Kauno apygardos teismo nuosprendis, 1-68-888/2023

Teismas: Kauno apygardos teismas
Dokumentas: Nuosprendis
Data: 2023-01-16
Bylos Nr.: 1-68-888/2023
Teisminio proceso Nr.: 1-01-1-16355-2020-7
Bylos rūšis: baudžiamoji byla

Teisėjas: Laima Šeputienė
Kaltinamasis: A. D.
Ieškovas: A. K.
Civilinis ieškovas: UAB „A“, IĮ „B“
Advokatai: Mindaugas Vagonis, Artūras Andriukaitis

Kategorijos

1.1.7.2.5Terminuotas laisvės atėmimas (BK 50 str.)
1.1.8.6.2Kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis (BK 59 str. 1 d. 2 p.)
1.1.8.12Bausmės skyrimas bylą išnagrinėjus supaprastinto proceso tvarka ar atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą (BK 64-1 str.)
1.2.14.5.1Sukčiavimas (BK 182 str. 1 d.)
1.2.14.5.2.1Sukčiavimas įgyjant didelės vertės svetimą turtą ar turtinę teisę (BK 182 str. 2 d.)
1.2.14.7.2.1Didelės vertės svetimo turto ar turtinės teisės iššvaistymas (BK 184 str. 2 d.)
1.2.18.10Apgaulingas apskaitos tvarkymas (BK 222 str.)
1.2.29.1.1Dokumento suklastojimas ar disponavimas suklastotu dokumentu (BK 300 str. 1 d.)
2.1.10.1Nuosprendis, nutartis (BPK 29, 31, 41 str. ir kt. str.)
2.1.15.3.3pavadinimo nepavyko patikrinti
2.1.14Proceso išlaidos ir jų atlyginimas (BPK 103-106 str.)
2.3.6.4.5pavadinimo nepavyko patikrinti
2.4.1.2Teisė apskųsti teismo nuosprendį apeliacine tvarka (BPK 312 str.)
2.4.1.3Nuosprendžio apskundimo tvarka ir terminai (BPK 313 str.)

Baudžiamoji byla Nr. 1-68-888/2023Teisminio proceso Nr. 1-01-1-16355-2020-7Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.5; 1.1.8.6.2; 1.1.8.12; 1.2.14.5.1; 1.2.14.5.2.1; 1.2.14.7.2.1; 1.2.18.10; 1.2.29.1.1; 2.1.10.1; 2.1.15.3.3; 2.1.14; 2.3.6.4.5; 2.4.1.2; 2.4.1.3 (S)

KAUNO APYGARDOS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. sausio 16 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Laima Šeputienė,sekretoriaujant Dianai Zadrauskaitei ir Audronei Stulginskaitei – Puidienei,dalyvaujant prokurorams Jolantai Dedelienei ir Zenonui Leonavičiui,kaltinamajam A. D. ir jo gynėjui advokatui Mindaugui Vagoniui,nukentėjusiajam ir civiliam ieškovui A. K.,

civilinio ieškovo – UAB „A“ įgaliotiems atstovams D. P. ir advokatui Artūrui Andriukaičiui,

civilinio ieškovo – IĮ „B“ įgaliotam atstovui R. S.,rusų kalbos vertėjai V. R.,

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. D., gimęs (duomenys neskelbtini) Kaune, asmens kodas (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), gyvenantis ir gyvenamąją vietą deklaravęs (duomenys neskelbtini), vidurinio išsilavinimo, dirbantis MB „(duomenys neskelbtini)“, MB „(duomenys neskelbtini)“, ir MB „(duomenys neskelbtini)“, vedęs, teistas:

1. 2009 m. rugpjūčio 5 d. Kauno miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 186 straipsnio 1 dalį, jam skirta bausmė – 10 (dešimties) mėnesių laisvės apribojimas;

2. 2009 m. gruodžio 10 d. Kauno rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 138 straipsnio 1 dalį ir jam skirta bausmė – laisvės apribojimas 1 (vieneriems) metams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, paskirta bausmė subendrinta su 2009 m. rugpjūčio 5 d. Kauno miesto apylinkės teismo nuosprendžiu skirta bausme, ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – 1 (vienerių) metų ir 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimas;

3. 2013 m. vasario 20 d. Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 182 straipsnio 1 dalį ir jam skirta bausmė – laisvės apribojimas 1 (vieneriems) metams. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, paskirta bausmė subendrinta su 2009 m. gruodžio 10 d. Kauno rajono apylinkės teismo nuosprendžiu skirta bausme ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – 1 (vienerių) metų 3 (trijų) mėnesių laisvės apribojimas. 2015 m. sausio 15 d. Kauno apylinkės teismo nutartimi 2013 m. vasario 20 d. Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta laisvės apribojimo bausmė pakeista į 90 (devyniasdešimties) parų areštą;

4. 2016 m. liepos 5 d. Kauno apygardos teismo nuosprendžiu pagal BK 199² straipsnio 1 dalį, jam paskirta bausmė – 150 MGL (5 649 Eur) dydžio bauda. Vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalies 2 punkto a) papunkčiu, 66 straipsnio 2 dalimi, į paskirtą bausmę įskaičius laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtą laiką, paskirta galutinė bausmė – 116 MGL (4 368,56 Eur) dydžio bauda, bauda sumokėta (2020 m. balandžio 20 d.);

5. 2021 m. kovo 17 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nuosprendžiu pagal BK 182 straipsnio 1 dalį ir jam skirta 1 (vienerių) metų 3 (trijų) mėnesių laisvės apribojimo bausmė, įpareigojant per 6 (šešis) mėnesius neatlygintinai išdirbti 60 valandų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus žmonėmis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, dirbant po 10 valandų per mėnesį; dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje; laisvės apribojimo laikotarpiu būti namuose nuo 23 val. iki 06 val.;

6. 2022 m. vasario 18 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nuosprendžiu pagal BK 182 straipsnio 1 dalį ir jam skirta bausmė – laisvės atėmimas 8 (aštuoniems) mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 4, 9 dalimis, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto b) papunkčiu, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta bausmių dalinio sudėjimo būdu su 2021 m. kovo 17 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nuosprendžiu skirta bausme ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 1 (vieneriems) metams. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 5, 7 punktais, 67 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 4 punktu, 69 straipsniu, jam paskirtos 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laikotarpiui, paskiriant bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu šias pareigas: tęsti darbą, nuo 23 val. iki 6 val. būti namuose, faktinės gyvenamosios vietos adresu, išskyrus, jei tai susiję su darbu, ir baudžiamojo poveikio priemonė – turtinės žalos atlyginimas nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui, nustatant turtinės žalos atlyginimo terminą – per 12 (dvylika) mėnesių nuo įsiteisėjusio teismo nuosprendžio nuorašo gavimo bausmės priežiūrą vykdančioje institucijoje dienos, bausmės neatlikęs, teistumas neišnykęs,

kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 184 straipsnio 2 dalyje, 182 straipsnio 2 dalyje, 300 straipsnio 1 dalyje, 22 straipsnio 1 dalyje, 182 straipsnio 2 dalyje, 300 straipsnio 1 dalyje, 182 straipsnio 2 dalyje, 300 straipsnio 1 dalyje, 182 straipsnio 1 dalyje, 300 straipsnio 1 dalyje, 222 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Įrodytomis pripažintų nusikalstamų veikų aplinkybės

Kaltinamasis A. D., laikotarpiu nuo 2019 m. sausio 25 d. iki 2021 m. vasario 18 d., būdamas uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „C“, į. k. (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini), direktoriumi ir pagal 2000 m. liepos 13 d. Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo Nr. VIII-1835 (2017 m. lapkričio 21 d. įstatymo Nr. XIII-784, įsigaliojusio nuo 2017 m. lapkričio 29 d., redakcija (TAR, 2017, Nr. 2017-18847) 37 straipsnio 10 dalį, 12 dalies 1 punktą, būdamas atsakingas už bendrovės veiklos organizavimą bei jos tikslų įgyvendinimą, turėdamas teisę veikti bendrovės vardu, 2019 m. spalio 4 d. atstovaudamas UAB „C“ sudarė su M. Č. IĮ „D“, į. k. (duomenys neskelbtini), atstovaujamos laikinai einančiu direktoriaus pareigas P. Č., vilkiko „Mercedes Benz Actros“, kurio valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), ir puspriekabės „Krone“, kurios valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), nuomos sutartis Nr.19/48/N ir Nr. 19/49/N, po ko 2019 m. spalio 4 d. turto priėmimo-perdavimo aktais Nr. 19/48/N ir Nr. 19/49/N, minėtas transporto priemones ši įmonė perdavė UAB „C” naudotis laikotarpiui nuo 2019 m. spalio 4 d. iki 2020 m. spalio 3 d., po to ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, bet ne vėliau kaip 2020 m. balandžio 10 d. A. D. pasiūlius M. Č. IĮ „D“ autogaražo vadovui D. Č. šias transporto priemones parduoti UAB „C“, 2020 m. balandžio 10 d. M. Č. IĮ „D“ buhalterei G. B. išrašius 2020 m. balandžio 10 d. PVM sąskaitą faktūrą Serija MTR Nr. (duomenys neskelbtini), 32 670 eurų sumai, UAB „C“ apmokėjimui, A. D. už vilkiką ir puspriekabę nesumokėjo ir pažeisdamas nuomos sutarties Nr. 19/48/N bendrųjų sąlygų 3.2 punktą (nuomininkas įsipareigoja laikytis transporto priemonės naudojimosi taisyklių, išdėstytų šioje sutartyje, naudoti transporto priemonę tausojančiai, tvarkingai, bet imtis visų priemonių, kad būtų išvengta nuomotojo teisių apribojimo perduodamai naudoti transporto priemonei iš trečiųjų asmenų pusės), 5.6 punktą (nuomininkas ar transporto priemonės vairuotojas privalo saugoti transporto priemonės dokumentus ir raktus nuo trečiųjų asmenų), nuomos sutarties Nr. 19/49/N bendrųjų sąlygų 3.1 punktą (nuomininkas neturi teisės be nuomotojo sutikimo subnuomoti transporto priemones tretiesiems asmenims), nenustatytu laiku, bet ne vėliau kaip iki 2020 m. balandžio 6 d., žinodamas, kad vilkikas „Mercedes Benz Actros“, kurio valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), ir puspriekabė „Krone“, kurios valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), UAB „C“ nuosavybės teise nepriklauso, minėtas transporto priemones neteisėtai pardavė UAB „A“, į. k. (duomenys neskelbtini), ir tokiu būdu iššvaistė jo žinioje buvusį didelės vertės svetimą M. Č. IĮ „D“ turtą, tuo M. Č. IĮ „D“ padarė didelę – 32 670 eurų žalą.

Be to, kaltinamasis A. D., laikotarpiu nuo 2019 m. sausio 25 d. iki 2021 m. vasario 18 d., būdamas UAB „C“, į. k. (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini), direktoriumi, turėdamas nusikalstamą tikslą apgaule savo naudai įgyti didelės vertės svetimą turtą, nenustatytu laiku, bet ne vėliau kaip iki 2020 m. balandžio 10 d., nenustatytoje vietoje, susitarė su M. Č. IĮ „D“, į. k. (duomenys neskelbtini), atstovu, autogaražo vadovu D. Č. dėl M. Č. IĮ „D“ priklausančių vilkiko „Mercedes Benz Actros“, kurio valstybinis numeris Nr. (duomenys neskelbtini), ir puspriekabės „Krone“, kurios valstybinis numeris Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuos iš šios įmonės nuomos sutarčių Nr. 19/48/N ir Nr. 19/49/N, pagrindu nuomojosi UAB „C“ pirkimo, 2020 m. balandžio 10 d. M. Č. IĮ „D“ buhalterei išrašius apmokėjimui 2020 m. balandžio 10 d. sąskaitą faktūrą Serija MTR Nr. (duomenys neskelbtini), 32 670 eurų sumai už šias transporto priemones nesumokėjo, o nenustatytu laiku, bet ne vėliau kaip iki 2020 m. balandžio 6 d., panaudodamas apgaulę, žinodamas, kad vilkikas „Mercedes Benz Actros“, kurio valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), ir puspriekabė „Krone“, kurios valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), UAB „C“ nuosavybės teise nepriklauso, išrašė ir pateikė per tarpininką D. Š. UAB „A“ direktoriui D. P. UAB „A“, išrašytą suklastotą tikrą išankstinę 2020 m. balandžio 6 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini), kad minėtos transporto priemonės priklauso UAB „C“, apmokėjimui į asmeninę A. D. banko sąskaitą, pagal kurią UAB „A“ 2020 m. balandžio 6 d. pervedė iš „A“ AB SEB banke esančios banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), į A. D. asmeninę AB SEB banke, esančią sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), 25 410 eurų ir tokiu būdu suklastojo tikrą dokumentą, ir šį dokumentą panaudojo apgaule savo naudai įgyjant didelės vertės svetimą turtą – UAB „A“, priklausančius pinigus, viso 25 410 eurų, taip padarydamas UAB „A“ didelę turtinę žalą – 25 410 eurų.

Be to, kaltinamasis A. D., laikotarpiu nuo 2019 m. sausio 25 d. iki 2021 m. vasario 18 d., būdamas UAB „C“, į. k. (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini), direktoriumi, turėdamas nusikalstamą tikslą apgaule kito naudai įgyti didelės vertės svetimą turtą, pasikėsino jį įgyti, tai yra 2020 m. rugpjūčio 22 d. internetiniame tinklapyje „(duomenys neskelbtini)“ patalpino skelbimą apie tai, kad parduodama puspriekabė „Kaessbohrer K.SLS 3“ už 22 500 Eurų (be PVM), nurodydamas UAB „C“ priklausantį kontaktinį telefono Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo susisiekus IĮ „B“, į. k. (duomenys neskelbtini), direktoriui R. S. susitarė dėl šios puspriekabės pirkimo – pardavimo, po ko panaudodamas apgaulę, žinodamas, kad puspriekabė „Kaessbohrer K.SLS 3“ nuosavybės teise UAB „C“ nepriklauso, 2020 rugpjūčio 24 d. išrašė ir pateikė IĮ „B“, direktoriui R. S. suklastotą tikrą PVM sąskaitą faktūrą Serija DEM Nr. (duomenys neskelbtini) apmokėjimui už puspriekabę „Kaessbohrer K.SLS 3“ 26 620 eurų sumai, o IĮ „B“ atstovas R. S. tą pačią dieną pervedė į UAB „C“ atsiskaitomąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB SEB banke 5 324 eurų avansą, nuo bendros 26 620 eurų sumos pagal mokėjimo nurodymą Nr. 1297, tačiau A. D. nusikalstamos veikos nebaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, nes jam minėtą puspriekabę neperdavus pirkėjui, R. S. atsisakė pervesti likusius pinigus. Be to, A. D. siekdamas įtikinti IĮ „B“, kad sumokėtas 5 324 eurų avansas yra grąžintas, 2020 m. rugsėjo 10 d. į elektroninį paštą (duomenys neskelbtini) atsiuntė netikrą mokėjimo nurodymo kopiją, kurioje buvo nurodyta, kad UAB „C“ į IĮ „B“ banko sąskaitą AB „Swedbank“ Nr. (duomenys neskelbtini) pervedė 5 324 eurų, mokėjimo paskirtyje nurodant, kad „už PVM sąskaitą faktūrą DEM NR. (duomenys neskelbtini) (…) Grąžinimas“, nors realiai joks mokėjimas nebuvo atliktas ir sumokėti pinigai nebuvo grąžinti ir tokiu būdu suklastojęs tikrą ir pagaminęs netikrą dokumentus ir šiuos dokumentus panaudojęs pasikėsino apgaule kito naudai įgyti didelės vertės svetimą IĮ „B“ turtą – 26 620 eurų, ir padarė IĮ „B“ 5 324 eurų turtinę žalą.

Be to, kaltinamasis A. D., laikotarpiu nuo 2019 m. sausio 25 d. iki 2021 m. vasario 18 d., būdamas UAB „C“, į. k. (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini), direktoriumi, turėdamas nusikalstamą tikslą apgaule kito naudai įgyti didelės vertės svetimą turtą, 2019 m. spalio 1 d. su nukentėjusiuoju (duomenys neskelbtini) piliečiu A. K., vykdančiu individualią veiklą (veiklos kodas (duomenys neskelbtini) sudarė 2019 m. spalio 1 d. sutartį Nr. KAA/2019 dėl produkcijos tiekimo ir šios sutarties pagrindu 2019 m. spalio 16 d. pateikė nukentėjusiajam komercinį pasiūlymus Nr. 19/10/16-01 ir Nr. 19/10/16-02 dėl transporto priemonių: vilkiko „Volvo FH“, kėbulo numeris (duomenys neskelbtini) ir puspriekabės „Krone SD“, kėbulo numeris (duomenys neskelbtini) pirkimo, po ko, panaudodamas apgaulę, žinodamas, kad vilkikas „Volvo FH”, kėbulo numeris (duomenys neskelbtini), UAB „C“ nuosavybės teise nepriklauso, kartu su komerciniu pasiūlymu pateikė nukentėjusiajam suklastotą tikrą 2019 m. spalio 16 d. išankstinę PVM sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini), 69 000 eurų sumai, pagal kurią nukentėjusysis A. K. 2019 m. spalio 21 d. pervedė į UAB „C“ atsiskaitomąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB SEB banke – 69 000 eurų sumą. Tačiau transporto priemonių kaltinamasis A. D. nukentėjusiajam A. K. neperdavė, o siekdamas jį įtikinti, kad pinigai grąžinti, 2020 m. kovo 9 d. į tiksliai nenustatytą elektroninio pašto adresą atsiuntė netikrą mokėjimo nurodymo kopiją, kurioje buvo nurodyta, kad UAB „C“ iš AB SEB banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) į A. K. banko sąskaitą, esančią „(duomenys neskelbtini)“ ((duomenys neskelbtini)) Nr. (duomenys neskelbtini) pervedė 49 000 eurų, mokėjimo paskirtyje nurodant, kad “grazinama suma pagal 2020.03.06 UAB C direktoriaus pareiskima ir 2019 bendradarbiavimo sutarties nutraukima”, nors realiai joks mokėjimas nebuvo atliktas ir sumokėti pinigai nebuvo grąžinti ir tokiu būdu suklastojęs tikrą ir pagaminęs netikrą dokumentus ir šiuos dokumentus panaudojęs apgaule kito naudai įgijo didelės vertės svetimą – nukentėjusiajam A. K. priklausantį turtą – 69 000 eurų, ir taip padarė A. K. didelę turtinę žalą – 69 000 eurų.

Be to, kaltinamasis A. D., laikotarpiu nuo 2019 m. sausio 25 d. iki 2021 m. vasario 18 d., būdamas UAB „C“, į. k. (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini), direktoriumi, turėdamas nusikalstamą tikslą apgaule kito naudai įgyti svetimą turtą, 2020 m. rugsėjo 28 d. norėdamas įsigyti prekių tvoros įrengimui, kaip UAB „C“ direktorius kreipėsi į UAB „E“, į. k. (duomenys neskelbtini), nenustatytu laiku ir nenustatytomis aplinkybėmis pateikė UAB „E“ savo įmonės – UAB „C“ rekvizitus, kurių pagrindu UAB „E“ išrašė sąskaitas faktūras norimoms įsigyti prekėms ir žinodamas, kad už gautas prekes neatsiskaitys 2020 m. spalio 19 d. atvyko į UAB „E“ patalpas, kur už norimas įsigyti prekes gavo PVM sąskaitas faktūras, išrašytas UAB „C“: 2020 m. spalio 13 d. PVM sąskaitą faktūrą Serija KM L Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią turėjo būti įsigyta: varteliai, segmentiniai, viengubi 1000x1530 mm (1 vnt.) – 98 Eur, stulpas tvorai 60x40 mm, H3.0 m, sienelė 2.0 mm (70 vnt.) – 980 Eur, bendrai 1078 eurų sumai; 2020 m. spalio 16 d. PVM sąskaitą faktūrą Serija KM L Nr. 00556, pagal kurią buvo įsigyta: apkaba segmentui 60x40 mm, galinė, plieninė (6 vnt.) – 5,08 Eur, universalus laikiklis segmentui pradžios/pabaigos (6 vnt.) – 5,08 Eur, segmentas tvorai, 2,5x53 m (69 vnt.) – 1035,64 Eur, apkaba segmentui 60x40 mm tiesi (204 vnt.) – 172,79 Eur, bendrai 1218,59 EUR sumai; 2020 m. spalio 16 d. PVM sąskaitą faktūrą Serija KM L Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią buvo įsigyta: tvoros pamatas tiesus lygus, betoninis 2510x250 mm (28 vnt.) – 406,56 Eur, laikiklis pamato metalinis 250 mm (64 vnt.) – 160,30 Eur, bendrai 566,86 eurų sumai; 2020 m. spalio 19 d. PVM sąskaitą faktūrą Serija KM L (duomenys neskelbtini), pagal kurią buvo įsigyta: pamatas tiesus lygus, betoninis 2510x250 mm (9 vnt.) – 130,68 Eur, laikiklis pamato metalinis 250 mm (18 vnt.) – 45,08 Eur, bendrai 2183,03 EUR sumai; ir 2020 m. spalio 19 d. sąskaitą faktūrą Serija KM L (duomenys neskelbtini), pagal kurią buvo įsigyta: stulpas tvorai 60x40 mm, H2.5 m, sienelė 2.0 mm (55 vnt.) 687,49 Eur, segmentas tvorai 2,5x73 m (55 vnt.) – 1347,64 Eur, apkaba segmentui 60x40 mm tiesi, plieninė (150 vnt.) 127,50 Eur, universalus laikiklis segmentui pradžios/pabaigos (9 vnt.) 7,65 Eur, apkaba segmentui 60x40 mm, kampinė (15 vnt.) 12,75 Eur, bendrai 175,76 eurų sumai. PVM sąskaitos faktūros buvo išrašytos iš viso 5 222,24 eurų sumai. Prieš išsivežant prekes, UAB „E“ darbuotojui M. L. informavus kaltinamąjį A. D., kad šis negalės išsivežti prekių, kol nebus atliktas apmokėjimas, A. D. tariamai į UAB „E“ atsiskaitomąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB SEB banke atliko elektroninio mokėjimo pavedimus ir žinomai netikrus šių mokėjimų patvirtinimus: mokėjimo nurodymo kopiją Nr. (duomenys neskelbtini), 3029,21 eurų sumai ir mokėjimo nurodymo kopiją Nr. (duomenys neskelbtini), 2633,00 eurų sumai, pateikė UAB „E“ darbuotojui M. L., pradžioje mokėjimo nurodymo kopijas parodydamas, po to atsiųsdamas į M. L. elektroninį paštą: (duomenys neskelbtini) ir tą pačią dieną, per du kartus užsisakytas prekes išsivežė iš UAB „E“ teritorijos. Vėliau, tą pačią dieną, A. D. išsivežus prekes, UAB „E“ atstovui pastebėjus, kad mokėjimai nėra atlikti ir įmonės banko sąskaitoje nėra įskaitytos piniginės lėšos, tiksliai nenustatytu laiku, bet ne vėliau kaip iki 2020 m. pabaigos A. D. UAB „E“ apmokėjo tik 1000 Eur grynais pinigais, atvežęs juos į UAB „E“ patalpas, tokiu būdu parengė netikrus dokumentus ir šiuos dokumentus panaudojo apgaule kito naudai įgyjant svetimą turtą – UAB „E“ priklausančias prekes už 5 222,24 eurų, taip padarydamas UAB „E“ turtinę žalą – 4222,24 eurų.

Be to, kaltinamasis A. D., laikotarpiu nuo 2019 m. sausio 25 d. iki 2021 m. vasario 18 d., būdamas UAB ,,C“, į. k. (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini), direktoriumi ir pagal 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 (toliau – BAĮ) 21 straipsnio nuostatas būdamas atsakingas už bendrovės buhalterinės apskaitos organizavimą, apgaulingai tvarkė teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą, o būtent:

jis nepateikė laiku apskaitą tvarkančiai įmonei registruoti buhalterinėje apskaitoje 2020 m. balandžio 10 d. M. Č. IĮ „D“ išrašytos 2020 m. balandžio 10 d. PVM sąskaitos faktūros Serija MTR Nr. (duomenys neskelbtini), už transporto įsigijimą ir tuo pažeidė BAĮ 4 straipsnio, nustatančio, kad „Ūkio subjektai apskaitą tvarko taip, kad apskaitos informacija būtų: tinkama, objektyvi, ir palyginama, pateikiama laiku, išsami ir naudinga vidaus ir išorės informacijos vartotojams“; 12 straipsnio 4 dalies, nustatančios, kad „Apskaitos registruose ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys užregistruojami ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio dieną, arba iškart po to, kai yra galimybė tai padaryti, bet ne vėliau kaip per 4 mėnesius“ ir 14 straipsnio 2 dalies, nustatančios, kad „Už apskaitos dokumentų surašymą laiku ir teisingai, už juose esančių duomenų tikrumą ir ūkinių operacijų teisėtumą atsako apskaitos dokumentus surašę ir pasirašę asmenys. Ūkio subjekto vadovas atsako už teisingos, tikslios, išsamios ir laiku pateiktos informacijos apie ūkinius įvykius ir ūkines operacijas pateikimą vyriausiajam buhalteriui (buhalteriui) arba apskaitos paslaugas teikiančiai įmonei, arba apskaitos paslaugas savarankiškai teikiančiam asmeniui, arba biudžetinei įstaigai, kuri viešojo sektoriaus subjekto apskaitą tvarko centralizuotai“, reikalavimus. Be to, nors UAB „C“ neturėjo žemagrindės puspriekabės „Kaessbohrer K.SLS 3“ ir jos neperdavė pirkėjui IĮ „B“, o taip pat neturėjo transporto priemonės vilkiko „Volvo FH“, kėbulo numeris (duomenys neskelbtini) ir neperdavė pirkėjui A. K., tačiau kaltinamasis A. D. IĮ „B“ išrašė 2020 m. rugpjūčio 24 d. PVM sąskaitą faktūrą Serija DEM Nr. (duomenys neskelbtini) pardavimui ir A. K. išrašė 2019 m. spalio 16 d. išankstinę PVM sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) pardavimui su nurodymu sąskaitą apmokėti per 5 darbo dienas ir tuo pažeidė BAĮ 4 straipsnio, nustatančio, kad „Ūkio subjektai apskaitą tvarko taip, kad apskaitos informacija būtų: tinkama, objektyvi, ir palyginama, pateikiama laiku, išsami ir naudinga vidaus ir išorės informacijos vartotojams“ ir 12 straipsnio 1 dalies, nustatančios, kad „Visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje numatytą atvejį. Apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus“ reikalavimus, todėl dėl padarytų pažeidimų, laikotarpiu nuo 2019 m. spalio 1 d. iki 2020 m. gruodžio 31 d., iš dalies negalima nustatyti UAB ,,C“ veiklos, turto, nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų dydžio ir struktūros.

Motyvuojamoji dalis

II. Įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados

Kaltinamasis A. D. kaltu prisipažino visiškai. Apklausiamas teisiamajame posėdyje jis teismui parodė, kad jo nusikalstamos veikos įvykdytos taip kaip nurodyta jam pareikštame kaltinime. Tuo metu dėl asmeninių ir jo vadovaujamos UAB „C“ problemų buvo susidariusi nevaldoma situacija, jis elgėsi neadekvačiai, meluodavo, iš vienų paimdavo pinigus, jais kitur uždengdavo skolas. Iš įmonės „D“ jis buvo išsinuomojęs vilkiką „Mercedes Benz Actros“ ir puspriekabę „Krone“. Prieš jas parduodant UAB „A“ jis žinojo, kad jos UAB „C“ nepriklauso. Jis susiskambino su UAB „A“ atstovu, jį užtikrino, kad yra nupirkęs iš įmonės „D“ išsinuomotą vilkiką ir puspriekabę ir jas šiai įmonei pardavė už 25 410 eurų. Nelabai suvokė ką daro. Išrašė UAB „A“ neteisingą sąskaitą faktūrą. Kad pinigai būtų pervesti į jo sąskaitą nurodė todėl, nes ketino tokiu būdu sudengti kitas skolas. Dėl pinigų stygiaus tokia pati situacija buvo ir su IĮ „B“. Jis patalpino skelbimą, kad parduoda puspriekabę už 26 620 eurų, jam paskambino IĮ „B“ direktorius, sutarė dėl pardavimo, jis išrašė fiktyvią sąskaitą, IĮ „B“ pervedė jam 5 324 eurų avansą. Tačiau jis puspriekabės nepardavė, nes ji jam nepriklausė. Jis avanso negrąžino, tik nusiuntė netikrą mokėjimo nurodymą. Dėl atvejo, susijusio su A. K. jis išsamiai papasakojo ikiteisminio tyrimo metu. Kiek prisimena, jis tuo metu buvo UAB „C“ vadovas ir A. K. kreipėsi į jį padėti surasti vilkiką „Volvo“, prašė, pateikti jo bankui komercinį pasiūlymą. Pagal tuo metu suderintą pardavėjo kainą jis nurodė vilkiko „Volvo“ kainą – 69 000 eurų. A. K. jam pervedė 69 000 eurų, kuriuos gavo iš banko, kad jis nupirktų jam vilkiką, nors realiai UAB „C“ žinioje tokio vilkiko nebuvo. Siekdamas įtikinti A. K., kad pinigus grąžino, jis išrašė A. K. netikrą mokėjimo nurodymą, kad pervedė 49 000 eurų, nors pinigų negrąžino. Dėl UAB „E“, tai iš šios įmonės jis pirko prekių tvoros įrengimui už 5 222,24 eurus, įmonė jam išrašė sąskaitas faktūras, tačiau už prekes jis sumokėjo tik 1000 eurų. Šiuos pinigus jis atvežė grynais į UAB „E“ patalpas. Šiuo atveju, jis taip pat išrašė netikrus mokėjimo ruošinius, kad mokėjimai yra padaryti, nors realiai už prekes jis nesumokėjo. Prekes panaudojo sklypo aptvėrimui. UAB „C“ buhalterinei apskaitai tvarkyti buvo pasamdęs įmonę, tačiau pripažįsta, kad ji buvo vedama apgaulingai, jis pats išrašė suklastotus buhalterinius apskaitos dokumentus. Anot kaltinamojo nusikalstamų veikų įvykdymą lėmė sunki asmeninė ir finansinė padėtis, įvairios nelaimės, nesaikingas alkoholio vartojimas. Dėl padarytų nusikaltimų nuoširdžiai gailisi (10 t., b. l. 188–191).

Kaltinamojo A. D. padarytos nusikalstamos veikos, be jo paties prisipažinimo, taip pat įrodytos ikiteisminio tyrimo metu surinktais, byloje esančiais ir sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka teisiamajame posėdyje ištirtais įrodymais (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsnio 1 dalis, 290 straipsnis, 291 straipsnis).

Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis A. K. parodė, kad 2019 m. rugsėjo gale jis su pažįstamų pagalba kartu su savo partneriu V. B. pradėjo ieškoti tarpininko (duomenys neskelbtini), kuris padės nupirkti kelias transporto priemones – vilkiką ir puspriekabę, reikalingas jo komercinei veiklai vykdyti – krovimų pervežimui. V. B. yra atsakingas už krovininių automobilių išrinkimą, techninį aptarnavimą, personalo atranką. Jo užduotis – finansinis indėlis. Jo partneris V. pasakė jam, kad jo žmona turi pusbrolį – (duomenys neskelbtini) pilietį V. B., dirbantį (duomenys neskelbtini) su nekilnojamuoju turtu, kuris turi gerą pažįstamą (duomenys neskelbtini), kuris verčiasi krovinių pervežimais. V. B. pasakė, kad A. D. verčiasi krovinių pervežimais ir technikos paruošimu pardavimui. Taigi, V. B., žinodamas, kad jie ieško patikimo pardavėjo ar tarpininko (duomenys neskelbtini), perdavė V. telefono numerį A. D., kuris neužilgo telefonu susisiekė su V. ir (duomenys neskelbtini) pagalba pradėjo siuntinėti įvairius komercinius pasiūlymus. A. D. prisistatė jiems žmogumi, kuris turi gerus ryšius ir pažintis, kurių pagalba padės jiems surasti reikiamą techniką, įsigyti ją per bendrovę pigiau už rinkos kainą, ir įforminti visus reikiamus dokumentus, reikalingus išgabenimui iš (duomenys neskelbtini). Konkrečiai šiam tikslui – transporto lėšų įsigijimui, jis iš banko paėmė kreditą apie 70 000 eurų subsidijuojant ir garantuojant valstybei, už kreditą jis pateikė bankui savo asmeninį turtą. Nuo pat pirmos dienos A. D. buvo pasakyta, kad technika bus įgyjama per banką, todėl reikalavimai labai griežti, tai yra visi mokėjimai turi būti atlikti bankiniu pavedimu, yra konkretūs terminai, per kuriuos technika turi būti įvesta ir taip toliau. Nors nuo pat pirmosios dienos A. D. prašė pervesti išankstinį apmokėjimą, o jis kadangi norėjo asmeniškai apžiūrėti siūlomą techniką ir įsitikinti, kad A. yra realus brokeris, jis paaiškino, kad tai banko pinigai ir jis neketina jais rizikuoti. Todėl susitarė, kad kartu su V. atvyks į (duomenys neskelbtini) ir vietoje apžiūrės kokią techniką pirks, o tada atliks pinigų perlaidas į banko sąskaitą. 2019 m. spalio pradžioje jie su V. gavo vizas ir išvyko į (duomenys neskelbtini). Susitarė su A., kad jis juos pasitiks ir kartu su juo užsiims technikos išsirinkimu. Spalio 14 d. jie su V. išskrido į (duomenys neskelbtini), o iš ten taksi jie atvyko į (duomenys neskelbtini). A., jų prašymu išnuomojo jiems dviejų kambarių butą (duomenys neskelbtini) už 200 eurų. Jis iškart jam atidavė šiuos pinigus. V. tai matė ir gali patvirtinti. Spalio 15 d. rytą jie susitiko su A. ir kartu su juo išvyko į (duomenys neskelbtini) į Volvo centrą. Nuo pat jų bendravimo pradžios, A. žinojo apie jų turimą biudžetą, tai yra kad vilkikas ir puspriekabė turi kainuoti apie 70 000 eurų. Atvykus į Volvo centrą (duomenys neskelbtini), A. užėjo į pardavimų skyrių, jie su V. užėjo iš paskos. A. kalbėjo lietuviškai, jie nieko nesuprato. A. iš vadybininko paėmė raktus ir jie su juo nuėjo į aikštelę apžiūrėti Volvo vilkikus. Ant vilkikų buvo nurodytos jų kainos – 72 000 eurų. Jis iškart uždavė A. klausimą, kaip jie įtilps į 70 000 eurų, jeigu tik vilkiko kaina yra 72 000 eurų, bet A. pasakė, kad Volvo centre jis gaus žymią nuolaidą ir jiems jis parduos už kainą be PVM, todėl kad jo bendrovė neva susigrąžins PVM. Kadangi jie nežinojo kaip apskaitomas PVM (duomenys neskelbtini), jie neturėjo pagrindo nepasitikėti A.. Jiems buvo svarbu, kad jis patvirtintų, jog jis jiems parduos už 59 000 eurų galutinės kainos, tai ir į išmuitinimo reikalus jie nesigilino, kadangi žinojo apie tai, kad eksportuojamoms prekėms iš ES valstybių taikomas nulinis PVM tarifas. Volvo centre jiems buvo atspausdinta vilkiko istorija, jo techniniai parametrai, jie su V. viską apžiūrėjo ir pasakė, kad vilkikas jiems tinka. Ten pat, iškart jis atidavė A. 500 eurų grynaisiais tepalo keitimui ir kitiems smulkiems serviso darbams. Tai standartinė procedūra. Kadangi Volvo centro darbuotojas blogai kalbėjo rusų kalba, pinigus jie padavė A., o jis turėjo juos perduoti Volvo centro darbuotojui. Jie nematė ar A. perdavė pinigus ir jis iškart pasakė, kad už vilkiką mokės tik bankiniu pavedimu. Po to, jie išvažiavo į kitą miestą, į kokį tiksliai nežino, nes pakeliui į ten, jis miegojo ant galinės jo mikroautobuso sėdynės. Galimai į (duomenys neskelbtini). Didelėje aikštelėje jis parodė jiems puspriekabę, kuri po apžiūros jiems irgi patiko, kaina taip pat juos tenkino – 10 000 eurų, taip kaip ir buvo suplanuotas biudžetas. Dėl visko tarėsi A. lietuvių kalba, tuo pat metu sakydamas, kad žmogus nesupranta rusiškai. Įsitikinę, kad A. dėl visko sutarė, jie visi kartu grįžo į (duomenys neskelbtini). 2019 m. spalio 16 d. rytą A. užvažiavo paimti juos iš buto, kuriame jie gyveno ir jie važiavo su juo trise, kaip jis jiems sakė į jo ofisą, esantį (duomenys neskelbtini), banko pastate, tikslaus adreso nežino. A. paaiškino, kad tai yra jo darbo vieta. Ten buvo mergina, kuri jau buvo atspausdinusi sutartį rusų kalba dviem egzemplioriais, jie perskaitė ir kartu ją pasirašė, A. parengė komercinį pasiūlymą lietuvių kalba ir išsiuntė jį jo el. pašto adresu, jis jį persiuntė į savo banką, bet bankas nurodė, kad šie dokumentai turi būti išversti į rusų kalbą, tada A. vežė juos į (duomenys neskelbtini) miestą pas vertėją, kuris iškart tuos dokumentus išvertė į rusų kalbą. Po šių dokumentų gavimo rusų kalba, jie vėl išsiuntė į banką. Savaime suprantama, kad banko procedūros užtrunka keletą dienų, bet A. vis atkakliai reikalavo, kad pinigai būtų kuo greičiau pervesti į bendrovės UAB „C“ banko sąskaitą. 2019 m. spalio 18 d. rytą jam paskambino iš jo banko ir pasakė, kad šiandien pinigų išmokėjimo nebus, atitinkamai ir mokėjimo atlikti negalėjo. Visos bankinės operacijos buvo perkeltos į 2019 m. spalio 21 d. Aurimas labai supyko, pradėjo rėkti, bet jie taip ir nesuprato kodėl jam skubiai buvo reikalingi pinigai, jis to nepaaiškino. Po to, jis paklausė: „Ar jis reikalingas (duomenys neskelbtini)?“ Kadangi jie išsirinko vilkiką ir puspriekabę, jis galėjo nebe pasilikti. Todėl, spalio 18 d. rytą jis paėmė bilietą ir išvažiavo į (duomenys neskelbtini), iš ten per (duomenys neskelbtini) jis išskrido namo. V. turėjo gauti dokumentus ir važiuoti mašina į (duomenys neskelbtini). V. grįžo į (duomenys neskelbtini), kur liko bute, kad sulauktų kol A. gaus apmokėjimą ir suruoš mašiną išvykimui. 2019 m. spalio 21 d. rytą mokėjimas buvo įvykdytas į UAB „C“ banko sąskaitą. V. viza galiojo iki spalio 28 d. 2019 m., A. apie tai žinojo, ir kaip jau dabar suprantu, pradėjo tempti laiką, teigdamas, kad neva negavo pinigų, po to pradėjo pasakoti, kad reikalinga pažyma iš banko, patvirtinanti, kad padarytas mokėjimas, ir pagaliau, pradėjo pasakoti, kad Volvo centre nėra darbuotojų, kurie galėtų susigaudyti pardavimo dokumentų įforminime. V. taip ir nesulaukęs technikos, spalio 28 d., tai yra paskutinę dieną išvažiavo į (duomenys neskelbtini), į (duomenys neskelbtini). V. susitarė su A., kad V. ten lauks mašinos ir, kad kažkoks A. vairuotojas už 50 eurų ją ten pristatys. Jie sutiko laukti. 2019 m. spalio 30 d. mašinos taip ir neatvarė, nors tą pačią dieną A. telefonu jam pasakė, kad visi dokumentai paruošti, o vairuotojas jau išvažiuoja, kad pristatytų techniką V. į (duomenys neskelbtini). Praėjus kažkiek laiko, A. perskambino ir pradėjo pasakoti, kad pasienyje susidūrė su problemomis, neva su technika, kurios vertė yra didesnė už 55 000 eurų kirsti sieną gali tik jos savininkas. Galu gale, jis prižadėjo pats pristatyti ją į (duomenys neskelbtini) iki 2019 lapkričio 4 d. Tada jiems jau pradėjo kilti įtarimai dėl tokių A. papasakotų istorijų, bet vis dar tikėjosi, kad jis perduos techniką ir neapgaus. Lapkričio 4 d. rytą A. telefonu jam patvirtino, kad drauge su tėvu išvyksta į (duomenys neskelbtini) pristatyti V. mašiną, bet praėjus tam tikram laikui perskambino ir pasakė, kad jo neva nepraleido per pasienį, nes neva trūksta kažkokių dokumentų. Jis labai rėkė, kad sugaišo tiek laiko dėl jų ir todėl jis pastato mašiną į aikštelę (duomenys neskelbtini) arba (duomenys neskelbtini), tiksliai nepamena, ir jie patys turi ją iš ten pasiimti. V. nesulaukęs mašinos (duomenys neskelbtini), grižo į (duomenys neskelbtini). Grįžęs jis pateikė dokumentus vizai gauti ir 2019 m. lapkričio 2 d. išskrido į (duomenys neskelbtini). V. atvykus į (duomenys neskelbtini), A. ir toliau vengė technikos perdavimo: nuo pat pradžių teigė, kad jo tėvo gimtadienis, paskui buvo užsiėmęs kitais reikalais, o pagaliau apkaltino juos, kad jie patys neatsiėmė mašinos per 30 dienų nuo pirkimo momento, dėl ko dabar ji neva areštuota banko darbuotojų. Savo melo patvirtinimui parodė sms žinutę, neva gautą jo iš banko (pridėdamas į komplektą), bet matomai ši sms žinutė buvo jo paties sukurta. Kaip vėliau jiems paaiškino teisininkai, ji buvo sukurta su klaidomis. V. išbuvo (duomenys neskelbtini) iki gruodžio 21 d. 2019 m. ir visą tą laiką A. sugalvodavo kažkokių priežasčių, dėl kurių negali atiduoti technikos: tai problemos su banku, tai su muitine, kartais tiesiog telefonu neatsiliepdavo, problemos jo darbe, vėl melavo. Pagaliau sulaukė, kol V. baigėsi viza ir jis buvo priverstas palikti (duomenys neskelbtini), pasakė V., kad dokumentus greitai atiduos ir, kad V. dar palauktų (duomenys neskelbtini). Pralaukus (duomenys neskelbtini) keletą dienų, bet taip ir nesulaukęs V. sugrįžo į (duomenys neskelbtini). Grįžęs į (duomenys neskelbtini), V. telefonu susiskambino su A. ir paklausė kas ten vyksta, anksčiau niekada nebūdavo tokių problemų su kitais prekiautojais ir, kad jie bus priversti spręsti teisėtvarkos būdu. Bet jis prižadėjo, kad 2020 m. pirmosiomis dienomis jis pats atvarys mašiną į (duomenys neskelbtini). Na jie ir sutiko, kadangi neturėjo kito pasirinkimo, jis jau pradėjo iš savo asmeninių pinigų mokėti įmokas bankui pagal kredito sutartį, todėl jis buvo suinteresuotas kiek įmanoma greičiau savo noru susitarti su A. ir kiek įmanoma greičiau susigrąžinti techniką, išmuitinti ir pradėti dirbti. 2020 sausio 9 d. V. vėl atvyko į (duomenys neskelbtini), kur gavo A. žinutę, kad V. atvyktų nurodytu adresu, kur neva stovi mašina. A. pasakė, kad mašina jau stovi (duomenys neskelbtini). V. paėmė taksi, nuvyko A. nurodytu adresu, bet ten mašinos nebuvo, galų gale A. pasakė, kad mašinos ten jau nebėra, neva jis paliko ją kitoje aikštelėje. V. prabuvo (duomenys neskelbtini) penkias dienas, bet mašinos jam taip ir neatidavė, ko pasėkoje jie galutinai suprato, kad buvo apgauti A.. Bet A. prižadėjo surasti krovinį, jį pakrauti ir pats asmeniškai pristatyti mašiną į (duomenys neskelbtini) (susirašinėjimas pridedamas į komplektą), bet savo pažadų neištesėjo. Viename iš pranešimų parašė, kad technika atvyko į (duomenys neskelbtini), bet nerado jų adreso, kas nuskambėjo labai absurdiškai. Kadangi jau suprato, kad yra apgauti, 2020 m. sausį pradėjo ieškoti teisininkų (duomenys neskelbtini), kurie padeda spręsti šiuos reikalus teisėtvarkos būdu. Lygiagrečiai jie palaikė ryšius su A. ir bandė geruoju išspręsti jų reikalą, bet pokalbis su juo pasirodė ne efektyvus: jis rėkė ant jų, kaltino, vadino juos necenzūriniais žodžiais, grasino, po šito jis perdavė visus įgaliojimus advokatui. Advokatui taip pat nepavyko susitarti su A. draugiškai, jis nurodydavo daugybę nelogiškų priežasčių ir pasiteisinimų. Po sutarties su juo nutraukimo, A. advokatas parašė laišką, kuriame atsiuntė mokestinį pavedimą 49 000 eurų grąžinimui, neva patvirtinantį, kad A. grąžino jam 49 000 eurų, o dėl likusios sumos siūlo spręsti klausimą atskirai, bet šis užsakymo apmokėjimas galimai buvo klastotė, todėl, kad jokių pinigų jis negavo. Vėliau, susisiekus su Volvo centru, sužinojo, kad A. išvis neišpirko vilkiko iš Volvo centro, nurodyto komerciniame pasiūlyme, taigi paaiškėjo, kad jis apgaudinėjo nuo pat pradžių, kas duoda jiems pagrindą spėti, kad visą apgaulės schemą jis sugalvojo nuo jų bendravimo pradžios (3 t., b. l. 34–38).

Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu liudytoju D. Č. parodė, kad jis dirba M. Č. IĮ „D“ autogaražo vadovu. M. Č. IĮ „D“ veikla – tarptautiniai krovinių pervežimai. Įmonė taip pat užsiima ir transporto priemonių nuoma ir pardavimu, tačiau tai sudaro tik nedidelę dalį įmonės veikloje. 2019 m. spalio 4 d. su UAB „C“ buvo sudaryta vilkiko „MB Actros“ kurio valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) nuomos sutartis. Vilkiko nuomos kaina buvo numatyta apie 900 eurų plius PVM per mėnesį. Dėl nuomos jam paskambino UAB „C“ direktorius A. D.. Su juo asmeniškai nėra pažįstami, bendravo tik darbo reikalais. Jis paaiškino, kad jis nori išsinuomoti vilkiką ir puspriekabę krovinių pervežimo veiklai Baltijos valstybėse, vykdyti. Jis pasakė, kad jų įmonė turi tokią transporto priemonę, kurią gali išnuomoti. UAB „C“ išsinuomojo vilkiką ir puspriekabę, dėl šių transporto priemonių buvo sudarytos atskiros nuomos sutartys. A. D. buvo pateikta standartinė nuomos sutartis, visos sąlygos jam tiko. Pasirašyti sutartį A. D. buvo atvykęs į M. Č. IĮ „D“ patalpas (duomenys neskelbtini), pasirašius sutartį ir perdavimo aktą, jam buvo perduotos transporto priemonės. Tiksliai neprisimena, bet jam atrodo, kad pats A. D. išsinuomoto vilkiko nevairavo, atsivežė vairuotoją. 2020 m. balandžio 22 d. A. D. į jį kreipėsi, kad nori išsinuomotą vilkiką su puspriekabe nusipirkti. Jis keletą dienų palaukė, kol jis sužinojo, kiek tas vilkikas su puspriekabe kainuos. Jam pranešė, kad vilkiko kaina – 22 000 eurų, puspriekabės – 5 000 eurų, plius PVM. A. D. kaina tiko, jis dėl nieko nesiderėjo, tik pasakė, kad pirks. Kokiam tikslui jis transporto priemonę perka, jam nesakė, o jis ir nesidomėjo. Buvo išrašyta PVM sąskaita – faktūra bendrai 32 670 eurų už vilkiką ir puspriekabę (su PVM), sąskaita buvo išsiųsta elektroniniu paštu. Pirkimo-pardavimo sutartis nebuvo sudaryta. Su A. D. nebuvo jokios kalbos, kad jis transporto priemonę parduos ar kitaip perleis kitiems asmenims. A. D. jam visą laiką aiškino, kad jis pats ruošiasi su ta mašina dirbti ir sakė, kad kol nesumokės pinigų ir nepersiregistruos, niekur su mašina nevažiuos. Tačiau pinigų pagal išrašytą sąskaitą jis taip ir nesumokėjo. Kadangi vilkike buvo sumontuota M. Č. IĮ „D“ sekimo įranga, jie pradėjo žiūrėti, kur yra automobilis ir kas su juo vyksta ir pamatė, kad nors A. D. žadėjo niekur nevažiuoti, kol nepersiregistruos, automobilis kažkur važiuoja. A. D. aiškino, kad jis darosi techninius aptarnavimus, ruošiasi mašiną darbui. Dėl pinigų pervedimo jis aiškino, kad jis pavedimą yra padaręs, tačiau įmonės sąskaita buvo areštuota ir pavedimas „įstrigo“. Po to jis aiškino, kad pavedimą darys iš savo asmeninės sąskaitos. Jis sakė, kad jiems visai nesvarbu, iš kokios sąskaitos tas pavedimas bus padarytas, svarbiausia gauti pinigus. Tačiau stebint mašinos judėjimą joje sumontuotos sekimo įrangos pagalba, pastebėjo įtarimą keliančių dalykų – kad mašina juda, tačiau ne sava eiga, o yra vežama – automobilis atsidūrė (duomenys neskelbtini) uoste, o po to – (duomenys neskelbtini) uoste, iš kurio mašinos yra gabenamos į kitas valstybes. Tuomet jų įmonės vairuotojas, kuris buvo netoli, nuvyko į uostą ir M. Č. IĮ „D“ priklausantį vilkiką „MB Actros“ nufotografavo – buvo matyti, kad automobilis paruoštas išplukdymui, ant jo yra siuntimo lipdukai ir t.t. Susisiekus su A. D. jis aiškino, kad viskas yra gerai, kad automobilis išvežtas darbui ir taip toliau. Tuo pat metu per pažįstamus (duomenys neskelbtini), pranešė (duomenys neskelbtini) policijai apie šią situaciją ir M. Č. IĮ „D“ priklausantis automobilis „MB Actros“ buvo sulaikytas ir nugabentas į policijos saugomą aikštelę. 2020 m. balandžio 20 d. į jį kreipėsi jo pažįstamas D. P., UAB „A“ direktorius. Jis jo klausė, kas yra negerai su M. Č. IĮ „D“ vardu registruotu vilkiku „MB Actros“. Jis jam paaiškino, kad jis buvo parduotas UAB „C“, tačiau už jį nebuvo atsiskaityta, todėl bando vilkiką susigrąžinti. D. P. paaiškino, kad jis tą patį vilkiką nusipirko iš UAB „C“, sumokėjo už jį 20 000 EUR (be PVM), jį perpardavė afrikiečiams, tačiau (duomenys neskelbtini) vilkikas buvo sulaikytas policijos. Kartu su vilkiku UAB „C“ buvo išnuomota ir puspriekabė ji M. Č. IĮ „D“ nėra grąžinta (3 t., b. l. 7–9).

Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu liudytoju P. Č. parodė, kad yra M. Č. IĮ „D“ direktorius. Jų įmonė užsiima krovinių gabenimu (duomenys neskelbtini), vilkikų pardavimu, keitimu, kartais ir nuoma, bet tik Lietuvoje. 2019 m. spalio 4 d. buvo pasirašytos vilkiko „MB Actros“, kurio valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), ir puspriekabės „Krone“, kurios valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), nuomos sutartys vienerių metų laikotarpiui su UAB „C“ direktoriumi A. D.. Sutartį iš „D“ pusės pasirašė l. e. direktoriaus pareigas P. Č., nes jo tuo metu nebuvo. A. D. dėl nuomos tarėsi su jo sūnumi D.. Iš pradžių viskas buvo gerai, A. D. mokėdavo sutartas nuomos sumas, tik įmokos vėluodavo. O 2020 m. pavasarį D. jam pasakė, kad A. D. nori vilkiką su puspriekabe pirkti. Iš pradžių A. D. siūlė mažesnę kainą, tačiau D. pasakė, kad parduoti gali, bet tik už 27 000 eurų, plius PVM mokestis, t. y., viso už 32 670 eurų. D. jam pasakė, kad A. D. sutinka pirkti už pasiūlytą kainą. Taigi, 2020 m. balandžio 10 d. jų buhalterė išrašė PVM sąskaitą faktūrą UAB „C“ vardu ir išsiuntė A. D. elektroniniu paštu. Praėjus kažkiek dienų, pas D. ir buhalterijoje pradėjo klausinėti, ar atsiskaityta už parduotas transporto priemones. Gavo atsakymą, kad ne. Tada pradėjo nuolat sakyti D., kad jis ragintų A. D. atsiskaityti. D. vis pasakodavo, kad A. D. žada sumokėti, vis sugalvodamas priežastis, kodėl neperveda pinigų. Jų vilkike buvo įmontuota GPS sekimo sistema, todėl pažiūrėjo ir pamatė, kad vilkikas juda ne sava eiga, t. y., yra transportuojamas. Jam kilo įtarimas, kad A. D. juos galėjo apgauti, todėl gavo jo telefoną ir paskambino. A. D. pradėjo aiškinti, kad tuoj perves pinigus. Kažką aiškino, jog veža krovinį ir panašiai, tiesiog išsisukinėjo. Jis pasakė konkrečiai, arba jis sumoka už transporto priemones, arba jie bus priversti kreiptis į policiją. A. D. sakė tikrai atsiskaitys. Po to iš pažįstamo asmens gavo informaciją, kad jų vilkikas stovi (duomenys neskelbtini), paruoštas išgabenti. Paskambinus A. D., jis vėl kažką melavo, tačiau jis jau tvirtai suprato, kad yra apgauti, ir kad jų vilkikas yra apgaule užvaldytas ir ruošiamas išvežti, paslėpti. Todėl 2020 m. balandžio 21 d. su pareiškimu kreipėsi į policiją. Jis asmeniškai per pažįstamus asmenis ėmėsi visų įmanomų būdų sulaikyti vilkiką (duomenys neskelbtini) uoste, o po to pats išvyko jo pasiimti. Gavus policijos leidimą, vilkiką parsivarė į (duomenys neskelbtini) (3 t., b. l. 16–19).

Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu liudytoju D. P. parodė, jog jis yra UAB „A“ savininkas ir direktorius. Bendrovė užsiima sunkvežimių prekyba. 2020 m. balandžio 4 d. jis sulaukė savo pažįstamo D. Š. skambučio, kuris pasakė, kad jam pasiūlė pirkti „Mercedes Benz Actros“ su priekaba „Krone“, kurie stovi (duomenys neskelbtini). Jį šis pasiūlymas sudomino, todėl D. Š. pasakė, kad jis nuvyktų apžiūrėti parduodamą sunkvežimį su priekaba. Šio pokalbio telefonu metu D. Š. jam daugiau jokios informacijos nepasakė. Tą pačią dieną D. Š. nuvyko adresu (duomenys neskelbtini), kur apžiūrėjo parduodamą transporto priemonę su priekaba. Telefonu bendraudamas su D. sužinojo, kad sunkvežimį parduoda už 24 200 eurų, o priekabą už 1 210 eurų (kainos su PVM). Buvo nutarta įsigyti šį sunkvežimį su priekaba. 2020 m. balandžio 6 d. į elektroninį paštą buvo gauta išankstinė PVM sąskaita faktūra. Ją gavęs sužinojo, kad pardavėjas yra UAB „C“, esantį adresu (duomenys neskelbtini), įmonės kodas (duomenys neskelbtini), tel. Nr. (duomenys neskelbtini), direktorius A. D., šioje sąskaitoje faktūroje buvo nurodyta, kad mokėjimą atlikti A. D., sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini). Tą pačią dieną (2020 m. balandžio 6 d. ) iš UAB „A“ banko sąskaitos į minėtą A. D. banko sąskaitą buvo padarytas 25 410,00 eurų pavedimas, už minėtą sunkvežimį su priekaba. Šią dieną nupirktas sunkvežimis su priekaba buvo nuvairuotas į saugomą aikštelę (duomenys neskelbtini), netoli viešbučio „Via Baltica“. 2020 m. balandžio 8 d. D. Š. buvo susitikęs su A. D., kuris padavė jam PVM sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini). Kitokie įsigijimo dokumentai tarp minėtų įmonių nebuvo pildyti, kadangi užtenka, kad bendrovė įsigijus transporto priemonę turėtų PVM sąskaitą faktūrą. 2020 m. balandžio 17 d. šį sunkvežimį UAB „A“ pardavė kitai įmonei „(duomenys neskelbtini)“ esančiai (duomenys neskelbtini). Jo bendrovė rūpinosi transporto priemonės nugabenimu iki (duomenys neskelbtini) miesto (duomenys neskelbtini) esančio keltų uosto. 2020 m. balandžio 18 d. autovežiu sunkvežimis iš minėtos (duomenys neskelbtini) esančios aikštelės, buvo vežamas į (duomenys neskelbtini) miestą (duomenys neskelbtini), kur nuvyko 2020 m. balandžio 20 d. Jam minėta (duomenys neskelbtini) įmonė persiuntė elektroninį laišką, kurį gavo iš el. pašto (duomenys neskelbtini), kur buvo parašyta anglų kalba, kad policija sunkvežimį sulaikė uoste, nes jis pavogtas. Šį laišką gavo 2020 m. balandžio 21 d. D. Š. tai sužinojęs susisiekė telefonu su A. D., kuris paaiškino, kad čia tuoj bus viskas išspręsta, neva jis turi papildomai primokėti likusius pinigus tiems, iš kurių jis įsigijo sunkvežimį ir sunkvežimis bus paleistas. Kiek vėliau išsiaiškino, kad A. D. sunkvežimį įsigijęs iš M. Č. IĮ „D“, iš kurios sužinojo, kad A. D. iš jų prieš tai nuomojosi šią transporto priemonę, o po to nutarė ir įsigyti, tačiau nėra atsiskaitęs už sunkvežimį ir priekabą. Todėl jis kreipėsi į policiją. Su A. D. visą laiką bendravo tik jo pažįstamas D. Š. (1 t., b. l. 6–15). Papildomos apklausos metu liudytojas D. P. parodė, kad tvirtina pirmos apklausos metu duotus savo parodymus ir papildomai nori paaiškinti, kad jis ir jo vadovaujama įmonė „A“ 2020 m. balandžio 6 d. už 25 410 eurų iš UAB „C“ įsigijo vilkiką ir puspriekabę. Įmonė „A“ jau daug metų užsiima vilkikų, priekabų ir kitos technikos prekyba su įvairiomis užsienio valstybėmis. Jų daugiametis partneris yra įmonė (duomenys neskelbtini) „(duomenys neskelbtini)“. Šiai įmonei yra pardavę ne vieną vilkiką. Tokiu būdu ką tik įsigytą vilkiką taip pat suderėjo parduoti šiai (duomenys neskelbtini) įmonei. Sutarė, kad už vilkiką ir jo nutransportavimą iki (duomenys neskelbtini) uosto (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) įmonė jų įmonei sumokės 22 500 eurų, iš kurių vilkiko vertė 21 900 eurų, transportavimo – 600 eurų. Būtent 22 500 eurų (duomenys neskelbtini) įmonė jų įmonei ir pervedė pagal išankstinę PVM sąskaitą. Puspriekabė liko „A“ žinioje. Kai vilkikas buvo sulaikytas (duomenys neskelbtini), jis asmeniškai su UAB „C“ vadovu nekalbėjo. Nori patikslinti, kad jo verslo partneris yra D. Š., kuris būtent ir vedė visas vilkiko įsigijimo derybas su UAB „C“ vadovu A. D.. Taip pat būtent jis važiavo transporto priemonių paimti į (duomenys neskelbtini). O vilkiką sulaikius (duomenys neskelbtini), būtent D. Š. bendravo su A. D.. Jis asmeniškai nėra niekada bendravęs su A. D.: nei derinant transporto priemonių įsigijimą, nei po to, iškilus problemoms jas atgauti. Apie galimus jo planus ir visa kita jis nieko nežino. Taip pat jokio susitarimo nebuvo ir tarp jo draugo bei verslo partnerio D. Š. (3 t., b. l. 2–5).

Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu liudytoju D. Š. parodė, kad jis jau daug metų pažįsta D. P., kuris turi įmonę UAB „A“, kuri užsiima sunkvežimių prekyba. Anksčiau pats taip pat dirbo toje srityje, todėl jau daug metų bendradarbiauja. Maždaug prieš du metus šiame versle susipažino su A. D., kai jis pardavinėjo sunkvežimį. 2020 m. balandžio 4 d. jam į telefoną Nr. (duomenys neskelbtini) paskambino A. D. iš telefono Nr. (duomenys neskelbtini) ir pasakė, kad turi parduoti vilkiką „Mercedes Benz Actros“ su puspriekabe „Krone“. Paklausė, kurių metų gamybos ir kokia kaina. A. D. atsakė, kad nori 21 000 eurų ir plius PVM. Tada iš karto paskambino D. P.. Jis pasakė, kad reikia priemones apžiūrėti, nes kaina gera. Taigi tą pačią dieną nuvažiavo į A. D. nurodytą kaimą (duomenys neskelbtini), už (duomenys neskelbtini) miestelio. Čia teritorijoje matė stovinčius kažkokius traktorius ir keletą vilkikų. A. D. jam aprodė vilkiką „Mercedes Benz Actros“, kurio valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), su puspriekabe „Krone“, kurios valstybinis numeris (duomenys neskelbtini). Jį viskas tenkino, todėl dar kartą paskambino D. P., nufotografavo priemones ir kėbulo numerius. Pagal juos pasitikrino gamybos metus, viskas atrodė gerai. Iš karto paprašė pas A. D. registracijos liudijimų, bet jis atsakė, kad šiuo metu prie savęs neturi, visas dokumentų aplankas yra pas vairuotoją. A. D. jam tik parodė techninės apžiūros kortelę, kur A. D. vadovaujama UAB „C“ buvo nurodytas kaip savininkas. Viskas atrodė tvarkingai, todėl A. D. nurodė D. P. įmonės „A“ duomenis ir savo el. paštą. Taip pat A. D. padavė grynais 1000 eurų avanso. Transporto priemonės liko stovėti toje pačioje vietoje. Po kelių dienų A. D. į jo el. paštą atsiuntė išankstinę PVM sąskaitą-faktūrą bendrai 25 410 eurų sumai. Jis sąskaitą persiuntė D. P., ir kiek žino, tą pačią dieną D. P. pervedė į A. D. nurodytą asmeninę sąskaitą 25 410 eurų. Tai buvo 2020 m. balandžio 6 d. Tą dieną jis nuvažiavo į kaimą (duomenys neskelbtini) rajone su draugais Š. D. ir P. Š., kuris ir turėjo vilkiką vairuoti. Taigi, tos dienos vakare jie pasiėmė įsigytas transporto priemones ir nuvarė jas į saugomą aikštelę prie kelio (duomenys neskelbtini), lyg ir (duomenys neskelbtini) kaime. Paimant transporto priemones A. D. atidavė jam jų registracijos liudijimus Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), ir tech. apžiūrų lapus. Siūlė ir dar kažkokius aplankus, bet atsakė, kad jie jam nereikalingi. Kadangi su D. P. planavo perparduoti vilkiką jų partneriams (duomenys neskelbtini), tam reikalingi tik registracijos liudijimai. Taigi, registracijos liudijimuose pamatė, kad transporto priemonių savininkė yra M. Č. IĮ „D“. Iš karto A. D. pasakė, kad juose UAB „C“ nėra savininkas, o tik naudotojas. Jis taip pat paklausė ar nebus problemų? A. D. atsakė, kad išperkamąja nuoma išpirko vilkiką su puspriekabe iš „D“, yra pilnai su „D“ atsiskaitęs ir kad tuoj pradeklaruos automobilių pardavimą. Jis patikėjo A. D.. Po to kelias dienas reikalavo iš A. D. tikros PVM sąskaitos, nes jis buvo išrašęs tik preliminarią. A. D. visaip išsisukinėjo, tačiau galų gale išrašė sąskaitą, kurią persiuntė ir D. P.. Taip pat pas A. D. reikalavo grąžinti jam 1000 eurų avansą. Jis vėl išsisukinėjo, bet pagaliau per kelis kartus pinigus grąžino. Dėl avanso pretenzijų jam neturi. Toliau kartu su D. P. organizavo vilkiko pardavimą (duomenys neskelbtini) transporto įmonei, su kuria ir anksčiau yra sudarę sandorių. Kiek žino, egiptiečiai pervedė įmonei „A“ pinigus, o jie nutransportavo vilkiką iki uosto (duomenys neskelbtini). 2020 m. balandžio 20 d. D. P. jam pasakė, kad gavo žinių iš (duomenys neskelbtini) partnerių, kad vilkikas yra sulaikytas (duomenys neskelbtini) uoste, nes lyg ir yra paieškomas, vogtas ar kažkas panašaus. Jis iš karto pradėjo skambinti A. D. ir aiškintis, kokios problemos. Pokalbių buvo daug ir ne vieną dieną. A. D. kažką aiškino, kad kyla problemos dėl vilkiko pardavimo deklaravimo „Regitroje“, nes paskelbtas karantinas. Po to, kad „D“ direktorius P. užsiprašė daugiau pinigų, nors UAB „C“ kaip ir atsiskaitęs už vilkiką. Kiekvieną kartą A. D. išsisukinėjo ir vis ramino, kad tuoj su dokumentais viskas bus tvarkoje. Taip pat buvo kelis kartus susitikę degalinėje kelyje (duomenys neskelbtini), o paskutinį kartą prie (duomenys neskelbtini). Tačiau nei vieną kartą nebuvo jokių bendrų skambučių „D“ atstovams ar panašiai. Taip pat nebuvo jokių susitarimų su A. D. dėl bendro verslo plano ir kt. (3 t., b. l. 11–14).

Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu liudytoju R. S. parodė, kad jo vardu registruota IĮ „B“. Pagrindinė įmonės veikla – vežėjų veikla. 2020 m. rugpjūčio 22 d. tinklalapyje „(duomenys neskelbtini)“ buvo patalpintas skelbimas, kad parduodamas tralas „Kaessbohrer“ 2015 metų. Šios priekabos kaina buvo internete nurodyta 22 500 eurų +PVM. Skelbime nurodytas kontaktinis numeris (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini). Tą pačią dieną jis iš savo mobilaus telefono Nr. (duomenys neskelbtini) paskambino nurodytu kontaktiniu numeriu (duomenys neskelbtini). Šiuo numeriu, kuris priklauso UAB „C“ direktoriui A. D., pavyko iš karto prisiskambinti. Prisiskambinus buvo pradėta domėtis visa reikiama informacija apie parduodamą transporto priemonę. Pardavėjas UAB „C“ direktorius A. D. apie parduodamą priekabą „Kaessbohrer“ pateikė šią informaciją: neva A. D. yra nupirkęs šią priekabą iš ūkininko, kuris šią priekabą naudojosi savo reikmėms ir ji yra tiesiog gero stovio. Taip pat teigė, jog šiuo metu priekaba dar yra (duomenys neskelbtini), tačiau A. D. už savo lėšas ketina priekabą parplukdyti į (duomenys neskelbtini) ir iš anksto ieško pirkėjų. Pardavėjas tralą apibūdino kaip geros būklės, labai prižiūrėtą, tvarkingą, padangos taip pat geros, nenudėvėtos. Taip pat teigė, jog su šia priekaba ir dokumentais yra viskas gerai. Pardavėjas pasiūlė galintis atsiųsti jam video, kaip šiuo metu atrodo tiksliai priekaba. Po to, tą video ir atsiuntė. Derantis dėl kainos, A. D. kainą sumažino iki 22 000 eurų + PVM. Jei priekaba tinka, A. D. pasiūlė 2020 m. rugpjūčio 24 d. susitikti. Susitikimas įvyko adresu (duomenys neskelbtini), aikštelėje. A. D. į susitikimą atvyko juodos spalvos automobiliu „VW Golf“. Pokalbio metu susitarė, kad šią priekabą jo įmonė pirks. Tą pačią dieną, po susitikimo praėjus maždaug 3 valandoms, A. D. vėl paskambino ir pasiūlė susitikti. Susitikimo priežasties nenurodė, tačiau jis nuvyko į susitikimą (duomenys neskelbtini) prie savartos teritorijos prie DEPO. Susitikus, A. D. teigė, jog su parduodama priekaba viskas yra gerai, bet jis nori gauti avansą. Tačiau jis pasakė, kad nesutinka mokėti ir nemokės tol, kol priekaba nebus pargabenta į (duomenys neskelbtini) ir apžiūrėta. Tos pačios dienos vakarą A. D. vėl paskambino ir dar kartą paprašė išankstinio avanso. Jis vėl nesutiko, tada A. D. pasakė, jog „jei nori pirkti priekabą, išrašau išankstinę sąskaitą faktūrą ir tokiu būdu būsiu garantuotas, kad pirksi priekabą. O jei nesumokėsi avanso, tai yra kitas pirkėjas, kuris iš karto yra pasiruošęs sumokėti visą reikiamą sumą ir jam parduosiu priekabą „Kaessbohrer “. Kadangi priekaba jį tikrai domino, nusileido ir sutiko sumokėti avansą. Tą patį vakarą A. D. išrašė ir į jo el. paštą (duomenys neskelbtini) atsiuntė sąskaitą faktūrą, kurioje buvo nurodyti priekabos duomenys, kėbulo numeris. Patikrino filmuotoje medžiagoje esantį kėbulo numerį, ir nustatė, kad jis sutampa su sąskaitoje nurodytu kėbulo numeriu. Taip pat viešoje erdvėje patikrino UAB „C“ duomenis, jos veiklą, atsiliepimus ir turimas skolas per (duomenys neskelbtini). Jokių neigiamų ar įtartinų atsiliepimų nebuvo, kurie sukeltų įtarimą, jog UAB „C“ vadovas gali teikti melagingą informaciją. Todėl patikėjo visa sakoma informacija ir matomais duomenimis, bei tą pačią dieną, 21 val. 37 min. padarė avansinį mokėjimą pagal sąskaitą faktūrą Nr. DEM- 793, t. y., pervedė 5 324 eurus į atsiskaitomąją sąskaitą (duomenys neskelbtini), AB banke Swedbank. Po to laukė, kada parveš priekabą į (duomenys neskelbtini). A. D. nuolat, labai dažnai suteikdavo išsamią informaciją kaip, su kuo ir kur keliauja priekaba, nesukeldamas jokio įtarimo, kad viskas yra melas. A. D. teigė, jog priekabą iš (duomenys neskelbtini) pasiėmė vežėjai iš (duomenys neskelbtini), kurie turi ją parvežti į (duomenys neskelbtini). Kad kuo pigiau kainuotų A. D. priekabos parvežimas, jis vežėjams iš (duomenys neskelbtini) leido su ta priekaba keliauti į (duomenys neskelbtini) pasikrauti krovinio. Iš (duomenys neskelbtini) priekaba turėjo keliauti į (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) miestą ir grįžti į (duomenys neskelbtini) uostą. Pagal A. D. pateiktą informaciją priekaba (duomenys neskelbtini) turėjo būti parplaukusi 2020 m. rugpjūčio 29 d. Jo teigimu, 2020 m. rugpjūčio 30 d. priekaba jau buvo (duomenys neskelbtini), kur išsikrovinėjo parvežtą krovininį sunkvežimį – savivartį iš (duomenys neskelbtini). Tačiau nusikrauti krovinio vežėjams niekaip nepavyko ir tada, A. D. teigimu, jis ėmėsi veiksmų: pasisamdė iš „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojus, kurie važiavo į (duomenys neskelbtini) padėti nukrauti, sutvarkyti krovininį sunkvežimį – savivartį. 2020 m. rugpjūčio 31 d. pirmą pusdienį A. D. atvyko susitikti (duomenys neskelbtini) UAB „(duomenys neskelbtini)“ teritorijoje. Susitikus, jis ėmė reikalauti dar sumokėti papildomus 7000 eurų su sąlyga, jog sumokėjus 7000 eurų, jis perrašys anksčiau išrašytą sąskaitą faktūrą 300 eurų pigiau. Jis nesutiko ir nepasidavė A. D. reikalavimams. Pasakė, kad sumokės visus likusius pinigus, kai jam bus perduota priekaba. 2020 m. rugpjūčio 31 d. po pietų pasiskambinus A. D., jis ėmė pasakoti, kad priverstiniu būdu šiaip ne taip pavyko visgi nusikrauti nuo perkamos priekabos tą parvežtą savivartį. Apie 18 val., A. D. teigimu, priekaba su vairuotoju turėjo pajudėti į sutartą vietą, kurią nurodė jis pats, t. y., (duomenys neskelbtini) „(duomenys neskelbtini)“ degalinę. Į sutartą vietą jis atvažiavo nuosavu vilkiku „Man“, kurio valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) Prieš tai pasirūpinęs civilinės atsakomybės draudimu. Draudimas buvo reikalingas tam, kad pasiėmus priekabą, būtų galima nepažeidžiant Kelių eismo taisyklių parsivilkti ją pas save į transporto priemonių parką. Apie 21 val. atvyko į (duomenys neskelbtini) „(duomenys neskelbtini)“ degalinę, kur pralaukė iki 2 val. nakties, nes priekabos taip niekas ir neatvilko. Tuo laikotarpiu skambinėjo A. D. ir klausinėjo, kur yra priekaba. Jis pateikdavo vis kitą informaciją: tai vairuotojas bus už valandos, tai bus už 20 min., paskui pradėjo vėl sakyti, kad (duomenys neskelbtini) „(duomenys neskelbtini)“ degalinėje sustojęs vairuotojas išsikraudinėja krepšius. Paprašius A. D., kad atsiųstų vairuotojo numerį ir būtų galimybė tiesiogiai skambinti vairuotojui, A. D. vis nekeldavo telefono, ir tik po kelių valandų atsiuntė numerį, kuriam negalėjo prisiskambinti, nes buvo blokuotas. 2020 m. rugsėjo 2 d. A. D. susisiekė su juo ir pateikė informaciją, kad reikia atvažiuoti pasiimti priekabos į (duomenys neskelbtini). Nuvykus į (duomenys neskelbtini) prie (duomenys neskelbtini), jis su broliu Ž. S. priekabos pralaukė vėl pusantros valandos, tačiau priekaba nebuvo pristatyta. Paskambinus A. D., jis vėl pakeitė informaciją, kad reikia atvažiuoti į (duomenys neskelbtini) prie „(duomenys neskelbtini)“ muitinės aikštelės. Valandos bėgyje pagaliau pasirodė A. D.. Jis pasakė, kad negaištant laiko, kol priekaba bus atvelkama jo vairuotojo 10 minučių bėgyje, pasiūlė pasirašyti pirkimo-pardavimo sutartį abiem šalims, dviem egzemplioriais. Kai sutartis buvo surašyta, jis pasirašė „(duomenys neskelbtini)“ vietoje, o UAB „C“ direktorius A. D. „(duomenys neskelbtini)“ vietoje. Kartu laukė priekabos, tačiau ji taip ir nebuvo atvaryta. A. D. trypė trypė, po to sėdo į savo automobilį ir išvažiavo. Vėliau į skambučius ne visada atsakydavo. Taip nuo 2020 m. rugsėjo 2 d. iki pat savaitgalio A. D. vis teikdavo naujas ir skirtingas teorijas, dėl kokių priežasčių negalėjo atvilkti ir atiduoti priekabos, ir iki galo užbaigti sandorio. Pvz., sakydavo, kad žmona dirba, negali pasirūpinti vaiku ir negali jų palikti, vėliau vaikui pablogėjo sveikata ir paguldė į (duomenys neskelbtini) operacijai, kad tik jis gali slaugyti vaiką. Taip ilgai neatiduodant sutartos priekabos, pats pradėjo įtarinėti, kad čia kažkas tikrai negerai ir yra apgaudinėjamas, nors avansas buvo sumokėtas. Jis pradėjo plačiau domėtis šia iškilusia situacija. Internete google paieškoje suvedus priekabos „Kaessbohrer“ kėbulo numerį, išsiaiškino, kad ji yra ne 2015 metų, kaip teigė A. D., o 2018 metų ir ji yra parduodama (duomenys neskelbtini) už 33 000 svarų. Mano, kad A. D. neteisėtai pasinaudojo svetimomis nuotraukomis ir filmuota medžiaga, siekdamas neteisėtai, apgaule išvilioti pinigus. Todėl IĮ „B“ kreipėsi į policiją ir parašė pareiškimą. Po kiek dienų vėl atsiradęs A. D. užsipuolė, kodėl į visą tai veliama yra policija, jei viskas čia yra gerai ir transporto priemonė bus perduota „Regitroje“, jis išims tranzitinius numerius ir perduos priekabą. A. D. atsiuntė nuotrauką su rezervacijos patvirtinimu (duomenys neskelbtini) „Regitroje“ 2020 m. rugsėjo 10 d., 15 val. 30 min. adresu (duomenys neskelbtini). Tačiau jam su broliu Ž. S. atvykus į Regitrą 2020 m. rugsėjo 10 d., nuo 15 val. ir pralaukus iki kol dirba „Regitra“, A. D. ir vėl nesulaukė, nors jam vis skambindavo ir vis išgirsdavo panašų arba tą patį atsakymą: „būsiu už 15-10 minučių“. Pasibaigus „Regitros“ darbo laikui, A. D. pakėlė telefono ragelį, ir pasakė, kad negali palikti vaikų, kad žmonos nėra ir vėl nurodė, kad jis atvažiuotų pasiimti priekabos į (duomenys neskelbtini), kur jis gyvena. Važiuojant į (duomenys neskelbtini), A. D. liepė važiuoti iki (duomenys neskelbtini), kur yra „(duomenys neskelbtini)“. Žadėjo jau tikrai perduoti priekabą. Teigė, kad net jau jis pats atsilaisvinęs, paims iš vairuotojo priekabą ir pagaliau atvilks ir perduos. Tačiau vėl pralaukus ir stovint paskutinėje nurodytoje vietoje, A. D. didžiuliu greičiu su savo lengvuoju automobiliu pravažiavo pro šoną ir paskambinęs pasakė: „važiuoju paimti priekabą ir atvelku atiduoti“. Tačiau praėjo dar dvi valandos, ir priekabos vis tiek niekas taip ir neperdavė. A. D. apgavo jo įmonę „B“, apgaule pasisavindamas 5 324 eurus, ir dėl to patyrė žalą (3 t., b. l. 22–27).

Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu liudytoju M. L. parodė, kad nuo 2019 m. liepos pabaigos dirba UAB „E“, įmonė užsiima statybinių medžiagų prekyba. 2020 m. rugsėjo 28 d. kolegė pateikė pasiūlymą klientui A. D., jis susidomėjo ir kelių savaičių bėgyje atvyko su kitu vyru, kuris buvo pristatytas kaip jo tėvas M.. Pirmą kartą atvykęs jis atvyko apsižiūrėti prekių, patikrinti jų kokybę bei išsirinkti kas jį labiausiai domina. A. D. minėjo, kad nori apsitverti savo asmeninio namo teritoriją, taip pat savo įmonės teritoriją, pasakojo, kad užsiima su sunkvežimiais ir norėtų apsitverti aikštelę, lyg ir ji turėjo būti (duomenys neskelbtini). 2020 m. spalio 13 d., paskambino A. D. ir patikslino prekių kiekius, bei kokių prekių pirmiausiai atvyks pasiimti, telefonu jis minėjo, kad pasiims stulpelius, tačiau atvykęs sutarė, kad pirmiausiai išsiveš pamatus. Sąskaitą faktūrą už tas prekes išrašė vyro, prisistačiusio A. D. tėvu, vardu. Buvo išrašyta sąskaita (duomenys neskelbtini) (1078, 00) eurų sumai. Išrašius sąskaitą A. D. paskambino ir informavo, kad atvyks kitą dieną, nes negavo automobilio. Per tą laiką dar papildomai užsisakė prekių. 2020 spalio 16 dieną paskambino, kad atvyksta prekių, bet patikslino, kadangi į mašiną viskas netilps, pirmu vežimu pasiims tik tvoros pamatus. Šioms prekėms taip pat paprašė išrašyti sąskaitą vyro prisistačiusio jo tėvo M. D. vardu. Išrašė sąskaitą (duomenys neskelbtini) (546,82 eurų sumai). Už šias prekes buvo apmokėta iš karto, grynais pinigais į kasą. Prekių pagal sąskaitą KML-00512 (1078, 00) eurų sumai, jis taip ir neišsivežė. Kraudamasis tvoros pamatus, A. D. pasakė, kad juos tuoj nusiveš į objektą ir iš karto grįš likusių prekių pagal jau išrašytą sąskaitą KML-00512. Taip pat pranešė, kad su tuo vežimu galės pasiimti papildomai dar prekių iš jau vėliau skaičiuotos sąmatos. Laukdamas A. D., pagal nurodytas prekes papildomai išsirašė sąskaitas KML-00556 (1218.59 eurų sumai), bei KML-00564 (566,86 eurų sumai). Deja šių prekių (pagal sąskaitas KML-00512, KML-00556 ir KML-00564) žadėtą dieną, t. y. tą dieną kai išsivežė pamatus, pagal vienintelę apmokėtą sąskaitą KML-00551 pasiimti neatvyko. A. D. paskambino ir pranešė, kad sugedo automobilis, todėl nespės šiandien atvykti ir prekių pasiimti atvyks kitą dieną. Taigi jis atvyko pirmadienį, 2020 spalio 19 d. atvykęs į ofisą, paprašė, kad visas sąskaitas, pradedant nuo KML-00512, ir tas, kurias išrašė penktadienį – KML-00512, KML-00556 ir KML-00564 perrašytų jo įmonės UAB „C“ vardu, pateikė įmonės rekvizitus. Taip pat, jam pageidavus pasiimti daugiau prekių, tos įmonės vardu papildomai išrašė dar dvi sąskaitas KML-00576 (2183,03 eurų sumai) ir KML-00577 (175,76 eurų sumai). Berašydamas sąskaitas informavo A. D., kad be apmokėjimo, negalima bus atkrauti prekių. A. D., jam betvarkant sąskaitas faktūras, neva atliko apmokėjimą per mobilųjį telefoną. Atlikęs mokėjimą, atsuko jam telefoną ir tiesiog parodė, jis tuo metu pamatė mobiliosios aplikacijos vaizdą, kur buvo parašyta, kad mokėjimas atliktas ir paprašė jo, kad šių dviejų mokėjimo kopijas atsiųstų jam į el. paštą: (duomenys neskelbtini), juos į paštą jam atsiuntė iš karto. A. D. pavedimus padarė per du kartus, sakydamas, jog taip nori išsidalinti spalvas, nes dalis tvoros elementų buvo rudos, dalis pilkos spalvos. Tada padarė atitinkamai pavedimus 3029,21 eurų už pilką spalvą ir 2633,00 eurų už rudą spalvą (įskaičiuojant ir į gamybą paleistus vartelius, kuriuos buvo užsisakęs). Tuomet baigęs rašyti sąskaitas, su juo atsisveikino ir jis nuėjo į sandėlį, kur jam darbuotojai krovė prekes. Kadangi jam visos prekės vienu vežimu netilpo, jis prekes vežėsi per kelis kartus. Pirmu vežimu išsivežė segmentus, antru kartu išsivežė visas likusias prekes. Visas prekes išsivežė pirmadienį iki pietų. Tą dieną per pietus pasidomėjus ar pavedimas jau įkrito pas juos į sąskaitą, kolegė pasakė, kad kol kas nėra. Paskambinus A. D. ir pasidomėjus, kodėl į jų banko sąskaitą dar nėra „įkritę“ pinigai, jis pasakė, kad pasitikslins pas savo buhalteriją. Gavo iš jo laišką, kad įvyko klaida (nes jų banko sąskaitoj numeryje buvo neteisingai įvestas vienas skaičius) ir valandos bėgyje bus sutvarkyta. Nei tą pačią dieną, nei sekančią pinigų negavo. Skambino A. D. po kelių dienų, sakė problema sprendžiama, bet pinigų negavo. Sekančią dieną ryte vėl jam paskambino ir paprašė apmokėti už nesumokėtas sąskaitas ir papildomai bent 20% avansą už užsakytus vartelius. Vėliau kiek prašė sumokėti, buvo maitinamas tik pažadais. Tik po to, kai pasakė, jog jei teismas pinigų neišieškos, jo įmonė kreipsis į policiją, tiksliai nepamena kada, bet jei gerai pamena iki 2020 m. šventinio laikotarpio, A. D. privežė 1000 eurų grynais pinigais, juos atvežė į ofisą, pinigus atėjo paimti su kolega, kuris patikrino ar atvežti pinigai yra nepadirbti ir kad išrašyti grynų pinigų priėmimo orderį. Vėliau dar kartą rašė jam žinutę, kada grąžins likusius pinigus, tuomet jis informavo, kad serga Covid-19, ir nuo to laiko pats jam neberašė. Pats A. D., taip ir neatvyko grąžinti pinigų ar nepadarė tikro pavedimo į įmonės sąskaitą (3 t., b. l. 52–56).

Apklausta ikiteisminio tyrimo metu liudytoja R. B. parodė, kad dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“, kuri užsiima įmonių buhalterinės apskaitos tvarkymu. 2020 m. liepos 1 d. jų įmonė sudarė sutartį ir pradėjo tvarkyti UAB „C“ buhalterinę apskaitą. Įmonę atstovavo jos direktorius A. D.. Darbas su UAB „C“ apskaita buvo pavestas konkrečiai jai. Nuo pat pradžių susipažinus su A. D. pateiktais buhalteriniais dokumentais, pasimatė, kad apskaita nebuvo tvarkinga, „nesuėjo“ likučiai, nebuvo sudaryta 2019 m. atskaitomybė. Jiems taip pat buvo pateiktas elektronine apskaitos programa „(duomenys neskelbtini)“ vestas rezervas, kuriame buvo matyti neatitikimai. Apie visa tai informavo direktorių A. D.. 2020 m. rugpjūčio 26 d. jiems buvo pateiktas patikslintas apskaitos programos rezervas. Pradėjus tvarkyti apskaitą, pamatė, kad 2020 m. balandžio mėnesį UAB „C“ buvo išrašęs PVM sąskaitą įmonei „A“ už parduodamą vilkiką „Mercedes Benz Acros“, tačiau piniginių lėšų apskaitoje nesimatė. Paklausus pas A. D., šis atsakė, kad realiai sandoris neįvyko. Suprato, kad turi pasitikslinti su „A“ ar tikrai sandoris neįvyko, ir išrašyti kreditinę sąskaitą. Kreipėsi į įmonę „A“ ir paklausė, ar gali išrašyti kreditinę sąskaitą. Įmonės direktorius atsakė, kad nesutinka su kreditinės sąskaitos išrašymu, nes dėl A. D. įvykdyto sukčiavimo atliekamas ikiteisminis tyrimas ir negali būti keičiama apskaita. Tuo metu viskas tuo ir baigėsi. Po kelių mėnesių į ją kreipėsi A. D. ir pasakė, kad jis viską sutvarkė ir, kad galima išrašyti įmonei „A“ kreditinę sąskaitą. Ji išrašė sąskaitą ir nusiuntė A. D.. Su „A“ daugiau nebendravo. Jis turėjo sąskaitą pateikti įmonei „A“. Taip pat gali paaiškinti, kad 2020 m., rugsėjį, ISAF sistemoje pamatė, kad IĮ „B“ deklaravo, kad UAB „C“ jiems padarė kažkokį pardavimą. Kreipėsi į A. D., ir jis jai atsakė, kad viską išsiaiškins, nes nebuvo jokio pardavimo, tai klaida. ISAF sistemoje matėsi UAB „C“ sąskaitos numeris, kuris neatitiko eiliškumo. Tai sukėlė jai įtarimų, tačiau A. D. atsakė, kad viską patikrins ir sutvarkys. Kadangi šios sąskaitos, neva išrašytos UAB „C“ įmonei „B“, nebuvo jos tvarkomoje buhalterijoje, tai nebuvo ir skolos, ir todėl jokios kreditinės sąskaitos IĮ „B“ neišrašinėjo. Su A. D. bendravimas vyko sunkiai, jis vis žadėdavo pateikti būtinus dokumentus ar išsiaiškinti neatitikimus, bet to savalaikiai nepadarydavo, be to, vėlavo atsiskaityti su jų įmone už suteiktas apskaitos tvarkymo paslaugas, todėl 2020 m. gruodžio 22 d. sutartis su UAB „C“ buvo nutraukta (3 t., b. l. 41–44).

Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu liudytoju L. Č. parodė, kad UAB „C“ buvo jų įmonės MB „(duomenys neskelbtini)“ steigta įmonė, o 2019 m. sausio 29 d. buvo parduota A. D.. Kai jis įsigijo įmonę UAB „C“, paprašė, kad tvarkytų jo įsigytos įmonės buhalterinę apskaitą. Sutartį sudarė 2019 m. vasario 5 d., pradžioje viskas buvo labai gerai, mokėjo už jų suteiktas paslaugas tvarkingai, laiku. Dokumentus pateikdavo savalaikiai ir neraginamas. 2019 m. pradžioje, atsidarius įmonę, net pasakytų, kad jam visai neblogai sekėsi, turėjo užsakymų, įmonė veiklą tikrai vykdė nenuostolingai. Vėliau 2019 m. rudenį, kažkas su A. D. atsitiko. Pradėjo vėluoti pateikiami dokumentai, pradėjo nemokėti įmokų už paslaugas. Buhalterė, kuri dirbo pagrinde su UAB „C“, pastebėjo, ir jam paminėjo, kad UAB „C“ sugebėjo parduoti transporto priemonę, kurios net neturėjo, tačiau ar ji šį pardavimą apskaitė įmonės buhalterinėje apskaitoje, šiuo metu negali pasakyti, nes nepamena. Nuo to laiko, pats pradėjo stebėti, kas vyksta su šia įmone. Kadangi UAB „C“ nebemokėjo įmokų už jų suteikiamas paslaugas, todėl jie vienašališkai 2020 m. gegužės 1 d. nutraukė sutartį su jų įmone. Nutraukus sutartį, A. D. atvyko pas juos į įmonę, paprašė, kad dar sutvarkytų 2019 m. finansinės atskaitomybės ataskaitas, žadėjo, kad tikrai sumokės už visas jų atliktas paslaugas, patikėjus jo žodžiu, sutiko sutvarkyti 2019 m., buhalterinę apskaitą, dėl šios priežasties siuntė, UAB „C“ suderinimo aktus, kokių dokumentų jiems trūksta, kad tvarkingai galėtų pabaigti 2019 m. buhalterinę įmonės apskaitą. Dalį dokumentų jis pristatė, dėl dalies nieko negalėjo paaiškinti, kodėl jų nepateikia. Jiems kaip buhalterinei įmonei buvo svarbiausia, kad jis pasirašė ant suderinimo aktų, yra informuotas, kad įmonės buhalterijoje nesutampa skaičiai, yra „nesueinančių likučių“ ir jie jau pateikė tokias ataskaitas, kokias galėjo, pagal jo pateiktus dokumentus ir patvirtintas jo suderintas skolas. Pamena, kad tvarkant buhalterinę apskaitą, dėl M. Č. IĮ „D“ buvo iškilę problemų ruošiant suderinimo aktus, tačiau tiksliai buvo negerai, neprisimena. Jų įmonė absoliučiai neturėjo jokių reikalų su UAB „C“ banko operacijomis, niekada neatlieka jokių bankinių operacijų už klientus. Šiuo atveju lygiai taip pat, neturėjo jokių prisijungimų prie UAB „C“ banko sąskaitų, visas operacijas banke atlikdavo tik pats A. D.. Jis taip pat buvo ir savo įmonės kasininkas. Todėl kur ir kodėl išleisdavo UAB „C“ gautas lėšas, jis nežino. Taip pat nori pabrėžti, jog UAB „C“ buhalterinę apskaitą vedė tik pagal tai, kokius dokumentus gaudavo iš A. D., jei kažko jis jiems nepristatydavo, jei nesuvesdavo į įmonės buhalterinę apskaitą, tai būdavo tik dėl to, jog A. D. nepristatydavo dokumentų (3 t., b. l. 59–68).

Iš VĮ „Regitra“ duomenų bazės išrašų matyti, jog krovininio automobilio „Mersedes Benz Actros“, kurio valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), ir puspriekabės „Krone”, kurios valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), savininkas yra M. Č. individuali įmonė „D“, o valdytojas nuo 2019 m. spalio 5 d. iki 2020 m. spalio 3 d. UAB „C” (1 t., b. l. 26–27, 3 t., b. l. 99–100).

Iš 2019 m. spalio 4 d. transporto priemonių nuomos sutarčių Nr. 19/48/N ir Nr. 19/49/N turinio ir 2019 m. spalio 4 d. turto priėmimo –perdavimo aktų Nr. 19/48/N ir Nr. 19/49/N turinio matyti, jog M. Č. individuali įmonė „D“, atstovaujama l. e. p. P. Č., perdavė nuomos teise UAB „C“, atstovaujamos direktoriaus A. D., naudoti vilkiką „Mercedes Benz Actros“, kurio valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) ir puspriekabę „Krone“, kurios valstybinis numeris (duomenys neskelbtini). Transporto priemonių nuomos terminas nuo 2019 m. spalio 4 d. iki 2020 m. spalio 3 d. UAB „C“ direktorius A. D. šį turtą priėmė (1 t., b. l. 28–32, 34–36, 3 t., b. l. 147).

Iš PVM sąskaitos faktūros Serija Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, jog 2020 m. balandžio 10 d. M. Č. individuali įmonė „D“ buvo išrašiusi PVM sąskaitą faktūrą UAB „C” dėl vilkiko „Mercedes Benz Actros“ ir puspriekabės „Krone“ pardavimo 32 670 eurų sumai (1 t., b. l. 33).

Iš 2020 m. rugpjūčio 4 d. savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, jog liudytojas D. Š. savanoriškai pateikė tyrimui vilkiko „Mercedes Benz Actros“, kurio valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) ir puspriekabė „Krone“, kurios valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), registracijos liudijimus Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), iš kurių matyti, kad aptariamo vilkiko ir puspriekabės savininkas yra M. Č. individuali įmonė „D“, o vilkiko valdytoju registruota UAB „C“ (3 t., b. l. 69–72).

2020 m. liepos 30 d. – 2020 m. liepos 31 d. kitų objektų apžiūros protokolu nustatyta, kad ikiteisminio tyrimo metu buvo apžiūrėtas krovininis automobilis „Mercedes Benz Actros“, kurio valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) ir puspriekabė „Krone“, kurios valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) (5 t., b. l. 168–178).

Iš 2020 m. balandžio 6 d. išankstinės PVM sąskaitos faktūros Nr. (duomenys neskelbtini) turinio matyti, kad ji išrašyta UAB „C“ direktoriaus A. D.. Joje nurodomas pardavėjas: UAB „C“, pirkėjas: UAB „A“, parduodamos prekės: sunkvežimis „Mercedes Benz Actros“ ir puspriekabė „Krone“, suma 25 410 Eur, mokėjimą atlikti per dvi darbo dienas į A. D. atsiskaitomąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), AB SEB banke (2 t., b. l. 149).

Iš mokėjimo nurodymo Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtinimo matyti, kad 2020 m. balandžio 6 d. UAB „A“ pervedė į A. D. atsiskaitomąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), 25 410 Eur, mokėjimo paskirtyje nurodant „Už Mercedes Benz (VIN. (duomenys neskelbtini)), Krone (VIN. (duomenys neskelbtini)). Pagal išankstinio apmokėjimo sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) (2 t., b. l. 151).

Iš 2020 m. rugpjūčio 24 d. išankstinės PVM sąskaitos faktūros Nr. (duomenys neskelbtini) turinio matyti, kad ji išrašyta UAB „C“ direktoriaus A. D.. Joje nurodomas pardavėjas: UAB „C“, pirkėjas: IĮ „B“, parduodama prekė: žemagrindė puspriekabė „Kaessbohrer“, suma 26 620 Eur (1 t., b. l. 42).

Iš mokėjimo nurodymo Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad 2020 m. rugpjūčio 24 d. IĮ „B“, pervedė į UAB „C“ atsiskaitomąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), 5 324 Eur, kaip pradinį mokėjimą pagal PVM sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) už žemagrindę puspriekabę „Kaessbohrer“ (1 t., b. l. 43).

Iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ klientų aptarnavimo vadybininko T. M. 2020 m. lapkričio 13 d. rašto dėl informacijos pateikimo ir skelbimo internetiniame tinklalapyje „(duomenys neskelbtini)“ turinio matyti, kad 2020 m. rugpjūčio 22 d buvo patalpintas skelbimas privataus vartotoje paskyroje dėl puspriekabės „Kaessbohrer“, 2015 m. pardavimo. Nurodoma kaina 22 500 eurų. Publikuojant naudotas telefono numeris (duomenys neskelbtini) (3 t., b. l. 174–176).

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos Ekonominių nusikaltimų tyrimo valdybos 1-ojo skyriaus vyresniosios tyrėjos A. V. tarnybiniame pranešime dėl telefono numerio priklausomybės nurodoma, jog nuo 2020 m. sausio 27 d. iki 2021 m. spalio 31 d. telefono numeris (duomenys neskelbtini) priklausė UAB „C“ (2 t., b. l. 127).

Iš 2020 m. rugsėjo 10 d. į elektroniniu paštu (duomenys neskelbtini) siųsto nuo UAB „C“ laiško turinio ir jo priedo matyti, jog UAB „C“ vardu buvo siųstas šio turinio laiškas: „Buvo atliktas jūsų pervesto avanso grąžinimas.“ ir pridėta netikra mokėjimo nurodymo kopiją, kurioje nurodyta, kad UAB „C“ į IĮ „B“ banko sąskaitą AB „Swedbank“ Nr. (duomenys neskelbtini) pervedė 5 324 Eur, mokėjimo paskirtyje nurodant, kad „PVM sąskaita faktūra DEM NR. (duomenys neskelbtini) (…) Grąžinimas“ (1 t., b. l. 46–47).

Iš 2019 m. spalio 16 d. kontrakto Nr. KAA/2019 produkcijos tiekimui turinio matyti, kad tarp UAB „C“ direktoriaus A. D. (toliau – tiekėjas) ir IV K. A.A., atstovaujamos A. A. K. (toliau – pirkimas) buvo sudaryta sutartyje neapibrėžtų prekių pirkimo pardavimo sutartis (1 t., b. l. 117–121).

Iš 2019 m. spalio 16 d. komercinių pasiūlymų Nr. 19/10/16-01 ir Nr. 19/10/16-02 matyti, kad UAB „C“ direktoriaus A. D. pateikė IV K. A.A., pasiūlymą įsigyti šias transporto priemones: „Volvo FH“, kėbulo numeris (duomenys neskelbtini) ir 2013 m. gamybos Krone SD, kėbulo numeris (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 123–124).

Iš 2019 m. spalio 16 d. išankstinės PVM sąskaitos faktūros Nr. (duomenys neskelbtini) turinio matyti, kad ji išrašyta UAB „C“ direktoriaus A. D.. Joje nurodomas pardavėjas: UAB „C“, pirkėjas: YP K. A.A., parduodama prekė: „Volvo FH“, kėbulo numeris (duomenys neskelbtini) ir 2013 m. gamybos Krone SD, kėbulo numeris (duomenys neskelbtini)“, suma 69 000 Eur (1 t., b. l. 122).

Iš pavedimo paraiškos Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, jog 2019 m. spalio 21 d. IV K. A.A pervedė į UAB „C“ atsiskaitomąją sąskaitą (duomenys neskelbtini), esančią AB SEB banke 69 000 eurų, mokėjimo paskirtyje nurodant transporto priemonės „Volvo FH“, ir „Krone SD“ (1 t., 125–126).

Iš VĮ „Regitra“ registro duomenų apie UAB „C“ vardu įregistruotas ir išregistruotas transporto priemones nuo 2019 m. spalio 16 d. iki 2020 m. kovo 11 d. matyti, kad šiuo laikotarpiu UAB „C“ neturėjo transporto priemonės „Volvo FH“, kėbulo numeris (duomenys neskelbtini) (1 t., b.l.153–155).

Iš 2020 m. kovo 9 d. elektroniniu paštu siųsto nukentėjusiojo atstovei prie elektroninio laiško priedo matyti, jog prie laiško buvo pridėta netikra mokėjimo nurodymo kopiją, kurioje buvo nurodyta, kad UAB „C“ iš AB „SEB“ banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) į A. K. banko sąskaitą, esančią „(duomenys neskelbtini)“ ((duomenys neskelbtini)) Nr. (duomenys neskelbtini) pervedė 49 000 Eur, mokėjimo paskirtyje nurodant, kad “grazinama suma pagal 2020.03.06 UAB C direktoriaus pareiskima ir 2019 bendradarbiavimo sutarties nutraukima” (1 t., b.l.161–164).

2021 m. lapkričio 15 d. siųstame elektroniniu paštu įmonės „Volvo Trucks Lietuva“ pardavimų vadybininko M. L. atsakyme į užklausą nurodoma, kad UAB „C“ 2019 m. rugsėjo 4 d. pasirašė pirkimo sutartį ir nusipirko iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ vilkiką Volvo FH 42T, VIN Nr. (duomenys neskelbtini). Taip pat 2019 rugsėjo 10 d., UAB „C“ išreiškė pageidavimą įsigyti vilkiką Volvo FH 42T, VIN Nr. (duomenys neskelbtini). Klientui buvo išrašyta išankstinio mokėjimo sąskaita, tačiau vėliau jis atsisakė šį vilkiką pirkti ir pinigų pagal išankstinę sąskaitą nepervedė. Daugiau jokių sandorių su šia įmone nėra turėję (7 t., b. l. 73–74).

Iš 2020 m. spalio 13 d. PVM sąskaitos faktūros Serija KM L Nr. (duomenys neskelbtini), 2020 m. spalio 16 d. PVM sąskaitų faktūrų Serija KM L Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), 2020 m. spalio 19 d. PVM sąskaitų faktūrų Serija KM L Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, jo jos išrašytos siuntėjo UAB „E“, pirkėjui UAB „C“ bendrai 5 222,24 eurų sumai už prekes (varteliai, stulpai tvorai, apkabos segmentui, universalus laikiklis, tvoros pamatas, laikikliai pamatui, sienelė, segmentai), pasirašytos pirkėjo vardu – A. D. (1 t., b. l. 77–81).

Iš UAB „E“ tyrimui pateiktų kaltinamojo A. D. atsiųstų UAB „E“ darbuotojui M. L. tariamų 2020 m. spalio 19 d. mokėjimo nurodymo patvirtinimo Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), kopijų, matyti, jog jose nurodomas mokėtojo pavadinimas ne UAB „C“, o UAB „C“, be to mokėjimo nurodymo patvirtinimo Nr. (duomenys neskelbtini) kopijoje nurodyta UAB „E“ atsiskaitomoji sąskaitą ne (duomenys neskelbtini), bet (duomenys neskelbtini). Taip pat jose nurodomos tariamos apmokėjimo sumos: 3029,21 Eur ir 2633,00 Eur (1 t., b. l. 82–83).

Iš 2021 m. spalio 11 d. kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad ikiteisminio tyrimo metu Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos specialistė A. B. apžiūrėjusi UAB „C“ 2019 m. sudarytus buhalterinius dokumentus atsakė į šiuos jai užduotus klausimus:

Į pirmąjį klausimą: Ar UAB „C“ buhalterinėje apskaitoje yra apskaityta ūkinė operacija susijusi su 69 000 eurų piniginių lėšų gavimu iš A. K. pagal 2019 m. spalio 16 d. susitarimą dėl vilkiko „Volvo“ pirkimo ir kokiais dokumentais tai įforminta? Ar bendrovės buhalterinėje apskaitoje yra atvaizduota ūkinė operacija susijusi su vilkiko „Volvo“ pirkimu?

Specialistė atsakė: Dokumentų apžiūros ikiteisminiame tyrime Nr. (duomenys neskelbtini) protokole nurodyta, kad UAB „C“ atstovaujama A. D. sudarė sutartį su A. K. dėl transporto priemonių pardavimo – pirkimo sandorio (vilkiko ir puspriekabės). Pagal A. K. atliktą 2019 m. spalio 21 d. pavedimą UAB „C“ matyti, kad piniginės lėšos 69 000,00 eurų mokamos už vilkiką „Volvo FH“, VIN kodas (duomenys neskelbtini) ir puspriekabę „Krone SD“, VIN kodas (duomenys neskelbtini). Pavedimas atliktas į UAB „C“ AB SEB banke esančią banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini). Gautos piniginės lėšos iš A. K. registruotos buhalterinėje apskaitoje 2019 metais kaip avansu sumokėtos piniginės lėšos, buhalterinė sąskaita – 444 „Gauti išankstiniai apmokėjimai“. Piniginių lėšų grąžinimas 2020 metų buhalterinėje apskaitoje neregistruotas, pateiktuose UAB „C“ banko sąskaitų išrašuose Nr. (duomenys neskelbtini) už laikotarpį nuo 2019 m. spalio 1 d. iki 2020 m. lapkričio 12 d., Nr. (duomenys neskelbtini) už laikotarpį nuo 2019 m. spalio 1 d. iki 2020 m. lapkričio 12 d., piniginių lėšų grąžinimo įforminto nėra. UAB „C“ buhalterinėje apskaitoje laikotarpiu nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2019 m. gruodžio 31 d. transporto priemonės vilkiko Volvo ((duomenys neskelbtini)) įsigijimo ūkinė operacija neregistruota UAB „C“ Didžiojoje knygoje. UAB „C“ buhalterinėje apskaitoje puspriekabės „Krone“ ((duomenys neskelbtini)) registruotas pirkimas iš M. Č. IĮ „D“ pagal 2019 m. spalio 22 d. PVM sąskaitą faktūrą (duomenys neskelbtini), nurodyta suma 7 200,00 eurų be PVM + 1 512,00 eurų PVM ir iš viso mokėjimui suma su PVM 8 712,00 eurų. Iš pateiktų tyrimui dokumentų, Didžiosios knygos ataskaita ir Ūkinių operacijų žurnalas už 2020 metus, matyti, kad puspriekabė įsigyta 2019 m. spalio 22 d. iš IĮ „D“ buvo parduota K. Š. firmai pagal 2020 m. sausio 31 d. PVM sąskaitą faktūrą (duomenys neskelbtini) už 7 200,00 Eur (6 000,00 Eur be PVM+ 1 260,00 PVM). Tarp tyrimui pateiktų dokumentų nėra duomenų, kad galėjo būti įsigyta transporto priemonė vilkikas „Volvo“ (duomenys neskelbtini)). Pateiktuose kartu su UAB „C“ sąskaitomis transporto priemonių draudimo polisuose nėra įrašo apie automobilio „Volvo“ draudimą. UAB „C“ registruota tik puspriekabė VĮ „Regitra“.

Į antrąjį klausimą: Ar UAB „C“ buhalterinėje apskaitoje yra apskaitytos ūkinės operacijos pagal UAB „E“ pateiktas PVM sąskaitas faktūras 2020 m spalio 13 d. PVM sąskaita faktūra Serija KML Nr. 00512 1078,00 eurų sumai, 2020 m. spalio 16 d. PVM sąskaita faktūra Serija KML Nr. 00556 1218,59 eurų sumai, 2020 m. spalio 16 d. PVM sąskaita faktūra Serija KML Nr. 00564 566,86 eurų sumai, 2020 m. spalio 19 d. PVM sąskaita faktūra Serija KML 00576 2183,03 eurų sumai ir 2020 m. spalio 19 d. sąskaita faktūra Serija KML 00577 175,76 eurų sumai, iš viso 5222,24 EUR? Ar bendrovės buhalterinėje apskaitoje yra atvaizduotos ūkinės operacijos pagal UAB „E“ išrašytas PVM sąskaitas faktūras?

Specialistė atsakė: UAB „C“ buhalterinėje apskaitoje registruoti įsigijimai skolon iš UAB „E“ už 5 222,24 eurų pagal 2020 m. spalio 13 d. PVM sąskaitą faktūrą KML00512, 2020 m. spalio 16 d. PVM sąskaitas faktūras KML00556 ir KML00564, 2020 m. spalio 19 d. PVM sąskaitas faktūras KML00576 ir KML00577. Pateiktuose UAB „C“ banko sąskaitų išrašuose Nr. (duomenys neskelbtini) už laikotarpį nuo 2020 m. balandžio 1 d. iki 2020 m. lapkričio 12 d., Nr. (duomenys neskelbtini) už laikotarpį nuo 2020 m. balandžio 1 d. iki 2020 m. lapkričio 12 d., piniginių lėšų mokėjimo už įsigytas prekes iš UAB „E“ nėra. Pastebėtina, kad AB SEB bankas banko sąskaitų Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) likutis 2020 m. rugsėjo 29 d. buvo 0,00 Eur (5 t., b. l. 194-197).

2021 m. rugsėjo 10 d. specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) konstatuota, kad <..> kadangi UAB „C“ 2020 m. balandžio 10 d. išrašytos PVM sąskaitos faktūros Nr. (duomenys neskelbtini) nepateikė laiku apskaitą tvarkančioms įmonėms registruoti buhalterinėje apskaitoje transporto įsigijimo, tai tokiu atveju nesivadovavo Buhalterinės apskaitos įstatymo (2001-11-06 įstatymas Nr. IX-574) 4 straipsniu, 12 straipsnio 4 dalimi, 14 straipsnio 2 dalimi. UAB „C“ neįsigijo žemagrindės puspriekabės. Bendrovė „C“ neturėjo žemagrindės puspriekabės ir neperdavė pirkėjui IĮ „B“, tačiau išrašė 2020 m. rugpjūčio 24 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) pardavimui, tuo nesivadovavo Buhalterinės apskaitos įstatymo (2001-11-06 įstatymas Nr. IX-574) 4 straipsniu, 12 straipsnio 1 dalimi. UAB „C“ buhalterinėje apskaitoje neregistravo avansu gautų piniginių lėšų iš IĮ „B“ į banko sąskaitą 5 324,00 eurų už parduodamą transporto priemonę, tuo nesivadovavo Buhalterinės apskaitos įstatymo (2001-11-06 įstatymas Nr. IX-574) 4 straipsniu, 6 straipsnio 2 dalimi, 12 straipsnio 4 dalimi <..> Dėl nesivadovavimo aukščiau nurodytų norminių aktų reikalavimų, iš dalies negalima nustatyti bendrovės tiriamojo laikotarpio veiklos, turto, nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų dydžio bei struktūros. Tiriamasis laikotarpis nuo 2020 m. sausio 1 d. iki 2020 m. gruodžio 31 d. (6 t., b. l. 16–45).

Iš 2022 m. vasario 1 d. specialisto paaiškinimo protokolo matyti, kad apklausta ikiteisminio tyrimo metu specialistė A. B. pateikė paaiškinimus į jai užduotus klausimus.

Į pirmąjį klausimą: Ar UAB „C“ buhalterinė apskaita, laikotarpiu nuo 2019 m. spalio 1 d. iki 2020 m. gruodžio 31 d. buvo tvarkoma laikantis Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo ir kitų teisės aktų reikalavimų? Jei ne, tai kokių tiksliai teisės aktų reikalavimų nebuvo laikomasi?

Specialistė paaiškino: Dokumentų apžiūros protokole ikiteisminiame tyrime Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad UAB „C“ atstovaujama A. D. sudarė sutartį su A. K. dėl transporto priemonių pardavimo – pirkimo sandorio (vilkiko ir puspriekabės). Pagal A. K. atliktą 2019 m. spalio 21 d. pavedimą UAB „C“ matyti, kad piniginės lėšos 69 000,00 eurų mokamos už vilkiką „Volvo FH“, VIN kodas (duomenys neskelbtini) ir puspriekabę „Krone SD“, VIN kodas (duomenys neskelbtini). Pavedimas atliktas į UAB „C“ AB SEB bankas banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini). Gautos piniginės lėšos iš A. K. registruotos buhalterinėje apskaitoje 2019 metais kaip avansu sumokėtos piniginės lėšos, buhalterinė sąskaita – 444 „Gauti išankstiniai apmokėjimai“. Piniginių lėšų grąžinimas 2020 metų buhalterinėje apskaitoje neregistruotas, pateiktuose UAB „C“ banko sąskaitų išrašuose Nr. (duomenys neskelbtini) už laikotarpį nuo 2019 m. spalio 1 d. iki 2020 m. lapkričio 12 d., Nr. (duomenys neskelbtini) už laikotarpį nuo 2019 m. spalio 1 d. iki 2020 m. lapkričio 12 d. piniginių lėšų grąžinimo įforminto nėra. UAB „C“ buhalterinėje apskaitoje laikotarpiu nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2019 m. gruodžio 31 d. transporto priemonės vilkiko „Volvo“ ((duomenys neskelbtini)) įsigijimo ūkinė operacija neregistruota UAB „C“ Didžiojoje knygoje. UAB „C“ buhalterinėje apskaitoje puspriekabės „Krone“ ((duomenys neskelbtini)) registruotas pirkimas iš M. Č. IĮ „D“ pagal 2019 m. spalio 22 d. PVM sąskaitą faktūrą (duomenys neskelbtini), nurodyta suma 7 200,00 eurų be PVM + 1 512,00 eurų PVM ir iš viso mokėjimui suma su PVM 8 712,00 eurų. Tarp tyrimui pateiktų dokumentų nėra duomenų, kad galėjo būti įsigyta transporto priemonė vilkikas „Volvo“ ((duomenys neskelbtini)). Pateiktuose kartu su UAB „C“ sąskaitomis transporto priemonių draudimo polisuose nėra įrašo apie automobilio „Volvo“ draudimą. UAB „C“ registruota tik puspriekabė VĮ „Regitra“. UAB „C“ neįsigijo transporto priemonės vilkiko „Volvo“ ((duomenys neskelbtini)). Bendrovė „C“ neturėjo transporto priemonės vilkiko „Volvo“ ((duomenys neskelbtini)) ir neperdavė pirkėjui A. K., tačiau išrašė 2019 m. spalio 16 d. išankstinę PVM sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) pardavimui su nurodymu sąskaitą apmokėti per 5 d. d., tuo nesivadovavo Buhalterinės apskaitos įstatymo (2001-11-06 įstatymas Nr. IX-574): 4 straipsniu, kur numatyta, kad „ ūkio subjektai apskaitą tvarko taip, kad apskaitos informacija būtų: 1) tinkama, objektyvi ir palyginama; 2) pateikiama laiku; 3) išsami ir naudinga vidaus ir išorės informacijos vartotojams“; 12 straipsnio 1 dalimi, kur „visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje numatytą atvejį. Apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus“.

Į antrajį klausimą: 2. Ar dėl nustatytų neatitikimų negalima visiškai ar iš dalies nustatyti UAB „C“ veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros?

Specialistė paaiškino: laikotarpiu nuo 2019 m. spalio 1 d. iki 2020 m. gruodžio 31 d. dėl nesivadovavimo Buhalterinės apskaitos įstatymo 4 straipsnio, 12 straipsnio 1 dalimi, iš dalies negalima nustatyti bendrovės tiriamojo laikotarpio veiklos, turto, nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų dydžio bei struktūros (7 t., b. l. 73–76).

Iš 2020 m. liepos 13 d. apžiūros protokolo matyti, kad ikiteisminio tyrimo metu buvo atlikta UAB „C“ SEB banko sąskaitų Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) išrašų apžiūra, laikotarpiu nuo 2019 m. rugsėjo 1 d. iki 2020 m. birželio 19 d. Apžiūrint sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) buvo nustatyta, kad 2019 m. spalio 21 d. A. K. į UAB „C“ banko sąskaitą buvo pervesti 69 000 eurų. Mokėjimo paskirtyje nurodant, kad mokama už „transp. Vehicle Volvo FH, body number (duomenys neskelbtini), Krone SD, body number (duomenys neskelbtini) CONTRKAA/2019 DD 01.10.19. Gavus į banko sąskaitą šią įmoką, tą pačią dieną iš UAB „C“ banko sąskaitos buvo atlikti piniginiai mokėjimai į A. D. banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), mokėjimo paskirtyje nurodant „pilnas paskolos grazinimas“ – 5500 eurų, V. B. banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), mokėjimo paskirtyje nurodant „paskola darbuotojui“ – 2900 eurų, MB „(duomenys neskelbtini)“ banko sąskaitą (duomenys neskelbtini), mokėjimo paskirtyje nurodant „pilnas PVM sąskaitos RAT Nr. (duomenys neskelbtini) apmokėjimas“ – 6000 eurų, UAB „(duomenys neskelbtini)“ banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), mokėjimo paskirtyje nurodant „PVM sąskaita Nr. KAD-0067652“ – 1815 eurų; UAB „(duomenys neskelbtini)“ banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), mokėjimo paskirtyje nurodant „Išankstinė sąskaita ADA000000333“ – 3500 eurų; UAB „(duomenys neskelbtini)“ banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), mokėjimo paskirtyje nurodant „Išankstinė sąskaita ADA000000338“ – 1452 eurų; UAB „(duomenys neskelbtini)“ banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), – 1757,02 eurų; AAS BTA Baltic insurance Company filialas Lietuvoje banko sąskaitą Nr. 137044060001749259, mokėjimo paskirtyje nurodant „Išankstinė sąskaita ADA000000333“ – 683 eurų; UAB „(duomenys neskelbtini)“ banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), mokėjimo paskirtyje nurodant „PVM sąskaita Nr. KAD-0068381“ – 1815 eurų; Tuomet atliko grynųjų pinigų išmokėjimą A. D. 15000 eurų sumai. Atliktas grynųjų pinigų išmokėjimas juridiniams asmenims – 300 eurų. Taip pat toliau buvo atliekami įvairūs mokėjimai. Atliekant banko sąskaitos (duomenys neskelbtini) apžiūrą nebuvo nustatyta, kad UAB „C“ būtų atlikęs mokėjimą už vilkiką Volvo FH, (duomenys neskelbtini), Krone SD, VIN (duomenys neskelbtini), dėl kurio pirkimo A. K. 2019 m. spalio 21 d. pervedė pinigines lėšas į UAB „C“ banko sąskaitą. Priešingai gavus pinigines lėšas į sąskaitą, buvo pradėti atlikinėti pavedimai didelėmis sumomis įvairiomis paskirtimis, taip pat savo vardu A. D. išsiėmė 15 000 eurų. Apžiūros metu nustatyta, kad 2020 m. kovo 11 d. joks mokėjimas A. K. nebuvo atliktas, kaip A. D. teigė, kad buvo pervesti 49 000 eurų į A. K. banko sąskaitą ir kaip jam pateikė mokėjimo nurodymo kopiją. 2020 m. kovo 11 d. iš banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) nebuvo atlikta jokių piniginių lėšų pervedimų. Atliekant banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) apžiūrą ikiteisminiam tyrimui reikšmingų aplinkybių nenustatyta. Apžiūros metu taip pat nustatyta, kad 2020 m. kovo 11 d. joks mokėjimas A. K. nebuvo atliktas, kaip A. D. teigė, kad buvo pervesti 49 000 eurų į A. K. banko sąskaitą ir kaip jam pateikė mokėjimo nurodymo kopiją. 2020 m. kovo 11 d. iš banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) nebuvo atlikta jokių piniginių lėšų pervedimų. Apžiūrint UAB „C“ sąskaitas, aiškiai matosi, jog banko sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini) buvo pagrindinė UAB „C“ naudojama sąskaita, iš jos atliekami pagrindiniai pavedimai (5 t., b. l. 162–165).

III. Nusikalstamų veikų kvalifikavimo motyvai ir išvados

Dėl BK 184 straipsnio 2 dalies.

Baudžiamoji atsakomybė pagal BK 184 straipsnio 2 dalį kyla asmeniui, kuris iššvaistė jam patikėtą ar jo žinioje buvusį didelės vertės svetimą turtą (turtinę teisę). Taigi turto iššvaistymas šio baudžiamojo įstatymo prasme – tai kaltininkui patikėto ar jo žinioje buvusio svetimo turto (turtinės teisės) neteisėtas, neatlygintinas perleidimas padarant žalos turto (turtinės teisės) savininkui arba teisėtam valdytojui. Toks neteisėtas perleidimas yra tada, kai tai atliekant nesilaikoma nustatytos turto (turtinės teisės) patikėjimo ar disponavimo tvarkos, paprastai nustatomos norminiais aktais arba sutartinių santykių atveju – bendru susitarimu, buvo pažeistos esminės turto (turtinės teisės) patikėjimo ar buvimo žinioje sąlygos, turto (turtinės teisės) savininko (valdytojo) interesai ir taip jam padaryta žala.

Byloje surinktais ir teisiamojo posėdžio metu sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka teisiamajame posėdyje ištirtais įrodymais, t. y. tiek paties kaltinamojo A. D. prisipažinimu bei jo duotais parodymais, liudytojų P. Č., D. Š. ir P. Č. parodymais, objektų apžiūros protokolu, VšĮ „Regitra“ išrašu, transporto priemonių nuomos sutartimis bei turto priėmimo perdavimo aktais, nustatyta, jog kaltinamasis A. D., būdamas UAB „C“ direktoriumi ir pagal veikos padarymo metu galiojusio Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 37 straipsnio 10 dalį ir 12 dalies 1 punktą turėdamas teisę veikti bendrovės vardu, būdamas atsakingas už bendrovės veiklos organizavimą bei jos tikslų įgyvendinimą, sudarė su M. Č. IĮ „D“, kurią atstovavo laikinai einantis direktoriaus pareigas P. Č. vilkiko „Mercedes Benz Actros“ ir puspriekabės „Krone“ nuomos sutartis Nr.19/48/N ir Nr. 19/49/N. Transporto priemonių nuomos terminas buvo nustatytas nuo 2019 m. spalio 4 d. iki 2020 m. spalio 3 d. Kaltinamasis šį turtą turto priėmimo-perdavimo aktais priėmė UAB „C“ vardu ir turėjo savo žinioje (1 t., b. l. 28–32, 34–36, 3 t., b. l. 147). Be kita ko, pagal nuomos sutarties Nr. 19/48/N bendrųjų sąlygų 3.2 punktą, privalėjo laikytis transporto priemonės naudojimosi taisyklių, išdėstytų šioje sutartyje, naudoti transporto priemonę tausojančiai, tvarkingai, bet imtis visų priemonių, kad būtų išvengta nuomotojo teisių apribojimo perduodamai naudoti transporto priemonei iš trečiųjų asmenų pusės, pagal 5.6 punktą, privalėjo saugoti transporto priemonės dokumentus ir raktus nuo trečiųjų asmenų, pagal nuomos sutarties Nr. 19/49/N bendrųjų sąlygų 3.1 punktą įsipareigojo be nuomotojo sutikimo nesubnuomoti transporto priemones tretiesiems asmenims.

Tačiau kaltinamasis A. D., tiksliai nenustatytu laiku, bet ne vėliau kaip iki 2020 m. balandžio 6 d., žinodamas, kad vilkikas „Mercedes Benz Actros“ ir puspriekabė „Krone“, kurie laikytini šios nusikalstamos veikos dalyku, UAB „C“ nuosavybės teise nepriklauso, šias jo žinioje buvusias transporto priemones, kurių vertė 32 670 eurų (1 t., b. l. 33), nesilaikydamas nuomose sutartyse nustatytų įsipareigojimų ir draudimų, pasiūlęs turto savininkui transporto priemones jam parduoti, tačiau teisėtam savininkui M. Č. IĮ „D“ pagal 2020 m. balandžio 10 d. išrašytą PVM sąskaitą faktūrą Serija Nr. (duomenys neskelbtini) už šį turtą neatlyginęs bei pasinaudodamas jam kaip vadovui suteiktais įgaliojimais aptariamo turto atžvilgiu, neteisėtai jį pardavė kitai įmonei – UAB „A“, tokiu būdu iššvaistė jo žinioje buvusį svetimą – M. Č. IĮ „D“ priklausiusi turtą ir padarė minėtai įmonei 32 670 eurų žalą.

BK 184 straipsnio 2 dalyje nustatytas veiką kvalifikuojantis požymis – didelės vertės turto iššvaistymas. Pagal BK 190 straipsnį turtas yra didelės vertės, kai jo vertė viršija 250 MGL dydžio sumą. Veikos padarymo metu 1 MGL sudarė 50 eurų, taigi didelės vertės turto požymis taikomas tais atvejais, kuomet jo vertė yra ne mažesnė kaip 12 500 eurų. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad kaltinamasis A. D. iššvaistė 32 670 eurų, todėl daroma išvada, jog kaltinamasis iššvaistė jo žinioje buvusį didelės vertės svetimą turtą.

Kaltinamasis A. D. veikė tiesiogine tyčia, jis suvokė, kad neteisėtai ir neatlygintinai iššvaisto, t. y. neteisėtai perleidžia UAB „A“, jo žinioje buvusį nuomos sutarties pagrindu išsinuomotą ir priėmimo-perdavimo aktu gautą iš M. Č. IĮ „D“ turtą – vilkiką ir puspriekabę, ir tuo pažeidžia savininko interesus bei daro jam turtinę žalą, ir numatytų padarinių norėjo.

Įvertinus visas išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad kaltinamojo A. D. padaryta nusikalstama veika pagal BK 184 straipsnio 2 dalį yra įrodyta ir kvalifikuota teisingai.

Dėl BK 182 straipsnio 2 dalies, 300 straipsnio 1 dalies (sukčiavimas panaudojant suklastotą dokumentą UAB „A“ atžvilgiu).

Pagal BK182 straipsnį baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas apgaule savo ar kitų naudai įgijo svetimą turtą ar turtinę teisę, išvengė turtinės prievolės arba ją panaikino. Šio straipsnio 2 dalyje numatyta kvalifikuota sukčiavimo sudėtis, nustatanti baudžiamąją atsakomybę, be kita ko, tam, kas apgaule savo ar kitų naudai įgijo didelės vertės svetimą turtą.

BK 300 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas pagamino netikrą dokumentą, suklastojo tikrą dokumentą arba žinomai netikrą ar žinomai suklastotą tikrą dokumentą laikė, gabeno, siuntė, panaudojo ar realizavo.

Nagrinėjamu atveju aktualioje teismų praktikoje yra pažymima, kad jeigu kaltininkas pats pagamino netikrą dokumentą ar suklastojo tikrą dokumentą ir jį pateikęs kaip apgaulės priemonę įgijo svetimą turtą, turtinę teisę, išvengė turtinės prievolės ar ją panaikino, jo veika kvalifikuojama pagal BK 182 ir 300 straipsnių atitinkamose dalyse numatytų nusikalstamų veikų sutaptį (Teismų praktikos sukčiavimo baudžiamosiose bylose (Baudžiamojo kodekso 182 straipsnis) apžvalga, 19 punktas, psl. 435), Teismų praktika Nr. 36, Vilnius 2012).

Byloje surinktais ir teisiamojo posėdžio metu sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka teisiamajame posėdyje ištirtais įrodymais, t. y. tiek paties kaltinamojo A. D. prisipažinimu bei jo duotais parodymais, liudytojų D. P., D. Č., P. Č., D. Š. ir R. B. parodymais, objektų apžiūros protokolu, savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolu, specialisto išvada, VĮ „Regitra“ išrašu, transporto priemonių nuomos sutartimis bei turto priėmimo perdavimo aktais, išankstinėje PVM sąskaitoje faktūroje Nr. (duomenys neskelbtini) ir mokėjimo nurodyme Nr. (duomenys neskelbtini) užfiksuotais duomenimis nustatyta, jog kaltinamasis A. D., nusikalstamų veikų padarymo metu ėjo UAB „C“ direktoriaus pareigas ir įmonės vardu buvo sudaręs su M. Č. IĮ „D“ transporto priemonių: vilkiko „Mercedes Benz Actros“, kurios valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), ir puspriekabės „Krone“, kurios valstybinis numeris Nr. (duomenys neskelbtini), nuomos sutartis ir pasirašęs su minėta įmone turto priėmimo perdavimo aktus jas perėmė valdymui. Bylos duomenimis taip pat nustatyta, jog A. D. buvo susitaręs su M. Č. IĮ „D“ autogaražo vadovu D. Č., dėl aptariamų transporto priemonių įsigijimo, tačiau 2020 m. balandžio 10 d. M. Č. IĮ „D“ buhalterei išrašius apmokėjimui 2020 m. balandžio 10 d. PVM sąskaitą faktūrą Serija MTR Nr. 0158381 – 32 670 eurų sumai jis už jas nesumokėjo, o turėdamas tikslą apgaule įgyti savo naudai svetimą turtą, intelektualiai suklastojęs tikrą buhalterinės apskaitos dokumentą ir jį pateikęs kaip apgaulės priemonę, kaltinamasis A. D. ne vėliau kaip iki 2020 m. balandžio 6 d., išrašė ir per D. Š. elektroniniu paštu pateikė UAB „A“ suklastotą tikrą išankstinę 2020 m. balandžio 6 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini), apmokėjimui už vilkiką Mercedes Benz Actros“ ir puspriekabę „Krone“, kaip UAB „C“ priklausantį parduodamą turtą, nurodant 25 410 eurų sumą, o taip pat minėtoje sąskaitoje faktūroje nurodant, jog mokėjimas turi būti atliktas ne į UAB „C“ atsiskaitomąją sąskaitą, bet į jo paties asmeninę atsiskaitomąją sąskaitą ir pagal šią sąskaitą faktūrą UAB „A“ 2020 m. balandžio 6 d. pervedus iš UAB „A“ AB SEB banke esančios banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), į kaltinamojo A. D. asmeninę AB SEB banke esančią sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), 25 410 eurų, įgijo savo naudai svetimą UAB „A“, turtą, ir padarė šiai įmonei tiesioginę aptarto dydžio turtinę žalą.

Jo apgaulė pasireiškė tuo, kad jis žinodamas, jog nei vilkikas „Mercedes Benz Actros“ , nei puspriekabė „Krone“ UAB „C“ nuosavybės teise nepriklauso, suklaidino UAB „A“ atstovus dėl jo tariamos nuosavybės teisės į M. Č. IĮ „D“ priklausantį turtą – minėtas transporto priemones ir šis suklaidinimas buvo esminis, nulėmęs UAB „A“ apsisprendimą vilkiką „Mercedes Benz Actros“ ir puspriekabę „Krone“ nusipirkti ir už jas pervesti kaltinamojo pateiktoje išankstinėje sąskaitoje faktūroje nurodytą sumą.

BK 182 straipsnio 2 dalyje nustatytas veiką kvalifikuojantis požymis – didelės vertės svetimo turto įgijimas panaudojant apgaulę. Pagal BK 190 straipsnį turtas yra didelės vertės, kai jo vertė viršija 250 MGL dydžio sumą. Veikos padarymo metu 1 MGL sudarė 50 eurų, taigi didelės vertės turto požymis taikomas tais atvejais, kuomet jo vertė yra ne mažesnė kaip 12 500 eurų. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad kaltinamasis A. D. sukčiavimo būdu įgijo 25 410 eurų, todėl daroma išvada, jog kaltinamasis apgaule savo naudai įgijo didelės vertės svetimą turtą.

Kaltinamasis A. D. veikė tiesiogine tyčia – jis suvokė, turtinės naudos sau panaudojant apgaulę bei klastojant dokumentą ir jį panaudojant kaip priemonę didelės vertės svetimam turtui įgyti, pavojingą pobūdį ir norėjo atlikdamas minėtus neteisėtus veiksmus tokią turtinę naudą gauti.

Įvertinus visas išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad kaltinamojo A. D. padaryta nusikalstama veika pagal BK 182 straipsnio 2 dalį ir 300 straipsnio 1 dalį yra įrodyta ir kvalifikuota teisingai, kaip minėtų nusikalstamų veikų sutaptis.

Dėl BK 22 straipsnio 1 dalies, 182 straipsnio 2 dalies, 300 straipsnio 1 dalies (pasikėsinimas sukčiauti panaudojant suklastotą dokumentą IĮ „B“ atžvilgiu.

BK182 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas apgaule savo ar kitų naudai įgijo svetimą turtą ar turtinę teisę, išvengė turtinės prievolės arba ją panaikino. Šio straipsnio 2 dalyje numatyta kvalifikuota sukčiavimo sudėtis, nustatanti baudžiamąją atsakomybę, be kita ko, tam, kas apgaule savo ar kitų naudai įgijo didelės vertės svetimą turtą.

Pasikėsinimas apgaule įgyti svetimą turtą pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 1 dalį yra tada, kai kaltininkas panaudoja apgaulę, siekdamas įgyti turtą ar turtinę teisę, tačiau turto ar turtinės teisės neįgyja dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių.

Byloje surinktais ir teisiamojo posėdžio metu sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka teisiamajame posėdyje ištirtais įrodymais, t. y. tiek paties kaltinamojo A. D. prisipažinimu bei jo duotais parodymais, liudytojų R. S. ir R. B. parodymais, specialisto išvada, PVM sąskaitoje faktūroje Serija DEM Nr. (duomenys neskelbtini), mokėjimo nurodyme Nr. (duomenys neskelbtini), UAB „(duomenys neskelbtini)“ ((duomenys neskelbtini)) rašte, pareigūnės tarnybiniame pranešime ir UAB „C“ siųstame elektroniniu paštu (duomenys neskelbtini) elektroniniame laiške užfiksuotais duomenimis nustatyta, jog kaltinamasis A. D., nusikalstamų veikų padarymo metu ėjęs UAB „C“ direktoriaus pareigas, turėdamas tikslą apgaule kito (savo įmonės) naudai įgyti didelės vertės svetimą turtą, suklastojęs dokumentus ir juos panaudojęs, pasikėsino jį įgyti, tai yra A. D. žinodamas, kad puspriekabė „Kaessbohrer K.SLS 3“ nuosavybės teise UAB „C“ nepriklauso, 2020 m. rugpjūčio 22 d. internetiniame tinklapyje „(duomenys neskelbtini)“ patalpino skelbimą, kad parduoda minėtą puspriekabę „Kaessbohrer K.SLS 3“ už 22 500 eurų (be PVM) bei skelbime nurodė UAB „C“ kontaktinį telefono numerį (duomenys neskelbtini). Su juo susisiekus IĮ „B“ direktoriui R. S., jis su juo susitarė dėl šios puspriekabės pirkimo – pardavimo. Po to, intelektualiai suklastojo tikrą buhalterinės apskaitos dokumentą, tai yra 2020 m. rugpjūčio 24 d. išrašė suklastotą tikrą PVM sąskaitą faktūrą Serija (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini) apmokėjimui už parduodamą puspriekabę „Kaessbohrer K.SLS 3“ ir ją pateikė kaip apgaulės priemonę IĮ „B“ direktoriui R. S., nurodant parduodamos transporto priemonės kainą 26 620 Eur (su PVM), pastabose pažymint, jog pilnas apmokėjimas turi būti įvykdytas iki 2020 m. rugsėjo 1 d., o pradinis mokėjimas 20 proc. sumos, tai yra 5 324 Eur mokamas 2020 m. rugpjūčio 24 d. Bylos duomenimis taip pat nustatyta, kad tą pačią dieną IĮ „B“ atstovas R. S. būdamas A. D. suklaidintas dėl kaltinamojo tariamos nuosavybės teisės į puspriekabę „Kaessbohrer K.SLS 3“, nulėmusios jo apsisprendimą šią transporto priemonę įsigyti, pervedė į minėtoje sąskaitoje faktūroje nurodytą UAB „C“ AB SEB banke esančią atsiskaitomąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) pradinį įnašą už perkamą transporto priemonę 5 324 Eur. Tačiau kaltinamasis A. D. puspriekabės „Kaessbohrer K.SLS 3“, pirkėjui IĮ „B“ taip ir neperdavė, o R. S. atsisakė pervesti jam likusius pinigus. Be to, IĮ „B“ atstovui R. S. pareikalavus iš kaltinamojo A. D. grąžinti už puspriekabę sumokėtą avansą kaltinamasis siekdamas įtikinti IĮ „B“ atstovą, kad sumokėtas 5 324 Eur avansas grąžintas, parengė netikrą dokumentą, tai yra mokėjimo nurodymo kopiją (1 t., b. l. 47), kurioje buvo nurodyta, kad UAB „C“ į IĮ „B“ banko sąskaitą AB „Swedbank“ Nr. (duomenys neskelbtini) pervedė 5 324 Eur, mokėjimo paskirtyje nurodant, kad „už PVM sąskaitą faktūrą DEM NR. 0000793 (…) Grąžinimas“ ir ją kaip apgaulės priemonę panaudojo, 2020 m. rugsėjo 10 d. atsiųsdamas R. S. jo elektroninio pašto adresu (duomenys neskelbtini), nors, kaip matyti iš specialistės išvados bei byloje esančių UAB „C“ atsiskaitomųjų sąskaitų sąskaitos išrašų, IĮ „B“ sumokėtas 5 324 Eur avansas už puspriekabę grąžintas nebuvo. Be kita ko, ir pats kaltinamasis A. D. apklaustas teisme patvirtino, kad IĮ „B“ avanso negrąžino, tik nusiuntė netikrą mokėjimo nurodymą (10 t., b. l. 188–191).

Nagrinėjamu atveju aktualioje teismų praktikoje yra pažymima, jog kaltininkui panaudojus apgaulę ir įgijus bent dalį turto, nusikalstama veika kvalifikuojama kaip baigta viso turto, kurį kaltininkas kėsinosi įgyti, atžvilgiu, išskyrus atskirus atvejus, pavyzdžiui, kai panaudojant apgaulę kėsinamasi įgyti didesnės kaip 3 MGL vertės turtą, tačiau įgyjamas bet kokios mažesnės vertės turtas, veika kvalifikuojama kaip pasikėsinimas apgaule įgyti didesnės kaip 3 MGL vertės turtą; kai panaudojant apgaulę kėsinamasi įgyti didelės vertės turtą, tačiau įgyto turto dalis nesudaro didelės vertės požymio, veika kvalifikuojama kaip pasikėsinimas apgaule įgyti didelės vertės turtą. (Teismų praktikos sukčiavimo baudžiamosiose bylose (Baudžiamojo kodekso 182 straipsnis) apžvalga, 12 punktas, psl. 433), Teismų praktika Nr. 36, Vilnius 2012).

Taigi, teismas sprendžia, kad kaltinamasis A. D. panaudojęs apgaulę, suklastojęs dokumentus ir juos panaudojęs kaip apgaulės priemonę, kito naudai kėsinosi įgyti didelės vertės, tai yra 26 620 Eur IĮ „B“ priklausantį turtą, kadangi ši vertė viršija 250 MGL dydžio sumą (tai yra daugiau nei 12 500 eurų ( BK 190 straipsnis)). Nors kaltinamojo įgyto turto – 5 324 Eur dalis nesudaro didelės vertės požymio, tačiau atsižvelgiant į formuojamą teismų praktiką laikoma, jog jis pasikėsinimo apgaule įgyti didelės vertės svetimą turtą, o IĮ „B“ padarė 5 324 Eur tiesioginę turtinę žalą.

Kaltinamasis A. D. veikė tiesiogine tyčia – jis suvokė, turtinės naudos kitam (savo įmonei) panaudojant apgaulę bei klastojant dokumentus ir juos panaudojant kaip priemonę didelės vertės svetimam turtui įgyti, pavojingą pobūdį ir kėsinosi atlikdamas minėtus neteisėtus veiksmus tokią turtinę naudą gauti, tačiau savo nusikalstamų veiksmų nebaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių.

Įvertinus visas išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad kaltinamojo A. D. padaryta nusikalstama veika pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 2 dalį ir 300 straipsnio 1 dalį yra įrodyta ir kvalifikuota teisingai, kaip minėtų nusikalstamų veikų sutaptis.

Dėl BK 182 straipsnio 2 dalies, 300 straipsnio 1 dalies (sukčiavimas panaudojant suklastotą dokumentą A. K. atžvilgiu).

Kaip minėta aukščiau BK182 straipsnio 1 dalyje baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas apgaule savo ar kitų naudai įgijo svetimą turtą ar turtinę teisę, išvengė turtinės prievolės arba ją panaikino. Šio straipsnio 2 dalyje numatyta kvalifikuota sukčiavimo sudėtis, nustatanti baudžiamąją atsakomybę, be kita ko, tam, kas apgaule savo ar kitų naudai įgijo didelės vertės svetimą turtą. O pagal BK 300 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas pagamino netikrą dokumentą, suklastojo tikrą dokumentą arba žinomai netikrą ar žinomai suklastotą tikrą dokumentą laikė, gabeno, siuntė, panaudojo ar realizavo.

Teismų praktikoje pažymima, jog jei kaltininkas pats pagamino netikrą dokumentą ar suklastojo tikrą dokumentą ir jį pateikęs kaip apgaulės priemonę įgijo svetimą turtą, jo veika kvalifikuojama pagal BK 182 ir 300 straipsnių atitinkamose dalyse numatytų nusikalstamų veikų sutaptį (Teismų praktikos sukčiavimo baudžiamosiose bylose (Baudžiamojo kodekso 182 straipsnis) apžvalga, 19 punktas, psl. 435), Teismų praktika Nr. 36, Vilnius 2012).

Byloje surinktais ir teisiamojo posėdžio metu sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka teisiamajame posėdyje ištirtais įrodymais, t. y. tiek paties kaltinamojo A. D. prisipažinimu bei jo duotais parodymais, nukentėjusiojo A. K. parodymais, specialistės paaiškinimų protokole, apžiūros protokole, kitų objektų apžiūros protokole, specialisto išvadoje, sutartyje Nr. KAA, komerciniuose pasiūlymuose Nr. 19/10/16-01 ir Nr. 19/10/16-02, išankstinėje PVM sąskaitoje faktūroje Nr. 20191016, pavedimo paraiškoje Nr. 92428, įmonės „Volvo Trucks Lietuva“ siųstame elektroniniu paštu atsakyme į užklausą bei VĮ „Regitra“ registre apie UAB „C“ vardu įregistruotas ir išregistruotas transporto priemones nuo 2019 m. spalio 16 d. iki 2020 m. kovo 11 d. užfiksuotais duomenimis nustatyta, jog kaltinamasis A. D., nusikalstamų veikų padarymo metu ėjęs UAB „C“ direktoriaus pareigas ir turėdamas tikslą apgaule kito (savo įmonės) naudai įgyti didelės vertės svetimą turtą, suklastojęs dokumentus ir juos panaudojęs, kaip priemonę jį įgyti, 2019 m. spalio 1 d. įmonės vardu sudarė su nukentėjusiuoju (duomenys neskelbtini) piliečiu A. K. sutartį Nr. KAA/2019 produkcijos tiekimui. Žinodamas, kad vilkikas „Volvo“ FH, kėbulo numeris (duomenys neskelbtini), UAB „C“ nuosavybės teise nepriklauso, minėtos sutarties pagrindu kaltinamasis A. D. 2019 m. spalio 16 d. UAB „C“ vardu pateikė nukentėjusiajam A. K. komercinius pasiūlymus Nr. 19/10/16-01 ir Nr. 19/10/16-02 dėl transporto priemonių: vilkiko „Volvo“ FH, kėbulo numeris (duomenys neskelbtini) ir puspriekabės „Krone SD“, kėbulo numeris (duomenys neskelbtini) įsigijimo. Po ko, intelektualiai suklastojęs tikrą buhalterinės apskaitos dokumentą, tai yra 2019 m. spalio 16 d. išankstinę PVM sąskaitą-faktūrą Nr. 20191016, už parduodamas minėtas transporto priemones 69 000 eurų sumai ją pateikė kaip apgaulės priemonę apmokėjimui nukentėjusiajam. Bylos duomenimis taip pat nustatyta, jog A. K. būdamas A. D. suklaidintas dėl kaltinamojo tariamos nuosavybės teisės į abi transporto priemones, nulėmusios jo apsisprendimą jas įsigyti, pervedė už jas 69 000 eurų, į UAB „C“ atsiskaitomąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), už vilkiką „Volvo“ FH, ir puspriekabę „Krone SD“. Tačiau šių transporto priemonių kaltinamasis A. D. nukentėjusiajam A. K. neperdavė, tačiau siekdamas įtikinti nukentėjusįjį, kad pinigus grąžino, parengė netikrą dokumentą, tai yra netikrą mokėjimo nurodymo kopiją, joje nurodant, kad UAB „C“ iš AB „SEB“ bankas sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) į A. K. banko sąskaitą „VTB Bank“ ((duomenys neskelbtini)) Nr. (duomenys neskelbtini) pervedė 49 000 Eur, mokėjimo paskirtyje nurodant, kad „grazinama suma pagal 2020.03.06 UAB C direktoriaus pareiskima ir 2019 bendradarbiavimo sutarties nutraukima” (1 t., b. l. 159–160, 164) ir 2020 m. kovo 9 d. ją atsiuntė elektroniniu paštu į tiksliai nenustatytą elektroninio pašo adresą, nors nukentėjusiojo A. K. sumokėti pinigai pastarajam taip ir nebuvo grąžinti.

Taigi, teismas sprendžia, kad kaltinamasis A. D. panaudojęs apgaulę, suklastojęs dokumentus ir juos panaudojęs kaip apgaulės priemonę, kito naudai įgijo didelės vertės, tai yra 69 000 Eur nukentėjusiajam A. K. priklausantį turtą, kadangi ši vertė viršija 250 MGL dydžio sumą (tai yra daugiau nei 12 500 eurų ( BK 190 straipsnis)), ir padarė A. K. tiesioginę aptarto dydžio turtinę žalą.

Kaltinamasis A. D. veikė tiesiogine tyčia – jis suvokė, turtinės naudos kitam (savo įmonei) panaudojant apgaulę bei klastojant dokumentą ir jį panaudojant kaip priemonę didelės vertės svetimam turtui įgyti, pavojingą pobūdį ir norėjo atlikdamas minėtus neteisėtus veiksmus tokią turtinę naudą gauti.

Dėl BK 182 straipsnio 1 dalies, 300 straipsnio 1 dalies (sukčiavimas panaudojant suklastotus dokumentus UAB „E“ atžvilgiu).

Pagal BK 182 straipsnio 1 dalies dispoziciją sukčiavimas yra nusikaltimas nuosavybei, turtinėms teisėms, turtiniams interesams. Sukčiavimas yra apgaule svetimo turto ar turtinės teisės įgijimas, turtinės prievolės išvengimas arba jos panaikinimas. Sukčiavimo nusikaltimo pasekmė – neteisėtai įgyjamas turtas ar teisė į jį. Sukčiavimą kaip nusikalstamą veiką įstatyme apibūdinanti pavojinga veika gali pasireikšti įvairiais veiksmais, tačiau visais atvejais yra susijusi su apgaulės panaudojimu. Apgaulė yra esminis sukčiavimo kaip nusikaltimo nuosavybei požymis, skiriantis jį nuo kitų nusikaltimų ir civilinės teisės pažeidimų bei darantis jį neteisėtą. Apgaulė naudojama prieš turto savininkus, teisėtus valdytojus, asmenis, kurių žinioje yra turtas, ar asmenis, turinčius teisę spręsti teisinį ginčą ir priimančius privalomai vykdytiną sprendimą, siekiant įgyti (užvaldyti) svetimą turtą ar turtinę teisę, išvengti turtinės prievolės arba ją panaikinti. Dėl apgaulės svetimas turtas pereina į kaltininko valdymą ar jis įgyja turtinę teisę arba išvengia ar panaikina teisėtą turtinę prievolę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-620/2010).

Kaip minėta aukščiau, jeigu kaltininkas pats pagamino netikrą dokumentą ar suklastojo tikrą dokumentą ir jį pateikęs kaip apgaulės priemonę įgijo svetimą turtą, turtinę teisę, išvengė turtinės prievolės ar ją panaikino, jo veika kvalifikuojama pagal BK 182 ir 300 straipsnių atitinkamose dalyse numatytų nusikalstamų veikų sutaptį (Teismų praktikos sukčiavimo baudžiamosiose bylose (Baudžiamojo kodekso 182 straipsnis) apžvalga, 19 punktas, psl. 435), Teismų praktika Nr. 36, Vilnius 2012).

Byloje surinktais ir teisiamojo posėdžio metu sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka teisiamajame posėdyje ištirtais įrodymais, t. y. tiek paties kaltinamojo A. D. prisipažinimu bei jo duotais parodymais, liudytojo M. L. parodymais, kitų objektų apžiūros protokole, specialistės paaiškinimų protokole, PVM sąskaitose faktūrose Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), mokėjimo nurodymo patvirtinimo Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) kopijose užfiksuotais duomenimis nustatyta, jog kaltinamasis A. D., nusikalstamų veikų padarymo metu ėjo UAB „C“ direktoriaus pareigas ir turėdamas tikslą apgaule kito naudai įgyti svetimą turtą, pagaminęs netikrus dokumentus ir juos pateikęs kaip apgaulės priemonę, 2020 m. rugsėjo 28 d. UAB „C“ vardu kreipėsi į UAB „E“ ir pateikė savo įmonės rekvizitus, kurių pagrindu UAB „E“ išrašė PVM sąskaitas faktūras jo norimoms įsigyti prekėms. Po to, nors ir žinodamas, kad už perkamas prekes neatsiskaitys 2020 m. spalio 19 d. jis atvyko į UAB „E“ patalpas, kur už jo norimas įsigyti prekes jis iš pardavėjo gavo jo įmonei UAB „C“ išrašytas šias PVM sąskaitas faktūras:

1. 2020 m. spalio 13 d. PVM sąskaitą faktūrą Serija KM L Nr. 00512, pagal kurią turėjo būti įsigyta: varteliai, segmentiniai, viengubi 1000x1530 mm (1 vnt) – 98 Eur, stulpas tvorai 60x40 mm, H3.0 m, sienelė 2.0 mm (70 vnt.) – 980 Eur, bendrai 1 078 eurų sumai;

2. 2020 m. spalio 16 d. PVM sąskaitą faktūrą Serija KM L Nr. 00556, pagal kurią buvo įsigyta: apkaba segmentui 60x40 mm, galinė, plieninė (6 vnt.) – 5,08 Eur, universalus laikiklis segmentui pradžios/pabaigos (6 vnt.) – 5,08 Eur, segmentas tvorai, 2,5x53 m (69 vnt.) – 1035,64 Eur, Apkaba segmentui 60x40 mm tiesi (204 vnt.) – 172,79 Eur, bendrai 1 218,59 eurų sumai;

3. 2020 m. spalio 16 d. PVM sąskaitą faktūrą Serija KM L Nr. 00564, pagal kurią buvo įsigyta: tvoros pamatas tiesus lygus, betoninis 2510x250 mm (28 vnt.) – 406.56 Eur, laikiklis pamato metalinis 250 mm (64 vnt.) – 160,30 Eur, bendrai 566,86 eurų sumai;

4. 2020 m. spalio 19 d. PVM sąskaitą faktūrą Serija KM L 00576, pagal kurią buvo įsigyta: pamatas tiesus lygus, betoninis 2510x250 mm (9 vnt.) – 130,68 Eur, laikiklis pamato metalinis 250 mm (18 vnt.) – 45,08 Eur, bendrai 2 183,03 eurų sumai;

5. 2020 m. spalio 19 d. sąskaitą faktūrą Serija KM L 00577, pagal kurią buvo įsigyta: stulpas tvorai 60x40 mm, H2.5 m, sienelė 2.0 mm (55 vnt.) 687,49 Eur, segmentas tvorai 2,5x73 m (55 vnt.) – 1347,64 Eur, Apkaba segmentui 60x40 mm tiesi, plieninė (150 vnt.) 127,50 Eur, universalus laikiklis segmentui pradžios/pabaigos (9 vnt.) 7,65 Eur, Apkaba segmentui 60x40 mm, kampinė (15 vnt.) 12,75 Eur, bendrai 175,76 eurų sumai.

Pagal aukščiau aptartas PVM sąskaitas faktūras, jos buvo išrašytos apmokėjimui už prekes iš viso 5 222,24 eurų sumai.

Bylos duomenimis taip pat nustatyta, jog tą pačią dieną, tai yra 2020 m. spalio 19 d. prieš išsivežant aukščiau nurodytas prekes, UAB „E“ darbuotojas M. L. informavo kaltinamąjį, kad šis negalės išsivežti prekių, kol nebus už prekes sumokėta, po ko kaltinamasis A. D., iš pradžių UAB „E“ darbuotojui M. L. parodęs per mobilųjį telefoną kaip apgaulės priemonę, pagamintas netikras mokėjimo nurodymo kopijas, po to jas atsiuntęs į M. L. elektroninį paštą: (duomenys neskelbtini), apie tariamai į UAB „E“ atsiskaitomąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB SEB banke atliktus elektroninio mokėjimo pavedimus: mokėjimo nurodymo patvirtinimo kopiją Nr. (duomenys neskelbtini), 3029,21 eurų sumai ir mokėjimo nurodymo patvirtinimo kopiją Nr. (duomenys neskelbtini), 2633,00 eurų sumai, ir taip jį esminiai suklaidinęs dėl atsikaitymo už prekes, nulėmusio M. L. apsisprendimą leisti kaltinamajam išsivežti prekes, po ko A. D. aukščiau nurodytas užsakytas prekes per du kartus išsivežė iš UAB „E“ teritorijos. UAB „E“ atstovui pastebėjus, kad mokėjimai už prekes realiai nebuvo atlikti ir UAB „E“ banko sąskaitoje piniginės lėšos už kaltinamojo išsivežtas prekes nebuvo įskaitytos, tiksliai nenustatytu laiku, bet ne vėliau kaip iki 2020 m. pabaigos kaltinamasis A. D. dalį sumos, tai yra 1000 eurų UAB „E“ atvežęs sumokėjo grynais pinigais, tačiau likusių pinigų už prekes – 4222,24 eurų UAB „E“ nesumokėjo ir padarė šiai įmonei minėto dydžio tiesioginę turtinę žalą.

Kaltinamasis A. D. veikė tiesiogine tyčia – jis suvokė, turtinės naudos kitam (savo įmonei) panaudojant apgaulę bei klastojant dokumentus ir juos panaudojant kaip priemonę svetimam turtui įgyti, pavojingą pobūdį ir norėjo atlikdamas minėtus neteisėtus veiksmus tokią turtinę naudą gauti.

Įvertinus visas išdėstytas aplinkybes, o taip pat apgaulę įgyto svetimo turto vertę (ji viršija 3 MGL dydį, bet neviršija 250 MGL dydžio sumą (BK 190 straipsnis)) darytina išvada, kad kaltinamojo A. D. padaryta nusikalstama veika pagal BK 182 straipsnio 1 dalį ir 300 straipsnio 1 dalį yra įrodyta ir kvalifikuota teisingai, kaip minėtų nusikalstamų veikų sutaptis.

Dėl BK 222 straipsnio 1 dalies

Pagal kaltinamajam A. D. inkriminuotos nusikalstamos veikos, numatytos BK 222 straipsnio 1 dalyje, metu galiojusią įstatymo redakciją (Lietuvos Respublikos 2004 m. liepos 5 d. įstatymo Nr. IX-2314, įsigaliojusio nuo 2004 m. liepos 13 d., redakcija (Žin., 2004, Nr. 108-4030)), baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas apgaulingai tvarkė teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą arba paslėpė, sunaikino ar sugadino apskaitos dokumentus, jeigu dėl to nebuvo galima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros.

Byloje surinktais ir sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka teisiamajame posėdyje ištirtais įrodymais: paties kaltinamojo A. D. prisipažinimu bei duotais parodymais apie apgaulingo apskaitos tvarkymo aplinkybes, liudytojų R. B., L. Č. parodymais, specialisto išvada bei specialistės paaiškinimų protokole užfiksuotais duomenimis, nustatyta, kad A. D. laikotarpiu nuo 2019 m. sausio 25 d. iki 2021 m. vasario 18 d. ėjo UAB „C“ , įmonės kodas (duomenys neskelbtini), kuri registruota (duomenys neskelbtini), direktoriaus pareigas. UAB „C“ buhalterinę apskaitą laikotarpiu nuo 2019 m. vasario 5 d. iki 2020 m. gegužės 1 d. tvarkė pagal apskaitos tvarkymo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) buhalterinės apskaitos tvarkymo paslaugas teikusi UAB „(duomenys neskelbtini)“, o nuo 2020 m. liepos 1 d. iki 2020 m. gruodžio 22 d. – pagal sutartį Nr. 2020-9- UAB „(duomenys neskelbtini)“. Tačiau tiek paties kaltinamojo A. D., tiek liudytojų R. B. bei L. Č. parodymais nustatyta, jog jie apie kaltinamojo nusikalstamus veiksmus, nieko nežinojo, anot minėtos liudytojos, visą UAB „C“ buhalterinę apskaitą tvarkė pagal kaltinamojo pateikiamus buhalterinės apskaitos dokumentus.

Vadovaujantis nusikalstamos veikos padarymo metu galiojusiomis 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 (dabar – Lietuvos Respublikos finansinės apskaitos įstatymo) (toliau – BAĮ) 21 straipsnio 1 dalies nuostatomis, už apskaitos organizavimą pagal šio įstatymo reikalavimus atsako ūkio subjekto vadovas.

BAĮ 14 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad už apskaitos dokumentų surašymą laiku ir teisingai, už juose esančių duomenų tikrumą ir ūkinių operacijų teisėtumą atsako apskaitos dokumentus surašę ir pasirašę asmenys. Ūkio subjekto vadovas atsako už teisingos, tikslios, išsamios ir laiku pateiktos informacijos apie ūkinius įvykius ir ūkines operacijas pateikimą vyriausiajam buhalteriui (buhalteriui) arba apskaitos paslaugas teikiančiai įmonei, arba apskaitos paslaugas savarankiškai teikiančiam asmeniui, arba biudžetinei įstaigai, kuri viešojo sektoriaus subjekto apskaitą tvarko centralizuotai.

Taigi, pagal BAĮ 21 straipsnio 1 dalį, 14 straipsnio 2 dalį kaltinamasis A. D., kaip ūkio subjekto vadovas, jam inkriminuotu laikotarpiu buvo atsakingas už UAB „C“ buhalterinės apskaitos organizavimą pagal teisės aktų nustatytą reikalaujamą buhalterinės apskaitos tvarką.

BAĮ 4 straipsnis numato, kad ūkio subjektai apskaitą tvarko taip, kad apskaitos informacija būtų: 1) tinkama, objektyvi ir palyginama; 2) pateikiama laiku; 3) išsami ir naudinga vidaus ir išorės informacijos vartotojams.

Pagal BAĮ 12 straipsnio 1 dalį visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje numatytą atvejį. Apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus. O 4 dalis numato, kad apskaitos registruose ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys užregistruojami ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio dieną, arba iškart po to, kai yra galimybė tai padaryti, bet ne vėliau kaip per 4 mėnesius.

Bylos duomenimis nustatyta, jog kaltinamojo A. D. apgaulingo teisės aktų reikalaujamos buhalterinės apskaitos tvarkymo objektyvioji nusikaltimo pusė pasireiškė tuo, kad jis sąmoningai pažeisdamas BAĮ 4 straipsnio, 12 straipsnio 4 dalies, 14 straipsnio 2 dalies reikalavimus, nepateikė laiku UAB „C“ apskaitą tvarkiusiai įmonei registruoti buhalterinėje apskaitoje M. Č. IĮ „D“ 2020 m. balandžio 10 d. išrašytą PVM sąskaitą faktūrą Serija: MTR Nr. (duomenys neskelbtini) dėl transporto priemonių įsigijimo. O taip pat, nors UAB „C“ neturėjo žemagrindės puspriekabės „Kaessbohrer K.SLS 3“ ir jos neperdavė pirkėjui IĮ „B“, bei neturėjo transporto priemonės vilkiko „Volvo FH“ kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini) ir neperdavė pirkėjui A. K. tačiau jis išrašė atitinkamai IĮ „B“ suklastotus buhalterinės apskaitos dokumentus, tai yra 2020 m. rugpjūčio 24 d. PVM sąskaitą faktūrą Serija DEM Nr. (duomenys neskelbtini) ir A. K. 2019 m. spalio 16 d. išankstinę PVM sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) pardavimui, su nurodymu sąskaitą apmokėti per 5 darbo dienas, tuo pažeisdamas BAĮ 4 straipsnio, 12 straipsnio 1 dalies reikalavimus.

Kaip matyti iš specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) ir specialistės paaiškinimo protokolo turinio, dėl aukščiau aptartų kaltinamojo padarytų pažeidimų kilo neigiamos pasekmės, tai yra laikotarpiu nuo 2019 m. spalio 1 d. iki 2020 m. gruodžio 31 d. nebuvo galima iš dalies nustatyti UAB „C“ veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros.

Kaltinamasis A. D. veikė tiesiogine tyčia, nes jis, būdamas UAB „C“ direktoriumi, žinodamas savo pareigą tinkamai tvarkyti įmonės buhalterinę apskaitą, sąmoningai ją tvarkė apgaulingai, tai yra pažeidžiant teisės aktų, reglamentuojančių buhalterinės apskaitos tvarkymą, reikalavimus. Jis suvokė ir numatė, kad dėl jo neteisėto elgesio gali kilti padariniai, tai yra nebus galima iš dalies nustatyti UAB „C1“ veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros ir šių padarinių norėjo.

Įvertinus visas išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad kaltinamojo A. D. padaryta nusikalstama veika pagal BK 222 straipsnio 1 dalį (2004 m. liepos 5 d. įstatymo Nr. IX-2314, įsigaliojusio nuo 2004 m. liepos 13 d., redakcija (Žin., 2004, Nr. 108-4030)) yra įrodyta ir kvalifikuota teisingai.

IV. Bausmė ir jos skyrimo motyvai

Skirdamas bausmes už padarytas nusikalstamas veikas kaltinamajam A. D. teismas vadovaujasi BK 54 straipsnyje nurodytais bausmės skyrimo pagrindais ir BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais bausmės skyrimo tikslais, kurių visuma sudaro bendrą bausmės paskirtį, siekiant sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, o įgyvendinant teisingumo principą užtikrinamas toks tinkamai individualizuotos bausmės paskyrimas, kuri geriausiai atitiktų įstatyme įtvirtintos bausmės paskirtį ir būtų adekvati padarytai veikai, t. y. bausmė už nusikalstamą veiką atitiktų tos veikos pavojingumo pobūdį bei laipsnį ir kaltinamojo asmenybę.

Kaltinamasis A. D. pripažintas kaltu padaręs dešimt tyčinių nusikaltimų, iš kurių penki priskiriami nesunkių (pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (viena veika) ir pagal BK 300 straipsnio 1 dalį (4 veikos), vienas – apysunkių (pagal BK 222 straipsnio 1 dalį) ir keturi – sunkių nusikaltimų kategorijai (pagal BK 184 straipsnio 2 dalį (viena veika) ir BK 182 straipsnio 2 dalį (trys veikos) (BK 11 straipsnio 3, 4, 5 dalys). Nusikaltimais kėsintasi į svetimą nuosavybę, finansų sistemą ir valdymo tvarką, susijusią su dokumentų klastojimu. Nusikaltimai padaryti tiesiogine tyčia ir, išskyrus vieną, yra baigti, vienas iš kaltinamojo įvykdytų nusikaltimų nutrūko pasikėsinimo stadijoje (pagal BK 182 straipsnio 2 dalį (veika įvykdyta IĮ „B“ atžvilgiu ). Dalis kaltinamojo įvykdytų veikų sudaro idealiąją nusikalstamų veikų sutaptį.

Žemesnės instancijos teismas

Vertinant kaltinamojo A. D. asmenybę, byloje surinktais duomenimis nustatyta, jog jis yra teisiamas septintą kartą (8 t., b. l. 60–92), be to nusikaltimus už kuruos jis šiuo metu yra teisiamas (įvykdytus laikotarpiu nuo 2019 m. spalio 1 d. iki 2020 m. gruodžio 31 d.), jis įvykdė neišnykus teistumui už tyčinio nusikaltimo įvykdymą, už kurį jis buvo nuteistas 2016 m. liepos 5 d. Kauno apygardos teismo nuosprendžiu (minėtu nuosprendžiu jam paskirta galutinė bausmė – 116 MGL (4 368,56 Eur) dydžio bauda sumokėta tik 2020 m. balandžio 20 d.) (BK 27 straipsnio 1 dalis), todėl yra laikomas recidyvistu, jo įvykdyti nusikaltimai nebuvo atsitiktiniai, nes praeityje jis buvo teisiamas už turtinių nusikaltimų padarymą, be kita ko, ankstesniais nuosprendžiais jam skirtos švelnesnės bausmių rūšys (laisvės apribojimas ir bauda) teigiamo poveikio nepadarė, jis toliau darė nusikaltimus, bet jau pavojingesnio pobūdžio (klastojo dokumentus, sukčiavo siekdamas įgyti didelės vertės svetimą turtą), ir šios aplinkybės leidžia teismui spręsti apie kaltinamojo asmenybės didesnį pavojingumą dėl ko jam už padarytas nagrinėjamu atveju nusikalstamas veikas turėtų būti skiriamos išimtinai tik su laisvės atėmimu susijusios bausmės.

Vertindamas kaltinamojo A. D. asmenybę teismas taip pat atsižvelgia į tai, kad duomenų apie jo atžvilgiu galiojančias administracines nuobaudas byloje nėra (8 t., b. l. 56 – 59), jis yra dirbantis, vedęs, augina keturis nepilnamečius vaikus, iš kurių du yra bendri su sutuoktine (10 t., b. l. 9), (duomenys neskelbtini) nesigydė, nesilankė, į (duomenys neskelbtini) per 5 metų laikotarpį nesikreipė dėl konsultacijos ir gydymo (8 t., b. l. 51, 53).

Byloje nustatyta kaltinamojo A. D. atsakomybę lengvinanti aplinkybė, jog jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytas veikas ir nuoširdžiai gailėjosi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė, jog veikas padarė būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

BK 184 straipsnio 2 dalies sankcijoje už kaltinamojo A. D. padarytą nusikaltimą yra numatyta tik viena bausmės rūšis: laisvės atėmimas iki septynerių metų. BK 182 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatyta taip pat tik viena bausmės rūšis: laisvės atėmimas iki aštuonerių metų. BK 182 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos penkios bausmių rūšys: viešieji darbai arba bauda, arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki trejų metų. BK 300 straipsnio 1 dalies sankcijoje yra numatytos trys bausmių rūšys: bauda arba areštas, arba laisvės atėmimas iki trejų metų. BK 222 straipsnio 1 dalies sankcijoje už kaltinamojo padarytą nusikaltimą numatytos taip pat trys bausmių rūšys: bauda arba areštas, arba laisvės atėmimas iki ketverių metų.

Atsižvelgęs į visas kaltinamąjį ir jo padarytas nusikalstamas veikas charakterizuojančias aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje nurodyti bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus kaltinamajam A. D. už kiekvieną padarytą nusikaltimą terminuoto laisvės atėmimo bausmes, jų dydį nustatant artimesnį sankcijose nurodytiems šios bausmės rūšies vidurkiams: pagal BK 184 straipsnio 2 dalį – laisvės atėmimą 2 metams ir 4 mėnesiams; pagal BK 182 straipsnio 2 dalį (dėl veikos UAB „A“ atžvilgiu) – laisvės atėmimą 2 metams ir 8 mėnesiams; pagal BK 300 straipsnio 1 dalį (dėl veikos UAB „A“ atžvilgiu) – laisvės atėmimą 1 metams; pagal BK 22 straipsnio 1 dalyje, 182 straipsnio 2 dalyje (dėl veikos IĮ „B“ atžvilgiu) – laisvės atėmimą 2 metams ir 3 mėnesiams; pagal BK 300 straipsnio 1 dalį (dėl veikos IĮ „B“ atžvilgiu) – laisvės atėmimą 1 metams; pagal BK 182 straipsnio 2 dalį (dėl veikos A. K. atžvilgiu) – laisvės atėmimą 3 metams; pagal BK 300 straipsnio 1 dalį (dėl veikos A. K. atžvilgiu) – laisvės atėmimą 1 metams; pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (dėl veikos UAB „E“ atžvilgiu) – laisvės atėmimą 1 metams ir 3 mėnesiams; pagal BK 300 straipsnio 1 dalį (dėl veikos UAB „E“ atžvilgiu) – laisvės atėmimą 1 metams; pagal BK 222 straipsnio 1 dalį (2004 m. liepos 5 d. įstatymo Nr. IX-2314, įsigaliojusio nuo 2004 m. liepos 13 d., redakcija (Žin., 2004, Nr. 108-4030)) – laisvės atėmimą 1 metams ir 6 mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimi A. D. paskirtos bausmės pagal BK 182 straipsnio 2 dalį (2 veikos ), 22 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 2 dalį ir 184 straipsnio 2 dalį subendrinamos dalinio sudėjimo būdu, prie griežčiausios paskirtos bausmės (pagal BK 182 straipsnio 2 dalį dėl veikos A. K. atžvilgiu paskirtos 3 metų laisvės atėmimo bausmės), iš dalies pridedant švelnesnes bausmes (pagal BK 184 straipsnio 2 dalį – 10 mėnesių, pagal BK 182 straipsnio 2 dalį dėl veikos UAB „A“ atžvilgiu – 1 metus, pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 2 dalį dėl veikos IĮ „B“ atžvilgiu – 8 mėnesius), paskiriant subendrintą bausmę laisvės atėmimą 5 metams ir 6 mėnesiams, kuri, vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalies, 5 dalies 1, 2 punktais bausmių apėmimo būdu subendrinama su bausmėmis paskirtomis pagal BK 300 straipsnio 1 dalį (4 veikos), 182 straipsnio 1 dalį, 222 straipsnio 1 dalį griežtesnei bausmei (5 metams ir 6 mėnesiams) apimant švelnesnes bausmes ir paskiriant A. D. subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 5 metams ir 6 mėnesiams.

Kadangi kaltinamasis A. D. kaltu prisipažino visiškai, byla išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, todėl jam skirta subendrinta bausmė sumažintina vienu trečdaliu, paskiriant jam sumažintą bausmę – 3 metus ir 8 mėnesius (BK 64¹ straipsnio 1, 2 dalys).

Nagrinėjamu atveju taip pat nustatyta, kad A. D. ankstesniu, tai yra 2022 m. vasario 18 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nuosprendžiu yra paskirta laisvės atėmimo bausmė, kuri subendrinta dar su prieš tai priimtu nuosprendžiu paskirta bausme. Todėl spręstinas šiuo, ir anksčiau minėtu nuosprendžiu paskirtų bausmių subendrinimo klausimas.

BK 63 straipsnio 9 dalyje nustatyta, kad pagal šio straipsnio taisykles skiriama bausmė ir tais atvejais, kai po nuosprendžio priėmimo nustatoma, kad asmuo iki nuosprendžio pirmojoje byloje priėmimo dar padarė kitą nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą. Šiuo atveju į bausmės laiką įskaitoma bausmė, visiškai ar iš dalies atlikta pagal ankstesnį nuosprendį.

Įvertinus, tai, kad šiuo nuosprendžiu subendrinus A. D. paskirtas bausmes, galutinė bausmė yra paskirta už sunkius nusikaltimus, o Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. vasario 18 d. nuosprendžiu jis buvo nuteistas už nesunkaus nusikaltimo padarymą (BK 182 straipsnio 1 dalis) 8 mėnesių laisvės atėmimo bausme, kuri buvo subendrinta su Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2021 m. kovo 17 d. nuosprendžiu paskirta 1 metų ir 3 mėnesių laisvės apribojimo bausme taip pat už nesunkų nusikaltimą (BK 182 straipsnio 1 dalis), todėl daroma išvada, kad A. D. padarytos nusikalstamos veikos priskiriamos skirtingoms nusikalstamų veikų kategorijoms pagal BK 11 straipsnį. Dėl to, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 2 punktu, 9 dalimi, šiuo nuosprendžiu ir Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. vasario 18 d. nuosprendžiu paskirtos bausmės subendrinamos jų apėmimo būdu, t. y. griežtesne bausme, paskirta pagal šį nuosprendį, apimant švelnesnę bausmę, paskirtą pagal Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. vasario 18 d. nuosprendį, paskiriant A. D. galutinę subendrintą 3 metų 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, A. D. į paskirtos bausmės laiką įskaitytina atlikta bausmės dalis pagal 2022 m. vasario 18 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nuosprendį.

Kaltinamojo gynėjas prašė teismo taikyti kaltinamojo atžvilgiu BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas ir skirti jam švelnesnę bausmę, nei numatyta įstatyme (10 t., b. l. 40–43).

Pagal BK 54 straipsnio 3 dalį, jeigu straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai paskirti švelnesnę bausmę. Teismų praktikoje suformuluota nuostata, kad pagal BK 54 straipsnio 3 dalį kitokia bausmė, nei numatyta straipsnio, pagal kurį kvalifikuota veika, sankcijoje, paprastai gali būti paskiriama, kai yra išimtinių aplinkybių, o įstatymo numatytos bausmės paskyrimas būtų aiškiai neproporcingas (neadekvatus) konkrečiam baudžiamojo įstatymo pažeidimui, kaltininko asmenybei bei kitoms bylos aplinkybėms. Taigi šis bausmės švelninimo pagrindas sietinas su aplinkybių, apibūdinančių nusikalstamos veikos pavojingumą ir šią veiką padariusį asmenį, visumos vertinimu bei išvada, kad bendros bausmės skyrimo taisyklės nėra pakankamos teisingumo principui įgyvendinti ir teisingai bausmei paskirti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-311/2011, 2K-365/2011, 2K-432/2014, 2K-186-942/2015). Iš esmės turi būti nustatyta tokia visuma aplinkybių, dėl kurių bausmė, nors formaliai ir atitinka visas bausmės skyrimo nuostatas (tai gali būti ir sankcijos minimumas), tačiau nepasiekia visų savo tikslų, nurodytų BK 41 straipsnio 2 dalyje, arba atvirkščiai – pasiekia iš esmės tik vieną – nubaudimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-204-942/2015, 2K-340-648/2017, 2K-64-303/2018).

Vertinant byloje surinktų duomenų visumą, daroma išvada, kad šioje byloje nėra jokių išskirtinių aplinkybių, leidžiančių taikyti A. D. atžvilgiu BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas ir skirti jam švelnesnę, su terminuotu laisvės atėmimu nesusijusią bausmę, kadangi kaltinamasis teisiamas ne pirmą kartą, nagrinėjamu atveju įvykdė net 10 tyčinių nusikaltimų, iš kurių 4 priskiriami sunkių nusikaltimų kategorijai, padarytas turtines žalas nėra atlyginęs ir nors pastaruoju metu jis savo elgesį ėmė keisti teigiama linkme, dirba, kaip nurodė jis pats stengiasi atlyginti žalas, rūpinasi šeima, šios aplinkybės nelaikytinos išskirtinėmis, sąlygojančiomis BK 54 straipsnio 3 dalies taikymą.

Tačiau, teismas sprendžia, jog nagrinėjamu atveju, yra visos sąlygos A. D. atžvilgiu taikyti dalinį paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimą.

BK 75 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, arba ne daugiau kaip penkeriems metams už sunkų nusikaltimą, išskyrus sunkius nusikaltimus, numatytus šio kodekso XV, XVI, XVIII, XX, XXI, XXIII, XXXIII, XXXV, XXXVII, XLIV skyriuose, teismas gali iš dalies atidėti paskirtos bausmės vykdymą. Iš dalies atidėdamas bausmės vykdymą, teismas nustato po teismo nuosprendžio įsiteisėjimo nedelsiant atliktinos laisvės atėmimo bausmės dalį, kuri negali būti trumpesnė kaip šeši mėnesiai ir ilgesnė kaip dveji metai, taip pat nuo vienerių iki trejų metų likusios neatliktos bausmės vykdymo atidėjimo terminą. Bausmės vykdymas pagal šio straipsnio 1, 2, 3 dalis gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo arba asmeniui atlikus tik jos dalį (BK 75 straipsnio 4 dalis). Atidėdamas bausmės vykdymą pagal šio straipsnio 2 ir 3 dalis, teismas paskiria nuteistajam vieną ar kelias tarpusavyje suderintas šio kodekso IX skyriuje numatytas baudžiamojo poveikio priemones, šio straipsnio 1 dalyje nustatytą intensyvią priežiūrą ir (ar) šiame straipsnyje numatytas pareigas (BK 75 straipsnio 5 dalis).

Kaltinamasis A. D. be penkių nesunkių ir vieno apysunkio nusikaltimų, taip pat yra nuteistas ne daugiau kaip penkeriems metams už keturis sunkius nusikaltimus, kurie nepatenka į BK 75 straipsnio 3 dalyje nurodytas išimtis. Įvertinus A. D. asmenybę, t. y. tai, kad išskyrus jo buvusius teistumus jokių kitų jį šiuo metu itin neigiamai charakterizuojančių duomenų nėra gauta, jis ne tik kad pripažino kaltę, nuoširdžiai gailėjosi, bet ir aktyviai keičia praeityje neigiamai vertinamą gyvenimo būdą, dirba, augina mažamečius vaikus, stengiasi atlyginti žalas, todėl teismas sprendžia, jog, vadovaujantis BK 75 straipsnio 3 dalimi, 5 dalies 5 punktu, yra tikslinga iš dalies atidėti jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą, nustatant, kad kaltinamasis A. D. po nuosprendžio įsiteisėjimo nedelsiant privalo atlikti 1 metų laisvės atėmimo bausmės dalį, likusios laisvės atėmimo bausmės dalies vykdymą atidedant 3 metų laikotarpiui ir bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu įpareigojant jį dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje. Teismo vertinimu, būtent tokia kaltinamajam A. D. skiriama nedelsiant atliktinos laisvės atėmimo bausmės dalis ir jos vykdymo dalinis atidėjimas, atsižvelgiant į visas kaltinamąjį ir jo padarytas nusikalstamas veikas charakterizuojančias aplinkybes, neprieštaraus teisingumo principui bei padės pasiekti bausmės tikslus ir užtikrins bausmės paskirtį.

V. Dėl nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimo

Asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam (kaltinamajam) ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį (BPK 109 straipsnis). Civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal BPK nuostatas, tačiau, kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo šis kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms. Teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta (BPK 113 straipsnis, 115 straipsnio 1 dalis). Sprendimą patenkinti civilinį ieškinį teismas priima tuo atveju, kai, remdamasis byloje esančiais įrodymais, nustato, kad ieškinys yra pagrįstas, t. y. fiziniam ar juridiniam asmeniui padaryta turtinė ar neturtinė žala; kaltinamojo veikoje yra nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių; tarp kaltinamojo veikos ir atsiradusios žalos yra priežastinis ryšys.

Žemesnės instancijos teismas

Turtinė žala padaroma tada, kai nusikalstama veika pažeidžiami asmens turtiniai interesai. BPK 109 straipsnyje yra nustatyta, kad turtinė žala gali būti civilinio ieškinio baudžiamojoje byloje dalykas, tačiau turtinės žalos samprata suformuluota Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.249 straipsnio 1 dalyje, pagal kurią žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Pagal teismų praktiką turtinė žala turi būti atlyginama laikantis visiško nuostolių atlyginimo principo, todėl teisingas žalos atlyginimas reiškia tai, kad sprendžiant ginčus dėl žalos atlyginimo teismas turi nustatyti tikrąjį žalos dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-117/2010, Nr. 2K-168-211/2018).

CK 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Šio straipsnio 2 dalyje, be kita ko, nurodyta, kad neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais.

Taigi teismas privalo vadovautis CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nurodytais kriterijais – privalo nustatyti neturtinės žalos dydį, jos pasekmes, įvertinti šią žalą padariusio asmens kaltę, turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį ir kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes. Visais atvejais neturtinės žalos padarymo faktas ir jos ryšys su padarytu nusikaltimu turi būti nustatomas vertinant bylos duomenis, o ne vien preziumuojamas. Neturtinės žalos atlyginimas remiantis išimtinai nukentėjusiojo pateikiamu ieškiniu, neįrodinėjant žalos fakto ir dydžio, yra nesuderinamas su teisingo baudžiamojo proceso principais (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-128-511/2022).

CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog skolininkas taip pat privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. CK 6.210 straipsnio 1 dalis nustato, jog terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Šios CK normos reguliuoja kreditoriaus ir skolininko santykius, kylančius iš sutartinių santykių, tačiau kasacinės instancijos teismo praktikoje procesinės palūkanos yra priteisiamos ir bylose, kai žala kyla iš delikto (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-41/2012, Nr. 3K-7-144/2014, Nr. 3K-3-156-687/2015, Nr. 3K-3-452-415/2016, Nr. 3K-3-235-1075/2018, Nr. 3K-3-217-690/2018 ir kt.). Šios palūkanos priteisiamos visais atvejais, jei byloje yra pareikštas reikalavimas tokias palūkanas skaičiuoti ir ieškinys tenkinamas. Plenarinė sesija baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-75-788/2019 išaiškino, kad teismai, priimdami nuosprendį ir tenkindami baudžiamojoje byloje pareikštą civilinį ieškinį bei priteisdami turtinės ir (ar) neturtinės žalos atlyginimą, esant atitinkamam civilinio ieškovo reikalavimui, privalo priteisti ir procesines palūkanas, nustatytas CK 6.37 straipsnio 2 dalyje. Nors procesinės palūkanos nepriskiriamos atlygintinos žalos kategorijai, tačiau šio klausimo išsprendimas baudžiamojoje byloje atitinka civilinio ieškinio baudžiamajame procese instituto paskirtį kuo efektyviau įgyvendinti nukentėjusio asmens teisę gauti padarytos žalos atlyginimą.

Dėl UAB „A“ civilinio ieškinio

Civilinės ieškovės UAB „A“ atstovas direktorius D. P. įmonės vardu pateikė civilinį ieškinį, kuriuo prašo priteisti iš A. D. 28 510 eurų turtinę žalą ir 6 procentus metinių palūkanų už priteistą sumą iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos. Civiliniame ieškinyje nurodo, jog civilinės ieškovės turtinę žalą sudaro už transporto priemonę sumokėta kaina – 25 410 eurų, vilkiko transportavimo į (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) uostą išlaidos – 600 eurų bei negautos pajamos – 2500 eurų (2 t., b. l. 142–154). Vyriausiosios tyrėjos nutarimu UAB „A“ buvo pripažinta byloje civiline ieškove (2 t., b. l. 155). Nagrinėjamu atveju nustatyta, jog dėl A. D. neteisėtų veiksmų, tai yra jam suklastojus žinomai netikrą dokumentą (PVM sąskaitą-faktūrą) ir jį panaudojus, siekiant apgaule įgyti svetimą – UAB „A“ turtą – pinigus, iš UAB „A“ sąskaitos į A. D. sąskaitą buvo pervesti pinigai – 25 410 eurų už vilkiką ir puspriekabę, kurie negrąžinti, vilkiko su puspriekabe UAB „A“ neįgijo, be to UAB „A“ patyrė dėl to papildomų išlaidų – 600 eurų ir negavo 2 500 eurų pajamų, todėl pripažintina, kad UAB „A “ padaryta 28 510 eurų turtinė žala (CK 6.249 straipsnio 1 dalis). Civilinės ieškovės UAB „A“ atstovai teisminio bylos nagrinėjimo metu įmonės civilinį ieškinį palaikė, prašė jį teismo tenkinti, sumą mažinant 1000 eurų, kurią atlygino kaltinamasis (9 t., b. l. 136, 10 t., b. l. 40). Kaltinamasis A. D. dėl civilinės ieškovės UAB „A“ civilinio ieškinio neprieštaravo (9 t., b. l. 130).

Bylos duomenimis taip pat nustatyta, kad kaltinamojo A. D. nusikalstama veika civilinei ieškovei UAB „A“ padaryta minėto dydžio žala yra pagrįsta byloje esančiais įrodymais (2 t., b. l. 149–153), be to ji yra iš dalies atlyginta, kaltinamasis civilinei ieškovei yra sumokėjęs 1 000 eurų (10 t., b. l. 100), todėl civilinės ieškovės UAB „A“ civilinis ieškinys tenkinamas iš dalies ir prašomas priteisti turtinės žalos dydis mažintinas iš kaltinamojo A. D. priteisiant 27 510 eurų turtinei žalai atlyginti.

Be to, įvertinus aptartą teisinį reguliavimą ir formuojamą teismų praktiką, o taip pat tai, kad kaltinamajam A. D. šiuo nuosprendžiu paskirta reali laisvės atėmimo bausmė, o atlikdamas laisvės atėmimo bausmę jis veikiausiai neturės kurį laiką galimybių dirbti ir gauti pajamų, turtinė žala iš jo priteista kaip iš fizinio asmens, todėl konstatuojama, kad nagrinėjamoje byloje civilinei ieškovei UAB „A“ iš kaltinamojo A. D. priteisiamos ne prašomos 6, bet 5 procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistos turtinės žalos sumos, palūkanas skaičiuojant nuo kaltinamojo nedelsiant atliktinos laisvės atėmimo bausmės atlikimo dienos iki visiško žalos atlyginimo.

Dėl IĮ „B“ ir A. K. civilinių ieškinių

Nukentėjusysis ir civilinis ieškovas A. K. byloje pateikė civilinį ieškinį, kuriuo prašo priteisti iš A. D. 69 000 eurų turtinės žalos atlyginimo (9 t., b. l. 50–56). Civilinės ieškovės IĮ „B“ atstovas vadovas R. S. įmonės vardu taip pat pateikė civilinį ieškinį, kuriuo prašo priteisti iš A. D. 5 324 eurų turtinę žalą, kurią sudaro 5 324 eurų tiesiogiai patirta žala dėl sumokėto avanso ir 11 eurų patirti nuostoliai dėl mokesčio už kelius, o taip pat 1000 eurų neturtinę žalą ir 5 procentus metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo ieškinio pateikimo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (2 t., b. l. 161–167).

Byloje surinkti įrodymai patvirtina, jog nukentėjusysis ir civilinis ieškovas A. K. 2019 m. spalio 21 d. atliko 69 000 eurų pavedimą į UAB „C“ atsiskaitomąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) , esančią AB SEB banke už vilkiką „Volvo FH“ ir puspriekabę „Krone SD“. Šios gautos piniginės lėšos buvo registruotos UAB „C“ buhalterinėje apskaitoje 2019 metais, kaip avansu sumokėtos lėšos (5 t., b. l. 195), o taip pat į tą pačią UAB „C“ atsiskaitomąją sąskaitą buvo pervestos 2020 m. rugpjūčio 24 d. iš IĮ „B“ piniginės lėšos – 5 324 eurai, nurodant jog mokama už žemagrindę puspriekabę „Kaessbohrer“ (4 t., b. l. 81), taigi daroma išvada, kad UAB „C“ minėtas pinigines lėšas gavo. Nagrinėjamoje byloje taip pat nustatyta, kad Kauno apygardos teismo 2020 m. gruodžio 3 d. nutartimi, kuri įsiteisėjo 2021 m. vasario 11 d. UAB „C“, buvo iškelta bankroto byla, nemokumo administratoriumi paskirta MB „(duomenys neskelbtini)“.

UAB „C“ buhalterinės apskaitos dokumentų duomenimis šiai įmonei priklausė turtas (įskaitant pinigines lėšas kasoje ), kurio bendra suma 125 477,09 eurų (o taip pat įranga, kurios įsigijimo vertė 1745,02 eurų, A. D. be teisinio pagrindo išmokėti grynieji pinigai – 15 000 eurų ir UAB „C“ skolininkų A. D. asmeniškai sumokėta pinigų suma – 7223 eurai), tačiau įmonės vadovas t. y. kaltinamasis A. D. BUAB „C“ administratoriui šio turto neperdavė. Kauno apygardos teismo 2022 m. sausio 17 d. sprendimu asmeniškai iš A. D. buvo priteista bankrutavusiai UAB „C“ iš viso 148 590,93 eurų žala ir 5 procentų metinės palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo (10 t., b. l. 19–25). BUAB „C“ kreditoriai, tarp kurių buvo nukentėjusysis ir civilinis ieškovas A. K. (kreditorinio reikalavimo dydis 6 962,10 eurų, sudaro 66,65 proc.) bei civilinė ieškovės IĮ „B“ atstovas (kreditorinio reikalavimo dydis 6 308,39 eurų, sudaro 6,04 proc.) nusprendė šią reikalavimo teisę parduoti trečiajam asmeniui UAB „(duomenys neskelbtini)“ (10 t., b. l. 11–18), todėl darytina išvada, kad nukentėjusysis ir civilinis ieškovas A. K. ir civilinė ieškovė IĮ „B“, kaip BUAB „C“ kreditoriai pasirinko teisinį būdą ne tiesiogiai išsiieškoti patirtą turtinę žalą iš kaltinamojo A. D., bet perleisti šią reikalavimo teisę trečiajam asmeniui, o iš gautų lėšų padengti bankroto administravimo išlaidas. Taigi, jie suprato ir negalėjo nesuprasti, kad kreditorių susirinkime nubalsavę parduoti teismo priteistą ir aukščiau aptartą iš A. D. skolą dėl padarytos žalos, jie neteks reikalavimo patenkinimo dėl jiems padarytos šioje byloje pareikštuose ieškiniuose nurodomos tiesioginės turtinės žalos. Nagrinėjamos bylos kontekste svarbu paminėti ir tai, kad bylos duomenimis nustatyta aplinkybė, jog tretysis asmuo UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsigijęs šią skolą vykdo tolimesnius priteistos sumos išieškojimo veiksmus (10 t., b. l. 32–34). Tokiu atveju dvigubas išieškojimas yra negalimas, prieštaraujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams (CK 1.5 straipsnis). Todėl šioje nagrinėjamoje byloje nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo A. K. teikiamas civilinis ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo bei civilinės ieškovės IĮ „B“ teikiamas civilinis ieškinys dalyje dėl tiesioginės turtinės žalos (5 324 eurų) atlyginimo laikomi nepagrįstais ir atmetami. Tačiau teismas laiko pagrįstu civilinės ieškovės IĮ „B“ reikalavimą dėl 11 eurų patirtų nuostolių priteisimo, susijusių su jos sumokėtu mokesčiu už kelius, kuriuos ji patyrė dėl neteisėtų kaltinamojo veiksmų, atsiradę nuostoliai yra priežastiniu ryšiu susiję su kaltinamojo įvykdytomis nusikalstamomis veikomis (sukčiavimu ir dokumento suklastojimu ir jo panaudojimu), ši suma pagrįsta byloje esančiais įrodymais, todėl teismo priteistina (2 t., b. l. 166), o taip pat priteisiamos ir 5 procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistos turtinės žalos sumos, palūkanas skaičiuojant nuo kaltinamojo nedelsiant atliktinos laisvės atėmimo bausmės atlikimo dienos iki visiško žalos atlyginimo.

Kaip minėta aukščiau civilinė ieškovė IĮ „B“ taip pat prašė teismo priteisti iš A. D. 1000 eurų neturtinės žalos atlyginimo, civiliniame ieškinyje nurodė, kad dėl neteisėtų A. D. veiksmų civilinė ieškovė patyrė neturtinę žalą, jai teko atsipašyti klientų, perkėlinėti paslaugos suteikimo datą, o galiausiai pasakyti, kad paslauga nebus suteikta, dėl to pablogėjo įmonės reputacija, buvo pažeminta kitų asmenų akyse, sumažėjo įmonės socialiniai ryšiai bei klientų – užsakovų ratas (2 t., b. l. 164). Apklaustas teisme civilinės ieškovės atstovas pareiškė, jog palaiko tai, kas nurodyta civiliniame ieškinyje (9 t., b. l. 190–191). Šiuo nagrinėjamu atveju pažymėtina, kad civilinė ieškovė turi pareigą įrodyti ne tik turtinės, bet ir neturtinės žalos padarymo faktą ir jos dydį. Tuo tarpu civilinė ieškovė IĮ „B“ civiliniame ieškinyje tik deklaratyviai nurodė, kad dėl kaltinamojo nusikalstamų veiksmų pablogėjo įmonės reputacija, ji buvo pažeminta kitų asmenų akyse, sumažėjo įmonės socialiniai ryšiai bei klientų – užsakovų tačiau, kaip konkrečiai pasireiškė jai padaryta neturtinė žala, pavyzdžiui, kaip konkrečiai dėl padarytos nusikalstamos veikos pablogėjo jos dalykinė reputacija, kokios aplinkybės rodo, kad tai turėjo neigiamos įtakos įmonės klientų pasitikėjimu įmone, kiek ji jų prarado, kokios trukmės buvo žalą darantys veiksniai ir kt. civiliniame ieškinyje nenurodyta, bet to apklausiamas teisme civilinės ieškovės atstovas papildomų paaiškinimų dėl patirtos neturtinės žalos aplinkybių ar jos dydžio nenurodė, įrodymų nepateikė (9 t., b. l. 190–191), todėl civilinės ieškovės IĮ „B“ civilinis ieškinys dalyje dėl neturtinės žalos atlyginimo atmetamas kaip nepagrįstas.

VI. Kiti nuosprendžiu spręstini klausimai

Kaltinamajam A. D. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (8 t., b. l. 167–169) paliekama galioti iki bausmės vykdymo pradžios vykdant įsiteisėjusį nuosprendį, po to panaikintina.

BPK 106 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo patirtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti.

Civilinės ieškovė UAB „A“ pateikė teismui prašymą priteisti jos naudai iš kaltinamojo A. D. bylinėjimosi išlaidas. Baudžiamojoje byloje yra pateiktos PVM Sąskaitos faktūros, sąskaitų išrašai, mokėjimų nurodymų patvirtinimai, iš kurių matyti, kad civilinė ieškovė UAB „A“ už advokato Artūro Andriukaičio teiktą teisinę pagalbą, tai yra už civilinio ieškinio rengimą, atstovavimą viso ikiteisminio tyrimo metu ir teisiamajame posėdyje yra sumokėjusi advokatų profesinei bendrijai „Černiauskas ir partneriai“ iš viso 2 994,76 eurų (9 t., 111–123, 181–186, 10 t., b. l. 1–8). Pažymėtina, kad viena iš civilinio ieškovo dalyvavimo savo teisių gynimo baudžiamajame procese formų yra atstovo advokato pagalba surašant civilinį ieškinį ir civilinio ieškovo atstovavimas. Dėl to civilinės ieškovės turėtos realios išlaidos dėl atstovo advokato suteiktų teisinių paslaugų turi būti apmokėtos. Atsižvelgiant į tai, kad UAB „A“ turėjo realių išlaidų dėl advokato jai suteiktų teisinių paslaugų, patirtos išlaidos yra proporcingos ir pagrįstos, kaltinamasis dėl šių išlaidų priteisimo neprieštaravo, todėl civilinės ieškovės UAB „A“ prašymas tenkinamas ir jai iš A. D. išieškotinos turėtos išlaidos advokato paslaugoms apmokėti – 2 994,76 eurų.

Civilinė ieškovė IĮ „B“ taip pat pateikė teismui prašymą priteisti jos naudai iš kaltinamojo A. D. bylinėjimosi išlaidas. Baudžiamojoje byloje yra pateikti mokėjimo nurodymai ir išankstinės sąskaitos, iš kurių matyti, kad civilinė ieškovė IĮ „B“ už advokatės S. B. teiktą teisinę pagalbą, tai yra už pareiškimo dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo ir civilinio ieškinio parengimą yra sumokėjusi advokatų profesinei bendrijai „Vasiliauskas ir partneriai“ iš viso 968 eurus (8 t., b. l. 180–185). Civilinės ieškovės turėtos realios išlaidos dėl atstovės advokatės suteiktų teisinių paslaugų turi būti apmokėtos, nes civilinė ieškovė gaudama teisinęs pagalbą nagrinėjamu atveju įgyvendino savo procesines teises. Atsižvelgiant į tai, kad IĮ „B“ turėjo realių išlaidų dėl advokatės jai suteiktų teisinių paslaugų, patirtos išlaidos yra proporcingos ir pagrįstos, kaltinamasis dėl šių išlaidų priteisimo neprieštaravo, todėl civilinės ieškovės IĮ „B“ prašymas tenkinamas ir jai iš A. D. išieškotinos turėtos išlaidos advokato paslaugoms apmokėti – 968 eurų.

Nagrinėjamoje byloje buvo gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Klaipėdos skyriaus 2022 m. rugsėjo 9 d. pažyma Nr. (duomenys neskelbtini) dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų. Pažymoje nurodyta, kad už A. D. teiktą antrinę teisinę pagalbą, valstybės naudai priteistina antrinės teisinės pagalbos išlaidų suma – 231,67 eurų (9 t., b. l. 147–152). BPK 106 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamajam A. D. paskyrus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimo baudžiamosiose bylose koordinatoriaus parinktą gynėją jis šioje byloje teisinės pagalbos kaltinamajam faktiškai nesuteikė, teisiamajame posėdyje nedalyvavo ir jo interesų negynė, nes kaltinamasis į teisiamąjį posėdį pasikvietė savo pasirinktą gynėją, be to bylos duomenimis nustatyta, jog kaltinamojo turtinė padėtis yra itin sunki, jis turi didelių finansinių įsipareigojimų, vadovaudamasi teisingumo, protingumo principais, teismas sprendžia, kad valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos, iš A. D. neišieškotinos.

Daiktas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: kompaktinė plokštelė su UAB „C“ sąskaitų išrašais, nuosprendžiui įsiteisėjus, paliekama baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) (teisminio proceso Nr. (duomenys neskelbtini)), kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiaga (4 t., b. l. 155, BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 298 straipsniu, 301–302 straipsniais, 303 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 304–305 straipsniais, 307 – 308 straipsniais, 313 straipsniu,

nusprendžia:

A. D. pripažinti kaltu:

- padarius nusikaltimą, numatytą BK 184 straipsnio 2 dalyje, ir skirti jam bausmę – laisvės atėmimą 2 (dvejiems) metams ir 4 (keturiems) mėnesiams;

- padarius nusikaltimą, numatytą BK 182 straipsnio 2 dalyje (dėl veikos UAB „A“ atžvilgiu), ir skirti jam bausmę – laisvės atėmimą 2 (dvejiems) metams ir 8 (aštuoniems) mėnesiams;

- padarius nusikaltimą, numatytą BK 300 straipsnio 1 dalyje (dėl veikos UAB „A“ atžvilgiu), ir skirti jam bausmę – laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams;

- padarius nusikaltimą, numatytą BK 22 straipsnio 1 dalyje, 182 straipsnio 2 dalyje (dėl veikos IĮ „B“ atžvilgiu), ir skirti jam bausmę – laisvės atėmimą 2 (dvejiems) metams ir 3 (trims) mėnesiams;

- padarius nusikaltimą, numatytą BK 300 straipsnio 1 dalyje (dėl veikos IĮ „B“ atžvilgiu), ir skirti jam bausmę – laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams;

- padarius nusikaltimą, numatytą BK 182 straipsnio 2 dalyje (dėl veikos A. K. atžvilgiu), ir skirti jam bausmę – laisvės atėmimą 3 (trims) metams;

- padarius nusikaltimą, numatytą BK 300 straipsnio 1 dalyje (dėl veikos A. K. atžvilgiu), ir skirti jam bausmę – laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams;

- padarius nusikaltimą, numatytą BK 182 straipsnio 1 dalyje (dėl veikos UAB „E“ atžvilgiu), ir skirti jam bausmę – laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams ir 3 (trims) mėnesiams;

- padarius nusikaltimą, numatytą BK 300 straipsnio 1 dalyje (dėl veikos UAB „E“ atžvilgiu), ir skirti jam bausmę – laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams;

- padarius nusikaltimą, numatytą BK 222 straipsnio 1 dalyje (2004 m. liepos 5 d. įstatymo Nr. IX-2314, įsigaliojusio nuo 2004 m. liepos 13 d., redakcija (Žin., 2004, Nr. 108-4030)), ir skirti jam bausmę - laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams ir 6 (šešiems) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimi A. D. paskirtas bausmes pagal BK 182 straipsnio 2 dalį (2 veikos ), 22 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 2 dalį ir 184 straipsnio 2 dalį subendrinti dalinio sudėjimo būdu, prie griežčiausios paskirtos bausmės, iš dalies pridedant švelnesnes bausmes, ir paskirti jam subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 5 (penkiems) metams ir 6 (šešiems) mėnesiams, kurią, vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalies, 5 dalies 1, 2 punktais subendrinti bausmių apėmimo būdu su bausmėmis paskirtomis pagal BK 300 straipsnio 1 dalį (4 veikos), 182 straipsnio 1 dalį, 222 straipsnio 1 dalį griežtesnei bausmei apimant švelnesnes ir paskirti A. D. subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 5 (penkiems) metams ir 6 (šešiems) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, šiuo nuosprendžiu paskirtą subendrintą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti A. D., sumažintą bausmę – laisvės atėmimą 3 (trims) metams ir 8 (aštuoniems) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 2 punktu, 9 dalimi, šiuo nuosprendžiu paskirtą sumažintą laisvės atėmimo bausmę apėmimo būdu subendrinti su Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. vasario 18 d. nuosprendžiu paskirta bausme, tai yra griežtesnei bausmei, paskirtai pagal šį nuosprendį, apimant švelnesnę bausmę, paskirtą pagal Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. vasario 18 d. nuosprendį ir A. D. paskirti galutinę subendrintą 3 (trijų) metų ir 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, į paskirtosios laisvės atėmimo bausmės laiką įskaityti A. D. bausmės dalį, atliktą pagal Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. vasario 18 d. nuosprendį.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 3 dalimi, 5 dalies 5 punktu, A. D. iš dalies atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą, nustatant, kad jis po nuosprendžio įsiteisėjimo nedelsiant privalo atlikti 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmės dalį, o likusios neatliktos laisvės atėmimo bausmės dalies vykdymą atidėti 3 (trims) metams, bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu įpareigojant A. D. dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo faktinio nuteistojo sulaikymo dienos vykdant įsiteisėjusį nuosprendį.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti galioti iki bausmės vykdymo pradžios.

Civilinės ieškovės UAB „A“ civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir UAB „A“ iš A. D. priteisti 27 510 Eur (dvidešimt septynis tūkstančius penkis šimtus dešimt eurų) turtinei žalai atlyginti, ir 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas nuo jai priteistos turtinės žalos, skaičiuojant jas nuo A. D. nedelsiant atliktinos laisvės atėmimo bausmės atlikimo dienos iki visiško žalos atlyginimo, likusioje dalyje civilinį ieškinį atmesti.

Civilinės ieškovės IĮ „B“ civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir IĮ „B“ iš A. D. priteisti 11 Eur (vienuolika eurų) turtinei žalai atlyginti, ir 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas nuo jai priteistos turtinės žalos, skaičiuojant jas nuo A. D. nedelsiant atliktinos laisvės atėmimo bausmės atlikimo dienos iki visiško žalos atlyginimo, likusioje dalyje civilinį ieškinį atmesti.

Nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo A. K. civilinį ieškinį atmesti.

Išieškoti iš A. D. civilinei ieškovei UAB „A“ 2 994,76 Eur (du tūkstančius devynis šimtus devyniasdešimt keturis eurus ir septyniasdešimt šešis euro centus) išlaidų advokato paslaugoms apmokėti.

Išieškoti iš A. D. civilinei ieškovei IĮ „B“ 968 Eur (devynis šimtus šešiasdešimt aštuonis eurus) išlaidų advokato paslaugoms apmokėti.

Neišieškoti iš A. D. valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų.

Daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: kompaktinę plokštelę su UAB „C“ sąskaitų išrašais, nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) (teisminio proceso Nr. (duomenys neskelbtini), kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiagą.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos apeliaciniam teismui, skundą paduodant per Kauno apygardos teismą.

Teisėja Laima Šeputienė