- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2024-03-28
- Bylos Nr.
- eI3-1095-631/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-00933-2023-5
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Gitana Butrimaitė, Indrė Žvaigždinienė, Egidija Puzinskaitė
- Pareiškėjas
- uždarosios akcinės bendrovės „Clear Channel Lietuva“
- Atsakovas
- Vilniaus miesto savivaldybės administracijai
- Advokatai
- Sigitas Barakauskas
- Kategorijos
Regionų administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gitanos Butrimaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Egidijos Puzinskaitės, Indrės Žvaigždinienės,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Clear Channel Lietuva“ skundą atsakovei Vilniaus miesto savivaldybės administracijai dėl sprendimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Vilniaus apygardos administraciniame teisme (nuo 2024 m. sausio 1 d. Regionų administracinis teismas Vilniaus rūmai) 2023 m. vasario 6 d. gautas pareiškėjos UAB „Clear Channel Lietuva“ (toliau – ir Bendrovė) skundas, kuriame prašoma: 1) panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos (toliau – ir VMS) 2023 m. sausio 9 d. sprendimą neišduoti leidimo įrengti išorinę reklamą Nr. A51-4322/23(3.3.18.1E-AD24) (toliau – ir Sprendimas); 2) įpareigoti Vilniaus miesto savivaldybės administraciją per teisės aktų nustatytus terminus iš naujo įvertinti Bendrovės pateiktą 2023 m. sausio 3 d. paraišką gauti leidimą įrengti išorinę reklamą dėl kurios buvo priimtas 2023 m. sausio 9 d. Sprendimas; 3) priteisti pareiškėjos naudai iš atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos nagrinėjamoje administracinėje byloje patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Paaiškina, jog Bendrovei 2013 m. vasario 1 d. dėl ginčo objektu esančių 154 vnt. reklaminių įrenginių buvo išduotas leidimas Nr. A448-6(2.3.2.4-EK6) įrengti ir eksploatuoti reklaminius inžinerinius statinius (vidutinio formato reklaminius skydus) ant Vilniaus miesto savivaldybei priklausančių ar valdytojo teise valdomų objektų 5 ir 10 metų terminams. Leidimo galiojimas dėl visų ginčo objektu esančių reklaminių įrenginių, kurių galiojimas turėjo baigtis 2018 m. vasario 1 d. (t. y. įrenginių, kuriems buvo išduotas leidimas 5 metų terminui), buvo pratęstas VMS 2017 m. gruodžio 14 d. sprendimu Nr. 30-3269 iki 2019 m. gruodžio 14 d. Leidimo galiojimas dėl minėtų įrenginių dar kartą buvo pratęstas VMS iki 2023 m. vasario 1 d. Taigi, dėl visų ginčo objektu esančių reklaminių įrenginių 2013 m. vasario 1 d. išduoto leidimo Nr. A448-6(2.3.2.4-EK6) galiojimo terminas turėjo baigtis 2023 m. vasario 1 d. Bendrovė, baigiantis leidimo galiojimo terminui, 2023 m. sausio 3 d. pateikė paraišką gauti leidimą įrengti išorinę reklamą anksčiau išduoto leidimo Nr. A448-6(2.3.2.4-EK6) pagrindu (toliau – ir Paraiška). Paraiška buvo pateikta VMS dėl Paraiškoje nurodytų 154 reklaminių įrenginių dėl kurių anksčiau buvo išduotas leidimas Nr. A448-6(2.3.2.4-EK6) (toliau – Reklaminiai įrenginiai), siekiant supaprastinta tvarka gauti leidimą įrengti išorinę reklamą anksčiau išduoto leidimo pagrindu. 2023 m. sausio 9 d. VMS priėmė skundžiamą Sprendimą.
Nurodo, jog Sprendimas neatitinka objektyvaus visų aplinkybių įvertinimo, sprendimo pagrįstumo bei motyvuotumo kriterijų ir dėl to neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) keliamų reikalavimų. Teigia, jog atsakovė skundžiamame Sprendime privalėjo konkrečiai nurodyti, kokių dokumentų dėl kokio konkrečiai reklaminio įrenginio Bendrovė tariamai nepateikė, nors turėjo pateikti. Bet kokiu atveju, formalūs trūkumai nesudaro pakankamo faktinio pagrindo atsisakyti išduoti leidimą, kadangi turi būti nustatytas terminas trūkumams pašalinti ir tik tokių trūkumų nepašalinus, gali būti atsisakoma išduoti leidimą.
Laiko, jog Sprendimas yra nesuderinamas su Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) formuojama praktika ir viešojo administravimo principais. Paraiška buvo pateikta dėl 154 reklaminių įrenginių, o skundžiamas Sprendimas yra bendro pobūdžio, yra grindžiamas abstraktaus pobūdžio teiginiais, nėra individualizuotas ir dėl to šiuo metu objektyviai nėra įmanoma susieti Sprendime minimų teisės aktų nuostatų su konkrečiais ginčo objektu esančiais reklaminiais įrenginiais, kad būtų aišku, kokiu faktiniu pagrindu buvo atsisakyta išduoti leidimą dėl kiekvieno konkretaus reklaminio įrenginio.
Teigia, jog Sprendimu buvo visiškai nepagrįstai atsisakyta išduoti leidimą Bendrovei dėl tariamo prieštaravimo Bendrojo plano sprendiniams. Leidimo išdavimas Paraiškos pagrindu nebūtų prieštaravęs Bendrojo plano Aiškinamojo rašto 3 priedo „Išorinės reklamos įrengimo reglamentai“ tekstiniam reglamentui (R-3). Sprendime minimas Bendrojo plano sprendinys turėtų būti taikomas tik teritorijose, kurios yra gatvių raudonųjų linijų ribose. Bendrojo plano nuostatos lingvistinė formuluotė suponuoja, kad nuostata turi būti taikoma teritorijose, esančiose gatvių raudonųjų linijų ribose ne sklypuose, ir teritorijose, esančiose gatvių raudonųjų linijų ribose laisvoje valstybinėje žemėje. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad tekstiniame reglamente (R-3) apibūdinant teritorijas yra naudojamas jungtukas „ir“, bet ne „ar/arba“, be to, taip pat nėra naudojamas kablelis skirtingiems sakinio dėmenims atskirti2 . Dėl to nėra pagrindo šiai nuostatai suteikti kokią nors kitokią prasmę, nei anksčiau nurodyta.
Šalies argumentai
Paraiška buvo pateikta dėl 154 reklaminių įrenginių, tačiau iš skundžiamo Sprendimo nėra aišku dėl kurių konkrečiai reklaminių įrenginių buvo atsisakyta išduoti leidimus dėl tariamo prieštaravimo Bendrojo plano sprendiniams (t. y. atsisakyta išduoti leidimą pirmo Sprendime nurodyto argumento pagrindu). Visa tai parodo, kad skundžiamas Sprendimas nėra tinkamai motyvuotas, kadangi konkreti Bendrojo plano nuostata nėra susieta su faktine situacija. Nurodo, jog pirmas Sprendime minimas atsisakymo pagrindas negali būti taikomas visiems ginčo objektu esantiems reklaminiams įrenginiams, nes dalis jų nepatenka į gatvių raudonųjų linijų ribas, o greta dalies įrenginių gatvių raudonosios linijos apskritai nėra nustatytos teisės aktų nustatyta tvarka, kad būtų galima taikyti minėtą nuostatą. Sprendime kaip pirmasis atsisakymo išduoti leidimą pagrindas nurodyta Bendrojo plano nuostata turėtų būti taikoma tik naujų reklaminių įrenginių projektavimui ir įrengimui.
Pažymi, kad Bendrojo plano sprendiniai nenumato esamų ir teisėtai įrengtų reklaminių įrenginių demontavimo, juolab, kai tokie reklaminiai įrenginiai atitinka Bendrojo plano nustatytus reglamentus. Skundžiamame Sprendime minimas tekstinis reglamentas R-3 taip pat tiesiogiai numato, kad jis yra taikomas tik naujiems reklaminiams įrenginiams, t. y. naujai projektuojamiems ir naujai įrengiamiems reklaminiams įrenginiams, bet ne jau suprojektuotiems ir esamiems įrenginiams. Šiuo konkrečiu atveju Bendrovė nesiekė projektuoti ir įrengti naujų reklaminių įrenginių, bet siekė įgyvendinti savo teisę į esamų reklaminių įrenginių tolimesnį eksploatavimą, vadovaujantis šiuo metu galiojančiu teisiniu reglamentavimu.
Nurodo, jog Sprendime minimas konkursas, kuris šiuo metu net nevyksta, negali būti kliūtis išduoti leidimą įrengti išorinę reklamą anksčiau išduoto leidimo pagrindu, nes to nenumato galiojantis teisinis reglamentavimas. Taip pat pažymi, jog atsakovė jau anksčiau ne kartą pratęsė išduoto leidimo galiojimą, nes to nedraudžia galiojantis teisinis reglamentavimas ir toks pratęsimas vyko ne konkurso būdu. Galiojantis reglamentavimas nesuteikia atsakovei diskrecijos teisės savo nuožiūra neišduoti leidimų anksčiau išduotų leidimų pagrindu ar suspenduoti leidimų išdavimą neapibrėžtam laiko tarpui. Papildomai atkreipia dėmesį, kad Sprendime minimas konkursas dėl išorinės reklamos sklaidos objektyviai negalės būti organizuojamas dėl tos teritorijos, kurioje šiuo metu stovi ginčo objektu esantys Reklaminiai įrenginiai. Visi ginčo objektu esantys Reklaminiai įrenginiai stovi valstybinėje žemėje, kurioje nėra suformuoti žemės sklypai. Visą valstybinę žemę, kuri nėra suformuota atskirais sklypais, patikėjimo teise šiuo metu valdo tik Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir NŽT), bet ne atsakovė.
Kaip minėta, žemė ant kurios stovi visi ginčo objektu esantys reklaminiai įrenginiai nėra valdoma atsakovės nuosavybės ar patikėjimo teise. Dėl to, konkursas negalės būti organizuojamas dėl išorinės reklamos sklaidos tokioje teritorijoje, kurios VMS nevaldo jokiu teisiniu pagrindu, nes tai paprasčiausiai neatitiktų VMS Tarybos patvirtintų Nuostatų. Taigi, VMS Sprendime minimas konkursas apskritai negali turėti jokios įtakos ginčo objektu esantiems Reklaminiams įrenginiams.
Nurodo, kad VMS laikosi visiškai nepagrįstos pozicijos, kad anksčiau išduotas leidimas Nr. A448-6(2.3.2.4-EK6) galėjo galioti tik iki minėto konkurso priede nurodytų reklaminių skydų eksploatavimo termino pabaigos. Tokia VMS pozicija neatitinka pačios VMS anksčiau priimtų sprendimų. Pažymėtina, kad VMS jau anksčiau ne kartą pratęsė išduoto leidimo galiojimą, be to, leidimo galiojimo nesusiejo su Bendrojo plano patvirtinimu (tokios sąsajos atsisakyta 2018 m. lapkričio 15 d. įsakymu Nr. 30-3518/18(2.1.1E-TD2)). Taigi, anksčiau vykęs konkursas ir tokio konkurso sąlygos nebuvo kliūtis esamo Bendrovei išduoto leidimo galiojimo pratęsimui. Vadinasi, šiuo metu nėra jokio pagrindo esamą situaciją pradėti vertinti kardinaliai priešingai.
Teigia, jog galiojantis teisinis reglamentavimas nesuteikia VMS diskrecijos teisės neišduoti leidimų savo nuožiūra ar savo nuožiūra suspenduoti leidimų išdavimo procesą neapibrėžtam laiko tarpui. VMS priimdama sprendimus dėl leidimų įrengti išorinę reklamą išdavimo turėtų vadovautis galiojančiu teisiniu reglamentavimu ir turėtų priimti sprendimus VMS suteiktos diskrecijos ir kompetencijos ribose, kadangi VMS kaip viešojo administravimo subjekto veikloje turėtų būti taikomas principas – „Viskas, kas aiškiai nėra leista, yra draudžiama“. Kitaip tariant, VMS nėra suteikta diskrecijos teisės išplėsti savo kompetencijos ribas ar savo nuožiūra spręsti tam tikrus su viešojo administravimo subjekto veikla susijusius klausimus.
Atsiliepimas
Atsakovė atsiliepime su pareiškėjos skundu nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.
Nurodo, jog Vilniaus miesto savivaldybės taryba 2022 m. kovo 21 d. sprendimu Nr. 1-1376 pakeitė ir nauja redakcija išdėstė savo Vietinės rinkliavos už leidimo įrengti išorinę reklamą Vilniaus miesto savivaldybės teritorijoje išdavimą nuostatus, o būtent – įtraukė šiuose Rinkliavos nuostatuose visą naują IV skyrių, skirtą reglamentuoti viešų konkursų organizavimo ir vietinės rinkliavos už leidimo įrengti išorinę reklamą dydžio nustatymo tvarką. Vykdydamas 20 ir 21 Rinkliavos nuostatų punktus, Savivaldybės administracijos direktorius 2022 m. gegužės 31 d. įsakymu Nr. 30-1595/22 patvirtino Reklaminių įrenginių įrengimo ir naudojimo Vilniaus mieste viešų konkursų nuostatus. 2022 m. birželio 22 d. buvo paskelbtas konkursas, tačiau ūkio subjektai, įskaitant ir pareiškėją, nepagrįstai siekdami išlaikyti esamą padėtį, nenorėdami konkuruoti formaliai ginčija konkurso sąlygas, todėl konkursai teismo nutartimis yra sustabdyti. Taigi susidarė paradoksali situacija, kuomet pareiškėja, tikėdamasi ,,apeiti“ Vilniaus miesto savivaldybės tarybos nustatytą tvarką ir galiojantį teisinį reguliavimą – norminio teisės akto Bendrojo plano nuostatas dėl reikalavimų reklamos įrenginiams - bando teismine tvarka ginčyti atsakovės sprendimą neišduoti reklamos leidimo ir tokiu būdu pareiškėja nepagrįstai bando vilkinti reklamos konkursų procedūras Vilniaus mieste. Pažymi, kad esant Reklamos įstatymo nustatyta tvarka išreikštai Tarybos valiai konkursuoti rinkliavos dydį, pareiškėjai a priori negali būti išduodamas leidimas reklamai ne konkurso tvarka, todėl bandymas dirbtinai kelti atsakovės priimto sprendimo nepakankamo motyvuotumo klausimą, rodo pareiškėjos piktnaudžiavimą teise, o teisė, kuria yra piktnaudžiaujama, negali būti ginama teismine tvarka.
Atsakovė pabrėžia, kad pareiškėja deklaratyviai ir nepagrįstai nurodo, jog skundžiamas Sprendimas yra nemotyvuotas. Vertina, jog konstatavimas, kad administracinis sprendimas nėra pagrįstas objektyviais duomenimis ir teisės normomis, turi būti taikomas kartu su atitinkamą sritį, kurioje veikia viešojo administravimo subjektas, reglamentuojančiomis normomis. Be to, minėta bendro pobūdžio teisės norma, įpareigojanti viešojo administravimo subjektus veikti pagal teisės aktų reikalavimus ir priimti motyvuotus sprendimus, turi būti taikoma atsižvelgiant į tai, kokia administracinė paslauga teikiama ar kokio pobūdžio administracinis sprendimas yra priimamas.
Pažymi, kad skundžiame Sprendime yra nurodyta, kad pasikeitė dalis išorinės reklamos įrengimo adresų ir vietų – dalis reklaminių įrenginių vietų pakeistos / perkeltos dėl miesto infrastruktūros pasikeitimų. Akcentuoja, jog pareiškėjai yra puikiai žinoma leidimų pratęsimo priežastis. Pareiškėja šio įsakymo neginčijo, jis yra galiojantis, vadinasi, pati pareiškėja sutiko, kad įrenginius galima eksploatuoti iki naujojo Bendrojo plano patvirtinimo. Pratęsimas yra sąlyginis, su pratęsimo sąlygomis pareiškėja sutiko. Vadinasi, ji negali kvestionuoti apskritai naujo Bendrojo plano taikymo. Teigia, kad teritorijose, esančiose gatvių raudonųjų linijų ribose ne sklypuose ir laisvoje valstybinėje žemėje, kurioje nesuformuoti sklypai, erdviniai reklaminiai įrenginiai gali būti projektuojami ir įrengiami tik laimėjus Savivaldybės konkursą įrengti ir eksploatuoti išorinę reklamą (R-3). Vykdydama šią Vilniaus miesto savivaldybės teritorijos bendrojo plano nuostatą, Savivaldybės administracija 2022 metais buvo paskelbusi konkursus, tačiau prisidedant ir UAB „Clear Chanel Lietuva“ šių konkursų vykdymas buvo apskųstas ir sustabdytas. Todėl, iki įvyks konkursai, leidimai teritorijose, esančiose gatvių raudonųjų linijų ribose ne sklypuose ir laisvoje valstybinėje žemėje, kurioje nesuformuoti sklypai, niekam negalės būti išduoti.
Pažymi ir tai, kad Bendrojo plano R-3 punktas yra galiojantis ir yra privalomas, tad nėra jokio teisinio pagrindo konstatuoti, jog jis nėra taikomas pareiškėjai vien dėl to, kad nėra prašoma suprojektuoti naujų reklamos įrenginiu. Pareiškėja kreipėsi su prašymu jau įsigaliojus naujam Bendrajam planui, tad nėra jokio faktinio bei teisinio pagrindo ignoruoti Bendrojo plano nuostatas ir juo nesivadovauti. Akcentuoja ir tai, kad naujo Bendrojo plano vienas iš tikslų yra nustatyti specialius reikalavimus sostinės reklamos įrenginiams.
Nurodo, kad 2013 m. vasario 1 d. išduotame leidime yra aiškiai nurodyta, kad leidimas išduodamas ant Vilniaus miesto savivaldybei priklausančių ar valdytojo teise valdomų objektų. Tuo metu pareiškėjai nekilo įtarimų ar tai yra Vilniaus miesto savivaldybei priklausantys objektai. Valstybinėje žemėje įrenginiai gali būti eksploatuojami tik gavus valstybinės žemės patikėtinio sutikimą. Šiuo atveju tai yra NŽT. 2012 metais įvykus konkursui valstybinių žemės sklypų naudojimas buvo suderintas su NŽT.
Šalies argumentai
Pastebi, kad 2012 m. pareiškėjai jokių įtarimų nesukėlė tai, kad buvo išduotas leidimas objektams, kurie priskirtini prie valstybinės žemės, tačiau jau 2023 m. pateiktame skunde dėsto, jog dėl tokių objektų konkursai negalėjo vykti, nes nepriklauso atsakovei. Tokie argumentai tik parodo pareiškėjos tikslą be jokio teisinio pagrindo, apeinant visus imperatyvius teisės aktų reikalavimus, toliau eksploatuoti turimus reklamos įrenginius ir gauti pelno, o atsakovė dėl tokių pareiškėjos veiksmų surinks mažesnes vietinės rinkliavos pajamas. Pareiškėja siekia, kad objektai, kuriose yra skleidžiami jos reklamos įrenginiai nebūtų konkursuojami, tad tokiu būdu pareiškėja liktų itin jai palankioje situacijoje ir be jokių kliūčių galėtų toliau eksploatuoti reklamos įrenginius ir iš to gauti finansinės naudos.
Laiko, kad pareiškėjos argumentai dėl neteisėto ir nepagrįsto 2023 m. sausio 9 d. Sprendimo neturi absoliučiai jokio teisinio pagrindo. Pareiškėjos dėstomi argumentai yra tiesiog elementarus nesutikimas su esamu teisiniu reglamentavimu ir susiklosčiusia situacija.
Šalies argumentai
Teismo posėdžio metu pareiškėjos atstovas palaikė skunde dėstomą poziciją, prašė skundą tenkinti. Atstovas nurodė, jog sprendimo turinys yra neaiškus, negalima suprasti, apie kokius konkrečius stendus kalbama bei kokių reikalavimų įrenginiai neatitinka. Mano, kad nauji sprendiniai turėtų būti taikomi naujiems įrenginiams.
Atsiliepimas
Teismo posėdžio metu atsakovės atstovė palaikė atsiliepime išdėstytą poziciją, prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą. Atstovė paaiškino, kad VMSA ginčijamame sprendime pasisakė dėl visų pareiškėjos reklaminių įrenginių; o prieš tai leidimai buvo pratęsinėjami tik dėl to, kad nebuvo pakeisto Bendrojo plano. Sprendime remiamasi Reklamos įstatymo nuostatomis. Pareiškėjos keliamasi ginčais negali būti paneigta savivaldybės teisė organizuoti konkursus.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Byloje kilo ginčas dėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2023 m. sausio 9 d. sprendimo Nr. A51-4322/23(3.3.18.1E-AD24), kuriuo nuspręsta neišduoti leidimo įrengti išorinę reklamą, teisėtumo ir pagrįstumo.
Byloje nustatyta, jog leidimo galiojimas dėl visų ginčo objektu esančių reklaminių įrenginių, kurių galiojimas turėjo baigtis 2018 m. vasario 1 d. (t. y. įrenginių, kuriems buvo išduotas leidimas 5 metų terminui), buvo pratęstas VMS 2017 m. gruodžio 14 d. sprendimu Nr. 30-3269 iki 2019 m. gruodžio 14 d. Leidimo galiojimas dėl minėtų įrenginių dar kartą buvo pratęstas VMS 2019 m. gruodžio 11 d. sprendimu Nr. 30-3154/19 iki 2023 m. vasario 1 d. Taigi, dėl visų ginčo objektu esančių reklaminių įrenginių 2013 m. vasario 1 d. išduoto leidimo Nr. A448-6(2.3.2.4-EK6) galiojimo terminas turėjo baigtis 2023 m. vasario 1 d.
Pareiškėja, baigiantis leidimo galiojimo terminui, 2023 m. sausio 3 d. pateikė paraišką gauti leidimą įrengti išorinę reklamą anksčiau išduoto leidimo Nr. A448-6(2.3.2.4-EK6) pagrindu (toliau – Paraiška). Paraiška buvo pateikta VMSA dėl Paraiškoje nurodytų 154 reklaminių įrenginių, dėl kurių anksčiau buvo išduotas leidimas Nr. A448-6(2.3.2.4-EK6). Paraiška buvo pateikta Lietuvos Respublikos reklamos įstatymo (toliau – ir RĮ) 12 straipsnio 11 dalies pagrindu, siekiant supaprastinta tvarka gauti leidimą įrengti išorinę reklamą anksčiau išduoto leidimo Nr. A448-6(2.3.2.4-EK6) pagrindu, kaip tai numato galiojantis teisinis reglamentavimas.
2023 m. sausio 9 d. VMSA priėmė skundžiamą sprendimą Nr. A51-4322/23(3.3.18.1E-AD24), kuriuo nusprendė neišduoti leidimo įrengti išorinę reklamą anksčiau išduoto leidimo Nr. A448-6(2.3.2.4-EK6) pagrindu.
Pareiškėja, nesutikdama su minimu sprendimu, kreipėsi į teismą. Skundą grindžia iš esmės šiais argumentais: VMS Sprendimas neatitinka objektyvaus visų aplinkybių įvertinimo, sprendimo pagrįstumo bei motyvuotumo kriterijų ir dėl to neatitinka VAĮ tokiam sprendimui keliamų reikalavimų; Bendrojo plano sprendiniai nebuvo kliūtis Bendrovei išduoti leidimą dėl ginčo objektu esančių Reklaminių įrenginių anksčiau išduoto leidimo pagrindu; VMS privalo laikytis įstatymų viršenybės principo, kuris reiškia, kad viešojo administravimo subjektų veikla turi būti vykdoma tik jiems priskirtos kompetencijos ribose, o bet kokie viešojo administravimo subjektų veiksmai ar sprendimai, priimti viršijant nustatytą kompetenciją, yra pripažįstami neteisėtais.
Iš byloje pateiktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2021 m. birželio 2 d. sprendimu Nr. 1-972 „Dėl Vilniaus miesto savivaldybės teritorijos bendrojo plano keitimo tvirtinimo“ patvirtinto Vilniaus miesto savivaldybės teritorijos bendrojo plano Aiškinamojo rašto 3 priedo „Išorinės reklamos įrengimo reglamentai“ tekstiniams reglamentams, kuriuose numatyta, kad teritorijose, esančiose gatvių raudonųjų linijų ribose ne sklypuose ir laisvoje valstybinėje žemėje, kurioje nesuformuoti sklypai, erdviniai reklaminiai įrenginiai gali būti projektuojami ir įrengiami tik laimėjus Savivaldybės konkursą įrengti ir eksploatuoti išorinę reklamą (R-3).
Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2012 m. gegužės 15 d. sprendimu Nr. 1-586 „Dėl Reklaminių inžinerinių statinių ir automatinės dviračių nuomos sistemos įrengimo ir eksploatavimo operatoriaus parinkimo konkurso nuostatų ir leidimų formų tvirtinimo“ patvirtintų Reklaminių inžinerinių statinių ir automatinės dviračių nuomos sistemos įrengimo ir eksploatavimo operatoriaus parinkimo konkurso nuostatams, kuriais vadovaujantis buvo išduotas leidimas įrengti išorinę reklamą Nr. A448-6(2.3.2.4-EK6) (Leidimas galioja iki jo priede nurodytų reklaminių skydų eksploatavimo terminų pabaigos (9 p.)). Savivaldybės administracijos direktoriaus 2019 m. gruodžio 11 d. įsakymu Nr. 30-3154/19 „Dėl leidimų galiojimo termino pratęsimo“ leidimo galiojimas buvo pratęstas iki 2023 m. vasario 1 d., atsižvelgus į aplinkybę, kad naujasis Vilniaus miesto savivaldybės teritorijos bendrasis planas dar buvo nepatvirtintas.
Byloje pateikti rašytiniai įrodymai ir Teismų informacinės sistemos Liteko duomenys patvirtina, kad vykdydama Vilniaus miesto savivaldybės teritorijos bendrojo plano nuostatą, Savivaldybės administracija 2022 m. birželio 22 d. buvo paskelbusi konkursus. Šių konkursų vykdymas buvo apskųstas teismine tvarka, todėl konkursai buvo sustabdyti.
Nagrinėjamu atveju pareiškėjai buvo pateiktas 2023 m. sausio 9 d. atsisakymas išduoti leidimą įrengti išorinę reklamą anksčiau išduoto leidimo pagrindu, motyvuojant, jog tai prieštarautų atsakovės Sprendime toliau nurodytoms teisės aktų nuostatoms, būtent, anksčiau minėtiems Vilniaus miesto savivaldybės teritorijos bendrojo plano Aiškinamojo rašto 3 priedo „Išorinės reklamos įrengimo reglamentai“ tekstiniams reglamentams (R-3), taip pat nauja redakcija patvirtintoms Išorinės reklamos įrengimo taisyklėms, būtent dėl besikeičiančių išorinės reklamos plotų, įrengimo adresų ir vietų dėl miesto infrastruktūros pasikeitimų.
Teismas sutinka su VMS argumentais, kad iki įvyksiančių konkursų, leidimai teritorijose, esančiose gatvių raudonųjų linijų ribose ne sklypuose ir laisvoje valstybinėje žemėje, kurioje nesuformuoti sklypai, negali būti išduoti.
Teismas, atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, konstatuoja, kad VMS neturėjo teisinio pagrindo išduoti naują leidimą UAB „Clear Channel Lietuva“ įrengti išorinę reklamą anksčiau išduoto leidimo Nr. A448-6(2.3.2.4-EK6) pagrindu.
Teismas pažymi, kad Vilniaus miesto savivaldybė 2017 ir 2019 metais, kai dar nebuvo patvirtintas naujasis Bendrasis planas ir buvo vykdomos Bendrojo plano keitimo procedūros, įvairioms įmonėms, įskaitant ir UAB „Clear Channel Lietuva“, pratęsė išduotų leidimų įrengti ir eksploatuoti įvairaus formato reklaminių skydų, kuriems buvo nustatytas 5 metų eksploatavimo terminas, galiojimo terminą iki 2023 m. vasario 1 d. Taigi, tokiu būdu buvo suvienodinti pagrindinių reklamos rinkos dalyvių turimų įvairios trukmės leidimų galiojimo terminai, atitinkamai, sudarant visiems šiems dalyviams vienodas sąlygas dalyvauti naujai skelbtinuose viešuose konkursuose, kurie būtų skelbiami Savivaldybės tarybai patvirtinus naująjį Bendrąjį planą.
Atsakovės pateikti įrodymai patvirtina, kad ji ne vieną kartą (2021 ir 2022 metais) viešai ir raštu informavo asocijuotus reklamos rinkos dalyvius, įskaitant ir pareiškėją, apie Savivaldybės administracijos 2022 metais planuojamus skelbti viešuosius konkursus. VMSA 2022 metų pradžioje reklamos rinkos dalyviams raštais ne vieną kartą pranešė apie nekintančią nuostatą daugiau nepratęsti leidimų galiojimo. VMS kartu su UAB „Vilniaus planas“ 2021 – 2022 metais atliko didelės apimties finansiškai imlius paruošiamuosius darbus, susijusius su 100 viešųjų konkursų projektinės dokumentacijos rengimu, derinimu ir informacijos viešinimu. Savivaldybės taryba ir administracija šiais veiksmais planavo gauti didesnes vietinės rinkliavos pajamas sąžiningos konkurencijos, t. y. konkursų, būdu, tačiau dalis senųjų reklamos rinkos dalyvių, įskaitant pareiškėją, dėjo pastangas, kad planuojami konkursai neįvyktų, o 2022 m. vasarą konkursų vykdymą sustabdė teismų nutartimis, dėl ko buvo prarastas laikas, reikalingas sklandžiam konkursų įvykdymui, laimėtojų atrinkimui, naujų leidimų išdavimui, naujos reklamos infrastruktūros įrengimui.
Teismas, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes bei nurodytus atsakovės argumentus, juos pagrindžiančius rašytinius įrodymus, konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju, remiantis Sprendimo priėmimo metu galiojančiu aktualiu teisiniu reglamentavimu, VMS Sprendime pagrįstai konstatavo, kad vadovaujantis Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2021 m. birželio 2 d. sprendimu Nr. 1-972 „Dėl Vilniaus miesto savivaldybės teritorijos bendrojo plano keitimo tvirtinimo“ patvirtinto Vilniaus miesto savivaldybės teritorijos bendrojo plano Aiškinamojo rašto 3 priedo „Išorinės reklamos įrengimo reglamentai“, pagrįstai nusprendė pareiškėjai neišduoti leidimo įrengti išorinę reklamą anksčiau išduoto leidimo Nr. A448-6(2.3.2.4-EK6) pagrindu.
Teismo įsitikinimu, iš ginčijamo Sprendimo turinio matyti, kokiais nustatytais faktais, teisės aktų nuostatomis jis grindžiamas, jame pateikti pakankami ir aiškūs motyvai, aiškios dėl jame išdėstytų aplinkybių kylančios pasekmės. Iš skundžiamo Sprendimo yra aiškus jo pagrindu susiklostantis teisinių santykių turinys, galima lengvai identifikuoti suinteresuotų asmenų teisių, pareigų bei teisėtų interesų pasikeitimą, šio pasikeitimo pagrindus ir apimtį. Sprendime nurodomos ištirtos ir nustatytos aplinkybės, Sprendimas, kaip administracinis aktas, išsamiai ir aiškiai motyvuotas, atitinka kitus VAĮ 10 straipsnio reikalavimus.
Sprendimo turinys leido pareiškėjai argumentuotai nesutikti su Sprendimo motyvais ir visapusiškai pasinaudoti teise į teisminę gynybą, tačiau vien tai, jog pareiškėja nesutinka su ginčijamą Sprendimą priėmusios institucijos atliktu jos veiksmų vertinimu, teisės normų aiškinimu ir taikymu, nėra pagrindas tokį sprendimą laikyti neatitinkančiu VAĮ 10 straipsnio reikalavimų.
Proceso dalyviai procesiniuose dokumentuose ir paaiškinimuose teismo posėdyje išdėstė daugiau argumentų, tačiau, teismo įsitikinimu, jie nėra esminiai sprendžiant šią administracinę bylą ir niekaip nekeičia šiame sprendime padarytos išvados, todėl teismas dėl jų plačiau nepasisako. Šiame kontekste paminėtina, kad EŽTT ir LVAT praktikoje ne kartą pažymėta, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (EŽTT 1994-04-19 sprendimas Van de Hurk prieš Olandiją; 1997-12-19 sprendimas Helle prieš Suomiją; 2011-11-14 LVAT administracinė byla Nr. A261-3555/2011).
Atsižvelgęs į tai, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2023 m. sausio 9 d. sprendimas neišduoti leidimo įrengti išorinę reklamą Nr. A51-4322/23(3.3.18.1E-AD24) yra teisėtas ir pagrįstas, todėl nėra teisinio pagrindo Sprendimo panaikinimui.
Konstatavus, kad Sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, nėra pagrindo tenkinti pareiškėjos išvestinio reikalavimo dėl įpareigojimo atsakovę Vilniaus miesto savivaldybės administraciją per teisės aktų nustatytus terminus iš naujo įvertinti Bendrovės pateiktą 2023 m. sausio 3 d. paraišką gauti leidimą įrengti išorinę reklamą.
Pareiškėja prašo priteisti jai bylinėjimosi išlaidas. Pagal ABTĮ 40 straipsnio 1 dalį, proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Nagrinėjamu atveju sprendimas priimtas ne pareiškėjos naudai, todėl nėra teisinio pagrindo atlyginti bylinėjimosi išlaidas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 ir 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 98, 132 straipsniais,
nusprendžia:
Pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Clear Channel Lietuva“ skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų administracinį teismą.