Vilniaus apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Ieva Navickaitė–Sakalauskienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apeliantės (ieškovės) uždarosios akcinės bendrovės „Clear Channel Lietuva“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. kovo 20 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Clear Channel Lietuva“ negatorinį ieškinį atsakovei Vilniaus miesto savivaldybės administracijai dėl nuosavybės teisių gynimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Clear Channel Lietuva“ (toliau – ieškovė, apeliantė) kreipėsi į teismą su negatoriniu ieškiniu atsakovei Vilniaus miesto savivaldybės administracijai (toliau – atsakovė), kuriuo prašė įpareigoti Vilniaus miesto savivaldybės administraciją nutraukti 2013 m. vasario 1 d. leidime įrengti išorinę reklamą Nr. A448- 6(2.3.2.4-EK6) nurodytų reklaminių įrenginių nugriovimo (demontavimo, išardymo ar pan.) darbus, nesant teismo priimto įsiteisėjusio sprendimo dėl tokių darbų atlikimo, atstatyti be teismo sprendimo dėl tokių darbų atlikimo nugriautus 2013 m. vasario 1 d. leidime įrengti išorinę reklamą Nr. A448-6(2.3.2.4-EK6) nurodytus reklaminius įrenginius ir uždrausti ateityje nugriauti 2013 m. vasario 1 d. leidime įrengti išorinę reklamą Nr. A448-6(2.3.2.4-EK6) nurodytus reklaminius įrenginius nesant teismo priimto įsiteisėjusio sprendimo dėl tokių darbų atlikimo.

2. Nurodė, kad ieškovė nuosavybės teise valdo 154 reklaminius įrenginius Vilniaus mieste (toliau – Reklaminiai įrenginiai), kurie buvo įstatymo nustatyta tvarka įrengti pagal 2013 m. vasario 1 d. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos išduotą leidimą Nr. A448-6(2.3.2.4-EK6) įrengti išorinę reklamą (toliau – Leidimas). Leidimo galiojimo terminas ne kartą buvo pratęstas atsakovės. Paskutinio eksploatavimo termino pratęsimo terminas baigėsi 2023 m. vasario 1 d., dėl tolimesnės įrenginių eksploatacijos tarp ieškovės ir atsakovės kilo teisminis ginčas, atsakovei atsisakius dar kartą pratęsti anksčiau ne kartą pratęstą įrenginių eksploatavimo terminą. Tarp šalių kilęs teisminis ginčas dėl atsakovės neteisėto atsisakymo išduoti leidimą anksčiau išduoto leidimo pagrindu šiuo metu jau išnagrinėtas Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmuose administracinėje byloje Nr. eI3-1095-631/2024, kurioje 2024 m. kovo 28 d. yra numatomas teismo sprendimo paskelbimas. Atsakovė 2024 m. kovo 13 d., nelaukdama teismo sprendimo paskelbimo administracinėje byloje Nr. eI3-1095-631/2024, kuris buvo numatytas 2024 m. kovo 28 d., savavališkai ėmė įrenginius demontuoti. Atsakovė informavo ieškovę, kad savavališkai ir be teismo sprendimo artimiausiu metu nugriaus visus ieškovės teisėtai ir įstatymo nustatyta tvarka įrengtus Reklaminius įrenginius.

3. Ieškovė nuosavybės teise valdo Reklaminius įrenginius. Reklaminiai įrenginiai buvo įrengti išduoto Leidimo pagrindu. Atsakovė demontuodama Reklaminius įrenginius savavališkai ir nesant priimto teismo sprendimo pažeidžia ieškovės teises ir atlieka savavaldžiavimo veiksmus. Teisėtai pastatytų laikinų statinių priverstinis nugriovimas yra galimas tik teismo priimto sprendimo pagrindu, pasitelkus šiam veiksmui atlikti antstolį kaip atitinkamus įgaliojimus turintį pareigūną. Kitaip tariant, atsakovei nėra suteikta teisė savo nuožiūra vykdyti laikinų statinių nugriovimo darbus nesant dėl to priimto teismo sprendimo.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2024 m. kovo 20 d. nutartimi nutraukė civilinę bylą pagal ieškovės negatorinį ieškinį atsakovei dėl nuosavybės teisių gynimo. Teismo nutartis grindžiama šiais pagrindiniais argumentais:

4.1. Teismas įvertinęs šios nagrinėjamos civilinės bylos Nr. e2-8657-989/2024 ir išnagrinėtos civilinės bylos Nr. e2-10214-918/2023 medžiagą, nustatė, kad tiek išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2-10214-918/2023, tiek šioje nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. e2-8657-989/2024 ginčo šalys yra tapačios, t. y. ieškovė yra UAB „Clear Channel Lietuva“, o atsakovė Vilniaus miesto savivaldybės administracija. Taigi konstatuotinas vienas iš būtinųjų ieškinio tapatumo elementų – tos pačios ginčo šalys.

4.2. Ieškovė, išnagrinėtoje Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. e2-10214-918/2023, ieškiniu, pareikštu atsakovei Vilniaus miesto savivaldybės administracijai, prašė uždrausti Vilniaus miesto savivaldybės administracijai imtis bet kokių veiksmų, kuriais būtų ribojama UAB „Clear Channel Lietuva“ galimybė naudoti 2013 m. vasario 1 d. išduotame leidime įrengti išorinę reklamą Nr. A448-5(2.3.2.4-EK6) nurodytus reklaminius įrenginius iki tol, kol bus išspręstas UAB „Clear Channel Lietuva“ teisės gauti išorinės reklamos leidimą galiojančio 2013 m. vasario 1 d. leidimo įrengti išorinę reklamą Nr. A448-5(2.3.2.4-EK6) pagrindu klausimas. Nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. e2-8657-989/2024 ieškiniu ieškovė prašė įpareigoti Vilniaus miesto savivaldybės administraciją nutraukti 2013 m. vasario 1 d. leidime įrengti išorinę reklamą Nr. A448- 6(2.3.2.4-EK6) nurodytų reklaminių įrenginių nugriovimo (demontavimo, išardymo ar pan.) darbus, nesant teismo priimto įsiteisėjusio sprendimo dėl tokių darbų atlikimo, atstatyti be teismo sprendimo dėl tokių darbų atlikimo nugriautus 2013 m. vasario 1 d. leidime įrengti išorinę reklamą Nr. A448-6(2.3.2.4-EK6) nurodytus reklaminius įrenginius ir uždrausti ateityje nugriauti 2013 m. vasario 1 d. leidime įrengti išorinę reklamą Nr. A448-6(2.3.2.4-EK6) nurodytus reklaminius įrenginius nesant teismo priimto įsiteisėjusio sprendimo dėl tokių darbų atlikimo.

4.3. Nors lingvistiškai ieškovės suformuluoti reikalavimai Vilniaus miesto savivaldybės administracijos atžvilgiu išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2-10214-918/2023 ir nagrinėjamoje civilinėje byloje nėra formuluojami identiškai, vis dėlto jie kyla iš to paties materialinio teisinio santykio, ieškovė siekia tų pačių teisinių pasekmių – uždrausti atsakovei atlikti veiksmus, siekiant demontuoti ieškovės reklaminius įrenginius.

4.4. Abu ieškiniai yra identiški ir savo faktiniu pagrindu, o būtent – ieškovės teigimu, net ir esant pasibaigusiam Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2013 m. vasario 1 d. leidimo Nr.A448-6(2.3.2.4-EK6) galiojimui, atsakovė neturi teisės demontuoti įrengtų reklaminių inžinerinių statinių. Taigi teisminio nagrinėjamo objektas tiek išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2-10214-918/2023, tiek nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. e2-8657-989/2024 išlieka tapatus – atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės administracijos veiksmų, nukeliant reklaminius statinius stendus, teisėtumas. Taip pat pasakytina, kad išlieka ir tapatus ieškovės tikslas išvengti reklaminių įrenginių nugriovimo (demontavimo, išardymo ar pan.) darbų, nepaisant aplinkybės, kad 2013 m. vasario 12 d. sprendimas Nr. A448-6(2.3.2.4-EK6) yra nebegaliojantis.

4.5. Nurodytos aplinkybės leidžia teismui spręsti, kad šioje civilinėje byloje Nr. e2-8657-989/2024 ieškovės pareikštų reikalavimų pagrįstumas jau yra įvertintas išnagrinėtoje Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. e2-10214-918/2023.

4.6. Civilinė byla pagal ieškovės UAB „Clear Channel Lietuva“ ieškinį atsakovei Vilniaus miesto savivaldybės administracijai dėl pareikštų reikalavimų yra nutrauktina tuo pagrindu, kad yra įsiteisėjęs Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. lapkričio 7 d. sprendimas, priimtas civilinėje byloje Nr. e2-10214-918/2023, tarp tų pačių ginčo šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

5. Apeliantė (ieškovė) UAB „Clear Channel Lietuva“ atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. kovo 20 d. nutartį. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

5.1. Kaip matyti iš civilinėje byloje Nr. e2-10214-918/2023 pareikšto ieškinio reikalavimo (dalyko), bylos nagrinėjimo metu buvo sprendžiamas klausimas tik dėl laikino ginčo objektu esančių reklaminių įrenginių tolimesnio naudojimo (t. y. eksploatacijos išorinės reklamos sklaidai), bet ne dėl tokių įrenginių nugriovimo ar nugriovimo tvarkos. Kitaip tariant, civilinėje byloje Nr. e2-10214-918/2023 nebuvo ir negalėjo būti vertinta, kokia tvarka turėtų būti įgyvendintas reklaminių įrenginių kaip laikinų statinių priverstinis nugriovimas, nes tai nepateko į nagrinėtos civilinės bylos ribas. Ieškovės civilinėje byloje Nr. e2-10214-918/2023 pareikštame ieškinyje suformuluotas reikalavimas sąlygojo tai, kad byloje turėjo būti sprendžiamas klausimas tik dėl laikino reklaminių įrenginių naudojimo, laukiant teismo sprendimo priėmimo kitoje byloje, bet ne dėl tokių reklaminių įrenginių priverstinio demontavimo ar tokio demontavimo tvarkos.

5.2. Nagrinėjamu atveju ieškovės inicijuotoje byloje, kuri nutraukta 2024 m. kovo 20 d. nutartimi, buvo pareikštas negatorinis ieškinys. Tai yra savarankiškas savininko teisių gynybos būdas, kai siekiama apginti savininko nuosavybės teisę į konkretų objektą nuo neteisėtų kito asmens veiksmų. Negatoriniu ieškiniu buvo keliamas klausimas ne dėl reklaminių įrenginių eksploatacijos (t. y. įrenginių faktinio naudojimo išorinės reklamos sklaidai), bet dėl tokių reklaminių įrenginių griovimo tvarkos ir procedūros (t. y. savininko teisių apsaugos, nuosavybės teisės ribojimo aspektu). Teismas nutraukdamas bylą tinkamai neatribojo dviejų skirtingų klausimų, kurie vienas nuo kito iš esmės nepriklauso, t. y. (i) reklaminių įrenginių eksploatacijos klausimo (įrenginių naudojimo išorinės reklamos sklaidai išduoto leidimo pagrindu); ir (ii) reklaminių įrenginių priverstinio nugriovimo klausimo (paties reklaminio įrenginio priverstinio nugriovimo klausimo, o ne šio įrenginio naudojimo išorinės reklamos sklaidai).

5.3. Klausimas dėl reklaminių įrenginių, kaip laikinų statinių nugriovimo tvarkos ir procedūros, nebuvo sprendžiamas civilinėje byloje Nr. e2-10214-918/2023. Šiuo metu teismų praktikoje nėra išnagrinėtos nė vienos bylos, kurioje būtų pasisakyta dėl reklaminių įrenginių kaip laikinų statinių nugriovimo tvarkos ir procedūros. Taigi, 2024 m. kovo 20 d. nutartyje pateiktas ieškinių tapatumo vertinimas nėra pagrįstas. Ieškovės žiniomis, iki šiol teismai nėra išnagrinėję nė vienos bylos, kurioje būtų pasisakyta: (i) ar reklaminiai įrenginiai kaip laikini statiniai gali būti griaunami priverstine tvarka be teismo sprendimo, be to, (ii) ar galima tokią funkciją pavesti atlikti ne antstoliui kaip valstybės įgaliotam pareigūnui, bet tokius griovimo darbus atlikti pačiai atsakovei, kuri suinteresuota tokių statinių nugriovimu. Tai, kad paprastai laikinų statinių griovimas be teismo sprendimo nėra galimas, matyti iš panašaus pobūdžio teismų nagrinėtų civilinių bylų dėl laikinų garažų, prekybos paviljonų priverstinio griovimo ir pan. (pvz., Vilniaus apygardos teismo 2023 m. sausio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-40- 560/2023).

5.4. Šiuo konkrečiu atveju nepagristai nutraukus civilinę bylą de facto buvo paneigta ieškovės teisė į teisminę gynybą, kadangi ieškovės keliamas klausimas dėl ieškovei nuosavybės teise priklausančių reklaminių įrenginių, kaip laikinų statinių nugriovimo tvarkos ir procedūros, liko neišspręstas teismine tvarka. Pareikštu ieškiniu buvo siekiama apginti ieškovės kaip savininkės teises, kad būtų užkirstas kelias atsakovei tam tikras teises įgyvendinti savavališkai, t. y. ne įstatymo nustatyta tvarka ir kad būtų sustabdytas ieškovei priklausančių laikinų statinių griovimas nesant dėl to priimto teismo sprendimo.

5.5. Nutrauktoje byloje buvo keliamas skirtingas reikalavimas nei civilinėje byloje Nr. e2-10214-918/2023 ir toks reikalavimas nebuvo susijęs su įrenginių eksploatacija (naudojimu), bet buvo susijęs su reklaminių įrenginių nugriovimo tvarka ir ieškovės nuosavybės teisės i tokius reklaminius įrenginius apsauga (nuosavybės teisės apribojimu ir tokio ribojimo sąlygomis).

5.6. Pareikšti reikalavimai buvo ne tik netapatūs, bet ir pasirinkti teisių gynybos būdai iš esmės skyrėsi, nes pareikštais ieškiniais buvo siekiama visiškai skirtingų tikslų. Prevenciniu ieškiniu buvo siekiama užtikrinti laikiną reklaminių įrenginių tolimesnį naudojimą išorinės reklamos sklaidai (buvo sprendžiamas eksploatacijos klausimas), o negatoriniu ieškiniu buvo siekiama apsaugoti ieškovės nuosavybės teisę į reklaminius įrenginius kaip laikinus statinius – siekiama išvengti nuosavybės teisės suvaržymo ne įstatymo nustatyta tvarka, neteismine tvarka (turėjo būti sprendžiamas reklaminių įrenginių priverstinio nugriovimo klausimas).

5.7. Civilinėje byloje Nr. e2-10214-918/2023 pareikšto ieškinio faktinis pagrindas skyrėsi nuo nutrauktoje byloje pareikšto ieškinio faktinio pagrindo. Taigi, antrasis iš ieškinių tapatumo vertinimo kriterijų (t. y. ieškinio pagrindas), taip pat nesutapo. Kaip matyti iš 2024 m. kovo 13 d. pareikštame ieškinyje dėstomų faktinių aplinkybių, ieškinys pareikštas dėl 2024 m. kovo 13 d. atsakovės ir su atsakove susijusios įmonės UAB „Grinda“ pradėtų vykdyti faktinių veiksmų (t. y. Reklaminių įrenginių kaip laikinų statinių priverstinio demontavimo). Taigi, faktinės aplinkybės, kurios susiklostė 2024 m. kovo 13 d., objektyviai negalėjo būti vertintos civilinėje byloje Nr. e2-10214-918/2023, nes jos dar nebuvo įvykusios ir jomis ieškovė net negrindė civilinėje byloje Nr. e2-10214-918/2023 pareikšto ieškinio.

6. Atsakovė Vilniaus miesto savivaldybės administracija atsiliepime į atskirąjį skundą prašo jį atmesti. Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

6.1. Skirtumas tarp pareikštų ieškinių yra tik tas, kad: (i) ieškovė kitaip pavadino savo naują ieškinį – negatoriniu ir lingvistiškai šiek tiek pakoregavo reikalavimo formuluotę; (ii) ieškovė pakeitė savo poziciją dėl to, kokia tvarka gali būti nukelti jos reklaminiai įrenginiai – pirmojoje byloje pagal prevencinį ieškinį teigusi, kad atsakovė turi netrukdomą teisę reklaminius įrenginius nukelti pati, dabar šioje byloje reklaminius įrenginius vadina laikinaisiais statiniais, jų nukėlimą griovimu ir bando įteigti, kad esą egzistuoja kažkokia priverstinė, teismo sankcionuota, tokių reklaminių įrenginių nukėlimo tvarka.

6.2. Įvertinus šalių ginčo ir reikalavimų pobūdį, akivaizdu, kad ieškovė pareiškė tapatų ieškinį CPK 293 straipsnio 3 punkto prasme ir, ką teisingai pažymėjo teismas, iš esmės ignoruodama teismo sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-10214-918/2023, kurioje jos prevencinis ieškinys buvo atmestas, siekia dar kartą, tik jau kitais teisiniais pagrindais, spręsti tą patį ginčą.

6.3. Ieškovės atskirajame skunde nurodomi teiginiai, kad esą jos reikalavimas šioje byloje yra kitoks, nes ji gina savo nuosavybės teisę, yra deklaratyvūs. Ieškovė ieškinyje nurodė, kad siekia išspręsti ginčą dėl reklaminių įrenginių tolimesnio eksploatavimo. Taip pat iš pačios ieškovės teismams tiek prevenciniu ieškiniu formuluotų, tiek šioje byloje nurodytų prašymų ir reikalavimų bei jos faktinių veiksmų matyti, kad ieškovė, pagal Leidimo 2.7 punktą turėdama pareigą nukelti eksploatuojamus reklaminius įrenginius ir nevykdydama šios savo pareigos daugiau nei vienerius metus, keldama bylas, siekia tikrai ne to, kad jai būtų sudaryta galimybė pačiai reklaminius įrenginius nusikelti ir užimtas jų stovėjimo vietas atlaisvinti, o priešingai, daro viską, kad jos eksploatuojami įrenginiai reklamos skleidimo vietose stovėtų kuo ilgiau nepaisant Leidimo galiojimo pasibaigimo.

6.4. Civilinėje byloje Nr. e2-10214-918/2023 priimtu 2023 m. lapkričio 7 d. sprendimu reklaminių įrenginių eksploatavimo klausimas, įskaitant ir Leidimo galiojimo pasibaigimo pasekmes bei atsakovės veiksmus jam pasibaigus, yra išspręstas.

6.5. Priešingai nei teigia ieškovė, Leidimo 2.7 punkto vykdymas, įskaitant ir atsakovės veiksmus, t. y. tai, kad ji turi teisę ieškovei nevykdant įsipareigojimų pati realizuoti ir kitaip panaudoti reklaminius įrenginius, sudarė civilinės bylos Nr. e2-10214-918/2023 įrodinėjimo dalyką ir ginčo dėl to, kokie Savivaldybės (atsakovės) veiksmai galėtų (turėtų) būti uždrausti esmę.

6.6. Ieškovės bandymai parodyti kitokį ginčo bei įrodinėjimo dalyką yra dirbtiniai. Faktinių aplinkybių papildymas ir joms apibūdinti naudojamos sąvokos kaip „laikinieji statiniai“, „griovimas“ ir pan., bandymas parodyti kažkokį esą neteisėtą statinių griovimą, šalių ginčo materialinio teisinio santykio iš tiesų visiškai niekaip nekeičia ir toliau reiškia tapataus ieškinio pareiškimo situaciją.

6.7. Ieškovė šioje byloje nenurodo bei neįrodinėja: (i) kokią konkrečiai negatoriniu ieškiniu teisę (naudojimo ar disponavimo, nes gali būti ginamos tik šios teisės), ji gina, kaip konkrečiai ji buvo pažeista; (ii) kad Leidime numatyti reklaminiai įrenginiai yra laikinieji statiniai, o jų nukėlimas iš stovėjimo vietų yra griovimas, kaip tai suprantama pagal Statybos įstatymą.

6.8. Ieškovei išduotame Leidime buvo numatytos esminės šių ieškovės naudojimo ir disponavimo teisių turinį sudarančios sąlygos: ieškovei buvo suteikta terminuota teisė reklaminius įrenginius eksploatuoti, kuri pasibaigė 2023 m. vasario 1 d.; ieškovė reklaminius įrenginius per vieną mėnesį nuo Leidimo galiojimo termino pabaigos turėjo savo lėšomis nukelti (išardyti) ir išvežti; Viešojo konkurso nuostatuose ir Leidimo 2.7 punkte buvo numatytos aiškios šio ieškovės įsipareigojimo nevykdymo pasekmės: (i) Savivaldybė įgyja teisę reklaminius įrenginius realizuoti ir (ar) kitaip panaudoti; (ii) ieškovė įsipareigojo nereikšti jokių su tuo susijusių pretenzijų Savivaldybei. Tai reiškia, ką jau yra nustatęs ir teismas, kad nėra ir negali būti pažeistos ieškovės reklaminių įrenginių naudojimo ir disponavimo jais teisės, kadangi ieškovės teisė naudoti (eksploatuoti) reklaminius įrenginius atitinkamose Leidime nurodytose vietose pasibaigė, o ieškovei nevykdant Leidimo 2.7 punkte numatyto įsipareigojimo, atitinkamai panaudoti reklaminius įrenginius bei jais disponuoti (juos realizuoti) pagal Leidimo 2.7 punktą įgijo ir atsakovė.

6.9. Atsakovei nėra privaloma kreiptis į teismą tam, kad ji galėtų nukelti Leidime numatytus reklaminius įrenginius po to, kai pasibaigė Leidimo galiojimo terminas ir pati ieškovė nevykdo savo įsipareigojimo nukelti ir išvežti reklaminius įrenginius. Tą padaryti už ieškovę atsakovei teisę yra suteikusi pati ieškovė dalyvaudama konkurse, sutikdama su jo ir Leidimo sąlygomis.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

8. Absoliučių skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktai, 338 straipsnis). Taip pat nenustatyta pagrindo peržengti atskirojo skundo ribas (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

9. Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria nutraukta civilinė byla CPK 293 straipsnio 3 punkto pagrindu, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

10. Civilinė byla iš esmės išsprendžiama teismui priėmus sprendimą dėl visų šalių pareikštų reikalavimų ir jame nustačius šalių teises ir pareigas (CPK 259 straipsnio 1 dalis, 265 straipsnio 2 dalis), tačiau įstatymas nustato atvejus, kada byla gali būti nutraukiama ar pareiškimas paliekamas nenagrinėtas. Tokiais atvejais byla užbaigiama nepriėmus sprendimo, tačiau skiriasi šių civilinio proceso institutų taikymo pagrindai ir procesiniai teisiniai padariniai. Byla nutraukiama tais atvejais, kai ji būna iškelta neteisėtai, nesant teisės kreiptis į teismą prielaidų ar šios teisės įgyvendinimo sąlygų, arba teisėtai pradėtame procese atsiradus aplinkybių, dėl kurių negalima užbaigti bylos priimant teismo sprendimą.

11. CPK 293 straipsnio 3 punkte įtvirtintas vienas civilinės bylos nutraukimo pagrindų: teismas nutraukia bylą, jeigu yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, arba teismo nutartis priimti ieškovo ieškinio atsisakymą ar patvirtinti šalių taikos sutartį. Ši taisyklė grindžiama teismo sprendimo res judicata (galutinis teismo sprendimas) teisine galia, reiškiančia, kad įsiteisėjęs (galutinis) teismo sprendimas yra privalomas ir negali būti paneigtas iškeliant kitą tapačią civilinę bylą. Procesinis teismo sprendimo res judicata padarinys pasireiškia tuo, kad jo negalima skųsti apeliacine tvarka ir ginčyti juo nustatytų faktų. Materialieji teismo sprendimo padariniai yra dvejopi. Pirma, šalys negali pakartotinai reikšti tapataus ieškinio, tai yra negatyvusis res judicata poveikis. Draudimas iš naujo nagrinėti teismo išspręstą ginčą įtvirtintas ir CPK 137 straipsnio 2 dalies 4 punkte, pagal kurį teismas turi atsisakyti priimti ieškinį, jeigu yra įsiteisėjęs teismo ar arbitražo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, arba teismo nutartis priimti ieškovo atsisakymą ieškinio ar patvirtinti šalių taikos sutartį. Draudimo kelti tapatų teismo išspręstam civilinį ginčą turinys detaliau atskleistas CPK 279 straipsnio 4 dalyje: sprendimui, nutarčiai ar įsakymui įsiteisėjus, šalys ir kiti dalyvavę byloje asmenys, taip pat jų teisių perėmėjai, nebegali iš naujo pareikšti teisme tų pačių ieškinio reikalavimų tuo pačiu pagrindu, taip pat kitoje byloje ginčyti teismo nustatytus faktus ir teisinius santykius, tačiau tai netrukdo suinteresuotiems asmenims kreiptis į teismą dėl pažeistos ar ginčijamos teisės arba įstatymų saugomo intereso gynimo, jeigu toks ginčas įsiteisėjusiu teismo sprendimu nėra išnagrinėtas ir išspręstas. Kartu teismas visada turi išsiaiškinti, ar tarp šalių susiklostę materialieji santykiai nėra tęstiniai. Antra, teismo sprendimas gali būti reikalavimo ar atsikirtimo pagrindas kitoje civilinėje byloje, tai yra pozityvusis res judicata poveikis (prejudiciniai faktai), t. y. šalis ar kitas byloje dalyvavęs asmuo, kuriam įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatyti faktai yra naudingi, kitose bylose gali remtis tuo teismo sprendimu, kaip reikalavimų ir atsikirtimų pagrindu, ir tų faktų jam nereikės įrodinėti (CPK 182 straipsnio 2 punktas).

12. Kasacinio teismo praktikoje CPK 293 straipsnio 3 punkto aiškinimo ir taikymo aspektu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio 13 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-284/2012; 2013 m. lapkričio 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-602/2013; kt.) suformuluotos tokios pagrindinės taisyklės: pirma, šiuo pagrindu civilinė byla gali būti nutraukta tik konstatavus ieškinių tapatumą; antra, ieškinių tapatumas nustatomas pagal tris kriterijus: ginčo šalis, ieškinio dalyką ir pagrindą. Kasacinio teismo praktikoje išsamiai pasisakyta dėl kriterijų tapačiam ieškiniui konstatuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-494/2010; 2010 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-476/2010; 2011 m. gegužės 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-123/2011; 2013 m. sausio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-137/2013; 2020 m. kovo 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-65-421/2020; 2021 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-156-701/2021 ir kt.).

13. Sprendžiant klausimą dėl šalių tapatumo svarbu nustatyti, ar ieškovas ir atsakovas yra tie patys asmenys, kurie buvo šalimis tą patį ieškinio faktinį pagrindą ir dalyką turinčioje byloje. Nurodytoje teismų praktikoje pabrėžiama, kad sprendžiant, ar ginčo šalys yra tapačios, esminę reikšmę turi ne jų formalus procesinis statusas, o tai, ar asmenys yra to paties materialiojo teisinio santykio, dėl kurio ginčą sprendė teismas, dalyviai.

14. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad civilinė byla pagal ieškovės UAB „Clear Channel Lietuva“ ieškinį atsakovei Vilniaus miesto savivaldybės administracijai dėl pareikštų reikalavimų yra nutrauktina tuo pagrindu, kad yra įsiteisėjęs Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. lapkričio 7 d. sprendimas, priimtas civilinėje byloje Nr. e2-10214-918/2023, tarp tų pačių ginčo šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu. Ieškovė apeliaciniame skunde neginčija, kad ginčas abiejose bylose kilo tarp tų pačių ginčo šalių, tačiau tvirtina, jog ieškiniai nėra tapatūs, kadangi neegzistuoja kiti būtinieji kriterijai – ieškinių dalykas ir pagrindas yra skirtingi. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su šiais ieškovės argumentais.

15. Ieškinio dalykas – tai materialinis teisinis reikalavimas, ieškovo pasirinktas pažeistų ar ginčijamų teisių gynimo būdas. Reikalavimo tapatumas yra apibrėžiamas pagal šio reikalavimo dalyką ir faktinį pagrindą. Vertinant, ar dviejų ieškinių dalykai sutampa, svarbu teisminio nagrinėjimo objektas ir gynybos būdas, o ne reikalavimų lingvistinės formuluotės. Ieškinio faktinį pagrindą sudaro aplinkybės, kuriomis grindžiamas ieškovo reikalavimas. Ieškinio pagrindas laikytinas tapačiu, kai jis grindžiamas tais pačiais juridiniais faktais. Vien tik ieškinio faktinio pagrindo ar jo dalies sutapimas su to paties asmens kitoje byloje pareikšto kito ieškinio faktiniu pagrindu neeliminuoja pradėto proceso, t. y. vienoje byloje pareikšto ieškinio to paties faktinio pagrindo nurodymas kitoje byloje pareikštame ieškinyje, jeigu ieškovo reikalavimai skiriasi, nesudaro teisinio pagrindo nutraukti bylą pagal CPK 293 straipsnio 3 punktą. Įvertinti, koks yra ieškinio pagrindas ir dalykas, galima tik nustačius, ką iš tikrųjų ginčija ieškovas ir kokio teisinio rezultato jis siekia byloje pareikštame ieškinyje suformuluotais reikalavimais (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 18 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-65-421/2020 27 punktą; 2021 m. kovo 24 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-59-378/2021 20 punktą).

16. Lietuvos teismų informacinės sistemos (toliau – LITEKO) duomenimis nustatyta, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. lapkričio 7 d. civilinėje byloje Nr. e2-10214-918/2023 priimtu sprendimu (toliau – Sprendimas), kurį 2024 m. kovo 5 d. nutartimi Vilniaus apygardos teismas paliko nepakeistą, išspręstas ir netenkintas ieškovės prevencinis ieškinys, kuriuo ji prašė uždrausti Vilniaus miesto savivaldybės administracijai imtis bet kokių veiksmų, kuriais būtų ribojama UAB „Clear Channel Lietuva“ galimybė naudoti 2013 m. vasario 1 d. išduotame leidime įrengti išorinę reklamą Nr. A448-5(2.3.2.4-EK6) (toliau – Leidimas) nurodytus reklaminius įrenginius iki tol, kol bus išspręstas UAB „Clear Channel Lietuva“ teisės gauti išorinės reklamos leidimą galiojančio 2013 m. vasario 1 d. leidimo įrengti išorinę reklamą Nr. A448-5(2.3.2.4-EK6) pagrindu klausimas.

17. Šis prevencinis ieškinys buvo grindžiamas, be kita ko, tuo, kad ieškovės manymu, egzistuoja reali grėsmė, jog atsakovė imsis veiksmų apriboti ieškovės teisę toliau eksploatuoti leidime nurodytus išorinės reklamos įrenginius, siekiant priversti ieškovę nutraukti leidime nurodytų reklamos įrenginių eksploatavimą bei imtis veiksmų juos demontuoti. O dėl neuždraustų atsakovei atlikti ieškinyje nurodytų veiksmų, ieškovei atsirasiančią didelę žalą grindė tuo, kad dėl leidime nurodytų įrenginių demontavimo ieškovė patirtų 79 194,50 Eur žalą, dėl naujų demontuotų reklamos įrenginių gamybos ieškovė patirtų 596 288 Eur žalą, o dėl sumontavimo – 93 170 Eur žalą. Tuo tarpu atsakovė, gindamasi nuo ieškinio reikalavimų, atsiliepime tvirtino, jog reikalavimas demontuoti įrenginius pasibaigus leidimui negali būti laikomas atsakovės neteisėtais veiksmais. Ieškovė teiginių, kad atsakovė planuoja imtis neteisėtų veiksmų niekaip neįrodo, savivaldybės administracijos veiksmai, atliekami pasibaigus leidimo galiojimui, yra teisėti, įtvirtinti teisės aktuose.

18. Teismas Sprendime nustatė, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorius ieškovei kaip viešo konkurso laimėtojai 2013 m. vasario 1 d. išdavė leidimą įrengti ir eksploatuoti reklaminius inžinerinius statinius (vidutinio formato reklaminius skydus) ant Vilniaus miesto savivaldybei priklausančių ar valdytojo teise valdomų objektų Nr. A448-6(2.3.2.4-EK6). Leidimo 9 punkte nurodyta, kad leidimas galioja iki jo priede nurodytų reklaminių skydų eksploatavimo terminų pabaigos, o 10 punkte numatyta, kad leidimo galiojimo terminas nepratęsiamas; pasibaigus leidimo galiojimo laikui, konkursas gali būti skelbiamas iš naujo. Leidimo priede nurodyta, kad ieškovei suteikta teisė eksploatuoti 154 vnt. reklaminių įrenginių, iš kurių 69 vnt. – penkeriems metams (t. y. iki 2018 m. vasario 1 d.), o likusius 85 vnt. – dešimčiai metų (t. y. iki 2023 m. vasario 3 d.).Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2017 m. gruodžio 14 d. įsakymu Nr. 30-3269, pakeistu 2018 m. lapkričio 15 d. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. 30-3518/18(2.1.1E-TD2) pratęstas įsakymo priėmimo dieną galiojančių leidimų terminas iki 2019 m. gruodžio 14 d. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2019 m. gruodžio 11 d. įsakymu Nr. 30-3154/19 „Dėl leidimų galiojimo termino pratęsimo“, atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos reklamos įstatymo Nr. VIII-1871 2,12, 14, 15, 19, 21, 24, 25, 26 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 21¹ straipsniu įstatymo 11 straipsnio 2 ir 3 dalis ir tą aplinkybę, kad naujasis Vilniaus miesto savivaldybės teritorijos bendrasis planas dar nepatvirtintas, pratęstas leidimų galiojimo terminas iki 2023 m. vasario 1 d.

19. Teismas sprendime taip pat nustatė, kad atsakovė 2022 m. rugsėjo 9 d. raštu Nr. A51-131140/22(3.3.18.1E-AD24) priminė apie leidime nurodytų reklaminių skydų eksploatavimo terminų pabaigą ir paprašė planuoti skydų išardymą ir aplinkos sutvarkymą ne vėliau kaip iki 2023 m. kovo 4 d. 2023 m. sausio 3 ieškovė pateikė paraišką gauti leidimą įrengti išorinę reklamą. Atsakovė 2023 m. sausio 9 d. raštu Nr. A51-4322/23(3.3.18.1E-AD24) atsisakė tenkinti paraišką ir išduoti leidimą anksčiau išduoto leidimo pagrindu. Atsakovė faktiškai 2023 m. kovo 8 d. patikrino ieškovės reklaminius įrenginius ir nustačiusi, kad ieškovo nėra įvykdyti leidimo 2.7 ir 2.8 punktai, pareikalavo demontuoti reklaminius įrenginius, kurių terminas yra pasibaigęs. 2023 m. kovo 13 raštu atsakovė pareikalavo vykdyti leidimo Nr. A448-6(2.3.2.4-EK6) sąlygas.

20. Teismas Sprendime išanalizavo Leidimo turinį bei nustatė, kad Leidimo 2.7 punkte įtvirtinta, jog konkurso laimėtojas (šiuo atveju ieškovė) pasibaigus leidimo galiojimo terminui, per vieną mėnesį nuo šio leidimo galiojimo termino pabaigos privalo savo lėšomis išardyti, išvežti reklaminius inžinerinius statinius (toliau – RIS), sutvarkyti jų įrengimo vietas ir jas perduoti savivaldybei pagal priėmimo-perdavimo aktą. Jei konkurso laimėtojas per nustatytą terminą neišardo ir neišveža, savivaldybė turi teisę juos realizuoti ir (ar) kitaip panaudoti. Be to, leidimo 9 punkte nustatyta, jog leidimas įrengti ir eksploatuoti reklaminius skydus galioja iki jo priede nurodytų reklaminių skydų eksploatavimo terminų pabaigos, o pačiame leidime teisė ieškovei pratęsti leidimo terminą nenumatyta.

21.1. Ieškovė yra verslo subjektas, kuris sutikdamas gauti terminuotą leidimą su konkrečia jo galiojimo pabaigos data, žinojo, kad pasibaigus leidimo galiojimo terminui, turės išmontuoti reklaminius įrenginius tokiu būdu ir tvarka, kaip yra numatyta leidime.

21.2. Prevencinio ieškinio padavimo ir nagrinėjimo metu atsakovės atliekami veiksmai, kuriuos uždrausti siekia ieškovė, nėra neteisėti.

21.3. Vadovaujantis Reklamos įstatymo 12 straipsnio 15 dalies 1 punktu, leidimo 2.8 punktu, ieškovei atsirado pareiga demontuoti įrenginius, sutvarkyti aplinką ir eksploatuotas teritorijas perduoti atsakovei

21.4. Atmestini ieškovės argumentai, kad iš atsakovės nepagrįsto atsisakymo pratęsti leidimo galiojimą kyla (ateityje kils) kiti atsakovės neteisėti veiksmai – reikalavimai demontuoti reklaminius skydus.

21.5. Pareikštu ieškiniu ieškovė siekia ginti, visų pirma, savo, kaip verslo subjekto, privačius interesus gauti finansinės naudos kuo ilgesnį laiką eksploatuojant reklaminius įrenginius. Tai yra ieškovė siekia kuo ilgiau išvengti prievolės demontuoti savo reklaminius įrenginius pasibaigus jų leidimo galiojimui iš esmės iki tol, kol, kaip paaiškino ieškovo atstovas teismo posėdyje, bus išspręstas viešo konkurso sąlygų teisėtumo, neteisėtumo klausimas civilinėje byloje, nagrinėjamoje Vilniaus apygardos teisme, o per tą laiką papildomai gauti finansinę naudą naudojant reklaminius skydus.

22. Nagrinėjamoje byloje ieškovė reiškia negatorinį ieškinį, kuriuo prašo įpareigoti Vilniaus miesto savivaldybės administraciją nutraukti 2013 m. vasario 1 d. leidime įrengti išorinę reklamą Nr. A448- 6(2.3.2.4-EK6) nurodytų reklaminių įrenginių nugriovimo (demontavimo, išardymo ar pan.) darbus, nesant teismo priimto įsiteisėjusio sprendimo dėl tokių darbų atlikimo, atstatyti be teismo sprendimo dėl tokių darbų atlikimo nugriautus 2013 m. vasario 1 d. leidime įrengti išorinę reklamą Nr. A448-6(2.3.2.4-EK6) nurodytus reklaminius įrenginius ir uždrausti ateityje nugriauti 2013 m. vasario 1 d. leidime įrengti išorinę reklamą Nr. A448-6(2.3.2.4-EK6) nurodytus reklaminius įrenginius nesant teismo priimto įsiteisėjusio sprendimo dėl tokių darbų atlikimo. Ieškovė ieškinį grindžia tuo, kad ieškovė nuosavybės teise valdo Reklaminius įrenginius. Reklaminiai įrenginiai buvo įrengti išduoto Leidimo pagrindu. Atsakovė demontuodama Reklaminius įrenginius savavališkai ir nesant priimto teismo sprendimo pažeidžia ieškovės teises ir atlieka savavaldžiavimo veiksmus. Teisėtai pastatytu laikinu statiniu priverstinis nugriovimas yra galimas tik teismo priimto sprendimo pagrindu, pasitelkus šiam veiksmui atlikti antstolį kaip atitinkamus įgaliojimus turintį pareigūną. Kitaip tariant, atsakovei nėra suteikta teisė savo nuožiūra vykdyti laikinų statinių nugriovimo darbus nesant dėl to priimto teismo sprendimo.

23. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su ieškovės argumentais, kad civilinėje byloje Nr. e2-10214-918/2023 pareikšto ieškinio reikalavimo (dalyko), bylos nagrinėjimo metu buvo sprendžiamas klausimas tik dėl laikino ginčo objektu esančių reklaminių įrenginių tolimesnio naudojimo (t. y. eksploatacijos išorinės reklamos sklaidai), bet ne dėl tokių įrenginių nugriovimo (demontavimo) ar nugriovimo (demontavimo) tvarkos. Iš aukščiau aptartų bylos Nr. e2-10214-918/2023 aplinkybių matyti, kad ieškovė ieškiniu prašė uždrausti Vilniaus miesto savivaldybės administracijai imtis bet kokių veiksmų, kuriais būtų ribojama ieškovės galimybė naudoti Leidime įrengti išorinę reklamą nurodytus reklaminius įrenginius. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, aplinkybė, jog atsakovė prevencinio ieškinio pareiškimo metu buvo nurodžiusi ieškovei demontuoti Reklamos įrenginius, sudaro pagrindą daryti išvadą, kad prevencinio ieškinio reikalavimas uždrausti atsakovei imtis bet kokių veiksmų, kuriais būtų ribojama ieškovės galimybė naudoti reklaminius įrenginius apėmė ir jų demontavimą. Tuo tarpu šioje byloje pareikštu negatoriniu ieškiniu, ieškovė reikalauja, jog būtų sustabdyti demontavimo darbai. Taigi, ieškovė tiek prevenciniu ieškiniu, tiek negatoriniu ieškiniu siekia tų pačių teisinių pasekmių – uždrausti atsakovei atlikti veiksmus, siekiant demontuoti ieškovės reklaminius įrenginius.

24. Nors apeliantė tvirtina, jog negatoriniu ieškiniu siekia, jog būtų išaiškinta dėl tokių reklaminių įrenginių griovimo tvarkos ir procedūros, apeliacinės instancijos teismas šiuos ieškovės argumentus atmeta kaip nepagrįstus. Negatoriniu ieškiniu ginama konkretaus asmens subjektinė nuosavybės teisė. Negatorinio ieškinio atveju ieškinio dalykas (reiškiami reikalavimai) gali būti: 1) nutraukti ieškovo subjektinę nuosavybės teisę pažeidžiančius veiksmus; 2) atkurti iki ieškovo subjektinės nuosavybės teisės pažeidimo buvusią padėtį; 3) uždrausti ateityje taip pažeisti ieškovo subjektinę nuosavybės teisę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-7-378/2015; 2020 m. vasario 5 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-15-403/2020 24, 25 punktai). Apeliacinio teismo vertinimu, ieškinio turinys suponuoja išvadą, kad ieškovė ieškiniu siekia nutraukti jos manymu subjektinę nuosavybės teisę pažeidžiančius veiksmus – Reklaminių įrenginių demontavimą. Minėta, kad teismas 2023 m. lapkričio 7 d. sprendime išanalizavo Leidimo turinį bei aptarė ir išaiškino, kokia tvarka turi būti demontuojami Reklaminiai įrenginiai, įskaitant ir tai, kas juos turi demontuoti ir ar atsakovė pati gali imtis tokių veiksmų. Tuo tarpu apeliantė tvirtindama, kad išnagrinėjus negatorinį ieškinį, be kita ko, turi būti nustatoma kokia tvarka ir kas turi demontuoti Reklaminius įrenginius, iš esmės siekia paneigti įsiteisėjusiu teismo sprendimu konstatuotas aplinkybes. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad prevencinio ieškinio ir negatorinio ieškinio dalykai nagrinėjamu atveju iš esmės yra tapatūs.

25. Apeliacinės instancijos teismas taip pat neturi pagrindo sutikti su apeliante, kad ieškinių pagrindai nėra tapatūs, kadangi ieškinys pareikštas dėl 2024 m. kovo 13 d. atsakovės ir su atsakove susijusios įmonės UAB „Grinda“ pradėtų vykdyti faktinių veiksmų (t. y. Reklaminių įrenginių kaip laikinų statinių priverstinio demontavimo), kurie susiklostė po civilinės bylos Nr. e2-10214-918/2023 išnagrinėjimo. Ieškovė taip pat nepagrįstai tvirtina, jog ji nenumatė, kad atsakovė pati imsis demontuoti Reklaminius įrenginius. Minėta, kad ieškovė prevencinį ieškinį, be kita ko, grindė tuo, jog atsakovė gali imtis veiksmų demontuoti reklaminius įrenginius ir galimai kilsiančią žalą grindė dėl atsakovės demontavimo darbų patirtomis piniginėmis išlaidomis.

26. Ieškinio faktinį pagrindą sudaro aplinkybės, kuriomis grindžiamas ieškovo reikalavimas. Ieškinio pagrindas laikytinas tapačiu, kai jis grindžiamas tais pačiais juridiniais faktais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-486/2007; 2012 m. birželio 13 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-284/2012). Reikalavimo grindimas iš esmės tais pačiais, tačiau papildytais ar (ir) patikslintais faktais taip pat reiškia tapataus ieškinio pareiškimo situaciją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-300-421/2015; 2018 m. gruodžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-481-403/2018, 28 punktas).

27. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieškovė turėjo pagrindą numatyti, kad atsakovė gali pradėti demontuoti Reklaminius įrenginius, o faktinės aplinkybės iš esmės skiriasi tik tuo, kad prevencinio ieškinio pareiškimo metu atsakovė dar nebuvo pradėjusi demontuoti, o negatorinio ieškinio metu šių veiksmų jau ėmėsi, kas teismo vertinimu, yra tik faktinių aplinkybių patikslinimas. Be to, priešingai nei tvirtina apeliantė, teismas 2023 m. lapkričio 7 d. sprendime pasisakydamas, jog pasibaigus 2023 m. vasario 1 d. leidimui reklamos įrenginiams eksploatuoti, ieškovė juos privalėjo demontuoti ir išvežti bei, kad Leidimo 2.7 punkte yra numatyta, jog jei ieškovė per nustatytą terminą neišardo ir neišveža, savivaldybė turi teisę juos realizuoti ir (ar) kitaip panaudoti, įvertino, ar atsakovės veiksmai, jei ši pradėtų pati demontuoti Reklaminius įrenginius, galėtų būti laikomi (ne)teisėtais. Dar daugiau, apeliacinės instancijos teismas pritaria atsakovei, kad jai nėra privaloma kreiptis į teismą tam, kad ji galėtų nukelti Leidime numatytus reklaminius įrenginius po to, kai pasibaigė Leidimo galiojimo terminas ir pati ieškovė nevykdo savo įsipareigojimo nukelti ir išvežti reklaminius įrenginius, juolab, jog pati ieškovė atskirajame skunde nurodo, kad teismų praktikoje nėra išnagrinėta nei vienos bylos, kurioje būtų pasisakyta dėl reklaminių įrenginių nugriovimo tvarkos ir procedūros.

28. Be to, kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, įsiteisėjusiu Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. lapkričio 7 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-10214-918/2023 buvo konstatuota, kad pareikštu ieškiniu ieškovė siekia kuo ilgiau išvengti prievolės demontuoti savo reklaminius įrenginius pasibaigus jų leidimo galiojimui, o per tą laiką papildomai gauti finansinę naudą naudojant reklaminius skydus. Apeliacinės instancijos teismas pažymi ir tai, kad nagrinėjamu atveju susiklosčiusi situacija, kuomet ieškovė vengia pati įvykdyti prievolę demontuoti savo Reklaminius įrenginius pasibaigus jų leidimo galiojimui, neatitinka viešojo intereso.

29. Atsižvelgiant į išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė CPK 293 straipsnio 3 punktą, kadangi šiuo atveju aukščiau aptartos aplinkybės sudaro pagrįstą pagrindą teigti, kad negatorinis ieškinys pareikštas šioje byloje yra tapatus Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. lapkričio 7 d. sprendimu išnagrinėtai civilinei bylai Nr. e2-10214-918/2023.

Dėl bylos procesinės baigties

30. Teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010; 2010 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2010, kt.). Todėl į esminius atskirojo skundo argumentus atsakius, dėl kitų atskirojo skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas plačiau nepasisako.

31. Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino proceso teisės normas, reglamentuojančias civilinės bylos nutraukimą, jeigu yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, o apeliantės atskirajame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo keisti ar naikinti pirmosios instancijos teismo nutarties, todėl pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu, teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

atmesti ieškovės (apeliantės) uždarosios akcinės bendrovės „Clear Channel Lietuva“ atskirąjį skundą.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. kovo 20 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.