Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Loretos Bujokaitės, Rūtos Burdulienės ir Jūros Marijos Strumskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės E. U. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. sausio 29 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovės E. U. ieškinį atsakovui A. U. dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės ir kitų susijusių klausimų išsprendimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų: uždaroji akcinė bendrovė „Credit service“, R. K., I. P., išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto Vaiko teisių apsaugos skyrius, ir ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Credit Service“ ieškinį atsakovams E. U. ir A. U. dėl skolos, palūkanų, administravimo mokesčio, negautų pajamų (nuostolių) priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1.1. nutraukti tarp E. U. ir A. U. (duomenys neskelbtini) Vilniaus miesto Civilinės metrikacijos skyriuje sudarytą santuoką (įrašo Nr. (duomenys neskelbtini));

1.2. po santuokos nutraukimo palikti sutuoktinių pavardes: „U.“, „U.“;

1.3. nepilnametės dukters L. M. U. gyvenamąją vietą nustatyti su E. U.;

1.4. priteisti iš atsakovo A. U. 2 844 Eur išlaikymo įsiskolinimą dukrai L. M. U. ir pavesti jį uzufrukto teisėmis valdyti E. U.;

1.5. priteisti iš atsakovo A. U. išlaikymą 316 Eur dydžio periodinėmis išmokomis dukrai L. M. U.i nuo ieškinio teismui pateikimo dienos, pavesti jį uzufrukto teisėmis valdyti E. U.;

1.6.1. automobilį „Audi A6 Avant“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini)

1.6.2. automobilį „Audi“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini)

1.6.3. automobilį „Chrysler“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini)

1.6.4. automobilį „Audi“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini).

1.7. priteisti ieškovei E. U. asmeninės nuosavybės teise automobilį „Volkswagen“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini)

1.8. pripažinti, kad prievolė sumokėti kreditą, mokėtinas palūkanas, administravimo mokestį bei kitas galimas mokėtinas sumas, kilusi iš vartojimo kredito sutarties Nr. CS9899522002 (toliau – Kredito sutartis) su vėlesniais šios sutarties pakeitimais, sudarytos atsakovo A. U. su UAB „Credit Service“, yra asmeninė A. U. prievolė;

1.9. pripažinti, kad prievolė sumokėti išlaikymo vaikams įsiskolinimą tretiesiems asmenims R. K. ir I. P. yra asmeninė atsakovo prievolė;

1.10. priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas.

2.1. ieškovė su atsakovu susituokė (duomenys neskelbtini). Jiems santuokoje (duomenys neskelbtini) gimė dukra L. M. U.. Gyvenant santuokoje pradėjo ryškėti skirtingas šalių požiūris į gyvenimą, pamatines šeimos vertybes, prasidėjo konfliktai. Tai, kad nepavyko išsaugoti santuokos yra abiejų sutuoktinių kaltė;

2.2. nuo 2022 m. spalio mėn. sutuoktiniai negyvena bendro sutuoktinių gyvenimo. Šalys jiems asmeninės nuosavybės teise priklausančio turto neturi. Bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise šalims priklauso transporto priemonės. Tarpusavio kreditinių įsipareigojimų ir bendrų įsipareigojimų trečiosioms šalims nėra;

2.3. žinojo, jog atsakovas pasiėmė paskolą iš UAB „Credit Service“ iki sudarydamas santuoką ir pinigus panaudojo savo asmeninių poreikių tenkinimui. Susituokus atsakovas sakė, kad jis turi skolų – yra skolingas kredito įstaigoms, kitiems fiziniams asmenims (išlaikymo įsiskolinimas vaikams, kt.). Atsakovas prašė ieškovės duoti sutikimą jam paimti paskolą tam, kad jis atsiskaitytų su savo senais kreditoriais, žadėjo daugiau dirbti (jis yra geras santechnikas) ir greitai atsiskaityti su kredito įstaiga bei kitais kreditoriais. Ieškovė sutiko, tačiau sutikime nebuvo nurodyta, kad ieškovė taps solidaria skolininke. Kiek ir kam tiksliai atsakovas yra skolingas, kiek gavo paskolos ir kokiomis sąlygomis, ieškovei nebuvo žinoma;

2.4. UAB „Credit Service“ pareiškus ieškinį, ieškovei tapo žinoma, kad 2020-06-21 atsakovui buvo suteiktas 7 000 Eur vartojimo kreditas, bet tai nebuvo nauja paskola, tai buvo atsakovo seno kredito sumos padidinimas bei termino pratęsimas. Ieškovei nėra žinoma, kiek papildomo kredito suteikimo momentu, atsakovas buvo skolingas kreditoriui, kiek ir kada yra grąžinęs. UAB „Credit Service“ nėra pateikusi palūkanų, delspinigių ir bendrai visos skolos skaičiuotės. Iš UAB „Credit Service“ pateiktų dokumentų turinio aišku, jog atsakovas paskolos grąžinimą yra pradėjęs mokėti dar 2018-09-03, tačiau kiek jis buvo skolingas paskolos, palūkanų bei delspinigių, paskolinių santykių pasikeitimo momentu, kai ieškovė davė sutikimą, kreditorius duomenų nėra pateikęs;

2.5. atsakovas, gavęs papildomą paskolą, nuo 2020-06-24 iki 2020-06-26 pervedė į ieškovės sąskaitą banke 3 000 Eur, prašydamas pasaugoti ir grąžinti jam vėliau. Visus pinigus ieškovė atsakovui grąžino. Ieškovė žino, jog atsakovas visus papildomai pasiskolintus pinigus panaudojo savo senų skolų padengimui, asmeninių poreikių tenkinimui. Kreditas nebuvo panaudotas šeimos reikmėms tenkinti;

2.6. atlikus atsakovo 2020 m. SEB banko sąskaitos analizę matyti, kad 2020 m. atsakovas 7 155,36 Eur pervedė savo asmeninių prievolių padengimui, mokėdamas kredito įstaigoms UAB „BnP Finance“, UAB „Minibank“, UAB „Sotero LT“, UAB „Credit Service“, kitiems savo asmeniniams kreditoriams, išlaikymą vaikams bei apmokėdamas vaikų telefono sąskaitas. Informacijos apie skolas kreditorėms R. K. ir I. P., jų vykdymą ieškovė neturi, jai žinoma, jog atsakovas galimai turi kitų vaikų ir moka jiems išlaikymą;

2.7. nepilnametės dukros gyvenamosios vietos nustatymas su ieškove atitiktų dukros interesus, dukra ir dabar gyvena su ieškove, kuri užtikrina nepilnamečio vaiko poreikius. Atsakovo nusistovėjusi bendravimo su dukra tvarka atitinka dukros interesus. Prašo priteisti iš atsakovo išlaikymą vaikui po 316 Eur kas mėnesį mokamų išmokų. Ieškovei gyvenant kartu su vaiku jai tenka didesnė finansinės atsakomybės dalis, pareiga rūpintis, užtikrinti vaiko poreikių tenkinimą, priežiūrą slaugant, auklėjimą, ugdymą, lavinimą, sprendžiant iškylančius ugdymo, sveikatos, vaiko priežiūros klausimus. Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo išlaikymo dukrai įsiskolinimą už praėjusį laikotarpį, t. y. už 9 mėnesius iki ieškinio padavimo teismui dienos – 2 844 Eur (316 Eur x 9 mėn.), nes atsakovas išlaikymo dukrai neteikė;

2.8. išlaikymas vienas kitam nutraukus santuoką nereikalingas;

2.9. prievolė yra atsiradusi iš sandorio, sudaryto vieno sutuoktinio (atsakovo) dar iki santuokos sudarymo, bet santuokos metu kitas sutuoktinis (ieškovė) davė sutikimą kreditorės ir atsakovo paskoliniams santykiams pakeisti. Koks yra tokio sutikimo turinys, ieškovei nėra žinoma, kreditorė ieškovės neinformavo. Ieškovė nepasirašė jokio dokumento, be to, Kredito sutarties galiojimo metu negavo iš kreditorės informacijos apie sutarties vykdymą, terminų pratęsimą bei nutraukimą.

3.1. kalbamas melas, dauguma įrodymų nesutampa su realybe. Ieškovė nepaminėjo bendros paskolos, paimtos santuokos metu. Tiek ieškovė, tiek jos advokatė žino apie šią paskolą;

3.2. prašo nustatyti 200 Eur išlaikymo dydį ir neskaičiuoti skolos, kol vyksta teismo procesas. Atsakovo netenkina išlaikymo ir priskaičiuotos skolos dydis, kadangi jis turi dar 2 vaikus, jiems nustatyta mažesnė išlaikymo suma;

3.3. nurodyti automobiliai yra parduoti prieš porą ar daugiau metų, tai buvo minėta ieškovės advokatei, nusiųsti parduotų automobilių pardavimo dokumentai;

3.4. nėra informacijos dėl vaiko buvimo kartu su juo laiko;

4. Tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, „UAB „Credit service“, R. K., I. P. atsiliepimo į ieškinį dėl santuokos nutraukimo nepateikė.

5. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto Vaiko teisių apsaugos skyrius (toliau – ir Tarnyba) pateikė išvadą byloje, kurioje nurodė, kad:

5.1. neprieštarauja, jog nepilnametės L. M. U. gyvenamoji vieta būtų nustatyta su ieškove, o iš atsakovo būtų priteistas išlaikymas;

5.2. ieškovės prašomas priteisti 316 Eur / mėn. išlaikymas dukrai patenkintų tik minimalius, būtiniausius vaiko poreikius. Priteisdamas išlaikymą teismas turi atsižvelgti į prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą, visos abejonės dėl išlaikymo dydžio turi būti vertinamos vaiko interesų naudai. Atsakovui neteikus tinkamo išlaikymo vaikui, priteistinas išlaikymo įsiskolinimas.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

11.7. didžioji dalis santuokos metu su apeliante atsakovo gautos (7 000 Eur) paskolos buvo panaudota atsakovo vaikų, gimusių iki santuokos su apeliante, išlaikymo skolos padengimui. Atsakovas A. U. pripažįsta, kad mokėti išlaikymą vaikams pervedant pinigines lėšas vaikų motinoms I. P. bei R. K., yra jo asmeninė prievolė. Sprendime teismas pripažįsta, kad visą paskolą atsakovas panaudojo ne šeimos poreikiams tenkinti, bet nurodo, kad nežiūrint į tai, iš Kredito sutarties kylanti prievolė pripažintina abiejų sutuoktinių bendrąja daline prievole. Tuo teismas de facto pripažįsta, kad apeliantė turėjo mokėti išlaikymą atsakovo vaikams;

11.8. teismo sprendimas rėmėsi prielaidomis, neįvertintas surinktų įrodymų visetas. Sprendimas prieštarauja kasacinio teismo suformuotai praktikai dėl sutuoktinių sutikimo turinio prievolei atsirasti (kad sutikimas turi būti aiškus, leidžiantis spręsti, jog jį davęs sutuoktinis žino, dėl kokios prievolės (apimties, termino ir kitų sąlygų) jis sutinka, ir supranta tokio sutikimo davimo teisinius padarinius).

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

13. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųsto teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą analizuodamas skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

14. Apeliacinio skundo ribos gali būti peržengtos tada, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1, 2 dalys).

15. Teisėjų kolegijos vertinimu, šioje byloje, ją nagrinėjant apeliacine tvarka yra pagrindas peržengti apeliacinio skundo ribas ir svarstyti apeliaciniame skunde nurodytas aplinkybes dėl ieškovės nepakankamo informuotumo dėl 2021-06-21 sudarant Vartojimo kredito sutartį duoto sutikimo sąlygų bei teisinių pasekmių, dėl kurių tiesiogiai nėra suformuluotas reikalavimas sutikimą vertinti kaip vartojimo sutartį, kadangi teismas pagal pareigas privalo kvalifikuoti vartojimo sutartis ir atlikti tokių sutarčių nesąžiningų sąlygų kontrolę pagal CK 6.228-4 straipsnio 2 dalyje išdėstytus kriterijus.

16. Apeliacijos objektas – teismo sprendimo dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, dalis, kuria konstatuota, kad kreditoriaus UAB „Credit Service“ ir atsakovo A. U. sudaryta Kredito sutartis priskiriama prie prievolių, atsiradusių iš sandorio, sudaryto vieno sutuoktinio, kai yra kito sutuoktinio (E. U.) sutikimas ir tokia prievolė yra bendroji dalinė abiejų sutuoktinių prievolė, todėl sutuoktiniai privalo ją įvykdyti lygiomis dalimis.

Dėl faktinių aplinkybių

17. (duomenys neskelbtini) ieškovė E. U. ir atsakovas A. U. susituokė Vilniaus miesto Civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini). Sutuoktiniai turi vieną nepilnametį vaiką – L. M. U., gim. (duomenys neskelbtini).

18. 2020-06-21 ieškovė E. U., kaip atsakovo A. U. sutuoktinė, davė sutikimą, kad jos sutuoktinis sudarytų Kredito sutartį bei šiuo tikslu būtų tikrinamas jos mokumas, atlikdama 0,01 Eur pavedimą (el. b. 1 t., b. l. 88). 2020-06-21 UAB „Credit Service“ ir atsakovas A. U. sudarė Vartojimo kredito sutartį Nr. CS9899522002, pagal kurią atsakovui suteiktas 7 000 Eur papildomas vartojimo kreditas (bendra vartojimo kredito suma – 9 985,52 Eur). 2022-11-14 Kredito sutarties pakeitimu kredito grąžinimo terminas pratęstas iki 2026-12-14.

Dėl apeliacinio skundo

19. Ieškovė E. U. apeliaciniu skundu prašo pripažinti, kad prievolė, kylanti iš UAB „Credit Service“ ir atsakovo A. U. 2020-06-21 sudarytos Vartojimo kredito sutarties Nr. CS9899522002, yra atsakovo A. U. asmeninė prievolė, o 8 659,84 Eur negrąžinto kredito, 519,94 Eur palūkanų, 148,05 Eur administravimo mokesčio bei kitas sumas prašo priteisti iš atsakovo A. U..

20. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad kreditoriaus UAB „Credit Service“ ir atsakovo A. U. įsipareigojimai pagal Kredito sutartį turi būti įvykdyti lygiomis dalimis. Teismas nenustatė, kad kreditas būtų suteiktas atsakovų šeimos reikmėms, tačiau rėmėsi tuo, kad atsakovė E. U. davė sutikimą, jog atsakovas sudarytų Kredito sutartį. Dėl to, remdamasis CK 3.109 straipsnio 1 dalies 5 punktu, laikė prievolę daline abiejų atsakovų prievole.

21. Bylos duomenimis yra nustatyta, kad po santuokos sudarymo (santuoka sudaryta (duomenys neskelbtini)) UAB „Credit Service“ 2021-06-21 su vartojimo kredito gavėju A. U. sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. CS9899522002 bei vėlesnius šios sutarties pakeitimus, susijusius su papildomai išduota suma ir grąžinimo termino pratęsimais. 2020-06-21 Vartojimo kredito sutartimi yra gautas 7 000 Eur papildomas kreditas, bendra kredito suma 9 985,52 Eur. Kadangi atsakovas nebuvo pilnai atsiskaitęs su UAB „Credit Service“ dėl ankstesnių įsipareigojimų, 2 285,52 Eur kredito likutis buvo perkeltas į naująją sutartį, todėl sutartyje nurodyta, kad bendra vartojimo kredito suma yra 9 985,52 Eur. 2022-11-14 sudarytas vartojimo kredito sutarties Nr. CS9899522002 pakeitimas, kuriame nurodyta, jog bendra vartojimo kredito suma yra 8 659,84 Eur. Kreditorius pateikė duomenis, kad paskutinis mokėjimas už vartojimo kredito grąžinimo termino atidėjimą buvo atliktas 2022-11-14 E. U. iš jos asmeninės banko sąskaitos, nurodant mokėjimo paskirtyje – kredito sutarties pratęsimas (t. 2, b. l. 6).

22. E. U. 2021-06-21 kredito davėjui pateikė sutikimą, kuriame nurodė, kad sutinka, kad A. U. gautų kreditą ir tuo tikslu būtų tikrinamas E. U. mokumas. Gautas sutuoktinės sutikimas pateikiamas 0,01 Eur mokėjimo pavedime. Antras E. U. sutikimas analogišku būtu pateiktas 2021-08-24.

23. Kreditoriaus ir sutuoktinių santykiuose priklausomai nuo to, kokia prievolė atsiranda – asmeninė ar bendroji, kreditorius įgyja vieną arba du skolininkus net ir tada, kai sandorį su kreditoriumi yra sudaręs vienas iš sutuoktinių. Bendromis laikomos sutuoktinių prievolės, kurios yra susijusios su bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, kylančios iš vieno iš sutuoktinių vardu sudarytų sandorių, tačiau esant kito sutuoktinio sutikimui arba vėliau šio sutuoktinio patvirtintų, taip pat kitos šeimos interesais prisiimtos prievolės bei solidariosios sutuoktinių prievolės (CK 3.109 straipsnio 1–3 dalys). Sutuoktinių tarpusavio santykiuose prievolės kvalifikavimas yra reikšmingas, pavyzdžiui, asmenines sutuoktinių prievoles vykdant iš bendro turto (CK 3.115 straipsnis), padalijant turtą, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė (CK 3.118 straipsnis).

24. Pagal CK 3.109 straipsnio 1 dalies 5 punktą prievolė, atsiradusi iš sandorio, sudaryto vieno sutuoktinio, kai yra kito sutuoktinio sutikimas, laikoma bendra ir vykdytina iš bendro sutuoktinių turto. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje konstatuota, kad įstatymas nereglamentuoja, koks turi būti vieno iš sutuoktinių sutikimas prievolei atsirasti, tačiau sutikimas turi būti aiškus, leidžiantis spręsti, jog jį davęs sutuoktinis žino, dėl kokios prievolės (apimties, termino ir kitų sąlygų) jis sutinka, ir supranta tokio sutikimo davimo teisinius padarinius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-161-378/2016, 23, 26 punktai; 2022 m. rugpjūčio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-199-701/2022, 52 punktas).

Dėl paskolos panaudojimo paskirties vertinimo

25. Apeliantė pateiktu apeliaciniu skundu atkreipia teismo dėmesį, kad paskola buvo panaudota atsakovo asmeninėms reikmėms, nurodo, kad didžioji dalis atsakovo gautos (7 000 Eur) paskolos buvo panaudota atsakovo vaikų gimusių, iki santuokos su apeliante, išlaikymo skolos padengimui. Išlaikymo vaikams mokėjimas, pervedant pinigines lėšas vaikų motinoms I. P. bei R. K., yra atsakovo asmeninė prievolė. Laiko, kad iš jos priteisdamas su Kredito sutartimi susietas išmokas teismas faktiškai pripažįsta, kad apeliantė turėjo mokėti išlaikymą atsakovo vaikams.

26. Kaip jau buvo pažymėta anksčiau, pirmosios instancijos teismo sprendime yra nurodyta, jog nebuvo nustatytos aplinkybės, kad kreditas panaudotas šeimos reikmėms tenkinti. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad tiek ieškovės E. U. paaiškinimai, tiek jos pateikta atsakovo A. U. banko sąskaitos išrašo analizė leidžia daryti pakankamai pagrįstą išvadą, kad paimtas kreditas buvo susijęs su atsakovo asmeniu ir jo asmeninių prievolių tenkinimu. Teismas sprendė, kad Kredito sutartis nebuvo sudaryta šeimos interesais, todėl iš jos kylančios prievolės nėra solidarios sutuoktinių prievolės. Pažymėtina, kad teismo išvada dėl ieškovės pareigų prieš kredito davėją pagal Kredito sutartį yra grindžiama vien ta aplinkybe, kad ieškovė yra davusi sutikimą dėl kredito gavimo, pažymint, kad tokiu atveju paskolos panaudojimo tikslas neturi reikšmės sprendžiant dėl prievolės bendrumo. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, aplinkybė dėl lėšų panaudojimo reikmių, esant vien tik ieškovės apeliaciniam skundui, neperžiūrėtina, siekiant nebloginti apeliantės padėties. Apeliacinės instancijos teismas dėl apelianto negali priimti blogesnio, negu yra skundžiamas, sprendimo ar nutarties, jeigu sprendimą skundžia tik viena iš šalių (CPK 313 straipsnis).

27. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinė sesija yra išaiškinusi, kad CK 3.109 straipsnio 1 dalies 5 punkte įtvirtintos aplinkybės sukuria dvi turtinių prievolių, kurios vykdomos iš bendro sutuoktinių turto, grupes: pirma, tai prievolės, atsiradusios iš sandorių, sudarytų vieno sutuoktinio, kai yra kito sutuoktinio sutikimas, arba kito sutuoktinio vėliau patvirtintų; antra, prievolės, atsiradusios iš sandorių, kuriems sudaryti kito sutuoktinio sutikimo nereikėjo, jeigu jie buvo sudaryti šeimos interesais (2010-05-20 nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010). Taigi, sprendžiant dėl prievolės vykdymo iš bendro turto pagrindo, tuo atveju, kai sandorio sudarymui yra pateiktas kito sutuoktinio sutikimas, įstatymas nereikalauja įrodyti faktą, kad sandoris buvo sudarytas šeimos interesais. Pakanka vien sutuoktinio sutikimo buvimo. Pirmosios instancijos teismas teisingai taikė teisinį reguliavimą ir nesiejo prievolės bendrumo su iš sandorio gautų lėšų panaudojimo šeimos interesais aplinkybe.

Dėl ieškovės sutikimo vertinimo

28. Apeliaciniame skunde ieškovė nurodo, kad ji nesuprato savo veiksmo, duodant sutikimą, reikšmės. Apeliantei nebuvo žinoma ir kreditorius jos neinformavo, o ieškovė neturėjo jokių duomenų apie paskolos dydį, mokėjimo sąlygas, kt. Kredito sutarties galiojimo metu apeliantė iš kreditoriaus negavo informacijos apie sutarties vykdymą, terminų pratęsimą bei sutarties nutraukimą. Sutikime nėra nurodyta, kad apeliantė taps skolininke. Kreditorius tenkino net 13 atsakovo prašymų atidėti vartojimo kredito grąžinimo terminą, be jokia forma neišreikšto apeliantės prašymo / sutikimo.

29. Pirmosios instancijos teismas šiuos ieškovės argumentus atmetė ir rėmėsi tuo, kad ieškovė pripažino žinojusi, jog atsakovas turi įvairių skolinių įsipareigojimų ir be jos sutikimo atsakovas nebūtų galėjęs sudaryti Kredito sutarties. Duodama paaiškinimus teisme, ieškovė parodė, kad toks buvo abiejų sutuoktinių susitarimas gauti kreditą, jog ankstesni atsakovo skoliniai įsipareigojimai būtų padengti. Ieškovė nurodė supratusi, kad kreditas bus paimtas didžiausiai galimai sumai. Ieškovė davė sutikimą kreditoriui, kad atsakovas gautų kreditą, ir šiuo tikslu būtų tikrinamas jos mokumas, kas buvo padaryta (el. b. 2 t., b. l. 25–26). Ieškovės sutikimo davimas buvo būtinoji Kredito sutarties sudarymo sąlyga, ir ieškovei tai buvo žinoma. E. U. 2022-11-14 atliko mokėjimą už kredito grąžinimo termino atidėjimą (Kredito sutarties pratęsimą) (el. b. 2 t., b. l. 4–5).

30. Kasacinio teismo praktikoje yra pažymėta, kad įstatymas nereglamentuoja, koks turi būti vieno iš sutuoktinių sutikimas prievolei atsirasti, tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad sutikimas turi būti aiškus, leidžiantis spręsti, jog jį davęs sutuoktinis žino, dėl kokios prievolės (apimties, termino ir kitų sąlygų) jis sutinka, ir supranta tokio sutikimo davimo teisinius padarinius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-161-378/2016).

31. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. rugpjūčio 25 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-199-701/2022 yra pateiktas aiškinimas, kad parašu išreikštas sutikimas laidavimo sutartyje yra laikytinas vienašaliu sandoriu. Šis vienašalis sandoris sukuria pareigas ir teisines pasekmes, nes remiantis CK 3.109 straipsnio 1 dalies 5 punktu laidavimo prievolė tampa bendrąja sutuoktinių prievole ir pagrindu laidavimu užtikrintą prievolę vykdyti iš bendro sutuoktinių turto. Tai reiškia, kad šio vienašalio sandorio pagrindu atsirado prievoliniai teisiniai santykiai, o duotas sutikimas, esant tam pagrindui, gali būti kvalifikuojamas kaip vartojimo sutartis ir, jį taip kvalifikavus, turi būti vertinamas taikant vartotojų apsaugą įtvirtinančias teisės normas. Teisėjų kolegijos vertinimu, šioje byloje ieškovės duotas sutikimas dėl vartojimo kredito sutarties sudarymo, išreikštas ieškovės 2021-06-21 nurodymais mokėjimo pavedimuose taip pat laikytinas vienašaliu sandoriu ir vertintinas vartojimo sutarties sąlygų buvimo aspektu.

32. Byloje nagrinėjamas vienašalis sandoris – sutikimas, yra sudarytas tarp fizinio asmens E. U., ne dėl ūkinės komercinės ar profesinės veiklos, o asmeniniams, šeimos, namų ūkio poreikiams tenkinti su verslininku UAB „Credit Service”. Taigi sudarytas vienašalis sandoris–sutikimas kvalifikuotinas kaip vartojimo sutartis. Pagal kasacinio teismo teisės aiškinimo praktiką teismas ex officio (pagal pareigas) turi kvalifikuoti vartojimo sutartis ir atlikti tokių sutarčių nesąžiningų sąlygų kontrolę pagal CK 6.228-4 straipsnio 2 dalyje išdėstytus kriterijus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. birželio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-272/2011). Vartotojo teisių apsauga užtikrinama taikant bendrąsias vartotojų teisių apsaugos normas, leidžiančias sutartį priskirti prie vartojimo sutarčių grupės apskritai ir sudarančias pagrindą taikyti bendrąsias vartotojų teisių apsaugos (gynimo) priemones ir specifines, tik atskiroms vartojimo sutarčių rūšims būdingas nuostatas bei specialius konkrečiai vartojimo sutarčių rūšiai būdingus silpnesniosios sutarties šalies teisių gynimo būdus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-149-706/2015).

33. Pagal CK 6.228-3 straipsnio 2 dalį skyriaus, išskyrus 6.228-4 straipsnį, nuostatos netaikomos sutartims dėl finansinių paslaugų. CK 6.228-4 straipsnio 6 dalis nurodo, kad bet kuri vartojimo sutarties rašytinė sąlyga turi būti išreikšta aiškiai ir suprantamai. Šio reikalavimo neatitinkančios sąlygos laikomos nesąžiningomis. Vartotojų teisių apsaugos įstatymo 36 straipsnio 1 dalis nustato, kad šio įstatymo aštuntojo skirsnio nuostatos taikomos, kai finansinės paslaugos teikiamos pagal sutartis, sudarytas ryšio priemonėmis dalyvaujant pačiam paslaugų teikėjui ar jo tarpininkui. Ieškovė savo sutikimą dėl kredito gavimo išreiškė elektroninio ryšio būdu, neturėdama galimybės sąlygų aptarti žodžiu, susitikimo metu, todėl jos atžvilgiu taikytinas Vartotojų teisių apsaugos įstatymo aštuntasis skirsnis. Vartotojų teisių apsaugos įstatymo 36 straipsnio 7 dalyje nurodyta, kad apie finansinę paslaugą turi būti nurodyta: 1) apibūdintos pagrindinės jos ypatybės; 2) kaina, įskaitant visas per paslaugų teikėją mokamas įmokas, rinkliavas ir išlaidas bei mokesčius, o jeigu negalima nurodyti tikslios kainos, jos apskaičiavimo pavyzdys, pagal kurį vartotojas kainą gali patikrinti; 3) informacija apie tai, kad finansinė paslauga yra susijusi su sandoriais, ypač rizikingais dėl specifinių ypatybių ar atliktinų operacijų; 4) informacija apie tai, kad finansinės paslaugos kaina susijusi su finansų rinkos svyravimais, kurių paslaugos teikėjas nekontroliuoja, o ankstesni rezultatai nėra būsimų rezultatų rodikliai; 5) informacija apie tai, kad gali būti papildomų mokesčių ir (ar) išlaidų, nesusijusių su paslaugos teikėju; 6) laikotarpis, kurį pasiūlyme pateikta informacija galioja; 7) finansinės paslaugos apmokėjimo ir vykdymo tvarka; 8) vartotojui tenkančios papildomos naudojimosi ryšio priemonėmis išlaidos, jeigu tokios papildomos išlaidos skaičiuojamos. Vartotojų teisių apsaugos įstatymo 36 straipsnio 8 dalyje nustatyta, kad apie finansinių paslaugų teikimo sutartį, sudarytą ryšio priemonėmis, turi būti nurodyta: 1) vartotojo teisė atsisakyti sutarties ir šios teisės įgyvendinimo tvarka, įskaitant informaciją apie įmokas, kurias vartotojui gali reikėti sumokėti, apie nepasinaudojimo šia teise pasekmes arba kad nėra teisės atsisakyti sutarties; 2) trumpiausias sutarties galiojimo terminas, jei finansinių paslaugų teikimas yra nevienkartinio pobūdžio; 3) informacija apie šalių teises nutraukti sutartį prieš terminą arba vienašališkai, įskaitant sutartyje nustatomas netesybas; 4) praktiniai nurodymai, susiję su teise atsisakyti sutarties, įskaitant adresą, kuriuo turėtų būti siunčiamas pranešimas apie sutarties atsisakymą; 5) valstybė arba valstybės, kurių teise iki sutarties su vartotoju sudarymo vadovaujasi paslaugos teikėjas; 6) sutarties nuostatos dėl sutarčiai taikomos teisės ir (ar) bylos teismingumo; 7) kokia kalba ar kalbomis pateikiama informacija apie sutarties terminus ir sąlygas, šiame skirsnyje nurodyta išankstinė informacija, taip pat kokia kalba ar kalbomis paslaugos teikėjas, suderinęs su vartotoju, įsipareigoja palaikyti ryšius šios sutarties galiojimo metu.

34. Byloje pateikti duomenys, kad ieškovė jokia forma nebuvo supažindinta su Vartojimo kredito sutarties sąlygomis. UAB „Credit Service“ su ieškove jokiu būdu nekomunikavo ir jokių pranešimų ar paaiškinimų dėl ieškovės duoto 2021-06-21 sutikimo neteikė. Ieškovei nebuvo pateikta ne tik Vartotojų teisių apsaugos įstatymo 36 straipsnyje nustatyta privaloma pateikti informacija, bet ieškovė apskritai nebuvo informuota apie sutarties sąlygas ir apie jos sutikimo teisinę reikšmę. Nors galima sutikti su pirmosios instancijos teismu, kad duodama sutikimą ieškovė turėjo suprasti, kad davė sutikimą kreditoriui, tikslu, kad atsakovas gautų kreditą, ir šiuo tikslu būtų tikrinamas jos mokumas, atliko aktyvius veiksmus, kuriais ji pranešė kredito davėjui, kad sutinka dėl paskolos sutuoktinio vardu gavimu, tačiau vien tokios apimties supratimas nėra pakankamas spręsti, jog ieškovė veiksmus atliko, būdama tinkamai įstatymų nustatyta tvarka informuota dėl kokios prievolės (apimties, termino ir kitų sąlygų) ji sutiko ir suprato tokio sutikimo davimo teisinius padarinius. Ieškovės 2022-11-14 mokėjimas, kurio paskirtyje nurodyta dėl sutarties pratęsimo, yra sudarytas jau po 2021-06-21 sutikimo davimo ir šio 2021-06-21 sutikimo vertinimo nekeičia.

35. Teismo pripažinta nesąžininga sutarties sąlyga yra neprivaloma vartotojui ir nesukelia jam nepalankių teisinių pasekmių. Tokia sąlyga negalioja nuo sutarties sudarymo momento (ab initio) (CK 6.228-4 straipsnio 8 dalis). Likusios sutarties sąlygos šalims yra privalomos, jeigu sutartis galioja be sąžiningumo kriterijams prieštaraujančios sąlygos, kuri teismo buvo pripažinta nesąžininga (CK 1.96 straipsnis, CK 6.188 straipsnio 7 dalis, 6.226 straipsnio 1 dalis). Jeigu negaliojančia buvo pripažinta esminė sutarties sąlyga, negalioja visa sutartis, t. y. taikoma restitucija, o vartotojas įgyja teisę į nuostolių atlyginimą.

36. Ieškovės 2021-06-21 sutikimas, vertinant jį kaip vienašalį sandorį, iš esmės susideda iš vienos sąlygos, kuri gali būti apibrėžta tik žodine forma. Nustačius, jog tokio sandorio–sutikimo davimas pažeidžia CK 6.228-4 straipsnio 6 dalį bei Vartotojų teisių apsaugos įstatymo 36 straipsnio 7 ir 8 dalis, spręstina, kad sutikimas, kaip vienašalis sandoris, turi būti nuo jo sudarymo momento pripažintas negaliojančiu CK 1.80 straipsnio pagrindu, kaip imperatyvioms teisės normoms prieštaraujantis sandoris.

37. Remdamasi išdėstytais argumentais, teisėjų kolegija sprendžia, kad ieškovės apeliacinis skundas turi būti tenkinamas. Ieškovės 2021-06-21 sutikimą, kuriuo sukuriamos teisines pasekmes, remiantis CK 3.109 straipsnio 1 dalies 5 punktu ir prievolė tampa bendrąja sutuoktinių prievole, pripažinus negaliojančiu nuo jo sudarymo momento, pirmosios instancijos teismui konstatavus paskolos panaudojimą asmeniniais tikslais, prievolė pagal Vartojimo kredito sutartį pripažintina asmenine atsakovo A. U. prievole, o UAB „Credit Service“ ieškinys E. U. atžvilgiu atmestinas.

38. Apeliantė prašo atitinkamai perskirstyti bylinėjimosi išlaidas, turėtas pirmosios instancijos teisme. Prašymas tenkintinas, perskirstant bylinėjimosi išlaidas, susijusias su UAB „Credit Service“ ieškiniu. Pripažinus, kad ieškinys tenkintinas iš atsakovo A. U., iš šio atsakovo priteistinos UAB „Credit Service“ bylinėjimosi išlaidos – žyminis mokestis, o atmetus ieškinį E. U. atžvilgiu, iš UAB „Credit Service“ priteistinos E. U. turėtos bylinėjimosi išlaidos už atsiliepimo į ieškinį parengimą.

39. Ieškovė apeliaciniame procese prašo priteisti iš atsakovo patirtas bylinėjimosi. Ieškovė pateikė žyminio mokesčio kvitą – 2024-02-21 mokėjimo nurodymą 105 Eur sumai. Išlaidos priteistinos iš UAB „Credit Service“ (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 327 straipsniu, 329 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

ieškovės E. U. apeliacinį skundą tenkinti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. sausio 29 d. sprendimą pakeisti iš dalies. Pakeisti sprendimo dalį, kuria išnagrinėtas ieškovo UAB „Credit Service“ ieškinys, nurodant, kad ieškinys yra tenkinamas atsakovo A. U. atžvilgiu, o ieškovės E. U. atžvilgiu UAB „Credit Service“ ieškinys atmetamas. Šioje dalyje sprendimą išdėstyti tokiu būdu:

„Pripažinti negaliojančiu nuo jo sudarymo momento ieškovės E. U. sutikimą, duotą, sudarant tarp UAB „Credit Service“ ir atsakovo A. U. 2020-06-21 sudarytą Vartojimo kredito sutartį Nr. CS9899522002.

Pripažinti, kad prievolė, kylanti iš UAB „Credit Service“ ir atsakovo A. U. 2020-06-21 sudarytos Vartojimo kredito sutarties Nr. CS9899522002, yra atsakovo A. U. asmeninė prievolė.

E. U. atžvilgiu UAB „Credit Service“ ieškinį atmesti.

Ieškovui UAB „Credit Service“ iš atsakovų A. U. priteisti 8 659,84 Eur (aštuonis tūkstančius šešis šimtus penkiasdešimt devynis eurus, 84 ct) negrąžinto kredito, 519,94 Eur (penkis šimtus devyniolika eurų, 94 ct) palūkanų, 148,05 Eur (vieną šimtą keturiasdešimt aštuonis eurus, 5 ct) administravimo mokesčio, 14,86 (penkių) procentų metinių palūkanų negautų pajamų, skaičiuojamų už laikotarpį nuo sutarties nutraukimo dienos, t. y. 2023 m. balandžio 6 d., iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos, t. y. 2026 m. gruodžio 14 d., nuo negrąžintos kredito sumos, neviršijant pagal 2020 m. birželio 21 d. Vartojimo kredito sutarties Nr. CS9899522002 mokėjimo grafiką tą laikotarpį turėjusios būti mokėjimo (pelno) palūkanų sumos.

Priteisti ieškovui UAB „Credit Service“ iš atsakovo A. U. 5 (penkių) procentų metinių palūkanų už priteistą 9 328 Eur (devynių tūkstančių trijų šimtų dvidešimt aštuonių eurų) sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2023 m. rugpjūčio 2 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 297 Eur (du šimtus devyniasdešimt septynis eurus) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti atsakovei E. U. iš ieškovo UAB „Credit Service“ 484 Eur (keturis šimtus aštuoniasdešimt keturis eurus) bylinėjimosi išlaidų.“

Priteisti atsakovei E. U. iš ieškovo UAB „Credit Service“ 105 Eur (šimtą penkis eurus) bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinėje instancijoje.