- Teismas
- Panevėžio apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2023-12-29
- Bylos Nr.
- 2-6887-1000/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-08-3-02628-2023-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Šarūnė Butkuvienė
- Ieškovas
- J. L.
- Atsakovas
- viešosios įstaigos Respublikinės Panevėžio ligoninės
- Advokatai
- Algimantas Kolpertas, Eligija Norkienė
- Kategorijos
- 1.3.2.9.10.8Darbo sutarties nutraukimas be įspėjimo, kai darbuotojas vieną kartą šiurkščiai pažeidžia darbo pareigas (DK 235 straipsnis)
- 1.3.6.4.1.3Atleidimas iš darbo
- 1.3.9.2.2Darbo ginčų nagrinėjimas teisme
- 3.2.3.1Žodinis bylos nagrinėjimas pirmosios instancijos teisme
- 3.2.6.1Teismo sprendimas, jo priėmimas ir išdėstymas, reikalavimai, kurie keliami teismo sprendimui
dalyvaujant ieškovui J. L., jo atstovams advokatei Eligijai Norkienei (2023-11-15 teismo posėdyje), advokatui Algimantui Kolpertui,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo J. L. ieškinį dėl darbo ginčo iš esmės išnagrinėjimo teisme atsakovei viešajai įstaigai Respublikinei Panevėžio ligoninei.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Ieškovas teismui pateiktu ieškiniu prašo panaikinti dalyje Darbo ginčų komisijos (toliau – DGK) 2023 m. birželio 6 d. sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) darbo byloje Nr. APS-111-8038/2023 ir pripažinti VšĮ Respublikinės Panevėžio ligoninės darbo sutarties nutraukimą su J. L. neteisėtu, taip pat priteisti visas jo patirtas bylinėjimosi išlaidas iš atsakovės.
2. Pateiktame ieškinyje ir teismo posėdžio metu ieškovas nurodė, kad su priimtu DGK sprendimu sutinka ne visiškai, todėl jį skundžia dalyje dėl darbo sutarties nutraukimo teisėtumo ir negrąžinimo į darbą. Ieškovas teigia, kad prašyme DGK nurodė, jog dirbo viešojoje įstaigoje (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). Nuo 2021-11-21 yra nubaustas du kartus. Buvo atleistas iš darbo apkaltinus, kad naudojo smurtą prieš pacientę. Su kuo nesutiko, paties teigimu jokio smurto nenaudojo. DGK, išnagrinėjusi ieškovo prašymą, konstatavo, kad dėl nurodytų priežasčių, nustačius ne tik netinkamą J. L. pareigų vykdymą, tačiau ir netinkamą, nepagarbų ieškovo elgesį su paciente, atsakovės sprendimas nutraukti darbo santykius su ieškovu dėl šiurkštaus darbo pareigų pažeidimo negali būti laikomas neproporcinga priemone. Ieškovas mano, kad jo atleidimas iš darbo – tai tik atsakovės kaip darbdavės ambicijos jo atžvilgiu, kurios nemotyvuotos ir nepagrįstos. Ieškovas teigia, kad niekada prieš nieką smurto nenaudojo ir tam nėra jokio motyvo ir prasmės. Dirbo ne vienerius metus, teko susidurti su įvairiais agresyvaus elgesio pacientais, tačiau jokių priekaištų ieškovui dėl elgesio su pacientais nebuvo. Ieškovas posėdžio metu nurodė, kad pacientė R. S. rūkė tualeto patalpoje, kas yra neleidžiama, todėl iš jos atėmė cigaretę, jokio smurto prieš pacientę nenaudojo. Ieškovas nurodo, kad dirbęs teisėsaugos struktūroje, todėl kaltinimas jam, kad panaudojo smurtą, labai žemina jį kaip žmogų. Ieškovas teigia, kad tiesioginių įrodymų dėl padaryto sužalojimo R. S. byloje nėra. Pacientai su psichiniais trūkumais ar paūmėjus ligai dažnai apkaltina sanitarus bei (duomenys neskelbtini) veiksmais, kurių nebuvo, kas įvyko ir nagrinėjamu atveju. Kita pacientė D. Š. nurodė mačiusi, kad ieškovas R. S. trenkė per ausį, nors jos patalpoje ieškovas nematė, mano, kad ji nurodė neteisingus duomenis. Ieškovas teigia, kad D. Š. žodžiais tikėti nėra pagrindo, nes ji turėjo galimybę susitarti su R. S. ir paaiškinime nurodyti jai palankias aplinkybes. Paraudęs vėliau buvo R. S. skruostas, o nuo kieno veiksmų ir kas tai padarė, ieškovas nežino, visas R. S. veidas buvo paraudęs nuo ilgo alkoholio vartojimo. Ieškovas teigia, kad paraudimas R. S. veide buvo pastebėtas tik po 2 valandų nuo tariamo konflikto apie 6 ryto. Per 2 valandas galima pasidaryti ne vieną kraujosruvą ar nubrozdinimą, tikslu pakenkti (duomenys neskelbtini) reputacijai. Pasak ieškovo, (duomenys neskelbtini) A. D. nurodė, kad iki pamainos galo pacientė R. S. niekuo nesiskundė. Gydytoja R. A. nurodė, kad 8 valandą, kai pradėjo budėjimą, buvo informuota, kad R. S. yra susijaudinusi dėl jai suduoto smūgio. Ieškovas mano, kad tik atlikus ikiteisminį tyrimą ir nustačius tikras aplinkybes, turėjo būti priimtas atsakovės atitinkamas kaip darbdavio sprendimas. Ieškovas nurodo, kad nesijaučia šiurkščiai pažeidęs darbo drausmę ar nesilaikęs pareigybės aprašymo, etikos normų ir pan. Ieškovas posėdžio metu nurodė, kad viskas prasidėjo nuo 2021 m. tarnybinio pranešimo dėl darbo drausmės pažeidimo. Ieškovas nurodo, kad 2023 m. balandžio 15 d. vakare pacientė R. S. buvo agresyvi, nerami, visą naktį nemiegojo, ji nuolat lakstė į tualetą, gal kokius 30 kartų. Jis apie 6 val. užuodė dūmų kvapą. Ieškovas nurodo, kad pacientė R. S. pagudrauti norėjo, ji pasiėmusi šepetėlį vienoje rankoje, o kitoje cigaretę rūkė tualete, čiaupas buvo atsuktas. Ieškovas teigia, kad iš R. S. atėmė cigaretę, ją išmetė į šiukšlių dėžę. Ji pagrasino, kad jam bus blogai. Ieškovas teigia, kad girdėjo, kaip R. S. kalbėjosi su palatos kaimyne apie 7 val., po pamainos grįžo namo ir sulaukė kvietimo atvykti į apklausą policijoje. Nuvažiavęs į policiją, jis sužinojo, kad yra kaltinamas, jog primušė žmogų, jį apklausė ir neleido išvykti iš gyvenamosios vietos. Ieškovas 3 mėn. negauna išmokos, psichologiškai jaučiasi blogai, nes yra VRM pensininkas. Po pamainos, kitą dieną atėjo į darbą ir jį teisininkas pasikvietė pas save susipažinti su dokumentu. Ieškovas nurodo, kad parašė teisininkui, jog smurto nebuvo ir viskas, o po dviejų dienų jam įteikė įsakymą, kad atleidžia iš darbo. Nežino, nei už ką, nei dėl ko. Ieškovas mano, kad buvo nuspręsta atsikratyti ieškovu, ir sunkaus ligonio dėka tai pavyko. Ieškovas posėdžio metu negalėjo įvardinti, kodėl jo atleidimas iš darbo yra neteisėtas. Dokumentuose rašo, kad dėl smurto prieš pacientą, ką ieškovas neigia. Ieškovas patvirtina, kad yra susipažinęs su nurodyta atleidimo priežastimi – šiurkštus darbo drausmės pažeidimas. Ieškovas nurodo, kad ligoninės įsakymą dėl atleidimo skundė DGK, bet mano, kad komisija yra šališka (duomenys neskelbtini). Jis pats mano, kad savo pareigas atliko tinkamai. Teisme liudytojai kalba šabloniškai ir išgalvotai, apkalbėdami jį. Ieškovas mano, kad jie susikalbėjo prieš jį. Ieškovas mano, kad tikroji priežastis, dėl to, kad prieš du metus jo darbo metu pasišalino pacientas, ir jis gavo nuobaudą, o (duomenys neskelbtini) ne. Pats mano, kad jis turėjo būti nušalintas, kol bus ištirtas ikiteisminis tyrimas dėl smurto, o ne atleistas. Teigia, kad pacientė buvo konfliktiška pacientė, ją iš vakaro teko suvaržyti (t. y. fiksuoti). Ieškovas teigia, kad pacientė buvo bent keletą kartų suvaržyta, nurodyti koks gydytojas davė nurodymą suvaržymui nepamena. Su R. S. ieškovas susidūrė pirmą kartą, nežino, dėl kokių priežasčių ji galėjo jį šmeižti. Ieškovo teigimu, nuo pat pradžių ji buvo agresyvi. Ieškovas mano, kad pacientė išsigalvojo smurtą, kad būtų perkelta į geresnes sąlygas. Ieškovas nurodo, kad gydytojas M. B. (duomenys neskelbtini) nedirba, ar gydytojas turi suinteresuotumą dėl jo atleidimo, nežino, taip pat nežino, ar yra kokių nors priežasčių, dėl kurių visi (duomenys neskelbtini) darbuotojai, liudiję byloje, prieš jį nusistatę ar jį apkalba. Mano, kad jis (duomenys neskelbtini) yra neparankus, todėl buvo nuspręsta su juo susidoroti.
3. Ieškovės atstovas palaiko ieškinį ir prašo jį tenkinti. Pabrėžė, jog nėra jokių tiesioginių įrodymų, kad ieškovas smurtavo prieš pacientę. Būtent atsakovė, atleidusi iš darbo ieškovą dėl smurto prieš pacientę, privalo įrodyti, kad ieškovas padarė šiurkštų darbo drausmės pažeidimą, t. y. trenkė į veidą pacientei. Tačiau byloje esantys įrodymai patvirtina, jog ikiteisminis tyrimas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį ieškovo atžvilgiu nutrauktas, nenustačius nusikaltimo sudėties jo veiksmuose. Ikiteisminio tyrimo metu apklausta R. S., ieškovas, yra policijos pareigūnų tarnybiniai pranešimai, remtasi įvykio vietos apžiūra, eksperto išvada dėl nukentėjusiosios patirtų sužalojimų. Visi šie atlikti ikiteisminio tyrimo veiksmai suponavo išvadą, jog ieškovas nepanaudojo smurto prieš R. S.. Tuo tarpu atsakovė, atlikusi darbo drausmės pažeidimo tyrimą, rėmėsi išvestiniais liudytojų parodymais dėl smurto prieš R. S., nors nei vienas iš liudytojų tiesiogiai įvykio nematė, tik vienintelė R. S. teigė, kad jai per veidą trenkė J. L.. R. S. buvo gydoma nuo (duomenys neskelbtini) sutrikimo, todėl jos parodymus reikia vertinti kritiškai dėl jos psichinės sveikatos būklės. Ieškovo atstovo teigimu, (duomenys neskelbtini) direktoriaus įsakymas dėl J. L. atleidimo iš darbo priimtas neobjektyviai įvertinus įrodymus, kaip siekis susidoroti su ieškovu, todėl turi būti panaikintas, o ieškovui priteistos visos su darbo santykiais susijusios išmokos.
Atsiliepimas
4. Atsakovė atsiliepime ir teismo posėdžių metu nurodo, kad ieškovo smurtas prieš pacientę atsakovės pagrįstas byloje surinktais įrodymais ir kvalifikuotas šiurkščiu darbo pareigų pažeidimu, todėl atleidimas iš darbo laikytinas adekvačia poveikio priemone. Ieškovas, dirbęs pas atsakovę (duomenys neskelbtini) skyriaus (duomenys neskelbtini) pagal 2019 m. rugpjūčio 1 d. darbo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), iš darbo atleistas atsakovės 2023 m. balandžio 20 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – ir DK) 58 straipsnio 2 dalies 1 punktą dėl darbuotojo padaryto šiurkštaus darbo pareigų pažeidimo, t. y. dėl to, kad ieškovas 2023 m. balandžio 16 d. apie 6 val. (duomenys neskelbtini) skyriaus patalpose – tualete smurtavo prieš pacientę R. S., t. y. jai trenkė į dešinę galvos sritį, tokiais veiksmais ieškovas pažeidė atsakovės direktoriaus 2022 m. vasario 4 d. įsakymu Nr. V-44 patvirtintų (duomenys neskelbtini) skyriaus (duomenys neskelbtini) pareigybės aprašymo 8.10 p., 8.26 p., 8.31 p. reikalavimus, atsakovės direktoriaus 2021 m. balandžio 28 d. įsakymo Nr. V-151 „Dėl VšĮ (duomenys neskelbtini) darbo tvarkos taisyklių patvirtinimo“ 64.1 p., 64.3. p., 64.4. p., 64.9 p., 64.15 p., 64.21 p. 75 p. ir 77 p. reikalavimus, atsakovės direktoriaus 2023 m. sausio 24 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtintos Smurto ir priekabiavimo prevencijos politikos 3 punkto reikalavimus, ir tuo padarė šiurkštų darbo pareigų pažeidimą, numatytą DK 58 straipsnio 3 dalies 4 punkte. Atsakovės direktoriaus įsakymas buvo priimtas, atsižvelgus į atsakovės 2023 m. balandžio 20 d. galimo darbo drausmės pažeidimo tyrimo komisijos išvadą Nr. (duomenys neskelbtini), kad 2023 m. balandžio 17 d. pacientei pasikreipus ir nurodžius, kad 2023 m. balandžio 16 d. apie 6 val. (duomenys neskelbtini) skyriaus tualete ieškovas trenkė jai, ir ji prašo imtis priemonių, nes jaučiasi nesaugi. Pacientė buvo nedelsiant nukreipta traumatologo konsultacijai. Budinčio traumatologo M. B. atlikta skubia vidine konsultacija diagnozuota galvos plaukuotosios dalies paviršinis sužalojimas, užfiksuotas dešinio smilkinio srityje stebimas nežymus sumušimas su poodine kraujosruva. Ieškovui raštu Nr. (duomenys neskelbtini) buvo pranešta apie atliekamą tyrimą dėl 2023 m. balandžio 16 d. apie 6 val. panaudotų smurto veiksmų prieš pacientę ir paprašyta paaiškinti aplinkybes dėl įvykio. Ieškovas ant pranešimo ranka užrašė, kad jokių smurtinių veiksmų nebuvo, vyksta ikiteisminis tyrimas. Daugiau jokių paaiškinimų ieškovas nepateikė. 2023 m. balandžio 18 d. gydytojos psichiatrės R. A. paaiškinime nurodyta apie tai, kad pradėjus budėjimą 2023 m. balandžio 16 d., 8 val. pastebėjusi labai susijaudinusią ir verksmingą pacientę, kuri papasakojo, kad ryte apie 6 val. skyriaus tualeto patalpose jai į galvą smūgiavo ieškovas. Šį faktą apie įvykį jai patvirtino kita skyriaus pacientė, buvusi patalpoje ir mačiusi incidentą, kaip buvo smūgiuota. Iš gautų kartu su ieškovu pamainoje dirbusių bendradarbių A. D. bei E. M. paaiškinimų, kuriuose nurodyta, kad apie 6 val. skyriaus koridoriuje, kur yra pacientų tualeto patalpos, buvo būtent ieškovas. Toje skyriaus koridoriaus patalpoje jį iš savo buvimo vietos matė (duomenys neskelbtini) A. D., o po to pacientė skundėsi galvos skausmu pagalbiniam darbuotojui E. M., ir šis jai patarė kreiptis į budinčią gydytoją. Atsakovės atstovas teigia, kad smūgio tikimybė patvirtinta tiek pacientės medicinine apžiūra, tiek ir liudytojų pateiktais paaiškinimais. Taip pat pažymi, jog ir pats ieškovas neneigia, kad tarp jo ir pacientės įvyko konfliktas. Atsakovės atstovas pabrėžė, jog šiuo konkrečiu atveju atleidžiant ieškovą nėra padaryta procesinių jokių pažeidimų, pats ieškovas taip pat pripažino, jog jokių procedūrinių pažeidimų (duomenys neskelbtini) nepadarė. Atsakovės atstovas pažymi, kad ieškovas nesutinka su atleidimo fakto materialiuoju dalyku, t. y. nesutinka, kad savo veiksmais padarė šiukštų darbo pažeidimą. Byloje ieškovas aiškinasi dėl smurto fakto buvimo ir nebuvimo. Ieškovas apeliuoja į baudžiamosios bylos nutraukimą. Atsakovės atstovas pažymi, kad ikiteisminio tyrimo byloje yra tik nukentėjusiosios ir įtariamojo apklausos, o specialisto apžiūra dėl sužalojimo mąsto nustatymo atlikta po kelių dienų, joje konstatuota, kad sužalojimų nėra. Tai yra natūralu esant tokio pobūdžio fizinio smurto panaudojimo faktui. Be to, šias aplinkybes patvirtina ir parodymus davęs traumatologas M. B., kad tokio pobūdžio sužalojimo po paros-dviejų nebus galima nustatyti, nes nebeliks požymių, tačiau sužalojimo nebuvimas po dviejų parų nuo smurto panaudojimo nepaneigia fakto, kad ieškovas sudavė pacientei R. S. per veidą. Atsakovės atstovas nurodo, kad ieškovas apibūdinamas kaip ūmus, karštakošis, linkęs pyktis su asmenimis, nuolat replikuoja kitus, jokiais atvejais nepripažįsta kritikos jo atžvilgiu, visuomet mano esąs teisus. Atstovas taip pat pabrėžė, jog ieškovas bando įrodyti, kad pacientė R. S. buvo agresyvi, konfliktiška, kad jos atžvilgiu ne vieną kartą reikėjo taikyti fiksavimo priemones, taip pat ir tą dieną prieš įvykusį incidentą tarp jo ir pacientės, tačiau tokius ieškovo teiginius paneigia (duomenys neskelbtini) pateiktas Fizinio suvaržymo priemonių registravimo žurnalo nuorašas, iš kurio matyti, jog 2023 m. balandžio 14-15 d. fizinio suvaržymo priemonės pacientams nebuvo taikytos, ir atitinkamai 2023 m. balandžio mėnesį fizinio suvaržymo priemonės buvo taikytos tik vyriškos lyties pacientams. Be to, netgi ieškovo pasikviestas liudytojas R. S. patvirtino, jog pacientų fiksavimas yra griežtai kontroliuojamas ir visuomet registruojamas tokių priemonių taikymo registravimo žurnale. Atsakovės sprendimas dėl atleidimo iš darbo, priimtas atsižvelgiant į konkrečius ieškovo veiksmus ir dėl pavartoto smurto prieš pacientę. Atsakovės atstovas pažymėjo, kad atsakovė, priimdama sprendimą atleisti ieškovą iš darbo, vertino, kaip ieškovas atliko savo darbo funkcijas, jo požiūrį į darbą ir į pažeidimą, atkreipė dėmesį, kad atsakovė nėra saistoma ikiteisminio tyrimo rezultatų bei kad atsakovė laikosi nulinės tolerancijos smurtui. Atsakovės atstovas teigia, jog (duomenys neskelbtini) įrodė, kad ieškovas savo veiksmais padarė šiukštų darbo drausmės pažeidimą, jo netinkamą elgesį pacientės atžvilgiu patvirtina byloje apklausti liudytojai, todėl nėra jokio pagrindo pripažinti ieškovo atleidimo iš darbo neteisėtu.
5. Liudytojas M. B. posėdžio metu nurodė, jog dirba (duomenys neskelbtini) traumatologu. Dėl byloje tiriamų aplinkybių paaiškino, jog jis atvyko į (duomenys neskelbtini) skyrių apžiūrėti ligonio, kuris patyrė sužalojimus veido srityje. Pacientė traumatologui nurodė, kad ją sumušė (duomenys neskelbtini) personalo darbuotojas. M. B. atliko apžiūrą, siekė išsiaiškinti sužalojimo pobūdį ir ar reikalingas tolimesnis gydymas. Gydytojas, apžiūrėjęs pacientę, nustatytus sužalojimus aprašė medicininiame dokumente. M. B. paliudijo, kad pacientei specialus gydymas nebuvo skirtas, tik analgetikai pagal poreikį nuo skausmo. Pacientės būklėje nepastebėjo nieko išskirtinio, ką galėtų paminėti. Pacientei buvo dešinio skruosto smilkinio sumušimas iki paros laiko. Jis nustatytas pagal požymius – šviežias sumušimas, kurį lydi odos paraudimas su nežymiomis kraujosruvomis, kurių susiformavimas priklauso nuo smūgio stiprumo. M. B. nurodo, kad šiuo atveju mano, jog smūgis nebuvo stiprus, po paros-dviejų sumušimo požymių nelieka. Apžiūrint, tikėtina, kad pacientė nurodė buitiškai, kad davė į galvą, ir apžiūrint liudytojas nustatė, jog buvo suduota į skruostą. Po gydytojo apžiūros praėjus iki dviejų valandų pacientei atlikta galvos rentgeno nuotrauka. Gydytojas nurodė, kad pagal pacientės apžiūros rezultatus, tikėtina, kad smūgis buvo suduotas delnu, o ne kietu buku daiktu.
6. Liudytojas V. D. posėdžio metu nurodė, kad jis yra (duomenys neskelbtini) skyriaus vedėjas. Dėl byloje tiriamų aplinkybių parodė, jog 2023 m. balandžio mėn., tikslios datos neatsimena, į jį kreipėsi ligonė, sakydama, kad patyrė smurtą, t. y. buvo sumušta (duomenys neskelbtini) J. L., verkė, buvo susijaudinusi ir prašė pagalbos. Liudytojas, atsižvelgęs į pacientės išsakytus nusiskundimus, surašė tarnybinį pranešimą ir jį tolimesnei eigai perdavė (duomenys neskelbtini) administracijai. Pacientė minėjo, kad konfliktas įvyko tualete, ji lyg rūkė ar prausėsi, kai atėjus (duomenys neskelbtini) sukonfliktavo, ir jai (duomenys neskelbtini) sudavė per veidą. Pacientė nurodė, kad išsigando ir patyrė psichologinę traumą, bijojo kreiptis, kol dirbo šis asmuo, ir kreipėsi pagalbos tik tuomet, kai nebedirbo (duomenys neskelbtini). Pacientė minėjo, kad jai buvo trenkta į veidą, turbūt priežastis buvo, kad ji rūkė. Tuo metu ligoninėje vyko remontai, dėl to buvo uždaryta rūkymo vieta. V. D. sužalojimų ant pacientės nepastebėjo, jos psichinės, emocinės būsenos įvardinti negali, nes tai ne jo pacientė. Šios pacientės nepažįsta, jam taip pat nėra žinoma, kad pacientai nepagrįstai apkaltina darbuotojus kokias nebūtais dalykais. Kiek jam žinoma, pacientė tuo metu jau buvo psichosocialinėje reabilitacijoje. V. D. įvardino asmenines ieškovo savybes – žmogus turi įsivaizduojamą savo tiesą ir jam atrodo, kad visi nusistatę prieš jį, jam kenkia, jis visokiais būdais stengiasi savo teisybę ginti, kaip ir dabar teisme. V. D. mano, kad ieškovas galėjo pasielgti taip, kaip nurodo pacientė, t. y. suduoti delnu per veidą. Pacientai skyriuje negali vartoti alkoholio, užtikrinti, kad jo skyriuje nebūtų, pareiga pavesta (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini). Rūkyti pacientams nėra draudžiama, tam yra sudarytos specialios patalpos. Pacientė (duomenys neskelbtini) gulėjo apie tris savaites.
7. Liudytoja V. L. posėdžio metu parodė, kad balandžio 16 d. anksti ryte, prieš 9 val. gavo gydytojos R. A. skambutį iš skyriaus, kuri informavo, kad skyriuje įvykęs incidentas, pacientė išsakiusi, kad jai trenkė (duomenys neskelbtini) J. L. ir kad bus kviečiama policija. Jai neteko bendrauti su paciente, ji nuo pirmadienio išėjo atostogauti ir daugiau jos nematė. Pacientę matė prieš incidentą, bet nebendravo. Ją kitos (duomenys neskelbtini) informavo, kad darbo pradžioje verkianti pacientė pasiskundė, jog prieš ją smurtavo J. L.. Ją apžiūrėjo ir buvo matyti žymės ant veido. Jai žinoma, kad gydytoja R. A. minėjo, kad buvo matomas paraudimas, ribotais plotais pacientės veide, taip pat kad ji bijojo ir buvo nerimastinga. Liudytojai žinoma, kad pacientė buvo apžiūrėta traumatologo, atlikti būtini tyrimai, buvo atvykę policijos pareigūnai. Jai žinoma, kad pacientė gydėsi nuo kovo pabaigos, ir incidento metu jau perkelta į socialinę reabilitaciją. Apie pacientę nieko nežino, teigia, kad matė pirmą kartą, o ar pirmą kartą gydosi, nežino. Pacientė buvo rūkanti, tuo metu rūkymo vieta buvo remonto zonoje, pacientai kartas nuo karto yra vedami parūkyti. Tualete rūkyti draudžiama. Pacientė nebuvo konfliktiška, taip pat ji nebuvo psichozėje, neadekvati ar kliedesiuose. Liudytojai neteko girdėti, kad pacientė ir J. L. konfliktavo, konflikto priežasties taip pat nežino. Pacientams galima taikyti suvaržymą, jį skiria gydytojas ir jis yra užrašomas specialioje knygoje. Ne žino, ar R. S. vakare buvo fiksuota, taip pat negirdėjo, kad ji būtų susimušusi su kita palatos paciente D. Š. ar pati save žalojusi. Žino, kad gydytoją R. A. informavo kitos (duomenys neskelbtini), nes joms pasisakė pacientė. Liudytoja, apibūdindama ieškovo būdą, nurodė, kad ieškovas iš tikrųjų nepakantus jokiai kritikai, pastaboms, yra ūmus, užpykstantis, užsiplieskiantis. Visais atvejais jis turi būti teisus, nereaguoja į pastabas.
8. Liudytoja I. V. nurodė, jog dirba (duomenys neskelbtini), teigė, kad jai atvykus į darbą, atėjo verkianti pacientė skųstis, kad jai sudavė darbuotojas, vizualiai matėsi paraudusi vieta pacientės veide, ir apie tai pranešė budinčiam gydytojui. Incidentas vyko balandžio mėnesį, tikslios dienos nepamena, prieš 8 val. Pacientė verkė, sakė, kad labai bijo, nes jai sudavė (duomenys neskelbtini). Matėsi paraudimas ties smilkiniu, kurioje pusėje, nepamena. Pacientė nurodė, kad konfliktas įvyko paryčiais, tualete, dėl kokios priežasties įvyko konfliktas, pacientė neišsakė, pasakė, kad padėjėjas rėkė, nes ji rūkė tualete, ir jai sudavė ranka. Pacientė išsakė, kad ji buvo prie kriauklės atsistojusi ir ją (duomenys neskelbtini) traukė, po to stūmė bei sudavė. Pacientė nebuvo konfliktiško būdo, (duomenys neskelbtini) yra emocingo charakterio ir liudytoja mano, kad galėjo būti taip, kaip nurodo pacientė. Pacientės palatos kaimynė galėjo matyti, jei durys buvo atidarytos. Pacientei gydantis nuo kovo 21 d., jos veidas nebegalėjo būti raudonas, paburkęs, o pacientės veido vieta, kur galimai suduota, buvo patinusi. Liudytoja nežino, kad R. S. būtų save žalojusi, taip pat nežino, ar jie buvo fiksuojama ir kiek kartų, taip pat nežino atvejų, kad pacientais apšmeižtų personalo darbuotojus.
9. Liudytoja V. T. posėdžio metu nurodė, kad dirba (duomenys neskelbtini). Parodė, jog į darbą atėjo su kolege I. V.. Iš ryto pacientė atėjo ir pasiskundė, kad ją sumušė J. L.. Išklausė pacientę ir veikė kaip numatyta (duomenys neskelbtini), pranešė budinčiam gydytojui, kuris tolimesnius veiksmus derino. Prie liudytojos į postą atėjo verkdama pacientė ir susakė, kad ją sumušė apsauginis darbuotojas. Pacientės būklė buvo gerėjanti, o tuo metu ji buvo susinervinusi, verkė. Skruostas smilkinio srityje buvo paraudęs. Pacientė užsiminė, kad jai neleido rūkyti tualete. Ši pacientė nebuvo psichozėje, su ja buvo galima susikalbėti. Išdėstė nuomonę, kad J. L. galėjo pavartoti fizinį smurtą, nes jis buvo grubokas pacientų atžvilgiu, garsiai kalbėdavo, apšaukdavo. Kaip suprato, pacientė bijojo, kad (duomenys neskelbtini) gali dar kažką padaryti, todėl laukė kitos pamainos, kad galėtų pasisakyti dėl incidento. Liudytoja teigia, kad J. L. buvo konfliktiškas.
10. Liudytojas R. S. posėdžio metu nurodė, jog anksčiau yra dirbęs tame pačiame skyriuje kaip ir ieškovas. Dirbant buvo visokiausių atvejų. Teigia, kad jis pats buvo atleistas neteisėtai. Mano, kad ieškovas normaliai dirba, iš jo pusės nusiskundimų nėra, dirbant kartu išgelbėjo gyvybę. Apkaltinti pacientų būdavo kiekvieną dieną, sakydavo, kad pasakys, jog jie primušė, jie patys sužeisdavo personalo darbuotojus. Dažni atvejai, kad pacientai nurodo nebūtus dalykus. Nuo 2022 m. vasario 17 d. nebedirba. Aptariamo įvykio nematė. Teigia, kad dirbti gali tik (duomenys neskelbtini) lojalūs darbuotojai, o J. L. nelaikomas lojaliu.. Nurodo, kad darbe tekdavo dažnai grubiai pasielgti, juk toks darbas, dažnai reikia jėgą naudoti. Nemano, kad J. L. panaudojo smurtą prieš pacientę, galėjo atimti cigaretę ir neleisti rūkyti. Paaiškino, jog pacientų fiksacijos yra žymimos žurnale, tai būtina dokumentuoti.
11. Liudytoja R. A. parodė, jog yra (duomenys neskelbtini) skyriaus gydytoja. Dėl įvykio aplinkybių paaiškino, jog ryte 8 val. atėjo į budėjimą, tuomet jai (duomenys neskelbtini) pranešė, kad pacientė R. S. yra susijaudinusi, verksminga, nes, pasak pacientės, jai J. L. ranka trenkė į veidą. Gydytoja, bendraudama su paciente matė, kad yra paraudimas skruostikaulio srityje. Ji išklausė pacientę ir jos prašymu užregistravo įvykį policijoje. Pacientė gydytojai pasakė, jog J. L. ją apkaltino rūkius tualete ir dėl to trenkė delnu į veidą. Pacientė atrodė išsigandusi, susijaudinusi, verksminga, gydytoja teigia, jog pacientė jai neminėjo, kodėl iš karto apie įvykį nepranešė. Tačiau pacientė išsakė, jog bijo J. L., kad su ja gali susidoroti, minėjo, kad gal be reikalo pasiskundė, bijojo, kad personalas į ją gali nepalankiai žiūrėti dėl viso įvykio. Liudytojos teigimu, pacientės gydymą ji perėmė jau įpusėjus gydymui, pacientė jau nebuvo psichozėje, nebuvo agresyvi, jai nereikėjo taikyti fiksavimo priemonių. Pacientė buvo gydoma dėl (duomenys neskelbtini) sutrikimo su (duomenys neskelbtini) priepuoliais, o fantazavimas nėra šio sutrikimo požymis. Liudytoja taip pat nurodė, jog kalbėjo su kita paciente D. Š. jau po pokalbio su R. S., D. Š. jai sakė, kad matė įvykį, matė pro pravertas palatos duris kaip J. L. sudavė Renatai tualete. Pokalbio metu D. Š. buvo susijaudinusi, bet orientuota, į klausimus atsakinėjo logiškai. Liudytoja parodė, jog pacientams vaistai veikia visą parą, todėl jie dozuojami atsižvelgiant į vaistų veikimą. Pažymėjo, jog R. S. tuo metu, kai įvyko incidentas, buvo socialinėje reabilitacijoje, t. y. jau ne ūmioje būsenoje, kai teikiamos kitos paslaugos, sustiprinama būklė prieš išleidžiant iš (duomenys neskelbtini).
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Ieškinys atmetamas.
15. Lietuvos Respublikos darbo kodekso 24 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įgyvendindami savo teises ir vykdydami pareigas darbdaviai ir darbuotojai privalo veikti sąžiningai, bendradarbiauti, nepiktnaudžiauti teise. Darbo teisių įgyvendinimas ir pareigų vykdymas neturi pažeisti kitų asmenų teisių ir įstatymų saugomų interesų (2 dalis). Savo teises ir pareigas kiekviena šalis privalo įgyvendinti taip, kad kita šalis galėtų apginti savo teises, patirdama mažiausiai laiko ir kitų sąnaudų (3 dalis). Kiekviena iš šalių privalo vengti interesų konflikto ir siekti bendros darbdavio ir darbuotojo ar visų darbuotojų gerovės, darbo santykių darnaus vystymosi ir kitos darbo sutarties šalies teisėtų interesų gynimo (5 dalis). Jeigu viena šalis nevykdo ar netinkamai vykdo šiame straipsnyje nustatytas pareigas, kita šalis turi teisę į žalos atlyginimą ar reikalauti, kad jos teisės būtų apgintos kitais būdais (6 dalis).
16. Atleistam iš darbo darbuotojui inicijavus darbo ginčo nagrinėjimą, atleidimo iš darbo teisėtumą privalo įrodyti darbdavys (DK 214 straipsnio 3 dalis). Dėl to darbdaviui tenka ir priežasties, kuria jis grindė darbo sutarties nutraukimą, įrodinėjimo pareiga (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-199-701/2020, 33 punktas). Kasacinis teismas, aiškindamas DK 58 straipsnio 2 dalies 1 punktą, yra konstatavęs, kad kai už šiurkštų darbo pareigų pažeidimą atleistas iš darbo darbuotojas ginčija darbo sutarties nutraukimo teisėtumą, darbdavys turi įrodyti ne tik nusižengimo padarymo faktą, bet ir tai, kad nusižengimas kvalifikuotinas kaip šiurkštus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. vasario 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-25-248/2021, 18 punktas).
17. Priežastis nutraukti darbo sutartį gali būti šiurkštus darbuotojo darbo pareigų pažeidimas arba per paskutinius dvylika mėnesių darbuotojo padarytas antras toks pat darbo pareigų pažeidimas – DK 58 straipsnio 2 dalis. Šiurkštaus darbo pareigų pažeidimų nebaigtinis sąrašas pateiktas DK 58 straipsnio 3 dalyje. Pagal DK 58 straipsnio 3 dalies 4 punktą šiurkščiu darbo pareigų pažeidimu gali būti laikomas smurtas trečiųjų asmenų atžvilgiu darbo metu ar darbo vietoje. Be konkrečių šios dalies 1–6 punktuose nurodytų pažeidimų, šiurkščiais gali būti laikomi ir kiti pažeidimai, kuriais šiurkščiai pažeidžiamos darbuotojo darbo pareigos. Taigi darbdavys turi diskreciją, atsižvelgdamas į visas su padarytu pažeidimu susijusias reikšmingas aplinkybes, pareigų pažeidimą pripažinti šiurkščiu DK 58 straipsnio 2 dalies 1 punkto, 3 dalies 7 punkto pagrindu.
18. Remiantis DK 58 straipsnio 5 dalimi, sprendimą nutraukti darbo sutartį dėl darbuotojo padaryto pažeidimo darbdavys turi priimti įvertinęs pažeidimo ar pažeidimų sunkumą ir padarinius, padarymo aplinkybes, darbuotojo kaltę, priežastinį ryšį tarp darbuotojo veikos ir atsiradusių padarinių, jo elgesį ir darbo rezultatus iki pažeidimo ar pažeidimų padarymo. Atleidimas iš darbo turi būti proporcinga pažeidimui ar jų visumai priemonė. Darbo pareigų pažeidimas (net jei jis būtų šiurkštus arba toks pats pažeidimas per paskutinius 12 mėnesių būtų padarytas pakartotinai) savaime nereiškia, kad vien dėl jo darbuotojas gali būti atleidžiamas iš darbo. Darbdavys visais atvejais privalo įvertinti su darbo pareigų pažeidimu susijusias aplinkybes, išklausyti darbuotojo poziciją (DK 58 straipsnio 4 dalis) ir tik nustatęs, kad tam egzistuoja pakankamas pagrindas ir tai būtų proporcinga, nutraukti darbo sutartį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-461-695/2018, 49 punktas).
19. Ieškovas teigia, kad darbdavys, priėmęs sprendimą atleisti darbuotoją iš darbo dėl to, jog jis padarė veiką, turinčią nusikalstamo požymių, privalo iš esmės tokia pat apimtimi, kokią nustato baudžiamojo proceso normos, įrodyti darbuotojo kaltę. Ieškovas ieškinyje nurodė, kad nesutinka su priimtu įsakymu dėl darbo drausmės pažeidimo ir atleidimo iš darbo, kadangi jis neatliko jokių smurtinių veiksmų pacientės atžvilgiu.
20. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) direktoriaus 2023 m. balandžio 20 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) ieškovas atleistas iš darbo, pripažinus, kad jis 2023 m. balandžio 16 d. apie 6 val. (duomenys neskelbtini) skyriaus tualete smurtavo prieš pacientę, jai trenkdamas į dešinę galvos sritį, pažeidė (duomenys neskelbtini) direktoriaus 2022 m. vasario 4 d. įsakymu Nr. V-44 patvirtintų (duomenys neskelbtini) skyriaus (duomenys neskelbtini) pareigybės aprašymo 8.10 p., 8.26 p., 8.31 p. reikalavimus, (duomenys neskelbtini) direktoriaus 2021 m. balandžio 28 d. įsakymo Nr. V-151 ‚dėl VšĮ (duomenys neskelbtini) darbo tvarkos taisyklių patvirtinimo“ 64.1 p., 64.3 p., 64.4 p., 64.9 p., 64.15 p., 64.21 p., 75 p. ir 77 p. reikalavimus, (duomenys neskelbtini) direktoriaus 2023 m. sausio 24 d. įsakymu Nr. V-20 patvirtintos Smurto ir priekabiavimo prevencijos politikos 3 punkto reikalavimus ir tuo padarė šiurkštų darbo pareigų pažeidimą, numatytą DK 58 straipsnio 3 dalies 4 punkte.
21. Ieškovas ginčija jo atleidimą nurodydamas, jog jis jokio smurto pacientės atžvilgiu nenaudojo, todėl iš darbo už šiurkštų darbo pareigų pažeidimą atleistas nepagrįstai.
22. Teismas, ištyręs byloje pateiktą J. L. galimam darbo pareigų pažeidimui nustatyti tyrimo medžiagą, DGK pateiktą medžiagą, taip pat išklausęs byloje teismo posėdžių metu apklaustų liudytojų parodymus, ištyręs kitus byloje esančius įrodymus, daro išvadą, jog ieškovo panaudotas smurtas pacientės atžvilgiu buvo. Tai patvirtina pačios R. S. pareiškimas, kad 2023 m. balandžio 16 d. apie 6 val. tualete J. L. jai trenkė į dešinę galvos sritį. Kaip teismo posėdžio metu nurodė ieškovas, R. S. neturėjo jokių priežasčių jį apkalbėti, tačiau nustačius, kad ji rūkė tualete, kas yra draudžiama, tarp jo ir R. S. įvyko konfliktas, dėl to ji galėjo jį apkalbėti. Teismo vertinimu, tokie ieškovo teiginiai vertintini kaip pasirinkta gynybinė pozicija. Tai, kad R. S. veidas buvo paraudęs, patvirtino po įvykio praėjus kelioms valandoms ją apžiūrėjęs gydytojas traumatologas M. B., kuris konsultacijos metu nustatė galvos plaukuotosios dalies paviršinį sužalojimą, užfiksavo dešinio smilkinio srityje stebimą nežymų sumušimą su poodine kraujosruva. Teismo posėdyje gydytojas nurodė, jog apžiūros metu pacientei pagal požymius nustatytas šviežias sumušimas, kurį lydi odos paraudimas su nežymiomis kraujosruvomis, kurių susiformavimas priklauso nuo smūgio stiprumo, po paros-dviejų sumušimo požymių gali nelikti, pacientei skirti analgetikai pagal poreikį. Teismo vertinimu, nėra pagrindo netikėti šio liudytojo parodymais, juolab, kad ir pats ieškovas nurodė, kad gydytojas traumatologas dirba visai kitame skyriuje, jokių priežasčių apkalbėti ieškovą neturi. Iš byloje esančio Psichiatrijos skyriaus vedėjo V. D. tarnybinio pranešimo nustatyta, kad 2023 m. balandžio 17 d. į jį kreipėsi ligonė R. S., kuri nurodė, jog 2023 m. balandžio 16 d. apie 6 val. psichiatrijos skyriaus tualete (duomenys neskelbtini) J. L. trenkė jai į dešinę galvos pusės sritį, pranešime prašoma imtis priemonių, nes pacientė nesaugi ir konfliktai su J. L. tęsiasi nuolat. Teismo posėdyje liudytojas patvirtino, jog pacientė jam nurodė, kad po įvykio su J. L. išsigando ir patyrė psichologinę traumą, bijojo kreiptis, kol dirbo šis asmuo, ir kreipėsi pagalbos tik tuomet, kai nebedirbo padėjėjas. Pacientė minėjo, kad jai buvo trenkta į veidą, turbūt priežastis buvo, kad ji rūkė. Liudytojas taip pat nurodė, jog nėra buvę atvejų, kad pacientai apkalbėtų darbuotojus. Tai, kad R. S. patyrė smurtą nuo J. L., užfiksuota ir gydytojos psichiatrės R. A. paaiškinime, kuriame ji nurodė, jog 2023 m. balandžio 16 d. 8 val. ji pradėjo budėjimą, ją budintis skyriaus personalas informavo, kad skyriaus pacientė R. S. yra verksminga ir susijaudinusi. Pacientės pasiteiravus dėl jos pasikeitusios būsenos, pacientė tvirtino, jog tą rytą apie 6 val. skyriaus tualeto patalpoje konflikto metu sulaukė smūgio delnu į veidą, tvirtino, kad smūgį sudavė (duomenys neskelbtini) J. L.. Kita skyriaus pacientė D. Š. patvirtino mačiusi incidentą, kurio metu J. L. sudavė smūgį R. S.. Kadangi R. S. skundėsi sumuštos veido pusės skausmu dešinio smilkinkaulio srityje ir buvo matyti nežymus paraudimas bei paburkimas dešinio skruosto srityje, pacientė buvo nukreipta traumatologo konsultacijai. Traumatologo konstatuotas nežymus sumušimas su poodine kraujosruva dešinio smilkinio srityje. Teismo posėdžio metu liudytoja patvirtino rašytiniame paaiškinime nurodytas aplinkybes, taip pat papildomai parodė, jog R. S. nuo gydymo pradžios jau buvo gydoma daugiau nei dvi savaites, jos būklė buvo pagerėjusi, ji buvo socialinėje reabilitacijoje, jokių išsigalvojimų ar fantazijų neišsakė, be to, pacientė nebuvo agresyvi ar konfliktiška. Apie tai, kad R. S. gavo per ausį nuo padėjėjo J. L., rašytiniame paaiškinime patvirtino mačiusi ir pacientė D. Š., kuri nurodė, jog viskas vyko tualeto tarpduryje, R. S. buvo paraudęs žandas ir ausis, ji rankose laikė cigaretės nuorūką. Tai, kad įvykio metu skyriuje dirbo ieškovas, patvirtino (duomenys neskelbtini) A. D., pagalbinis darbuotojas E. M., kuris, be kita ko, paaiškinime nurodė, jog tą rytą išėjus į koridorių, pacientė R. S. jam pasakė, kad jai skauda galvą, jis jai pasiūlė apie tai pranešti gydytojai. Teismo posėdžiuose apklaustos liudytojos I. V. ir V. T. parodė, jog atvykus į darbą, atėjo verkianti pacientė skųstis, kad jai sudavė darbuotojas, vizualiai matėsi paraudusi vieta pacientės veide, ir apie tai pranešė budinčiam gydytojui.
23. Teismo vertinimu, atsižvelgiant į aukščiau nurodytų asmenų liudijimus, jų paaiškinimus, teiktus iš karto po įvykio, traumatologo apžiūros rezultatus, galima daryti pagrįstą išvadą, jog J. L. panaudojo smurtinius veiksmus pacientės R. S. atžvilgiu. Byloje nenustatyta, kad aukščiau nurodyti asmenys turėtų nusistatymą prieš ieškovą ar turėtų pagrindą jį apkalbėti bei apšmeižti, juolab, kad ir pats ieškovas bylos nagrinėjimo metu negalėjo įvardyti, dėl kokių priežasčių liudytojai galėtų būtų nusistatę prieš jį. Nors ieškovas įrodinėjo, kad pacientė R. S. buvo agresyvi ir konfliktiška, kad jai ne kartą buvo taikomos suvaržymo priemonės, tačiau tokius jo teiginius paneigia atsakovės pateiktas Fizinio suvaržymo priemonių registravimo žurnalo nuorašas, iš kurio matyti, jog 2023 m. balandžio 14-15 d. fizinio suvaržymo priemonės pacientams nebuvo taikytos, ir atitinkamai 2023 m. balandžio mėnesį fizinio suvaržymo priemonės buvo taikytos tik vyriškos lyties pacientams. Ieškovas taip pat nurodo, jog R. S. galėjo pati susižaloti, tačiau jokių tokius teiginius pagrindžiančių įrodymų byloje nėra. Teismo posėdyje apklausti liudytojai nurodė, jog R. S. savęs nežalojo, taip pat neturi jokių duomenų, kad pacientė būtų linkusi fantazuoti ar kalbėti nesamus dalykus, ką nors šmeižti. Nors tiek ieškovas, tiek ir jo atstovas tvirtina esant svarbu atkreipti dėmesį, kad ieškovo atžvilgiu pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl BK 140 straipsnio 1 dalyje padarytos nusikalstamos veikos buvo nutrauktas, nenustačius jo veiksmuose nusikalstamos veikos sudėties, tačiau teismo vertinimu, tai nepaneigia fakto, kad ieškovas smurtavo prieš pacientę. Smurtinių veiksmų požymiai ne visada privalomai turi būti traktuojami kaip nusikaltimas, tai priklauso nuo tokių veiksmų pobūdžio ir stiprumo.
24. Byloje įrodyta, jog ieškovas, smūgiuodamas pacientei ir taip smurtaudamas jos atžvilgiu, pažeidė (duomenys neskelbtini) pareigas, nustatytas (duomenys neskelbtini) skyriaus (duomenys neskelbtini) pareigybės aprašyme, tame tarpe ir pareigas užtikrinti pacientų saugią aplinką (8.10 punktas), bendrauti su pacientais, laikantis medicinos etikos ir deontologijos principų, vadovaujantis Etikos kodeksu bei kitais vidiniais norminiais teisės aktais, reglamentuojančiais elgesio normas (8.26 punktas), laikytis (duomenys neskelbtini) darbo ir vidaus tvarkos taisyklių (8.31 p.); Darbo tvarkos taisyklėse, tame tarpe ir pareigas laikytis darbuotojų elgesio kodekso, darbo drausmės, vidaus tvarkos taisyklių, darbo tvarkos taisyklių, pareigybės aprašymų (64.1 punktas); vykdyti savo pareigybės aprašymuose nustatytas pareigas (64.3 punktas); bendraujant su interesantais, rodyti jiems dėmesį, būti mandagiems ir atidiems, jiems padėti (64.4 punktas); darbą atlikti stropiai, dorai ir sąžiningai (64.9 punktas); dirbti Ligoninės ir joje gydomų pacientų labui (64.15 punktas); asmeniškai atsakyti už savo veiksmus ir sprendimus (64.21 punktas); Smurto ir (ar) priekabiavimo prevencijos politikoje nustatytą pareigą gerbti kito asmens orumą, mandagiai ir pagarbiai bendrauti su kitais, savo elgesiu užtikrinti darbo aplinką, kurioje kitas asmuo nepatirtų priešiškų, neetiškų, žeminančių, agresyvių, užgaulių, įžeidžiančių veiksmų. Ligoninėje draudžiama smurtauti, neetiškai ir nepagarbiai elgtis su pacientais (3 punktas). Teismo vertinimu, tokie ieškovo veiksmai pagrįstai atsakovės traktuoti kaip šiukštus darbo pareigų pažeidimas, numatytas DK 58 straipsnio 3 dalies 4 punkte.
25. Svarbu įvertinti, ar už tokį šiurkštų darbo pareigų pažeidimą, ieškovui pagrįstai taikyta atsakomybė – atleidimas iš darbo.
26. Kai už šiurkštų darbo pareigų pažeidimą atleistas iš darbo darbuotojas ginčija darbo sutarties nutraukimo teisėtumą, darbdavys turi įrodyti ne tik nusižengimo padarymo faktą, bet ir tai, kad nusižengimas kvalifikuotinas kaip šiurkštus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-55-248/2018, 2018 m. balandžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-163-684/2018; 2021 m. gegužės 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-116-943/2021). DK 58 straipsnio 5 dalyje papildomai akcentuojama, kad sprendimą nutraukti darbo sutartį dėl darbo pareigų pažeidimo darbdavys turi priimti įvertinęs pažeidimo sunkumą ir padarinius, jo padarymo aplinkybes, darbuotojo kaltę, priežastinį ryšį tarp darbuotojo veikos ir atsiradusių padarinių, jo elgesį ir darbo rezultatus iki pažeidimo padarymo; taip pat atleidimas iš darbo turi būti proporcinga pažeidimui ar jų visumai priemonė.
27. Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina, jog ieškovas dirbo (duomenys neskelbtini), t. y. įstaigoje, kuriai keliami ypač dideli atidumo, rūpestingumo reikalavimai, tokie reikalavimai taip pat keliami ir (duomenys neskelbtini) personalui. Ieškovas atlikdamas jam pavestas pareigas – (duomenys neskelbtini), pagal pareigybės aprašymą tiesiogiai ir betarpiškai bendraudamas su pacientais, turi vadovautis ne tik (duomenys neskelbtini) teisės aktuose nustatytų reikalavimų, bet ir dirbti atidžiai, rūpestingai, laikytis darbo drausmės, privalėjo darbe vadovautis pareigybės veiklą reglamentuojančiais aktais, darbo tvarkos taisyklėmis ir kitais norminiais aktais. (duomenys neskelbtini), teikianti tame tarpe ir sveikatos priežiūros paslaugas psichikos sveikatos sutrikimų turintiems asmenims, todėl pakantumas, adekvatus savo darbinių funkcijų atlikimas bei bendradarbiavimas yra itin svarbus. Ieškovo užimama pareigybė – (duomenys neskelbtini) skyriuje (duomenys neskelbtini), yra ta pareigybė, kuri skirta užtikrinti personalo ir psichikos sutrikimų turinčių pacientų saugumą, lydėti agresyvius, stokojančius adekvatumo, priešiškai nusiteikusius pacientus hospitalizavimo metu iš Priėmimo-skubios pagalbos skyriaus į (duomenys neskelbtini) skyrių bei diagnostinių tyrimų atlikimui į kitus (duomenys neskelbtini) padalinius, užtikrinti saugumą procedūrų metu, padėti taikyti fizinį suvaržymą, stebėti pacientų elgesį skyriuje ir fizinio suvaržymo metu. Šią pareigybę užimantys asmenys padeda psichikos sveikatos slaugytojoms agresyviems, priešiškai nusiteikusiems, dėl psichikos ligos stokojantiems adekvatumo pacientams atlikti įvairias slaugos procedūras (higienos procedūras, maitinimą, vaistų vartojimo užtikrinimą ir kt.). Ieškovo elgesys, kuomet jis panaudojo smurtą pacientės atžvilgiu, visiškai nesuderinamas su (duomenys neskelbtini) pareigoms keliamais profesinės etikos reikalavimais bei jam nustatyta pareiga tiek su (duomenys neskelbtini) darbuotojais, tiek su pacientais elgtis pagarbiai, dalykiškai. Teismas taip pat vertina, jog ieškovas savo elgesio nevertina kritiškai, visiškai nepripažįsta savo kaltės, neigia kitų liudytojų parodymus, kitus byloje esančius įrodymus. Tiek taisyklių nuostatos, tiek DK 24 straipsnyje įtvirtinti bendradarbiavimo ir sąžiningumo principai įpareigojo ieškovą, atliekant jam pavestas pareigas tinkamai vykdyti pareigas, imantis reikiamų priemonių, kad būtų apsaugoti teisėti darbdavio interesai – užtikrinta bendra darbdavio ir darbuotojų gerovė, vyktų efektyvus atsakovės darbas, išaiškinami ir šalinami trūkumai, užkertamas kelias neteisėtiems darbuotojų veiksmams.
28. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad darbuotojo abejingumas dėl savo padarytų veiksmų kartu atskleidžia nesiskaitymą su darbdavio interesais, o pasitikėjimo praradimas ir jo nulemtas darbdavio pasirinkimas nutraukti darbo santykius teismo gali būti pripažintas proporcinga darbdavio pasirinkta priemone ginant savo interesus. Ieškovui pavartojus smurtą prieš pacientę, Ligoninė pagrįstai situaciją įvertino kaip sudarančią pagrindą nepasitikėti ieškovu, kaip demonstruojančiu nepagarbą pacientams (jų sveikatai, orumui) ir atsakovės interesams, todėl pagrįstai parinko adekvačią atsakomybės priemonę – darbo santykių su juo nutraukimą.
29. Byloje nustatyta, kad atsakovė laikėsi DK 58 straipsnio 4 dalyje nustatyto reikalavimo darbdaviui prieš priimant sprendimą nutraukti darbo sutartį pareikalauti darbuotojo rašytinio paaiškinimo. Ieškovas pasirašytinai susipažindintas su komisijos pradėtu tyrimu, pranešime dėl paaiškinimo pateikimo ranka parašė, kad smurto nenaudojo ir vyksta ikiteisminis tyrimas, vėliau į rašytinius ir žodinius prašymus pateikti išsamų paaiškinimą nereagavo ir paaiškinimo nepateikė. Nagrinėjant bylą teisme ieškovas nenurodė aplinkybių, iš esmės papildančių jo jau nurodytas ieškinyje ir eliminuojančias galimybę konstatuoti, kad jis padarė šiurkštų darbo pareigų pažeidimą, lėmusį darbo sutarties nutraukimą pagal DK 58 straipsnį. Dėl to nėra pagrindo konstatuoti DK 58 straipsnio 4 dalyje įtvirtintos nuostatos pažeidimo.
30. Byloje esantys duomenys neteikia pagrindo konstatuoti, kad ieškovas iš darbo buvo atleistas neteisėtai, ir tenkinti ieškinį, nes ieškovo veiksmai pagrįstai kvalifikuoti kaip šiurkštus darbo drausmės pažeidimas, atitinkantys atsakovės įsakyme nurodytą DK 58 straipsnio 3 dalies 4 punktą. Nenustačius, kad ieškovas iš darbo buvo atleistas neteisėtai, teismas dėl ieškovo reikalavimo grąžinti jį į darbą ir priteisti su darbo santykiais susijusias išmokas plačiau nepasisako ir šių reikalavimų nenagrinėja.
31. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, iš antrosios šalies priteisiamos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnio 1, 2 dalys, 98 straipsnio 1 dalis). Šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (CPK 98 straipsnio 2 dalis). Atsakovė pateikė įrodymus, patvirtinančius teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas – 3 751 Eur už advokato pagalbą rengiant atsiliepimą, pasirengimą teismo posėdžiams, susipažinimą su bylos medžiaga ir atstovavimą procese ir prašo priteisti šių bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Šios išlaidos pagrįstos pateiktais dokumentas, atitinka Rekomendacijose patvirtintus dydžius, todėl ieškinį atmetus, atsakovei priteisiamos jos patirtos bylinėjimosi išlaidos iš ieškovo.
32. Teismas bylos nagrinėjimo metu patyrė 36,08 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidas, kurios, ieškinį atmetus, priteisiamos valstybei iš ieškovo (CPK 96 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260, 270 straipsniais, teismas
nusprendžia:
ieškovo J. L. ieškinį atmesti.
Priteisti iš ieškovo J. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 3 751 Eur (trijų tūkstančių septynių šimtų penkiasdešimt vieno euro) bylinėjimosi išlaidas – atsakovei viešajai įstaigai Respublikinei Panevėžio ligoninei, kodas 191340120,.
Priteisti iš ieškovo J. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 36,08 Eur (trisdešimt šešių eurų 8 ct) procesinių dokumentų siuntimo išlaidas valstybei, jas sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) vieną iš biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų: LT78 7290 0000 0013 0151 AS „Citadele banka“ Lietuvos filialas, LT05 7044 0600 0788 7175 AB SEB bankas, LT32 7180 0000 0014 1038 AB Šiaulių bankas, LT74 4010 0510 0132 4763 Luminor Bank AS Lietuvos skyrius, LT24 7300 0101 1239 4300 „Swedbank“ AB, LT42 7230 0000 0012 0025 UAB Medicinos bankas, įmokos kodas – 5662.
Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Panevėžio apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmuose.