Kauno apylinkės teismo nutartis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos akcinės bendrovės „Kauno energija“ pareiškimą dėl termino kreditoriaus reikalavimams pareikšti atnaujinimo, suinteresuoti asmenys: Kauno miesto savivaldybė, Lietuvos Respublika, atstovaujama valstybės įmonės „Turto bankas“, Lietuvos Respublika, atstovaujama Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

pareiškimas netenkinamas.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų: Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo, priskaitymų apmokėjimo žiniaraščio, nustatyta, jog pareiškėja AB „Kauno energija“ teikė šilumos energiją butui, esančiam adresu (duomenys neskelbtini), kuris nuosavybės teise priklauso Kauno miesto savivaldybei, nuo 1998 m. gruodžio 21 d. butas išnuomotas N. S.. N. S. (duomenys neskelbtini). Pareiškėja ketina reikšti reikalavimą N. S. teisių perėmėjams dėl 359,30 Eur skolos už laikotarpiu nuo 2017 m. rugsėjo 1 d. iki 2018 m. spalio 3 d. tiektą šilumos energiją ir dėl Kauno apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 5 d. sprendimu už akių civilinėje byloje Nr. 2-29274-955/2017 AB „Kauno energija“ priteistos ir likusios neišieškotos 555,11 Eur skolą, 32,71 Eur žyminio mokesčio, 59,22 Eur palūkanų, taip pat 32,00 Eur antstolio vykdymo išlaidų, iš viso – 1 038,34 Eur dydžio reikalavimą. 2019 m. sausio 16 d., 2019 m. kovo 14 d. Testamentų registro duomenimis N. S. palikimas nepriimtas. VĮ Regitra duomenimis N. S. vardu nėra registruotų transporto priemonių, palikėja turėjo sąskaitą AB Swedbank, jos atžvilgiu buvo vykdomi išieškojimai antstolio Regimanto Budreikos kontoroje išieškotojos AB „Kauno švara“ naudai, antstolės Audronės Adomaitienės kontoroje išieškotojos AB „Kauno energija“ naudai.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.63 straipsnio 1 dalį, palikėjo kreditoriai turi teisę per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos pareikšti reikalavimus priėmusiems palikimą įpėdiniams, testamento vykdytojui arba palikimo administratoriui arba pareikšti teisme ieškinį dėl paveldimo turto. Pagal CK 5.63 straipsnio 4 dalį, teismas gali atnaujinti šio straipsnio 1 dalyje numatytą terminą, jeigu terminas buvo praleistas dėl svarbių priežasčių ir nuo palikimo atsiradimo dienos nepraėjo daugiau kaip treji metai.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad nepriklausomai nuo to, ar po palikėjo mirties palikimas pereina valstybei, ar jį paveldi kiti įpėdiniai, kreditorius, praleidęs CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą ir siekdamas savo reikalavimo patenkinimo iš palikėjo turto, turi teisę kreiptis į teismą, prašydamas atnaujinti šį terminą, o teismas turi tokį prašymą nagrinėti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 576–578 straipsniuose (bylos dėl praleisto įstatymų nustatyto termino atnaujinimo) nustatyta tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2014 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-18/2014).

Sprendžiant klausimą dėl termino atnaujinimo kreditorių reikalavimams pareikšti, turi būti sistemiškai ir individualiai vertinamos byloje nustatytos aplinkybės, leidžiančios pagrįsti ne tiek nežinojimą apie skolininko mirtį, kiek nesidomėjimą skolininku ir skolos išieškojimo procesu. Svarbia įstatyme nustatyto termino praleidimo priežastimi laikytinos tik termino eigos metu buvusios aplinkybės, nepriklausančios nuo terminą praleidusio asmens valios ir objektyviai sutrukdžiusios jam laiku pačiam ar per atstovą atlikti teisinį veiksmą, kuriam nustatytas terminas, pvz., nenugalimos jėgos aplinkybės, ūmios ligos, teismų ar kitų valstybės institucijų veiksmai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. balandžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-176-701/2015). Kreditoriai, buvę neaktyvūs ar dėl kitų priežasčių praleidę šiuos terminus, praranda galimybę įgyvendinti savo teises prieš palikimą priėmusius įpėdinius, o šie užsitikrina, kad atsakys tik už tokias palikėjo skolas, kurios paaiškėjo per įstatymo nustatytą terminą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2012 m. lapkričio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-523/2012). Taigi, kai kreditorius pareiškia reikalavimą palikimą priėmusiems įpėdiniams, praleidęs įstatyme nustatytą trijų mėnesių terminą, teismui svarbu nustatyti, dėl kokių priežasčių šis terminas praleistas ir ar jos gali būti pripažįstamos svarbiomis, sudarančiomis pagrindą atnaujinti terminą.

Skolininko pareiga mokėti kas mėnesį įmokas suponuoja būtinybę kreditoriui bent periodiškai domėtis šios pareigos tinkamu atlikimu, būti atidžiam, valdyti informaciją apie skolininką, kuri leistų kreditoriui visais atvejais įstatymų nustatytais terminais atlikti jam tenkančias civilines teisines pareigas, pvz., nustatytas CK 5.63 straipsnio 1 dalyje, ar įgyvendinti teises (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2017 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-436-611/2017).

Nustatyta, jog palikėja N. S. mirė (duomenys neskelbtini), todėl įstatyme numatytas trijų mėnesių terminas baigėsi 2019 m. sausio 3 d. (CK 5.63 straipsnio 1 dalis). Byloje nėra duomenų, pagrindžiančių tai, kad per laikotarpį nuo 2018 m. spalio 3 d. iki 2019 m. sausio 3 d. egzistavo aplinkybės, nepriklausančios nuo pareiškėjos valios ir objektyviai sutrukdžiusios jai laiku pačiai ar per atstovą pareikšti reikalavimą palikėjos įpėdiniams. Testamentų registro duomenimis mirusiosios palikimo per įstatyme nustatytą terminą niekas nepriėmė, tokiu atveju, vadovaujantis CK 5.62 straipsnio 1 dalies 3 punktu, paveldimas turtas paveldėjimo teise pereina valstybei, nepriklausomai nuo to, ar yra paduotas atitinkamos valstybinės institucijos pareiškimas dėl palikimo priėmimo. Nepakankamas skaičius darbuotojų, administruojančių vartotojų skolas, yra subjektyvi ir nuo pareiškėjos valios bei atitinkamų sprendimų priklausanti aplinkybė. Bylos duomenys rodo, jog pareiškėja nuo deklaruojamo 346,84 EUR įsiskolinimo už šilumos energiją atsiradimo dienos 2017 m. rugsėjo 1 d. iki 2018 m. spalio 3 d., t. y. daugiau kaip vienerius metus, apskritai nesiėmė jokių aktyvių veiksmų, siekiant įstatymo nustatyta tvarka apginti savo teises. Teismui nepateikti įrodymai, patvirtinantys tai, kad pareiškėja buvo aktyvi ir vykdymo procesuose, domėjosi skolos išieškojimo eiga. Pareiškėjai, kaip pelno siekiančiai įmonei, taikomi aukštesni rūpestingumo, atidumo, organizuotumo standartai, todėl pareiškėja turi kontroliuoti, kad vartotojai už suteiktas paslaugas atsiskaitytų nustatytais terminais, o neatsiskaitymo atveju imtis priemonių skolai atgauti arba prisiimti riziką dėl skolos neišieškojimo (Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2018 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-1590-577/2018).

Teismas sprendžia, kad pareiškėja neįrodė, jog terminą pareikšti kreditoriaus reikalavimui N. S. palikimą priėmusiems įpėdiniams ji praleido dėl objektyvių, nepriklausančių nuo jos valios priežasčių, todėl pareiškimas netenkinamas (žr., pvz., Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2018 m. lapkričio 15 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2S-2080-260/2018, 2019 m. sausio 29 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2S-382-273/2019, 2019 m. balandžio 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2S-786-480/2019).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290–292 straipsniais, 442 straipsnio 13 punktu, 576–578 straipsniais,

nutaria:

pareiškimo netenkinti.

Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo jos priėmimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.