Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės E. U. ieškinį atsakovui A. U. dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės ir kitų susijusių klausimų išsprendimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų: uždaroji akcinė bendrovė „Credit service“, R. K., I. P., išvadą teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto Vaiko teisių apsaugos skyrius, ir ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Credit Service“ ieškinį atsakovams E. U. ir A. U. dėl skolos, palūkanų, administravimo mokesčio, negautų pajamų (nuostolių) priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Bylos faktinės aplinkybės

16. Remiantis bylos duomenimis, ieškovė E. U. ir atsakovas A. U. susituokė (duomenys neskelbtini) Vilniaus miesto Civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini). Sutuoktiniai turi vieną nepilnametį vaiką – L. M. U., gimusią (duomenys neskelbtini).

Dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės

17. Teismas, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, t. y. kad sutuoktiniai daugiau kaip metus gyvena atskirai, neveda bendro ūkio, negyvena santuokinio gyvenimo, nenori susitaikyti, daro išvadą, kad šalių santuoka yra faktiškai iširusi (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.53 straipsnio 1, 2 dalys).

18. CK 3.61 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, gali pripažinti, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Pripažinus, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, atsiranda tos pačios pasekmės, kaip ir nutraukus santuoką sutuoktinių bendru sutikimu (šio kodekso 3.51–3.54 straipsniai).

Dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo

20. CK 3.161 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad vaikas turi teisę gyventi kartu su tėvais, būti auklėjamas ir aprūpinamas savo tėvų šeimoje, bendrauti su tėvais, nesvarbu, ar tėvai gyvena kartu, ar skyrium, bendrauti su giminaičiais, jei tai nekenkia vaiko interesams. Ši įstatyme įtvirtinta vaiko teisė į šeimos ryšius yra pamatinė, nes visapusiška ir darni vaiko raida galima tik augant šeimoje, jaučiant meilę ir supratimą (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos (toliau – Konvencija) preambulė). CK 3.169 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad kai tėvas ar motina gyvena skyrium, vaiko gyvenamoji vieta nustatoma tėvų susitarimu. To paties straipsnio antrojoje dalyje nustatyta, kad kai kyla ginčas tarp tėvų dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, vaiko gyvenamoji vieta teismo sprendimu nustatoma su vienu iš tėvų.

21. Iš ieškinyje ir Tarnybos išvadoje nurodytų aplinkybių matyti, kad šalių nepilnametė dukra gyvena su ieškove, atsakovas gyvena skyrium, prieštaravimų dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo su ieškove nereiškė.

22. Esant nurodytoms aplinkybėms, nesant tarp šalių ginčo dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, esant palankiai Tarnybos išvadai, teismas sprendžia, jog nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymas su ieškove atitinka vaiko interesus, todėl ieškovės reikalavimas nustatyti šalių nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą su ieškove tenkinamas.

23. Atkreipiamas šalių dėmesys, kad, remiantis CK 3.170 straipsniu, nustačius vaiko gyvenamąją vietą su vienu iš tėvų, kitas turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. Vaikas, kurio tėvai gyvena skyrium turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur tėvai gyvena. Tėvas ar motina, pas kurį gyvena vaikas, neturi teisės kliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. Kai tėvai nesusitaria dėl skyrium gyvenančio tėvo ar motinos dalyvavimo auklėjant vaiką ir bendravimo su juo, bendravimo su vaiku ir bendravimo jį auklėjant tvarką nustato teismas. Nagrinėjamu atveju ieškovei neprieštaraujant dėl atsakovo bendravimo su vaiku, atsakovui taip pat nepareiškus reikalavimų dėl bendravimo tvarkos nustatymo, konkreti atsakovo bendravimo su dukra tvarka, nesant būtinumo, nenustatoma. Tarp šalių kilus ginčui dėl atsakovo bendravimo su dukra, priimtas teismo sprendimas neužkerta šalims kelio klausimą dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo spręsti bendra tvarka.

Dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo

24. CK 3.192 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad tėvai privalo išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Šios nuostatos imperatyvas išplaukia iš vaikų teises nustatančių ir saugančių nacionalinių bei tarptautinių teisės aktų nuostatų (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalis, Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 27 straipsnio 2 dalis) ir iš bendrųjų šeimos santykių teisinio reglamentavimo principų (CK 3.3 straipsnio 1 dalis), kurių esmė yra ta, kad pirmiausia užtikrinti normalias vaiko augimo, vystymosi, jo įgimtų ir įgytų gabumų lavinimo sąlygas yra tėvų pareiga, įskaitant ir išlaikymo vaikams teikimą. Nepilnamečiam vaikui gyvenant su vienu iš tėvų, kito tėvo (motinos) pareiga išlaikyti nepilnametį vaiką nepasibaigia. Įstatyme įtvirtinta galimybė tėvams susitarti dėl teikiamo išlaikymo formos ir dydžio (CK 3.192 straipsnio 1 dalis), tačiau geranoriškai to padaryti nepavykus, išlaikymo formą ir dydį nustato teismas sprendimu (CK 3.194 straipsnio 2 dalis, 3.196 straipsnis).

25. Pagrindas apskaičiuoti vaikui reikalingą išlaikymą yra jo poreikiai. Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas vaiko būtinoms vystymosi sąlygoms tenkinti, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013; kt.). Visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013; kt.).

26. Plėtodamas pirmiau nurodytą praktiką, kasacinis teismas yra nurodęs, kad nors orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniesiems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, tačiau tokio dydžio išlaikymas paprastai gali tenkinti tik minimalius, būtinuosius žmogaus poreikius, kurių bylose dėl vaiko išlaikymo nustatant vaiko poreikius tėvas (motina) neturėtų būti įpareigotas įrodinėti, teikdamas detalius įrodymus (pavyzdžiui, pirkinių čekius), pagrindžiančius ne didesnes nei minimalioji mėnesinė alga išlaidas vaikui. Tačiau tėvas (motina), įrodinėjantis didesnių ar mažesnių nei minimalioji mėnesinė alga išlaidų reikalaujančius vaiko poreikius, turi pareigą tai pagrįsti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-273-969/2020, 21–22 punktas; 2020 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-495-1075/2020, 40 punktas).

28. Kadangi ieškovė nagrinėjamu atveju prašo priteisti iš atsakovo išlaikymą po 316 Eur kas mėnesį mokamų periodinių išmokų, ieškovė, pagal minėtą teismų praktiką, neturėjo pareigos įrodinėti, teikdama detalius įrodymus (pavyzdžiui, pirkinių čekius), pagrindžiančius ne didesnes nei minimalioji mėnesinė alga (ieškinio padavimo metu – 633 Eur) išlaidas vaikui. Atsakovas nagrinėjamu atveju taip pat neįrodinėjo mažesnių nei minimalioji mėnesinė alga išlaidų reikalaujančių vaiko poreikių (CPK 178 straipsnis). Atsižvelgdamas į tai, teismas sprendžia, kad ieškovės prašoma priteisti išlaikymo suma laikytina pagrįsta.

29. Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad nustatytas visas vaikui reikalingo išlaikymo dydis paprastai mažintinas pagal Išmokų vaikams įstatymą ir Valstybinių šalpos išmokų įstatymą valstybės mokamomis vaikui išmokomis ir šalpos pensijomis, ir tik po to nustatytinos tėvų teiktino išlaikymo dalys, atsižvelgiant į kiekvieno iš jų turtinę padėtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-96-687/2020, 33 punktas). Teismas, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, kad atsakovas, be šalių nepilnametės dukros, turi dar du išlaikytinius (nepilnamečius vaikus), kitų skolinių įsipareigojimų, atsakovui tenkančių transporto priemonių vertė, kaip nurodoma ieškinyje, iš viso yra 400 Eur, kito turto atsakovas neturi, sprendžia, kad nagrinėjamu atveju yra tikslinga sumažinti vaikui reikalingo išlaikymo dydį vaikui mokamų išmokų dydžiu ir iš atsakovo nepilnamečiam vaikui priteisti išlaikymą po 274 Eur (633 Eur - 85,75 Eur) / 2 = 274 Eur) kas mėnesį mokamų periodinių išmokų. Teismo vertinimu, priteista išlaikymo suma geriausiai atitiks teisinį reguliavimą, pagal kurį, priteisiant išlaikymą, turi būti nustatytas toks išlaikymo dydis, kuris nepažeistų kitų atsakovo vaikų teisės į išlaikymą (CK 3.198 straipsnio 1 dalis).

31. Pagal įstatyme nustatytą teisinį reguliavimą, išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 straipsnio 2 dalis). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti. Nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013). Tais atvejais, kai tėvai patenka į sunkią turtinę padėtį dėl savo nerūpestingo elgesio (nuolatinio girtavimo, turto iššvaistymo, ilgai trunkančio nedarbo ir pan.), nededa pastangų savo turtinei padėčiai pagerinti, jie negali remtis susidariusia sunkia turtine padėtimi, prašydami nustatyti mažesnį išlaikymo dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004; 2006 m. rugsėjo 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2006; ir kt.). Atsižvelgdamas į tai, teismas sprendžia, kad aplinkybės, jog atsakovas nustojo dirbti pagal ankstesnę profesiją, o pradėjo mokytis kitos, oficialių pajamų negauna, nėra pagrindas priteisti iš jo vaiko naudai dar mažesnio dydžio išlaikymą, nes atsakovas nepagrindė, jog profesijos keitimas buvo sąlygotas objektyvių aplinkybių ir buvo objektyviai būtinas (CPK 178 straipsnis). Taigi atsakovas nepaneigė, kad turi realių galimybių dirbti ir prisidėti prie vaiko išlaikymo didesne dalimi, nei nurodo. Kita vertus, iš atsakovo priteista išlaikymo vaikui suma – 274 Eur, yra nedaug didesnė nei ta, kurią atsakovas nurodė kaip didžiausią, kurią gali teikti (250 Eur).

32. Apibendrinant tai, kas išdėstyta, ieškovės reikalavimas dėl išlaikymo priteisimo tenkinamas iš dalies, priteisiant iš atsakovo išlaikymą nepilnamečiam vaikui po 274 Eur kas mėnesį mokamų periodinių išmokų nuo ieškinio padavimo dienos iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.200, 3.208 straipsniai).

33. Ieškovė skiriama iš atsakovo vaikui priteisto išlaikymo tvarkytoja uzufrukto teise (CK 3.190 straipsnis). Ieškovė turi pareigą tvarkyti vaikui priteistą išlaikymą išimtinai jo interesais (CK 3.186 straipsnio 1 dalis, 3.203 straipsnio 1 dalis).

34. Šalims išaiškinama, kad vaiko poreikiai ir tėvų turtinė padėtis priklauso nuo daugelio subjektyvių ir objektyvių veiksnių, jie nėra statiški, todėl teismo sprendimas dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui dydžio ir formos nustatymo neįgyja res judicata (galutinio teismo sprendimo) galios, ir, iš esmės pasikeitus aplinkybėms, tėvai gali kreiptis į teismą dėl išlaikymo vaikui dydžio ir formos pakeitimo (CK 3.201 straipsnis).

35. Teismo sprendimo dalis dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis priteisimo vykdytina skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

Dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo

36. Išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos (CK 3.200 straipsnis). Šioje įstatymo normoje įtvirtintas bendrasis principas, kad išlaikymas priteisiamas nuo tos dienos, kai atsirado teisė jo reikalauti. Paprastai teisė reikalauti išlaikymo atsiranda, kai vaiko tėvas ar motina nebevykdo savo pareigos materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus.

37. Aiškindamas ir taikydamas pirmiau nurodytas įstatymo normas, kasacinis teismas yra konstatavęs, kad išlaikymo įsiskolinimas, kaip ir išlaikymas, nustatomas remiantis CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintomis nuostatomis, todėl teismas, kilus ginčui dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, siekdamas priimti teisėtą ir pagrįstą sprendimą, turi imtis priemonių, kad būtų nustatytos šios reikšmingos faktinės aplinkybės: 1) vaiko poreikiai; 2) kiekvieno iš tėvų turtinė padėtis; 3) būtinas išlaikymo dydis, proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai; 4) kokią dalį reikalingo išlaikymo teikė kiekvienas iš tėvų ginčijamu laikotarpiu; 5) nuo kurio momento vaiko tėvas ar motina nebevykdė savo pareigos materialiai išlaikyti savo vaikus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. vasario 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-7/2013).

38. Nagrinėjamu atveju ieškovė prašo priteisti iš atsakovo išlaikymo įsiskolinimą už devynis mėnesius iki ieškinio padavimo dienos, skaičiuodama po 316 Eur kas mėnesį. Atsakovas byloje neįrodinėjo, kad ginčo laikotarpiu būtų teikęs vaikui išlaikymą, priešingai, neneigė, kad išlaikymo neteikė. Atsakovo nesutikimas su šiuo ieškinio reikalavimu buvo grindžiamas tuo, kad ieškovė nepateikė įrodymų, jog per visą ginčo laikotarpį vaiko išlaikymui būtų išleidusi 5 688 Eur (2 844 Eur x 2). Šiame kontekste teismas atkreipia dėmesį, kad nagrinėjamoje byloje ieškovė prašo priteisti iš atsakovo išlaikymo įsiskolinimą ne sau (kaip asmeniui, vykdžiusiam vaiko išlaikymo prievolę ir už atsakovą, dėl ko turėtų pareigą teikti atsakovo nurodytus įrodymus), o vaikui, todėl nurodyti atsakovo argumentai atmetami kaip teisiškai nereikšmingi.

39. Kaip jau buvo minėta, pagal kasacinio teismo praktiką, orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniesiems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, kurio tėvas (motina) neturėtų būti įpareigotas įrodinėti, teikdamas detalius įrodymus (pavyzdžiui, pirkinių čekius) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-273-969/2020, 21–22 punktus).

41. Remdamasis išdėstytais argumentais, teismas ieškinio reikalavimą dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo tenkina iš dalies ir priteisia iš atsakovo nepilnamečiam vaikui 2 324 Eur išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2022 m. spalio mėnesio iki ieškinio padavimo dienos, t. y. 2023 m. birželio 26 d.

Dėl santuokoje įgyto turto padalijimo

42. Teismas, nutraukdamas santuoką, turi išspręsti sutuoktinių bendro turto padalijimo klausimus (CK 3.59 straipsnis, 3.62 straipsnio 3 dalis, 3.126 straipsnis, CPK 385 straipsnis).

Dėl įsipareigojimų kreditoriams vykdymo

45. Byloje nustatyta, kad ieškovė UAB „Credit Service“ ir atsakovas A. U. 2020 m. birželio 21 d. sudarė Vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Kredito sutartis), pagal kurią atsakovui suteiktas 7 000 Eur papildomas vartojimo kreditas (bendra vartojimo kredito suma – 9 985,52 Eur). Ieškovė E. U., kaip atsakovo A. U. sutuoktinė, davė sutikimą, kad jos sutuoktinis sudarytų Kredito sutartį bei šiuo tikslu būtų tikrinamas jos mokumas, atlikdama 0,01 Eur pavedimą (el. b. 1 t., b. l. 88).

46. Ieškovė E. U. prašo pripažinti, kad prievolė sumokėti kreditą, palūkanas, administravimo mokestį bei kitas galimas mokėtinas sumas, kilusi iš Kredito sutarties, yra asmeninė A. U. prievolė. Ieškovė UAB „Credit Service“ prašo šią prievolę laikyti abiejų sutuoktinių solidariąja prievole, atsakovas A. U. palaikė kreditorės poziciją.

47. Taigi nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl prievolės, kylančios iš vieno sutuoktinio sudarytos kredito sutarties, esant kito sutuoktinio sutikimui, pripažinimo solidariąja sutuoktinių prievole.

48. Sutuoktinių civilinė atsakomybė pagal turtines prievoles reglamentuojama CK trečiosios knygos VII skyriuje. Pagal CK 3.109 straipsnio 1 dalį, iš bendro sutuoktinių turto vykdomos prievolės, be kita ko, susijusios su bendro turto tvarkymo išlaidomis (2 punktas); atsiradusios iš sandorių, sudarytų vieno sutuoktinio, kai yra kito sutuoktinio sutikimas, arba kito sutuoktinio vėliau patvirtintų, taip pat prievolės, atsiradusios iš sandorių, kuriems sudaryti kito sutuoktinio sutikimo nereikėjo, jeigu jie buvo sudaryti šeimos interesais (5 punktas); solidariosios sutuoktinių prievolės (6 punktas).

49. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2010 m. gegužės 20 d. nutarime civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010 pateikti teisės taikymo išaiškinimai, kas yra laikoma bendromis (dalinėmis arba solidariosiomis) ir asmeninėmis sutuoktinių prievolėmis. Asmeninės sutuoktinio prievolės yra tokios, kurios yra susijusios su jo asmeniu, asmeniniu turtu arba asmeninių poreikių tenkinimu. Bendromis laikomos sutuoktinių prievolės pagal CK 3.109 straipsnio kriterijus. Sprendžiant, ar sutuoktinių prisiimta prievolė yra solidarioji, be CK 6.6 straipsnio, kaip bendrosios solidariąsias prievoles reglamentuojančios normos, kaip lex specialis (specialioji įstatymo norma) taikytinos CK 3.109 straipsnio 2 ir 3 dalys. Pagal prievoles, kylančias iš sandorių, būtinų šeimos namų ūkiui išlaikyti ir vaikų auklėjimui bei švietimui užtikrinti, abu sutuoktiniai atsako solidariai. Solidarioji sutuoktinių prievolė pagal tokius sandorius neatsiranda, kai sandorio kaina yra aiškiai per didelė ir neprotinga (CK 3.109 straipsnio 2 dalis). Solidarioji sutuoktinių prievolė taip pat neatsiranda, jeigu vienas sutuoktinis be kito sutuoktinio sutikimo ima paskolą ar perka prekių išsimokėtinai, kai tai nėra būtina bendriems šeimos poreikiams tenkinti (CK 3.109 straipsnio 3 dalis).

50. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad iš sutarties kilusi prievolė gali būti pripažinta solidariąja sutuoktinių prievole, jeigu įrodoma, kad paskolos sutartis sudaryta šeimos interesais ir kreditorius pagal CK 3.109 straipsnio nuostatas įrodo bendros prievolės sąlygas (CPK 178 straipsnis) bei toks įrodinėjimo naštos paskirstymas atitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus (žr., pvz., pirmiau nurodytą 2010 m. gegužės 20 d. nutarimą civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010; 2012 m. vasario 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-78/2012; 2012 m. liepos 4 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-365/2012; 2019 m. spalio 16 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-303-378/2019 45 punktą). Procesinė pareiga įrodyti, kad sandoris buvo sudarytas šeimos interesais, tenka šaliai, siekiančiai, kad vieno sutuoktinio prisiimta prievolė pagal paskolos sutartį būtų pripažinta bendra abiejų sutuoktinių prievole (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gegužės 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-221-611/2017, 34 punktas; 2019 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-19-378/2019, 20 punktas; 2019 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-303-378/2019, 45 punktas).

51. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad asmeninės sutuoktinio prievolės yra tokios, kurios yra susijusios su jo asmeniu, asmeniniu turtu arba asmeninių poreikių tenkinimu. Taigi bendros ar asmeninės prievolės skyrimo kriterijus yra išskirtinai vieno ar abiejų asmenų (sutuoktinių) poreikiai. Asmeninė prievolė – jei poreikiai grynai asmeniniai, jei susiję su asmeniniu turtu ar vieno asmens išskirtiniais interesais. Ne vieno asmens interesai – kai jie susiję su sutuoktinio interesais šeimos labui, su sutuoktinių turtu bendrosios nuosavybės teise, kuri gali būti jungtinė (bendra be nustatytų dalių) ar dalinė (bendra su nustatytomis dalimis). Jeigu sandoris susijęs su bendros sutuoktinių nuosavybės turto tvarkymu, tai jis sudarytas šeimos interesais, nes tokio turto tvarkymas atitinka šeimos interesus. Sandoris gali būti susijęs su abiem sutuoktiniais, daro įtaką šeimos padėčiai, kai sandorio rezultatais pasinaudoja abu sutuoktiniai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-47-695/2020, 33 punktas). Priklausomai nuo to, ar bendra prievolė yra solidarioji ar dalinė, skiriasi jos vykdymas ir sutuoktinių atsakomybės apimtis. Esant solidariajai prievolei, kreditorius turi teisę reikalauti, kad prievolę įvykdytų tiek abu sutuoktiniai bendrai, tiek vienas jų, tiek visą prievolę, tiek jos dalį (CK 6.6 straipsnio 1 dalis). Solidarioji prievolė nepreziumuojama, išskyrus įstatymo nustatytas išimtis, pvz., pagal iš vieno sutuoktinio sudaryto sandorio, būtino šeimos namų ūkiui išlaikyti ir vaikų auklėjimui užtikrinti, kylančias prievoles sutuoktiniai atsako solidariai, išskyrus atvejus, kai sandorio kaina yra aiškiai per didelė ir neprotinga (CK 3.109 straipsnio 2 dalis). Esant dalinei prievolei kiekvienas skolininkas (sutuoktinis) privalo vykdyti tik savo dalį. Skolininkai privalo prievolę įvykdyti lygiomis dalimis, išskyrus įstatymų ar šalių susitarimu nustatytus atvejus (CK 6.5 straipsnis), todėl esant bendrajai dalinei sutuoktinių prievolei teismas kiekvieną sutuoktinį įpareigoja įvykdyti tik jam tenkančią prievolės dalį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2010 m. gegužės 20 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010).

52. Nagrinėjamoje byloje kreditorė UAB „Credit Service“ procesiniuose dokumentuose tvirtino, kad Kredito sutartis buvo sudaryta sutuoktinių šeimos interesais, tačiau tai patvirtinančių įrodymų nepateikė (CPK 178 straipsnis). Pažymėtina, kad ir kreditorės pateiktuose dokumentuose nėra nurodyta, kad kreditas buvo suteiktas šeimos poreikiams tenkinti. Priešingai, tiek ieškovės E. U. paaiškinimai, tiek jos pateikta atsakovo A. U. banko sąskaitos išrašo analizė leidžia daryti pakankamai pagrįstą išvadą, kad paimtas kreditas buvo susijęs su atsakovo asmeniu ir jo asmeninių prievolių tenkinimu. Bylą nagrinėjant teisme ieškovė E. U. paaiškino, kad šalims sudarius santuoką paaiškėjo, jog atsakovas turi paėmęs ne vieną kreditą, kurio nėra grąžinęs, tam tikslui (atsakovo asmeninių paskolų grąžinimui) ir buvo sudaryta Kredito sutartis, o kadangi atsakovas buvo vedęs, tam, pagal ieškovės paaiškinimus, reikėjo ir jo sutuoktinės sutikimo. Kartu su patikslintu ieškiniu ieškovė E. U. pateikė atsakovo A. U. banko sąskaitos, į kurią buvo pervesta kredito suma, analizę, pagal kurią 2020 m. birželio mėn. atsakovas turėjo 666,75 Eur asmeninių išlaidų, 2020 m. liepos mėn. – 2 583,93 Eur asmeninių išlaidų, 2020 m. rugpjūčio mėn. – 1 094,34 Eur asmeninių išlaidų, 2020 m. rugsėjo mėn. – 680,89 Eur asmeninių išlaidų, 2020 m. spalio mėn. – 731,71 Eur asmeninių išlaidų, 2020 m. lapkričio mėn. – 991,27 Eur asmeninių išlaidų, 2020 m. gruodžio mėn. – 406,47 Eur, iš viso per septynis mėnesius nuo Kredito sutarties sudarymo – 7 155,36 Eur asmeninių išlaidų, t. y. tiek, kiek buvo pervesta kredito (7 000 Eur). Iš pateiktos analizės matyti, kad tai buvo pasikartojantys mokėjimai atsakovo asmeniniams kreditoriams (UAB „BnP Finance“, UAB „Minibank“, UAB „Sotero LT“, R. K., I. P., Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos), atsakovo kito nepilnamečio vaiko telefono sąskaitos apmokėjimas, suteikto kredito grąžinimas pačiai UAB „Credit Service“ ir pan. Nei atsakovas, nei kreditorė UAB „Credit Service“ pateiktos banko sąskaitos išrašo analizės neginčijo, t. y. neįrodinėjo, kad joje nurodytos išlaidos buvo būtinos šeimos poreikiams tenkinti. Atsižvelgdamas į tai, teismas daro išvadą, kad Kredito sutartis nebuvo sudaryta šeimos interesais, todėl iš jos kylančios prievolės nėra solidarios sutuoktinių prievolės.

53. Tačiau teismas neturi pagrindo sutikti su ieškovės E. U. vertinimu, kad prievolės, kylančios iš Kredito sutarties, yra asmeninės atsakovo prievolės. Teismas pažymi, kad bendras sutuoktinių prievoles reglamentuojančiame CK 3.109 straipsnio 1 dalies 5 punkte išskiriamos dvi bendrų prievolių grupės. Pirma, tai prievolės, atsiradusios iš sandorių, sudarytų vieno sutuoktinio, kai yra kito sutuoktinio sutikimas, arba kito sutuoktinio vėliau patvirtintų; antra, prievolės, atsiradusios iš sandorių, kuriems sudaryti kito sutuoktinio sutikimo nereikėjo, jeigu jie buvo sudaryti šeimos interesais (žr., pvz., pirmiau nurodytą 2010 m. gegužės 20 d. nutarimą civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010). Taigi nagrinėjamu atveju kreditorės UAB „Credit Sevice“ ir atsakovo A. U. sudaryta Kredito sutartis priskiriama prie pirmosios grupės prievolių pagrindų, t. y. prievolė, atsiradusi iš sandorio, sudaryto vieno sutuoktinio, kai yra kito sutuoktinio (šiuo atveju – E. U.) sutikimas. Pagal nustatytą teisinį reguliavimą, tokios prievolės yra bendros, nepriklausomai nuo to, ar sandoris sudarytas šeimos interesais.

54. Jeigu sutuoktinių prievolė nėra solidari pagal įstatymą ar sutartį, tokia bendroji sutuoktinių prievolė yra dalinė. Esant dalinei prievolei kiekvienas skolininkas (sutuoktinis) privalo vykdyti tik savo dalį. Skolininkai privalo prievolę įvykdyti lygiomis dalimis, išskyrus įstatymų ar šalių susitarimu nustatytus atvejus (CK 6.5 straipsnis), todėl esant bendrajai dalinei sutuoktinių prievolei teismas kiekvieną sutuoktinį įpareigoja įvykdyti tik jam tenkančią prievolės dalį (žr., pvz., pirmiau nurodytą 2010 m. gegužės 20 d. nutarimą civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010).

55. Atsižvelgdamas į tai, kad Kredito sutartis buvo sudaryta esant ieškovės E. U. sutikimui, ir nenustatęs, kad iš šios sutarties kylanti prievolė būtų solidari pagal įstatymą ar sutartį, teismas daro išvadą, kad iš Kredito sutarties kylanti prievolė yra bendroji dalinė abiejų sutuoktinių prievolė, todėl sutuoktiniai privalo ją įvykdyti lygiomis dalimis (CK 6.5 straipsnis).

56. Nors ieškovė E. U. procesiniuose dokumentuose teigė, kad jai duodant sutikimą dėl kredito gavimo ji iš kreditorės negavo jokios informacijos apie kreditą, kredito sutarties galiojimo metu taip pat negavo iš kreditorės jokios informacijos apie sutarties vykdymą, terminų pratęsimą bei nutraukimą, teismas šiuos ieškovės argumentus atmeta kaip nepagrįstus. Pirmiausia ieškovė pripažino žinojusi, kad atsakovas turi įvairių skolinių įsipareigojimų ir be jos sutikimo atsakovas nebūtų galėjęs sudaryti Kredito sutarties. Duodama paaiškinimus teisme ieškovė parodė, kad toks buvo abiejų sutuoktinių susitarimas gauti kreditą, jog ankstesni atsakovo skoliniai įsipareigojimai būtų padengti, ir šeima galėtų pradėti santuokinį gyvenimą „švariai“. Ieškovė taip pat nurodė iš atsakovo žodžių supratusi, kad kreditas turėjo būti paimtas didžiausiai galimai sumai. Kaip minėta, ieškovė davė sutikimą kreditorei, kad atsakovas gautų kreditą, ir šiuo tikslu būtų tikrinamas jos mokumas, kas, kaip matyti iš kreditorės pateiktų dokumentų, ir buvo padaryta (el. b. 2 t., b. l. 25–26). Taigi ieškovės sutikimo davimas buvo būtinoji Kredito sutarties sudarymo sąlyga, ir ieškovei tas buvo žinoma. Antra, iš kreditorės pateiktų dokumentų taip pat matyti, kad pati ieškovė E. U. 2022 m. lapkričio 14 d. atliko mokėjimą už kredito grąžinimo termino atidėjimą (Kredito sutarties pratęsimą) (el. b. 2 t., b. l. 4–5), o tai paneigia ieškovės argumentus, kad sutarties galiojimo metu ji neturėjo jokios informacijos apie Kredito sutartį. Atsižvelgdamas į tai, teismas sprendžia, kad byloje nustatytos visos būtinos sąlygos iš Kredito sutarties kylančią prievolę pripažinti abiejų sutuoktinių bendrąja daline prievole (CK 3.109 straipsnio 1 dalies 5 punktas).

57. Atsakovo įsipareigojimai kreditorėms R. K. ir I. P., įvertinus prievolių pobūdį (išlaikymas nepilnamečiams vaikams), po santuokos nutraukimo laikytini asmeniniais atsakovo įsipareigojimais.

Dėl sutuoktinių tarpusavio išlaikymo

58. Šalys reikalavimų dėl tarpusavio išlaikymo nekėlė. Teismui nenustačius, kad kuriam nors vienam sutuoktiniui būtų reikalingas išlaikymas po santuokos nutraukimo, šalims sau išlaikymo nereikalaujant, išlaikymas vienas kitam nepriteistinas (CK 3.72 straipsnis, CPK 385 straipsnis).

Dėl pavardžių po santuokos nutraukimo

59. CK 3.69 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad sutuoktinis po santuokos nutraukimo gali pasilikti savo santuokinę arba iki santuokos turėtą pavardę.

60. Ieškovės prašymu, po santuokos nutraukimo ieškovei paliekama santuokinė pavardė „U.“, atsakovui paliekama jo pavardė „U.“ (CK 3.69 straipsnio 1 dalis).

Dėl skolos, palūkanų, administravimo mokesčio, negautų pajamų (nuostolių) priteisimo (UAB „Credit Service“ ieškinys)

61. Remiantis ieškovės UAB „Credit Service“ pateiktais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad ieškovė UAB „Credit Service“ ir atsakovas A. U. 2020 m. birželio 21 d. sudarė Vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Kredito sutartis), pagal kurią atsakovui suteiktas 7 000 Eur papildomas vartojimo kreditas (bendra vartojimo kredito suma – 9 985,52 Eur), kuris turėjo būti grąžintas iki 2025 m. birželio 8 d. (el. b. 1 t., b. l. 94–96). Kredito grąžinimo terminas pratęstas iki 2026 m. gruodžio 14 d. ieškovės ir atsakovo 2022 m. lapkričio 14 d. sudarytu Kredito sutarties pakeitimu (el. b. 2 t., b. l. 4–5, 12–14). Byloje nenustatyta, kad kreditas būtų suteiktas atsakovų šeimos reikmėms, tačiau atsakovė E. U. davė sutikimą, jog atsakovas sudarytų Kredito sutartį. Dėl to byloje nustatyta, kad prievolė pagal Kredito sutartį yra abiejų atsakovų bendroji dalinė (CK 3.109 straipsnio 1 dalies 5 punktas).

62. Atsakovas pagal 2022 m. lapkričio 14 d. kredito grąžinimo grafiką įsipareigojo 8 659,84 Eur kredito sumą grąžinti iki 2026 m. gruodžio 14 d., mokėti 14,86 proc. metines palūkanas ir vykdyti kitus Kredito sutartimi prisiimtus įsipareigojimus. Atsakovui tinkamai neįvykdžius savo sutartinių įsipareigojimų, kreditorė sutartį su atsakovu vienašališkai nutraukė nuo 2023 m. balandžio 6 d. Ieškovės siųstame raginime atsakovui nurodyta, kad po sutarties nutraukimo atsakovo skolą sudaro 8 659,84 Eur negrąžintas kreditas, 519,94 Eur mokėjimo (pelno) palūkanos, 148,05 Eur administravimo mokestis (el. b. 2 t., b. l. 119). Byloje nėra ginčo, kad atsakovas (-ai) nurodytos kredito sumos ieškovei negrąžino.

63. CK 6.38 straipsnyje įtvirtinta bendroji norma, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai ir nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus. CK 6.59 straipsnyje nustatytas draudimas kuriai nors šaliai vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas. CK 6.256 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta sutartinės atsakomybės samprata – kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles. Sutarties neįvykdymu laikomos bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (CK 6.205 straipsnis).

64. Vartojimo kredito sutartimi kredito davėjas suteikia arba įsipareigoja suteikti kredito gavėjui vartojimo kreditą atidėto mokėjimo, paskolos forma arba kitokiu panašiu finansiniu būdu, išskyrus sutartis dėl nuolatinio tos pačios rūšies paslaugų teikimo ar tos pačios rūšies prekių tiekimo, kai kredito gavėjas už teikiamas paslaugas ar tiekiamas prekes moka dalimis jų teikimo ar tiekimo metu (CK 6.886 straipsnio 1 dalis). CK 6.870 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad paskolos sutartimi viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus arba rūšies požymiais apibūdintus suvartojamuosius daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą (paskolos sumą) arba tokį pat kiekį tokios pat rūšies ir kokybės kitų daiktų bei mokėti palūkanas, jeigu sutartis nenumato ko kita. CK 6.873 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad paskolos gavėjas privalo grąžinti gautą paskolą paskolos davėjui sutartyje nustatytu laiku ir tvarka.

65. Kadangi atsakovas nevykdė (netinkamai vykdė) Kredito sutartimi prisiimtų įsipareigojimų, sutartis buvo nutraukta. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas (-ai) nėra visiškai atsiskaitęs (-ę) su ieškove, t. y. nėra grąžinęs (-ę) viso suteikto kredito, darytina išvada, kad ieškovės reikalavimas dėl 8 659,84 Eur negrąžinto kredito priteisimo yra pagrįstas, ir ši suma ieškovei priteistina iš atsakovų lygiomis dalimis.

67. Kredito sutarties nutraukimas neatleidžia skolininko nuo pareigos sumokėti palūkanas, apskaičiuotas iki sutarties nutraukimo. Taigi ieškovės reikalavimas dėl mokėjimo (pelno) palūkanų, susidariusių iki Kredito sutarties nutraukimo, priteisimo tenkinamas, priteisiant ieškovei iš atsakovų lygiomis dalimis 519,94 Eur mokėjimo (pelno) palūkanų.

69. Vartojimo kredito sutartis buvo nutraukta 2023 m. balandžio 6 d., todėl ieškovė negavo tikėtinų gauti pajamų – palūkanų už laikotarpį iki sutarties termino pabaigos 2026 m. gruodžio 14 d. Šių tikėtinų ir pagrįstų pajamų ieškovė negavo dėl atsakovo veiksmų (netinkamo sutartinių prievolių vykdymo), nulėmusių tai, kad ieškovė nutraukė su atsakovu sudarytą sutartį (CK 6.249 straipsnio 1 dalis, 6.256 straipsnio 1 dalis). Esant nurodytoms aplinkybėms, teismas daro išvadą, kad ieškovė turi teisę į nuostolių, pasireiškiančių kaip nesumokėtos palūkanos iki mokėjimo grafiko pabaigos, atlyginimą.

71. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ieškovei iš atsakovų lygiomis dalimis priteisiama 14,86 procentų metinių palūkanų (negautų pajamų), skaičiuojamų už negrąžintą kredito dalį nuo 2023 m. balandžio 6 d. (sutarties nutraukimo dienos) iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau kaip iki Kredito sutarties termino pabaigos (2026 m. gruodžio 14 d.), neviršijant pagal Kredito sutarties mokėjimų grafiką tą laikotarpį turėjusios būti mokėjimo (pelno) palūkanų sumos (CK 6.249 straipsnio 1 dalis).

72. Pagal Kredito sutartį atsakovas, be kitų pagal sutartį grąžintinų (mokėtinų) sumų, įsipareigojo kredito davėjui mokėti sutarties administravimo mokestį, kurio mokėjimas buvo išdėstytas visam kredito sutarties laikotarpiui. Sutartį nutraukus, atsakovas liko nesumokėjęs 148,05 Eur sutarties administravimo mokesčio, apskaičiuoto iki sutarties nutraukimo dienos, todėl ieškovei ši suma taip pat priteistina iš atsakovų lygiomis dalimis.

Dėl procesinių palūkanų priteisimo

73. CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Pagal CK 6.210 straipsnio 1 dalį, terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, taip pat į tai, kad atsakovai yra fiziniai asmenys, ieškovei UAB „Credit Service“ iš atsakovų priteistinos 5 proc. dydžio metinės procesinės palūkanos už iš kiekvieno iš atsakovų priteistą 4 664 Eur ((8 659,84 Eur + 519,94 Eur + 148,05 Eur) / 2) sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2023 m. rugpjūčio 2 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo

74. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 1, 2 dalys).

75. Ieškovė E. U. kreipdamasi į teismą sumokėjo 290 Eur žyminio mokesčio ir patyrė 1 494,35 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti byloje dėl santuokos nutraukimo, iš viso patyrė – 1 784,35 Eur bylinėjimosi išlaidų. Ieškovės patirtos išlaidos advokato pagalbai apmokėti neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) (toliau – ir Rekomendacijos) nustatytų maksimalių dydžių.

76. Ieškovės E. U. ieškinio reikalavimas dėl santuokos nutraukimo patenkintas visiškai, ieškinio reikalavimas dėl išlaikymo priteisimo patenkintas 87 proc., ieškinio reikalavimas dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo patenkintas 82 proc., ieškinio reikalavimas dėl turto padalijimo patenkintas 100 proc., ieškinio reikalavimas dėl prievolių vykdymo patenkintas 83 proc., ginčo dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo tarp šalių nebuvo. Taigi ieškinys patenkintas 90 proc., todėl ieškovei iš atsakovo, proporcingai patenkintų ieškinio reikalavimų daliai, priteisiama 1 605,92 Eur bylinėjimosi išlaidų (1 784,35 Eur x 90 proc. = 1 605,92 Eur) (CPK 93, 98 straipsniai).

78. Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (CPK 96 straipsnio 1 dalis).

81. Iš viso iš atsakovo valstybės naudai priteisiama 126,70 Eur žyminio mokesčio (74,23 Eur + 52,47 Eur = 126,70 Eur).

82. Nagrinėjamoje byloje išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, yra 62,79 Eur, todėl, proporcingai patenkintų ieškinio reikalavimų daliai, iš atsakovo valstybės naudai priteisiama 56,51 Eur šių išlaidų (62,79 Eur x 90 proc. = 56,51 Eur). Ieškovei E. U. tenkanti šių išlaidų dalis yra mažesnė už Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą (nuo 2024 m. sausio 1 d. – 8 Eur), todėl iš ieškovės nepriteisiama (CPK 96 straipsnio 6 dalis).

84. E. U. kartu su prašymu dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo pateikė įrodymus, kad patyrė 484 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti už atsiliepimo į ieškovės UAB „Credit Service“ ieškinį parengimą. Ieškovės UAB „Credit Service“ ieškinio reikalavimus E. U. atžvilgiu patenkinus 50 proc., E. U. iš ieškovės priteisiama 242 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti (CPK 98 straipsnis).

85. Įskaičius UAB „Credit Service“ ir E. U. priteistas bylinėjimosi išlaidas, E. U. iš UAB „Credit Service“ priteisiama 93,50 Eur bylinėjimosi išlaidų (242 Eur - 148,50 Eur = 93,50 Eur).

86. Byloje pagal ieškovės UAB „Credit Service“ ieškinį patirta 13,28 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovams tenkanti šių išlaidų suma yra mažesnė už teisingumo ministro kartu su finansų ministru nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, teismas šių išlaidų nepriteisia (CPK 96 straipsnio 6 dalis).

Dėl laikinųjų apsaugos priemonių galiojimo

87. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. liepos 20 d. nutartimi šioje civilinėje byloje pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės – iš atsakovo nepilnamečiam vaikui priteistas laikinas išlaikymas, mokamas po 316 Eur kas mėnesį mokamų periodinių išmokų nuo šios nutarties priėmimo dienos iki galutinio teismo sprendimo šioje civilinėje byloje priėmimo. Kadangi šeimos bylose laikinosios apsaugos priemonės taikomos iki teismo sprendimo priėmimo (CK 3.65 straipsnio 1 dalis), pačioje nutartyje taip pat nurodytas jų galiojimo terminas – iki teismo sprendimo priėmimo, atskirai dėl šių laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo nesprendžiama (CPK 150 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268– 270 straipsniais, 282 straipsnio 2 dalies 1 punktu,

nusprendžia:

ieškinius tenkinti iš dalies.

Nutraukti ieškovės E. U., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir atsakovo A. U., asmens kodas (duomenys neskelbtini) santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini) Vilniaus miesto Civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Po santuokos nutraukimo ieškovei E. U. palikti santuokinę pavardę „U.“, atsakovui A. U. palikti pavardę „U.“.

Nustatyti nepilnamečio vaiko L. M. U., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą su ieškove E. U., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš atsakovo A. U., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnamečiam vaikui L. M. U., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po 274 Eur (du šimtus septyniasdešimt keturis eurus) kas mėnesį mokamų periodinių išmokų nuo ieškinio padavimo dienos (2023 m. birželio 26 d.) iki vaiko pilnametystės, išlaikymo dydį kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

Priteisti iš atsakovo A. U., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nepilnamečiam vaikui L. M. U., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 2 324 Eur (dviejų tūkstančių trijų šimtų dvidešimt keturių eurų) išlaikymo įsiskolinimą.

Paskirti ieškovę E. U., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nepilnamečiam vaikui L. M. U., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priteisto išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise.

Priteisti ieškovei E. U., asmens kodas (duomenys neskelbtini) asmeninės nuosavybės teise automobilį VOLKSWAGEN-VW GOLF, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini).

Priteisti atsakovui A. U., asmens kodas (duomenys neskelbtini) asmeninės nuosavybės teise automobilį AUDI A6 AVANT, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini), AUDI A4, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini), CHRYSLER VOYAGER, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini), ir AUDI A4, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini).

Pripažinti, kad prievolė, kylanti iš uždarosios akcinės bendrovės „Credit Service“, juridinio asmens kodas 302431575, ir atsakovo A. U., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 2020 m. birželio 21 d. sudarytos Vartojimo kredito sutarties Nr. (duomenys neskelbtini), yra ieškovės E. U., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir atsakovo A. U., asmens kodas (duomenys neskelbtini) bendroji dalinė prievolė.

Pripažinti, kad prievolės tretiesiems asmenims, nepareiškiantiems savarankiškų reikalavimų, R. K. (vykdomosios bylos, vykdomos antstolės Ramunės Damulienės kontoroje, Nr. (duomenys neskelbtini)) ir I. P. (vykdomosios bylos, vykdomos antstolės Jurgitos Bareikienės kontoroje, Nr. (duomenys neskelbtini)) yra asmeninės atsakovo A. U., asmens kodas (duomenys neskelbtini) prievolės.

Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Credit Service“, juridinio asmens kodas 302431575, iš atsakovų A. U., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir E. U., asmens kodas (duomenys neskelbtini) lygiomis dalimis 8 659,84 Eur (aštuonis tūkstančius šešis šimtus penkiasdešimt devynis eurus, 84 ct) negrąžinto kredito, 519,94 Eur (penkis šimtus devyniolika eurų, 94 ct) palūkanų, 148,05 Eur (vieną šimtą keturiasdešimt aštuonis eurus, 5 ct) administravimo mokesčio, 14,86 (penkių) procentų metinių palūkanų negautų pajamų, skaičiuojamų už laikotarpį nuo sutarties nutraukimo dienos, t. y. 2023 m. balandžio 6 d., iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos, t. y. 2026 m. gruodžio 14 d., nuo negrąžintos kredito sumos, neviršijant pagal 2020 m. birželio 21 d. Vartojimo kredito sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) mokėjimo grafiką tą laikotarpį turėjusios būti mokėjimo (pelno) palūkanų sumos.

Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Credit Service“, juridinio asmens kodas 302431575, iš atsakovo A. U., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 5 (penkių) procentų metinių palūkanų už priteistą 4 664 Eur (keturių tūkstančių šešių šimtų šešiasdešimt keturių eurų) sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2023 m. rugpjūčio 2 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 148,50 Eur (vieną šimtą keturiasdešimt aštuonis eurus, 50 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Credit Service“, juridinio asmens kodas 302431575, iš atsakovės E. U., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 5 (penkių) procentų metinių palūkanų už priteistą 4 664 Eur (keturių tūkstančių šešių šimtų šešiasdešimt keturių eurų) sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2023 m. rugpjūčio 2 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Priteisti atsakovei E. U., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Credit Service“, juridinio asmens kodas 302431575, 93,50 Eur (devyniasdešimt tris eurus, 50 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti ieškovei E. U., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš atsakovo A. U., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1 605,92 Eur (vieną tūkstantį šešis šimtus penkis eurus, 92 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš atsakovo A. U., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybės naudai 126,70 Eur (vieną šimtą dvidešimt šešis eurus, 70 ct) žyminio mokesčio. Priteista suma mokėtina į vieną iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų, nurodytų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos interneto tinklalapyje, įmokos kodas 5660. Atlikus mokėjimą, mokėjimą patvirtinantį dokumentą pateikti teismui.

Priteisti iš atsakovo A. U., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybės naudai 56,51 Eur (penkiasdešimt šešis eurus, 51 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Priteista suma mokėtina į vieną iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų, nurodytų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos interneto tinklalapyje, įmokos kodas 5662. Atlikus mokėjimą, mokėjimą patvirtinantį dokumentą pateikti teismui.

Teismo sprendimo dalį dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis priteisimo vykdyti skubiai.

Įsiteisėjusio teismo sprendimo kopiją ne vėliau kaip kitą darbo dieną po teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos elektroninių ryšių priemonėmis išsiųsti Vilniaus miesto Civilinės metrikacijos skyriui, Vedybų sutarčių registrui ir valstybės įmonei „Regitra“.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu, skundą paduodant Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.