- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2013-06-11
- Bylos Nr.
- 1A-36-508-2013
- Teisminio proceso Nr.
- 1-98-1-00291-2011-5
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Egidijus Jonas Grigaravičius (pirm.), Svetlana Jurgaitienė, Kęstutis Dargužis
- Nuteistasis
- E. P., T. Š., T. P., D. Š., E.
- Advokatai
- Giedrė Kazakevičienė
- Kategorijos
Pranešėjas: E. J. Grigaravičius Baudžiamoji byla Nr.1A-36-508-2013
Teisėjas: S. Mikšys Teisminio proceso Nr. 1-98-1-00291-2011-5 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.14.12.;
2.1.7.1.; 2.1.7.4.; 2.4.6.3.1.; 2.4.6.3.2.;
2.4.6.3.3.; 2.4.6.4.1.; 2.4.7.
2013 m. birželio 11 d.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Egidijaus Jono Grigaravičiaus, teisėjų Kęstučio Dargužio, Svetlanos Jurgaitienės, sekretoriaujant Simonai Janulaitienei, Laimai Grėbliūnienei, Aušrinei Kudžmienei, dalyvaujant prokurorams Rimai Žaltauskaitei, Artūrui Bartusevičiui, nuteistiesiems E. P., T. Š., T. P., nuteistųjų E. P., T. Š., D. Š., T. P. gynėjams advokatams Giedrei Kazakevičienei, Nerijui Strazdui, Loretai Daukšienei, Ramutei Budrytei,
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų D. Š., T. Š., E. P. ir T. P. apeliacinius skundus dėl Jurbarko rajono apylinkės teismo 2012 m. liepos 10 d. nuosprendžio, kuriuo:
D. Š. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 22 str. 1 d., 189 str.1 d. (pasikėsinimas įsigyti automobilį „VW Caravelle“, pavogtą Vokietijoje) laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams. Vadovaujantis BK 75 str., bausmės vykdymas atidėtas 1 (vieneriems) metams 6 mėnesiams, įpareigojant nuteistąjį per bausmės vykdymo atidėjimo laiką neišvykti už gyvenamosios vietos rajono ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo. Vadovaujantis BK 71 str., D. Š. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė - įmoka į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą, tai yra nuteistasis įpareigotas per du mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo sumokėti į šį fondą 8 MGL (1040 Lt) dydžio įmoką;
T. Š. pripažintas kaltu ir nuteistas: pagal BK 189 str. 2 d. (dėl automobilio „Audi A4“, pavogto Vokietijoje, įgijimo, naudojimo ir realizavimo) laisvės atėmimu 2 (dvejiems) metams 1 mėnesiui; pagal BK 189 str. 1 d. (dėl automobilio „VW Touran“, pavogto Vokietijoje, įgijimo ir naudojimo) laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams 1 mėnesiui; pagal BK 189 str. 2 d. (dėl automobilio „VW Multivan“, pavogto Vokietijoje, įgijimo ir naudojimo) laisvės atėmimu 2 (dvejiems) metams 1 mėnesiui. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 d., 4 d., iš dalies bausmes sudėjus, paskirta subendrinta bausmė - laisvės atėmimas 2 (dvejiems) metams 9 mėnesiams. Vadovaujantis BK 64 str. 1 d., 3 d., prie šiuo nuosprendžiu paskirtosios bausmės iš dalies pridėjus Kauno apygardos teismo 2009-03-31 nuosprendžiu paskirtos neatliktos bausmės dalį, paskirta galutinė subendrinta bausmė - laisvės atėmimas 3 (trejiems) metams 6 mėnesiams, bausmę paskiriant atlikti pataisos namuose. T. Š. pagal BK 189 str. 2 d. (dėl automobilio „VW Multivan“, pavogto Vokietijoje, įgijimo, naudojimo ir realizavimo) išteisintas, neįrodžius, kad jis dalyvavo padarant šią nusikalstamą veiką (BPK 303 str. 5 d. 2 p.). Be to, T. Š. išteisintas ir pagal BK 22 str.1 d., 189 str. 2 d. (dėl pasikėsinimo įgyti Vokietijoje pavogtą automobilį „VW Caravelle“), neįrodžius, kad jis dalyvavo padarant šią nusikalstamą veiką (BPK 303 str. 5 d. 2 p.);
E. P. pripažintas kaltu ir nuteistas: pagal Lietuvos Respublikos BK 189 str. 2 d. (dėl automobilio „VW Multivan“, pavogto Vokietijoje, įgijimo, naudojimo ir realizavimo) laisvės atėmimu 2 (dvejiems) metams 1 mėnesiui; pagal BK 22 str. 1 d., 189 str. 2 d. (dėl pasikėsinimo įgyti Vokietijoje pavogtą automobilį „VW Caravelle“) laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams 6 mėnesiams; pagal BK 189 str. 2 d. (dėl automobilio „Audi A4“, pavogto Vokietijoje, įgijimo, naudojimo ir realizavimo) laisvės atėmimu 2 (dvejiems) metams 1 mėnesiui; pagal BK 189 str. 1 d. (dėl automobilio „VW Touran“, pavogto Vokietijoje, įgijimo ir naudojimo) laisvės atėmimu 9 mėnesiams; pagal BK 189 str. 2 d. (dėl automobilio „VW Multivan“, pavogto Vokietijoje, įgijimo ir naudojimo) laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams 3 mėnesiams. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 d., 4 d., iš dalies bausmes sudėjus, paskirta galutinė subendrinta bausmė - laisvės atėmimas 3 (trejiems) metams 6 mėnesiams. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 75 str., bausmės vykdymas atidėtas 3 (trejiems) metams, įpareigojant nuteistąjį per bausmės vykdymo atidėjimo laiką neišvykti už gyvenamosios vietos rajono ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 71 str., E. P. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė - įmoka į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą, tai yra nuteistasis įpareigotas per 5 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo įmokėti į šį fondą 25 MGL (3250 Lt) dydžio įmoką;
T. P. pripažintas kaltu ir nuteistas: pagal BK 189 str. 2 d. (dėl automobilio „VW Multivan“, pavogto Vokietijoje, įgijimo, naudojimo, realizavimo) laisvės atėmimu 2 (dvejiems) metams 1 mėnesiui; pagal BK 22 str. 1 d., 189 str. 2 d. (dėl pasikėsinimo įgyti Vokietijoje pavogtą automobilį „VW Caravelle“) laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams 6 mėnesiams; pagal BK 189 str. 2 d. (dėl automobilio „Audi A4“, pavogto Vokietijoje, įgijimo, naudojimo ir realizavimo) laisvės atėmimu 2 (dvejiems) metams 1 mėnesiui; pagal BK 189 str. 1 d. (dėl automobilio „VW Touran“, pavogto Vokietijoje, įgijimo ir naudojimo) laisvės atėmimu 9 mėnesiams; pagal BK 189 str. 2 d. (dėl automobilio „VW Multivan“, pavogto Vokietijoje, įgijimo ir naudojimo) laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams 3 mėnesiams. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 d., 4 d., iš dalies bausmes sudėjus, paskirta galutinė subendrinta bausmė - laisvės atėmimas 3 (trejiems) metams 6 mėnesiams. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 75 str., bausmės vykdymas atidėtas 3 (trejiems) metams, įpareigojant nuteistąjį per bausmės vykdymo atidėjimo laiką neišvykti už gyvenamosios vietos rajono ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 71 str., T. P. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė - įmoka į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą, tai yra nuteistasis įpareigotas per 5 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo įmokėti į šį fondą 25 MGL (3250 Lt) dydžio įmoką. T. P. pagal Lietuvos Respublikos BK 259 str. 2 d. išteisintas neįrodžius, kad jis dalyvavo padarant šią nusikalstamą veiką (BPK 303 str. 5 d. 2 p.).
Šiuo nuosprendžiu taip pat nuteisti D. A., A. B., tačiau jų atžvilgiu nuosprendis apeliacine tvarka neskundžiamas.
Aprašomoji dalis
nusta t ė:
E. P., T. P. nuteisti už tai, kad veikdami bendrininkų grupėje su nenustatytu asmeniu, Vokietijos Federacinėje Respublikoje nenustatytu laiku iš asmens, kuris galimai padarė nusikalstamą veiką Vokietijos Federacinėje Respublikoje, ir dėl šios nusikalstamos veikos Vokietijos Federacinėje Respublikoje gali būti atliekamas ikiteisminis tyrimas, įgijo žinomai nusikalstamu būdu gautą didelės vertės turtą - 2011m. gegužės 4 d. naktį Vokietijoje pagrobtą automobilį „VW Multivan“, v/n (duomenys neskelbtini), VIN (duomenys neskelbtini), 50080 Lt vertės, kuriuo 2011 m. gegužės 4 d. naudojosi Lietuvos Respublikos teritorijoje bei nenustatytu laiku ir nenustatytoje vietoje šį automobilį realizavo nenustatytam asmeniui.
E. P., D. Š., T. P. nuteisti už tai, kad, veikdami bendrininkų grupėje, Vokietijos Federacinėje Respublikoje nenustatytu laiku iš asmens, kuris galimai padarė nusikalstamą veiką Vokietijos Federacinėje Respublikoje, ir dėl šios nusikalstamos veikos Vokietijos Federacinėje Respublikoje gali būti atliekamas ikiteisminis tyrimas, pasikėsino įgyti žinomai nusikalstamu būdu gautą didelės vertės turtą – 2011 m. gegužės 4 d. naktį Vokietijoje pagrobtą automobilį „VW Caravelle“, VIN (duomenys neskelbtini), v/n (duomenys neskelbtini), 43720 Lt vertės, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl nuo jų valios nepriklausančių priežasčių, nes D. Š. buvo pradėtas persekioti Vokietijos Federacinės Respublikos policijos pareigūnų ir palikęs automobilį pabėgo.
E. P., T. P., T. Š. nuteisti už tai, kad veikdami bendrininkų grupėje su A. B., Vokietijos Federacinėje Respublikoje nenustatytu laiku iš asmens, kuris galimai padarė nusikalstamą veiką Vokietijos Federacinėje Respublikoje, ir dėl šios nusikalstamos veikos Vokietijos Federacinėje Respublikoje gali būti atliekamas ikiteisminis tyrimas, įgijo žinomai nusikalstamu būdu gautą didelės vertės turtą – 2011 m. gegužės 10-12 d. Vokietijos Federacinėje Respublikoje pagrobtą automobilį „Audi A4“, v/n (duomenys neskelbtini), VIN (duomenys neskelbtini), 80320 Lt vertės, kuriuo nuo 2011 m. gegužės 13 d. iki 2011 m. gegužės 15 d. naudojosi Lietuvos Respublikos teritorijoje, o 2011 m. gegužės 15 d. Tauragėje, tikslesnis laikas ir vieta nenustatyti, realizavo nenustatytam asmeniui.
E. P., T. P., T. Š. nuteisti už tai, kad, veikdami bendrininkų grupėje su D. A., Vokietijos Federacinėje Respublikoje nenustatytu laiku iš asmens, kuris galimai padarė nusikalstamą veiką Vokietijos Federacinėje Respublikoje, ir dėl šios nusikalstamos veikos Vokietijos Federacinėje Respublikoje gali būti atliekamas ikiteisminis tyrimas, įgijo žinomai nusikalstamu būdu gautą turtą – 2011 m. gegužės 21-22 d. Vokietijos Federacinėje Respublikoje pagrobtą automobilį „VW Touran“, v/n (duomenys neskelbtini), VIN (duomenys neskelbtini), 25660 Lt vertės, kuriuo nuo 2011 m. gegužės 22 d. iki 2011 m. gegužės 24 d. naudojosi Lietuvos Respublikos teritorijoje.
E. P., T. Š., T. P. nuteisti už tai, kad, veikdami bendrininkų grupėje su A. B., Vokietijos Federacinėje Respublikoje nenustatytu laiku iš asmens, kuris galimai padarė nusikalstamą veiką Vokietijos Federacinėje Respublikoje, ir dėl šios nusikalstamos veikos Vokietijos Federacinėje Respublikoje gali būti atliekamas ikiteisminis tyrimas, įgijo žinomai nusikalstamu būdu gautą didelės vertės turtą - 2011m. gegužės 23 d. Vokietijos Federacinėje Respublikoje pagrobtą automobilį „VW Multivan“, v/n (duomenys neskelbtini), VIN (duomenys neskelbtini), 37790 Lt vertės, kuriuo nuo 2011 m. gegužės 23 d. iki 2011m. gegužės 24 d. naudojosi Lietuvos Respublikos teritorijoje.
Šalies argumentai
Nuteistasis D. Š. apeliaciniu skundu prašo Jurbarko rajono apylinkės teismo 2012 m. liepos 10 d. nuosprendį panaikinti ir priimti jo atžvilgiu naują išteisinamąjį nuosprendį. Nurodo, kad teismas neatsižvelgė į jo duotus nuoseklius parodymus, kad 2011 m. gegužės 4 d. Vokietijos Federacinėje Respublikoje jis nebuvo, be to, byloje nėra surinkta šią aplinkybę patvirtinančių įrodymų. Su E. P., T. P. ir T. Š. jokios nusikalstamos veikos jis neplanavo ir nepadarė, iki teismo jų nepažinojo. Nuteistasis E. P. teismo posėdyje patvirtino, kad apeliantą pažįsta tik iš matymo, nuteistieji T. P. ir T. Š. teismo posėdžio metu kategoriškai patvirtino, kad su apeliantu ne tik kad nebendravo, bet netgi jo nepažinojo. Jokie tyrimai Vokietijoje dėl tariamai nuteistojo padarytų nusikalstamų veikų nėra atliekami, į apklausas Vokietijoje jis niekada nebuvo kviečiamas. Liudytojų A. D. ir A. N. parodymai vertintini kritiškai ir nuteistojo dalyvavimo nusikalstamose veikose neįrodo. Būtent, policijos pareigūnas A. D. teisme teigė, kad techninėmis priemonėmis buvo nustatyta, jog automobilį „VW Caravelle“ turėjo parvaryti D. Š., o „VW Multivan“ - nežinomas asmuo, tačiau įrodymų, kad pastarasis asmuo iš tikrųjų bandė parvaryti minėtą automobilį, nepateikė. Liudytojas A. N. nenurodė, kad būtent apeliantas būtų su juo važiavęs parvaryti automobilių į Vokietiją, tik užsiminė apie kartu į Vokietiją su juo važiavusį asmenį vardu D.. Teismo argumentas, kad nuteistojo tėvas R. Š. telefonu bendravo su E. P. ir minėjo vardą „D.“, apelianto nuomone, nesudaro pagrindo jo atžvilgiu priimti apkaltinamąjį nuosprendį. Teismas byloje esančius įrodymus vertino, nesiedamas jų su kitais duomenimis ir nevertindamas visų byloje esančių įrodymų kaip visumos, tuo pažeisdamas baudžiamojo proceso teisės normų reikalavimus, ir nepagrįstai nuteistąjį pripažino kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 22 str. 1 d., 189 str. 1 d.
Nuteistasis T. Š. apeliaciniu skundu prašo Jurbarko rajono apylinkės teismo 2012 m. liepos 10 d. nuosprendį panaikinti ir priimti jo atžvilgiu naują išteisinamąjį nuosprendį arba jam inkriminuotas nusikalstamas veikas (du epizodai) perkvalifikuoti iš BK 189 str. 2 d. į BK 189 str. 1 d. ir atitinkamai sušvelninti už šiuos nusikaltimus paskirtas bausmes bei galutinę subendrintą bausmę. Skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai įvertino byloje esančius įrodymus, netinkamai surašė apkaltinamąjį nuosprendį, taip pažeisdamas BPK 20 str. 3 d., 5 d., 305 str. 1 d. 2 p. nuostatas bei susiklosčiusią teismų praktiką. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nuteistojo teisme duotus parodymus įvertino kaip jo gynybinę taktiką, argumentuodamas tuo, kad jie neva nenuoseklūs, kadangi jo pirminiai parodymai tik neesminėse detalėse skyrėsi nuo duotųjų pirmosios instancijos teismui, be to, tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylą nagrinėjant teisme jis savo kaltę dėl inkriminuojamų nusikalstamų veikų neigė. Nuteistasis E. P. patvirtino, kad apeliantas jokiose nusikalstamose veikose nedalyvavo, ir kad byloje užfiksuotu telefono numeriu bendravo ne su juo, o su kitu asmeniu, kurio tapatybę bijo atskleisti. Kitas nuteistasis T. P. taip pat teigė, kad apeliantas jokiose nusikalstamose veikose nedalyvavo, dėl jo atsiradimo prie garažo aplinkybių davė iš esmės analogiškus parodymus, kaip ir apeliantas. Kiti byloje apklausti nuteistieji, vairavę vogtus automobilius, taip pat ir kiti liudytojai iš esmės nedavė jokių parodymų apie apelianto dalyvavimą kokiose nors nusikalstamose veikose, išskyrus liudytoją A. D., kurio parodymai negali būti pripažinti patikimais. Skundžiamame nuosprendyje teismas iš esmės nepateikė jokių aiškių argumentų, kodėl atmetami apelianto parodymai bei jį teisinantys nuteistųjų E. P. ir T. P. parodymai ir kodėl liudytojo A. D. parodymai laikomi patikimais.
Pirmosios instancijos teismas, pripažindamas nuteistąjį kaltu pagal BK 189 str. 2 d. dėl žinomai nusikalstamu būdu gauto automobilio „Audi A4“ įgijimo, naudojimo ir realizavimo, nepagrįstai rėmėsi liudytojo A. B. parodymais, kadangi jis nedavė visiškai jokių parodymų apie apelianto dalyvavimą šioje nusikalstamoje veikoje, jo parodymuose minimi kiti nuteistieji. Liudytojo A. D. parodymai neva jis apeliantą matė vairuojantį automobilį „Audi A4“, neįtikinami ir negali būti vertinami kaip patikimi, kadangi šis liudytojas kaip policijos pareigūnas koordinavo iš esmės visą ikiteisminį tyrimą bei iki ikiteisminio tyrimo atliktus operatyvinius veiksmus, dėl blogų tarpusavio santykių su apeliantu jis turi motyvą pastarąjį asmenį apkalbėti, be to, jo parodymai iš esmės neatitinka BPK 20 straipsnio 3 dalyje numatyto įrodymų sąsajumo principo. Nuosprendyje teismas pateikia konkrečius Vokietijoje dingusio automobilio identifikacinius duomenis (kėbulo numerį, valstybinius numerius), taip pat remiasi liudytojo A. D. parodymais, kad būtent šį automobilį apeliantas vairavo, tačiau šis liudytojas nematė ir negalėjo matyti automobilio kėbulo numerio ar kitų šią transporto priemonę identifikuojančių duomenų. Be to, liudytojas A. D. parodymus davė tik praėjus keliems mėnesiams nuo tos dienos, kada jis tariamai matė apeliantą vairuojantį „Audi A4“ automobilį, t. y. tik 2011 m rugsėjo 14 d. Byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių liudytojo A. D. parodymų dalį apie tai, kad jis 2011 m. gegužės viduryje prie Jurbarko autobusų stoties matė apeliantą vairuojantį prieš kelias dienas Vokietijoje pavogtą automobilį „Audi A4“ bei jį kitu automobiliu lydėjusį T. P., bandė juos persekioti savo automobiliu, informavo savo kolegas Jurbarke bei Tauragėje, buvo vykdomas „Audi A4“ automobilio persekiojimas, tačiau niekam jo sulaikyti nepavyko. Nors neva šis liudytojas jau 2011 m. gegužės mėnesio viduryje turėjo duomenų, kad apeliantas ir T. P. galimai įvykdė nusikalstamą veiką, susijusią su Vokietijoje pavogtu automobiliu „Audi A4“, tačiau tokie duomenys byloje atsirado tik 2011 m. rugsėjo mėnesį, o įtarimas dėl šio automobilio neteisėto įgijimo pareikštas ne 2011 m. gegužės 11 d., o tik 2011 m. gruodžio 2 d., tai yra prieš pat bylos perdavimą teismui. Iš bylos medžiagos matyti, kad automobilis „Audi A4“ Vokietijoje buvo pagrobtas 2011 m. gegužės 10 - 12 dienomis, liudytojas A. D. teigia, kad jau to mėnesio 15 d., t. y., kai jis neva matė apeliantą vairuojantį tokį automobilį, turėjo informaciją apie analogišką pagrobtą automobilį Vokietijoje, tačiau tokių jo parodymų taip pat nepatvirtina jokie bylos duomenys, juolab, kad informacija apie pagrobtą Vokietijoje automobilį „Audi A4“ gauta gerokai vėliau nei 2011 m. gegužės 15 d. Telekomunikacijų tinklais perduodamos informacijos kontrolės protokole užfiksuotas trumpąsias tekstines žinutes, susijusias su žinomai nusikalstamu būdu gauto automobilio „Audi A4“ įgijimu, naudojimu ir realizavimu, rašė ne jis, kadangi tuo metu šio telefono savo žinioje neturėjo. Iš šių žinučių turinio nėra jokio pagrindo manyti, kad jos susijusios būtent su automobilio „Audi A4“ pervarymu, kadangi nė vienoje iš jų automobilis nėra įvardintas. Pirmosios instancijos teismas nepateikė šių tekstinių žinučių analizės, nenurodė, kokios žinutės patvirtina, kad šis automobilis buvo varomas į Tauragę, kad jį vairavo būtent apeliantas. Šios žinutės netgi paneigia liudytojo A. D. parodymus, kad jis galėjo nuteistąjį matyti vairuojant automobilį „Audi A4“, o taip pat nepatvirtina ir minėto automobilio realizavimo fakto.
Skundžiamame nuosprendyje nuteistojo kaltė pagal BK 189 straipsnio 1 dalį dėl žinomai nusikalstamu būdu gauto „VW Touran“ įgijimo ir naudojimo grindžiama iš esmės tik telekomunikacijų tinklais perduodamos informacijos kontrolės bei įrašų darymo metu užfiksuotais duomenimis ir faktu, kad kratos metu iš apelianto paimtas telefonas, kurio Nr. (duomenys neskelbtini). Tačiau liko nepaneigti jo parodymai, kad šiuo telefonu jis nesinaudojo, o jį iš automobilio „VW Multivan“ paėmė po kitų asmenų nusikalstamų veikų padarymo. Šiuo telefonu naudojosi nusikalstamas veikas organizavęs nenustatytas asmuo, ką patvirtino ir nuteistieji T. P. bei E. P.. Teismas, deklaratyviai išdėstydamas įrodymus ir nepateikdamas jokių aiškių motyvų, iš esmės neatliko jokios trumpųjų tekstinių žinučių analizės. Be to, byloje nėra jokių duomenų, kad nuteistasis būtų prie minėto automobilio atvykęs, jame buvęs. Byloje nustatyta, kad šį automobilį iš Vokietijos parvairavo D. A., tačiau ir šis asmuo nenurodė jokių aplinkybių, kurios leistų spręsti apie kokias nors apelianto sąsajas su šiuo automobiliu.
Skundžiamame nuosprendyje nuteistojo kaltė pagal BK 189 straipsnio 2 dalį dėl žinomai nusikalstamu būdu gauto „VW Multivan“ įgijimo ir naudojimo grindžiama iš esmės tik telekomunikacijų tinklais perduodamos informacijos kontrolės bei įrašų darymo metu užfiksuotais duomenimis ir faktu, kad kratos metu iš apelianto paimtas telefonas, kurio Nr. (duomenys neskelbtini), taip pat faktu, kad šiame automobilyje rasti mikropluoštai, kurie yra vienodi su nuteistojo dėvėtų marškinėlių trikotažo pluoštais. Liko nepaneigti jo parodymai, kad šiuo telefonu jis nesinaudojo, o jį iš automobilio „VW Multivan“ paėmė po kitų asmenų nusikalstamų veikų padarymo. Šiuo telefonu naudojosi nusikalstamas veikas organizavęs nenustatytas asmuo, ką patvirtino ir nuteistieji T. P. bei E. P.. Nuteistasis neneigė, kad buvo įlipęs į automobilį „VW Multivan“, norėdamas paimti nuo prietaisų skydelio minėtą telefoną, todėl šiame automobilyje rasti mikropluoštai, kurie yra vienodi su jo dėvėtų marškinėlių trikotažo pluoštais, galėjo atsirasti tik tuo momentu. Tokius apelianto parodymus patvirtina ir T. P. parodymai apie tai, kad jis leido pastarajam asmeniui pasiimti telefoną iš automobilio. Be to, vertinant užfiksuotų trumpųjų tekstinių žinučių turinį, nėra aišku apie ką jose kalbama, jos neinformatyvios. Teismas, deklaratyviai išdėstydamas įrodymus ir nepateikdamas jokių aiškių motyvų, kurie leistų spręsti, jog nuteistasis yra susijęs su šia jam inkriminuota nusikalstama veika, iš esmės neatliko jokios trumpųjų tekstinių žinučių analizės. Byloje nustatyta, kad šį automobilį iš Vokietijos parvairavo A. B., tačiau ir šis asmuo nenurodė jokių aplinkybių, kurios leistų spręsti apie kokias nors apelianto sąsajas su šiuo automobiliu.
Žemesnės instancijos teismas
Pirmosios instancijos teismas, remdamasis telekomunikacijų tinklais perduodamos informacijos kontrolės protokolu, nuosprendyje nurodė, kad atliekant neva apelianto numerio kontrolę, t. y. klausantis jo pokalbių, buvo gauta informacijos apie tariamai pastarojo asmens organizuojamas ir daromas nusikalstamas veikas, tačiau byloje nėra užfiksuotas nė vienas pokalbis šiuo telefono numeriu, buvo siunčiamos tik trumposios tekstinės žinutės.
Pirmosios instancijos teismas, kvalifikuodamas jam inkriminuotas nusikalstamas veikas pagal BK 189 straipsnio 2 dalį, netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, kadangi nepagrįstai nustatė didelės vertės požymį. Nuosprendyje nurodytų automobilių „VW Multivan“ ir „Audi A4“ vertės neatitinka realios jų rinkos vertės. Byloje nėra jokių oficialių duomenų, patvirtinančių automobilių rinkos vertę, išskyrus iš interneto paimtus duomenis, kurie nelaikytini realiais, nes nėra patvirtinti įgaliotų asmenų. Tokie duomenys negali būti pripažinti tinkamais įrodymais. Iš bylos duomenų matyti, jog automobiliai „VW Multivan“ ir „Audi A4“ buvo apgadinti (sulaužytos užvedimo bei durų spynelės, automobilis „VW Multivan“ buvo nepilnos komplektacijos - buvo išimtos keleivių sėdynės), apie padarytus apgadinimus parodė šiuos automobilius vairavęs A. B., taip pat nuteistasis T. P.. Pirmosios instancijos teismas nuosprendyje nepagrįstai konstatavo, kad šių automobilių techninė būklė gera, nes byloje nebuvo atliktas joks šių automobilių būklės tyrimas.
Be to, nuteistasis nurodo, kad, remiantis susiklosčiusia teismų praktika, nuteistajam inkriminuotų nusikalstamų veikų alternatyvieji požymiai (įgijimas, naudojimas, realizavimas), kurių kiekvienas yra pakankamas baudžiamajai atsakomybei atsirasti, turi būti pagrįsti teismo posėdyje ištirtais įrodymais. Tačiau iš apkaltinamojo nuosprendžio nustatomosios dalies matyti, jog visi trys nurodyti automobiliai – „VW Touran“, „VW Multivan“ ir „Audi A4“ - yra įgyti nenustatytomis aplinkybėmis, nenustatytu laiku, neaišku, iš kokio asmens. Byloje nėra jokių įrodymų, kad apeliantas būtų bent kiek priartėjęs prie automobilio „VW Touran“, kad būtų jame buvęs. Tą aplinkybę, kad nuteistasis šiuo automobiliu nesinaudojo, patvirtina kitų nuteistųjų parodymai, jokių įrodymų, kad jis šia transporto priemone būtų naudojęsis, byloje nėra. Automobilyje „VW Multivan“ nuteistasis neneigia buvęs, tačiau tvirtina ten buvęs tik norėdamas iš jo paimti telefoną. Apie automobilio „Audi A4“ realizavimą teismas nustatė tik tai, kad jis neva realizuotas Tauragėje 2011 m. gegužės 15 d., tačiau jokiais įrodymais nepagrįstos ir nenustatytos jo realizavimo aplinkybės: vieta, suma, asmuo, kaina ir kt.
Šalies argumentai
Nuteistasis E. P. apeliaciniu skundu prašo Jurbarko rajono apylinkės teismo 2012 m. liepos 10 d. nuosprendį dalyje, kurioje jis pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 189 str. 2 d. (dėl Vokietijoje pavogto automobilio „VW Multivan“ įgijimo, naudojimo ir realizavimo), pagal BK 22 str. 1 d., 189 str. 2 d. (dėl pasikėsinimo įgyti Vokietijoje pavogtą automobilį „VW Caravelle“), pagal BK 189 str. 2 d. (dėl Vokietijoje pavogto automobilio „Audi A4“ įgijimo, naudojimo, realizavimo), panaikinti ir priimti išteisinamąjį nuosprendį, atitinkamai sumažinti bausmės dydį ir bausmės vykdymo atidėjimo terminą. Nurodo, kad savo kaltę dėl Vokietijoje pagrobtų automobilių „VW Touran“, VIN Nr. (duomenys neskelbtini), ir „VW Multivan“, VIN Nr. (duomenys neskelbtini), įgijimo pripažįsta, o su kita nuosprendžio dalimi nesutinka. Pirmosios instancijos teismas neteisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir neteisingai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, taip pat nepagrįstai nuteistojo duotus parodymus vertino kaip gynimosi taktiką, laikė juos nenuosekliais. Faktas, jog pirminiai jo parodymai neesminėse detalėse skyrėsi nuo duotųjų pirmosios instancijos teismui, negali būti vertinamas kaip parodymų nenuoseklumas. Tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylą nagrinėjant teisme nuteistasis neigė, jog yra susijęs su nusikalstamomis veikomis, kurias ginčija ir apeliaciniame skunde (dėl automobilio „VW Multivan“ įgijimo, naudojimo, pasikėsinimo įgyti automobilį „VW Caravelle“ ir dėl automobilio „AUDI A4“ įgijimo, naudojimo, realizavimo). Teismas nepagrįstai rėmėsi tik liudytojų parodymais, o visus nuteistojo ir liudytojų parodymų nesutapimus bei prieštaravimus vertino jo nenaudai, prieš tai jų neišnagrinėjęs ir neaptaręs. Liudytoju 2011-05-30 apklausiamas policijos pareigūnas R. D. parodė, jog 2011-05-22 buvo gauta informacija, kad Vokietijoje pagrobti automobiliai „VW Touran“ ir „VW Multivan“, kuriuos pasamdyti vairuotojai ruošiasi parvaryti į Lietuvą, tačiau apie kitus apelianto ir T. P. kaltinime nurodytus automobilius jis nieko neužsiminė ir nurodė, kad daugiau neturi ką paaiškinti. Tačiau 2011-11-09 papildomos apklausos metu jis jau nurodė 2011-05-04 aplinkybes, neva patvirtinančias apelianto kaltę dėl nusikalstamu būdu įgyto antro automobilio „VW Multivan“ įgijimo. Ikiteisminio tyrimo metu taip pasielgė ir kiti policijos pareigūnai V. V. ir Ž. S.. Be to, liudytoju apklaustas policijos pareigūnas A. D. nurodė, jog 2011 m. gegužės viduryje prie Jurbarko autobusų stoties matė nuteistąjį T. Š. vairuojant prieš kelias dienas Vokietijoje pavogtą automobilį Audi A4 bei T. P., kuris šį lydėjo kitu automobiliu, bandė juos persekioti savo automobiliu, informavo savo kolegas Jurbarke bei Tauragėje, buvo vykdomas AUDI A4 automobilio persekiojimas, tačiau niekam nei T. P., nei T. Š. sulaikyti nepavyko. Byloje nėra jokių šiuos liudytojo A. D. parodymus patvirtinančių duomenų - atlikusių automobilio AUDI A4 persekiojimą pareigūnų tarnybinių pranešimų, tos dienos įvykių suvestinės ir t.t. Nors neva šis liudytojas jau 2011 m. gegužės mėnesio viduryje turėjo duomenų, kad apeliantas, T. P. ir T. Š. galimai įvykdė nusikalstamą veiką, susijusią su Vokietijoje pavogtu automobiliu „Audi A4“, tačiau tokie duomenys byloje atsirado tik 2011 m. rugsėjo mėnesį, o įtarimas dėl šio automobilio neteisėto įgijimo pareikštas ne 2011 m. gegužės 11 d., o tik 2011 m. gruodžio 2 d., tai yra prieš pat bylos perdavimą teismui. Teismas tokiais nenuosekliais, tarpusavyje prieštaraujančiais minėtų pareigūnų parodymais rėmėsi nepagrįstai. Kadangi minėti pareigūnai organizavo ir atliko ikiteisminį tyrimą šioje byloje, teismas jų parodymus turėjo vertinti kritiškai. Be to, abejotinais laikytini liudytojo A. N. parodymai, kadangi jo procesinė padėtis ikiteisminio tyrimo metu iš įtariamojo buvo pakeista į liudytojo. Pats A. N. jam yra prasitaręs, jog savo parodymus pakeitė po policijos pareigūnų atlikto psichologinio spaudimo, grasinant pasodinti jį į kalėjimą, jei šis atsisakys duoti neteisėtus parodymus prieš nuteistuosius. Būtent dėl šių priežasčių A. N. parodymus laikyti objektyviais bei jais remtis grindžiant jo kaltę nėra teisinio pagrindo. Pagrindiniu nuteistojo kaltę patvirtinančiu įrodymu teismas laikė mobiliųjų telefonų pokalbių ir sms žinučių išklotines, nurodydamas, jog techninėmis priemonėmis buvo nustatyti telefonų numeriai, kuriais naudojosi apeliantas kartu su kitais nuteistaisiais, tačiau byloje tokių duomenų nėra. Iš bylos medžiagos matyti, jog į bylą pateikta mobilaus telefono numerio (duomenys neskelbtini), priskirto nuteistajam T. Š. išklotinė, kai tuo tarpu pats T. Š. neigia tokiu telefono numeriu naudojęsis. Į bylą taip pat pateiktos apeliantui ir T. P. priskirtų mobiliųjų telefonų numerių išklotinės, tačiau nėra pateikta duomenų, nuo kada būtent priskirtais telefonų numeriais jie naudojosi. Tiek T. Š., tiek T. P., tiek ir apelianto nurodytos aplinkybės dėl jiems priskirtų telefonų naudojimosi ar nesinaudojimo liko nepaneigtos, todėl teismas minėtomis telefonų išklotinėmis negalėjo remtis. Dalis nuteistajam T. Š. priskirto telefono Nr. (duomenys neskelbtini) sms išklotinių surinkta nesilaikant įstatymo reikalavimų, nustatytų tokio pobūdžio įrodymų rinkimui, t. y. ikiteisminio tyrimo teisėjo sankcija kontroliuoti minėtą telefono numerį buvo duota tik 2011-05-16, kai tuo tarpu į bylą pateikta minėto telefono numerio sms išklotinė nuo 2011-05-12, kas patvirtina, jog pokalbiai ir sms žinutės buvo kontroliuojamos be teismo sankcijos. Tokie duomenys patvirtina, kad dalis įrodymų surinkta neteisėtai, ikiteisminis tyrimas atliktas viršijant tarnybinius įgaliojimus. Nagrinėjamoje byloje dėl Vokietijoje vogtų automobilių - antro „VW Multivan“ ir „Audi A4“ neteisėto įgijimo bei pasikėsinimo įgyti vogtą automobilį „VW Caravelle“ nepagrįstai įvardinti nusikaltimo objektai, t. y. minėti automobiliai. Byloje nėra nė vieno įrodymo, patvirtinančio, jog apeliantas įgijo ir kėsinosi įsigyti būtent kaltinime nurodytus konkrečius automobilius su konkrečiais valstybiniais bei kėbulo numeriais. Vien tai, jog minėti automobiliai kažkada nenustatytų asmenų buvo pavogti Vokietijoje, nesuteikia pagrindo tvirtinti, jog būtent juos apeliantas neteisėtai įsigijo ar kėsinosi įsigyti.
Pirmosios instancijos teismas, kvalifikuodamas nuteistajam inkriminuotas nusikalstamas veikas pagal BK 189 straipsnio 2 dalį, netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, nes nepagrįstai nustatė didelės vertės požymį. Teismas nuosprendyje nepagrįstai konstatavo, kad šių automobilių techninė būklė buvo gera, kadangi byloje nebuvo atliktas joks šių automobilių būklės tyrimas. Susipažinus su bylos medžiaga matyti, jog kaltinimuose nurodytų automobilių vertė neatitinka realios jų rinkos vertės. Byloje nėra jokių oficialių duomenų, patvirtinančių automobilių rinkos vertę, išskyrus iš interneto paimtus duomenis apie automobilių vertę. Tokie duomenys nelaikytini tinkamais įrodymais. Iš bylos duomenų matyti, jog automobiliai „VW Multivan“ ir „VW Touran“ buvo apgadinti (sulaužytos užvedimo bei durų spynelės, automobilis „VW Multivan“ buvo nepilnos komplektacijos - buvo išimtos keleivių sėdynės).
Pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis BK 75 str., bausmės vykdymą nepagrįstai atidėjo maksimaliam - trejų metų terminui. Bausmės tikslai būtų pasiekti visiškai, bausmės vykdymą atidedant vienerių metų šešių mėnesių laikotarpiui.
Šalies argumentai
Nuteistasis T. P. apeliaciniu skundu prašo Jurbarko rajono apylinkės teismo 2012 m. liepos 10 d. nuosprendį dalyje, kurioje jis pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 189 str. 2 d. (dėl Vokietijoje pavogto automobilio „VW Multivan“ įgijimo, naudojimo ir realizavimo), pagal BK 22 str. 1 d., 189 str. 2 d. (dėl pasikėsinimo įgyti Vokietijoje pavogtą automobilį „VW Caravelle“), pagal BK 189 str. 2 d. (dėl Vokietijoje pavogto automobilio „Audi A4 įgijimo, naudojimo, realizavimo), panaikinti ir priimti išteisinamąjį nuosprendį, atitinkamai sumažinti bausmės dydį ir bausmės vykdymo atidėjimo terminą. Nurodo, kad savo kaltę dėl Vokietijoje pagrobtų automobilių „VW Touran“, VIN Nr. (duomenys neskelbtini), ir „VW Multivan“, VIN Nr. (duomenys neskelbtini), įgijimo pripažįsta, o su kita nuosprendžio dalimi nesutinka. Pirmosios instancijos teismas neteisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir neteisingai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, taip pat nepagrįstai nuteistojo duotus parodymus vertino kaip gynimosi taktiką, laikė juos nenuosekliais. Faktas, jog pirminiai jo parodymai neesminėse detalėse skyrėsi nuo duotųjų pirmosios instancijos teismui, negali būti vertinamas kaip parodymų nenuoseklumas. Tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylą nagrinėjant teisme nuteistasis neigė, jog yra susijęs su nusikalstamomis veikomis, kurias ginčija ir apeliaciniame skunde (dėl automobilio „VW Multivan“ įgijimo, naudojimo, pasikėsinimo įgyti automobilį „VW Caravelle“ ir dėl automobilio AUDI A4 įgijimo, naudojimo, realizavimo). Teismas nepagrįstai rėmėsi tik liudytojų parodymais, o visus nuteistojo ir liudytojų parodymų nesutapimus bei prieštaravimus vertino jo nenaudai, prieš tai jų neišnagrinėjęs ir neaptaręs. Liudytoju 2011-05-30 apklausiamas policijos pareigūnas R. D. parodė, jog 2011-05-22 buvo gauta informacija, kad Vokietijoje pagrobti automobiliai „VW Touran“ ir „VW Multivan“, kuriuos pasamdyti vairuotojai ruošiasi parvaryti į Lietuvą, tačiau apie kitus apelianto ir E. P. kaltinime nurodytus automobilius nieko neužsiminė ir nurodė, kad daugiau neturi ką paaiškinti. Tačiau 2011-11-09 papildomos apklausos metu jis jau nurodė 2011-05-04 aplinkybes, neva patvirtinančias apelianto kaltę dėl nusikalstamu būdu įgyto antro automobilio „VW Multivan“ įgijimo. Ikiteisminio tyrimo metu taip pasielgė ir kiti policijos pareigūnai V. V. ir Ž. S.. Be to, liudytoju apklaustas policijos pareigūnas A. D. nurodė, jog 2011 m. gegužės viduryje prie Jurbarko autobusų stoties matė nuteistąjį T. Š. vairuojant prieš kelias dienas Vokietijoje pavogtą automobilį Audi A4 bei apeliantą, kuris šį lydėjo kitu automobiliu, bandė juos persekioti savo automobiliu, informavo savo kolegas Jurbarke bei Tauragėje, buvo vykdomas AUDI A4 automobilio persekiojimas, tačiau niekam nei apelianto, nei T. Š. sulaikyti nepavyko. Byloje nėra jokių šiuos liudytojo A. D. parodymus patvirtinančių duomenų - atlikusių automobilio AUDI A4 persekiojimą pareigūnų tarnybinių pranešimų, tos dienos įvykių suvestinės ir t.t. Nors neva šis liudytojas jau 2011 m. gegužės mėnesio viduryje turėjo duomenų, kad apeliantas ir T. Š. galimai įvykdė nusikalstamą veiką, susijusią su Vokietijoje pavogtu automobiliu „Audi A4“, tačiau tokie duomenys byloje atsirado tik 2011 m. rugsėjo mėnesį, o įtarimas dėl šio automobilio neteisėto įgijimo pareikštas ne 2011 m. gegužės 11 d., o tik 2011 m. gruodžio 2 d., tai yra prieš pat bylos perdavimą teismui. Teismas tokiais nenuosekliais, tarpusavyje prieštaraujančiais minėtų pareigūnų parodymais rėmėsi nepagrįstai. Kadangi minėti pareigūnai organizavo ir atliko ikiteisminį tyrimą šioje byloje, teismas jų parodymus turėjo vertinti kritiškai. Be to, abejotinais laikytini liudytojo A. N. parodymai, kadangi jo procesinė padėtis ikiteisminio tyrimo metu iš įtariamojo buvo pakeista į liudytojo. Nuteistasis E. P. jam yra sakęs, kad pats A. N. yra šiam prasitaręs, jog savo parodymus pakeitė po policijos pareigūnų atlikto psichologinio spaudimo, grasinant pasodinti jį į kalėjimą, jei šis atsisakys duoti neteisėtus parodymus prieš nuteistuosius. Būtent dėl šių priežasčių A. N. parodymus laikyti objektyviais bei jais remtis grindžiant jo kaltę nėra teisinio pagrindo. Pagrindiniu nuteistojo kaltę patvirtinančiu įrodymu teismas laikė mobiliųjų telefonų pokalbių ir sms žinučių išklotines, nurodydamas, jog techninėmis priemonėmis buvo nustatyti telefonų numeriai, kuriais naudojosi apeliantas kartu su kitais nuteistaisiais, tačiau byloje tokių duomenų nėra. Iš bylos medžiagos matyti, jog į bylą pateikta mobilaus telefono numerio (duomenys neskelbtini), priskirto nuteistajam T. Š. išklotinė, kai tuo tarpu pats T. Š. neigia tokiu telefono numeriu naudojęsis. Į bylą taip pat pateiktos apeliantui ir E. P. priskirtų mobiliųjų telefonų numerių išklotinės, tačiau nėra pateikta duomenų, nuo kada būtent priskirtais telefonų numeriais jie naudojosi. Tiek T. Š., tiek E. P., tiek ir apelianto nurodytos aplinkybės dėl jiems priskirtų telefonų naudojimosi ar nesinaudojimo liko nepaneigtos, todėl teismas minėtomis telefonų išklotinėmis negalėjo remtis. Dalis nuteistajam T. Š. priskirto telefono Nr. (duomenys neskelbtini) sms išklotinių surinkta nesilaikant įstatymo reikalavimų, nustatytų tokio pobūdžio įrodymų rinkimui, t. y. ikiteisminio tyrimo teisėjo sankcija kontroliuoti minėtą telefono numerį buvo duota tik 2011-05-16, kai tuo tarpu į bylą pateikta minėto telefono numerio sms išklotinė nuo 2011-05-12, kas patvirtina, jog pokalbiai ir sms žinutės buvo kontroliuojamos be teismo sankcijos. Tokie duomenys patvirtina, kad dalis įrodymų surinkta neteisėtai, ikiteisminis tyrimas atliktas viršijant tarnybinius įgaliojimus. Nagrinėjamoje byloje dėl Vokietijoje vogtų automobilių - antro „VW Multivan“ ir „Audi A4“ neteisėto įgijimo bei pasikėsinimo įgyti vogtą automobilį „VW Caravelle“ nepagrįstai įvardinti nusikaltimo objektai, t. y. minėti automobiliai. Byloje nėra nė vieno įrodymo, patvirtinančio, jog apeliantas įgijo ir kėsinosi įsigyti būtent kaltinime nurodytus konkrečius automobilius su konkrečiais valstybiniais bei kėbulo numeriais. Vien tai, jog minėti automobiliai kažkada nenustatytų asmenų buvo pavogti Vokietijoje, nesuteikia pagrindo tvirtinti, jog būtent juos apeliantas neteisėtai įsigijo ar kėsinosi įsigyti.
Žemesnės instancijos teismas
Pirmosios instancijos teismas, kvalifikuodamas nuteistajam inkriminuotas nusikalstamas veikas pagal BK 189 straipsnio 2 dalį, netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, nes nepagrįstai nustatė didelės vertės požymį. Teismas nuosprendyje nepagrįstai konstatavo, kad šių automobilių techninė būklė buvo gera, kadangi byloje nebuvo atliktas joks šių automobilių būklės tyrimas. Susipažinus su bylos medžiaga matyti, jog kaltinimuose nurodytų automobilių vertė neatitinka realios jų rinkos vertės. Byloje nėra jokių oficialių duomenų, patvirtinančių automobilių rinkos vertę, išskyrus iš interneto paimtus duomenis apie automobilių vertę. Tokie duomenys nelaikytini tinkamais įrodymais. Iš bylos duomenų matyti, jog automobiliai „VW Multivan“ ir „VW Touran“ buvo apgadinti (sulaužytos užvedimo bei durų spynelės, automobilis VW Multivan buvo nepilnos komplektacijos - buvo išimtos keleivių sėdynės).
Pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis BK 75 str., bausmės vykdymą nepagrįstai atidėjo maksimaliam - trejų metų terminui. Bausmės tikslai būtų pasiekti visiškai, bausmės vykdymą atidedant vienerių metų šešių mėnesių laikotarpiui.
Teisėjų kolegija, atlikus įrodymų tyrimą, išklausiusi teisėjo pranešimą, nuteistuosius ir jų gynėjus, prašiusius nuteistųjų apeliacinius skundus tenkinti, prokurorą, prašiusį apeliacinius skundus atmesti, sprendžia, kad nuteistojo D. Š. apeliacinis skundas atmestinas, nuteistųjų E. P., T. Š., T. P. apeliaciniai skundai tenkintini iš dalies.
Kadangi visi nuteistieji apeliaciniais skundais ginčija kaltę dėl jiems inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo, dalis apeliacinių skundų argumentų yra analogiški, be to, atsižvelgiant į tai, kad skundžiamo nuosprendžio aprašomojoje dalyje įrodymai dėl kiekvienos nusikalstamos veikos padarymo nėra išskirti, o viskas aprašyta bendrai, nusikalstamos veikos padarytos nuteistiesiems veikiant bendrininkų grupėje, apeliacinės instancijos teismas dėl nuteistųjų apeliacinių skundų argumentų pasisako vertindamas įrodymus pagal atskiras nusikalstamas veikas ir konkrečių automobilių įgijimą, naudojimą, realizavimą, susiejant su atitinkamais apeliaciniais skundais, kad nereikėtų kaskart kartoti tapačių argumentų.
Dėl 2011-05-04 naktį Vokietijoje pavogtų automobilių „VW Multivan“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN (duomenys neskelbtini), ir automobilio „VW Caravelle“, VIN (duomenys neskelbtini) pagal nuteistųjų D. Š., T. P., E. P. apeliacinius skundus
Dėl žinomai nusikalstamu būdu gautu turto - automobilio „VW Multivan“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN (duomenys neskelbtini), 2011-05-04 naktį pavogto Vokietijoje, įgijimo, naudojimosi ir realizavimo pagal LR BK 189 str. 2 d. pripažinti kaltais ir nuteisti E. P. ir T. P., o dėl pasikėsinimo įgyti žinomai nusikalstamu būdu gautą turtą – 2011-05-04 naktį Vokietijoje pavogtą automobilį „VW Caravelle“, VIN (duomenys neskelbtini) – E. P., D. Š. ir T. P..
Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje surinktų ir teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų visumą, o ne atskirus įrodymus, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai šiose dalyse nuteistųjų E. P., T. P., o taip pat D. Š. atžvilgiu priėmė apkaltinamąjį nuosprendį. Teismas teisingai įrodymus sujungė į vieną nuoseklią ir logišką grandinę bei vertino visus įrodymus bendrame (visumos) kontekste ir pagrįstai laikė, kad jų pakanka išvadai, jog nusikalstamas veikas įvykdė būtent apeliantai. Kolegija konstatuoja, kad apkaltinamasis nuosprendis šiose dalyse pagrįstas leistinais ir patikimais įrodymais, teismas juos vertino tinkamai, t. y. pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone (BPK 20 str.) bei priėmė teisingą procesinį sprendimą.
Nors nuteistieji neigia padarę šiuos nusikaltimus, jų kaltę patvirtina liudytojų - policijos pareigūnų A. D., R. D., V. V., Ž. S. parodymai, liudytojo A. N. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, telekomunikacijų tinklais perduodamos informacijos kontrolės duomenys ir kt.
Iš liudytojų A. D., R. D., V. V. parodymų matyti, kad policijos komisariate buvo gauta duomenų, jog T. Š., T. P. ir E. P. yra subūrę grupuotę, kuri organizuoja pavogtų Vokietijoje automobilių parvarymą į Lietuvą ir realizaciją. Atlikus tyrimą, ši informacija pasitvirtino.
Vertinant įrodymus dėl nusikalstamų veikų, įvykdytų su 2011-05-04 Vokietijoje pavogtais automobiliais „VW Multivan“ ir „VW Caravelle“, matyti, jog A. D. parodė, kad 2011 m. gegužės 3 d. policijos komisariato pareigūnai sužinojo, jog išvyko grupė asmenų į Vokietiją parvaryti vogtų automobilių. Vėliau buvo sužinota, kad vogtų automobilių išvyko parvaryti A. N., D. Š. ir dar vienas nenustatytas asmuo. Jiems nurodymus dėl automobilių pargabenimo duodavo E. P.. Iš Vokietijos policijos pareigūnų buvo gauta informacija, kad minėti asmenys pargabens į Lietuvą Vokietijoje pavogtus automobilius „VW Multivan“ ir „VW Caravelle“. Techninėmis priemonėmis buvo nustatyta, kad automobilį „VW Caravelle“ turėjo parvaryti D. Š., o „VW Multivan“ nežinomas asmuo. A. N. turėjo važiuoti palydinčiu automobiliu. 2011 m. gegužės 4 d. gautas pranešimas, kad automobilis „VW Caravelle“ pavogtas Vokietijoje, kurį vairavo D. Š., likus 3 kilometrams iki Vokietijos sienos su Lenkija buvo pastebėtas policijos pareigūnų, persekiotas ir D. Š. paliktas. Į Lietuvą turėjo atvažiuoti tik vienas vogtas automobilis „VW Multivan“. D. Š. susisiekė su A. N. ir į Lietuvą grįžo šio vairuojamu automobiliu. Atvažiuojančio automobilio „VW Multivan“ išvyko pasitikti automobilis „Opel Vectra“ su E. P. ir T. P.. Policijos pareigūnai stebėjo šių automobilių atvykimą. Šakių rajone, (duomenys neskelbtini) kaimo ribose buvo pastebėti pavogtąjį automobilį lydintys automobiliai „Renault Laguna“ ir „Opel Vectra“. Ant pavogtojo „VW Multivan“ buvo uždėti lietuviški numeriai (duomenys neskelbtini) pavogti nuo automobilio Jurbarko rajone. E. P. pastebėjo policijos pareigūnus ir apie tai perspėjo T. P., kuris iš (duomenys neskelbtini) vairavo pavogtąjį automobilį. Taip pat E. P. SMS žinutėmis davė nurodymus A. N. ir D. Š. sulaužyti ir išmesti SMS korteles. Liudytojas nurodė, kad (duomenys neskelbtini) kaime buvę pareigūnai V. V. ir Ž. S. pranešė, kad su „Laguna“ pravažiavo D. Š. ir A. N., su „Vectra“ – E. P., o su „VW Multivan“ – T. P..
Liudytojai R. D., V. V. patvirtino, kad 2011 m. gegužės 4 d. naktį buvo gauta informacija, jog į Lietuvą iš Vokietijos išvyko du pavogti VW markės automobiliai. Vėliau paaiškėjo, jog vieną automobilį Vokietijoje pradėjo persekioti Vokietijos policijos pareigūnai ir asmuo, vairavęs šį automobilį, pabėgo. Liudytojas bei kiti policijos pareigūnai laukė sugrįžtančio kito Vokietijoje pavogto automobilio.
Liudytojai R. D., V. V., Ž. S. parodė, kad Šakių raj., (duomenys neskelbtini) kaimo ribose buvo pastebėti pravažiuojantys automobiliai „Renault Laguna“ ir „Opel Vectra“, kuriais naudojosi E. P. ir T. P., o paskui juos važiavo pavogtasis „VW Multivan“, ant kurio buvo uždėti Lietuvoje pavogti valstybiniai numeriai. Liudytojas Ž. S. patvirtino matęs, kad „Opel Vectra“ automobilį vairavo E. P.. Liudytojas R. D. patvirtino, kad matė, kaip link sustojusio pavogtojo „VW Multivan“ ėjo T. P..
Visi liudytojais apklausti policijos pareigūnai parodė, kad nuvažiavus į sodybą (duomenys neskelbtini) kaime, kur turėjo būti T. P. su pavogtu automobiliu „VW Multivan“, automobilio nebuvo, matėsi tik likusios automobilio padangų žymės, kurios dingo pagrindiniame kelyje.
Visų šių liudytojų parodymai nuoseklūs, neprieštaringi, patvirtina vieni kitus, todėl jais netikėti teismas neturi jokio pagrindo. Be to, juos patvirtina kiti byloje esantys įrodymai. Liudytojo A. N. bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme apklausti nepavyko, todėl buvo pagarsinti jo parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu. Liudytojo A. N. parodymai, duoti ikiteismini tyrimo metu, savarankiškos įrodomosios galios neturi, tačiau juos sugretinus su liudytojų A. D., R. D., V. V., Ž. S. parodymais, rašytiniais byloje esančiais įrodymais, tik patvirtinamos policijos pareigūnų nurodytos aplinkybės dėl E. P., T. P. veiksmų su automobiliu „VW Multivan“ ir E. P., T. P., D. Š. veiksmų su automobiliu „VW Caravelle“. Iš liudytojo A. N. ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų matyti, kad 2011 m. balandžio mėnesio paskutinėmis dienomis – gegužės mėnesio pirmomis dienomis E. P. paprašė nuvažiuoti į Vokietiją, kur reikia nuvežti du asmenis, kad šie parvarytų į Lietuvą du automobilius. A. N. sutiko su E. P. prašymu ir kartu su dviem iki tol nepažįstamais vaikinais A. ir D. išvyko į Vokietiją. Vokietijoje laukė, kol tie vaikinai pasiims automobilius. A. N. turėjo juos parlydėti į Lietuvą. A. N. turėjo važiuoti pirmas, o automobiliai iš paskos. Vokietijoje netoli Lenkijos Respublikos sienos D. parašė jam SMS ir paprašė palaukti, nes sugedo jo vairuojamas automobilis. D. jis turėjo parvežti namo. Lenkijoje juos grįžtančius pasitiko E. P., kuris buvo tamsios spalvos automobiliu „Opel Vectra“. Kas dar buvo tame automobilyje nematė, nes buvo tamsu. Šakių rajone, (duomenys neskelbtini) gyvenvietėje turėjo sustoti. Sustojus netrukus prie jų privažiavo tamsios spalvos „VW“ automobilis, kurį jis parlydėjo iš Vokietijos (t. 4, b. l. 145).
Vykdant laikotarpio nuo 2011-05-02 iki 2011-05-05 E. P. telekomunikacijų tinklais perduodamos informacijos kontrolę Nr. (duomenys neskelbtini) buvo gauta informacija apie grupės nusikalstamą veiką organizuojant Vokietijoje vogtų automobilių „VW Multivan“ ir „VW Caravelle“ pargabenimą į Lietuvą. Telekomunikacijų tinklais perduodamos informacijos kontrolės metu gauti duomenys, kad E. P. nuolat telefonu bendravo su į Vokietiją išsiųstu A. N., kad buvo kalbama apie pavogtus automobilius, raginama skubėti „Tai paspauskit tik iki sienos, po to paieška prasidės ryte“. Po to, kai D. Š. paliko vairuotą automobilį, E. P. teiraujasi, kur yra kitas automobilis, kas tai per automobilis ir yra informuojamas, jog mėlynas multivanas. Toliau vyksta nurodymai, kur vykti (t. 2, b. l. 63-82).
Nuteistasis D. Š., neigdamas kaltę dėl jam inkriminuoto nusikaltimo padarymo, tvirtina, kad Vokietijoje buvo tik 2008 m. pravažiuodamas, tačiau tokius jo teiginius paneigia byloje esanti iš Karlsruhės policijos pareigūnų gauta informacija apie tai, kad D. Š. 2011-11-10 apie 4.34 val. vogtu automobiliu „VW Caravelle“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), buvo užfiksuotas viršijant leistiną greitį Vokietijoje kelyje A7, 291 kilometre tarp Kaselio ir Giotingeno. Taip pat Vokietijos pareigūnai pateikė nuotraukas, kurios patvirtina, kad D. Š. 2011-08-28, 2011-08-29, 212-01-16 taip pat buvo Vokietijoje (t. 8, b.l. 113). Šios aplinkybės rodo, kad D. Š. nėra nuoširdus ir jo parodymai vertinami kritiškai, kaip siekis išvengti atsakomybės. Įvertinus aukščiau išdėstytus policijos pareigūnų, A. N. parodymus, telekomunikacijų tinklais perduodamos informacijos kontrolės duomenis, daroma išvada, kad byloje esančių duomenų pakanka padaryti išvadai, jog D. Š., pasikėsino įgyti 2011-05-04 Vokietijoje pagrobtą automobilį „VW Caravelle“.
Automobiliai VW Multivan“, valst. Nr. KA GM 150, VIN (duomenys neskelbtini), ir „VW Caravelle“, VIN (duomenys neskelbtini), Vokietijoje buvo pagrobti 2011-05-04. Aukščiau išdėstyti policijos pareigūnų parodymai, A. N. parodymai, telekomunikacijų tinklais perduodamos informacijos kontrolės duomenys patvirtina, kad į Vokietiją buvo vykstama parvaryti dviejų automobilių. Būtent E. P. koordinavo atliekamus veiksmus, davė nurodymus, kur vykti. Jis vyko pasitikti iš Vokietijos parvykstančio A. N. ir vogtojo automobilio. A. N. parodęs, kad E. P. atvyko „Opel Vectra“ automobiliu, su juo buvo dar vienas vaikinas. Būtent „Opel Vectra“ automobiliu važinėjo T. P.. Liudytojas R. D. patvirtino, kad laukiant sugrįžtančio vogto automobilio „VW Multivan“ Šakių r., (duomenys neskelbtini) kaimo ribose pamatė pravažiuojančius „Opel Vectra“ ir Renault Laguna“ automobilius, kuriais naudojasi E. P. ir T. P., o paskui juos važiavo pavogtasis „VW Multivan“. R. D. patvirtino, kad matė, kaip ėjo link sustojusio pavogtojo „VW Multivan“. E. P. perspėjo T. P. apie pastebėtus policijos pareigūnus. Visa tai rodo, kad T. P. ir E. P. veikė bendrai, koordinavo tarpusavio veiksmus, siekė bendro tikslo, todėl jie pagrįstai pripažinti kaltais ir nuteisti pagal LR BK 189 str. 2 d. dėl žinomai nusikalstamu būdu gautu turto - automobilio „VW Multivan“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN (duomenys neskelbtini), 2011-05-04 naktį pavogto Vokietijoje, įgijimo, naudojimosi ir realizavimo pagal LR BK 189 str. 2 d., ir pagal LR BK 22 str. 1 d. 189 str. 2 d. dėl pasikėsinimo įgyti žinomai nusikalstamu būdu gautą turtą – 2011-05-04 naktį Vokietijoje pavogtą automobilį „VW Caravelle“, VIN (duomenys neskelbtini).
Atkreiptinas dėmesys į tai, kad skundžiamo nuosprendžio rezoliucinėje dalyje nurodyta, jog D. Š. pripažįstamas kaltu pagal LR BK 22 str. 1 d. 189 str. 1 d., nors kaltinimas jam buvo pareikštas pagal LR BK 22 str. 1 d., 189 str. 2 d. Iš nuosprendžio motyvuojamosios dalies matyti, kad teismas pripažino, jog byloje esantys įrodymai patvirtina, kad D. Š. padarė LR BK 22 str. 1 d., 189 str. 2 d. numatytą nusikaltimą. D. Š. bendrininkai taip pat nuteisti pagal LR BK 22 str. 1 d. 189 str. 2 d. Todėl daroma išvada, kad teismas skundžiamo nuosprendžio rezoliucinėje dalyje nurodydamas, jog D. Š. pripažįstamas kaltu pagal LR BK 22 str. 1 d. 189 str. 1 d. padarė rašymo apsirikimą. Ši klaida ištaisytina.
Dėl žinomai nusikalstamu būdu gauto automobilio „Audi A4“įgijimo, naudojimosi ir realizavimo pagal nuteistųjų E. P., T. P., T. Š. apeliacinius skundus
Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje esančių įrodymų visumą, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino E. P. kaltu pagal LR BK 189 str. 2 d. Byloje esančių įrodymų pakanka padaryti išvadai, kad jis, veikdamas kartu su A. B., Vokietijos Federacinėje Respublikoje nenustatytu laiku iš asmens, kuris galimai padarė nusikalstamą veiką Vokietijos Federacinėje Respublikoje, ir dėl šios nusikalstamos veikos Vokietijos Federacinėje Respublikoje gali būti atliekamas ikiteisminis tyrimas, įgijo žinomai nusikalstamu būdu gautą didelės vertės turtą – 2011 m. gegužės 10-12 d. Vokietijos Federacinėje Respublikoje pagrobtą automobilį „Audi A4“, v/n (duomenys neskelbtini), VIN (duomenys neskelbtini), 80320 Lt vertės, kuriuo nuo 2011 m. gegužės 13 d. iki 2011 m. gegužės 15 d. naudojosi Lietuvos Respublikos teritorijoje, o 2011 m. gegužės 15 d. Tauragėje, tikslesnis laikas ir vieta nenustatyti, realizavo nenustatytam asmeniui.
Nors nuteistasis E. P. neigia padaręs šį nusikaltimą, jo kaltę visų pirma patvirtina nuoseklūs nuteistojo A. B. parodymai. Nuteistasis A. B. parodė, kad pinigų vykimui į Vokietiją jam davė E. P.. E. P. jį įsodino į automobilį, vykstantį į Vokietiją. Galimai gegužės 12 d. Vokietijoje jam buvo atvarytas tamsios spalvos automobilis „Audi A4 Avant“ su išplėšta degimo spynele, užvestas atsuktuvu. Kirtęs Lenkijos sieną, nusiuntė SMS nurodytu telefonu, jam buvo duotas nurodymas važiuoti toliau. Nurodytoje aikštelėje Lenkijoje jo atvažiavo pasitikti E. P. automobiliu „Renault“. E. P. važiavo priekyje, o jis iš paskos. Pavogtąjį automobilį jis parvairavo į Lietuvą ir paliko Šakių rajone, (duomenys neskelbtini) kaime. Už šią paslaugą iš E. P. gavo 1000 Lt atlygį. Asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką metu A. B. atpažino E. P., kaip asmenį, kuris jam davė pinigų, pasitiko grįžtantį Lenkijoje, rodė kelią (t. 4, b. l. 101-104). Telekomunikacijų tinklais perduodamos informacijos kontrolės duomenys patvirtina A. B. parodymus. Iš jų matyti, kad E. P. kaip tik tuo metu, kai A. B. važiavo su Vokietijoje vogtu automobiliu „Audi A4 Avant“, davė nurodymus A. B. dėl automobilio varymo, nurodinėjo šiam, kur važiuoti. Iš vėlesnių SMS žinučių turinio, liudytojo A. D. parodymų matyti, kad vėliau šis automobilis buvo realizuotas Lietuvoje. Visa tai patvirtina, kad E. P. veikė bendrai su A. B. Vokietijoje įgyjant vogtą automobilį „Audi A4 Avant“, šiuo automobiliu naudojosi ir jį realizavo. Todėl E. P. pagrįstai pripažintas kaltu pagal LR BK 189 str. 2 d.
Dėl veikiant bendrininkų grupe su E. P. ir A. B., įgijimo žinomai nusikalstamu būdu gauto didelės vertės turto – 2011 m. gegužės 10-12 d. Vokietijos Federacinėje Respublikoje pagrobto automobilio „Audi A4“, v/n (duomenys neskelbtini), VIN (duomenys neskelbtini), 80320 Lt vertės, naudojimosi juo Lietuvos Respublikos teritorijoje nuo 2011 m. gegužės 13 d. iki 2011 m. gegužės 15 d., realizavimo pagal LR BK 189 str. 2 d. nuteisti ir T. P. bei T. Š..
Nors šioje dalyje pirmosios instancijos teismas priėmė apkaltinamąjį nuosprendį, apeliacinės instancijos teismas teismo posėdyje daro išvadą, jog neįrodyta, kad nuteistieji T. P. ir T. Š. dalyvavo padarant šią nusikalstamą veiką, todėl apkaltinamasis nuosprendis šioje dalyje T. Š. ir T. P. atžvilgiu naikinamas ir priimamas naujas išteisinamasis nuosprendis (BPK 329 str. 1 p.).
BPK 20 str. 5 d. yra nurodyta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Pagal BPK 305 str. 1 d. 2 p. reikalavimus apkaltinamojo nuosprendžio aprašomojoje dalyje turi būti išdėstyti įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados, ir motyvai, kuriais vadovaudamasis teismas atmetė kitus įrodymus. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje ne kartą išaiškinta, kad apkaltinamajame nuosprendyje be įrodymų, patvirtinančių kaltinamojo kaltumą, išdėstomi ir kitais byloje surinktais įrodymais paneigiami kaltinimui prieštaraujantys duomenys. Teismo išvados vertinant įrodymus turi būti pagrįstos. Apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką ir kitas svarbias bylos aplinkybes. Abejonės aiškinamos kaltinamojo naudai tik tada, kai išnaudojus visas galimybes nepavyksta jų pašalinti.
Teisėjų kolegijos nuomone, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį ir pripažindamas T. P. ir T. Š. kaltais pagal LR BK 189 str. 2 d., pirmosios instancijos teismas pažeidė jau išdėstytų BPK normų reikalavimus, nesivadovavo įtvirtinta teismine praktika vertinant įrodymus, todėl nuosprendis šioje dalyje yra neteisėtas ir nepagrįstas. Nuosprendyje išdėstytų įrodymų visuma teismo išvadų dėl T. P. ir T. Š. dalyvavimo nusikalstamos veikos padaryme ir jų kaltės nepatvirtina.
Pirmosios instancijos teismas T. Š. ir T. P. kaltais pripažino remdamasis tik telekomunikacijų tinklais perduodamos informacijos kontrolės metu gautais duomenimis ir liudytojo A. D. parodymais. Tačiau teisėjų kolegijos nuomone, šie įrodymai nėra pakankami spręsti dėl nuteistųjų kaltės padarius jiems inkriminuotą nusikaltimą.
A. B. parodė, kad dėl automobilio „Audi A4“ bendravo su E. P., bet nei T. P., nei T. Š. jis neįvardijo, kad jie irgi būtų bendrininkavę dėl šio automobilio. Pokalbių ar SMS žinučių tarp A. B. ir T. P. ar T. Š. neužfiksuota. Telekomunikacijų tinklais perduodamos informacijos kontrolės duomenys patvirtina, kad laikotarpiu, kada Vokietijoje buvo įvykdyta automobilio „Audi A4 Avant“ vagystė ir šis automobilis buvo varomas į Lietuvą, E. P., T. P., T. Š. intensyviai bendravo SMS žinutėmis. SMS žinučių turinys leidžia daryti išvadą, kad tuo metu buvo varomas ne vienas Vokietijoje pavogtas automobilis, tačiau konkrečios automobilių markės, spalvos, identifikaciniai duomenys neįvardijami. Įvertinus SMS žinučių turinį, nėra pagrindo konstatuoti, kad jos susijusios būtent su konkrečiu automobiliu „Audi A4“, v/n (duomenys neskelbtini), VIN (duomenys neskelbtini), kuris 2011 m. gegužės 10-12 d. buvo pavogtas Vokietijoje.
Teismas, spręsdamas T. P. ir T. Š., kaltės klausimą taip pat vadovavosi liudytojo A. D. parodymais. Tačiau teismas neįvertino to, kad liudytojo A. D. parodymų nepatvirtina kiti byloje esantys įrodymai. Liudytojas A. D. parodė, kad 2011 m. gegužės mėnesį buvo gauta informacija, kad Vokietijoje buvo pavogtas automobilis „Audi A4 Sline“ ir parvaromas į Lietuvą. Sportuodamas aikštyne Jurbarko mieste prie gimnazijos, pamatė, kaip į autobusų stoties teritoriją įvažiavo automobilis „Audi“ pagal modelį ir spalvą atitinkantis pavogtą Vokietijoje. Liudytojas parodė, jog, kad tai būtent tas automobilis jis supratęs iš to, kad jį vairavo T. Š.. Iš to galima spręsti, kad liudytojas A. D. padarė tik prielaidą, jog T. Š. vairavo būtent tą automobilį, kurį į Lietuvą parvarė A. B.. Liudytojas jokių identifikacinių šio automobilio požymių nenurodė. Pastebėtina, kad liudytojas teisme aiškino, jog jis informavo apie šį automobilį kolegas ir buvo bandoma persekioti minėtą automobilį, tačiau byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad buvo vykdomas automobilio „Audi A4“ persekiojimas. Byloje nėra jokių neva automobilį persekiojusių policijos pareigūnų tarnybinių pranešimų, tos dienos įvykių suvestinės ir pan. Automobilis, kurį, kaip nurodė A. D., vairavo T. Š., nebuvo nei nufilmuotas, nei nufotografuotas ir pan. Byloje nėra net paties A. D. gegužės mėnesį darytų pranešimų apie tai, kad jis Jurbarke pastebėjo Vokietijoje pavogtą „Audi A4“ automobilį. Atitinkamai, tariamai vairavus ir T. Š., šis automobilis nebuvo sustabdytas, apžiūrėtas, neidentifikuotas VIN numeris ar kokie unikalūs požymiai, leidžiantys apspręsti, kad tai būtent inkriminuojamas automobilis.
Esant šioms aplinkybėms, daroma išvada, kad ši nuosprendžio dalis T. P. ir T. Š. atžvilgiu priimta vadovaujantis vien prielaidomis, kas prieštarauja BPK nuostatoms. Todėl skundžiamo nuosprendžio dalis dėl T. P. ir T. Š. pripažinimo kaltais pagal LR BK 189 str. 2 d. (dėl automobilio „Audi A4“, pavogto Vokietijoje, įgijimo, naudojimo ir realizavimo, veikiant bendrininkų grupėje) panaikintina ir T. P. bei T. Š. dėl šio kaltinimo išteisintini, nes neįrodyta, kad jie dalyvavo padarant nusikalstamą veiką (LR BPK 329 str. 1 p., 303 str. 5 d. 2 p.).
Dėl žinomai nusikalstamu būdu gauto automobilio „VW Touran“įgijimo ir naudojimosi pagal nuteistojo T. Š. apeliacinį skundą
Dėl žinomai nusikalstamu būdu gauto turto – 2011 m. gegužės 21-22 d. Vokietijos Federacinėje Respublikoje pagrobto automobilio „VW Touran“, v/n (duomenys neskelbtini), VIN (duomenys neskelbtini), įgijimo ir naudojimosi juo nuo 2011 m. gegužės 22 d. iki 2011 m. gegužės 24 d. Lietuvos Respublikos teritorijoje nuteisti E. P., T. P., T. Š., D. A.. Su nuteisimu pagal LR BK 189 str. 1 d. dėl šio nusikaltimo padarymo nesutinka tik T. Š..
Teisėjų kolegijos nuomone, skundžiamas nuosprendis šioje dalyje dėl T. Š. nuteisimo pagal LR BK 189 str. 1 d. yra neteisėtas ir nepagrįstas, todėl naikintinas ir priimtinas naujas išteisinamasis nuosprendis (BPK 329 str. 1 p.).
Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad pirmosios instancijos teismas pripažindamas T. Š. kaltu dėl žinomai nusikalstamu būdu gauto „VW Touran“ įgijimo ir naudojimo veikiant bendrininkų grupe su T. P., E. P. ir D. A., neatliko išsamaus byloje esančių įrodymų vertinimo, apsiribojo tik įrodymų išvardinimu, teismo išvados šioje dalyje visiškai nemotyvuotos. Iš nuosprendžio turinio galima spręsti, jog T. Š. kaltė dėl LR BK 189 str. 1 d. numatyto nusikaltimo padarymo grindžiama telekomunikacijų tinklais perduodamos informacijos kontrolės metu gautais duomenis, tačiau nuosprendyje nepateikta jokia SMS žinučių analizė, nenurodyta, ką jos patvirtina. Pastebėtina, kad telekomunikacijų tinklais perduodamos informacijos kontrolės bei įrašų darymo protokole (t. 2, b .l. 135-136) pateikiant nuorodas į tam tikras SMS žinutes, kurias rašė pats T. Š., ar T. P. ir E. P., protokolą surašęs pareigūnas tik pateikia savo subjektyvius samprotavimus apie tai, jog T. Š. klausdamas T. P., ar šis jau grįžo, žino, kad pastarasis išvykęs su E. P. parlydėti pavogto automobilio „VW Touran“, kad T. P., parašydamas, kad „saugu“, praneša, jog automobilis VW „Touran“ slėptuvėje, ir pan. Iš SMS žinučių turinio negalima daryti vienareikšmiškos išvados, kad T. Š. veikė bendrai su T. P., E. P. ir D. A. šiems įgyjant ir naudojantis nusikalstamu būdu gautu automobiliu „VW Touran“. Nepakanka įtikinamų įrodymų, jog būtent T. Š. rašęs ir siuntęs kokio turinio sms žinutes, kad šios sietinos su kuriuo automobiliu. Įrodymų, kad T. Š. ėmėsi aktyvių veiksmų siekdamas realizuoti šį automobilį, nėra. Kiti dėl šio nusikaltimo padarymo pripažinti kaltais asmenys nenurodė, kad T. Š. būtų atlikęs kokius nors aktyvius veiksmus įgyjant ar naudojantis nusikalstamu būdu gautu „VW Touran“ automobiliu. Jis pats tikina minėto automobilio nematęs ir apie jį nieko negalintis pasakyti. Policijos pareigūnai, stebėję, kaip yra varomas „VW Touran“ automobilis, T. Š. nei jame, nei kažkur netoliese nematė. Tai, kad T. Š. buvo bendrininkų grupės, užsiimančios Vokietijoje vogtų automobilių įgijimu, pargabenimu į Lietuvą ir realizavimu, nariu, savaime neįrodo fakto, kad jis prisidėjo ir prie šio automobilio „VW Touran“ įgijimo ir naudojimosi juo.
Esant tokioms aplinkybėms, daroma išvada, kad skundžiamo nuosprendžio dalis dėl T. Š. nuteisimo pagal LR BK 189 str. 1 d. priimta vadovaujantis vien prielaidomis, kas prieštarauja BPK nuostatoms. Atsižvelgiant į išdėstytą skundžiamo nuosprendžio dalis dėl T. Š. pripažinimo kaltu pagal LR BK 189 str. 1 d. dėl automobilio „VW Touran“, pavogto Vokietijoje, įgijimo, naudojimo, veikiant bendrininkų grupėje panaikintina ir T. Š. dėl šio kaltinimo išteisintinas, nes neįrodyta, kad jis dalyvavo padarant nusikalstamą veiką (LR BPK 329 str. 1 p., 303 str. 5 d. 2 p.).
Dėl žinomai nusikalstamu būdu gauto automobilio „VW Multivan“ įgijimo, naudojimosi pagal nuteistųjų T. Š., E. P., T. P. apeliacinius skundus
Nuteistasis T. Š. neigia, jog veikdamas bendrininkų grupe su E. P., T. P., A. B. Vokietijos Federacinėje Respublikoje nenustatytu laiku iš asmens, kuris galimai padarė nusikalstamą veiką Vokietijos Federacinėje Respublikoje, ir dėl šios nusikalstamos veikos Vokietijos Federacinėje Respublikoje gali būti atliekamas ikiteisminis tyrimas, įgijo žinomai nusikalstamu būdu gautą turtą - 2011m. gegužės 23 d. Vokietijos Federacinėje Respublikoje pagrobtą automobilį „VW Multivan“, v/n (duomenys neskelbtini), VIN (duomenys neskelbtini), ir juo nuo 2011 m. gegužės 23 d. iki 2011m. gegužės 24 d. naudojosi Lietuvos Respublikos teritorijoje. Tačiau teisėjų kolegija, įvertinusi byloje esančių įrodymų visumą, konstatuoja, kad T. Š. pagrįstai pripažintas kaltu dalyvavęs šios nusikalstamos veikos padaryme.
Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nuteistojo T. Š. parodymus, kad jis nepadarė jam inkriminuotos nusikalstamos veikos, laikė jo pasirinkta gynybine versija siekiant išvengti baudžiamosios atsakomybės. Teisėjų kolegijos neįtikino nuteistojo versija, kad jis į garažus, esančius (duomenys neskelbtini) kaime, atvyko dažyti durų, kad į automobilį „VW Multivan“ įlipo tik paimti jame buvusio mobilaus ryšio telefono.
Policijos pareigūnų parodymais nustatyta, kad buvo gauta informacija apie grupuotę, kuri vykdo Vokietijoje vogtų automobilių pargabenimą į Lietuvą, realizavimą. Tarp šių grupuotės narių buvo ir T. Š.. Tyrimo metu buvo klausomasi šios grupuotės narių pokalbių, vykdoma telekomunikacijų tinklais perduodamos informacijos kontrolė. Iš šios grupuotės asmenų SMS žinučių turinio galima suprasti, kad parvarinėjami Vokietijoje pavogti automobiliai, jiems ieškoma pirkėjų. Nepagrįsti apeliacinių skundų argumentai, kad telekomunikacijų tinklais perduodamos informacijos kontrolė buvo vykdoma neteisėtai. Pirmosios instancijos teismas nuosprendyje motyvuotai pasisakė dėl šių nuteistųjų argumentų. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad telekomunikacijų tinklais perduodamos informacijos kontrolės metu gauti duomenys gauti teisėtai, todėl pirmosios instancijos teismo išvadų nebekartoja.
Iš liudytojo J. L. parodymų, jo parodymų patikrinimo vietoje ir asmens parodymų atpažinti pagal jo nuotraukas protokolų matyti, kad J. L. 2011 m. pavasarį du garažus, esančius (duomenys neskelbtini) kaime, pardavė kartu atvykusiems E. P. ir T. Š.. Kaip matyti iš liudytojų A. D., R. D., V. V., Ž. S., E. B., R. K. parodymų, Vokietijoje pavogtas automobilis „VW Multivan“ buvo pastatytas būtent garažuose (duomenys neskelbtini) kaime. Viename iš (duomenys neskelbtini) kaime esančių garažų įvykio vietos apžiūros metu buvo rasti vogti valstybiniai numeriai. Iš to galima daryti išvadą, kad T. Š. su E. P. garažus įsigijo konkrečiam tikslui – pavogtų automobilių laikymui. 2011-05-24 buvo daroma pasala, nes sužinota, kad T. Š. buvo suradęs tai mašinai pirkėjus. Gavus informaciją, kad T. Š. ir T. P. yra atvykę į garažus, jie buvo sulaikyti. Nors nuteistieji T. Š. ir T. P. nurodė, kad į garažus buvo atvykę dažyti garažo durų, tačiau, kad jie būtų atlikę tokius darbus, policijos pareigūnai nematė. Liudytojas E. B. nurodė, kad matė, kaip T. Š. atsirakino garažo, kurį jis stebėjo duris, ir keletą kartų ten įėjo. Iš garažo išsinešė akumuliatorių ir ratą. Akumuliatorių įdėjo į „VW Passat“ automobilio, kuriuo atvyko, bagažinę o kur padėjo ratą, nematė. Po to sekė šių asmenų sulaikymas. Pastebėtina ir tai, kad specialisto išvadoje Nr.11-1823(11) konstatuota, kad ant tirti pateiktos lipnios juostos su mikrodalelėmis, nurinktomis nuo automobilio „VW Multivan“, VIN:(duomenys neskelbtini), vairuotojo sėdynės ir ant tirti pateikto automobilio „VW Multivan“, VIN: (duomenys neskelbtini), vairuotojo sėdynės dešinės pusės porankio, rasta šviesiai pilkos spalvos su šviesiai violetiniu atspalviu medvilnės pluoštų, vienodų su T. Š. marškinėlių trikotažo pluoštais, kas patvirtina, kad T. Š. buvo nurodytame automobilyje. 2011-05-24 vykusio sulaikymo metu iš T. Š. buvo paimta SIM kortelė Nr. (duomenys neskelbtini) su abonentiniu Nr. (duomenys neskelbtini) su mobiliojo ryšio telefonu, kuris buvo T. Š. rankinėje. Teismas nutartimi buvo sankcionavęs šio T. Š. naudojamo telefono Nr. telefoninių pokalbių klausymąsi, kontroliuojant SMS pranešimų perdavimus ir darant jų įrašus. Iš telekomunikacijų tinklais perduodamos informacijos kontrolės bei įrašų darymo protokolo matyti, kad T. Š. SMS žinutėmis bendravo su asmenimis, norinčiais įsigyti „VW Multivan“ automobilį. Iš nenustatyto asmens jis gavo SMS žinutę „Klausyk dar yra tas mult....“, į ką T. Š. atsako, jog yra. Iš sekančio SMS matyti, jog siūlomi mainai: „Nori ji mainyti i a8 2000 m. 2,5 dyz. Visa pilna svari ant iskaitos stovi“, tačiau T. Š. atsisako. Šis susirašinėjimas patvirtina policijos pareigūnų parodymus apie tai, kad T. Š. vaidmuo grupuotės veikloje buvo automobilių realizavimas, kad jis aktyviai tame dalyvavo. Įvertinus visas šias aplinkybes, yra pakankamas pagrindas manyti, kad ir garaže (duomenys neskelbtini) k. T. Š. atsirado neatsitiktinai, jis žinojo, kad garaže stovintis automobilis „VW Multivan“ yra vogtas ir buvo rengtasi šį automobilį realizuoti. Juolab, kad į garažą buvo atvykta sekančią dieną po to, kai automobilis buvo parvarytas iš Vokietijos.
Kaip yra ne kartą nurodęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teismų praktiką, svarbi įrodymų vertinimo sąlyga – turi būti vertinamas ne tik kiekvienas įrodymas atskirai, bet ir jų visuma. Šiuo atveju kolegija konstatuoja, kad bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino surinktus bei ištirtus įrodymus ir teisingai rėmėsi šiais įrodymais. Teismas teisingai įrodymus sujungė į vieną nuoseklią ir logišką grandinę bei vertino visus įrodymus bendrame (visumos) kontekste ir pagrįstai laikė, kad jų pakanka išvadai, jog apeliantas įvykdė nusikalstamą veiką. Jis veikė bendrininkų grupe kartu su kitais nuteistaisiais, todėl pagrįstai pripažintas kaltu tiek dėl įgijimo, tiek dėl naudojimosi.
Tačiau, teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismo išvados, kad nuteistieji E. P., T. Š., T. P. ir A. B. įgijo ir naudojosi žinomai nusikalstamu būdu gautu didelės vertės turtu - 2011m. gegužės 23 d. Vokietijos Federacinėje Respublikoje pagrobtu automobiliu „VW Multivan“, v/n (duomenys neskelbtini), VIN (duomenys neskelbtini), kurio vertė 37790 Lt, neatitinka faktinių bylos aplinkybių ir dėl to yra netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas bei neteisingai paskirta bausmė, todėl nuosprendis šioje dalyje keistinas (LR BPK 328 str. 1 p., 2 p., 3 p.). Nuosprendis šiuo atveju keistinas ir apeliacinio skundo nepadavusio A. B. atžvilgiu, kadangi nustatyti pažeidimai turėjo neigiamos įtakos ir jo atžvilgiu (BPK 320 str. 3 d. )
Nuteistieji E. P.. T. P. ir T. Š. nesutinka su jų nuteisimu pagal LR BK 189 str. 2 d., kadangi teismas neteisingai nustatė automobilio „VW Multivan“ vertę. Už LR BK 189 str. 2 d. padarytą nusikaltimą yra baudžiamas asmuo, kuris įgyja, naudojasi ar realizuoja didelės vertė turtą, t.y. didesnės nei 250 MGL vertės turtą. Siekiant asmenį nuteisti pagal LR BK 189 str. 2 d., būtina išsamiai ir konkrečiai nustatyti, ar jo veiksmuose buvo šis būtinasis nusikalstamos veikos sudėties objektyviosios pusės požymis.
Pirmosios instancijos teismas, pripažindamas, kad E. P., T. Š., T. P., A. B. įgijo ir naudojosi nusikalstamu būdu gautu didelės vertės turtu, tiksliau 37 790 Lt vertės turtu, rėmėsi VŠĮ Emprekis nurodyta automobilio „VW Transporter Multivan“, gamybos periodas 2003-2009 metai, vidutine kaina, kuri yra 37 790 Lt. Tačiau VŠĮ Emprekis nurodė vidutinę šių automobilių rinkos kainą, neatsižvelgiant į jų techninę būklę, ridą, kitas aplinkybes. Tuo tarpu apžiūros protokoluose, fotonuotraukose užfiksuota, kad sugadinta automobilio „VW Multivan“ vairuotojo durų spynelė, išlaužta automobilio užvedimo spynelė, nuo vairo nulaužta apdaila, nėra sėdynių salone už vairuotojo, atsarginio rato. Byloje nėra duomenų, kokios techninės būklės automobilį įsigijo nuteistieji, todėl lieka nepaneigta, kad nurodyti automobilio trūkumai jau buvo nuteistiesiems įgyjant automobilį.
Akivaizdu, kad VŠĮ Emprekis, nurodydama šio automobilio vidutinę rinkos kainą, į visus paminėtus automobilio trūkumus neatsižvelgė. Todėl pirmosios instancijos teismas, nustatinėdamas automobilio „VW Multivan“ vertę, nepagrįstai rėmėsi tik VŠĮ Emprekis pateikta informacija apie galimas panašių automobilių rinkas kainas, juolab, kad iš pačios VŠĮ Emprekis apie save teikiamos informacijos matyti, kad VŠĮ Emprekis negali garantuoti duomenų, gautų iš nepriklausomų šaltinių tikslumo, patikimumo bei išsamumo, todėl neprisiima atsakomybės už galimus netikslumus bei kitokius trūkumus. Taip pat www.emprekis.lt pažymima, kad vartotojas turi suprasti, kad vidutinė bet kokios transporto priemonės kaina yra tik orientacinė, turint omenyje, kad transporto priemonė yra normalios techninės būklės. Pastebėtina, kad nepateikta duomenų, jog Vokietijoje jau būtų baigtas tyrimas ir priimtas įsiteisėjęs sprendimas, kuris konstatuotų transporto priemonės vertę.
Bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme buvo pateikta UAB „Porix“ atlikta kelių transporto priemonės „VW Multivan“, 2005.05 m., be valst. Nr., identifikavimo numeris (duomenys neskelbtini) vertinimo ataskaita. Konkrečios transporto priemonės vertinimą atliko atestuotas vertintojas. Iš šios ataskaitos matyti, kad 2011-05-26 datai transporto priemonės vertė buvo nustatyta 30 000 Lt. Taigi byloje esantys duomenys dėl automobilio „VW Multivan“ vertės yra prieštaringi. Teisėjų kolegija pažymi, kad byloje esantys objektyvūs duomenys patvirtina, kad automobilis „VW Multivan“ nebuvo visiškai techniškai tvarkingas, tuo tarpu VŠĮ Emprekis pateikdama informaciją apie vidutines tokio modelio automobilių rinkos kainas į konkretaus automobilio techninę būklę neatsižvelgė. Pastebėtina, kad net ir techniškai tvarkingo „VW Multivan“ automobilio vertė, kurią pateikė VŠĮ Emprekis (37790 Lt) nežymiai viršija 250 MGL dydžio sumą. UAB „Porix“ atliko konkretaus automobilio vertinimą, atsižvelgė į jo techninę būklę, defektus, vertinimą atliko atestuotas vertintojas, o VŠĮ Emprekis tik pateikė vidutines rinkos kainas. Atsižvelgiant į išdėstytą daryti kategorišką išvadą, jog automobilio reali rinkos vertė nusikaltimo padarymo dieną viršijo 250 MGL, nėra pagrindo. Visos abejonės dėl pagrobto turto vertės aiškinamos nuteistųjų naudai.
Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamojoje byloje esančius faktinius duomenis bei apeliaciniame skunde nurodytas aplinkybes, atlikusi įrodymų tyrimą, daro išvadą, kad didelė automobilio „VW Multivan“, v/n (duomenys neskelbtini), VIN (duomenys neskelbtini), vertė byloje nebuvo tinkamai įrodyta, todėl pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nuosprendį, pažeidė kvalifikavimo, kaip ypatingo proceso, esmę, nuosprendyje išdėstytos išvados neatitinka faktinių aplinkybių, dėl ko netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas ir pasekoje nuteistiesiems neteisingai paskirta bausmė.
Atsižvelgdama į išdėstytą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad E. P., T. Š., T. P., A. B., veikdami bendrininkų grupe, Vokietijos Federacinėje Respublikoje nenustatytu laiku iš asmens, kuris galimai padarė nusikalstamą veiką Vokietijos Federacinėje Respublikoje, ir dėl šios nusikalstamos veikos Vokietijos Federacinėje Respublikoje gali būti atliekamas ikiteisminis tyrimas, įgijo žinomai nusikalstamu būdu gautą turtą - 2011m. gegužės 23 d. Vokietijos Federacinėje Respublikoje pagrobtą automobilį „VW Multivan“, v/n (duomenys neskelbtini), VIN (duomenys neskelbtini), kurio vertė mažesnė nei 250 MGL, t.y. 30000 Lt, kuriuo nuo 2011 m. gegužės 23 d. iki 2011 m. gegužės 24 d. naudojosi Lietuvos Respublikos teritorijoje. Nuteistųjų nusikalstama veika perkvalifikuotina pagal LR BK 189str.1d.
Perkvalifikavus E. P., T. P., T. Š., A. B. nusikalstamas veikas į LR BK 189 str. 1 d., jiems skiriamos bausmės, numatytos šioje sankcijoje. Apeliacinės instancijos teismas, skirdamas nuteistiesiems bausmes, atsižvelgia į pirmosios instancijos teismo nustatytas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, įvertina kiekvieno nuteistojo padarytų nusikalstamų veikų skaičių, nuteistųjų vaidmenį nusikalstamų veikų padaryme, atsižvelgia į pirmosios instancijos teismo nuteistiesiems skirtų bausmių motyvaciją, ir sprendžia, kad bausmės tikslai bus pasiekti A. B. pagal LR BK 189 str. 1 d. paskyrus arešto bausmę, T. P., E. P. mažesnes nei sankcijos vidurkis laisvės atėmimo bausmes. T. Š. papildomai įvertinus anksčiau paminėtas aplinkybes ir tai, kad jis eilę kartų teistas, teistumas neišnykęs, ankstesnės bausmės pilnai neatlikęs, skiriama šiek tiek didesnė nei sankcijos vidurkis laisvės atėmimo bausmė.
Dėl automobilių „VW Multivan“, v/n (duomenys neskelbtini), VIN (duomenys neskelbtini), „VW Caravelle“, VIN (duomenys neskelbtini), v/n (duomenys neskelbtini), „Audi A4“, v/n (duomenys neskelbtini), VIN (duomenys neskelbtini) verčių pagal nuteistųjų E. P., T. P., T. Š. apeliacinius skundus
Nuteistųjų apeliaciniuose skunduose ginčijamos ir teismo nustatytos automobilių „VW Multivan“, v/n (duomenys neskelbtini), VIN (duomenys neskelbtini), „VW Caravelle“, VIN (duomenys neskelbtini), v/n (duomenys neskelbtini), „Audi A4“, v/n (duomenys neskelbtini), VIN (duomenys neskelbtini), vertės. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad šių automobilių vertės taip pat viršija 250 MGL dydžio sumą, o būtent: „VW Multivan“, v/n (duomenys neskelbtini), VIN (duomenys neskelbtini), vertė – 50 080 Lt, „VW Caravelle“, VIN (duomenys neskelbtini), v/n (duomenys neskelbtini), vertė – 43 720 Lt, „Audi A4“, v/n (duomenys neskelbtini), VIN (duomenys neskelbtini), vertė – 80 320 Lt. Šių automobilių vertės nustatytos remiantis VŠĮ Emprekis pateiktomis minėtų automobilių vidutinėmis kainomis, kurios beje yra mažesnės nei Vokietijos teisėsaugos pareigūnų pateiktos šių automobilių vertės. Byloje duomenų, kad automobiliai būtų buvę techniškai netvarkingi, nėra. Vairuotojo durelių ar užvedimo spynelių sugadinimai nelaikytini tokiais, dėl kurių žymiai mažėtų automobilių vertė. VŠĮ Emprekis pateiktos nurodytų markių ir modelių automobilių kainos žymiai viršija kvalifikuojančiam požymiui būtiną 250 MGL turto vertę, todėl teismas neturi pagrindo manyti, kad šių automobilių vertės dėl kai kurių galimai automobiliuose buvusių defektų sumažėtų tiek, jog jų vertė neviršytų 250 MGL. Todėl daroma išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, jog buvo įgytas didelės vertės žinomai nusikalstamu būdu būdu gautas turtas. Nuteistųjų veikas dėl automobilių „VW Multivan“, pavogto Vokietijoje, įgijimo, naudojimo ir realizavimo, dėl pasikėsinimo įgyti Vokietijoje pavogtą automobilį „VW Caravelle“, dėl automobilio „Audi A4“, pavogto Vokietijoje, įgijimo, naudojimo ir realizavimo perkvalifikuoti į LR BK 189 str. 1 d. nėra pagrindo.
Motyvuojamoji dalis
Dėl bausmės vykdymo atidėjimo termino pagal nuteistųjų E. P., T. P. apeliacinius skundus
Nuteistieji E. P. ir T. P. apeliaciniuose skunduose teigia, kad teismas bausmės vykdymo atidėjimo terminą nepagrįstai atidėjo maksimaliam terminui, tačiau apeliacinės instancijos teismas su tokiais nuteistųjų teiginiais nesutinka.
BK 75 str. įtvirtina galimą bausmės vykdymo atidėjimo terminą – nuo vienerių iki trejų metų. Konkretus šio termino nustatymas yra nuosprendį priimančio teismo prerogatyva. Teisėjų kolegijos nuomone, šioje byloje apylinkės teismo nustatytas trejų metų bausmės vykdymo atidėjimo terminas yra pagrįstas bei teisingas ir jį trumpinti nėra jokio teisinio pagrindo. Kokių nors išimtinių aplinkybių, dėl kurių apeliantams turėtų būti švelninama bausmė, byloje nenustatyta. Teisėjų kolegijos nuomone, nustatytas bausmės vykdymo atidėjimo terminas, atsižvelgiant į nusikaltimų skaičių, jų pobūdį, padarymo aplinkybes, nuteistųjų aktyvų vaidmenį nusikalstamų veikų padaryme, nėra aiškiai per ilgas. Vien nuteistųjų nepasitenkinimas teismo nustatytu bausmės vykdymo atidėjimo terminu nėra pagrindas trumpinti šį terminą ar konstatuoti kokių tai materialinių bausmės skyrimą reglamentuojančių teisės normų pažeidimus.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p., 3 p., 2 d. 2 p., 3 d., 4 d., 328 str. 1 p., 2 p., 3 p., 329 str. 1 p.,
nuspr endžia:
Nuteistųjų E. P., T. P., T. Š. apeliacinius skundus tenkinti iš dalies.
Panaikinti Jurbarko rajono apylinkės teismo 2012 m. liepos 10 d. nuosprendžio dalį, kuria T. P. ir T. Š. pripažinti kaltais pagal LR BK 189 str. 2 d. (dėl automobilio „Audi A4“, gauto žinomai nusikalstamu būdu, įgijimo, naudojimo ir realizavimo) ir šioje dalyje priimti naują nuosprendį – juos išteisinti, neįrodžius, kad T. P. ir T. Š. dalyvavo padarant šią nusikalstamą veiką, LR BPK 303 str. 5 d. 2 p.
Panaikinti Jurbarko rajono apylinkės teismo 2012 m. liepos 10 d. nuosprendžio dalį, kuria T. Š. pripažintas kaltu pagal LR BK 189 str. 1 d. (dėl automobilio „VW Touran“, pavogto Vokietijoje, įgijimo ir naudojimo) ir šioje dalyje priimti naują nuosprendį – T. Š. pagal LR BK 189 str. 1 d. išteisinti, neįrodžius, kad jis dalyvavo padarant šią nusikalstamą veiką, LR BPK 303 str. 5 d. 2 p.
Panaikinti nuosprendžio dalis dėl nuteistiesiems A. B., T. Š., T. P., E. P. paskirtų bausmių bendrinimo.
Pakeisti Jurbarko rajono apylinkės teismo 2012 m. liepos 10 d. nuosprendį :
E. P. nusikalstamą veiką (dėl automobilio „VW Multivan“, pavogto Vokietijoje, įgijimo ir naudojimo) iš LR BK 189 str. 2 d. perkvalifikuoti į LR BK 189 str. 1 d. ir paskirti jam 10 (dešimt) mėnesių laisvės atėmimo.
Šią bausmę, vadovaujantis LR BK 63 str. 1 d., 4 d., subendrinti iš dalies sudedant su skundžiamu nuosprendžiu pagal LR BK 189 str. 2 d., 22 str. 1 d., 189 str. 2 d., 189 str. 2 d., 189 str. 1 d. paskirtomis bausmėmis, prie griežčiausios pridedant dalį švelnesnių ir skirti galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 3 (trejiems) metams 3 (trims) mėnesiams.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 str., bausmės vykdymą atidėti (3) trims metams, įpareigojant nuteistąjį per bausmės vykdymo atidėjimo laiką neišvykti už gyvenamosios vietos rajono ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 71 str., paskirti E. P. baudžiamojo poveikio priemonę - įmoką į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą, tai yra įpareigoti E. P. per (5) penkis mėnesius po nuosprendžio įsiteisėjimo įmokėti į šį fondą ( 25MGL) 3250Lt dydžio įmoką.
Kardomąsias priemones - periodišką registravimąsi policijos įstaigoje, dokumentų paėmimą, rašytinį pasižadėjimą neišvykti - nuosprendžiui įsiteisėjus E. P. panaikinti. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 str., Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 140 str., E. P. į bausmės laiką įskaityti sulaikymo laikotarpį ir kardomąjį kalinimą nuo 2011-05-24 iki 2011-06-23.
T. Š. nusikalstamą veiką (dėl automobilio „VW Multivan“, pavogto Vokietijoje, įgijimo ir naudojimo) iš LR BK 189 str. 2 d. perkvalifikuoti į LR BK 189 str. 1 d. ir paskirti jam laisvės atėmimo 1 (vieneriems) metams 3 (trims) mėnesiams bausmę.
Šią bausmę, vadovaujantis LR BK 64 str. 1 d., 3 d., subendrinti iš dalies sudedant su 2009-03-31 Kauno apygardos teismo nuosprendžiu paskirtos neatliktos bausmės dalimi, ir paskirti galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 2 (dvejiems) metams.
Bausmę paskirti atlikti pataisos namuose, bausmės atlikimo pradžią skaičiuoti nuo T. Š. sulaikymo. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 140 str., Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 str., į bausmės laiką įskaityti sulaikymo laikotarpį ir kardomąjį kalinimą nuo 2011-05-24 iki 2011-11-25.
Kardomąsias priemones - periodišką registravimąsi policijoje, dokumentų paėmimą, rašytinį pasižadėjimą neišvykti, 10000Lt užstatą - iki nuosprendžio įsiteisėjimo T. Š. palikti nepakeistas. Nuosprendžiui įsiteisėjus - kardomąją priemonę 10000Lt užstatą T. Š. panaikinti ir užstatą grąžinti užstato davėjai M. Š., a.k (duomenys neskelbtini)
T. P. nusikalstamą veiką (dėl automobilio „VW Multivan“, pavogto Vokietijoje, įgijimo ir naudojimo) iš LR BK 189 str. 2 d. perkvalifikuoti į LR BK 189 str. 1 d. ir paskirti jam 10 (dešimt) mėnesių laisvės atėmimo.
Šią bausmę, vadovaujantis LR BK 63 str. 1 d., 4 d., subendrinti iš dalies sudedant su skundžiamu nuosprendžiu pagal LR BK 189 str. 2 d., 22 str. 1 d., 189 str. 2 d., 189 str. 1 d. paskirtomis bausmėmis, prie griežtesnės pridedant dalį švelnesnių ir paskirti galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 2 (dvejiems) metams 10 (dešimčiai) mėnesių.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 str., bausmės vykdymą atidėti (3) trims metams, įpareigojant nuteistąjį per bausmės vykdymo atidėjimo laiką neišvykti už gyvenamosios vietos rajono ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 71str., paskirti T. P. baudžiamojo poveikio priemonę - įmoką į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą, tai yra įpareigoti T. P. per (5) penkis mėnesius po nuosprendžio įsiteisėjimo įmokėti į šį fondą (25MGL) 3250Lt dydžio įmoką. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66str., Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 140 str., į bausmės laiką T. P. įskaityti sulaikymo laikotarpį ir kardomąjį kalinimą nuo 2011-05-24 iki 2011-08-30.
Kardomąsias priemones - periodišką registravimąsi policijos įstaigoje, dokumentų paėmimą, rašytinį pasižadėjimą neišvykti- nuosprendžiui įsiteisėjus T. P. panaikinti. Kardomąją priemonę- 10000Lt užstatą- nuosprendžiui įsiteisėjus T. P. panaikinti ir pinigus grąžinti užstato davėjai I. P., a.k (duomenys neskelbtini)
A. B. nusikalstamą veiką (dėl automobilio „VW Multivan“, pavogto Vokietijoje, įgijimo ir naudojimo) iš LR BK 189 str. 2 d. perkvalifikuoti į LR BK 189 str. 1 d. ir paskirti jam areštą 45 paroms.
Šią bausmę, vadovaujantis LR BK 63 str. 1 d., 4 d., 65 str. 1 d. 1 p. a) pp., subendrinti iš dalies sudedant su skundžiamu nuosprendžiu pagal LR BK 189 str. 2 d. paskirta bausme, prie griežtesnės pridedant dalį švelnesnės ir paskirti galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 7 (septyniems) mėnesiams.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75str., bausmės vykdymą atidėti (1) vieniems metams, įpareigojant nuteistąjį per bausmės vykdymo atidėjimo laiką neišvykti iš gyvenamosios vietos rajono ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72str., konfiskuoti į valstybės pajamas A. B. priklausančius 2035Lt.Kardomają priemonę-rašytinį pasižadėjimą neišvykti-nuosprendžiui įsiteisėjus A. B. panaikinti. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 140str., į bausmės laiką A. B. įskaityti sulaikymo laikotarpį nuo 2011-06-16 iki 2011-06-17.
Ištaisyti Jurbarko rajono apylinkės teismo 2012 m. liepos 10 d. nuosprendžio rezoliucinėje dalyje esantį rašymo apsirikimą, nurodant, kad D. Š. pripažintas kaltu pagal LR BK 22 str. 1 d. 189 str. 2 d.
Likusioje dalyje nuosprendį palikti nepakeistą.
Nuteistojo D. Š. apeliacinį skundą atmesti.