teismo nutarties, kuria netenkintas apeliantės prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320, 338 straipsniai). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje nenustatyta. Teismas sprendžia, kad byloje nėra pagrindo peržengti atskirajame skunde nustatytas ribas.
Dėl grėsmės teismo sprendimo įvykdymui
10. Vadovaujantis CPK 144 straipsnio 1 dalimi, teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Taigi, tam, kad laikinosios apsaugos priemonės būtų taikytos teisėtai, įstatymas numato dvi privalomas sąlygas: pirma, ieškovo reikalavimas turi būti tikėtinai (prima facie) pagrįstas; antra, turi egzistuoti reali grėsmė, kad nesiėmus tokių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti / pasidaryti nebeįmanomas. Nesant bent vienos iš šių sąlygų, nėra pagrindo taikyti tokių apsaugos priemonių. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimas kiekvienoje byloje yra sprendžiamas atsižvelgiant į tos bylos faktines aplinkybes, t. y. nustatant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygų buvimą būtent toje konkrečioje byloje.
11. Atskirajame skunde apeliantė nekvestionuoja teismo išvadų, susijusių su ieškinio preliminariu pagrįstumu, todėl apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgęs į apeliacijos ribas, šios išvados teisėtumo bei pagrįstumo nevertina ir pasisako tik dėl tų skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties argumentų, kurie susiję su grėsmės galbūt ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymui nenustatymu.
12. Kaip minėta, antroji laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlyga yra susijusi su grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui nustatymu. CPK nuostatos neįtvirtina jokių pavyzdinių kriterijų, kuriais remdamasis teismas galėtų nuspręsti, ar byloje kyla teismo sprendimo neįvykdymo rizika, sąrašo. Šis klausimas gali būti teisingai išspręstas tik įvertinus kiekvienos atskiros situacijos faktines aplinkybes. Aktualioje Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje pasisakoma, jog byloje, kurioje yra pareikšti turtinio pobūdžio reikalavimai, laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti reikšminga ne tik ieškinio suma, atsakovo turtinė padėtis, jo turtinės padėties pokyčio perspektyvos, bet ir jo elgesys iki bylos iškėlimo ar jos nagrinėjimo metu, leidžiantis įvertinti atsakovo (ne)sąžiningumą (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. sausio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-46-464/2017; 2018 m. balandžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-499-943/2018).
13. Apeliantė, ginčydama pirmosios instancijos teismo nutartį, kuria jos prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo buvo atmestas, be sudėtingos atsakovo turtinės padėties taip pat nurodė aplinkybes, kad atsakovas, tiek eidamas VšĮ Krepšinio klubo „Lietkabelis“ direktoriaus pareigas, tiek atleistas iš jų, elgėsi netinkamai – laiku nepateikdavo dokumentų buhalterei, vėluodavo atsiskaityti, neperdavė dokumentų ir turto ieškovės naujam direktoriui laiku ir pan. Taip pat akcentavo tai, kad atsakovui yra iškelta dar viena civilinė byla, kurioje jam yra reiškiamas 34 458 Eur dydžio turtinis reikalavimas dėl jo kaip vadovo fiduciarinių pareigų nevykdymo.
14. Taigi, nors apeliantė itin akcentuoja atsakovo sunkią turtinę padėtį, tačiau tai savaime nėra pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones – finansinis nepajėgumas įvykdyti sprendimą ir asmens nenorėjimas ar vengimas jį įvykdyti yra visiškai skirtingos situacijos, ir tik antrosios situacijos atveju prevenciniais tikslais galėtų būti taikomi disponavimo turtu apribojimai. Jeigu būtų vertinama kitaip, teismai galėtų taikyti tokio pobūdžio ribojimus iš esmės kiekvienoje byloje, kurioje yra pareikštas reikalavimas dėl didelės sumos priteisimo, o tai akivaizdžiai neatitiktų šio procesinio instituto paskirties bei jo taikymo išimtinumo (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. birželio 28 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. e2-748-553/2018; Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. sausio 31 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. e2-136-370/2019). Tuo labiau kad pačios ieškovės į bylą pateikti duomenys patvirtina, jog atsakovas turi nuosavybės teise nekilnojamojo turto (t. I, b. l. 71–80), o iš pateiktų išrašų iš Lietuvos Respublikos hipotekos registro (t. I, b. l. 81–88) nėra galimybės nustatyti, kurią įsipareigojimų dalį atsakovas jau yra įvykdęs, taigi jie neįrodo atsakovo sunkios finansinės padėties. Aplinkybės, kad atsakovas skundo padavimo metu neturėjo darbo ir gavo tik su nedarbingumu susijusias išmokas, nepatvirtina jo nesąžiningo elgesio.
15. Todėl apeliacinės instancijos teismas neturi jokio pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo pozicija, kad vien ieškinio sumos dydis, koks jis bebūtų, savaime negali patvirtinti būtinybės taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Ieškinio sumos dydis gali būti tik vienas iš daugelio kriterijų, vertinant, ar gali kilti grėsmė teismo sprendimo įvykdymui, tačiau, minėta, vien šis kriterijus nėra pakankamas išvadai dėl tokios grėsmės buvimo padaryti. Šio išimtinio ir itin atsakovo interesus varžančio procesinio instituto taikymas galimas tik tuomet, kai jo taikymo prašantis asmuo pateikia konkrečių duomenų ar įrodymų apie atsakovo nesąžiningą elgesį, apie jo atliktus, atliekamus ar siekiamus atlikti veiksmus, turint tikslą išvengti to asmens naudai priimto teismo sprendimo įvykdymo (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1092-943/2016, 2017 m. sausio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-46-464/2017, 2017 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-351-302/2017, 2017 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-629-302/2017, 2018 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-157-464/2018 ir kt.). Taigi, priešingai nei nurodo ieškovė, didelės ieškinio sumos kriterijus gali būti vertinamas tik kaip papildomas argumentas, esant atsakovo nesąžiningumo įrodymų, tačiau ne kaip savaime pakankamas asmens turto areštui, siekiant užtikrinti ieškinio reikalavimų įvykdymą, taikyti.
16. Pagal civiliniame procese taikomą rungimosi principą ir bendrąją įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę, pareigą įrodyti abi laikinųjų apsaugos priemonių taikymui privalomas sąlygas turi ta šalis, kuri prašo taikyti laikinąsias apsaugos priemones (CPK 12, 178 straipsniai). Todėl laikinųjų apsaugos priemonių instituto taikymas galimas tik tuomet, kai jo taikymo prašantis asmuo pateikia konkrečių duomenų apie atsakovo nesąžiningą elgesį, apie jo atliktus ar atliekamus veiksmus – turimo turto slėpimas, perleidimas, įkeitimas ar jo apsunkinimas bet kokia kita forma (pavyzdžiui, Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. sausio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-27-407/2016; 2019 m. sausio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-136-370/2019).
17. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius faktinius duomenis ir ieškovės nurodytas aplinkybes, konstatuoja, kad jos nepagrindė atsakovo nesąžiningų veiksmų buvimą, mėginimą nuslėpti, įkeisti ar kitaip apsunkinti savo turimą turtą siekiant išvengti patenkinto ieškinio įvykdymą. Atsakovo kaip buvusio ieškovės direktoriaus netinkamas pareigų vykdymas yra šios bylos objektas, todėl teismas šioje procesinėje stadijoje negali konstatuoti aplinkybių, kurios dar nėra ištirtos ir įvertintos.
18. Įvertinęs bylos duomenų visumą apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad aplinkybių ir įrodymų, leidžiančių pagrįstai daryti prielaidą, jog atsakovas nesąžiningai vengs ar gali vengti vykdyti ieškovei galbūt palankų teismo sprendimą, ieškovė nenurodė, todėl, įvertinęs visus pirmiau šioje nutartyje aptartu prašomos laikinosios apsaugos priemonės taikymui aktualius aspektus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo metu byloje nėra įrodyta grėsmė ieškovei galbūt palankaus teismo sprendimo įvykdymui, taigi nėra ir teisėto pagrindo atsakovo turto areštui taikyti (CPK 178, 185 straipsniai).
19. Pažymėtina, kad prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmetimas byloje neužkerta kelio, pasikeitus aplinkybėms, ieškovei pakartotinai kreiptis į teismą su motyvuotu prašymu taikyti laikinąsias apsaugos priemones.
20. Remiantis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo nutartis atmesti ieškovės prašymą taikyti laikinąją apsaugos priemonę yra teisėta ir pagrįsta, todėl paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336-339 straipsniais,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Panevėžio apygardos teismo 2019 m. liepos 31 d. nutartį palikti nepakeistą.