Kauno apylinkės teismo nutartis

2024-08-14 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. II-723-1132/2024

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2024-08-14
Bylos Nr.
II-723-1132/2024
Teisminio proceso Nr.
4-69-3-00505-2024-0
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Vilma Tamošaitienė
Pareiškėjas
L. S.
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla
Nr. II-723-1132/2024
Teisminio proceso Nr. 4-69-3-00505-2024-0Procesinio sprendimo kategorijos: 16.9.8; 21.10.4 (S)
KAUNO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2024 m. rugpjūčio 14 d.Kaunas
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja Vilma Tamošaitienė,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo L. S. skundą dėl Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiosios tyrėjos M. M. 2024 m. balandžio 22 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) administracinio nusižengimo byloje (ROIK (duomenys neskelbtini)) dalyje dėl specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – ir Institucija) vyriausiosios tyrėjos M. M. 2024 m. balandžio 22 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) administracinio nusižengimo byloje (toliau – ir skundžiamas nutarimas) L. S. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 424 straipsnio 3 dalį 300 eurų bauda bei paskirta administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimas 6 (šešiems) mėnesiams, dėl to, kad jis 2024 m. balandžio 6 d. 16.20 val. (duomenys neskelbtini), vairavo transporto priemonę neturėdamas teisės vairuoti transporto priemonių.

Skundžiamame nutarime nurodyta, kad tokiais veiksmais L. S. pažeidė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950, patvirtintų Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 14 punkto reikalavimus.

Šalies argumentai

Pareiškėjas L. S. (toliau – ir pareiškėjas) pateikė skundą, kuriuo prašo panaikinti arba sutrumpinti specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimą, paliekant arba padidinant piniginę baudą.

Pareiškėjas skunde nurodo, kad prisipažįsta padaręs pažeidimą, kaltės neginčija ir nuoširdžiai dėl to gailisi. Šį nusižengimą padarė nežinodamas, kad teisė vairuoti jam buvo atimta už tai, kad vairuodamas naudojosi mobiliojo ryšio priemone po to, kai nesumokėjo jam paskirtų baudų. Baudų nesumokėjo, kadangi tuo metu neturėjo finansinių galimybių to padaryti. Prieš padarant šį nusižengimą buvo pradėjęs dalimis antstoliams mokėti baudas, o tik atsiradus galimybei sumokėjo viską iš karto. Vairuotojo pažymėjimas jam yra reikalingas, nes teikia subrangos paslaugas pagal sutartį ir tai yra vienintelis jo pajamų šaltinis. Kadangi paslaugas teikia (duomenys neskelbtini), o yra iš (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) nuomojasi būstą pagal sutartį iki 2024 m. lapkričio 1 d. adresu (duomenys neskelbtini). Taip pat padeda (duomenys neskelbtini) gyvenančiai močiutei R. V., kuri globoja ir rūpinasi jo pusbroliu, anūku A. G.. A. G., kuriuo rūpinasi močiutė, serga epilepsija ir turi neįgalumą, jam nuolat reikalingi tyrimai bei apsilankymai gydymo įstaigose, o kaime, kuriame gyvena močiutė yra labai sudėtinga surasti ir pasisamdyti vairuotoją, kuris nuvežtų į gydymo įstaigas, apsipirkti ir kt. Kol jis turėjo vairuotojo pažymėjimą šiais dalykais pasirūpindavo pats.

Atsiliepimas

Institucija atsiliepimu prašė skundo netenkinti, skundžiamą nutarimą nepakeistą palikti ir nurodė, kad pareiškėjui administracinio nusižengimo byloje ROIK (duomenys neskelbtini) dėl įvykdyto ANK 417 straipsnio 3 dalies nusižengimo nuo 2023 m. gruodžio 24 d. iki 2024 m. vasario 23 d. buvo atimta teisė vairuoti transporto priemones. Pasibaigus nustatytam terminui asmuo neįvykdė Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo reglamentuotų sąlygų (neužbaigė papildomų vairuotojų mokymo) ir jam teisė vairuoti transporto priemones nebuvo sugrąžinta. 2024 m. balandžio 6 d. 16.20 val. pareiškėjas dalyvavo viešajame eisme vairuodamas transporto priemonę, neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones.

L. S., norėdamas naudotis teise vairuoti transporto priemones, privalėjo išmanyti Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymą, KET ir jų laikytis, norėdamas, kad jam būtų sugrąžinta teisė vairuoti transporto priemones, vadovaujantis Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 24 straipsnio 3 dalimi, turėjo nustatyta tvarka užbaigti papildomą vairuotojų mokymą, tačiau to nepadarė.

Vairavimas neturint teisės vairuoti transporto priemones yra labai pavojingas kitų eismo dalyvių atžvilgiu. L. S. buvo paskirta minimali bauda ir paskirta administracinio poveikio priemonė, minimaliam sankcijoje numatytam terminui. Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatos gali būti taikomos tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius kaltininko asmenybę ir jo padarytą pažeidimą apibūdinančias aplinkybes, rodančias, kad sankcijoje numatytos nuobaudos skyrimas šiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant. Savo skunde pareiškėjas nepateikė jokių išimtinių aplinkybių, kuriomis remiantis, šioje byloje jam galėtų būti taikomos ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatos. Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo turėjo įvertinti ir numatyti savo priešingo teisei veikimo pasekmes dar prieš darant nusižengimą, todėl padarius jį privalo prisiimti neigiamus tokio elgesio padarinius. L. S. paskirta administracinė nuobauda individualizuota tinkamai, atitinkanti padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pavojingumo laipsnį, pažeidėjo asmenybę, teisingumo ir protingumo kriterijus.

2024 m. birželio 20 d. teismo posėdžio metu L. S. paaiškino, kad supranta jog padarė pažeidimą, tačiau jis nežinojo, kad jam buvo atimta teisė vairuoti. Kai pareigūnai jį sustabdė dėl to, kad vairuodamas automobilį naudojosi telefonu, manė, kad jam bus atimta teisė vairuoti transporto priemones, nes tai jau buvo trečias analogiškas pažeidimas, tačiau pareigūnas paaiškino, kas bus tik bauda. Gavęs protokolą su administraciniu nurodymu, siūlomos sumokėti pinigų sumos nesumokėjo, nes tuo metu dėl sunkios finansinės padėties neturėjo galimybių tą padaryti. Planavo baudą sumokėti, kai užsidirbs. Gavęs protokolą buvo susijaudinęs, todėl neskaitė protokolo. Pranešimo apie bylos nagrinėjimo laiką ir vietą negavo, t. y. fizinio laiško negavo, o VMI pranešimų netikrino, ar gavo pranešimą elektroniniu paštu – nežino, todėl apie bylos nagrinėjimą nežinojo ir daugiau į policiją nesikreipė. Apie tai, kad jam yra atimta teisė vairuoti sužinojo iš pareigūno, kuris jį sustabdė 2024 m. balandžio 6 d. Tą pačią dieną jis patikrino VMI pranešimus ir pamatė visus jam anksčiau siųstus laiškus apie paskirtas baudas. Savo elektroninio pašto adresą tikrina, tačiau nepastebėjo iš VMI ar policijos siunčiamų laiškų. Neprisimena ar elektroniniu paštu yra gavęs policijos siunčiamus laiškus, laiškas galėjo būti atsiųstas, tačiau jo nepastebėjo. Jis galėjo tiesiog praleisti policijos siunčiamus laiškus ir jų nepasitikrinti, kadangi tą elektroninio pašto adresą visur nurodo. Kadangi užsiima individualia veikla, užsiima statybos darbais, jam yra reikalinga teisė vairuoti. Šiuo metu gali užsidirbti, bet nežino, kiek ilgai tai tęsis, nes dirba statybose, o reikia persivežti įrankius ir medžiagas. Be to, teisė vairuoti reikalinga nuvežti močiutę ir negalią turintį pusbrolį į gydymo įstaigas ar į parduotuvę apsipirkti bei padėti su namų ūkio darbais (b. l. 38–39).

Šalies argumentai

Pareiškėjas L. S. į 2024 m. liepos 31 d. teismo posėdį neatvyko, apie teismo posėdžio laiką ir vietą jam pranešta tinkamai ir laiku, prašymų atidėti bylos nagrinėjimą negauta, susisiekus su pareiškėju telefonu, prašė bylą nagrinėti jam nedalyvaujant (b. l. 53).

Atsiliepimas

Institucijos atstovas 2024 m. birželio 20 d. ir 2024 m. liepos 31 d. teismo posėdžiuose nedalyvavo, apie teismo posėdžių laiką ir vietą pranešta tinkamai, atsiliepimu prašė bylą nagrinėti Institucijos atstovui nedalyvaujant, todėl byla išnagrinėta Institucijos atstovui nedalyvaujant (b. l. 19–22, 53).

Kadangi į 2024 m. liepos 31 d. teismo posėdį neatvyko pareiškėjas ir Institucijos atstovas, kaip jau minėta, jiems apie posėdį buvo pranešta tinkamai ir laiku, prašė bylą nagrinėti jiems nedalyvaujant, teismas nutarė bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka pareiškėjui ir Institucijos atstovui nedalyvaujant (b. l. 53).

Skundas netenkinamas.

Motyvuojamoji dalis

ANK 641 straipsnyje numatyta, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus ir (ar) ją paskyrė institucija, turinti teisę spręsti tos kategorijos bylas, laikantis įstatymo nustatytos bylos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai jame padarytos išvados dėl administracinio nusižengimo įvykio, traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens kaltumo, jam paskirtos nuobaudos ir kitų nutarime sprendžiamų klausimų pagrįstos ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 9 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-14-139/2016).

Iš bylos medžiagos nustatyta, kad L. S. 2024 m. balandžio 6 d. administracinio nusižengimo protokolas surašytas dėl to, kad jis 2024 m. balandžio 6 d. 16.20 val. (duomenys neskelbtini), X: (duomenys neskelbtini), Y: (duomenys neskelbtini), vairavo transporto priemonę neturėdamas teisės vairuoti transporto priemonių (administracinio nusižengimo bylos, b. l. 6–7).

Skundžiamu nutarimu L. S. nubaustas pagal ANK 424 straipsnio 3 dalį 300 eurų bauda ir paskirta administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimas 6 (šešiems) mėnesiams dėl to, kad jis 2024 m. balandžio 6 d. 16.20 val. (duomenys neskelbtini), vairavo transporto priemonę neturėdamas teisės vairuoti transporto priemonių. Tokiais veiksmais pažeidė KET 14 punkto reikalavimus (administracinio nusižengimo bylos, b. l. 1–4).

Pagal ANK 424 straipsnio 3 dalį transporto priemonių vairavimas neturint teisės jas vairuoti ar neturint teisės vairuoti šios rūšies transporto priemones arba transporto priemonės vairavimas, kai vairuojančiam asmeniui sustabdyta teisė vairuoti transporto priemones, užtraukia baudą nuo 300 iki 450 eurų. ANK 424 straipsnio 7 dalyje nurodyta, kad už šio straipsnio 3 ar 4 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo 6 mėnesių iki 1 metų.

Ginčo dėl administracinio nusižengimo padarymo ir pareiškėjo kaltės nėra, skundu iš esmės prašoma panaikinti arba sutrumpinti nutarimu paskirtą administracinio poveikio priemonę – specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimą 6 mėnesiams, paliekant galioti piniginę baudą.

Pagal ANK 34 straipsnio 6 dalį, teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas) kiekvieną savo sprendimą privalo motyvuoti.

Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad taikant ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas administracinė nuobauda gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-4-2011, Nr. 2AT-7-4-2013, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-54-489/2018). Administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-38-895/2019, Nr. 2AT-28-303/2020).

Pareiškėjas skunde ir teismo posėdžio metu paaiškino, kad jis nežinojo neturintis teisės vairuoti transporto priemonių, policijos elektroniniu paštu siunčiamų dokumentų galėjo nepastebėti. Transporto priemonė jam yra reikalinga darbinių funkcijų vykdymui bei padedant rūpintis močiute bei neįgaliu giminaičiu.

Pasisakant dėl pareiškėjo teiginių, kad jis nežinojo neturintis teisės vairuoti transporto priemonių pažymėtina, kad 2023 m. spalio 20 d. administracinio nusižengimo protokolas (ROIK (duomenys neskelbtini)) pareiškėjui buvo įteiktas pasirašytinai (b. l. 50), protokole buvo nurodytas bylos nagrinėjimo laikas ir vieta, išaiškintos administracinio nurodymo neįvykdymo teisinės pasekmės. Taigi nėra jokio pagrindo teigti, kad pareiškėjas nežinojo apie siūlomos sumokėti baudos dydį bei terminą ir bylos nagrinėjimo laiką, kadangi apie tai jis buvo informuotas pasirašytinai. 2023 m. gruodžio 4 d. nutarimas administracinio nusižengimo byloje pareiškėjui išsiųstas 2023 m. gruodžio 4 d. jo nurodytu elektroninio pašto adresu (duomenys neskelbtini) ir pristatytas 2023 m. gruodžio 4 d. 12.06 val. Taigi šiuo atveju procesiniai dokumentai pareiškėjui L. S. buvo išsiųsti ANK 573 straipsnyje nustatyta tvarka elektroniniu paštu, kuris nurodytas Lietuvos Respublikos gyventojų registre ar valstybės informacinėse sistemose ar registruose, kurie naudojami elektroniniu būdu teikiamoms paslaugoms gauti ar prievolėms įvykdyti, kas laikytina tinkamu įteikimu. Nors pareiškėjas teigė negavęs paminėto nutarimo administracinio nusižengimo byloje ROIK (duomenys neskelbtini), tačiau kategoriškai to patvirtinti negalėjo, teigė, kad siunčiamų procesinių dokumentų galėjo ir nepastebėti, neperskaityti, praleisti, nes elektroninio pašto adresą nurodo visur, taigi pareiškėjo teiginiai, kad jis galėjo gauti, tačiau nepastebėti ir neperskaityti jam siunčiamų procesinių dokumentų, rodo jo nerūpestingumą. Be to, teismui padarius pertrauką ir pasiūlius pareiškėjui pateikti duomenis apie paminėto nutarimo (ne)gavimą, pareiškėjas teismui jokių duomenų nepateikė. Tuo tarpu iš administracinio nusižengimo byloje esančio tarnybinio pranešimo nustatyta, kad L. S. su pažeidimu sutiko, aplinkybių, kad L. S. būtų nežinojęs, jog jam atimta teisė vairuoti transporto priemones, tarnybiniame pranešime neužfiksuota, tokių aplinkybių nenurodyta ir protokole esančiame pareiškėjo ranka įrašytame paaiškinime.

Visų pirma pažymėtina, kad pareiškėjo prisipažinimas padarius nusižengimą nelaikytina esmine aplinkybe sprendžiant dėl administracinio poveikio priemonių parinkimo. Tuo tarpu būtinumas turėti teisę vairuoti transporto priemones dėl asmeninio pobūdžio aplinkybių teismų praktikoje išskirtine aplinkybe taip pat nelaikomas (Kauno apygardos teismo 2016 m. kovo 3 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. ATP-225-530-2016; Kauno apygardos teismo 2016 m. rugsėjo 12 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. ATP-773-290/2016; Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. vasario 2 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. ATP-89-651/2017, Kauno apygardos teismo 2018 m. sausio 12 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-37-530/2018). Pareiškėjas, žinodamas, kad teisė vairuoti transporto priemones yra būtina darbinių funkcijų vykdymui, šeimos poreikių tenkinimui, turėjo būti suinteresuotas nedaryti nusižengimų, kurie galėtų lemti šios specialiosios teisės netekimą.

Teismas sutinka, kad teisės vairuoti transporto priemones atėmimas gali apsunkinti pareiškėjo darbinių funkcijų vykdymą, tačiau ši aplinkybė nelaikytina išskirtine, suteikiančia pagrindą neskirti administracinio poveikio priemonės ar ją švelninti. Pareiškėjas gali naudotis viešuoju transportu, pavežėjų paslaugomis, kitų asmenų pagalba, todėl akivaizdu, kad pareiškėjo galimybės dirbti ir gauti pajamų šiuo atveju nėra ypatingai apsunkintos, juolab, kad pareiškėjo darbinė veikla nėra tiesiogiai susijusi su transporto priemonių vairavimu. Pareiškėjas skunde ir teismo posėdžio metu nurodė, kad teisė vairuoti yra reikalinga padedant močiutei ir neįgaliam giminaičiui. Sutiktina, jog laikinai atėmus teisę vairuoti transporto priemones, pareiškėjo artimieji patirs tam tikrų nepatogumų. Visgi, šios aplinkybės pareiškėjui buvo žinomos ir prieš darant nusižengimą, kuris lėmė teisės vairuoti transporto priemones atėmimą, todėl jis turėjo būti ypatingai suinteresuotas nedaryti administracinio nusižengimo, kuris galėtų lemti teisės vairuoti transportą atėmimą, tačiau taip nesielgė. Be to, byloje nėra pateikta duomenų, kad pareiškėjo artimieji negalėtų pasinaudoti viešuoju transportu ar kitų asmenų pagalba vykstant į medicinos įstaigas.

Formuojamoje teismų praktikoje ne kartą yra išaiškinta, kad skiriama administracinė nuobauda (administracinio poveikio priemonė) turi nubausti teisės pažeidėją, sukelti teisės pažeidėjui neigiamas pasekmes, o tokių pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą (administracinio poveikio priemonę), kadangi neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto, įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas ir nustatant už jas konkrečias sankcijas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-5-303/2017, 2AT-39-1073/2019).

Pareiškėjas, žinodamas, kad teisė vairuoti transporto priemones yra svarbi jo ir jo šeimos narių poreikiams tenkinti, nebuvo pakankamai atidus ir rūpestingas, todėl administraciniu nusižengimu patirtos pasekmės yra adekvačios padaryto nusižengimo pavojingumui. Tai, kad L. S., nesilaikydamas visuomenėje priimtų normų, elgdamasis itin lengvabūdiškai pablogino savo padėtį, yra tik jo paties netinkamo ir neatsakingo elgesio rezultatas. Be to, iš administracinių nusižengimų registro išrašo už 5 metus matyti, kad pareiškėjas yra ne kartą baustas administracine tvarka, išimtinai už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, kas rodo, kad jis nėra itin drausmingas ir pavyzdingas vairuotojas.

Pareiškėjas L. S. nenurodė jokių kitų lengvinančių ar išskirtinai teigiamai jį charakterizuojančių savybių, nepateikė ir jokių kitų išimtinių aplinkybių, dėl kurių galėtų būti netaikoma ar švelninama jam paskirta nuobauda. Teismas, įvertinęs bylos medžiagą, padaryto administracinio nusižengimo pobūdį ir padarymo aplinkybes, pareiškėjo skunde išdėstytas aplinkybes, daro išvadą, kad šiuo atveju nustatytos aplinkybės nėra laikytinos išskirtinėmis, rodančiomis, kad sankcijoje numatytos administracinės nuobaudos skyrimas L. S. prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams ir nesuteikia jokio teisinio pagrindo L. S. netaikyti nuobaudos ar ją sušvelninti. L. S. paskirtas minimalus galimos nuobaudos dydis ir administracinio poveikio priemonės terminas, todėl teismo vertinimu, administraciniu nusižengimu patirtos pasekmės yra adekvačios padaryto nusižengimo pavojingumui ir nelaikytinos asmens teises suvaržančiomis labiau, negu tai būtina administracinio poveikio priemonės tikslams, tiek nubaudimo, tiek prevenciniams, užtikrinti.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiosios tyrėjos M. M. 2024 m. balandžio 22 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) administracinio nusižengimo byloje (ROIK (duomenys neskelbtini)) palikti nepakeistą ir L. S. skundo netenkinti.

Administracinio nusižengimo bylos (ROIK (duomenys neskelbtini)) medžiagą, nutarčiai įsiteisėjus, grąžinti Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriui.

Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Kauno apylinkės teismą.

Teisėja Vilma Tamošaitienė