Kauno apygardos teismo nutartis

Byla 1A-295-245-2013 Dėl Varėnos rajono apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 6 d. nuosprendžio, kuriuo V. S. pripažinta kalta, padarius nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau- BK) 154 str. 2d. ir 155 str. 1 d. ir jai paskirta bausmė:

1Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Kęstučio Dargužio, teisėjų Svetlanos Jurgaitienės ir Valdo Vitunsko, sekretoriaujant Aušrinei Kudžmienei, dalyvaujant gynėjai advokatei Ingridai Maldeikienei, nuteistajai V. S., nukentėjusiajam A. D., nukentėjusiojo atstovui advokatui Rostislav Polubianko, teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistosios V. S. gynėjos advokatės S. Č. apeliacinį skundą dėl Varėnos rajono apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 6 d. nuosprendžio, kuriuo V. S. pripažinta kalta, padarius nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau- BK) 154 str. 2d. ir 155 str. 1 d. ir jai paskirta bausmė:

3pagal BK 155 str. 1 d. – 4 (keturių) MGL dydžio 520 (penkių šimtų dvidešimt) litų bauda;

4vadovaujantis BK 63 str. 1 d. ir 2 d., 5 d. 1 p. paskirtos baudos subendrintos apėmimo būdu ir galutinė bausmė paskirta- 5 (penkių) MGL 650 (šešių šimtų penkiasdešimt) litų bauda;

5priteista iš kaltinamosios V. S. nukentėjusiajam A. D. 3000 (trys tūkstančiai) litų neturtinei žalai atlyginti.

Aprašomoji dalis

Nustatė

7V. S. nuteista pagal BK 154 str. 2 d. ir BK 155 str. 1 d. už tai, kad ji 2011 m. lapkričio 30 d. 19 val. 40 min. per televizijos „TV 3“ rodytą laidą „Akistatą“ paskleidė apie nukentėjusįjį A. D. tikrovės neatitinkančią informaciją, galinčią paniekinti ar pažeminti tą asmenį ar pakirsti pasitikėjimą juo bei įžeidė nukentėjusįjį A. D. žodžiu nurodydama, kad nukentėjusysis A. D. yra: „amžinas banditas, išmestas ir iš darbo“, “yra vagis““, „yra banditas ir apsivogęs, visoks pijokas didžiausias, visus apvogęs, jo šeima apsivogus“, “jo šeima visur iš visų vagia, visur jis ir jo šeima mato negyvenamas sodybas, eina, vagia, plėšia ir yra banditas amžinas“, „jis yra pijokas didžiausias, susirinkęs pijokus ir jį išrinko jo giminė“, ‘jis ir jo sūnūs yra vagys“, “nei vienas normalus žmogus iš B. neateis balsuoti, kad jį išrinktų“.

8Nuteistosios gynėja advokatė S. Č. skundžia pirmosios instancijos teismo nuosprendį ir prašo jį panaikinti. Nurodo, kad šmeižimo ir įžeidimo nusikalstamos veikos padaromos tik tiesiogine tyčia, kiekvienos jų sudėties požymiai turi būti nustatomi atskirai, šios abi veikos turi būti atribojamos. Tuo tarpu apylinkės teismas skundžiamu nuosprendžiu ją pripažino kalta pagal abu straipsnius vienu metu, tai yra, jų neatribojo, o sutapatino veikas. Asmuo už tuos pačius veiksmus negali būti nuteisiamas pagal baudžiamojo įstatymo straipsnius, numatančius atsakomybę už skirtingas veikas. Baudžiamojoje byloje neginčijamai buvo nustatyta, jog nukentėjusysis praeityje buvo teistas pagal BK už vagystę, baustas administracine tvarka, todėl tokie duomenys yra laikytini kaip nuteistąjį neigiamai charakterizuojantys. Apeliantė viešoje erdvėje išsakydama neigiamus atsiliepimus apie nukentėjusįjį, rėmėsi duomenimis iš baudžiamosios bylos ir informacija apie jo administracinį baustumą, kas yra žinoma visame kaime, kuriame gyvena tiek nuteistoji, tiek nukentėjusysis. Taip pat pažymi, kad byloje buvo pateikti duomenys apie tai, jog kaimo gyventojai Varėnos rajono savivaldybei buvo pateikę skundus dėl netinkamo nukentėjusiojo seniūnaičio elgesio. Šių aplinkybių apylinkės teismas neįvertino ir nepasisakė nieko nuosprendyje. Tokiu būdu apylinkės teismas nenustatė faktinių aplinkybių, reikšmingų baudžiamosios atsakomybės klausimui spręsti. Todėl skundžiamas nuosprendis turi būti panaikintas, kadangi liko neatskleista nusikaltimo subjektyvioji pusė.

9Teismo posėdyje nuteistoji ir jos gynėja advokatė prašė tenkinti apeliacinį skundą, nukentėjusysis ir jo atstovas advokatas prašė skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

10Nuteistosios V. S. gynėjos advokatės S. Č. apeliacinis skundas atmetamas.

11Nepagrįstai gynėja advokatė prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nuosprendį tuo pagrindu, kad liko neatskleista nusikalstamų veikų subjektyvioji pusė. Gynėjos advokatės manymu, tiek šmeižimas, tiek įžeidimas sudaro atskiras nusikalstamas veikas, todėl kaltinamoji negalėjo būti nubausta pagal abu specialiosios dalies straipsnius vienu metu. Tokia apeliantės pozicija nepagrįsta ir štai dėl ko.

12Visų pirma, tiek šmeižimas, tiek įžeidimas yra privataus kaltinimo bylų proceso nagrinėjimo dalykas. Tai reiškia, kad ikiteisminis tyrimas dėl šių nusikalstamų veikų neatliekamas, išskyrus atvejus, kai šios veikos turi visuomeninę reikšmę, ar jomis padaryta žala asmeniui, kuris dėl svarbių priežasčių negali pats ginti savo teisėtų interesų, prokuroras inicijuoja baudžiamąjį procesą. Šiuo atveju privatus kaltintojas A. D. skundu teismui prašė pradėti privataus kaltinimo bylų procesą dėl V. S. televizijos laidoje „Akistata“ jo atžvilgiu išsakytų žodžių „vagis“, „banditas apsivogęs“, „didžiausias pijokas“, taip šmeižiant ir užgauliai pažeminant jo garbę ir orumą, kas jo manymu, atitinka BK 154 str. 2 d. ir BK 155 str. 1 d. numatytas nusikalstamas veikas.

13Kolegija patikrino pirmosios instancijos teismo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą ir sprendžia, kad apkaltinamasis nuosprendis V. S. atžvilgiu priimtas teisėtai ir pagrįstai.

14BK 154 straipsnio 1 dalyje numatytas šmeižimas yra paskleidimas apie kitą žmogų tikrovės neatitinkančios informacijos, galinčios paniekinti ar pažeminti tą asmenį arba pakirsti pasitikėjimą juo. BK 154 straipsnio 2 dalyje numatytas vienas iš šį nusikaltimą kvalifikuojančių požymių – šmeižimas per visuomenės informavimo priemonę ar spaudinyje. Tai yra tiesiogine tyčia (BK 15 straipsnio 2 dalis) padaroma nusikalstama veika, todėl asmuo gali būti pripažintas kaltu dėl šmeižimo tik nustačius, kad jis suvokė, jog skleidžia tikrovės neatitinkančią informaciją apie kitą asmenį, suprato, kad ši žemina žmogaus garbę, ir to norėjo.

15Taigi baudžiamoji atsakomybė už šmeižimą kyla asmeniui, perdavusiam BK 154 str. nurodyto pobūdžio žinias. Tuo tarpu pagal Lietuvos Respublikos Visuomenės informavimo įstatymo 2 str. 84 punktą žinia – visuomenės informavimo priemonėse skelbiamas faktas arba tikri (teisingi) duomenys, o nuomonė yra visuomenės informavimo priemonėse skelbiamas požiūris, nusimanymas, nuovoka, supratimas, mintys arba komentarai apie bendro pobūdžio idėjas, faktų ir duomenų, reiškinių ar įvykių vertinimai, išvados ar pastabos apie žinias, susijusias su tikrais įvykiais. Nuomonė gali remtis faktais, pagrįstais argumentais ir paprastai ji yra subjektyvi, todėl jai netaikomi tiesos ir tikslumo kriterijai, tačiau ji turi būti reiškiama sąžiningai ir etiškai, sąmoningai nenuslepiant ir neiškreipiant faktų ir duomenų (LR Visuomenės informavimo įstatymo 2 str. 36 p.). Teismų praktikoje pažymima, kad nuomonė turi vertinamąjį, atspindinamąjį pobūdį, o nauja informacija – konstatuojamąjį, nes ja iki tol neišsakyti faktinio pobūdžio duomenys pateikiami kaip objektyviai egzistuojantys. Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje taipogi akcentuojamas aiškus faktinių pranešimų bei vertinimų atribojimas ir aiškinama, kad faktus galima patikrinti, o vertinimų įrodyti neįmanoma, tačiau netgi vertinamasis samprotavimas privalo turėti pakankamą faktinį pagrindą, nes vertinamieji samprotavimai, neturintys faktinio pagrindo, gali būti traktuojami kaip peržengiantys ribas.

16Nors pati kaltinamoji neprisipažino šmeižusi A. D. televizijos laidoje „Akistata“, teisme parodė, kad tai tebuvo jos nuomonė, kadangi ji pažįsta nukentėjusįjį apie 6 metus, jis yra sumušęs jos tėvuką, apsivogęs 1982 m. darbe, dėl ko buvo išmestas iš darbo. Jis yra apsivogęs ir anksčiau, tačiau ji nežino, ar dėl to buvo pradėti ikiteisminiai tyrimai. Savo nuomonę televizijoje išsakė pirmą kartą. Tuo tarpu privatus kaltintojas teisme parodė, kad visi jo artimieji po televizijos laidos pergyveno, reagavo labai jautriai, kadangi V. S. išsakyti žodžiai neatitiko tikrovės -jis buvo baustas 2003 m. už pasipriešinimą policijos pareigūnams, 1982 m. teistas nuosprendžiu (tada nebuvo viešas asmuo), tačiau už vagystes teistas nebuvo. Kaltinimas, kad V. S. per televizijos TV 3 rodytą laidą „Akistata“ paskleidė apie nukentėjusįjį A. D. tikrovės neatitinkančią informaciją, galinčią paniekinti ar pažeminti tą asmenį ar pakirsti pasitikėjimą juo, be nukentėjusiojo parodymų grindžiamas ir liudytojų R. T. (jis matė televizijos laidą, kurioje buvo apšmeižta visa D. giminė), A. V. (pripažino, kad A. D. TV laidoje buvo neteisingai apkaltintas), R. T. (patvirtino, kad laidoje nuskambėjo šmeižtas A. D. atžvilgiu) parodymai. Nors pati kaltinamoji teigia, kad ji nenorėjo nukentėjusiojo apšmeižti, tai tebuvo tik jos nuomonė, tačiau tokia jos pozicija nepagrįsta, kadangi kaltinamoji savo teiginius išsakė gan kategorišku tonu ir savo pasisakymą pateikdama, kaip tikrus faktus, kurių nepagrindžia jokie objektyvūs įrodymai. Apylinkės inspektoriumi dirbantis liudytojas A. L. parodė, kad jokių faktų susijusių su A. D. užregistruota nebuvo, dėl neva jo įvykdytų vagysčių niekas nesikreipė. Pagrindo netikėti policijos pareigūno parodymais nėra. Vien tų aplinkybių, kad A. D. praeityje buvo teistas už pasikėsinimą pagrobti lentas ir smurto pavartojimą sargo atžvilgiu (1982-09-08), kad jis baustas administracine tvarka (2003 ir 2005 metais) nereiškia, kad V. S. išsakyti televizijos laidoje teiginiai, kad A. D. yra „banditas“, „vagis, kuris plėšia sodybas“, ir kad jo „šeima plėšia sodybas“, atitinka tikrovę. Ikiteisminių tyrimų A. D. atžvilgiu nei pradėta, nei nutraukta nėra ir nebuvo (b. l. 40), ( - ) rajono savivaldybės administracija A. D. charakterizuoja kaip ambicingą, aktyvų, iniciatyvų bendruomenės atstovą, gerai sutariantį su vietos gyventojais, kaip veiklų, savikritišką, atsakingą V. seniūnaitį (b. l. 8), todėl tokia į viešą erdvę pateikta informacija aiškiai formuoja televizijos žiūrovui nuomonę, kad nukentėjusysis A. D. ir visi jo šeimos nariai (teiginiai „mano šeima visur iš visų vagia,..., plėšia ir aš esu banditas amžinas“, „aš ir mano sūnūs esame vagys“) yra nusikaltėliai. Tokio pobūdžio informacija nėra patvirtinta jokiais faktiniais duomenimis, tėra subjektyvi ir akivaizdžiai tikrovės neatitinkanti V. S. išsakyta viešai nuomonė, iškraipanti faktus, todėl pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai V. S. pripažino kalta pagal BK 154 str. 2 d.

17Įžeidimas, numatytas BK 155 str. 1 d., yra viešas užgaulus kito žmogaus pažeminimas, padarytas veiksmu, žodžiu ar raštu. Taigi, įžeidimas yra neigiamas, nepadorus žmogaus įvertinimas, žeminantis žmogų jo paties ar kitų žmonių akyse, kito žmogaus prestižo paniekinimas. Įžeidimo atveju neigiamai, nepadoriai, užgauliai formuojamas atsiliepimas apie žmogaus asmenybę, jo savybes. Ar veiksmas, įvertinimas yra įžeidžiantys, sprendžia pats nukentėjusysis. Pats užgaulumas suprantamas kaip veiksmai ar vertinimai, akivaizdžiai prieštaraujantys įprastoms elgesio taisyklėms, bendražmogiškos moralės reikalavimams. Užgauliu laikomas toks elgesys, kuriuo šiurkščiai pažeidžiamas kito žmogaus orumas. Taigi, įžeidimas siejamas su užgauliu žmogaus, jo garbės ir orumo pažeminimu, t. y. siekiu paniekinti asmenį, pakirsti pasitikėjimą jo reputacija. Įžeidimas yra padaromas tiesiogine tyčia, tai yra kaltininkas viešai nepadoriai apibūdindamas asmenį suvokia, kad užgauliai žemina nukentėjusįjį, ir to nori. Šis nusikaltimas gali būti padaromas tik viešu įžeidimu, t. y. kai tai padaroma kitų asmenų akivaizdoje, jiems matant, girdint arba per visuomenės informavimo priemones, spaudinyje, internete.

18V. S. nukentėjusįjį A. D. įžeidė, pažeminant jį televizijos laidoje išsakytais aiškiai žeminančio pobūdžio teiginiais, kaip antai jis buvo išvadintas „vagimi“, „amžinu banditu“, „pijoku“. Apylinkės teismas pagrįstai nusprendė, kad tokie nukentėjusiajam išsakyti žodžiai nurodo kaltinamosios siekį užgauliai pažeminti jį kaip asmenybę. Nors apylinkės teismas dėl šios nusikalstamos veikos plačiau nepasisakė, tačiau kad A. D. tokiais V. S. veiksmais buvo įžeistas viešai, nėra jokių abejonių. Įžeidimas yra viešas, kai tai padaroma kitų asmenų akivaizdoje, jiems matant, girdint arba per visuomenės informavimo priemones. Įžeidimo turinį sudaro neigiamas nepadorus žmogaus įvertinimas, žeminantis žmogų jo paties ar kitų akyse. Nustatyta ir įrodyta, kad V. S. nukentėjusįjį įžeidinėjo per visuomenės informavimo priemonę – TV 3 televizijos laidoje „Akistata“, todėl teisėjų kolegijai nekyla abejonių, jog nuteistoji per televizijos laidą, kurią mato daugelis žmonių, išvadindama A. D. „amžinu banditu“, „vagimi“, „pijoku“, neabejotinai įžeidė, aiškiai nepadoriai pažemino jį, todėl jos nusikalstami veiksmai tinkamai kvalifikuoti pagal BK 155 str. 1 d.

19Atsižvelgiant į aukščiau išsakytus motyvus, gynėjos advokatės skundo argumentai, kad V. S. neteisingai nuteista pagal du straipsnius, nors padarė vieną nusikalstamą veiką – šmeižimą, nepagrįsti. Šiuo aspektu pažymėtina tai, kad šmeižimas nuo įžeidimo yra atribojamas pagal objektyviuosius požymius. Šios veikos skiriasi tuo, kad šmeižimo atveju paprastai nenurodomi konkretūs faktai, neigiamai apibūdinantys nukentėjusįjį, o neigiamai atsiliepiama apie nukentėjusiojo asmenybę, jo savybes, bruožus ir pan., tuo pažeminant nukentėjusįjį kitų žmonių akyse, kartu pažeidžiant jo orumą, paskleidžiant tikrovės neatitinkančią informaciją (šiuo atveju tai „amžinas banditas“, „pijokas“, „vagis“). Įžeidimas siejamas su užgauliu žmogaus, jo garbės ir orumo pažeminimu, t. y. siekiu paniekinti asmenį, pakirsti pasitikėjimą jo reputacija. Įžeidimas yra padaromas tiesiogine tyčia, tai yra kaltininkas viešai nepadoriai apibūdindamas asmenį suvokia, kad užgauliai žemina nukentėjusįjį, ir to nori. Šis nusikaltimas gali būti padaromas tik viešu įžeidimu, t. y. kai tai padaroma kitų asmenų akivaizdoje, jiems matant, girdint arba per visuomenės informavimo priemones, spaudinyje, internete. Šioje byloje nenuginčijamai nustatyta, kad V. S., viešai pateikdama tikrovės neatitinkančią informaciją, apšmeižė nukentėjusįjį TV 3 rodytoje laidoje, tokiu būdu užgauliai jį pažeminant kitų asmenų akivaizdoje.

20Nepagrįstai apeliantė skundžiasi dar ir dėl to, kad apylinkės teismas klaidingai sutapatino abi nusikalstamas veikas, kurių padarymu pripažino V. S. kalta. Kaltinamoji kalta pripažinta pagal atskirus baudžiamojo įstatymo specialiosios dalies straipsnius, tik bausmė jai paskirta, vadovaujantis esant idealiajai nusikalstamų veikų sutapčiai skiriamos bausmės taisyklėmis. Sutinkamai su BK 63 str. 5 d. 1 p., esant idealiajai nusikalstamų veikų sutapčiai, bausmė skiriama taikant apėmimo būdą, griežtesne bausme apimant švelnesnę.

21Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką ideali nusikalstamų veikų sutaptis paprastai konstatuojama tada, kai asmuo viena veika padaro du ar daugiau nusikaltimų ar baudžiamųjų nusižengimų, numatytų skirtingose BK specialiosios dalies straipsniuose. Tai reiškia, kad išsamus vieningą veiką sudarančių faktų visumos teisinis įvertinimas neišvengiamai reikalauja taikyti daugiau negu vieną, t. y. dvi ar daugiau nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėčių, iš kurių kiekviena turi skirtingą, savarankišką raišką baudžiamojo įstatymo tekste. Konkrečiu atveju nustačius, kad yra būtent ideali nusikalstamų veikų sutaptis, už kiekvieną šių veikų paskirtos bausmės subendrinamos apėmimo būdu. Taigi, pirmosios instancijos teismas šioje byloje priėmė teisingą procesinį sprendimą ir pagrįstai bausmę V. S. paskyrė vadovaudamasis bausmių subendrinimo taisyklėmis, esant idealiajai nusikalstamų veikų sutapčiai, kas, beje, yra lengvesnė teisinė padėtis nuteistajai, nei skiriant bausmę, esant realiajai nusikalstamų veikų sutapčiai.

22Visa tai įvertinus, nėra pagrindo abejoti apylinkės teismo priimto nuosprendžio teisėtumu, V. S. baudžiamoji byla išnagrinėta išsamiai ir nešališkai, tinkamai įvertini surinkti įrodymai, teisingai kvalifikuoti jos veiksmai pagal BK 154 str. 2d. ir 155 str. 1 d. Apylinkės teismo nuosprendyje išdėstyti įrodymai ir jais remiantis padarytos faktines aplinkybes atitinkančios išvados kolegijai abejonių nekelia. Todėl nuteistosios V. S. gynėjos advokatės apeliacinio skundo argumentais keisti ar naikinti apylinkės teismo nuosprendį įstatyminio pagrindo nėra.

Rezoliucinė dalis

Nutarė

24Nuteistosios V. S. gynėjos advokatės S. Č. apeliacinį skundą atmesti.