Vilniaus apygardos teismo nutartis

2025-05-26 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. eAN2-176-497/2025

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2025-05-26
Bylos Nr.
eAN2-176-497/2025
Teisminio proceso Nr.
4-68-3-00422-2025-8
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Audrius Cininas
Pažeidėjas
S. S.
Advokatai
Aivaras Alimas
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. eAN2-176-497/2025Teisminio proceso Nr. 4-68-3-00422-2025-8Procesinio sprendimo kategorijos: 21.8.3.; 21.11.13. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2025 m. gegužės 26 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Audrius Cininas, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens S. S. atstovo advokato Aivaro Alimo (toliau ir – pareiškėjas) atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. kovo 26 d. nutarties, kuria netenkintas S. S. atstovo advokato Aivaro Alimo prašymas atnaujinti terminą skundui paduoti ir atsisakyta priimti S. S. atstovo advokato Aivaro Alimo skundą dėl Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos kelių policijos valdybos 2025 m. sausio 27 d. sprendimo atsisakyti pradėti tyrimą administracinio nusižengimo byloje ROIK 24244819090 dėl paaiškėjusių naujų aplinkybių bei jis grąžintas pareiškėjui.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Priimtų sprendimų esmė

1. Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau - Institucija) 2024 m. gruodžio 17 d. nutarimu Nr. 0239-ANR_N-256829-2024 S. S. nubaustas 575 Eur pinigine bauda kartu su administracinio poveikio priemone – teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 9 mėnesiams, dėl to, kad jis 2024 m. gegužės 30 d. 12.13 val., Kauno rajono sav., kelio Vilnius–Kaunas–Klaipėda 87,350 km., vairavo transporto priemonę „Skoda“, kurios valst. Nr. (duomenys neskelbtini) neturėdamas teisės vairuoti transporto priemonių, kai ji yra atimta ir nustatytą 70 km/val. greitį viršijo 32 km/val. Važiavo 102 km/val. greičiu (įvertinus paklaidą). Tokiais savo veiksmais S. S. nesilaikė Kelių eismo taisyklių 14,127 punktų reikalavimų ir padarė administracinius nusižengimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 416 straipsnio 4 dalyje ir 424 straipsnio 4 dalyje.

2. Institucijoje 2025 m. sausio 16 d. gautas S. S. prašymas atnaujinti administracinę bylą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių. Jame nurodoma, kad minėto administracinio nusižengimo nepadarė, o automobiliu naudojasi jo žmona V. S..

Žemesnės instancijos teismas

3. Institucijos 2025 m. sausio 27 d. sprendimu atsisakyta pradėti tyrimą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių.

4. Vilniaus miesto apylinkės teisme 2025 m. kovo 18 d. gautas S. S. atstovo advokato Aivaro Alimo skundas dėl Institucijos 2025 m. sausio 27 d. sprendimo, kuriuo prašo atnaujinti praleistą terminą S. S. skundui, panaikinti nutarimą, atnaujinti administracinio nusižengimo bylą ROIK 24244819090 ir priimti sprendimą pradėti tyrimą dėl paaiškėjusių naujų aplinkybių.

Žemesnės instancijos teismas

5. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. kovo 26 d. nutartimi, netenkintas S. S. atstovo advokato Aivaro Alimo prašymas atnaujinti terminą skundui paduoti ir atsisakyti priimti S. S. atstovo advokato Aivaro Alimo skundą dėl Institucijos 2025 m. sausio 27 d. sprendimo atsisakyti pradėti tyrimą administracinio nusižengimo byloje ROIK 24244819090 dėl paaiškėjusių naujų aplinkybių bei jis grąžintas pareiškėjui.

II. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai ir prašymai

6. Atskiruoju skundu S. S. atstovas advokatas A. Alimas prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. kovo 26 d. nutartį administracinio nusižengimo byloje Nr. eII-523-1130/2025 ir klausimą išspręsti iš esmės - priimti S. S. atstovo advokato Aivaro Alimo 2025 m. kovo 7 d. skundą dėl 2025 m. sausio 27 d. Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos kelių policijos valdybos sprendimo atsisakyti pradėti tyrimą administracinio nusižengimo byloje ROIK 24244819090 dėl paaiškėjusių naujų aplinkybių panaikinimo ir perduoti šį skundą Vilniaus miesto apylinkės teismui nagrinėti iš esmės.

6.1. Nors S. S. sužinojo apie priimtą sprendimą 2025 m. vasario 4 d., kai gavo el. laišką iš tyrėjos, tačiau kartu su minėtu laišku sprendimas nebuvo pateiktas, jis šiuo el. laišku nebuvo informuotas kada šis sprendimas buvo priimtas ir kokiu būdu jis pastarajam buvo išsiųstas. S. S. pagrįstai tikėjosi, kad sprendimas jam bus atsiųstas el. paštu ir negalėjo numatyti, kad sprendimas nukeliaus į „Šlamšto“ skiltį. Pažymėtina ir tai, kad sprendimą S. S. gavo ne iš tyrėjos, iš kurios gavo el. laišką, o iš bendro institucijos el. pašto (duomenys neskelbtini) (pridedama gauto el. laiško ekrano nuotrauka).

6.2. Nors skundžiamoje nutartyje teigiama, kad S. S. buvo tinkamai informuotas, gaudamas tyrėjos el. laišką, tačiau šis pareigūnės el. laiškas buvo gautas 2025 m. vasario 4 d., t. y. jau pasibaigus sprendimo apskundimo terminui, o šiuo el. laišku sudaromas įspūdis, kad S. S. gali skųsti sprendimą, kas dalinai taip pat klaidino S. S..

6.3. Nesutiktina su teismo teiginiu, kad gaudamas pareigūnės el. laišką apie priimtą sprendimą, S. S. turėjo galimybę aktyviai ginti savo teises, tačiau to nedarė. S. S. pagrįstai tikėjosi gauti sprendimą, o jo nesulaukęs, kreipėsi teisinės pagalbos į advokatą ir tą pačią dieną kai buvo sudaryta atstovavimo sutartis, kreiptasi į instituciją su prašymu susipažinti su administracinio nusižengimo medžiaga, kuriame be kita ko, taip pat buvo minėta, kad S. S. sprendimo negavo. Šios aplinkybės rodo, kad S. S. elgėsi atsakingai ir nepiktnaudžiavo savo teisėmis, o sprendimo negavo dėl techninių kliūčių.

6.4. Taigi apylinkės teismas netinkamai įvertino situaciją, padarė klaidingas išvadas apie tariamai tinkamą S. S. informavimą.

6.5. S. S. neginčijo aplinkybių, kad sprendimą jis gavo, el. laiškas, kuriuo buvo siunčiamas sprendimas, nukeliavo į „Šlamšto“ skiltį. Akcentuotina, kad el. laiškai kurie yra nukreipiami į „Šlamšto“ skiltį savaime nerodomi kaip įprastai gaunami el. laiškai ir gali būti perskaityti tik specialiai atsidarius minėtą skiltį. Šiuo atveju vertintina, kad S. S. sprendimo negavo/nepastebėjo dėl specifiškai susiklosčiusių aplinkybių, kurios nelaikytinos pastarojo neapdairumu ar nesąžiningumu.

6.6. Skunde pažymima, kad akcentuodamas tikslą, kuris matyti ir iš ANK 573 straipsnio pavadinimo, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2024 m. balandžio 9 d. nutartyje administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-20-719/2024 taip pat yra pasisakęs, jog valstybės institucijos ir pareigūnai turi imtis priemonių, kad ši norma nebūtų taikoma formaliai, o užtikrintų realias ir efektyvias administracinio nusižengimo byloje dalyvaujančių asmenų, ypač - administracinėn atsakomybėn patraukto asmens teises, kadangi tokiam asmeniui turi būti garantuojamos iš esmės tos pačios teisės, kuriomis baudžiamajame procese gali naudotis įtariamasis ir kaltinamasis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-20-2013, 2AT-45-2014, 2AT-11-2015, 2AT-27-976/2015 ir kt.). Reikalavimas siųsti dokumentus registruotu laišku (registruotąja pašto siunta) kyla iš to, kad būtų įsitikinta, jog dokumentai tinkamai įteikti, nors, pavyzdžiui, oficialiai deklaruota gyvenamoji vieta taip pat yra registruose. Atitinkamai ir siųsdama dokumentus elektroniniu paštu Institucija turėjo įsitikinti, ar tie dokumentai pasiekė adresatą. Vien tai, kad asmens elektroninių ryšių rekvizitai yra tam tikruose registruose, savaime nereiškia, kad procesinių dokumentų išsiuntimo faktas gali būti laikomas tinkamu ANK 573 straipsnio 1 dalies reikalavimų įvykdymu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. balandžio 9 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-20-719/2024).

6.7. Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, jog nagrinėjant administracinių nusižengimų bylas prioritetas turi būti teikiamas teisingam bylos išnagrinėjimui iš esmės. Asmens teisė apskųsti institucijų ar žemesnės instancijos teismų sprendimus yra viena iš esminių ir apriboti šią teisę galima tik išimtiniais atvejais ir tik įstatymų nustatyta tvarka, tuo tarpu formalūs procesiniai pažeidimai negali užkirsti asmens galimybės savo pažeistas teises ginti teisme (pvz., Vilniaus apygardos teismo 2021 m. balandžio 19 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-145-885/2021).

6.8. ANK 623 straipsnyje taip pat nustatyta, kad jei apskundimo terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, jį pareiškėjo prašymu rašytinio proceso tvarka gali atnaujinti apylinkės teismas. Teismų praktikoje svarbiomis termino praleidimo priežastimis pripažįstamos objektyvios, nuo asmens valios nepriklausiusios aplinkybės, sutrukdžiusios asmeniui įstatymo nustatytu terminu pateikti skundą. Pagal teismų formuojamą praktiką, kai byloje nėra jokių duomenų teigti, jog skundą padavęs proceso dalyvis būtų piktnaudžiavęs savo procesinėmis teisėmis ir sąmoningai vilkinęs skundo padavimo procesą, itin nežymus termino skundui paduoti praleidimas paprastai nėra laikomas kliūtimi tokį skundą priimti bei jį nagrinėti (nutartys administracinio nusižengimo bylose Nr. AN2- 118-519/2017, AN2-26-462/2018).

6.9. Apibendrinant nurodytas aplinkybes bei įvertinus formuojamą teismų praktiką, darytina išvada, kad nagrinėjamoje situacijoje nenustatyta, kad S. S. būtų siekęs tyčia vilkinti skundo padavimo procesą ir piktnaudžiautų savo teisėmis. S. S. būdamas atsakingas, tikėdamas, kad negavo sprendimo, kreipėsi teisinės pagalbos. Susipažinus su administracinio nusižengimo bylos medžiaga, nedelsiant pateiktas skundas su prašymu atnaujinti praleistą terminą. Apylinkės teismas šių aplinkybių neįvertino ir išimtinai prioretizavo tyrėjos išsiųstą el. laišką S. S., kuriame nebuvo nurodyta nei sprendimo data, nei jo išsiuntimo būdas, todėl tai nelaikytina tinkamu S. S. informavimu. Todėl vertinant nurodytas aplinkybes, bei atsižvelgiant į tai, kad prioritetas turi būti teikiamas teisingam bylos išnagrinėjimui manytina, kad šiuo atveju formalūs procesiniai pažeidimai negali lemti S. S. teisės ginti savo teises teisme apribojimo, todėl skundžiama nutartis naikintina.

Atsiliepimas

7. Atsiliepimu į atskirąjį skundą Institucijos atstovas nurodo, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. kovo 26 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. II-523-1130/2025 yra teisėta, teisinga, argumentuota ir skunde išdėstytų motyvų pagrindu neturėtų būti keičiama.

7.1. Sprendimas atsisakyti pradėti tyrimą dėl paaiškėjusių naujų aplinkybių S. S. administracinio nusižengimo byloje (toliau - sprendimas) buvo priimtas 2025 m. sausio 27 d. ir tą pačią dieną buvo išsiųstas paties S. S. nurodytu elektroninio pašto adresu. S. S. atstovo skunde nurodyta aplinkybė, neva šio sprendimo S. S. laiku negavo, neatitinka tikrovės. Kaip matyti iš bylos medžiagos, elektroninį laišką su sprendimu S. S. gavo. Skunde teigiama, kad šis laiškas pateko į skiltį „Šlamštas“. Atsiliepime akcentuojama kad į kokias skiltis patenka konkretūs gaunami laiškai, priklauso išskirtinai nuo pašto dėžutės sukonfigūravimo ir įdiegtų apsaugos programų. Pats paslaugos gavėjas nustato, kokio pobūdžio informacija į kokias skiltis jo pašto dėžutėje patenka.

7.2. Teismų praktikoje yra ne kartą pasisakyta apie tai, kad ANK numato pareigą Institucijai procesinius dokumentus asmeniui siųsti ANK 573 straipsnyje nustatyta tvarka, tačiau nenumato pareigos tikrinti, ar asmuo iš tikrųjų gavo šiuos procesinius dokumentus ir su jais susipažino.

7.3. Pats S. S. prašyme atnaujinti administracinio nusižengimo bylos tyrimą dėl paaiškėjusių naujų aplinkybių, asmeniškai nurodė, jog informaciją apie priimtus procesinius sprendimus administracinio nusižengimo byloje pageidauja gauti elektroninio pašto adresu (duomenys neskelbtini), o taip pat jam buvo žinoma, kad toks sprendimas turi būti priimtas ir jis privalo būti su juo supažindintas, todėl jis turėjo būti rūpestingas ir atidus, pasirūpinti, kad informacija jį pasiektų laiku ir tinkamai, kas reiškia, kad periodiškai turėjo pasitikrinti visas savo paties nurodyto elektroninio pašto dėžutės skiltis.

7.4. Iš bylos medžiagos matyti, kad 2025 m. vasario 4 d. S. S. tikrai žinojo apie priimtą sprendimą, tačiau skundą dėl jo pateikė tik 2025 m. kovo mėnesį. Skunde nurodyti teiginiai, jog negalėjo laiku apskųsti sprendimo, nes 2025 m. vasario 4 d. tyrėjos elektroniniu laišku negavo paties sprendimo, laikytini bandymu pateisinti savo aplaidumą, nes minėtas sprendimas S. S. nurodytu elektroninio pašto adresu buvo išsiųstas dar 2025 m. sausio 27 d.

7.5. Institucijos nuomone, byloje nėra nustatyta jokių objektyvių priežasčių, dėl kurių S. S. nebūtų galėjęs laiku apskųsti jam nepalankaus procesinio sprendimo, todėl mano, kad nėra jokio teisinio pagrindo atnaujinti termino skundui paduoti.

Motyvuojamoji dalis

I. Aukštesniojo teismo argumentai ir išaiškinimai

Skundžiama nutartis paliktina nepakeista

8. Pirmosios instancijos teismo nutartimi buvo atsisakyta atnaujinti terminą skundui dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo paduoti ir atsisakyta priimti pareiškėjo skundą. Šis teismo sprendimas ANK 623 straipsnyje nustatyta tvarka gali būti skundžiamas apygardos teismui, taigi, vadovaudamasis ANK 652 straipsnio 1 dalies, 656 straipsnio 2 dalies nuostatomis, aukštesnės instancijos teismas patikrina tik sprendimo atsisakyti atnaujinti terminą skundui dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo paduoti bei atsisakyti priimti skundą pagrįstumą ir teisėtumą.

9. Vilniaus apygardos teismas, susipažinęs su administracinio nusižengimo bylos medžiaga, atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentais, skundžiamos nutarties motyvais, sprendžia, kad skundžiama nutartis yra teisinga, detaliai argumentuota, o atskirajame skunde pateikiami argumentai nesudaro pagrindo jo naikinti.

10. ANK 623 straipsnyje įtvirtinta, kad skundas dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje gali būti paduotas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo kopijos (nuorašo) išsiuntimo arba išdavimo dienos. Jeigu šis terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, jį pareiškėjo prašymu rašytinio proceso tvarka gali atnaujinti apylinkės teismas. Svarbių priežasčių, dėl kurių terminas skundui paduoti gali būti atnaujintas, sąrašas ANK nėra numatytas. Paprastai teismų praktikoje yra laikoma, jog terminas praleistas dėl svarbios priežasties, jei termino praleidimas buvo nulemtas nuo asmens valios nepriklausiusių aplinkybių. Svarbiomis priežastimis, sprendžiant termino atnaujinimo klausimą, gali būti pripažintos objektyvios kliūtys, t. y. nepriklausančios nuo proceso šalies valios aplinkybės, kurios sutrukdė jam laiku įgyvendinti procesines teises ar atlikti procesinius veiksmus. Tokiomis aplinkybėmis paprastai pripažįstama pareiškėjo sunki liga, komandiruotė ar išvykimas į užsienio valstybę (buvimas užsienio valstybėje), kitų asmenų veikla, ribojanti asmens veiksmų laisvę ir valią, ir pan. Taip pat teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog asmuo, turintis teisę skųsti administracinio nusižengimo byloje priimtą nutarimą (nutartį), šia savo procesine teise privalo naudotis operatyviai, atidžiai, rūpestingai bei sąžiningai, nes priešingu atveju tai reikštų piktnaudžiavimą procesu.

11. Iš bylos medžiagos matyti, kad skundas dėl Institucijos 2025 m. sausio 27 d. nutarimo surašytas 2025 m. kovo 7 d. Vilniaus miesto apylinkės teisme gautas 2025 m. kovo 18 d., taigi paduotas praleidus apskundimo terminą, to neginčija ir pareiškėjas, prašydamas pripažinti, jog jis praleistas dėl svarbių priežasčių, laiškui su Institucijos 2025 m. sausio 27 d. sprendimu patekus į el. pašto „Šlamšto“ skiltį. Nagrinėjamu atveju aukštesnysis teismas sprendžia, kad skundo padavimo termino priežastys išimtinai susijusios su S. S. nerūpestingumu, todėl nelaikytinos svarbiomis ir nesudaro pagrindo atnaujinti praleistą apskundimo terminą ir priimti skundą.

12. ANK 573 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad šaukimus ir kitus procesinius dokumentus administracinio nusižengimo teisenoje dalyvaujantiems asmenims administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija siunčia per Nacionalinę elektroninių siuntų pristatymo naudojant pašto tinklą informacinę sistemą, elektroniniu paštu, kitomis elektroninių ryšių priemonėmis arba registruotąja pašto siunta.

13. Iš bylos duomenų matyti, kad Institucijos 2025 m. sausio 27 d. sprendimas atsisakyti pradėti tyrimą S. S. administracinio nusižengimo byloje ROIK 24244819090 dėl paaiškėjusių naujų aplinkybių, tą pačią dieną išsiųstas el. paštu (duomenys neskelbtini). Kaip teisingai nurodoma atsiliepime, pats S. S. prašyme atnaujinti administracinio nusižengimo bylos tyrimą dėl paaiškėjusių naujų aplinkybių, asmeniškai nurodė, jog informaciją apie priimtus procesinius sprendimus administracinio nusižengimo byloje pageidauja gauti elektroninio pašto adresu (duomenys neskelbtini). S. S. nurodo, kad laiškas pateko į „Šlamšto“ skiltį, todėl laiku jo nepamatė, taigi S. S. laišką gavo, nėra pagrindo spręsti, kad minėtas el. pašto adresas buvo klaidingas ar neveikiantis.

14. Pranešimas laikytinas įteiktu, kai jis patenka į adresato pašto dėžutę. Tai, kad elektroninis laiškas dėl neteisingų adresato pašto kliento nustatymų patenka ne į tą pašto dėžutės katalogą, į kurį adresatas tikisi, nenaikina juridinio el. laiško įteikimo fakto. Atskirajame skunde akcentuojama aplinkybė, jog el. laiškai kurie yra nukreipiami į „Šlamšto“ skiltį savaime nerodomi kaip įprastai gaunami el. laiškai ir gali būti perskaityti tik specialiai atsidarius minėtą skiltį, nesudaro pagrindo atnaujinti apskundimo termino bei pagrindo išvadai, jog procesinis dokumentas nebuvo įteiktas.

15. S. S. turėjo galimybę susipažinti su procesiniu dokumentu tinkamai pasitikrinęs el. paštą (taip pat ir elektroninio pašto aplankalą „Šlamštas“). Juolab, kad aptariamas procesinis dokumentas – 2025 m. sausio 27 d. Institucijos sprendimas dėl atsisakymo atnaujinti tyrimą administracinio nusižengimo byloje buvo priimtas išnagrinėjus paties S. S. prašymą, taigi jam buvo žinoma, kad dėl minėto prašymo turi būti priimtas tam tikras sprendimas ir jis privalo būti su juo supažindintas, todėl jis turėjo būti rūpestingas ir atidus, pasirūpinti, kad informacija jį pasiektų laiku ir tinkamai, kas reiškia, kad periodiškai turėjo pasitikrinti visas savo paties nurodyto elektroninio pašto dėžutės skiltis, taip pat ir „Šlamšto“ skiltį. Remiantis bylos medžiagoje esančiais susirašinėjimais, vyriausioji tyrėja 2025 m. sausio 23 d. el. laišku S. S. prašė patikslinti automobilį vairavusio asmens duomenis. Atsakydamas į minėtą el. laišką, S. S. 2025 m. sausio 24 d. pateikė žmonos asmens duomenis. Taigi jis ne tik žinojo apie tai, kad bus priimamas sprendimas dėl jo prašymo, tačiau ir tai, kad Institucijoje vyksta svarstymas dėl administracinio nusižengimo bylos tyrimo atnaujinimo, todėl negavęs atsakymo iš Institucijos turėjo ne tik galimybę, tačiau ir pareigą patikrinti ar laiškas su prie jo prisegtu sprendimu dėl techninės klaidos ar S. S. pašto dėžutės nustatymų neatsidūrė kitoje elektroninio pašto katalogą.

16. Be to, remiantis bylos duomenimis, pareigūnė atsakydama į S. S. el. laišką, 2025 m. vasario 4 d. informavo jį, kad buvo priimtas sprendimas atsisakyti atnaujinti administracinio nusižengimo bylą. Nesutinkant su priimtu sprendimu jis gali būti per 7 dienas skundžiamas. Taigi, kaip teisingai sprendė apylinkės teismas, S. S. vėliausiai 2025 m. vasario 4 d. sužinojo apie priimtą sprendimą.

17. Skundo argumentai, kad kartu su minėtu laišku sprendimas nebuvo pateiktas, S. S. šiuo el. laišku nebuvo informuotas kada šis sprendimas buvo priimtas ir kokiu būdu jis pastarajam buvo išsiųstas, o S. S. pagrįstai tikėjosi, kad sprendimas jam bus atsiųstas el. paštu ir negalėjo numatyti, kad sprendimas nukeliaus į „šlamšto“ skiltį, atmestini.

18. Nors vyriausiosios tyrėjos laiške iš tiesų nenurodoma Institucijos sprendimo priėmimo data, kokiu būdu jis išsiųstas, tačiau iš minėto laiško akivaizdu, kad sprendimas priimtas jau praeityje ir kad nesutikdamas su sprendimu S. S. turi gana trumpą terminą – 7 kalendorines dienas jo apskundimui. Perskaitęs tokį pranešimą bet kuris apdairus asmuo atidžiai patikrintų el. pašto dėžutę, be to, gavęs tokį pranešimą, būdamas apdairus S. S. galėjo pasiteirauti vyriausiosios tyrėjos, kodėl jis nėra gavęs aptariamo sprendimo, tačiau to nepadarė. Aukštesnysis teismas pažymi, kad teisinio atstovavimo sutartį S. S. sudarė 2025 m. vasario 28 d., skundą padavė 2025 m. kovo mėn. pradžioje. Todėl skunde nurodyti teiginiai, jog negalėjo laiku apskųsti sprendimo, nes 2025 m. vasario 4 d. tyrėjos elektroniniu laišku negavo paties sprendimo, laikytini bandymu pateisinti savo aplaidumą,

19. Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, jog ANK numato pareigą procesinius dokumentus asmeniui siųsti ANK 573 straipsnyje numatyta tvarka, tačiau nenumato pareigos tikrinti, ar asmuo iš tikrųjų gavo šiuos procesinius dokumentus ir su jais susipažino (Vilniaus apygardos teismo nutartys administracinio nusižengimo bylose Nr. AN2-182-908/2022, Nr. AN2-74-908/2023, AN2-153-1036/2023, AN2-112-576/2024 ir kt.).

20. Įvertinęs tai kas išdėstyta, apygardos teismas daro išvadą, kad atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo konstatuoti, jog S. S. Institucijos 2025 m. sausio 27 d. nutarimo apskundimo terminą praleido dėl svarbios priežasties, todėl naikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. kovo 26 d. nutartį, nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 656 straipsnio 6 dalies 1 punktu, 656 straipsnio 5 dalimi,

nutaria:

Palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. kovo 26 d. nutartį nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.

Teisėjas Audrius Cininas