- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-11-09
- Bylos Nr.
- 1S-596-557/2015
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Rezultatas
- Nutartis: atmesti skundą ir palikti galioti teismo nutartį/sprendimą
- Teisėjas
- Linas Pauliukėnas
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Linas Pauliukėnas rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo L. J. skundą dėl Tauragės rajono apylinkės teismo 2015 m. spalio 7 d. nutarties, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Tauragės rajono apylinkės teisme 2015 m. rugsėjo 29 d. buvo gautas L. J. privataus kaltinimo skundas, kuriuo prašoma patraukti baudžiamojon atsakomybėn R. M. pagal BK 154 str. 2 d. bei paskirti jam bausmę. Skunde nurodyta, kad R. M. 2015-08-04 (toliau skunde nurodo, kad 2015-08-09) 14.19-14.21 val. per visuomenės informavimo priemonę, pasinaudodamas Facebook paskyra, po D. P. išimtinai jam suformuota tema: „VšĮ (duomenys neskelbtini) prezidentas L. J. <...>“, kurioje tiesiogiai yra paminėtas jis ir pridėta jo fotonuotrauka, leidžianti identifikuoti jį, kaip fizinį asmenį, paskleidė apie jį tikrovės neatitinkančią, jo garbę ir orumą žeminančią, galimai šmeižikišką informaciją, kad neva tai jis: “Tauragėje šitas veikėjas puikiai žinomas – melagis ir skolininkas“, taip pat pridėjo papildomus žodžius: „Apsaugok dieve nuo tokios ginybos“!
Žemesnės instancijos teismas
Tauragės rajono apylinkės teismas 2015 m. spalio 7 d. nutartimi atsisakė pradėti privataus kaltinimo bylos procesą pagal L. J. skundą nurodydamas, kad teiginiai apie asmenį, kad jis melagis ir skolininkas, bei žodžiai: „apsaugok dieve nuo tokios ginybos“, nenurodant tai patvirtinančių faktų, nėra šmeižimas, tai galėtų būti vertinama kaip įžeidimas, tačiau ši veika (BK 155 str.) yra dekriminalizuota Lietuvos Respublikos 2015 m. birželio 25 d. įstatymu Nr.XXII-1888, įsigaliojusiu 2015m. liepos 10 d. (TAR, 2015-07-09, 2015-11179). Pažymėjo, kad ir Klaipėdos apygardos teismas 2015-09-22 nutartyje, nagrinėdamas L. J. skundą dėl Tauragės rajono apylinkės teismo 2015m. rugpjūčio 17 d. nutarties panaikinimo, atkreipė dėmesį į šią aplinkybę. Teismas konstatavo, kad pagal pareiškime nurodytus duomenis yra aiškios BPK 3 str. 1 d. 1 p. nurodytos aplinkybės – nepadaryta veika, turinti nusikaltimo požymių, todėl atsisakyta pradėti privataus kaltinimo procesą.
Šalies argumentai
Skundu L. J. prašo panaikinti Tauragės rajono apylinkės teismo 2015 m. spalio 7 d. nutartį ir perduoti bylą nagrinėti iš naujo pirmos instancijos teismui. Nurodo, kad Tauragės rajono apylinkės teismas nepagrįstai konstatavo, jog neva tai R. M. išsakyti tikrovės neatitinkantys teiginiai yra ne šmeižiamojo pobūdžio, o atitinką įžeidimą. Pareiškėjas su teismo išvadomis kategoriškai nesutinka bei nurodo, kad teismas nepagrįstai pats nusprendė, net neatlikęs tyrimo, kad neva tai nebuvo padaryta nusikalstama veika, atitinkanti BK 155 str. 2 d. Manoma, kad tokiu būdu teismas yra šališkas bei visais įmanomais būdais siekia pateisinti R. M. elgesį, jį gina, net jei jis ir buvo neteisus ir galimai atliko nusikalstamą veiką pareiškėjo atžvilgiu. Pareiškėjas savo išsakytus teiginius motyvuoja tuo, jog jau buvo teiktas skundas prieš R. M. dėl tų pačių motyvų, tačiau teismas jį atsisakė priimti, nes nurodė, kad nėra aišku, jog socialiniame tinklalapyje nurodomą nusikalstamą veiką atliko būtent jis, nes prieš tai buvo užsivadinęs slapyvardžiu „Renaldo foto“ (tačiau prie jo buvo pilna R. M. nuotraukų), pareiškėjas tokią nutartį skundė Klaipėdos apygardos teismui, o per tą laikotarpį pats R. M. socialiniame tinklalapyje Facebook pasikeitė „Renaldo foto“ į R. M., todėl nebeliko abejonių, jog kaltinamas asmuo yra vienas ir tas pats. Pareiškėjas Klaipėdos apygardos teismui su skundu pateikė tai patvirtinančius įrodymus, tačiau teismas jų netyrė ir nevertino, bet nurodė, kad nėra užkertamas kelias pareiškėjui dar kartą kreiptis į teismą su tuo pačiu kaltinimu, todėl pareiškėjas pakartotinai pasikreipė į Tauragės rajono apylinkės teismą ir nurodė tas pačias aplinkybes, kaip ir prieš tai teiktame skunde. Kadangi išnyko aplinkybės, dėl kurių Tauragės rajono apylinkės teismas buvo atsisakęs priimti anksčiau pareiškėjo teiktą skundą, todėl naujai 2015-09-28 teiktas skundas teismo turėjo būti priimtas ir turėjo būti pradėta baudžiamoji byla. Tačiau Tauragės rajono apylinkės teismas ir toliau nepagrįstai atsisako pradėti baudžiamąją bylą ir įnirtingai bando „išsukti“ R. M. iš esamos situacijos bei nepradėti baudžiamosios bylos prieš jį, todėl pareiškėjas yra įsitikinęs, kad susidūrė su teismo nekompetentingumu ir šališkumu. Tokiu būdu yra nepagrįstai užkertamas kelias į teisminę gynybą ir nėra atliekami jokie procesiniai veiksmai, numatyti BPK bei BK, o priešingai, yra vengiama juos atlikti ir bandoma visais įmanomais būdais padėti galimai nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui.
Žemesnės instancijos teismas
Pažymėtina, kad teismai turi vadovautis vieni kitų išaiškinimais ir formuoti vienodą teismų praktiką. Todėl pareiškėjas pateikė teismui identišką bylą Vilniaus miesto apylinkės teisme prieš E. ir T. D., kurie lygiai tą pačią dieną naudodamiesi Facebook paskyra taip pat galimai apšmeižė pareiškėją. E. D. 2015-08-09 dieną 14.23 val. apie pareiškėją paskleidė sekančią tikrovės neatitinkančią informaciją - „L., gynėjau, o kada man skolą teismo priteistą grąžinsi?“, T. D. 2015-08-09 dieną 13.34 val. apie pareiškėją paskleidė šią tikrovės neatitinkančią informaciją - „Šitas „karių teisių gynėjas“ neturi teisinio išsilavinimo, o gina privačius asmenis. „Parašė apie jo skolas - į teismą Tauragės kurjerį. Išmetė iš VU - teistis su universitetu“ Vilniaus miesto apylinkės teismas net nedvejodamas baudžiamąją bylą pradėjo Nr. PK- 2643-957/2015 (pridedamas 2015-09-08 pranešimas), tačiau Tauragės rajono apylinkės teismas niekaip nepradeda ir vis nurodo naujus argumentus dėl ko neva tai negali būti pradėta byla. Juk akivaizdu, kad R. M. 2015-08-04 14.19 - 14.21 val. per visuomenės informavimo priemonę, pasinaudodamas Facebook paskyra apie pareiškėją paskleidė tikrovės neatitinkančią, jo garbę ir orumą žeminančią galimai šmeižikišką informaciją, kad neva tai pareiškėjas „Tauragėje šitas veikėjas puikiai žinomas - melagis ir skolininkas“, taip pat pridėjo papildomus žodžius „Apsaugok dieve nuo tokios „gynybos“!“. Todėl Tauragės rajono apylinkės teismas, lygiai taip pat kaip ir Vilniaus miesto apylinkės teismas baudžiamąją bylą privalėjo pradėti, nes tiek vienu, tiek ir kitu atveju pareiškėjas vadinamas skolininku, nors toks iš tiesų nėra, ir tokių faktų Vilniaus miesto apylinkės teismui pakako, todėl ir Tauragės rajono apylinkės teismui turėjo pakakti. Tačiau manoma, kad vien ta aplinkybė, jog R. M. yra žinomas veikėjas žurnalistų tarpe, žymus fotografas bei laikraščio „Tauragės kurjeris“ direktorius, ir sukūrė fikciją išvengti baudžiamosios atsakomybės. Todėl tai akivaizdūs Tauragės rajono apylinkės teismo padaryti procesiniai pažeidimai.
Šalies argumentai
Pareiškėjas dar kartą nurodo, jog šmeižimo objektas - žmogaus garbė ir orumas, kurie pažeidžiami, kai paskleidžiama negatyvi, visuomenės akyse asmenį diskredituojanti informacija. Šiuo atveju, privataus kaltinimo tvarka kaltinamas R. M. žinodamas, kad jo skleidžiami duomenys yra tikrovės neatitinkantys faktai, šmeižiantys pareiškėją ir žeminantys jo reputaciją, garbę bei orumą ir ženkliai mažinantys pasitikėjimą juo, kryptingai siekė ir norėjo pareiškėją apšmeižti kitų žmonių akyse, dėl ko vedinas tiesioginės tyčios paskleidė per visuomeninę informavimo priemonę www.facebook.com pareiškėją šmeižiančią informaciją. Todėl R. M. tokiais savo aktyviais kryptingais veiksmais galimai atliko nusikalstamą veiką, numatytą BK 154 str. 2 d. (kasacinė nutartis Baudžiamojoje byloje Nr. 2K-219/2013). Kaltinamas asmuo R. M., pareiškėjo manymu, padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 154 str. 2 d., nes jo veiksmuose yra visi nusikalstamos veikos subjektyvieji bei objektyvieji požymiai. Pareiškėjas šmeižiamas nurodant, kad yra melagis ir skolininkas „Tauragėje šitas veikėjas puikiai žinomas - melagis ir skolininkas“. Tačiau R. M. pateikta informacija neatitinka tikrovės, žemina pareiškėjo garbę ir orumą, nes pareiškėjas asmeniškai nėra niekam skoloje, o taip pat nėra apgavęs žmogaus, ir dėl to nėra įsiteisėjęs apkaltinamasis nuosprendis, todėl tai yra R. M. išsigalvojimas, siekiant pažeminti pareiškėją. Juolab, kad R. M. būnant laikraščio „Tauragės kurjeris“ direktoriumi, yra žinoma informacija, kad pareiškėjas asmeniškai nėra niekam skolingas, ir kad dėl tokio šmeižto, pasirodžiusio jo vadovaujamame laikraštyje, pareiškėjas jau buvo pasikreipęs į teismą, tačiau akivaizdu, kad net ir tokią informaciją žinantis R. M. ir toliau skleidžia propagandą apie pareiškėją ir nori jį pažeminti, sutrypti jo reputaciją, garbę ir orumą, todėl ir toliau elgiasi neadekvačiai, galimai atlieką nusikalstamą veiką - šmeižia pareiškėją. Todėl R. M. veiksmuose yra nusikalstamos veikos požymiai - kaltė, priežastinis ryšys ir padariniai. Atsižvelgiant į nurodytą aukščiau, pateikiamus teismui įrodymus bei egzistuojančią nusikalstamos veikos sudėtį, Tauragės rajono apylinkės teismas privalėjo pradėti baudžiamąją bylą pagal pareiškėjo skundą dėl nusikalstamos veikos pagal BK 154 str. 2 d.
Motyvuojamoji dalis
Skundas netenkintinas.
Privataus kaltinimo bylų procesą reglamentuoja BPK XXX skyriaus nuostatos. Šių kategorijų bylų procesas pasižymi tuo, kad jame nedalyvauja valstybinis kaltintojas, o kaltinimai pareiškiami tik dėl kai kurių baudžiamojo kodekso numatytų nusikalstamų veikų ir juos palaiko privatus kaltintojas. Jo prerogatyva rinkti ir pateikti teismui įrodymus (BPK 34 str.). BPK 412¹ str. 1 d. yra įvirtinti atsisakymo pradėti privataus kaltinimo bylų procesą pagrindai. Pagal minėtą straipsnį teismas atsisako pradėti privataus kaltinimo bylos procesą, jeigu skunde ar pareiškime nurodyti faktai apie nusikalstamą veiką yra akivaizdžiai neteisingi ar yra aiškios BPK 3 str. 1 d. nurodytos aplinkybės.
Pareiškėjas L. J. apylinkės teismo prašė privataus kaltinimo tvarka patraukti R. M. baudžiamojon atsakomybėn pagal BK 154 str. 2 d., kadangi R. M. per visuomenės informavimo priemonę, pasinaudodamas Facebook paskyra, apie pareiškėją paskleidė tikrovės neatitinkančią, jo garbę ir orumą žeminančią galimai šmeižikišką informaciją.
BK 154 str. 1 d. numatyta, kad tas, kas paskleidė apie kitą žmogų tikrovės neatitinkančią informaciją, galinčią paniekinti ar pažeminti tą asmenį arba pakirsti pasitikėjimą juo, baudžiamas bauda arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų. To paties straipsnio antroje dalyje įtvirtinta, kad tas, kas šmeižė asmenį, neva šis padarė sunkų ar labai sunkų nusikaltimą, arba per visuomenės informavimo priemonę ar spaudinyje, baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų. Šmeižimo objektas yra kito žmogaus garbė ir orumas. Teismų praktikoje aiškinama, kad garbė – tai viešoji teigiama nuomonė apie asmenį, asmens geras vardas, orumas – tai asmens savęs vertinimas, kurį lemia visuomenės įvertinimas. Taigi šmeižimo atveju nukentėjusysis pažeminamas kitų žmonių akyse, kartu pažeidžiant jo orumą. Objektyviosios pusės požymis – paskleidimas – tai tikrovės neatitinkančios informacijos (žinios), galinčios paniekinti ar pažeminti kitą žmogų arba pakirsti pasitikėjimą juo, perdavimas bent vienam trečiajam asmeniui. Kvalifikuojant veiką pagal BK 154 str., svarbu atriboti informaciją (faktus ir duomenis) nuo nuomonės. Nuomonė yra kokių nors faktų supratimas, vertinimas, požiūris į faktus ir vertybes, komentarai, pastabos. Nuomonė yra subjektyvi, jai netaikomas tiesos kriterijus, tačiau ji turi remtis faktais ir turi būti pateikiama sąmoningai neiškreipiant duomenų. Galimi įvairūs informacijos perdavimo būdai: žodinis, rašytinis, panaudojant spaudą, kitas visuomenės informavimo priemones. Šmeižimas yra tyčinis nusikaltimas, nes kaltininkas paskleidžia melagingus prasimanymus. Jis suvokia, kad skleidžiamos žinios yra melagingos, prasimanytos ir žemina kito asmens garbę. Kaltininkas tokias žinias gali būti prasimanęs, išgirdęs, sužinojęs iš kitų asmenų, bet supranta, kad jos neatitinka tikrovės.
BK 155 str. buvo numatyta (2015 m. liepos 10 d. įstatymų leidėjas panaikino baudžiamąją atsakomybę už įžeidimą pagal BK 155 straipsnį), kad įžeidimas yra viešas užgaulus kito žmogaus pažeminimas, padarytas veiksmu, žodžiu ar raštu. Taigi, įžeidimas yra neigiamas, nepadorus žmogaus įvertinimas, žeminantis žmogų jo paties ar kitų žmonių akyse, kito žmogaus prestižo paniekinimas. Įžeidimo atveju neigiamai, nepadoriai, užgauliai formuojamas atsiliepimas apie žmogaus asmenybę, jo savybes. Pagal teismų praktiką šmeižimas nuo įžeidimo (BK 155 str.) yra atribojamas pagal objektyviuosius požymius. Šios veikos skiriasi tuo, kad įžeidimo atveju paprastai nenurodomi konkretūs faktai, neigiamai apibūdinantys nukentėjusįjį, o neigiamai atsiliepiama apie nukentėjusiojo asmenybę, jo savybes, bruožus ir pan. (kasacinė 2011 m. spalio mėn. 4 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2A-4/2011). Atkreiptinas dėmesys į tai, kad įžeidimo atveju, skirtingai nei šmeižimo, nebūtina nurodyti konkrečius faktus, neigiamai apibūdinančius nukentėjusįjį, pakanka ir to, kad neigiamai užgauliai atsiliepiama apie nukentėjusiojo asmenybę, jo savybes, todėl ir vertinamuoju teiginiu (t. y. išreiškiant nuomonę) galima įžeisti asmenį (Vilniaus apygardos teismo 2011 m. sausio 27 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-1057/10). Įžeidimo žodžiu atveju neigiamai, nepadoriai, užgauliai formuluojant atsiliepiama apie žmogaus asmenybę, jo savybes. Reikšmės neturi, ar toks įvertinimas atitinka tiesą (Vilniaus apygardos teismo 2012 m. liepos mėn. 12 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-641-468-2012). Šmeižimas nuo įžeidimo skiriasi tuo, kad šiuo atveju paprastai nenurodomi konkretūs faktai, neigiamai apibūdinantys nukentėjusįjį, o neigiamai atsiliepiama apie nukentėjusiojo asmenybę, jo savybes, bruožus ir pan. (Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2013 m. lapkričio 11 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-768-634-2013).
L. J. teigia, kad buvo šmeižiamas nurodant, kad yra melagis ir skolininkas „Tauragėje šitas veikėjas puikiai žinomas - melagis ir skolininkas“. Teismų praktikoje panašaus pobūdžio pasisakymai iki BK 155 str. dekriminalizavimo taip pat buvo laikomi kaip atitinkantys šio straipsnio dispozicijoje įtvirtintus nusikalstamos veikos požymius. Pavyzdžiui, Šiaulių apygardos teismas baudžiamojoje byloje Nr. 1A-891-309-2014 nurodė, kad „asmens viešas išvadinimas vagimi, taip pat šlėkta, melagiu, parazitu, įžeidžia asmenį“ ir yra kvalifikuotinas pagal BK 155 str.; Vilniaus apygardos teismas baudžiamojoje byloje Nr. 1A-664-312-2013 pažymėjo, kad „Pasakymai, kad žmogus yra blogas, nepatikimas, melagis, amoralus, nenurodant tai patvirtinančių faktų, nėra šmeižimas, o gali būti vertinamas kaip įžeidimas“; Vilniaus apygardos teismas baudžiamojoje byloje Nr. 1A-641-648/12 pabrėžė, kad „Šmeižimas yra aktyvūs veiksmai paskleidžiant apie kitą žmogų melagingą informaciją, galinčią padaryti žalos jo garbei ir orumui. Paskleista informacija turi būti žmogų žeminanti, galinti pakirsti jo reputaciją, sumenkinti kito žmogaus ar žmonių pasitikėjimą juo. Tokia informacija turi būti konkreti, kurios faktus galima būtų patikrinti. Pasakymai, kad žmogus yra blogas, nepatikimas, melagis, amoralus, nenurodant tai patvirtinančių faktų, nėra šmeižimas“; Kauno apygardos teismas baudžiamojoje byloje Nr. 1A-295-245-2013 nurodė, kad „teisėjų kolegijai nekyla abejonių, jog nuteistoji per televizijos laidą, kurią mato daugelis žmonių, išvadindama A. D. „amžinu banditu“, „vagimi“, „pijoku“, neabejotinai įžeidė, aiškiai nepadoriai pažemino jį, todėl jos nusikalstami veiksmai tinkamai kvalifikuoti pagal BK 155 str. 1 d.“. Taigi šiuo atveju akivaizdu, kad R. M. komentaras internete „Tauragėje šitas veikėjas puikiai žinomas - melagis ir skolininkas“, t. y. abstraktus teiginys, kad asmuo yra melagis ir skolininkas, nenurodant jokių tai patvirtinančių faktų, galėtų būti vertintinas tik kaip įžeidimas (iki 2015 m. liepos 10 d. galiojusi BK 155 str. redakcija), o ne šmeižtas.
Apygardos teismas pažymi, kad nors iš pateiktų duomenų matyti, kad R. M. per visuomenės informavimo priemonę, pasinaudodamas Facebook paskyra paskleidė informaciją, kad „Tauragėje šitas veikėjas puikiai žinomas - melagis ir skolininkas“, tačiau nėra aišku, kokį asmenį (šitą veikėją) R. M. vadina žinomu melagiu ir skolininku. Apygardos teismas, susipažinęs su D. P. paskyra www.facebook.com socialiniame tinkle nustatė, kad jis 2015-08-09 paskelbė įrašą „Všį Karių teisių gynimo centro prezidentas L. J. pritaria, kad didžiausias pasaulio negandų kaltininkas yra Amerika <...>“, po šiuo įrašu parašytas 81 komentaras. Matyti, kad tarp komentarus rašančių asmenų kilo diskusija, o prieš 2015-08-09 R. M. komentarus „Tauragėje šitas veikėjas puikiai žinomas - melagis ir skolininkas“ ir „Apsaugok dieve nuo tokios „gynybos“!“, kitų diskusijos dalyvių komentaruose yra minimi ir kiti (ne tik L. J.) asmenys (pavyzdžiui, iš Tauragės kilęs Vilniaus meras). R. M. melagiu ir skolininku pavadino šitą Tauragėje žinomą veikėją, ir nenurodė jokios nuorodos, kad jo komentaras yra skirtas būtent L. J. apibūdinti, taigi, šiuo atveju net negalima kategoriškai teigti, kad R. M. savo komentarus išsakė L. J., o ne kitų asmenų atžvilgiu.
Aukštesnės instancijos teismas pažymi, kad baudžiamosios teisės ginamų vertybių apsauga yra numatyta ir kitų teisės šakų, tokių kaip civilinės, administracinės ir kt. Padaryta žala asmens sveikatai, garbei ir orumui gali būti atlyginta ir pagal civilinį ieškinį. Kitų teisės šakų nustatyta atsakomybė paprastai gali efektyviai užtikrinti nukentėjusiojo asmens interesų gynybą. Taigi pareiškėjas, būdamas įsitikinęs, kad jo teisės pažeistos ir siekdamas apginti savo galimai pažeistas teises, turi teisę kreiptis į teismą civilinio proceso tvarka (CK 2.24 str.). Teismų praktika vadovaujasi principu, kad Lietuvos Respublikos teisės sistemoje yra pakankamai priemonių, kuriomis asmuo, manantis, kad jo teisės yra pažeistos, gali efektyviai ginti ir apginti savo interesus, ir nebūtina naudotis baudžiamosios, baudžiamojo proceso teisės normomis. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje ne kartą pabrėžta, kad labai svarbus yra baudžiamosios ir kitų rūšių teisinės atsakomybės atribojimo klausimas, kad ne bet kokia neteisėta veika turi būti vertinama kaip nusikalstama, kad baudžiamoji atsakomybė demokratinėje visuomenėje turi būti suvokiama kaip kraštutinė, paskutinė priemonė (ultima ratio), naudojama saugomų teisinių gėrių, vertybių apsaugai tais atvejais, kai švelnesnėmis priemonėmis tų pačių tikslų negalima pasiekti.
Pareiškėjas skunde nurodo, kad teismai turi vadovautis vieni kitų išaiškinimais ir formuoti vienodą teismų praktiką, todėl Vilniaus miesto apylinkės teismui pradėjus baudžiamąją bylą prieš E. ir T. D., tokią bylą prieš R. M. turėjo būti pradėta ir Tauragės rajono apylinkės teisme. Apygardos teismas pažymi, kad E. ir T. D. komentarai yra kitokio, platesnio turinio, nei išsakyti R. M., juose nurodomos tam tikros faktinės aplinkybės, tuo tarpu R. M. komentare nenurodoma jokia konkreti informacija, kurios faktus galima būtų patikrinti, net nėra visiškai aišku, kokį asmenį melagiu ir skolininku vadina R. M., taigi komentarų turiniai nėra analogiški. Tuo pačiu pastebėtina, kad Klaipėdos apygardos teismas, 2015-09-22 nutartimi atmesdamas L. J. skundą,, dėl Tauragės rajono apylinkės teismo 2015-08-17 nutarties, kuria nepriimtas ir gražintas L. J. skundas dėl privataus kaltinimo bylos pradėjimo nurodė, kad „teiginiai apie asmenį, kad jis melagis ir skolininkas, nenurodant tai patvirtinančių faktų, nėra šmeižimas, tai galėtų būti vertinama kaip įžeidimas, bet ši veika dekriminalizuota“. Tokią pačią išvadą apygardos teismas padarė ir šiuo atveju, todėl pareiškėjo argumentas, kad atsisakius pradėti privataus kaltinimo procesą, teismas nepagrįstai nesivadovavo savo išaiškinimais ir neformavo vienodos teismų praktikos, atmestinas kaip nepagrįstas.
Pareiškėjas taip pat nurodo, kad apylinkės teismas, nagrinėdamas jo skundą, buvo nekompetentingas ir šališkas. Apygardos teismas pažymi, kad šališku teismas pripažįstamas tuomet, kai bylą išnagrinėjo teisėjas, negalėjęs dalyvauti procese dėl BPK 58 str. išvardytų priežasčių. Nagrinėjamu atveju nenustatytas nė vienas iš BPK 58 str. numatytų pagrindų, dėl kurio skundą nagrinėjusi teisėja būtų privalėjusi nusišalinti nuo bylos nagrinėjimo. Teismų praktikoje yra išaiškinta, kad teismo nešališkumo reikalavimas turi du aspektus. Vertinant nešališkumą subjektyviuoju aspektu, turi būti nustatyta, ar yra realių faktų, kurie kelia abejonių dėl teisėjo nešališkumo. Teismas turi būti subjektyviai nešališkas, t. y. nė vienas teisėjas negali turėti asmeninio išankstinio nusistatymo ar būti tendencingas. Objektyvus nešališkumo aspektas bendriausia prasme reikalauja, kad teismo procesas būtų organizuojamas, proceso veiksmai būtų atliekami, su bylos nagrinėjimo teisme dalyviais būtų bendraujama taip, jog negalėtų susidaryti įspūdis, kad proceso metu vienai iš proceso šalių reiškiamas išankstinis priešiškumas ar palankumas arba teismas vienaip ar kitaip suinteresuotas tam tikra bylos baigtimi. Kita vertus, nešališkumo principas negali būti suprantamas pernelyg plačiai – vien tik teismo padarytos teisės aiškinimo ir taikymo klaidos, baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimai, net jei jie ir esminiai, nėra pakankamas pagrindas konstatuoti, kad teismas nagrinėjo bylą šališkai. Nesant konkrečių bylą nagrinėjančio teismo šališkumo požymių, jo konstatavimas neturėtų būti siejamas su priimto nuosprendžio motyvacijos stoka, įrodymų tyrimo rezultatų neįvertinimu, kitokiais teismo sprendimo surašymo trūkumais. Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje taip pat laikomasi nuomonės, kad procesiniai trūkumai, susiję tik su pareigos tinkamai motyvuoti teismo sprendimą neįvykdymu, įrodymų išnagrinėjimo neišsamumu ir panašiai, paprastai nevertinami kaip teismo šališkumo požymiai (kasacinės bylos Nr. 2K-230/2009, 2K-243/2009, 2K-122/2010, 2K-195/2010, 2K-425/2012, 2K-332/2013 ir kt.). Vadovaudamasi tuo, kas aptarta, apygaridos pripažįsta, jog šiuo atveju nenustatyta konkrečių L. J. skundą nagrinėjusio teismo šališkumo požymių.
Kadangi nagrinėjamu atveju akivaizdu, jog nepadaryta veika, turinti BK 154 str. 2 d. numatyto nusikaltimo požymių, apylinkės teismas teisėtai ir pagrįstai, vadovaudamasis BPK 412¹ str., atsisakė pradėti privataus kaltinimo bylų procesą pagal L. J. privataus kaltinimo skundą. Atsižvelgiant į visas aukščiau išdėstytas aplinkybes, daroma išvada, kad Tauragės rajono apylinkės teismo 2015 m. spalio 7 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, priimta nešališko teismo, todėl tenkinti L. J. skundą bei panaikinti šią nutartį skunde nurodytais motyvais pagrindo nėra.
Rezoliucinė dalis
Teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 442 str. 1 d. 1 p.,
nutaria:
L. J. skundą atmesti ir palikti galioti Tauragės rajono apylinkės teismo 2015 m. spalio 7 d. nutartį.
Nutartis neskundžiama.