Šiaulių apygardos teismo nutartis, 2S-717-440/2020

Teismas: Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2020-09-23
Bylos Nr.: 2S-717-440/2020
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Vilija Valantienė
Pareiškėjas: E. B.
Kreditorius: L. B.

Kategorijos

3.5.1Antstolio ir kitų asmenų pareiškimų, paduotų teismui vykdymo proceso metu, nagrinėjimas

Civilinė byla Nr. 2S-717-440/2020Teisminio proceso Nr. 2-70-3-03178-2020-5Procesinio sprendimo kategorijos: 3.5.1.; 3.5.4.;3.3.2.3.;3.3.2.4.;3.3.2.5. (S)

ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. rugsėjo 23 d.Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėja Vilija Valantienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo E. B. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2020 m. liepos 31 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2YT-7777-772/2020 pagal pareiškėjo (skolininko) E. B. skundą dėl antstolio R. K. veiksmų, suinteresuoti asmenys: antstolis R. K., išieškotoja L. B., institucija, teikianti byloje išvadą, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba, veikianti per Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyrių.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Pareiškėjas E. B. kreipėsi į teismą prašydamas panaikinti 2020-05-07 vykdymo išlaidų apskaičiavimą Nr. S-20-98-20774. Pareiškėjas nurodė, kad antstolio R. K. kontoroje vykdoma vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini) pagal Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų vykdomąjį raštą Nr. (duomenys neskelbtini) . Gavo antstolio vykdymo išlaidų apskaičiavimą, kuriame nurodoma, kad antstolis atlikdamas vykdymo veiksmus apskaičiavo 113, 64 Eur vykdymo išlaidas, kurias turi sumokėti pareiškėjas. Pareiškėjas nesutinka atlyginti antstolio vykdymo išlaidas, nes teismo sprendimu nustatyta bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarka buvo vykdoma. 2020 m. balandžio 29 d. antstolio padėjėja konstatavo, kad teismo sprendimas nebuvo tinkamai vykdomas, kadangi tėvas E. B. nepilnamečių vaikų pasiimti neatvyko, nors išieškotoja L. B. buvo informuota, kad jis išvykęs iš Šiaulių ir 2020-04-29 negali atvykti paimti vaikų. Teismo sprendime, kuriame detalizuota bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarka, nurodyta, kad trečiadieniais pareiškėjas turi teisę, bet ne pareigą pasiimti savo vaikus. 2020-05-06 (trečiadienį) 17.00 val. E. B. buvo atvykęs pasiimti nepilnamečius vaikus T. B. ir T. B. iš jų motinos L. B. gyvenamosios vietos, tačiau nepilnamečiai vaikai su tėvu važiuoti atsisakė, motyvuodami, kad tėvas ant jų pyksta, šaukia. 2020-05-08 (penktadienį) 14.00 val. E. B. buvo atvykęs pasiimti nepilnamečius vaikus T. B. ir T. B. iš jų motinos L. B. gyvenamosios vietos, tačiau nepilnamečiai vaikai su tėvu važiuoti atsisakė, motyvuodami, kad tiesiog nenori važiuoti su tėvu, tačiau paklausus, ar nepasiilgo, pasakė, jog pasiilgo, bet nevažiuos. Pareiškėjui nesuprantama, kodėl tokie jo veiksmai, kai atvyksta pasiimti vaikų, o jie atsisako drauge važiuoti, yra laikomi teismo sprendimo nevykdymu ir pareiškėjas privalo atlyginti vykdymo išlaidas. Be to, vykdomojoje byloje 2020 m. gegužės 21 d. priimtas patvarkymas dėl vykdymo veiksmų atidėjimo iki valstybėje nustatyto karantino pabaigos, nors 2020 m. balandžio 29 d., dar nepasibaigus karantinui, antstolis sprendė, kad teismo sprendimas nėra vykdomas. Todėl, pareiškėjo nuomone, reikalavimas sumokėti vykdymo išlaidas ir vykdymo išlaidų apskaičiavimas jo atžvilgiu yra neteisėtas.

2. Antstolis R. K. nesutiko su pareiškėju, kad pagal teismo sprendimą pasiimti nepilnamečius sūnus iš jų gyvenamosios vietos yra tik skolininko teisė, o ne pareiga. Pažymi, kad teismo sprendimas byloje dėl santuokos nutraukimo ir kitų reikalavimų priimtas 2016-11-29, o vykdyti pateiktas 2020-04-10. Skolininkui netinkamai vykdant pareigą bendrauti su nepilnamečiais sūnumis pagal nustatytą tvarką, išieškotoja L. B. pagrįstai kreipėsi į antstolį, reikalaudama patikrinti, kaip vykdomas teismo sprendimas, todėl antstolio sugaištas laikas – trys darbo valandos – buvo apskaičiuotos Sprendimų vykdymo instrukcijos (toliau – SVI)13 punkte nustatytu įkainiu ir įtrauktos į vykdymo išlaidų apskaičiavimą.

Šalies argumentai

3. Suinteresuotas asmuo išieškotoja L. B. nesutikdama su pareiškėjo skundu nurodė, kad buvo priversta kreiptis į antstolį dėl teismo sprendimo dalies dėl tėvo ir vaikų bendravimo tvarkos priverstinio vykdymo, nes pareiškėjas šią tvarką ignoravo ir jos visiškai nesilaikė. Vaikai ir tėvas turi bendrauti ir bendravimas yra ne tik tėvo teisė, bet ir pareiga, kurios tinkamas vykdymas atitinkamai padeda tinkamai realizuoti vaikų teisę nuolat bendrauti su tėvu. Vaikai dažnai nenori bendrauti su tėvu ne be priežasties: jie nenori bendrauti būtent dėl to, kad vaikų tėvas su jais ilgą laiką beveik nebendravo, o tais atvejais, kai bendravo, elgėsi netinkamai, vaikams blogai kalbėdamas apie jų mamą, kalbėjo su vaikais šaukdamas, keldamas balsą. Vertinant pozityvios tėvystės mokymų laiką, kaip ir bet kurių kitų mokymų laiką, pareiškėjas turėjo teisę pasirinkti ir suderinti jį taip, kad bendravimo su vaikais metu tokių mokymų nebūtų. Objektyvių priežasčių keisti teismo nustatytą bendravimo tvarką nebuvo. vykdomojoje byloje yra antstolio surašyti aktai apie tai, kad vaikai neišvykdavo su tėvu, nes tėvas kėlė balsą, šaukė ant jų ir rėkė. Mano, kad antstolis pagrįstai reikalauja iš pareiškėjo vykdymo išlaidų atlyginimo.

4. Institucija, teikianti byloje išvadą, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba, veikianti per Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyrių, nurodė, kad santykiai tarp buvusių sutuoktinių dėl tėvo bendravimo su vaikais nėra geranoriški. Bendravimo tvarka nustatyta 2016-11-29, nagrinėjamoje byloje kalbama tik apie du pažeidimus, nors E. B. vien per laikotarpį nuo 2020-05-01 iki 2020-06-30 į skyrių kreipėsi net 8 kartus. Skyrius neturi duomenų ir apie E. B. visišką nesilaikymą nustatytos bendravimo su vaikais tvarkos ir nebendravimą su jais, todėl pareiškėjo E. B. prašymą panaikinti 2020-05-07 vykdymo išlaidų paskaičiavimą pripažįsta pagrįstu.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

5. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmai 2020 m. liepos 31 d. nutartimi pareiškėjo E. B. skundą dėl antstolio R. K. veiksmų atmetė.

6. Įvertinęs nustatytas faktines aplinkybes, teismas pripažino, kad, pareiškėjui netinkamai vykdant teismo procesiniu sprendimu nustatytą jo bendravimo su vaikais tvarką, suinteresuotas asmuo L. B. turėjo teisę kreiptis į antstolį dėl nurodytos bendravimo tvarkos tinkamo vykdymo. Teismas vertino, kad byloje yra pakankamai duomenų, patvirtinančių ir netinkamą pareiškėjo elgesį bendravimo su vaikais metu. Pareiškėjas tokių duomenų, kurie paneigtų išieškotojos nurodytas aplinkybes, teismui į bylą nepateikė.

7. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad antstolis vykdomojoje byloje apskaičiavo vykdymo išlaidas, o ne atlyginimą, kuris mokomas faktinių aplinkybių konstatavimo atveju. Teismas sprendė, kad vykdomojoje byloje antstolis priėmė teisėtus procesinius sprendimus, kurių pagrindu ir buvo apskaičiuotos vykdymo išlaidos, kurias privalo sumokėti pareiškėjas. Teismas akcentavo ir tai, kad paties pareiškėjo netinkamas elgesys su vaikais ir išieškotoja sukėlė ir gali ateityje vėl sukelti analogiškas, kaip ir nagrinėjamoje byloje, pasekmes.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

8. Atskiruoju skundu pareiškėjas E. B. prašo priimti naujus įrodymus, panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – tenkinti apelianto skundą dėl antstolio veiksmų, panaikinti 2020-05-07 vykdymo išlaidų apskaičiavimą Nr. S-20-98-20774 bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

8.1. Teismas iš esmės nesigilino į pareiškėjo skundo argumentus, jų neanalizavo, skundžiamojoje nutartyje akcentavo tėvų ir vaikų bendravimo tvarkos ypatumus, citavo įvairius doktrininius dalykus, kurie nesusiję su skundo esme. Teismas skundžiamoje nutartyje tik nurodė, kad antstolis laiku ir tinkamai atliko vykdomojoje byloje procesinius veiksmus, kurių pagrindu priėmė ne tik teisėtus procesinius sprendimus, bet ir įgijo reikalavimo teisę į pareiškėją dėl vykdymo išlaidų atlyginimo. Teismas neatsižvelgęs į institucijos, teikiančios byloje išvadą, bylos nagrinėjimo metu išsakytus argumentus, skundžiamoje nutartyje padarė išvadą, kad paties apelianto netinkamas elgesys su vaikais ir išieškotoja sukėlė ir ateityje vėl gali sukelti analogiškas, kaip ir nagrinėjamoje byloje, pasekmes.

8.2. Teismas neįvertino to, kad šiuo atveju vykdomojoje byloje nėra antstolio surašyto sprendimo neįvykdymo akto, antstolis įstatymo griežtai reglamentuota tvarka nesikreipė į teismą dėl baudos už nevykdomą teismo sprendimą apeliantui skyrimą, todėl nebuvo jokio pagrindo antstoliui reikalauti, kad apeliantas apmokėtų vykdymo išlaidas. Teismo sprendimą apeliantas vykdė tinkamai, tai raštu patvirtino Valstybinės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba.

8.3. Teismas nevertino antstolio R. K. 2020-05-07 vykdymo išlaidų apskaičiavimo turinio trūkumų, nes nebuvo detalizuota ir nurodyta, už ką susidaro 80,86 Eur atlygis antstoliui. Tik priimdamas 2020-06-18 Patvarkymą dėl atsisakymo tenkinti skolininko skundą dėl antstolio veiksmų Nr. S-511-20, antstolis nurodė, kad vykdymo išlaidos susideda: iš būtinųjų vykdymo išlaidų – 26,88 Eur (su indeksu, taikomu pateikimo dieną), atlygio antstoliui – 26,95 Eur (su indeksu) pagal Sprendimų vykdymo instrukcijos antros lentelės 13 punktą už vieną antstolio darbo valandą, o už tris darbo valandas – 80,86 Eur ir kitų išlaidų, kurias antstolis sumoka tretiesiems asmenims, – 5,90 Eur, iš viso 113,64 Eur.

8.4. Antstolis, gavęs vykdomąjį raštą ir užvedęs vykdomąją bylą, nesikreipė į valstybinės vaiko teisių apsaugos instituciją dėl informacijos pateikimo, neaptarė bendravimo tvarkos vykdymo klausimo (Sprendimų vykdymo instrukcijos 25 punktas), o pats (arba jo padėjėja) vyko vaikų gyvenamosios vietos adresu patikrinti, ar pareiškėjas vykdo teismo sprendimą (nors vykdymo procese antstoliui tokia teisė net nesuteikta).

8.5. Apeliantui nesuprantama, kuo vadovaujantis teismas padarė išvadą, kad byloje yra pakankamai duomenų, kurie patvirtina netinkamą apelianto elgesį su vaikais. Negalėdamas dėl objektyvių priežasčių pasimatyti su vaikais, apie tai iš anksto informavo vaikų motiną, be to, tą dieną šalyje buvo karantinas ir apribotas žmonių tiesioginis bendravimas, kitais kartais atvykdavo pas vaikus, tačiau vaikai atsisakydavo vykti su juo. Byloje nėra jokių duomenų, kad jis vengtų įgyvendinti savo kaip tėvo pareigas.

8.6. Apeliantas kartu su atskiruoju skundu teikia įrodymus apie dalyvavimą pozityvios tėvystės mokymuose bei prašo prie bylos pridėti L. B. elektroninį laišką, kuris patvirtina, kad pati L. B. nesilaiko nustatytos bendravimo tvarkos ir siūlo su vaikais bendrauti kitu laiku.

Atsiliepimas

9. Atsiliepimu į atskirąjį skundą suinteresuotas asmuo antstolis R. K. prašo atskirąjį skundą atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

9.1. Siekiant patikrinti, kaip skolininkas vykdo teismo sprendimą, antstolis vykdomajame dokumente nurodytu laiku ne kartą vyko išieškotojos gyvenamosios vietos adresu: (duomenys neskelbtini), kur skolininkas turėjo atvykti susitikti, bendrauti su vaikais ar juos pasiimti, ir surašė sprendimo vykdymo aktus, todėl nesutiktina su atskirojo skundo argumentais dėl nepagrįstai antstolio apskaičiuotų vykdymo išlaidų, susidariusių vykdant sprendimą. Antstolis iš viso sugaišo tris darbo valandas, pagal Sprendimų vykdymo instrukcijos nuostatas apskaičiavo susidariusias vykdymo išlaidas ir jų dydį nurodė vykdymo išlaidų apskaičiavime.

9.2. Skundo argumentai, kad antstolis vykdydamas sprendimą turėjo surašyti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso ( toliau –CPK) 771 straipsnio tvarka aktą ir kreiptis į teismą, yra nepagrįsti, nes antstolis nebuvo ir nėra išnaudojęs visų galimybių sprendimui tinkamai įvykdyti.

10. Atsiliepimu į atskirąjį skundą išieškotoja L. B. prašo atskirąjį skundą atmesti kaip nepagrįstą bei priteisti bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinėje instancijoje. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

Šalies argumentai

10.1. Apeliantas pažeidė CPK 306 straipsnio 2 dalyje numatytus draudimus. Skunde apeliantas nurodo, kad teismo sprendime skolininkui nenustatyta pareigų, jis teismo sprendimą vykdė, nebūtinai bendraudamas su vaikais sprendime nurodytu laiku, o savo nuožiūra pasirinkdamas, kada su vaikais bendrauti, kada nebendrauti, nes tokią teisę, skolininko teigimu, jam suteikia vykdomas sprendimas. Atskirajame skunde apeliantas jau laikosi pozicijos, kad jis teismo sprendimą vykdė kaip skolininkui privaloma ir kad preciziškai laikėsi teismo sprendime nustatytos bendravimo tvarkos, išskyrus kai kuriuos retus atvejus, apie kuriuos iš anksto informuodavo išieškotoją ir kurie buvo išimtiniai, bei dėl susiklosčiusių objektyvių svarbių priežasčių, sutrukdžiusių vykdyti sprendimą.

10.2. Antstolis elgėsi teisėtai, pagal teisės aktų reikalavimus, pagrįstai pradėjo priverstinio vykdymo procesą ir apelianto teisių nepažeidė. Neatvykęs į sprendimo vykdymo vietą antstolis negalėtų konstatuoti, ar buvo vykdomas teismo sprendimas, o taip pat negalėtų spręsti dėl vykdymo tinkamumo ar netinkamumo. Antstolis atliko vykdymo veiksmus, todėl skolininkui atsirado pareiga atlyginti antstoliui vykdymo išlaidas, o antstolis įgijo teisę į vykdymo išlaidų apmokėjimą. Antstolio pateikti duomenys yra pakankami nustatyti, iš ko susideda vykdymo išlaidos ir kaip jos apskaičiuotos.

10.3. Pats apeliantas yra nurodęs, kad jis teismo nustatytu laiku ne visada atvyksta pasimatyti su vaikais. Negalėdamas atvykti į susitikimą su vaikais, stengiasi pranešti išieškotojai iš anksto, tačiau kartais, atsitikus nenumatytoms aplinkybėms, apie neatvykimą ir nepraneša. Išieškotoja skolininko atžvilgiu buvo ir yra nusiteikusi geranoriškai, suprasdama, kad jis yra jos vaikų tėvas ir kad vaikai privalo nuolat, periodiškai ir nenutrūkstamai su tėvu bendrauti. Tačiau L. B. nesutinka, kad pareiškėjas gali nesilaikyti nustatytos bendravimo tvarkos ir matytis su vaikais absoliučiai bet kada, kai tik vaikų tėvui kyla noras, kai jis turi laiko, nepranešant apie tai išieškotojai, su ja visiškai nederinant, iš anksto neįspėjus, neatsižvelgiant į vaikų ir išieškotojos darbotvarkę, laisvalaikio planus.

10.4. Nėra CPK 314 straipsnio sąlygų, todėl nauji įrodymai nepriimtini.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

11. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą, absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė.

Dėl naujų įrodymų prie bylos pridėjimo

12. Apeliantas kartu su atskiruoju skundu teikia įrodymus apie dalyvavimą pozityvios tėvystės mokymuose bei prašo prie bylos pridėti L. B. elektroninį laišką, kuris, jo nuomone, patvirtina, kad pati L. B. nesilaiko nustatytos bendravimo tvarkos ir siūlo su vaikais bendrauti kitu laiku.

13. Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, išskyrus atvejus, kai teismas atsisakė juos priimti arba kai tokių įrodymų pateikimo būtinybė atsirado vėliau. Teismas priima nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes (CPK 180 straipsnis). Kasacinis teismas, aiškindamas šias normas, yra konstatavęs, kad apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno pateikto naujo įrodymo, turi aiškintis, ar šis konkretus įrodymas galėjo būti pateiktas pirmosios instancijos teismui, ar vėlesnis įrodymo pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimą, ir atsižvelgti į prašomo priimti naujo įrodymo įtaką šalių ginčo sprendimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-217-690/2016).

14. Teismas vertina tai, kad pirmosios instancijos teisme pareiškėjui jau buvo žinoma, kad išieškotoja ir antstolis ginčija jo nurodomas aplinkybes dėl 2020 m. balandžio 29 d. bendravimo, taigi pareiškėjas turėjo teisę ir pareigą pateikti pridedamą dokumentą bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu. Be to, naujai teikiamas įrodymas patvirtina, jog dieną, kurią pareiškėjas nurodo dalyvavęs pozityvios tėvystės mokymuose, šie mokymai vyko nuotoliniu būdu. Pareiškėjo siųstų SMS žinučių turinys patvirtina, kad dėl to paties neatvykimo pareiškėjas nurodė kitas, nei dalyvavimą pozityvios tėvystės mokymuose, priežastis.

15. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su prašomais priimti į bylą įrodymais ir jų turiniu, sprendžia, kad nėra CPK 314 straipsnyje numatytų sąlygų, todėl netenkina prašymo dėl jų priėmimo į bylą.

Dėl ginčo esmės

16. Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atmestas skundas dėl antstolio veiksmų, teisėtumo ir pagrįstumo. Įvertinęs atskirojo skundo argumentus apeliacinės instancijos teismas pasisako tik dėl esminių atskirojo skundo argumentų.

17. Pareiškėjas, skųsdamas antstolio R. K. veiksmus, iš esmės nesutinka su 113,64 Eur vykdymo išlaidų apskaičiavimu, teigdamas, kad teismo sprendimu vaikų tėvui nenustatytos bendravimo pareigos, nes pagal teismo sprendimo formuluotę tėvas turi tik teisę, bet ne pareigą teismo sprendime nustatytu laiku bendrauti su vaikais. Pareiškėjas laikosi pozicijos, kad jis negali būti verčiamas bendrauti su vaikais sprendime nurodytu laiku ir kad priverstinis teismo sprendimo dėl bendravimo su vaikais vykdymas yra neteisėtas, todėl nesutiko su antstolio apskaičiuotomis vykdymo išlaidomis.

18. Apeliantas tvirtina, kad teismas nevertino antstolio R. K. 2020-05-07 vykdymo išlaidų apskaičiavimo trūkumų, nes antstolio nebuvo detalizuota, kaip susidaro 80,86 Eur kaip atlygis antstoliui. Tik priimdamas 2020-06-18 Patvarkymą dėl atsisakymo tenkinti skolininko skundą dėl antstolio veiksmų Nr. S-511-20 antstolis nurodė, kad vykdymo išlaidos susideda: iš būtinųjų vykdymo išlaidų – 26,88 Eur (su indeksu taikomu pateikimo dieną), atlygio antstoliui – 26,95 Eur (su indeksu) pagal Sprendimų vykdymo instrukcijos antros lentelės 13 punktą už vieną antstolio darbo valandą, o už tris darbo valandas – 80,86 Eur ir kitų išlaidų, kurias antstolis sumoka tretiesiems asmenims, – 5,90 Eur, iš viso 113,64 Eur.

19. Teismo sprendimais nustatytos bendravimo su vaikais tvarkos laikymasis, tokių sprendimų vykdymas turi tam tikros specifikos; vykdymo procese gali būti ir (prireikus) turi būti pasitelkiama vaiko teisių apsaugos institucija, prireikus gali būti prašoma jų rekomendacijų, tačiau neabejotinai visi be išimties teismo sprendimai, įskaitant ir tuos, kuriais nustatyta vaikų ir skyriumi negyvenančio tėvo bendravimo tvarka, Lietuvos Respublikos teritorijoje vykdomi pagal CPK VI dalį „Vykdymo procesas“ bei Lietuvos Respublikos Sprendimų vykdymo instrukciją, (toliau -SVĮ) kuri inter alia (be kita ko) reglamentuoja antstolio atlygio už sprendimo vykdymą privalomumą, apskaičiavimą ir išieškojimą. Taigi, sprendžiant, ar antstolio veiksmai vykdymo procese buvo teisėti, ar antstolis neperžengė teisės aktais nustatytų ribų visų pirma turi būti vadovaujamasi minėtuoju CPK ir jo VI dalimi, detaliai reglamentuojančia vykdymo procesą, o taip pat poįstatyminiu aktu –SVĮ.

20. Pagal CPK 609 straipsnio 1 dalį vykdymo išlaidas sudaro: 1) vykdomosios bylos administravimo išlaidos; 2) išlaidos tretiesiems asmenims už konkrečioje vykdomojoje byloje šių asmenų suteiktas paslaugas; 3) atlygis antstoliui už įstatymų nustatytų vykdomųjų dokumentų vykdymą, faktinių aplinkybių konstatavimą teismo pavedimu, dokumentų perdavimą ir įteikimą teismo pavedimu. Pagal to paties straipsnio 2 dalį vykdymo išlaidos grindžiamos ekonominiais skaičiavimais, atsižvelgiant į veiklos atliekant antstolio funkcijas pobūdį. Vykdomosios bylos administravimo išlaidos turi atitikti antstolio ir jo darbuotojų patiriamas sąnaudas (materialines ir laiko) vykdymo veiksmams atlikti. Atlygis antstoliui nustatomas įvertinant poreikį sukurti tinkamas klientų aptarnavimo sąlygas ir įdarbinti reikalingos kvalifikacijos darbuotojus, atsižvelgiant į vykdymo išlaidų perskirstymą (kryžminį subsidijavimą) tarp skirtingų vykdymo proceso dalyvių. Vykdomosiose bylose dėl pinigų sumų išieškojimo vykdomosios bylos administravimo išlaidų ir atlygio antstoliui dydžiai nustatomi atsižvelgiant į išieškotiną sumą, o to paties CPK 609 straipsnio 3 dalis numato, kad vykdymo išlaidų dydį, apskaičiavimo ir apmokėjimo tvarką nustato SVĮ.

21. SVĮ 25 punkte nustatyta, kad vykdant nepiniginio pobūdžio teismo sprendimus, kuriuose numatyti veiksmai susiję su nepilnamečiu asmeniu (vaiku) (teismo sprendimus, kuriais nustatoma vieno iš tėvų bendravimo su vaiku tvarka ir kt.), apie priimtą vykdyti vykdomąjį dokumentą antstolis praneša vaiko gyvenamosios vietos valstybinei vaiko teisių apsaugos institucijai. Užtikrinant vaiko teisių apsaugą bet kurios iš šalių, valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos atstovo prašymu ar nusprendus antstoliui dalyvauti vykdymo procese, antstolio patvarkymu kviečiamas psichologas. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad antstolis šio reikalavimo laikėsi, ne kartą bendravo su išvadą teikiančią institucija dėl vykdomo sprendimo.

22. SVĮ reikalauja, kad antstolis visų pirma atliktų tam tikrus vykdymo veiksmus ir tik nustatęs, kad skolininkas teismo sprendimo neįvykdo, turi teisę (ir pareigą) atlikti kitus antstolio kompetencijai priskirtus veiksmus, įskaitant ir sprendimo neįvykdymo akto surašymą. Tam, kad antstolis galėtų kreiptis į teismą su aktu dėl teismo sprendimo neįvykdymo ir baudos skolininkui skyrimo, antstolis pirmiausia privalo surinkti pakankamai duomenų, patvirtinančių, jog skolininkas neįvykdė teismo sprendimo, t. y. antstolis privalo atlikti tam tikrus veiksmus, gauti duomenis, įrodymus, kurie po įvertinimo leistų antstoliui imtis CPK 771 straipsnyje, CPK 273 straipsnyje numatytų veiksmų. Antstoliui turi būti atlyginama ne tik už darbą ir veiksmus, atliekamus pagal CPK 771 straipsnį, bet ir už visus vykdomojoje byloje jo atliktus vykdymo veiksmus, jeigu jie buvo reikalingi, būtini ir jeigu antstolis buvo kompetentingas juos atlikti.

23. Pažymėtina, kad antstolis, norėdamas konstatuoti, kad teismo sprendimas nevykdomas, privalėjo vykti į sprendimo vykdymo vietą (duomenys neskelbtini), kur gyvena išieškotoja ir šalių nepilnamečiai vaikai. Teismo vertinimu, šiuo atveju visi antstolio R. K. veiksmai, už kuriuos antstolis reikalauja sumokėti, buvo reikalingi, būtini ir yra atlikti neviršijant antstolio kompetencijos. Neatvykęs į sprendimo vykdymo vietą antstolis negalėtų konstatuoti, ar buvo vykdomas teismo sprendimas, o taip pat negalėtų spręsti dėl vykdymo tinkamumo ar netinkamumo. Esant apelianto pozicijai, kad jis neprivalantis bendrauti su vaikais teismo sprendime (ir vykdomajame rašte) nurodytu laiku, esant išieškotojos prašymui priverstinai vykdyti teismo sprendimą, antstolis norėdamas patikrinti nurodytas aplinkybes bei nustatyti jų teisingumą vyko į L. B. gyvenamąją vietą, tai neabejotinai leidžia daryti išvadą, jog antstolis vykdomojoje byloje pagrįstai atliko vykdymo veiksmus, už kuriuos prašoma atlyginti. Teismo vertinimu, antstolio pateikti duomenys yra pakankami nustatyti, iš ko susideda vykdymo išlaidos ir kaip jos apskaičiuotos. Kitų antstolio apskaičiuotų vykdymo išlaidų apeliantas tiek teismui pateiktame skunde, tiek atskirajame skunde nekvestionuoja, todėl dėl jų plačiau nepasisakoma.

24. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su išieškotojos atsiliepime į atskirąjį skundą nurodytu argumentu, kad skunde dėl antstolio veiksmų apeliantas tvirtino, kad teismo sprendime jam nenustatyta pareigų, jis teismo sprendimą vykdė, nebūtinai bendraudamas su vaikais sprendime nurodytu laiku, o savo nuožiūra pasirinkdamas, kada su vaikais bendrauti, kada nebendrauti, nes tokią teisę, skolininko teigimu, jam suteikia vykdomas sprendimas. Atskirajame skunde apeliantas jau laikosi pozicijos, kad jis teismo sprendimą vykdė kaip skolininkui privaloma ir kad preciziškai laikėsi teismo sprendime nustatytos bendravimo tvarkos, išskyrus kai kuriuos retus atvejus, apie kuriuos iš anksto informuodavo išieškotoją ir kurie buvo išimtiniai, bei dėl susiklosčiusių objektyvių svarbių priežasčių, sutrukdžiusių vykdyti sprendimą.

25. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad apeliacinio proceso paskirtis – patikrinti neįsiteisėjusio pirmosios instancijos teismo sprendimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą (CPK 301 straipsnis). Kasacinio teismo išaiškinta, kad CPK įtvirtintai ribotai apeliacijai būdinga tai, jog pirmosios instancijos teismo sprendimas tikrinamas pagal byloje jau esančius ir pirmosios instancijos teismo ištirtus ir įvertintus duomenis, tikrinama, ar pirmosios instancijos teismas turėjo pakankamai įrodymų teismo padarytoms išvadoms pagrįsti, ar juos tinkamai ištyrė ir įvertino, ar nepažeidė kitų įrodinėjimo taisyklių ir t. t. Apeliacinis procesas yra pakartotinis bylos nagrinėjimas apeliacinės instancijos teisme neišeinant už apeliacinio skundo apibrėžtų ribų, siekiant nustatyti, ar pirmosios instancijos teismas teisingai išsprendė bylą tiek teisine, tiek ir faktine prasme. Pagal CPK 306 straipsnio 2 dalį apeliacinis skundas negali būti grindžiamas aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo2020 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-92-469/2020). Atskiriesiems skundams paduoti ir nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus numatytas išimtis(CPK 338 straipsnis).

26. Tai reiškia, kad apeliaciniame ar atskirajame skunde negalima keisti ginčo pobūdžio, nurodyti naujų faktinių ar teisinių aplinkybių, kurios nebuvo nurodytos pradiniame skunde ir kurios nebuvo nagrinėjimo objektas pirmosios instancijos teisime, taip pat apeliaciniame ar atskirajame skunde negali būti keičiama pagrindinė pareiškėjo pozicija dėl ginčo esmės ir ginčijamų aplinkybių, dėl skundo faktinio bei teisinio pagrindo. Atsižvelgiant į tai, kad apeliacinio skundo pagrindas gali būti tos faktinės bylos aplinkybės, kurios buvo nurodytos pirmosios instancijos teisme, tai sudaro savarankišką pagrindą atmesti atskirojo skundo argumentus dėl antstolio nesurašyto sprendimo neįvykdymo akto ir tinkamo apelianto teismo sprendimo dėl bendravimo su vaikais vykdymo.

27. Apeliantas tvirtina, kad antstolis nepagrįstai konstatavo, jog skolininkas 2020 m. balandžio 29 d. nevykdė teismo sprendimo, nes apie vaikų nepasiėmimą jis buvo informavęs vaikų motiną. Apeliantas nesutinka su teismo išvada, kad byloje yra pakankamai duomenų, kurie patvirtina netinkamą apelianto elgesį su vaikais. Apeliantas įsitikinės, kad teismo sprendime jam nenustatyta pareigų, jis teismo sprendimą vykdė, nebūtinai bendraudamas su vaikais sprendime nurodytu laiku, o savo nuožiūra pasirinkdamas, kada su vaikais bendrauti, kada nebendrauti. Su tokia apelianto dėstoma pozicija apeliacinės instancijos teismas nesutinka.

28. Bylos duomenys patvirtina, kad įsiteisėjusiu ir galiojančiu Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. gegužės 25 d. sprendimu, kuris pakeistas Šiaulių apygardos teismo 2016 m. lapkričio 29 d. nutartimi, nustatyta pareiškėjo (skolininko) E. B. ir jo nepilnamečių vaikų bendravimo tvarka. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad suinteresuotas asmuo L. B. buvo priversta kreiptis į antstolį dėl teismo sprendimo dalies dėl tėvo ir vaikų bendravimo tvarkos priverstinio vykdymo, nes apeliantas šią tvarką ignoravo, jos nesilaikė.

29. Visų pirma atkreiptinas apelianto dėmesys į tai, kad pagal kasacinio teismo praktiką bendravimo tvarka sudaroma nepilnamečių vaikų (o ne vieno iš vaiko tėvų) interesais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-160-378/2019). CK 3.170 straipsnyje nustatyta ne tik tėvų teisė, bet ir pareiga bendrauti su vaiku. Pareiga bendrauti su savo vaikais yra tam, kad būtų patenkintas vaikų poreikis ir teisė bendrauti su savo tėvu, taip pat kad būtų įgyvendintos ir kitos tėvo pareigos – auklėti savo vaikus, rūpintis jų vystymusi, sveikata, dvasiniu ir moraliniu ugdymu. Jei tėvai nevykdo šios pareigos, yra pažeidžiamos vaiko teisės ir interesai, todėl tėvams gali būti taikomos sankcijos, net tėvų valdžios apribojimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. lapkričio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-487-969/2016, 46 punktas; 2019 m.). Tėvų, negyvenančių kartu su vaiku, teisė bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant yra asmeninio pobūdžio tėvų teisė, kurią įgyvendinti galima, kai kitas iš tėvų nekliudo šiam bendravimui, o pats bendravimas yra tiesioginis ir nuolatinis. Šios teisės įgyvendinimas reiškia ir įstatymu nustatytos tėvų pareigos bendrauti su vaiku bei dalyvauti jį auklėjant įvykdymą. Ši tėvų asmeninė teisė ir pareiga turi būti vykdoma tik vaiko interesais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2014; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-160-378/2019).

30. Antra, pats pareiškėjas yra nurodęs, kad jis teismo nustatytu laiku ne visada atvyksta pasimatyti su vaikais. Trečia, nors apeliantas teigia, kad apie 2020 m. balandžio 29 d. neatvykimą pasimatyti su vaikais jis informavo vaikų motiną, tačiau akivaizdu, kad skolininko nurodytos neatvykimo priežastys negali būti laikomos svarbiomis. Ketvirta, Sprendimo vykdymo akte nurodoma, jog nustatyta, kad 2020-05-06 (trečiadienį) 17.00 val. E. B. buvo atvykęs pasiimti nepilnamečius vaikus T. B. ir T. B. iš jų motinos L. B. gyvenamosios vietos, tačiau nepilnamečiai vaikai su tėvu važiuoti atsisakė, motyvuodami, kad tėvas ant jų pyksta, šaukia. Tai leidžia teismui daryti išvadą, kad teismo sprendimas nebuvo vykdomas dėl paties apelianto netinkamo elgesio. Remdamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad nurodytos aplinkybės patvirtina , jog apeliantas tinkamai nevykdo procesiniu teismo sprendimu nustatytos bendravimo su vaikais tvarkos, todėl antstolis, atlikdamas pagal savo kompetenciją priskirtus veiksmus vykdomojoje byloje, pagrįstai reikalauja, kad skolininkas sumokėtų vykdymo išlaidas.

31. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, jog tuo atveju, jei šalims sudėtinga užtikrinti vaikų bendravimo tvarką pagal faktiškai susiklosčiusią situaciją, jos turėtų spręsti klausimą dėl bendravimo tvarkos su nepilnamečiais vaikais pakeitimo. Akivaizdu, kad tik abiejų šalių pastangomis gali būti tinkamai užtikrinti nepilnamečių vaikų interesai bei užtikrintas sklandus tėvo bendravimas, todėl tam būtinas tiek apelianto, tiek išieškotojos kooperavimasis. Teismo pažymėtina, kad dėl kitų atskirojo skundo argumentų iš esmės pritariant teismo išvadoms, sutinkant su atskirajame skunde nurodytais argumentais, nėra tikslinga plačiau juos analizuoti ir vertinti, kadangi atskirojo skundo argumentai neįtakoja teismo nutarties teisėtumo.

33. Teismas pažymi, kad kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/20J0; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; 2011 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52/2011).

33. Atsižvelgęs į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį. Atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti skundžiamos teismo nutarties, dėl to skundžiama teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

34. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Bylinėjimosi išlaidos, atmetus skundą, apeliantui neatlyginamos ir nepriteisiamos (CPK 93 straipsnis, 98 straipsnis). Išieškotoja L. B. pateikė duomenis apie tai, kad patyrė 302,50 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti už atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimą. Teismas, spręsdamas dėl atstovavimo išlaidų pagrįstumo ir jų dydžio, atsižvelgia į konkrečios bylos sudėtingumą, teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialiųjų žinių reikalingumą, ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje, turto (pinigų sumų) dydį (priteistiną ar ginčijamą), teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį, sprendžiamų teisinių klausimų naujumą ir kitas svarbias aplinkybes. Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos) (aktuali akto redakcija, galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.) nuostatose neribojama šalių teisė susitarti dėl advokato atlyginimo, bet šalys visada turi atsižvelgti į teisinio reglamentavimo nuostatą, kad teismas negalės bylą laimėjusiai šaliai priteisti daugiau, negu įtvirtinta Rekomendacijose, išskyrus išimtinius atvejus, kai, atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes ir vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais, teisinė pagalba teikiama itin sudėtingoje byloje arba byla nagrinėjama ne vienerius metus ar kitais panašiais atvejais. Kadangi šalių interesas šioje byloje priešingas (CPK 443 straipsnio 6 dalis), 302,50 Eur bylinėjimosi išlaidos įvertinus procesinio dokumento turinį, galimai sugaištą laiką pagrįstos bei atitinka Rekomendacijose nustatytus dydžius, todėl priteistinos iš apelianto išieškotojos naudai (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis).

Teismas vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2020 m. liepos 31 d. nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti iš E. B., a. k. (duomenys neskelbtini) suinteresuotam asmeniui L. B., a. k. (duomenys neskelbtini) 302,50 Eur (tris šimtus du eurus 50 ct) bylinėjimosi išlaidų apeliacinėje instancijoje.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Nutarties patvirtintas kopijas išsiųsti šalims.

Teisėja Vilija Valantienė