Vilniaus apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Pranešėja Daiva KazlauskienėTeisėja Irma RandakevičienėBaudžiamoji byla Nr. 1A-641-648/12Teisminio proceso Nr. 1-01-3-00093-2011-1Procesinio sprendimo kategorija: 2.4.2.

2012 m. liepos 12 d.

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Daivos Kazlauskienės,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nukentėjusiosios J. G. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 03 26 d. nuosprendžio, kuriuo A. L. ir V. išteisinti pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 154 str. 1 d. ir BK 155 str. 1 d., nepadarius veikų, turinčių nusikalstamų veikų požymių; nukentėjusiosios J. G. civilinis ieškinys dėl 1 Lt neturtinės žalos atlyginimo paliktas nenagrinėtas; nukentėjusiosios J. G. prašymas dėl proceso išlaidų, t. y. 1500 Lt, išieškojimo iš A. L. ir V. N. atmestas; A. L. ir V. N. prašymas dėl proceso išlaidų, t. y. 1400 Lt, išieškojimo iš J. G. tenkintinas iš dalies, išieškant 700 Lt iš J. G. A. L. ir V. N. naudai lygiomis dalimis.

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. L. ir V. N. buvo kaltinami tuo, kad jie 2011 07 30 d. apie 20 val., J. G. būnant šalia namų, esančių (duomenys neskelbtini), pradėjo J. G. įžeidinėti bei šmeižti nepažįstamų asmenų akivaizdoje, o būtent girdint K. V., A. L. ir V. N. keikė J. G. įvairiais necenzūriniais žodžiais bei vadino vagimi, žyde, aferiste, taip pat šaukė, kad jos šeima visi sukčiai.

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2012 03 26 d. nuosprendžiu A. L. ir V. N. išteisino, konstatuodamas, kad nebuvo padarytos nusikalstamos veikos, numatytos BK 154 str. 1 d. ir BK 155 str. 1 d.

Apeliaciniu skundu pareiškėja J. G. prašo pakeisti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 03 26 d. nuosprendį bei priimti apkaltinamąjį nuosprendį A. L. ir V. N. atžvilgiu, pripažįstant juos kaltais dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 154 str. 1 d. ir BK 155 str. 1 d., padarymo.

Apeliantė su teismo nuosprendžiu nesutinka, kadangi teismas nuosprendį priėmė pažeidžiant įrodymų vertinimo reikalavimus, išsamiai neištyrus visų baudžiamosios bylos aplinkybių, įrodymus vertino vienpusiškai, nepašalino prieštaravimų tarp jų, o tai laikytina esminiu baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimu, sukliudžiusiu bylą išnagrinėti išsamiai ir nešališkai bei priimti teisingą nuosprendį, dėl ko nuosprendis yra nepagrįstas ir neteisėtas.

A. L. teismo posėdžio metu parodė, kad tą dieną su matininku S. M. matavo kanalizacijos šulinius. S. M. atvažiavo apie 16 val. Jiems bematuojant prie pareiškėjos namų privažiavo automobilis su stogo bagažine. Vairuotojas, kviesdamas ją, pradėjo signalizuoti. Dėl to A. L. išsakė jam pastabą ir nuėjo. Eidamas išgirdo, kaip J. G. rėkavo ant viso kvartalo, ko jis prisikabino prie kliento. Jis jai priminė, anot jo, esamas skolas, dėl kurių yra pradėta civilinė byla. Pripažino, kad galėjo pavadinti ją aferiste K. V. girdint, tačiau nepripažino, kad pavadino vagimi bei žyde. Anot A. L., išgirdusi garsinį signalą prie tvoros priėjo jo mama, tėvas, V., L. Taip pat įvykį matė matininkas S. M., o pats įvykis buvo apie 18 val.

Skunde atkreipiamas dėmesys, kad A. L. pradėjus patikrinimą Vilniaus miesto 1-ajame policijos komisariate pagal J. G. 2011 08 30 d. skundą dėl to paties incidento pateikė patikslinimą, kuriame nurodė, kad priėjus prie privažiavusio automobilio vairuotojo ir liepus jam nustoti spausti signalą, šis piktybiškai reagavo ir pasiuntė jį kuo toliau necenzūriniais žodžiais. Pažymėtina, kad šios aplinkybės A. L. nenurodė teisme, taip pat jos nepatvirtino nei vienas jo atsivestas liudytojas, dėl ko galima suabejoti tiek A. L., tiek jo atsivestų liudytojų parodymų objektyvumu. Teismo posėdyje A. L. nurodė, kad konflikto metu kalbėjo su J. G. apie jos šeimos tariamą skolą jam. Atkreiptinas dėmesys, kad ši versija atsirado tik teisme, kadangi 2011 08 30 d. patikslinime šios aplinkybės nenurodė. Taip pat patikslinime nurodė, kad J. G. nešmeižė, o giminaitės, apie kurią J. G. rašė pareiškime, neturi.

Teisme pakeitęs parodymus ir nurodęs, kad galėjo išvadinti J. G. aferiste, bei akivaizdžiai žinodamas apie tai, kad konflikte dalyvavo V. N., šią informaciją nuo policijos pareigūnų A. L. nuslėpė. Iš to, anot pareiškėjos, galima spręsti, kad jis nėra sąžiningas tiek duodamas parodymus pareigūnams, tiek teismui. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad apklausiamas pareigūnų nepaminėjo šio įvykio liudytojų, kuriuos atsivedė į teismą, išskyrus S. M.

Skunde nurodoma ir tai, kad niekas iš A. L. atsivestų liudytojų nepatvirtino ir net nepaminėjo jo patikslinime nurodytų aplinkybių, kad atėjusi prie automobilio J. G. pradėjo garsiai rėkti per visą gyvenamąjį kvartalą. Liudytojai nurodė, kad pokalbis vyko ramiai, be jokių šauksmų ir rėkimų. Taigi šios A. L. nurodytos aplinkybės nepasitvirtino.

A. L. parodė, kad galėjo pavadinti J. G. K. V. akivaizdoje aferiste, paaiškindamas, kad sukčius ir aferistas yra sinonimas, o žodį sukčius supranta kaip asmenį, kuris apgaudinėja žmones, suka į savo naudą. Taigi akivaizdu, kad jis, suprasdamas išsakyto žodžio prasmę, suprato, kad J. G. šmeižia nepažįstamo asmens akivaizdoje, todėl, pareiškėjos manymu, jo veiksmuose yra BK 154 str. 1 d., 155 str. 1 d. nusikaltimų sudėtis.

V. N. parodė, kad išgirdusi stiprų automobilio signalą išėjo prie kelio. Išgirdusi, kad A. L. klausia, kada J. G. grąžins pinigus, pasakė „kaip jums ne gėda, nejaugi nespaudžia svetimi pinigai kišenės“. Nurodė, kad nevartojo apeliantės atžvilgiu skunde nurodytų žodžių. Visas veiksmas vyko apie 18 val. Taip pat nurodė, jog negirdėjo, kad K. V. keiktųsi A. L. atžvilgiu. A. L. pasakė jai: „Ai, nekalbėkim su sukčiais, neverta“. Anot jos tai nebuvo garsiai pasakyta, kad J. G. negalėtų tai girdėti.

Apklausta teisme J. G. skunde nurodytas aplinkybes pilnai patvirtino, papildydama tuo, kad 2011 07 30 d. apie 19.30 val. paskambino vyras ir pasakė, kad atvažiuos klientas grąžinti bagažinės. Nuimant bagažinę su atvažiavusiu klientu K. V., A. L. šaukė, kad J. G. yra vagis, aferistų šeima, sukčius, liepė grąžinti skolą. Išvadino ją žyde, sakydamas „Nu, tu žydas neprapulsi“. V. N. irgi pradėjo rėkti „vagis, ar svetimi pinigai nespaudžia kišenės, kokia tu motina“, dar pasakė, kad „vagių šeima, aferistė“. Šie žodžiai nuskambėjo J. G. kaip keiksmažodžiai. Kieme ji matė A. L. motiną ir L. L. S. M. pokalbio metu nematė, tačiau prisimena, jog tą dieną iki incidento apie 17-18 val. jis darė matavimus. Po incidento J. G. paskambino vyrui, kad jis apie tai praneštų policijai.

J. G. parodymus patvirtino liudytojas K. V., nurodęs, kad atvykus grąžinti bagažinę, komentarai prasidėjo jam vienam esant, nes iš pradžių šeimininkės dar nebuvo. Kai pasirodė šeimininkė prasidėjo žodžiai jos šeimos atžvilgiu, kadangi tai buvo seniai, tiksliai pasakytų žodžių neprisiminė. Nurodė, kad buvo davęs parodymus policijos nuovadoje ir prašė jais remtis, kadangi ten gal daugiau parašyta. Nurodė, kad bagažinę grąžino apie 20-21 val. vakaro, neprisimena, kad kas nors būtų matavę teritoriją, pašalinių asmenų nebuvo. J. G. į kaimynų išpuolį reagavo ramiai, nekreipė dėmesio į juos. J. G. atrodė tikrai įžeista.

2011 09 15 d. apklaustas Vilniaus miesto 1-ajame policijos komisariate K. V. parodė, kad grąžinant bagažinę šeimininkei, priešais gyvenantys kaimynai, būdami akivaizdžiai išgėrę, išėjo į savo kiemą ir ėmė įvairiais įžeidžiančiais žodžiais kalbėti apie šeimininkę. Kaimynai svaidėsi grasinančiais žodžiais šeimininkų šeimos atžvilgiu.

Liudytojas S. M. parodė, kad 2011 07 16 d. atvažiavęs apie 11-12 val. atliko matavimus iki 18 val. pas A. L. ir jo kaimynus pagal užsakymą. Nurodė, kad apie 17 val. prie J. G. namo privažiavo automobilis ir pradėjo signalizuoti. A. priėjęs davė pastabą. Negirdėjo, kad vairuotojas šauktų ant A. L. necenzūriniais žodžiais, taip pat nurodė, kad niekas nešaukė, nieko neįžeidinėjo, tik kalbėjo apie skolas. Vėliau prieštaraudamas savo išsakytiems parodymams S. M. pareiškė, kad negirdėjo, apie ką vyko pokalbis. Nurodė, kad pokalbio metu A. L. buvo vienas. Aplink jį nematė kitų asmenų. Jis matavo gatvėje, ne kieme. Nurodė, kad pokalbis tarp J. G. ir A. L. vyko jau išvažiavus klientui.

Teismas, vertindamas liudytojų parodymus, neįvykdė pareigos vertinant įrodymus įsitikinti, ar jie yra patikimi, vertino juos vienpusiškai, bei neobjektyviai, į liudytojų parodymus nuosprendyje neįrašęs visų jų nurodytų aplinkybių. Teismas nurodo, kad J. G. teismo posėdžio metu nurodė, jog E. N. pradėjo rėkti „Ar svetimi pinigai nespaudžia kišenės, kokia tu motina“, tuo tarpu teismo posėdžio metu ji aiškiai nurodė, kad E. N. pasakė „vagis, ar svetimi pinigai nespaudžia kišenės, kokia tu motina“, dar pasakė, kad „vagių šeima, aferistė“. Taip pat teismas netinkamai nustatė, kad K. V. atvažiavo grąžinti bagažinę 5-8 val. vakaro. Teismo posėdžio metu K. V. nurodė, kad bagažinę grąžino tarp 8-9 val. vakaro. Tokiu būdu teismas šališkai bei neobjektyviai vertino liudytojų parodymus, nenustatęs jų priešingumo, bei nepasisakė, kodėl nesirėmė arba atmetė K. V. parodymus, jog jis atvažiavo apie 8-9 val. vakaro, kad nematė matininko S. M. ir kitų asmenų, taip pat tai, jog J. G. nerėkė, kaip nurodė A. L., o ramiai reagavo į jo pasisakymus. Teismas neįvertino ir nepasisakė dėl to, kad A. L. savo patikslinime 1-ajam policijos komisariatui nurodė, kad K. V. piktybiškai reagavo ir pasiuntė jį kuo toliau necenzūriniais žodžiais, tuo tarpu nei vienas liudytojas šių aplinkybių nepatvirtino. Taip pat neįvertino, to, kad A. L. parodymai, duoti policijos komisariate, iš esmės skyrėsi nuo parodymų, duotų teismo posėdžio metu.

Apeliantės nuomone, teismas nepagrįstai rėmėsi S. M. parodymais, kadangi jie yra akivaizdžiai melagingi. Pirmiausia todėl, kad pagal jos ir K. V. parodymus jokio matininko incidento metu nebuvo. Kaip nurodo S. M., jis matavo iki 18 val., tuo tarpu incidentas buvo apie 20 val. Tai patvirtina Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato pranešimas, kuriame nurodoma, kad 2011 07 30 d. 20.51 val. gautas pranešimas, kad (duomenys neskelbtini) g. vyksta konfliktas su kaimynu, kuris įžeidinėja, bei J. G. ir K. V. parodymai. Antra, kaip nurodė pats S. M., jis su A. L. pažįstamas nuo 1997 m., atlieka matavimus A. L. įmonei, bendrauja periodiškai. Taigi jų santykiai yra geri, manytina, kad per tiek metų bendro darbo jie susibendravo, todėl A. L. paprašė jo, kaip vienintelio nešališko liudytojo iš jo pusės, paliudyti jo naudai. Trečia, duodamas parodymus S. M. negalėjo tiksliai atsakyti į jam užduodamus klausimus, nurodė, kad neprisimena nei atvažiavusio automobilio markės, nei spalvos. Pasakė, kad K. V. automobilio bagažinę nukėlė vienas, kai tuo tarpu K. V. nurodė, kad bagažinę nuiminėjo kartu su J. G., kadangi ji yra sunki. Taip pat nurodė, kad pokalbio metu A. L. buvo vienas. Aplink jį nematė kitų asmenų, kad pokalbis tarp J. G. ir A. L. vyko jau išvažiavus klientui. Manytina, kad būdamas visai šalia incidento S. M. turėjo tiek matyti, tiek girdėti V. N., kadangi, kaip nurodo jos vyras J. N., jis, būdamas šalia baseino vidiniame kieme, girdėjo, kaip jo žmona šaukė. Taigi atsižvelgiant į išdėstytą, akivaizdu, kad S. M. išvis incidento metu nebuvo. Tačiau teismas dėl išdėstytų prieštaringų aplinkybių nuosprendyje net nepasisakė. Liudytojai L. L. ir J. N. iš esmės patvirtino A. L. ir V. N. parodymus.

J. G. mano, kad teismas, įvertinęs visas bylos aplinkybes, neturėjo besąlygiškai remtis A. L. ir V. N. parodymais, kadangi jie tiesiogiai suinteresuoti bylos baigtimi. Taip pat L. L. ir J. N. parodymais. L. N. yra kaltinamosios mama ir kaltinamojo sesuo. Jos parodymai neatitinka kitų liudytojų bei nukentėjusiosios nurodytų faktinių aplinkybių. Ji, priešingai nei kiti, nurodė, kad atvažiavęs vairuotojas ėmė bagažinę ir išvažiavo su ja, o ne paliko, negalėjo apibūdinti nei vairuotojo, nei automobilio. L. L. ir J. N. yra kaltinamųjų giminės, kurie yra akivaizdžiai suinteresuoti, kad kaltinamieji būtų išteisinti. Todėl teismas, priimdamas nuosprendį, turėjo pašalinti aukščiau minėtus prieštaravimus. To nepadarius nuosprendis naikintinas. Atsižvelgiant į apeliantės bei K. V. parodymus bei pranešimą iš VPK apie priimtą pranešimą dėl konflikto, darytina išvada, kad incidento metu L. L. ir S. M. apskritai nebuvo.

Taip pat teismas visai nevertino A. L. ir K. V. duotų parodymų Vilniaus miesto 1-ajame policijos komisariate dėl to paties incidento.

Teismas netinkamai vertino liudytojo K. V. parodymus. Teismas turėjo atsižvelgti į tai, kad po incidento praėjo daug laiko, todėl jis kaltinamųjų išsakytų žodžių neprisimena. K. V. parodė, kad incidento metu buvo A. L. ir moteris, kad neįsidėmėjo, ką jie ten šnekėjo. Nurodė, kad buvo apklaustas nuovadoje. Byloje yra pateiktas jo 2011 09 15 d. patikslinimas, kuriame taip pat nurodoma, kad kaltinamieji J. G. atžvilgiu vartojo įžeidžiančius žodžius. Teismas turėjo atsižvelgti į tai, kad nors K. V. nepasakė, kas ir kokius tiksliai žodžius ištarė, tačiau nurodė, kad jie buvo įžeidžiantys.

Taigi atsižvelgiant į tai, kad A. L. pripažino, kad galėjo pavadinti J. G. aferiste girdint pašaliniam asmeniui, bei liudytojo K. V. parodymus, teismas neįvertino visų nustatytų aplinkybių ir įrodymų visumos, įrodymų vertinimą atliko šališkai ir neteisingai, nepasisakė dėl liudytojų parodymų patikimumo, nepašalino prieštaravimų, todėl nepagrįstai išteisino kaltinamuosius A. L. ir V. N.

Teismo posėdyje apeliantė ir jos atstovė prašė apeliacinį skundą patenkinti, išteisintieji ir jų gynėja – skundą atmesti.

J. G. apeliacinis skundas atmestinas.

Pirmosios instancijos teismas, ištyręs byloje surinktus įrodymus, tinkamai juos įvertino ir padarė pagrįstą išvadą dėl A. L. ir V. N. išteisinimo, nepadarius nusikalstamų veikų, numatytų BK 154 str. 1 d. ir BK 155 str. 1 d.

Pagal BK 154 str. 1 d. atsako tas, kas paskleidė apie kitą žmogų tikrovės neatitinkančią informaciją, galinčią paniekinti ar pažeminti tą asmenį arba pakirsti pasitikėjimą juo. Šmeižimas yra aktyvūs veiksmai paskleidžiant apie kitą žmogų melagingą informaciją, galinčią padaryti žalos jo garbei ir orumui. Paskleista informacija turi būti žmogų žeminanti, galinti pakirsti jo reputaciją, sumenkinti kito žmogaus ar žmonių pasitikėjimą juo. Tokia informacija turi būti konkreti, kurios faktus galima būtų patikrinti. Pasakymai, kad žmogus yra blogas, nepatikimas, melagis, amoralus, nenurodant tai patvirtinančių faktų, nėra šmeižimas.

Pagal BK 155 str. 1 d. atsako tas, kas viešai veiksmu, žodžiu ar raštu užgauliai pažemino žmogų. Įžeidimas žodžiu yra neigiamas, nepadorus žmogaus įvertinimas, žeminantis žmogų jo paties ar kitų žmonių akyse, kito žmogaus prestižo paniekinimas. Įžeidimo žodžiu atveju neigiamai, nepadoriai, užgauliai formuluojant atsiliepiama apie žmogaus asmenybę, jo savybes. Reikšmės neturi, ar toks įvertinimas atitinka tiesą.

Kolegijos nuomone, byloje objektyviai nustatyta, kad 2011 07 30 d. apie 20 val. šalia namų, esančių (duomenys neskelbtini), įvykusio konflikto tarp J. G. ir A. L. bei V. N. metu nebuvo padaryta nusikalstama veika. Tokią išvadą leidžia daryti byloje surinktų įrodymų visuma. Priešingai nei tvirtina J. G. apeliaciniame skunde, apylinkės teismas įvertino bylos įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis baudžiamojo proceso įstatymo nuostatomis, o savo išvadas, išdėstytas išteisintajame nuosprendyje, pagrindė būtent išsamia įrodymų visumos analize bei išdėstė motyvus, kuriais vadovaudamasis atmetė kitus įrodymus. J. G. apeliaciniame skunde remiasi tik jai palankiais duomenimis, o kitus duomenis vertina neigiamai, tačiau nepagrįstai. Ji savo subjektyvios nuomonės dėl apylinkės teismo išvadų bei įrodymų vertinimo nepagrindžia jokiais objektyviais duomenimis.

Iš bylos medžiagos matyti, kad 2011 07 30 d. vakare prie namų, esančių (duomenys neskelbtini), tarp kaimynų J. G. ir A. L. bei V. N. įvyko konfliktas. Prie J. G. namų atvažiavus automobiliui ir, kaip parodė teismo posėdyje kaltinamieji A. L., V. N., liudytojai S. M., L. L., jo vairuotojui pradėjus signalizuoti, A. L. priėjo ir pasakė, kad čia gyvena žmonės, pasipiktino, kodėl jis signalizuoja. Tada prie jų prisijungė J. G. ir tarp jų prasidėjo žodinis konfliktas, kurio metu, anot J. G., A. L. ją pavadino aferiste, žyde, vagimi, sukčių šeima, o konfliktą girdėjusi V. N. paklausė, kaip jai ne gėda, ar svetimi pinigai nespaudžia kišenės, kokį pavyzdį ji rodo savo trims vaikams. Konflikto metu A. L. piktinosi dėl G. verslo ir negrąžintos skolos.

Apeliantė skunde pateikia, anot jos, proceso dalyvių parodymų neatitikimus, tačiau atkreipiamas J. G. dėmesys, kad neesminių įvykio detalių ne visai tikslus nurodymas ar kai kurių įvykio aplinkybių nenurodymas jų nemačius ar negirdėjus neleidžia asmenų parodymus pripažinti kaip melagingus, prieštaraujančius vieni kitiems, nepatikimus. Atvirkščiai, teismo posėdyje apklausti asmenys davė išsamius, nuoseklius parodymus apie esmines nagrinėjamo įvykio aplinkybes, kurias jie matė ar girdėjo. Nepagrįstas ir tas apeliacinio skundo argumentas, kad apylinkės teismas neturėjo besąlygiškai remtis A. L., V. N., L. L. ir J. N. parodymais, nes jie suinteresuoti bylos baigtimi. Teigti, kad, kaip nurodo apeliantė, tik jos ir liudytojo K. V. parodymai yra vieninteliai patikimi įrodymai byloje, nėra jokio pagrindo. Pačios apeliantės parodymai proceso metu keitėsi: ji skunde apylinkės teismui nurodė, kad A. L. ir V. N. ją keikė necenzūriniais žodžiais, vėliau teisiamojo posėdžio metu šią aplinkybę paneigė (b. l. 95). Liudytojas K. V. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad nagrinėjamo įvykio metu buvo aštrūs keiksmažodžiai (b. l. 136), tačiau nei apeliantė, nei kiti byloje esantys duomenys to nepatvirtina. Be to, J. G. taip pat yra suinteresuota bylos baigtimi.

Pažymėtina, kad šiuo atveju A. L. ir V. N. nepaskleidė tikrovės neatitinkančios informacijos apie J. G.: žodžiai „aferistė, žydė, vagis, sukčių šeima“ nesudaro šmeižimo sudėties. Taip pat vertintinas ir klausimas, „ar jums ne gėda, ar svetimi pinigai nespaudžia kišenės, kokį pavyzdį rodote vaikams“. Įvertinus baudžiamosios bylos medžiagą, darytina išvada, kad J. G. jautėsi apšmeižta dėl to, kad A. L. ir V. N. kaltino ją ir jos šeimą dėl skolos negrąžinimo. Būtent dėl šios priežasties A. L. ir V. N. ir panaudojo tokius žodžius kaip aferistė, vagis, sukčių šeima, paklausė, ar svetimi pinigai nespaudžia kišenės, tačiau tai negali būti vertinama kaip tikrovės neatitinkanti informacija BK 154 str. 1 d. prasme. Iš bylos medžiagos matyti, kad tarp G. ir L. šeimų nuolatos vyksta konfliktai, rašomi skundai, pareiškimai iš abiejų pusių. Byloje yra duomenų apie sudarytą paskolos sutartį, kuria remiantis A. L. paskolino J. G. vyrui apie 11 000 eurų (tokią sumą nurodė ir A. L. teisiamojo posėdžio metu). Aplinkybę, kad jie nesutaria dėl skolos grąžinimo, patvirtina byloje esantis Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 09 28 d. sprendimas, kuriame nurodyta, kad V. G. pareiškimu bandė nuginčyti paskolos sutartį, tačiau pirmosios instancijos teismas šią sutartį pripažino teisėta ir galiojančia (t. 1, b. l. 53-55). Todėl, kaip teisingai nustatė apylinkės teismas, nagrinėjamo konflikto metu nei A. L., nei V. N. išsakytais žodžiais nepaskleidė apie J. G. tikrovės neatitinkančios informacijos, galinčios paniekinti ar pažeminti asmenį ar pakirsti pasitikėjimą juo.

Konstatuotina, kad A. L. ir V. N. minėtais žodžiais taip pat ir neįžeidė pareiškėjos J. G. Apeliantės nuomone, A. L. ir V. N. išsakyti žodžiai ją pažemino, o ypač V. N. frazė „kokia tu motina“, tačiau tokia išteisintųjų veika neatitinka įžeidimo, numatyto BK 155 str. 1 d., sudėties. BK 155 str. 1 d. numatytas įžeidimas yra tyčinis (tiesiogine tyčia padaromas) viešas kito žmogaus užgaulus pažeminimas veiksmu, žodžiu arba raštu. Kaip jau minėta, žodžiai „vagis, sukčius, žydas“ buvo panaudoti konfliktuojant dėl negrąžintos skolos, o išteisintosios V. N. klausimas, kokį pavyzdį J. G. rodo savo vaikams, nelaikytinas abejone dėl apeliantės gebėjimo auklėti vaikus. Be to, necenzūrinių žodžių nagrinėjamo konflikto metu J. G. atžvilgiu nebuvo. Šios aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad išteisintieji nesiekė savo žodžiais užgauliai pažeminti J. G. Byloje nenustatyta, kad A. L. ar V. N. būtų neigiamai atsiliepę apie J. G. asmenybę, jos savybes.

Esant nurodytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija daro išvadą, kad tenkinti apeliacinį skundą bei priimti apkaltinamąjį nuosprendį patraukiant A. L. ir V. N. baudžiamojon atsakomybėn pagal BK 154 str. 1 d. ir BK 155 str. 1 d., nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

J. G. apeliacinį skundą atmesti.