Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.2.1; 1.1.8.1.1; 1.1.8.1.2; 1.1.10.1; 1.2.14.5.1; 1.2.14.5.2.1; 1.2.14.7.2.1; 1.2.18.10; 1.2.29.1.1; 2.1.15.1.1; 2.1.15.3.2; 2.4.6.1

NUTARTIS.

2023 m. rugsėjo 14 d.

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Evaldo Gražio, Vitalijos Norkūnaitės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos) ir Lino Šiukštos,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka vaizdo konferencijos būdu išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. D. gynėjo Mindaugo Vagonio bei nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo A. K. apeliacinius skundus dėl Kauno apygardos teismo 2023 m. sausio 16 d. nuosprendžio, kuriuo:

- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 184 straipsnio 2 dalį – laisvės atėmimu 2 metams 4 mėnesiams;

- pagal BK 182 straipsnio 2 dalį (dėl veikos UAB „P.“ atžvilgiu) – laisvės atėmimu 2 metams 8 mėnesiams;

- pagal BK 300 straipsnio 1 dalį (dėl veikos UAB „P.“ atžvilgiu) – laisvės atėmimu 1 metams;

- pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 2 dalį (dėl veikos IĮ „A.“ atžvilgiu) – laisvės atėmimu 2 metams 3 mėnesiams;

- pagal BK 300 straipsnio 1 dalį (dėl veikos IĮ „A.“ atžvilgiu) – laisvės atėmimu 1 metams;

- pagal BK 182 straipsnio 2 dalį (dėl veikos A. K. atžvilgiu) – laisvės atėmimu 3 metams;

- pagal BK 300 straipsnio 1 dalį (dėl veikos A. K. atžvilgiu) – laisvės atėmimu 1 metams;

- pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (dėl veikos UAB „S. P.“ atžvilgiu) – laisvės atėmimu 1 metams 3 mėnesiams;

- pagal BK 300 straipsnio 1 dalį (dėl veikos UAB „S. P.“ atžvilgiu) – laisvės atėmimu 1 metams;

- pagal BK 222 straipsnio 1 dalį (2004 m. liepos 5 d. įstatymo Nr. IX-2314, įsigaliojusio nuo 2004 m. liepos 13 d., redakcija) – laisvės atėmimu 1 metams 6 mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis A. D. paskirtos bausmės pagal BK 182 straipsnio 2 dalį (2 veikos), BK 22 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 2 dalį ir BK 184 straipsnio 2 dalį subendrintos dalinio sudėjimo būdu, prie griežčiausios paskirtos bausmės, iš dalies pridedant švelnesnes bausmes, ir jam paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 5 metams 6 mėnesiams, kuri, vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 1, 2 punktais, subendrinta bausmių apėmimo būdu su bausmėmis, paskirtomis pagal BK 300 straipsnio 1 dalį (4 veikos), BK 182 straipsnio 1 dalį, BK 222 straipsnio 1 dalį, griežtesnei bausmei apimant švelnesnes, ir A. D. paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 5 metams 6 mėnesiams.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1, 2 dalimis, paskirta subendrinta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir A. D. paskirta sumažinta bausmė – laisvės atėmimas 3 metams 8 mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 2 punktu, 9 dalimi, paskirta sumažinta bausmė apėmimo būdu subendrinta su Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. vasario 18 d. nuosprendžiu paskirta bausme, tai yra griežtesnei bausmei, paskirtai pagal šį nuosprendį, apimant švelnesnę bausmę, paskirtą pagal Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. vasario 18 d. nuosprendį, ir A. D. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 3 metams 8 mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, į bausmės laiką įskaityta A. D. bausmės dalis, atlikta pagal Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. vasario 18 d. nuosprendį.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 3 dalimi, 5 dalies 5 punktu, A. D. iš dalies atidėtas paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas, nustatant, kad jis po nuosprendžio įsiteisėjimo nedelsiant privalo atlikti 1 metų laisvės atėmimo bausmės dalį, o likusios neatliktos laisvės atėmimo bausmės dalies vykdymas atidėtas 3 metams, bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu įpareigojant A. D. dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje.

Nuspręsta bausmės pradžią skaičiuoti nuo faktinio nuteistojo sulaikymo dienos vykdant įsiteisėjusį nuosprendį.

Nuspręsta civilinės ieškovės UAB „P.“ civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir UAB „P.“ iš A. D. priteisti 27 510 Eur turtinei žalai atlyginti ir 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo jai priteistos turtinės žalos, skaičiuojant jas nuo A. D. nedelsiant atliktinos laisvės atėmimo bausmės atlikimo dienos iki visiško žalos atlyginimo, likusioje dalyje civilinį ieškinį atmesti.

Nuspręsta civilinės ieškovės IĮ „A.“ civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir IĮ „A.“ iš A. D. priteisti 11 Eur turtinei žalai atlyginti ir 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo jai priteistos turtinės žalos, skaičiuojant jas nuo A. D. nedelsiant atliktinos laisvės atėmimo bausmės atlikimo dienos iki visiško žalos atlyginimo, likusioje dalyje civilinį ieškinį atmesti.

Nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo A. K. civilinis ieškinys atmestas.

Nuspręsta išieškoti iš A. D. civilinei ieškovei UAB „P.“ 2 994,76 Eur išlaidų advokato paslaugoms apmokėti.

Nuspręsta išieškoti iš A. D. civilinei ieškovei IĮ „A.“ 968 Eur išlaidų advokato paslaugoms apmokėti.

Nuspręsta neišieškoti iš A. D. valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžio esmė

1. A. D. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 184 straipsnio 2 dalį už tai, kad laikotarpiu nuo 2019 m. sausio 25 d. iki 2021 m. vasario 18 d., būdamas uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „D.“, į. k. (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini), direktoriumi ir pagal 2000 m. liepos 13 d. Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo Nr. VIII-1835 (2017 m. lapkričio 21 d. įstatymo Nr. XIII-784, įsigaliojusio nuo 2017 m. lapkričio 29 d., redakcija) 37 straipsnio 10 dalį, 12 dalies 1 punktą, būdamas atsakingas už bendrovės veiklos organizavimą bei jos tikslų įgyvendinimą, turėdamas teisę veikti bendrovės vardu, 2019 m. spalio 4 d. atstovaudamas UAB „D.“ sudarė su M. Č. IĮ „M.“, į. k. (duomenys neskelbtini), atstovaujamos laikinai einančiu direktoriaus pareigas P. Č., vilkiko „Mercedes Benz Actros“, kurio valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), ir puspriekabės „Krone“, kurios valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), nuomos sutartis Nr. 19/48/N ir Nr. 19/49/N, po ko 2019 m. spalio 4 d. turto priėmimo-perdavimo aktais Nr. 19/48/N ir Nr. 19/49/N, minėtas transporto priemones ši įmonė perdavė UAB „D.” naudotis laikotarpiui nuo 2019 m. spalio 4 d. iki 2020 m. spalio 3 d., po to ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, bet ne vėliau kaip 2020 m. balandžio 10 d. A. D. pasiūlius M. Č. IĮ „M.“ autogaražo vadovui D. Č. šias transporto priemones parduoti UAB „D.“, 2020 m. balandžio 10 d. M. Č. IĮ „M.“ buhalterei G. B. išrašius 2020 m. balandžio 10 d. PVM sąskaitą faktūrą Serija MTR Nr. 0158381, 32 670 eurų sumai, UAB „D.“ apmokėjimui, A. D. už vilkiką ir puspriekabę nesumokėjo ir pažeisdamas nuomos sutarties Nr. 19/48/N bendrųjų sąlygų 3.2 punktą (nuomininkas įsipareigoja laikytis transporto priemonės naudojimosi taisyklių, išdėstytų šioje sutartyje, naudoti transporto priemonę tausojančiai, tvarkingai, bet imtis visų priemonių, kad būtų išvengta nuomotojo teisių apribojimo perduodamai naudoti transporto priemonei iš trečiųjų asmenų pusės), 5.6 punktą (nuomininkas ar transporto priemonės vairuotojas privalo saugoti transporto priemonės dokumentus ir raktus nuo trečiųjų asmenų), nuomos sutarties Nr. 19/49/N bendrųjų sąlygų 3.1 punktą (nuomininkas neturi teisės be nuomotojo sutikimo subnuomoti transporto priemones tretiesiems asmenims), nenustatytu laiku, bet ne vėliau kaip iki 2020 m. balandžio 6 d., žinodamas, kad vilkikas „Mercedes Benz Actros“, kurio valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), ir puspriekabė „Krone“, kurios valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), UAB „D.“ nuosavybės teise nepriklauso, minėtas transporto priemones neteisėtai pardavė UAB „P.“, į. k. (duomenys neskelbtini), ir tokiu būdu iššvaistė jo žinioje buvusį didelės vertės svetimą M. Č. IĮ „M.“ turtą, tuo M. Č. IĮ „M.“ padarė didelę – 32 670 eurų žalą.

2. A. D. taip pat pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 182 straipsnio 2 dalį ir BK 300 straipsnio 1 dalį už tai, kad laikotarpiu nuo 2019 m. sausio 25 d. iki 2021 m. vasario 18 d., būdamas UAB „D.“, į. k. (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini), direktoriumi, turėdamas nusikalstamą tikslą apgaule savo naudai įgyti didelės vertės svetimą turtą, nenustatytu laiku, bet ne vėliau kaip iki 2020 m. balandžio 10 d., nenustatytoje vietoje susitarė su M. Č. IĮ „M.“, į. k. (duomenys neskelbtini), atstovu, autogaražo vadovu D. Č. dėl M. Č. IĮ „M.“ priklausančių vilkiko „Mercedes Benz Actros“, kurio valstybinis numeris Nr. (duomenys neskelbtini), ir puspriekabės „Krone“, kurios valstybinis numeris Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuos iš šios įmonės nuomos sutarčių Nr. 19/48/N ir Nr. 19/49/N, pagrindu nuomojosi UAB „D.“, pirkimo, 2020 m. balandžio 10 d. M. Č. IĮ „M.“ buhalterei išrašius apmokėjimui 2020 m. balandžio 10 d. sąskaitą faktūrą Serija MTR Nr. 0158381, 32 670 eurų sumai už šias transporto priemones nesumokėjo, o nenustatytu laiku, bet ne vėliau kaip iki 2020 m. balandžio 6 d., panaudodamas apgaulę, žinodamas, kad vilkikas „Mercedes Benz Actros“, kurio valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), ir puspriekabė „Krone“, kurios valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), UAB „D.“ nuosavybės teise nepriklauso, išrašė ir pateikė per tarpininką D. Š. UAB „P.“ direktoriui D. P. UAB „P.“, išrašytą suklastotą tikrą išankstinę 2020 m. balandžio 6 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. 20200406, kad minėtos transporto priemonės priklauso UAB „D.“, apmokėjimui į asmeninę A. D. banko sąskaitą, pagal kurią UAB „P.“ 2020 m. balandžio 6 d. pervedė iš „P.“ AB SEB banke esančios banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), į A. D. asmeninę AB SEB banke, esančią sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), 25 410 eurų ir tokiu būdu suklastojo tikrą dokumentą, ir šį dokumentą panaudojo apgaule savo naudai įgyjant didelės vertės svetimą turtą – UAB „P.“, priklausančius pinigus, iš viso 25 410 eurų, taip padarydamas UAB „P.“ didelę turtinę žalą – 25 410 eurų.

3. A. D. taip pat pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 2 dalį ir BK 300 straipsnio 1 dalį už tai, kad laikotarpiu nuo 2019 m. sausio 25 d. iki 2021 m. vasario 18 d., būdamas UAB „D.“, į. k. (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini), direktoriumi, turėdamas nusikalstamą tikslą apgaule kito naudai įgyti didelės vertės svetimą turtą, pasikėsino jį įgyti, tai yra 2020 m. rugpjūčio 22 d. internetiniame tinklapyje „(duomenys neskelbtini)“ patalpino skelbimą apie tai, kad parduodama puspriekabė „Kaessbohrer K.SLS 3“ už 22 500 Eurų (be PVM), nurodydamas UAB „D.“ priklausantį kontaktinį telefono Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo susisiekus IĮ „A.“, į. k. (duomenys neskelbtini), direktoriui R. S. susitarė dėl šios puspriekabės pirkimo – pardavimo, po ko panaudodamas apgaulę, žinodamas, kad puspriekabė „Kaessbohrer K.SLS 3“ nuosavybės teise UAB „D.“ nepriklauso, 2020 rugpjūčio 24 d. išrašė ir pateikė IĮ „A.“ direktoriui R. S. suklastotą tikrą PVM sąskaitą faktūrą Serija DEM Nr. 0000793 apmokėjimui už puspriekabę „Kaessbohrer K.SLS 3“ 26 620 eurų sumai, o IĮ „A.“ atstovas R. S. tą pačią dieną pervedė į UAB „D.“ atsiskaitomąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB SEB banke, 5 324 eurų avansą nuo bendros 26 620 eurų sumos pagal mokėjimo nurodymą Nr. 1297, tačiau A. D. nusikalstamos veikos nebaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, nes jam minėtą puspriekabę neperdavus pirkėjui, R. S. atsisakė pervesti likusius pinigus. Be to, A. D. siekdamas įtikinti IĮ „A.“, kad sumokėtas 5 324 eurų avansas yra grąžintas, 2020 m. rugsėjo 10 d. į elektroninį paštą (duomenys neskelbtini) atsiuntė netikrą mokėjimo nurodymo kopiją, kurioje buvo nurodyta, kad UAB „D.“ į IĮ „A.“ banko sąskaitą AB „Swedbank“ Nr. (duomenys neskelbtini) pervedė 5 324 eurų, mokėjimo paskirtyje nurodant, kad „už PVM sąskaitą faktūrą DEM NR. 0000793 (…) Grąžinimas“, nors realiai joks mokėjimas nebuvo atliktas ir sumokėti pinigai nebuvo grąžinti ir tokiu būdu suklastojęs tikrą ir pagaminęs netikrą dokumentus ir šiuos dokumentus panaudojęs pasikėsino apgaule kito naudai įgyti didelės vertės svetimą IĮ „A.“ turtą – 26 620 eurų, ir padarė IĮ „A.“ 5 324 eurų turtinę žalą.

4. A. D. taip pat pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 182 straipsnio 2 dalį ir BK 300 straipsnio 1 dalį už tai, kad laikotarpiu nuo 2019 m. sausio 25 d. iki 2021 m. vasario 18 d., būdamas UAB „D.“, į. k. (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini), direktoriumi, turėdamas nusikalstamą tikslą apgaule kito naudai įgyti didelės vertės svetimą turtą, 2019 m. spalio 1 d. su nukentėjusiuoju Kazachstano Respublikos piliečiu A. K., vykdančiu individualią veiklą (veiklos kodas (duomenys neskelbtini)) sudarė 2019 m. spalio 1 d. sutartį Nr. KAA/2019 dėl produkcijos tiekimo ir šios sutarties pagrindu 2019 m. spalio 16 d. pateikė nukentėjusiajam komercinį pasiūlymus Nr. 19/10/16-01 ir Nr. 19/10/16-02 dėl transporto priemonių: vilkiko „Volvo FH“, kėbulo numeris (duomenys neskelbtini), ir puspriekabės „Krone SD“, kėbulo numeris (duomenys neskelbtini), pirkimo, po ko, panaudodamas apgaulę, žinodamas, kad vilkikas „Volvo FH“, kėbulo numeris (duomenys neskelbtini), UAB „D.“ nuosavybės teise nepriklauso, kartu su komerciniu pasiūlymu pateikė nukentėjusiajam suklastotą tikrą 2019 m. spalio 16 d. išankstinę PVM sąskaitą faktūrą Nr. 20191016, 69 000 eurų sumai, pagal kurią nukentėjusysis A. K. 2019 m. spalio 21 d. pervedė į UAB „D.“ atsiskaitomąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB SEB banke, 69 000 eurų sumą. Tačiau transporto priemonių kaltinamasis A. D. nukentėjusiajam A. K. neperdavė, o siekdamas jį įtikinti, kad pinigai grąžinti, 2020 m. kovo 9 d. į tiksliai nenustatytą elektroninio pašto adresą atsiuntė netikrą mokėjimo nurodymo kopiją, kurioje buvo nurodyta, kad UAB „D.“ iš AB SEB banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) į A. K. banko sąskaitą, esančią „VTB Bank“ (Kazakhstan), Nr. (duomenys neskelbtini) pervedė 49 000 eurų, mokėjimo paskirtyje nurodant, kad “grazinama suma pagal 2020.03.06 UAB D. direktoriaus pareiskima ir 2019 bendradarbiavimo sutarties nutraukima“, nors realiai joks mokėjimas nebuvo atliktas ir sumokėti pinigai nebuvo grąžinti bei tokiu būdu suklastojęs tikrą ir pagaminęs netikrą dokumentus ir šiuos dokumentus panaudojęs apgaule kito naudai įgijo didelės vertės svetimą – nukentėjusiajam A. K. priklausantį turtą – 69 000 eurų, ir taip padarė A. K. didelę turtinę žalą – 69 000 eurų.

5. A. D. taip pat pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 182 straipsnio 2 dalį ir BK 300 straipsnio 1 dalį už tai, kad laikotarpiu nuo 2019 m. sausio 25 d. iki 2021 m. vasario 18 d., būdamas UAB „D.“, į. k. (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini), direktoriumi, turėdamas nusikalstamą tikslą apgaule kito naudai įgyti svetimą turtą, 2020 m. rugsėjo 28 d. norėdamas įsigyti prekių tvoros įrengimui, kaip UAB „D.“ direktorius kreipėsi į UAB „S. P.“, į. k. (duomenys neskelbtini), nenustatytu laiku ir nenustatytomis aplinkybėmis pateikė UAB „S. P.“ savo įmonės – UAB „D.“ rekvizitus, kurių pagrindu UAB „S. P.“ išrašė sąskaitas faktūras norimoms įsigyti prekėms ir žinodamas, kad už gautas prekes neatsiskaitys 2020 m. spalio 19 d. atvyko į UAB „S. P.“ patalpas, kur už norimas įsigyti prekes gavo PVM sąskaitas faktūras, išrašytas UAB „D.“: 2020 m. spalio 13 d. PVM sąskaitą faktūrą Serija KM L Nr. 00512, pagal kurią turėjo būti įsigyta: varteliai, segmentiniai, viengubi 1000x1530 mm (1 vnt.) – 98 eurai, stulpas tvorai 60x40 mm, H3.0 m, sienelė 2.0 mm (70 vnt.) – 980 eurų, bendrai 1078 eurų sumai; 2020 m. spalio 16 d. PVM sąskaitą faktūrą Serija KM L Nr. 00556, pagal kurią buvo įsigyta: apkaba segmentui 60x40 mm, galinė, plieninė (6 vnt.) – 5,08 Eur, universalus laikiklis segmentui pradžios/pabaigos (6 vnt.) – 5,08 eurai, segmentas tvorai, 2,5x53 m (69 vnt.) – 1 035,64 eurai, apkaba segmentui 60x40 mm tiesi (204 vnt.) – 172,79 eurai, bendrai 1218,59 EUR sumai; 2020 m. spalio 16 d. PVM sąskaitą faktūrą Serija KM L Nr. 00564, pagal kurią buvo įsigyta: tvoros pamatas tiesus lygus, betoninis 2510x250 mm (28 vnt.) – 406,56 eurai, laikiklis pamato metalinis 250 mm (64 vnt.) – 160,30 Eur, bendrai 566,86 eurų sumai; 2020 m. spalio 19 d. PVM sąskaitą faktūrą Serija KM L 00576, pagal kurią buvo įsigyta: pamatas tiesus lygus, betoninis 2510x250 mm (9 vnt.) – 130,68 eurų, laikiklis pamato metalinis 250 mm (18 vnt.) – 45,08 eurai, bendrai 2 183,03 eurai sumai; ir 2020 m. spalio 19 d. sąskaitą faktūrą Serija KM L 00577, pagal kurią buvo įsigyta: stulpas tvorai 60x40 mm, H2.5 m, sienelė 2.0 mm (55 vnt.) 687,49 eurai, segmentas tvorai 2,5x73 m (55 vnt.) – 1 347,64 eurai, apkaba segmentui 60x40 mm tiesi, plieninė (150 vnt.) 127,50 eurai, universalus laikiklis segmentui pradžios/pabaigos (9 vnt.) 7,65 eurai, apkaba segmentui 60x40 mm, kampinė (15 vnt.) 12,75 eurų, bendrai 175,76 eurų sumai. PVM sąskaitos faktūros buvo išrašytos iš viso 5 222,24 eurų sumai. Prieš išsivežant prekes, UAB „S. P.“ darbuotojui M. L. informavus kaltinamąjį A. D., kad šis negalės išsivežti prekių, kol nebus atliktas apmokėjimas, A. D. tariamai į UAB „S. P.“ atsiskaitomąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB SEB banke, atliko elektroninio mokėjimo pavedimus ir žinomai netikrus šių mokėjimų patvirtinimus: mokėjimo nurodymo kopiją Nr. 96d4a7b7fc3d, 3 029,21 eurų sumai, ir mokėjimo nurodymo kopiją Nr. 936d4a7b7fae2046dc3d, 2633,00 eurų sumai, pateikė UAB „S. P.“ darbuotojui M. L., pradžioje mokėjimo nurodymo kopijas parodydamas, po to atsiųsdamas į M. L. elektroninį paštą: (duomenys neskelbtini). ir tą pačią dieną, per du kartus užsisakytas prekes išsivežė iš UAB „S. P.“ teritorijos. Vėliau, tą pačią dieną, A. D. išsivežus prekes, UAB „S. P.“ atstovui pastebėjus, kad mokėjimai nėra atlikti ir įmonės banko sąskaitoje nėra įskaitytos piniginės lėšos, tiksliai nenustatytu laiku, bet ne vėliau kaip iki 2020 m. pabaigos A. D. UAB „S. P.“ apmokėjo tik 1000 eurų grynais pinigais, atvežęs juos į UAB „S. P.“ patalpas, tokiu būdu parengė netikrus dokumentus ir šiuos dokumentus panaudojo apgaule kito naudai įgyjant svetimą turtą – UAB „S. P.“ priklausančias prekes už 5 222,24 eurų, taip padarydamas UAB „S. P.“ turtinę žalą – 4222,24 eurų.

6. A. D. taip pat pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 222 straipsnio 1 dalį (2004 m. liepos 5 d. įstatymo Nr. IX-2314, įsigaliojusio nuo 2004 m. liepos 13 d., redakcija) už tai, kad laikotarpiu nuo 2019 m. sausio 25 d. iki 2021 m. vasario 18 d., būdamas UAB ,,D.“, į. k. (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini), direktoriumi ir pagal 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 (toliau – BAĮ) 21 straipsnio nuostatas būdamas atsakingas už bendrovės buhalterinės apskaitos organizavimą, apgaulingai tvarkė teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą, o būtent: jis nepateikė laiku apskaitą tvarkančiai įmonei registruoti buhalterinėje apskaitoje 2020 m. balandžio 10 d. M. Č. IĮ „M.“ išrašytos 2020 m. balandžio 10 d. PVM sąskaitos faktūros Serija MTR Nr. 0158381, už transporto įsigijimą ir tuo pažeidė BAĮ 4 straipsnio, nustatančio, kad „Ūkio subjektai apskaitą tvarko taip, kad apskaitos informacija būtų: tinkama, objektyvi, ir palyginama, pateikiama laiku, išsami ir naudinga vidaus ir išorės informacijos vartotojams“; 12 straipsnio 4 dalies, nustatančios, kad „Apskaitos registruose ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys užregistruojami ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio dieną, arba iškart po to, kai yra galimybė tai padaryti, bet ne vėliau kaip per 4 mėnesius“ ir 14 straipsnio 2 dalies, nustatančios, kad „Už apskaitos dokumentų surašymą laiku ir teisingai, už juose esančių duomenų tikrumą ir ūkinių operacijų teisėtumą atsako apskaitos dokumentus surašę ir pasirašę asmenys. Ūkio subjekto vadovas atsako už teisingos, tikslios, išsamios ir laiku pateiktos informacijos apie ūkinius įvykius ir ūkines operacijas pateikimą vyriausiajam buhalteriui (buhalteriui) arba apskaitos paslaugas teikiančiai įmonei, arba apskaitos paslaugas savarankiškai teikiančiam asmeniui, arba biudžetinei įstaigai, kuri viešojo sektoriaus subjekto apskaitą tvarko centralizuotai“, reikalavimus. Be to, nors UAB „D.“ neturėjo žemagrindės puspriekabės „Kaessbohrer K.SLS 3“ ir jos neperdavė pirkėjui IĮ „A.“, o taip pat neturėjo transporto priemonės vilkiko „Volvo FH“, kėbulo numeris (duomenys neskelbtini), ir neperdavė pirkėjui A. K., tačiau kaltinamasis A. D. IĮ „A.“ išrašė 2020 m. rugpjūčio 24 d. PVM sąskaitą faktūrą Serija DEM Nr. 0000793 pardavimui ir A. K. išrašė 2019 m. spalio 16 d. išankstinę PVM sąskaitą faktūrą Nr. 20191016 pardavimui su nurodymu sąskaitą apmokėti per 5 darbo dienas ir tuo pažeidė BAĮ 4 straipsnio, nustatančio, kad „Ūkio subjektai apskaitą tvarko taip, kad apskaitos informacija būtų: tinkama, objektyvi, ir palyginama, pateikiama laiku, išsami ir naudinga vidaus ir išorės informacijos vartotojams“ ir 12 straipsnio 1 dalies, nustatančios, kad „Visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje numatytą atvejį. Apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus“ reikalavimus, todėl dėl padarytų pažeidimų, laikotarpiu nuo 2019 m. spalio 1 d. iki 2020 m. gruodžio 31 d., iš dalies negalima nustatyti UAB ,,D.“ veiklos, turto, nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų dydžio ir struktūros.

II. Apeliacinių skundų teisiniai argumentai

7. Apeliaciniame skunde nuteistojo A. D. gynėjas advokatas Mindaugas Vagonis prašo: 1) pakeisti Kauno apygardos teismo 2023 m. sausio 16 d. nuosprendį ir taikant BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas A. D. paskirti su realiu laisvės atėmimu nesusijusias bausmes; 2) nesant pagrindo taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatų, pakeisti Kauno apygardos teismo 2023 m. sausio 16 d. nuosprendžio dalį dėl dalinio bausmės vykdymo atidėjimo ir, vadovaujantis BK 75 straipsnio 3 dalimi, 5 dalies 5 punktu, A. D. iš dalies atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą, nustatant, kad jis po nuosprendžio įsiteisėjimo nedelsiant privalo atlikti 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmės dalį, o likusios neatliktos laisvės atėmimo bausmės dalies vykdymą atidėti 3 metams, bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu įpareigojant A. D. dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas skirdamas bausmę A. D. netinkamai ją individualizavo, nepagrįstai netaikė BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatų, o BK 75 straipsnio pagrindu paskyrė per ilgą nedelsiant atliktinos bausmės dalį. Apelianto nuomone, apygardos teismas šioje dalyje priėmė nepagrįstą ir neteisingą nuosprendį.

8. Apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais A. D. atžvilgiu netaikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatų. Anot apelianto, nors šioje byloje nuteistasis buvo pripažintas kaltu dėl trijų sunkių, dviejų apysunkių ir kitų nesunkių nusikaltimų padarymo, tačiau dalis šių veikų nutrūko pasikėsinimo stadijoje, o dalis padaryta idealiąja nusikalstamų veikų sutaptimi. Apeliantas pažymi, kad nuteistojo padarytos nusikalstamos veikos yra priskiriamos nusikaltimų nuosavybei, turtinėms teisėms ir interesams bei valdymo tvarkai kategorijoms, t. y. šiomis nusikalstamomis veikomis nebuvo pasikėsinta į svarbiausias baudžiamojo įstatymo saugomas vertybes - gyvybę ar sveikatą. Gynėjo nuomone, tai akivaizdžiai mažina A. D. veiksmų pavojingumą ir daro juos mažiau pavojingais nei kiti nusikaltimai. Apeliantas atkreipia dėmesį, kad teismų praktikoje pripažįstama, jog griežtos laisvės atėmimo bausmės už turtinio, ekonominio, finansinio pobūdžio nusikaltimus ar nusikaltimus valdymo tvarkai neturėtų būti taikomos.

8.1. Apeliantas nurodo, kad A. D. kaltu padarius jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas prisipažino visiškai, dėl savo nusikalstamo, įstatymams prieštaraujančio elgesio nuoširdžiai gailėjosi ir iš tiesų jį vertino kritiškai. Nuteistasis dirba, yra vedęs, pastarojo šeimoje auga keturi nepilnamečiai vaikai, iš kurių vienas yra naujagimis. Taigi, A. D. turi susiformavusią šeiminę, socialinę bei darbinę aplinką, kurią siekia išlaikyti. Anot apelianto, šių aplinkybių visuma leidžia nuteistąjį vertinti kaip iš esmės atsakingą asmenybę. Nors A. D. ir yra praeityje teistas, tačiau visų šioje byloje inkriminuotų veikų padarymo laikotarpis yra panašus. Teismo posėdžio metu nuteistasis nurodė, jog tai buvo sudėtingas gyvenimo laikotarpis, kurį sąlygojo nepalankiai susiklosčiusios gyvenimiškos aplinkybės, turėtos priklausomybės. Gynėjas pažymi, kad šios aplinkybės nemenkina A. D. padarytų veikų pavojingumo bei neteisina pastarojo elgesio, tačiau tuo pačiu ir nesudaro pagrindo suabsoliutinti padarytų veikų skaičiaus ir tuo remiantis daryti išvadas apie jo didesnį pavojingumą.

8.2. Apeliantas atkreipia dėmesį, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai akcentavo, jog nuteistasis nėra atlyginęs nusikaltimais padarytos turtinės žalos. Apeliantas pažymi, kad civilinio ieškovo UAB „P.“ patirta žala nedidele dalimi (1 000 eurų) buvo nuteistojo atlyginta proceso metu. Anot gynėjo, atsižvelgiant į tai, kad nuteistasis yra vienintelis šešių asmenų šeimos išlaikytojas, kuris moka ir kitas skolas, susidariusias dar nuo UAB „D.“ bankroto, sumokėtoji žalos dalis, vertinant jo finansines galimybes, yra reikšminga. Apelianto nuomone, esant atsakomybę lengvinančiai aplinkybei, nesant atsakomybę sunkinančių aplinkybių, atsižvelgiant į turimus šeiminius, socialinius, darbinius ryšius, į tai, jog naujų nusikalstamų veikų ar pažeidimų A. D. nepadarė ir laikėsi įstatymų bei visuomenėje priimtų normų, bendrosios bausmės skyrimo taisyklės šiuo atveju nėra pakankamos teisingumo principui įgyvendinti ir teisingai bausmei paskirti.

8.3. Apeliantas mano, kad nuteistajam paskyrus realią laisvės atėmimo bausmę, pastarojo prigimtiniai, šeiminiai, socialiniai, darbiniai ryšiai, aplinka ir interesai bus be tikslo apriboti, jis visiškai nepagrįstai būtų eliminuotas iš visuomenės. Gynėjas pažymi, kad nuo to labiausiai nukentės nuteistojo šeima, kadangi A. D. yra vienintelis šeimos išlaikytojas. Apelianto nuomone, atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino teisiškai reikšmingas aplinkybes, teigiamai charakterizuojančias A. D., ir nepagrįstai netaikė BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatų, nepagrįstai suabsoliutindamas nuteistojo padarytų veikų kiekį. Anot gynėjo, tai lėmė netinkamą baudžiamojo įstatymo taikymą.

9. Apeliantas taip pat nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, nuteistajam paskyręs laisvės atėmimo bausmę, pagrįstai jos vykdymą atidėjo, tačiau nustatė per didelį paskirtosios nedelsiant atliktinos bausmės dydį. Gynėjo nuomone, įvertinus A. D. šeiminę padėtį bei jį charakterizuojančius duomenis, minimalios nedelsiant atliktinos bausmės atlikimas atitiktų ne tik įstatymo leidėjo keliamus tikslus minėtosios normos taikymui, tačiau ir padėtų nenutraukti nuteistojo turimų itin tvirtų socialinių ryšių bei nesukeltų itin sunkių padarinių jo šeimai.

10. Apeliaciniame skunde nukentėjusysis ir civilinis ieškovas A. K. prašo pakeisti Kauno apygardos teismo 2023 m. sausio 16 d. nuosprendžio dalį, kuria teismas atmetė jo civilinį ieškinį, ir priteisti jam 69 000 eurų turtinės žalos atlyginimą.

11. Nurodo, kad skundžiamas nuosprendis dalyje dėl civilinio ieškinio yra neteisėtas, kadangi pirmosios instancijos teismas šioje dalyje pažeidė jo (A. K.) teisę į teisingą procesą ir žalos atlyginimą bei tuo pačiu jo procesines teises. Apeliantas pažymi, kad apygardos teismas, spręsdamas jo pareikšto civilinio ieškinio klausimą, išsamiai neišnagrinėjo bylos duomenų ir aplinkybių, turinčių reikšmės šiam klausimui išspręsti ir skundžiamame nuosprendyje nepateikė motyvuotų išvadų dėl civilinio ieškinio pagrindo, civilinės deliktinės atsakomybės sąlygų buvimo, todėl iš esmės pažeidė Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 109, 113, 115 straipsnių reikalavimus. Apelianto nuomone, teismas, nustatęs, kad A. D. padarė jam inkriminuotas nusikalstamas veikas, turėjo šias aplinkybes apsvarstyti civilinio ieškinio kontekste, tačiau to nepadarė. Dėl nurodytų priežasčių skundžiamas nuosprendis šioje dalyje turi būti panaikintas ir priimtas naujas sprendimas.

12. Apeliantas atkreipia dėmesį, kad iš viešai prieinamų duomenų (www.rekvizitai.lt) matyti, jog UAB „D.“ 2022 m. liepos 4 d. buvo išregistruota iš Juridinių asmenų registro. Tai reiškia minėtos įmonės išnykimą ir sąlygoja tiesioginės vadovo ar dalyvio civilinės atsakomybės atsiradimą, nes yra akivaizdu, kad įmonė nėra pajėgi padengti kreditoriams savo įsipareigojimų. Apeliantas pažymi, kad remiantis Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – JANĮ) 100 straipsniu, nemokumo administratorius ne vėliau kaip per 30 dienų nuo galutinės bankroto ataskaitos patvirtinimo dienos kreipiasi į teismą su prašymu priimti sprendimą dėl juridinio asmens pabaigos, kas reiškia, jog sprendimų dėl juridinio asmens pabaigos priima ne kreditoriai, o teismas. Remiantis to paties įstatymo 101 straipsniu, nemokumo administratorius ne vėliau kaip per 14 dienų nuo teismo sprendimo dėl juridinio asmens pabaigos įsiteisėjimo dienos kreipiasi į Juridinių asmenų registro tvarkytoją jo veiklą reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka dėl juridinio asmens išregistravimo. Taigi, priešingai, negu skundžiamame nuosprendyje konstatavo teismas, juridinio asmens pabaigos procedūros vyksta nepriklausomai nuo kreditorių valios, o pagal JANĮ įstatymo reikalavimus.

13. Anot apelianto, kaip nuosprendyje teisingai konstatavo apygardos teismas, nuteistasis A. D. įmonės administratoriui neperdavė turto už 125 477,09 eurų. Taigi, UAB „D.“ nebuvo pajėgi padengti teismo patvirtintus kreditorinius įsipareigojimus. JANĮ 86 straipsnyje numatyta juridinio asmens turto pardavimo procedūra, o remiantis JANĮ 92 straipsniu, neparduotas turtas yra nurašomas. Todėl, priešingai negu konstatavo pirmosios instancijos teismas, minėtos įmonės kreditoriai neturėjo galimybės rinktis, t. y. nemokumo administratoriui pateikus informaciją, kad skolininkas (A. D.) jokio turto neturi, su darbo santykiais susijusių pajamų negauna, o įmonės banko sąskaitoje lėšų likutis yra 0 eurų, todėl pati įmonė neturi lėšų būtinų skolos vykdymo išlaidų apmokėjimui, turėjo būti sprendžiamas tolimesnis įmonės egzistavimo klausimas. Pasak apelianto, kadangi nemokumo procedūros negali vykti neribotą laiko tarpą, o nemokumo administratoriaus išlaidų dydis tik augo, įmonės turtas būtų nurašytas JANĮ 92 straipsnio nustatyta tvarka. Tuo tarpu apygardos teismas, priimdamas skundžiamas nuosprendį dalyje dėl jo civilinio ieškinio atmetimo, visiškai nevertino visų šių aplinkybių JANĮ ir nemokumo procedūrų kontekste. Be to, apeliantas pažymi, kad skundžiamas nuosprendis priimtas jau po UAB „D.“ likvidavimo ir išregistravimo iš viešojo registro. Taigi, balsuojant kreditorių susirinkime dėl įmonės reikalavimo teisių pardavimo, įmonės kreditoriai nežinojo, kad ateityje A. D. bus teismo pripažintas kaltu dėl padarytų nusikalstamų veikų.

14. Apelianto nuomone, šiuo atveju turėdamas duomenis, kad jam (A. K.) žala nėra atlyginta, kad UAB „D.“ yra likviduota ir išregistruota, o iš teikiamos galutinės įmonės nemokumo administratoriaus ataskaitos matyti, jog įmonė neturėjo jokių piniginių lėšų, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atmetė nukentėjusiojo civilinį ieškinį. Apeliantas mano, kad jo šioje byloje pareikštas civilinis ieškinys yra pagrįstas ir turėjo būti tenkinamas, nes žalos dydis nagrinėjamoje byloje yra nustatytas ir aiškus. Apeliantas pažymi, kad kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, jog civilinio ieškovo baudžiamojoje byloje civilinio ieškinio pareiškimas juridinio asmens darbuotojui, kuris kartu yra ir juridinio asmens vadovas, už nusikaltimu padarytą žalą galimas esant šiai sąlygai – darbuotojas, padaręs žalą nusikalstamais veiksniais, kurie yra konstatuoti BPK nustatyta tvarka, ir iki žalos atlyginimo išnykus subjektui (darbdaviui), privalančiam už jį atlyginti žalą, gali būti tiesioginės civilinės atsakomybės subjektas (tiesioginis skolininkas) pagal deliktinę prievolę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-328-248/2015). Šiuo atveju juridinio asmens vadovas ir (arba) darbuotojas tiesiogiai kreditoriui atsako tik tada ir tik tokia apimtimi, kai kreditorius negali gauti savo reikalavimo patenkinimo iš juridinio asmens. Atitinkamai teismų praktikoje yra išaiškinta, kad tuo atveju, kai juridinis asmuo negali įvykdyti prievolės dėl juridinio asmens dalyvio nesąžiningų veiksmų, juridinio asmens dalyvis atsako pagal juridinio asmens prievolę savo turtu subsidiariai (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 2.50 straipsnio 3 dalis). Apeliantas atkreipia dėmesį, kad šioje byloje nustatyta, jog A. D. buvo UAB „D.“ steigėjas, vienintelis akcininkas ir vadovas. Apelianto nuomone, įvertinus nurodytas aplinkybes, jam turėtų būti atlyginta visa jo patirta turtinė žala, kurios dydis neginčijamai nustatytas byloje.

15. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistasis A. D. ir jo gynėjas prašė jų apeliacinį skundą patenkinti, o nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo A. K. apeliacinį skundą atmesti, prokurorė prašė nuteistojo gynėjo apeliacinį ir nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo apeliacinius skundus atmesti kaip nepagrįstus.

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Nuteistojo A. D. gynėjo Mindaugo Vagonio ir nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo A. K. apeliaciniai skundai atmetami.

Dėl A. D. paskirtos bausmės.

16. BPK 320 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Nuteistojo A. D. gynėjas apeliaciniame skunde, neginčydamas nuteistajam inkriminuotų nusikalstamų veikų kvalifikavimo, apimties bei jo kaltės, prašo pakeisti Kauno apygardos teismo 2023 m. sausio 16 d. nuosprendį ir taikant BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas A. D. paskirti su realiu laisvės atėmimu nesusijusias bausmes arba pakeisti Kauno apygardos teismo 2023 m. sausio 16 d. nuosprendžio dalį dėl dalinio bausmės vykdymo atidėjimo ir A. D. iš dalies atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą, nustatant, kad jis po nuosprendžio įsiteisėjimo nedelsiant privalo atlikti 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmės dalį, o likusios neatliktos laisvės atėmimo bausmės dalies vykdymą atidėti 3 metams. Apeliantas nurodo, kad skundžiamu nuosprendžiu nuteistajam buvo paskirta per griežta bausmė.

17. Vadovaujantis bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją ir laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų (BK 54 straipsnio 1 dalis). Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 2 dalis). Baudžiamajame įstatyme taip pat nustatyta, kad teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių buvimą, įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1, 2 dalys). Tais atvejais, kai straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas neatitiktų pirmiau išdėstytų bendrųjų bausmių skyrimo pagrindų, baudžiamasis įstatymas numato išimtis iš bendros taisyklės (BK 54 straipsnio 3 dalis, 62 straipsnis).

18. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad apygardos teismo nuosprendžio dalis dėl bausmės skyrimo nuteistajam A. D. yra teisėta ir pagrįsta. Bausmės skyrimas yra pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų diskrecija, tačiau apeliacinės instancijos teismas bausmę sugriežtinti ar sušvelninti gali tik tuo atveju, jeigu pirmosios instancijos teismas neįvertino visų bausmei individualizuoti reikšmingų aplinkybių ar jas įvertino netinkamai ir paskyrė aiškiai per švelnią ar per griežtą ir neteisingą bausmę. Teismas, skirdamas bausmę, privalo užtikrinti, kad ji būtų teisinga bei proporcinga padarytos nusikalstamos veikos pavojingumui, tarp padarytos nusikalstamos veikos ir už šią veiką nustatytos bausmės, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, turi būti nustatyta teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga yra tokia bausmė, kurią paskyrus gali būti pasiekti bausmės tikslai ir kuri, vertinant nusikalstamos veikos pobūdį, aplinkybes, nusikaltusio asmenybę, nėra per griežta. Teisėjų kolegijos vertinimu, apygardos teismas, skirdamas bausmes nuteistajam A. D. šių baudžiamojo įstatymo reikalavimų nepažeidė, motyvavo jam skiriamų bausmių rūšį ir dydį, atsižvelgė į bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, apibūdinančias tiek nuteistojo asmenybę, tiek padarytų nusikaltimų pobūdį ir pavojingumą, bei pagal tuometinę BK redakciją paskyrė jam teisingas, baudžiamojo įstatymo, numatančio atsakomybę už padarytas nusikalstamas veikas, sankcijose numatytas bausmes, kurios nėra aiškiai per griežtos.

19. Apeliantas skunde prašo nuteistojo atžvilgiu taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas ir A. D. paskirti su realiu laisvės atėmimu nesusijusias bausmes. Teisėjų kolegija pažymi, kad teismas, spręsdamas švelnesnės negu įstatymo numatyta bausmės paskyrimo klausimą, pirmiausia turi nustatyti, ar nėra BK 62 straipsnio 1 ar 2 dalyje numatytų sąlygų taikyti BK 62 straipsnio 3 dalies nuostatų. Tik tokių sąlygų nenustačius, gali būti pritaikyta BK 54 straipsnio 3 dalis. BK 62 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas, atsižvelgęs į visas bylos aplinkybes, už kiekvieną nusikalstamą veiką gali paskirti švelnesnę, negu įstatymo numatyta, bausmę, jeigu nusikalstamą veiką padaręs asmuo pats savo noru atvyko ar pranešė apie šią veiką, prisipažino ją padaręs ir nuoširdžiai gailisi, ir (ar) padėjo ikiteisminiam tyrimui bei teismui išaiškinti nusikalstamą veiką, ir visiškai ar iš dalies atlygino arba pašalino padarytą turtinę žalą. Nagrinėjamu atveju A. D. savo noru nepranešė teisėsaugos institucijoms apie jam inkriminuotas nusikalstamas veikas, todėl svarstyti dėl nuteistajam paskirtų bausmių švelninimo BK 62 straipsnio 1 dalies pagrindu nėra galimybės.

20. BK 62 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas gali paskirti švelnesnę, negu įstatymo numatyta, bausmę, kai yra atsakomybę lengvinančių aplinkybių, bent iš dalies atlyginta ar pašalinta turtinė žala, jeigu ji buvo padaryta, ir yra bent viena iš 1-6 punktuose numatytų aplinkybių. Teismų praktikoje išaiškinta, kad, sprendžiant BK 62 straipsnio 2 dalies taikymo klausimą, visų pirma turi būti nustatytos bent dvi kaltininko atsakomybę lengvinančios aplinkybės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-740/2006, 2K-424/2007, 2K-449/2007, 2K-123/2008, 2K-7-287/2009, 2K-650/2012 ir kt.). Nagrinėjamu atveju buvo nustatyta tik viena nuteistojo A. D. atsakomybę lengvinanti aplinkybė, numatyta BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte. Taigi, šiuo atveju svarstyti švelnesnės, negu įstatymo numatyta, bausmės skyrimo klausimą taikant BK 62 straipsnio 2 dalies nuostatas, nėra teisinio pagrindo.

21. Pagal BK 54 straipsnio 3 dalį, jeigu straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai paskirti švelnesnę bausmę. Teismų praktikoje suformuluota nuostata, kad pagal BK 54 straipsnio 3 dalį kitokia bausmė, nei numatyta straipsnio, pagal kurį kvalifikuota veika, sankcijoje, paprastai gali būti paskiriama, kai yra išimtinių aplinkybių, o įstatymo numatytos bausmės paskyrimas būtų aiškiai neproporcingas (neadekvatus) konkrečiam baudžiamojo įstatymo pažeidimui, kaltininko asmenybei bei kitoms bylos aplinkybėms. Taigi šis bausmės švelninimo pagrindas sietinas su aplinkybių, apibūdinančių nusikalstamos veikos pavojingumą ir šią veiką padariusį asmenį, visumos vertinimu bei išvada, kad bendros bausmės skyrimo taisyklės nėra pakankamos teisingumo principui įgyvendinti ir teisingai bausmei paskirti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-311/2011, 2K-365/2011, 2K-432/2014, 2K-186-942/2015). Iš esmės turi būti nustatyta tokia visuma aplinkybių, dėl kurių bausmė, nors formaliai ir atitinka visas bausmės skyrimo nuostatas (tai gali būti ir sankcijos minimumas), tačiau nepasiekia visų savo tikslų, nurodytų BK 41 straipsnio 2 dalyje, arba atvirkščiai – pasiekia iš esmės tik vieną – nubaudimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-204-942/2015, 2K-340-648/2017, 2K-64-303/2018).

22. Nagrinėjamu atveju nuteistasis A. D. padarė 10 tyčinių nusikaltimų nuosavybei, finansų sistemai ir valdymo tvarkai, kuriuos skundžiamo nuosprendžio priėmimo metu baudžiamasis įstatymas priskyrė nesunkių (BK 182 straipsnio 1 dalis ir BK 300 straipsnio 1 dalis (4 veikos), apysunkių (BK 222 straipsnio 1 dalis) ir sunkių (BK 184 straipsnio 2 dalis ir BK 182 straipsnio 2 dalis (trys veikos)) nusikaltimų kategorijoms (BK 11 straipsnio 3, 4, 5 dalys). Dauguma nusikaltimų yra baigti (vienas iš įvykdytų nusikaltimų nutrūko pasikėsinimo stadijoje), padaryti veikiant tiesiogine tyčia, nusikaltimais padaryta žala atlyginta tik maža dalimi (nuteistasis proceso metu atlygino 1 000 eurų UAB „P.“ patirtos žalos). Atkreiptinas dėmesys, jog šios veikos nebuvo spontaniškos, o buvo iš anksto apgalvotos, joms buvo atitinkamai pasiruošta, jos truko pakankamai ilgą laiko tarpą. Nustatydamas bausmių rūšį ir dydį nuteistajam A. D., pirmosios instancijos teismas taip pat atsižvelgė į jo asmenybę. A. D. dirbantis, vedęs, augina keturis nepilnamečius vaikus, iš kurių du yra bendri su sutuoktine (10 t., b. l. 9). Kita vertus, nuteistasis anksčiau teistas 6 kartus (8 t., b. l. 60–92), nusikaltimus, už kuriuos nuteistas ginčijamu nuosprendžiu, padarė neišnykus teistumui už tyčinio nusikaltimo įvykdymą, už kurį jis buvo nuteistas Kauno apygardos teismo 2016 m. liepos 5 d. nuosprendžiu. Taigi, akivaizdu, kad nuteistasis tinkamų išvadų iš ankstesnių teistumų nepadarė, vėl padarė turtinio pobūdžio savanaudiškas nusikalstamas veikas. Nurodytos aplinkybės neigiamai charakterizuoja nuteistąjį, rodo jo požiūrį į visuomenėje priimtas elgesio normas, susiformavusias jo paties vertybines orientacijas ir duoda pagrindą jį vertinti kaip asmenį, linkusį nesilaikyti visuomenėje priimtų elgesio normų ir pažeidinėti įstatymus. Pirmosios instancijos teismas A. D. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažino tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), o atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažino tai, kad jis veikas padarė būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Taigi, pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į BK 54 straipsnio 2 dalyje išvardytas aplinkybes.

23. Teisėjų kolegija sprendžia, kad apygardos teismas, nustatydamas nuteistajam A. D. bausmių rūšį ir dydį, visapusiškai įvertino faktines bylos aplinkybes bei pagal tuometinę BK redakciją tinkamai pritaikė baudžiamojo įstatymo nuostatas. Teismas nuosprendyje išdėstė bei įvertino nuteistojo bausmei individualizuoti reikšmingas aplinkybes. Teisėjų kolegijos manymu, įvertinus pirmiau paminėtas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, apibūdinančias padarytų nusikalstamų veikų bei kaltininko asmenybės pavojingumą, taip pat tai, kad ankstesniais nuosprendžiais nuteistajam paskirtos bausmės (bauda ir laisvės apribojimas) jo elgesio nepakeitė bei nesulaikė nuo naujų nusikalstamų veikų darymo, pirmosios instancijos teismas pagrįstai A. D. už inkriminuotas nusikalstamas veikas paskyrė laisvės atėmimo bausmes, jų dydį nustatant artimesnį sankcijose nurodytiems šios bausmės rūšies vidurkiams. Teisėjų kolegijos nuomone, nuteistajam A. D. paskirtos bausmės pagal tuometinę BK redakciją nebuvo aiškiai per griežtos, buvo teisingos, atitinkančios BK 41 straipsnio, 54 straipsnio 1, 2 dalių, 61 straipsnio reikalavimus, adekvačios (proporcingos) padarytoms nusikalstamoms veikoms, tinkamai individualizuotos, atsižvelgiant į visas byloje nustatytas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, atitiko padarytų nusikalstamų veikų bei nuteistojo asmenybės pavojingumą. Teisėjų kolegija pažymi, kad tokioje situacijoje, kai asmuo nepadaro reikiamų išvadų ir nenustoja elgtis nusikalstamai, teismo skiriamos sankcijos turi griežtėti ir negali būti formalios.

24. Teisėjų kolegijos vertinimu, šiuo atveju byloje nėra nustatyta išimtinių aplinkybių, apibūdinančių nuteistojo padarytus nusikaltimus ar jo asmenybę, kurių visuma leistų spręsti, kad BK 54 straipsnio 3 dalies pagrindu nuteistajam galėtų būti skirta mažesnė, negu įstatymo numatyta, bausmė ir taip realizuota BK 41 straipsnio 2 dalyje numatyta bausmės paskirtis. Įvertinusi BK 54 straipsnio 3 daliai taikyti reikšmingus duomenis, teisėjų kolegija neįžvelgia aplinkybių, kurios leistų vertinti nuteistojo veikų pavojingumą kaip daug mažesnį nei rūšinį tokių nusikalstamų veikų pavojingumą, ar pripažinti, kad nuteistojo asmenybė vertintina kaip mažiau pavojinga. Tokiomis išimtinėmis aplinkybėmis negali būti pripažintos ir nuteistojo gynėjo apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės, kad A. D. prisipažino kaltu padarius jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas, dirba, yra vedęs, pastarojo šeimoje auga keturi nepilnamečiai vaikai, iš kurių vienas yra naujagimis, proceso metu atlygino 1 000 eurų UAB „P.“ patirtos žalos. Šios aplinkybės yra reikšmingos, tačiau, vertinant jas bausmės skyrimui reikšmingų aplinkybių visumos kontekste, nesudaro pakankamo pagrindo švelninti nuteistajam bausmę. Teisėjų kolegija pažymi, jog pirmosios instancijos teismui šios aplinkybės taip pat buvo žinomos, jas teismas vertino, individualizuodamas bausmes. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad pagrindų nuteistojo A. D. atžvilgiu taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas nėra.

25. Tai, kad nuteistajam paskirta bausmė sukels neigiamus išgyvenimus, pasekmes, yra tiesioginis A. D. neteisėto elgesio rezultatas. Nuteistojo patiriami nepatogumai dėl jam skirtos laisvės atėmimo bausmės negali būti laikomi išimtine priežastimi švelninti paskirtą bausmę. Įstatymas šiuo atveju aukščiau iškelia visuomenės interesą ir kaltininko nubaudimą tam, kad būtų užtikrintas teisingumas, o ne asmens, padariusio nusikalstamas veikas, siekį išvengti laisvės atėmimo bausmės sukeliamų neigiamų pasekmių. Bausmės, kaip valstybės prievartos priemonės, neigiami padariniai yra natūralus padarytos nusikalstamos veikos rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas. Konkrečiu atveju byloje tinkamai nustatyta pusiausvyra tarp tikslo kaltininką nubausti ir kitų bausmės paskirčių, taip pat ir jos paskirties užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Teisėjų kolegijos nuomone, šioje baudžiamojoje byloje A. D. paskirtų bausmių švelninimas kaip tik reikštų teisingumo principo reikalavimų pažeidimą. Švelnesnės bausmės skyrimas nagrinėjamu atveju būtų nepakankamas siekiant daryti teigiamą įtaką nuteistojo elgesiui ir neužtikrintų bausmės tikslų.

26. Be to, pirmosios instancijos teismas, įvertinęs išdėstytų reikšmingų aplinkybių visumą, įžvelgė galimybę nuteistajam A. D. bausmės tikslus pasiekti, iš dalies atidedant jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą (BK 75 straipsnio 3 dalis), kartu paskiriant ir atitinkamas pareigas. Nuteistojo gynėjas apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, nuteistajam paskyręs laisvės atėmimo bausmę, pagrįstai jos vykdymą atidėjo, tačiau nustatė per didelį paskirtosios nedelsiant atliktinos bausmės dydį. Apelianto nuomone, įvertinus A. D. šeiminę padėtį bei jį charakterizuojančius duomenis, minimalios nedelsiant atliktinos bausmės atlikimas atitiktų ne tik įstatymo leidėjo keliamus tikslus minėtosios normos taikymui, tačiau ir padėtų nenutraukti nuteistojo turimų itin tvirtų socialinių ryšių bei nesukeltų itin sunkių padarinių jo šeimai. Teisėjų kolegija pažymi, kad skundžiamu nuosprendžiu nuteistajam buvo nustatytas mažesnis už vidurkį įstatyme numatytas nedelsiant atliktinos laisvės atėmimo bausmės terminas. Teisėjų kolegijos vertinimu, valstybės išreikštas pasitikėjimas, atidedant dalies bausmės vykdymą ir įpareigojant atlikti įstatyme numatytą 1 metų laisvės atėmimo bausmę, įgalino sudaryti prielaidas nuteistajam suvokti neteisėto elgesio padarinius, motyvavo jį stengtis greičiau atlyginti nusikalstamomis veikomis padarytą žalą, laikytis visuomenėje nustatytų elgesio taisyklių. Teisėjų kolegija sprendžia, kad A. D. taikytas dalinis bausmės vykdymo atidėjimas ir pirmosios instancijos teismo nustatytas nedelsiant atliktinos bausmės dydis atitiko tiek jo padarytų veikų pavojingumą ir asmenybę, tiek paskirtos laisvės atėmimo bausmės dydį, nebuvo aiškiai neproporcingas.

Dėl baudžiamojo kodekso pakeitimų ir nuteistajam skirtinos naujos bausmės.

27. Šioje baudžiamojoje byloje A. D. inkriminuotų nusikaltimų padarymo metu, kaltinamojo akto surašymo ir skundžiamo nuosprendžio priėmimo metu galiojo BK 182 straipsnio 1 dalies 2004 m. liepos 5 d. įstatymo Nr. IX-2314 redakcija, BK 182 straipsnio 2 dalies 2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 redakcija, BK 184 straipsnio 2 dalies 2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 redakcija ir BK 222 straipsnio 1 dalies 2004 m. liepos 5 d. įstatymo Nr. IX-2314 redakcija. Tačiau, vykstant bylos apeliaciniam procesui, 2023 m. birželio 1 d. įsigaliojo Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso redakcija (2023 m. balandžio 27 d. įstatymas Nr. XIV-1925), pagal kurią pasikeitė nurodytų A. D. inkriminuotų nusikalstamų veikų teisinis vertinimas.

28. Pagal BK 3 straipsnio 2 dalį veikos nusikalstamumą panaikinantis, bausmę švelninantis arba kitokiu būdu nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį palengvinantis baudžiamasis įstatymas turi grįžtamąją galią, t. y. taikomas iki tokio įstatymo įsigaliojimo nusikalstamą veiką padariusiems asmenims, taip pat atliekantiems bausmę bei turintiems teistumą asmenims.

29. Nusikalstamos veikos padarymo metu galiojusioje BK 182 straipsnio 1 dalyje buvo nustatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas apgaule savo ar kitų naudai įgijo svetimą turtą ar turtinę teisę, išvengė turtinės prievolės arba ją panaikino. Pagal šios baudžiamosios bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka metu įsigaliojusią naują BK 182 straipsnio 1 dalies redakciją baudžiamoji atsakomybė numatyta tam, kas apgaule savo ar kitų naudai įgijo svetimą turtą ar turtinę teisę, išvengė turtinės prievolės arba ją panaikino. Pagal naujos redakcijos BK 190 straipsnio 1 dalį turto, kuris laikomas nedidelės vertės turtu, minimali riba išliko ta pati – 3 MGL, o maksimali riba buvo padidinta nuo 5 MGL iki 10 MGL. Tuo tarpu turto, kuris laikomas didelės vertės turtu, minimali riba buvo padidinta nuo 250 MGL iki 400 MGL, o maksimali riba nustatyta 900 MGL. Todėl pagal naują BK 182 straipsnio 1 dalį, asmenys gali būti traukiami baudžiamojon atsakomybėn tik apgaule įgijus turtą, didesnės vertės nei 10 MGL, o ne 5 MGL, kaip buvo pagal ankstesnę redakciją, tačiau ne didesnį nei 400 MGL, o ne 250 MGL, kaip buvo pagal ankstesnę redakciją. Apygardos teismo A. D. yra pagrįstai nuteistas pagal BK 182 straipsnio 1 dalį, nes BK 190 straipsnio 1 dalies nuostatų, įsigaliojusių nuo 2023 m. birželio 1 d., pakeitimas, nuteistojo A. D. veikos kvalifikavimui įtakos neturi. Tiek pagal veikos padarymo ir skundžiamo nuosprendžio priėmimo metu galiojusią, tiek pagal šiuo metu galiojančią BK 182 straipsnio 1 dalies redakciją, nuteistojo iš UAB „S. P.“ apgaule įgyto turto vertė (iš viso 5 222,24 eurai, kas atitinka 104 MGL), viršija įstatymo nustatytą nedidelės vertės turto ribą, bet neviršija didelės vertės turto ribos. Be to, naujoje BK 182 straipsnio 1 dalies redakcijoje sankcijoje nustatytų bausmių rūšys ir dydžiai nepakito. Esant šiai teisinei situacijai, naujasis įstatymas nelaikytinas nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį lengvinančiu, todėl pagal BK 3 straipsnio 2 dalį neturi grįžtamosios galios. Todėl A. D. nusikalstama veika, skundžiamame nuosprendyje kvalifikuota pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (2004 m. liepos 5 d. įstatymo Nr. IX-2314 redakcija), neperkvalifikuotina į BK 182 straipsnio 1 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija).

30. Nusikalstamos veikos padarymo metu galiojusioje BK 182 straipsnio 2 dalyje buvo nustatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas apgaule savo ar kitų naudai įgijo didelės vertės svetimą turtą ar turtinę teisę arba didelės mokslinės, istorinės ar kultūrinės reikšmės turinčias vertybes arba išvengė didelės vertės turtinės prievolės, arba ją panaikino, arba sukčiavo dalyvaudamas organizuotoje grupėje. Pagal šios baudžiamosios bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka metu įsigaliojusią naują BK 182 straipsnio 2 dalies redakciją baudžiamoji atsakomybė numatyta tam, kas apgaule savo ar kitų naudai įgijo didelės vertės svetimą turtą ar turtinę teisę, išvengė didelės vertės turtinės prievolės arba ją panaikino. Kaip minėta, pagal naujos redakcijos BK 190 straipsnio 1 dalį, turto, kuris laikomas didelės vertės turtu, minimali riba buvo padidinta nuo 250 MGL iki 400 MGL, o maksimali riba nustatyta 900 MGL. Todėl pagal naują BK 182 straipsnio 2 dalies redakciją, asmenys gali būti traukiami baudžiamojon atsakomybėn tik apgaule įgijus turtą, didesnį nei 400 MGL, o ne 250 MGL, kaip buvo pagal ankstesnę redakciją, tačiau ne didesnį nei 900 MGL. Apygardos teismo A. D. yra pagrįstai nuteistas pagal BK 182 straipsnio 2 dalį (dėl veikos UAB „P.“ atžvilgiu) ir BK 22 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 2 dalį (dėl veikos IĮ „A.“ atžvilgiu), nes BK 190 straipsnio 1 dalies nuostatų, įsigaliojusių nuo 2023 m. birželio 1 d., pakeitimas, nuteistojo A. D. nurodytų veikų kvalifikavimui įtakos neturi. Tiek pagal veikų padarymo ir skundžiamo nuosprendžio priėmimo metu galiojusią, tiek pagal šiuo metu galiojančią BK 182 straipsnio 2 dalies redakciją, nuteistojo iš UAB „P.“ apgaule įgyto turto vertė (iš viso 25 410 eurų, kas atitinka 508 MGL), taip pat iš IĮ „A.“ pasikėsinto apgaule įgyti turto vertė (26 620 eurų, kas atitinka 532 MGL) viršija įstatymo nustatytą didelės vertės turto ribą, bet neviršija labai didelės vertės turto ribos.

31. Kita vertus, naujoje BK 182 straipsnio 2 dalies redakcijoje pakito sankcijoje nustatytų bausmių rūšys. Iki 2023 m. birželio 1 d. galiojusioje BK 182 straipsnio 2 dalies redakcijoje už didelės vertės turto įgijimą apgaule buvo numatyta vienintelė laisvės atėmimo iki 8 metų bausmė. Todėl pagal BK 11 straipsnio 5 dalį, šis nusikaltimas buvo laikomas sunkiu. Nuo 2023 m. birželio 1 d. įsigaliojusioje naujoje BK 182 straipsnio 2 dalies redakcijoje už didelės vertės turto įgijimą apgaule yra numatytos šios alternatyvios bausmės: bauda, laisvės apribojimas, areštas, laisvės atėmimas iki 6 metų. Pagal BK 11 straipsnio 4 dalį, šis nusikaltimas šiuo metu laikomas apysunkiu. Atsižvelgiant į tai, kad nuo 2023 m. birželio 1 d. galiojančioje BK 182 straipsnio 2 dalyje yra įtvirtinamos naujos laisvės atėmimo bausmei alternatyvios bausmės (bauda, laisvės apribojimas, areštas) bei sumažinta maksimali laisvės atėmimo bausmės trukmė – nuo 8 metų iki 6 metų, ši norma, lyginant su BK 182 straipsnio 2 dalimi (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 redakcija), kurioje buvo įtvirtinta tik laisvės atėmimo iki 8 metų bausmė, švelnina nuteistojo teisinę padėtį. Esant šiai teisinei situacijai, naujasis įstatymas laikytinas nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį lengvinančiu, todėl pagal BK 3 straipsnio 2 dalį turi grįžtamąją galią, t. y. taikomas iki tokio įstatymo įsigaliojimo nusikalstamą veiką padariusiems asmenims. Todėl A. D. nusikalstama veika, skundžiamame nuosprendyje kvalifikuota pagal BK 182 straipsnio 2 dalį (dėl veikos UAB „P.“ atžvilgiu) (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 redakcija), perkvalifikuotina į BK 182 straipsnio 2 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija), o nusikalstama veika, skundžiamame nuosprendyje kvalifikuota pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 2 dalį (dėl veikos IĮ „A.“ atžvilgiu) (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 redakcija), perkvalifikuotina į BK 22 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 2 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija).

32. 2023 m. birželio 1 d. įsigaliojusioje naujoje BK 182 straipsnio 3 dalies redakcijoje įtvirtintas naujas nusikalstamą veiką kvalifikuojantis požymis – labai didelė turto vertė, kuri pagal naują BK 190 straipsnio 1 dalies redakciją apibrėžiama kaip vertė, viršijanti 900 MGL sumą. Pagal savo turinį šis labai didelės vertės požymis atitinka ankstesnėje BK 182 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą didelės vertės požymį tais atvejais, kai apgaule įgyto turto vertė viršijo 900 MGL, kadangi pagal ankstesnę BK 190 straipsnio 1 dalies redakciją buvo laikoma, kad turtas yra didelės vertės, jei ji viršija 250 MGL, nenustatant maksimalios ribos. Nagrinėjamu atveju nuteistojo iš A. K. apgaule įgyto turto vertė (69 000 eurų, kas atitinka 1380 MGL) viršija naujos redakcijos BK 190 straipsnio 1 dalyje nustatytą labai didelės vertės turto ribą. Kaip minėta, iki 2023 m. birželio 1 d. galiojusioje BK 182 straipsnio 2 dalies redakcijoje už didelės vertės turto įgijimą apgaule buvo numatyta vienintelė laisvės atėmimo iki 8 metų bausmė. Tuo tarpu naujoje BK 182 straipsnio 3 dalies redakcijoje už labai didelės vertės turto įgijimą apgaule yra numatytos šios alternatyvios bausmės: bauda, laisvės atėmimas iki 8 metų. Atsižvelgiant į tai, kad nuo 2023 m. birželio 1 d. galiojančioje BK 182 straipsnio 3 dalyje yra įtvirtinama nauja laisvės atėmimo bausmei alternatyvi bausmė – bauda, ši norma, lyginant su BK 182 straipsnio 2 dalimi (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 redakcija), švelnina nuteistojo teisinę padėtį. Esant šiai teisinei situacijai, naujasis įstatymas laikytinas nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį lengvinančiu, todėl pagal BK 3 straipsnio 2 dalį turi grįžtamąją galią, t. y. taikomas iki tokio įstatymo įsigaliojimo nusikalstamą veiką padariusiems asmenims. Todėl A. D. nusikalstama veika, skundžiamame nuosprendyje kvalifikuota pagal BK 182 straipsnio 2 dalį (dėl veikos A. K. atžvilgiu) (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 redakcija), perkvalifikuotina į BK 182 straipsnio 3 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija).

33. Nusikalstamos veikos padarymo metu galiojusioje BK 184 straipsnio 2 dalyje buvo nustatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas iššvaistė jam patikėtą ar jo žinioje buvusį didelės vertės svetimą turtą ar turtinę teisę arba didelės mokslinės, istorinės ar kultūrinės reikšmės turinčias vertybes. Pagal šios baudžiamosios bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka metu įsigaliojusią naują BK 184 straipsnio 2 dalies redakciją baudžiamoji atsakomybė numatyta tam, kas iššvaistė jam patikėtą ar jo žinioje buvusį didelės vertės svetimą turtą ar turtinę teisę. Kaip minėta, pagal naujos redakcijos BK 190 straipsnio 1 dalį, turto, kuris laikomas didelės vertės turtu, minimali riba buvo padidinta nuo 250 MGL iki 400 MGL, o maksimali riba nustatyta 900 MGL. Todėl pagal naują BK 184 straipsnio 2 dalies redakciją, asmenys gali būti traukiami baudžiamojon atsakomybėn tik iššvaisčius turtą, didesnį nei 400 MGL, o ne 250 MGL, kaip buvo pagal ankstesnę redakciją, tačiau ne didesnį nei 900 MGL. Apygardos teismo A. D. yra pagrįstai nuteistas pagal BK 184 straipsnio 2 dalį, nes BK 190 straipsnio 1 dalies nuostatų, įsigaliojusių nuo 2023 m. birželio 1 d., pakeitimas, nuteistojo A. D. veikos kvalifikavimui įtakos neturi. Tiek pagal veikos padarymo ir skundžiamo nuosprendžio priėmimo metu galiojusią, tiek pagal šiuo metu galiojančią BK 184 straipsnio 2 dalies redakciją, nuteistojo iššvaistyto M. Č. IĮ „M.“ turto vertė (32 670 eurų, kas atitinka 653 MGL), viršija įstatymo nustatytą didelės vertės turto ribą, bet neviršija labai didelės vertės turto ribos.

34. Kita vertus, naujoje BK 184 straipsnio 2 dalies redakcijoje pakito sankcijoje nustatytų bausmių rūšys. Iki 2023 m. birželio 1 d. galiojusioje BK 184 straipsnio 2 dalies redakcijoje už didelės vertės turto iššvaistymą buvo numatyta vienintelė laisvės atėmimo iki 7 metų bausmė. Todėl pagal BK 11 straipsnio 5 dalį, šis nusikaltimas buvo laikomas sunkiu. Nuo 2023 m. birželio 1 d. įsigaliojusioje naujoje BK 184 straipsnio 2 dalies redakcijoje už didelės vertės turto iššvaistymą yra numatytos šios alternatyvios bausmės: bauda, laisvės apribojimas, areštas, laisvės atėmimas iki 5 metų. Pagal BK 11 straipsnio 4 dalį, šis nusikaltimas šiuo metu laikomas apysunkiu. Atsižvelgiant į tai, kad nuo 2023 m. birželio 1 d. galiojančioje BK 184 straipsnio 2 dalyje yra įtvirtinamos naujos laisvės atėmimo bausmei alternatyvios bausmės (bauda, laisvės apribojimas, areštas) bei sumažinta maksimali laisvės atėmimo bausmės trukmė – nuo 7 metų ik 5 metų, ši norma, lyginant su BK 184 straipsnio 2 dalimi (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 redakcija), kurioje buvo įtvirtinta tik laisvės atėmimo iki 7 metų bausmė, švelnina nuteistojo teisinę padėtį. Esant šiai teisinei situacijai, naujasis įstatymas laikytinas nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį lengvinančiu, todėl pagal BK 3 straipsnio 2 dalį turi grįžtamąją galią, t. y. taikomas iki tokio įstatymo įsigaliojimo nusikalstamą veiką padariusiems asmenims. Todėl A. D. nusikalstama veika, skundžiamame nuosprendyje kvalifikuota pagal BK 184 straipsnio 2 dalį (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 redakcija), perkvalifikuotina į BK 184 straipsnio 2 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija).

35. Nusikalstamos veikos padarymo metu galiojusioje BK 222 straipsnio 1 dalyje buvo nustatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas apgaulingai tvarkė teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą arba paslėpė, sunaikino ar sugadino apskaitos dokumentus, jeigu dėl to negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros. Pagal šios baudžiamosios bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka metu įsigaliojusią naują BK 222 straipsnio 1 dalies redakciją baudžiamoji atsakomybė numatyta tam, kas apgaulingai tvarkė ir (arba) organizavo teisės aktų reikalaujamą finansinę apskaitą arba įstatymų nustatytą laiką nesaugojo finansinės apskaitos dokumentų ir (arba) finansinės apskaitos registrų, arba paslėpė, sunaikino ar sugadino finansinės apskaitos dokumentus ir (arba) finansinės apskaitos registrus, arba netvarkė ir (arba) neorganizavo teisės aktų reikalaujamos finansinės apskaitos, jeigu dėl to buvo padaryta didelė turtinė žala valstybei arba fiziniam ar juridiniam asmeniui arba negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros. Taigi, pagal naujai įsigaliojusią BK 222 straipsnio 1 dalies redakciją papildomai atsirado naujos alternatyvios veikos – nesaugojo, netvarkė ir neorganizavo bei naujas požymis – alternatyvūs padariniai – didelė žala. Šioje byloje A. D. inkriminuotas BK 222 straipsnio 1 dalyje numatytas nusikaltimas pasireiškė UAB ,,D.“ apgaulingu buhalterinės apskaitos tvarkymu, dėl ko laikotarpiu nuo 2019 m. spalio 1 d. iki 2020 m. gruodžio 31 d. iš dalies negalima nustatyti UAB ,,D.“ veiklos, turto, nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų dydžio ir struktūros. Atsakomybė už tokią veiką numatyta ir naujos redakcijos BK 222 straipsnio 1 dalyje. Todėl apygardos teismo A. D. yra pagrįstai nuteistas pagal BK 222 straipsnio 1 dalį, nes BK 222 straipsnio 1 dalies nuostatų, įsigaliojusių nuo 2023 m. birželio 1 d., pakeitimas, nuteistojo A. D. veikos kvalifikavimui įtakos neturi.

36. Kita vertus, naujoje BK 222 straipsnio 1 dalies redakcijoje pakito sankcijoje nustatytų bausmių rūšys. Iki 2023 m. birželio 1 d. galiojusioje BK 222 straipsnio 1 dalies redakcijoje buvo numatytos šios alternatyvios bausmės: bauda, areštas, laisvės atėmimas iki 4 metų. Nuo 2023 m. birželio 1 d. įsigaliojusioje naujoje BK 222 straipsnio 1 dalies redakcijoje nustatyta nauja alternatyvi bausmė – laisvės apribojimas. Atsižvelgiant į tai, kad nuo 2023 m. birželio 1 d. galiojančioje BK 222 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtinama nauja laisvės atėmimo bausmei alternatyvi bausmė – laisvės apribojimas, ši norma, lyginant su BK 222 straipsnio 1 dalimi (2004 m. liepos 5 d. įstatymo Nr. IX-2314 redakcija), švelnina nuteistojo teisinę padėtį. Esant šiai teisinei situacijai, naujasis baudžiamasis įstatymas laikytinas nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį lengvinančiu, todėl pagal BK 3 straipsnio 2 dalį turi grįžtamąją galią, t. y. taikomas iki tokio įstatymo įsigaliojimo nusikalstamą veiką padariusiems asmenims. Todėl A. D. nusikalstama veika, skundžiamame nuosprendyje kvalifikuota pagal BK 222 straipsnio 1 dalį (2004 m. liepos 5 d. įstatymo Nr. IX-2314 redakcija), perkvalifikuotina į BK 222 straipsnio 1 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija).

37. Šia apeliacinės instancijos teismo nutartimi A. D. padarytas nusikalstamas veikas perkvalifikavus pagal naują baudžiamojo įstatymo redakciją, turi būti išspręstas ir bausmių, paskirtų tiek už atskirus nusikaltimus, tiek galutinės bausmės paskyrimo klausimas. Aptarto teisinio reguliavimo kontekste sprendžiant dėl skundžiamu nuosprendžiu nuteistajam paskirtų bausmių už atskiras nusikalstamas veikas, galutinės bausmės ir nustatytos jos vykdymo tvarkos, o kartu ir nedelsiant atliktinos laisvės atėmimo bausmės dalies, teisėjų kolegija sprendžia, kad yra pagrindas švelninti nuteistajam A. D. už nusikalstamas veikas, numatytas BK 182 straipsnio 2 dalyje (dėl veikos UAB „P.“ atžvilgiu) (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija), BK 22 straipsnio 1 dalyje, 182 straipsnio 2 dalyje (dėl veikos IĮ „A.“ atžvilgiu), (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija), BK 184 straipsnio 2 dalyje (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija), paskirtas laisvės atėmimo bausmes, jų dydį nustatant mažesnį, nei naujuosiuose BK straipsniuose numatytos laisvės atėmimo bausmės vidurkis, t. y. atitinkamai 2 metus 2 mėnesius, 1 metus 9 mėnesius ir 1 metus 10 mėnesių laisvės atėmimo. Kita vertus, atsižvelgus nuteistajam paskirtų bausmių motyvus, teisėjų kolegija mano, kad naujai įsigaliojusi įstatymo redakcija neduoda pagrindo švelninti nuteistajam A. D. už nusikalstamas veikas, numatytas BK 182 straipsnio 3 dalyje (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija) ir BK 222 straipsnio 1 dalyje (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija) paskirtųjų bausmių. Pagal šio procesinio sprendimo priėmimo metu galiojančią BK 182 straipsnio 3 dalies ir BK 222 straipsnio 1 dalies redakciją maksimali laisvės atėmimo bausmės trukmė nebuvo pakeista, o aukščiau aptartais bausmių skyrimo motyvais kitokią bausmės rūšį nei laisvės atėmimas, skirti A. D. nėra teisinio pagrindo. Todėl už nusikalstamų veikų, numatytų BK 182 straipsnio 3 dalyje ir BK 222 straipsnio 1 dalyje, padarymą A. D. jau išdėstytų argumentų pagrindu skirtinos tos pačios rūšies ir dydžio bausmės, t. y. atitinkamai 3 metai ir 1 metai 6 mėnesiai laisvės atėmimo.

38. Teisėjų kolegijos nuomone, tokios bausmės yra teisingos, adekvačios (proporcingos) padarytoms nusikalstamoms veikoms, tinkamai individualizuotos, atsižvelgiant į visas byloje nustatytas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, atitinka padarytų nusikalstamų veikų bei nuteistojo asmenybės pavojingumą. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, A. D. šiuo apeliacinės instancijos teismo procesiniu sprendimu skiriamos bausmės pagal BK 182 straipsnio 3 dalį, BK 182 straipsnio 2 dalį, BK 22 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 2 dalį, BK 184 straipsnio 2 dalį, BK 222 straipsnio 1 dalį bendrinamos dalinio bausmių sudėjimo būdu, prie griežčiausios paskirtos bausmės pagal BK 182 straipsnio 3 dalį (3 metų laisvės atėmimo), iš dalies pridedant švelnesnes bausmes (pagal BK 182 straipsnio 2 dalį – 8 mėnesius, pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 2 dalį – 4 mėnesius, pagal BK 184 straipsnio 2 dalį – 6 mėnesius, pagal BK 222 straipsnio 1 dalį – 3 mėnesius laisvės atėmimo), paskiriant subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 4 metams 9 mėnesiams. Ši subendrinta bausmė, vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalies, 5 dalies 1, 2 punktais, bausmių apėmimo būdu subendrinama su bausmėmis, Kauno apygardos teismo 2023 m. sausio 16 d. nuosprendžiu paskirtomis pagal BK 300 straipsnio 1 dalį (4 veikos) ir BK 182 straipsnio 1 dalį, griežtesnei bausmei (4 metams 9 mėnesiams) apimant švelnesnes bausmes, ir paskiriant A. D. subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 4 metams 9 mėnesiams.

39. Kadangi nuteistasis A. D. kaltu prisipažino visiškai, byla pirmosios instancijos teisme buvo išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, todėl jam skirta subendrinta bausmė sumažintina vienu trečdaliu, paskiriant jam sumažintą bausmę – 3 metus 2 mėnesius laisvės atėmimo (BK 64¹ straipsnio 1, 2 dalys). Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 2 punktu, 9 dalimi, nuteistajam A. D. šiuo apeliacinės instancijos teismo procesiniu sprendimu paskirta 3 metų 2 mėnesių laisvės atėmimo bausmė apėmimo būdu subendrinama su Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. vasario 18 d. nuosprendžiu paskirta bausme, tai yra griežtesnei bausmei, paskirtai pagal šią nutartį, apimant švelnesnę bausmę, paskirtą pagal Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. vasario 18 d. nuosprendį, ir A. D. paskiriama galutinė subendrinta 3 metų 2 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, A. D. į paskirtos bausmės laiką įskaitytina atlikta bausmės dalis pagal Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. vasario 18 d. nuosprendį.

40. Pirmosios instancijos teismas taikė A. D. BK 75 straipsnio 3 dalies nuostatas, pagal kurias iš dalies atidėjo paskirtos bausmės vykdymą. Paskyrusi A. D. naują subendrintą bausmę ir remdamasi skundžiamame nuosprendyje bei šiame apeliacinės instancijos teismo procesiniame sprendime išdėstytais motyvais, teisėjų kolegija irgi taiko nuteistojo atžvilgiu BK 75 straipsnio 3 dalies nuostatas ir paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą iš dalies atideda. Atsižvelgiant į tai, kad šiuo apeliacinės instancijos teismo procesiniu sprendimu už atskirus nurodytus nusikaltimus paskiriamos švelnesnės bausmės nei buvo paskirta skundžiamu nuosprendžiu, taip pat paskiriama švelnesnė galutinė subendrinta bausmė, teisėjų kolegija mano, kad A. D. turi būti nustatytas trumpesnis nedelsiant atliktinos bausmės dydis nei buvo nustatęs pirmosios instancijos teismas, t. y. nuteistasis A. D. po nuosprendžio įsiteisėjimo nedelsiant privalo atlikti 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmės dalį, likusios laisvės atėmimo bausmės dalies vykdymą atidedant 3 metų laikotarpiui. Bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu nuteistasis įpareigojamas dirbti arba būti registruotas Užimtumo tarnyboje.

Dėl A. K. apeliacinio skundo

41. Bylą nagrinėjant teisme, nukentėjusysis A. K. pateikė civilinį ieškinį, kuriuo prašo priteisti iš A. D. 69 000 eurų turtinės žalos atlyginimą (t. 9, b. l. 50–56). Pirmosios instancijos teismas skundžiamu nuosprendžiu atmetė nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo A. K. civilinį ieškinį, motyvuodamas tuo, kad A. K., kaip BUAB „D.“ kreditoriui, perleidus savo teisę į žalos atlyginimą trečiam asmeniui, išieškojimas yra negalimas, nes prieštarauja teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams (CK 1.5 straipsnis).

42. Apeliaciniame skunde nukentėjusysis ir civilinis ieškovas A. K. nesutinka su Kauno apygardos teismo sprendimu atmesti jo civilinį ieškinį ir prašo priteisti jam 69 000 eurų turtinės žalos atlyginimą. Apelianto nuomone, pirmosios instancijos teismas, atmesdamas jo civilinį ieškinį, neįvertino tai, jog jam padaryta nuteistojo A. D. (UAB „D.“ vadovo) nusikalstamais veiksmais padaryta žala nėra atlyginta, kad UAB „D.“ yra likviduota ir išregistruota bei neturi lėšų, būtinų skolos vykdymo išlaidų apmokėjimui, todėl, apelianto nuomone, išnykus subjektui (UAB „D.“) ir negavus savo reikalavimo patenkinimo iš šio juridinio asmens, juridinio asmens vadovas (nuteistasis A. D.) privalo tiesiogiai atlyginti jam patirtą materialinę žalą. Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija neturi pagrindo pripažinti, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo A. K. šioje byloje pareikšto civilinio ieškinio, pažeidė jo teisę į žalos atlyginimą. Apygardos teismas pakankamai išsamiai išnagrinėjo visas bylai reikšmingas aplinkybes, susijusias su jo pareikštu civiliniu ieškiniu ir pagrįstai jį atmetė.

43. Kasacinėje nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. 2K-76-788/2020 yra išaiškinta, kad civilinis ieškinys negali būti priteistas baudžiamojoje byloje, jeigu tas pats ieškinys buvo išspręstas civilinėje byloje. Jei tas pats ieškinys buvo pareikštas antrą kartą, ikiteisminio tyrimo pareigūnas, prokuroras ar teismas turi atsisakyti jį priimti ir pripažinti pareiškėją civiliniu ieškovu. Jeigu baudžiamojoje byloje toks ieškinys vis dėlto buvo priimtas, jis negali būti tenkinamas. Draudimas antrą kartą priimti ir nagrinėti tą patį civilinį ieškinį nustatytas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 137 straipsnio 2 dalies 4 punkte. Iš BPK 112 straipsnyje pateikto teisinio reguliavimo taip pat išplaukia, kad civilinis ieškinys negali būti priteistas baudžiamojoje byloje, jeigu tas pats ieškinys buvo išspręstas civilinėje byloje. Taigi, pareiškus antrą kartą tą patį ieškinį, ikiteisminio tyrimo pareigūnas, prokuroras ar teismas turi atsisakyti jį priimti ir pripažinti pareiškėją civiliniu ieškovu. Jeigu toks ieškinys vis dėlto buvo priimtas baudžiamojoje byloje, jis negali būti tenkinamas. Pagal CPK 137 straipsnio 2 dalies 4 punkto prasmę tapačiais ieškiniai yra pripažįstami tada, kai sutampa visi trys elementai – šalys (ieškovas ir atsakovas), ieškinio dalykas ir faktinis ieškinio pagrindas. Jei sutampa ieškinio dalykas ir pagrindas, tačiau bylos šalis yra kita, ieškinys nelaikomas tapačiu.

44. Iš byloje esančių duomenų matyti, jog tarp A. K. ir UAB „D.“ (vadovaujama A. D.) 2019 m. spalio 1 d. buvo sudaryta sutartis dėl produkcijos tiekimo, kurios pagrindu UAB „D.“ įsipareigojo A. K. pateikti produkciją pagal pateiktas kainas ir kiekį, nurodytas specifikacijose. 2019 m. spalio 21 d. A. K. atliko 69 000 eurų pavedimą į UAB „D.“ atsiskaitomąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB SEB banke, už vilkiką „Volvo FH“ ir puspriekabę „Krone SD“ pagal UAB „D.“ 2019 m. spalio 16 d. išankstinę sąskaitą faktūrą. Šios gautos piniginės lėšos buvo registruotos UAB „D.“ buhalterinėje apskaitoje 2019 metais kaip avansu sumokėtos lėšos (5 t., b. l. 195), tačiau minėtoje sutartyje nurodyta produkcija A. K. nebuvo pateikta, jo pervesti už produkciją pinigai jam nebuvo grąžinti. Bylos duomenimis nustatyta, kad Kauno apygardos teismas 2020 m. gruodžio 8 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-1281-343/2020 priteisė iš atsakovės UAB „D.“ ieškovui A. K. 69 000 eurų skolą, 621,10 euro bylinėjimosi išlaidas, viso 75 021,10 eurą ir 6 procentų dydžio procesines palūkanas už priteistą sumą (69 000 eurus nu bylos iškėlimo teisme dienos (2020 m. kovo 16 d.) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo bei 950 eurų bylinėjimo išlaidas Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (t. 9, b. l. 53–55). Kauno apygardos teismo 2020 m. gruodžio 3 d. nutartimi buvo iškelta bankroto byla, nemokumo administratoriumi paskirta MB „Ad legem“. Kauno apygardos teismas 2021 m. balandžio 15 d. nutartimi patvirtino UAB „D.“ kreditorių sąrašą, kuris buvo vėliau tikslinamas, kreditorių reikalavimo suma: 172 083,92 eurai. Tarp BUAB „D.“ kreditorių buvo nukentėjusysis ir civilinis ieškovas A. K. (kreditorinio reikalavimo dydis 69 621,10 eurų, sudaro 66,65 proc.) (t. 10, b. l. 11–16). Kauno apygardos teismo 2022 m. sausio 17 d. sprendimu iš A. D. buvo priteista BUAB „D.“ iš viso 148 590,93 eurų žala ir 5 procentų metinės palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo teismui nustačius, kad įmonės vadovas A. D. BUAB „D.“ administratoriui nepagrįstai neperdavė įmonės turtą (įskaitant pinigines lėšas kasoje ), kurio bendra suma 125 477,09 eurų (taip pat įranga, kurios įsigijimo vertė 1 745,02 eurai, A. D. be teisinio pagrindo išmokėti grynieji pinigai – 15 000 eurų ir UAB „D.“ skolininkų A. D. asmeniškai sumokėta pinigų suma – 7 223 eurai) (10 t., b. l. 19–25). Taip pat byloje nustatyta, jog BUAB „D.“ kreditoriai, tarp kurių buvo ir nukentėjusysis ir civilinis ieškovas A. K., 2022 m. kovo 7 d. kreditorių susirinkimo protokolo Nr. 6 pagrindu nusprendė reikalavimo teisę parduoti trečiajam asmeniui UAB „L. N.“ (10 t., b. l. 11–18). Šioje vietoje svarbu pažymėti, kad BUAB „D.“ kreditoriai savo reikalavimo teisę nukreipė ne į BUAB „D.“, o į A. D. Be to, bylos duomenimis UAB „L. B.“, įsigijęs šią skolą, vykdo tolimesnius priteistos sumos išieškojimo veiksmus (10 t., b. l. 32–34).

45. Pažymėtina, kad reikalavimo teisės perleidimas (cesija) yra vienas iš asmenų pasikeitimo prievolėje būdų (CK 6.101 straipsnio 3 dalis). Reikalavimo perleidimas suprantamas kaip prievolės aktyviosios šalies – kreditoriaus – pakeitimas kitu asmeniu, kai pati prievolė išlieka nepakitusi. Kai pagal cesijos sutartį pradinis kreditorius perleidžia savo reikalavimo teisę naujajam kreditoriui, jis nustoja būti prievolės šalimi (kreditoriumi), o kreditoriumi perleistos reikalavimo teisės atžvilgiu tampa reikalavimo įgijėjas. Skolininko teisinė padėtis dėl kreditoriaus pasikeitimo taip pat nesikeičia, t. y. jo teisinė padėtis naujojo kreditoriaus atžvilgiu negali būti blogesnė už buvusią pradinio kreditoriaus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-24-969/2020). Taigi cesija nėra abstraktus savarankiškas sandoris, o yra susietas su pagrindiniu sandoriu, kuriame vyko reikalavimų pasikeitimas, t. y. sutartimi, kuri yra cesijos esmė. Kai pagal cesijos sutartį pradinis kreditorius perduoda savo reikalavimo teisę naujajam kreditoriui, jis nustoja būti prievolės šalis, o vietoje jo prievolėje atsiranda naujasis kreditorius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-199/2008, Nr. 3K-3-545/2009; Nr. 3K-3-469/2010, Nr. e3K-3-203-686/2017).

46. Iš visų aukščiau paminėtų duomenų matyti, jog UAB „D.“ (vadovaujama A. D.) prievolė atlyginti skolą A. K. atsirado dėl nepagrįsto šios bendrovės praturtėjimo, gavus iš A. K. 69 000 eurų pagal 2019 m. spalio 1 d. sutartį dėl produkcijos tiekimo, bet minėtai bendrovei nepateikus šioje sutartyje nurodytos produkcijos, t. y. žalos atlyginimo reikalavimas civilinėje byloje grindžiamas tų pačių atsakovo atliktų veiksmų neteisėtumu, dėl kurių yra nagrinėjama ši baudžiamoji byla, t. y. baudžiamojoje ir civilinėje bylose yra pareikšti tapatūs turtiniai reikalavimai. Pažymėtina, kad apeliantas A. K., įgyvendindamas laisvo naudojimosi procesinėmis teisėmis principą (CPK 13 straipsnis), pats yra pasirinkęs atitinkamą pažeistų savo teisių gynimo būdą – iš pradžių pareiškęs atsakovui UAB „D.“ viso 75 021,10 euro dydžio ieškinį ir civilinėje byloje, o vėliau perleidęs savo reikalavimo teisę į A. K. į žalos atlyginimą trečiam asmeniui, ir baudžiamojoje byloje, jį grįsdamas tais pačiais faktais, iš kurių kildinama atsakovo (šiuo atveju – A. D.) pareiga atlyginti žalą, todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad jis prarado šią galimybę realizuoti šioje baudžiamojoje byloje, nes tokiu atveju, A. K. pardavus savo reikalavimo teisę į žalos atlyginimą trečiam asmeniui bei priteisus jam žalos atlyginimą šioje byloje iš A. D., tokia situacija nulemtų nepagrįstą bendros išieškotinos iš A. D. skolos padidėjimą, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas atmesti ieškovo A. K. civilinį ieškinį yra pagrįstas.

47. Apeliantas savo apeliaciniame skunde remiasi teismų praktika, reglamentuojančia juridinio asmens darbuotojo nusikalstamais veiksmais padarytą žalą, kuomet civiline tvarka atsako ne darbdavys ar jo teisių perėmėjas, o darbuotojas, padaręs žalą savo nusikalstamais veiksmais, kurie yra konstatuoti BPK nustatyta tvarka, ir iki žalos atlyginimo išnykus subjektui (darbdaviui), privalančiam už jį atlyginti žalą (kasacinė nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-328-248/2015; kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-428-788/2016, 2K-355-788/2016, 2K-320/2014). Tačiau, dėl aukščiau paminėtų aplinkybių, šiuo konkrečiu atveju tokia suformuota teismų praktikos nuostata netaikoma, nes, kaip minėta, A. K. perleistas trečiam asmeniui reikalavimas į žalos atlyginimą nukreiptas ne į juridinį asmenį, o į šio juridinio asmens vadovą, kaip į fizinį asmenį.

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 141, 156, 176, 178, 180, 181, 182, 183, 184, 189-1, 190, 192, 195, 196, 197, 199, 199-1, 199-2, 200, 201, 203, 204, 206, 207, 208, 209, 212, 219, 220, 221, 222, 223, 224, 224-1, 246, 248, 253, 255, 256, 267, 267-1, 277, 281 straipsnių ir XXIX skyriaus pavadinimo pakeitimo, Kodekso papildymo 253-2, 256-2, 260-1, 266-1, 267-2, 267-3, 276-4, 282-1 straipsniais ir 186, 298 straipsnių pripažinimo netekusiais galios įstatymo 55 straipsnio 2 dalimi ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 3 straipsnio 2 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistojo A. D. gynėjo Mindaugo Vagonio bei nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo A. K. (A. K.) apeliacinius skundus atmesti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 3 straipsnio 2 dalimi, A. D. nusikalstamą veiką iš Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 2 dalies (dėl veikos UAB „P.“ atžvilgiu) (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 redakcija) perkvalifikuoti į Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 2 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija) ir paskirti jam bausmę – laisvės atėmimą 2 (dvejiems) metams 2 (dviem) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 3 straipsnio 2 dalimi, A. D. nusikalstamą veiką iš Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 straipsnio 1 dalies, 182 straipsnio 2 dalies (dėl veikos IĮ „A.“ atžvilgiu) (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 redakcija) perkvalifikuoti į Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 2 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija) ir paskirti jam bausmę – laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams 9 (devyniems) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 3 straipsnio 2 dalimi, A. D. nusikalstamą veiką iš Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 2 dalies (dėl veikos A. K. atžvilgiu) (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 redakcija) perkvalifikuoti į Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 3 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija) ir paskirti jam bausmę – laisvės atėmimą 3 (trejiems) metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 3 straipsnio 2 dalimi, A. D. nusikalstamą veiką iš Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 184 straipsnio 2 dalies (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 redakcija) perkvalifikuoti į Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 184 straipsnio 2 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija) ir paskirti jam bausmę – laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams 10 (dešimčiai) mėnesių.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 3 straipsnio 2 dalimi, A. D. nusikalstamą veiką iš Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 222 straipsnio 1 dalies (2004 m. liepos 5 d. įstatymo Nr. IX-2314 redakcija) perkvalifikuoti į Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 222 straipsnio 1 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija) ir paskirti jam bausmę – laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesių.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4 dalimis, A. D. šiuo apeliacinės instancijos teismo procesiniu sprendimu paskirtas bausmes pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 3 dalį, Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 2 dalį, Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 2 dalį, Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 184 straipsnio 2 dalį, Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 222 straipsnio 1 dalį subendrinti dalinio bausmių sudėjimo būdu, prie griežčiausios paskirtos bausmės, iš dalies pridedant švelnesnes bausmes, ir paskirti A. D. subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 4 (ketveriems) metams 9 (devyniems) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, šiuo apeliacinės instancijos teismo procesiniu sprendimu paskirtą subendrintą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti A. D. sumažintą bausmę – laisvės atėmimą 3 (trejiems) metams 2 (dviem) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 2 punktu, 9 dalimi, nuteistajam A. D. šiuo apeliacinės instancijos teismo procesiniu sprendimu paskirtą 3 (trejų) metų 2 (dviejų) mėnesių laisvės atėmimo bausmę apėmimo būdu subendrinti su Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. vasario 18 d. nuosprendžiu paskirta bausme, tai yra griežtesnei bausmei, paskirtai pagal šį apeliacinės instancijos teismo procesinį sprendimą, apimant švelnesnę bausmę, paskirtą pagal Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. vasario 18 d. nuosprendį, ir A. D. paskirti galutinę subendrintą 3 (trejų) metų 2 (dviejų) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 9 dalimi, A. D. į paskirtos bausmės laiką įskaityti bausmės dalį, atliktą pagal Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. vasario 18 d. nuosprendį.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 3 dalimi, 5 dalies 5 punktu, A. D. iš dalies atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą, nustatant, kad jis po nuosprendžio įsiteisėjimo nedelsiant privalo atlikti 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausmės dalį, o likusios neatliktos laisvės atėmimo bausmės dalies vykdymą atidėti 3 (trejiems) metams, bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu įpareigojant A. D. dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo faktinio nuteistojo sulaikymo dienos vykdant įsiteisėjusį nuosprendį.