- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-10-22
- Bylos Nr.
- e2A-1202-896/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-53-3-01519-2023-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Tomas Romeika, Tomas Ridikas, Laima Kriaučiūnaitė
- Ieškovas
- S. K.
- Atsakovas
- M. D.
- Kategorijos
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimos Kriaučiūnaitės, Tomo Ridiko ir Tomo Romeikos (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės S. K. apeliacinį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo 2024 m. balandžio 29 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-166-633/2024 pagal ieškovės S. K. patikslintą ieškinį ir atsakovo M. D. priešieškinį dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo ir jo įsiskolinimo priteisimo, bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarkos nustatymo, institucija, teikianti byloje išvadą, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Marijampolės apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovė S. K. patikslintu ieškiniu byloje prašė teismą: 1) nustatyti šalių nepilnametės dukters I. D., gim. (duomenys neskelbtini) (toliau ir – nepilnamečio vaiko, vaiko, dukters), gyvenamąją vietą su motina, ja ieškove; 2) priteisti iš skyriumi nuo vaiko gyvensiančio atsakovo išlaikymą dukrai periodinėmis išmokomis po 100 Eur/mėn. nuo bylos iškėlimo teisme iki vaiko pilnametystės, išmokas kasmet indeksuojant dėl infliacijos šalies Vyriausybės nustatyta tvarka, jai, ieškovei, nustatyti uzufrukto teisę į šias vaiko išlaikymo lėšas; 3) priteisti jai iš atsakovo 5953,55 Eur skolą už jo naudai jos, ieškovės, įvykdytą nepilnamečio vaiko išlaikymo prievolę nuo (duomenys neskelbtini) (vaiko gimimo) iki 2023 m. rugpjūčio 15 d. (vaiko perdavimo tėvo (atsakovo) globai; 4) nustatyti skyriumi nuo vaiko gyvenančio tėvo, atsakovo, bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką pagal pasiūlytą projektą, paremtą modeliu 50:50 proc. laiko kiekvienam iš tėvų.
Atsakovas M. D. priešieškiniu, patikslinęs teismo posėdyje, byloje prašė teismą: 1) nustatyti nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą su tėvu, juo atsakovu; 2) priteisti iš skyriumi nuo vaiko gyvenančios ieškovės išlaikymą vaikui periodinėmis išmokomis po 250 Eur/mėn. nuo atsakovo kreipimosi į teismą dienos iki pilnametystės, išmokas kasmet indeksuojant dėl infliacijos šalies Vyriausybės nustatyta tvarka, jam, atsakovui, nustatyti uzufrukto teisę į šias vaiko išlaikymo lėšas; 3) priteisti iš skyriumi nuo vaiko gyvenusios ieškovės išlaikymo vaikui įsiskolinimą 255,16 Eur suma, susidariusį nuo 2023 m. rugpjūčio 16 d. (vaiko perdavimo jo, tėvo, globai) iki atsakovo kreipimosi į teismą dienos (2023 m. rugsėjo 11 d.), jam, atsakovui, nustatyti uzufrukto teisę į šias vaiko išlaikymo lėšas; 4) priteisti iš ieškovės 5 proc. metines kompensacines palūkanas nuo priteistinos išlaikymo įsiskolinimo sumos (255,16 Eur) nuo priešieškinio pateikimo (2023 m. rugsėjo 11 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; 5) nustatyti skyriumi nuo vaiko gyvenančios ieškovės (motinos) bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką pagal 2023 m. rugpjūčio 25 d. teismo nutartimi šioje byloje nustatytos laikinosios motinos bendravimo su vaiku tvarkos sąlygas.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Marijampolės apylinkės teismas 2024 m. balandžio 29 d. sprendimu patikslintą ieškinį atmetė, priešieškinį patenkino iš dalies. Teismas nustatė nepilnamečio vaiko I. D., gim. (duomenys neskelbtini), nuolatinę gyvenamąją vietą su tėvu, atsakovu M. D. jo gyvenamojoje vietoje, nustatė skyriumi gyvenančios motinos ieškovės S. K. bendravimo su nepilnamete dukra I. D., gim. (duomenys neskelbtini), ir dalyvavimo ją auklėjant tvarką; priteisė iš ieškovės S. K. išlaikymą jos nepilnametei dukrai I. D., gim. (duomenys neskelbtini), periodinėmis išmokomis po 220 Eur kas mėnesį nuo priešieškinio teismui pateikimo 2023 m. rugsėjo 11 d. iki pilnametystės, išmokas kasmet indeksuojant šalies Vyriausybės nustatyta tvarka dėl infliacijos; priteisiamų vaikui I. D. išlaikymo lėšų uzufruktoriumi paskyrė atsakovą M. D.; priteisė iš ieškovės S. K. 187,11 Eur išlaikymo nepilnametei I. D., gim. (duomenys neskelbtini), įsiskolinimą; priteisė iš ieškovės S. K. nepilnamečiui vaikui I. D. 5 (penkių) proc. dydžio metines procesines palūkanas, skaičiuojamas nuo priteistos sumos (187,11 Eur) nuo priešieškinio pateikimo teismui 2023 m. rugsėjo 11 d. iki visiško šio teismo sprendimo dalies įvykdymo; priteisiamų vaikui I. D. išlaikymo įsiskolinimo lėšų bei procesinių palūkanų uzufruktoriumi paskyrė atsakovą M. D.; priteisė iš atsakovo M. D. 5486,13 Eur išlaikymo įsiskolinimą nepilnamečiui vaikui I. D., gim. (duomenys neskelbtini), priteisė iš ieškovės S. K. 2256,78 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą atsakovui M. D.; priteisė iš ieškovės S. K. 59 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą valstybei.
Teismas nustatė, kad I. D., gimė (duomenys neskelbtini) Lietuvoje jos motinai S. K. nesant santuokoje su tėvu, atsakovo M. D. tėvystė buvo nustatyta pagal jo ieškinį 2023 m. vasario 20 d. Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-173-633/2023, įsiteisėjusiu (duomenys neskelbtini). Nuo gimimo vaikas gyveno su motina, bylos ieškove S. K. iki 2023 m. liepos 3 d., kuomet vaikui buvo nustatytas apsaugos poreikis, jis paimtas iš nesaugios aplinkos motinos šeimoje, vaikui paskirta laikinosios priežiūros priemonė, kuri patikėta (vaikas perduotas) senelei, bylos atsakovo M. D. motinai, o pastarajam dėl vaiko situacijos nutraukus darbą užsienyje ir grįžus į namus Lietuvoje, vaikas 2023 m. rugpjūčio 16 d. perduotas jo globai ir su tėvu gyvena (duomenys neskelbtini) iki pastarojo sprendimo priėmimo dienos. Vaikas ugdomas namuose ir (duomenys neskelbtini) mokyklos-daugiafunkcinio centro (duomenys neskelbtini) skyriaus ikimokyklinio ugdymo „(duomenys neskelbtini)“ grupėje, čia lanko ir neformaliojo ugdymo veiklas. Vaikas iš prigimties sveikas, papildomų ir (ar) specialių poreikių išlaikymui, sveikatos priežiūrai ir (ar) lavinimui neturi, šiuo metu jam mokama valstybės socialinė išmoka vaikui („vaiko pinigai“) maždaug 96 Eur/mėn., kuri iki 2024 m. sausio 1 d. sudarė maždaug 85 Eur/mėn.
Teismas nustatė, kad byloje nekilo ginčas dėl to, kad atsakovas su ieškove gyvenusio nepilnamečio vaiko išlaikymui nuo jo gimimo (duomenys neskelbtini) iki 2023 m. liepos 3 d., t. y. maždaug 23,5 mėn. laiką, skyrė (pervedė) viso 750 Eur. Ieškovė, remdamasi CK 6.50 straipsnio 3 dalies norma, patikslintu ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo 5953,55 Eur skolą, nurodydama, jog vykdė vaiko išlaikymo pareigą ginčo laikotarpiu už atsakovą, todėl įstatymo pagrindu yra perėmusi reikalavimo teisę iš vaiko ir vietoje jo tapusi naujuoju atsakovo kreditoriumi. Teismas konstatavo, jog atsakovas vaiko išlaikymo pareigos ginčo laikotarpiu didžiąja dalimi nevykdė (išskyrus minėtą 750 Eur sumą), o už jį šią prievolę vykdė ne ieškovė, o jos motina, pas kurią tiek ieškovė, tiek ir vaikas gyveno (vaiko senelė iš motinos pusės), kuri, be to, vaiko išlaikymo prievolę (kartu su valstybės socialine išmoka vaikui) vykdė ne tik už atsakovą, bet ir už pačią ieškovę (tiek motinos, tiek tėvo dalis). Todėl, teismo vertinimu, tokioje situacijoje, kai ieškovė už atsakovą vaiko išlaikymo prievolės de facto nevykdė, jai aukščiau paminėto įstatymo pagrindu neperėjo kreditoriaus teisės, ji neturi įstatymu pagrįstos galiojančios ir vykdytinos reikalavimo teisės į atsakovą ir neturi materialiosios teisės reikšti jam aptariamą regresinį reikalavimą. Šių išvadų pagrindu patikslinto ieškinio reikalavimą kaip nepagrįstą teismas atmetė. Tačiau teismas, remdamasis CPK 376 straipsnio 3 dalies taisykle, išimtinai vaiko interesais sprendė visgi priteisti jam, vaikui, išlaikymo ginčo laikotarpiu įsiskolinimą iš tėvo, kurio šis nenuginčijo, kadangi šis išlaikymas (jo įsiskolinimas) yra būtent vaiko nuosavybė, kuri savo ruožtu yra atskirta nuo jo tėvų nuosavybės (turto). Šį įsiskolinimą apskaičiavo sekančiai: iš patikslinto ieškinio 34-ame punkte ieškovės atvaizduotoje skaičiavimo lentelėje 5-oje grafoje nurodytų periodinių išmokų (Eur/mėn.) sumos (6703,55 Eur) atėmė 315 Eur sumą, skaičiuotą 2023 m. liepos mėnesiui, bei 152,42 Eur sumą, skaičiuotą 2023 m. rugpjūčio mėnesiui (už 15 d.), kadangi nuo 2023 m. liepos 3 d. vaikas buvo paimtas iš ieškovės šeimos, dar prieš tai buvo gydytas ligoninėje su valstybės aprūpinimu bei trečiojo asmens priežiūra, o taip pat atėmė atsakovo faktiškai teiktą išlaikymui 750 Eur sumą (5486,13 Eur (6703,55 Eur – 315 Eur – 152,42 Eur – 750 Eur)). Teismas nurodė, kad patikslinto ieškinio reikalavimo patenkinimas bet kokia apimtimi reikštų nepagrįstą ieškovės praturtėjimą be teisėto tam pagrindo ir iš esmės nepilnamečio vaiko sąskaita, todėl šioje bylos dalyje ieškovės patikslinto ieškinio reikalavimą atmetė.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
Apeliaciniu skundu ieškovė S. K. prašo pakeisti 2024 m. balandžio 29 d. Marijampolės apylinkės teismo sprendimą, priimtą civilinėje byloje Nr. e2-166-633/2024, dalyje, kurioje nuspręsta priteisti iš atsakovo M. D. 5486,13 Eur išlaikymo įsiskolinimą nepilnamečiui vaikui I. D., gim. (duomenys neskelbtini), ir šią dalį išdėstyti taip: „priteisti ieškovei S. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), iš atsakovo M. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 5486,13 Eur (penkių tūkstančių keturių šimtų aštuoniasdešimt šešių eurų 13 centų) skolą už jo naudai ieškovės įvykdytą prievolę laikotarpiu nuo (duomenys neskelbtini) iki 2023 m. birželio 30 d. teikiant išlaikymą nepilnamečiam vaikui I. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini), priteisti ieškovei iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas, patirtas bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1.1. Ieškovė nesutinka su skundžiamo sprendimo dalimi, kuria atsakovo neteikto išlaikymo įsiskolinimas (5486,13 Eur) buvo priteistas ne ieškovės, o šalių nepilnametės dukros naudai. Ieškinio reikalavimas buvo atmestas vieninteliu pagrindu – neva šalių nepilnametei dukrai išlaikymą teikė ne ieškovė, o jos motina, t. y. atsakovo išlaikymo prievolę vykdė ne ieškovė, o jos motina. Kasacinis teismas, aiškindamas CK 6.50 straipsnio 3 dalį nurodė, jog ieškovas, reikšdamas reikalavimą, neprivalo įrodinėti fakto, kad prievoles už atsakovą jis įvykdė savo, t. y. jam nuosavybės ar kitu teisėtu pagrindu priklausančiomis, lėšomis, neprivalo įrodinėti prievolės dalyko (lėšų) valdymo (disponavimo) fakto, lėšų kilmės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-230-701/2021). Byloje nekilo ginčo, kad laikotarpiu nuo (duomenys neskelbtini) iki 2023 m. birželio 30 d. šalių nepilnametė dukra gyveno būtent su ieškove (motina), kuri ir rūpinosi kasdieniu vaiko poreikių tenkinimu. Ieškovė yra įsitikinusi, kad faktas, jog ji šalių nepilnametį vaiką išlaikė piniginėmis lėšomis, gautomis iš savo mamos, šiuo atveju neturi jokios teisinės reikšmės.
1.2. Ginčas dėl to, kokia piniginių lėšų, kuriomis ieškovė aktualiu laikotarpiu išlaikė šalių mažametį vaiką, kilmė kilo tik bylą nagrinėjant iš esmės 2024 m. balandžio 16 d. vykusiame teismo posėdyje. Dėl šios priežasties, minėto posėdžio metu ieškovės atstovas suformulavo teismui prašymą byloje liudytoja apklausti ir ieškovės motiną, kuri galėjo patvirtinti ieškovės nurodytas faktines aplinkybes apie tai, kad ieškovei piniginės lėšos buvo duodamos jos motinos, tačiau bylą nagrinėjantis teismas šio ieškovės atstovo prašymo netenkino, tokiu būdu grubiai pažeisdamas ieškovės teisę į teisingą teisinį procesą, t. y. grubiai pažeisdamas ieškovės teisę teikti byloje įrodymus, pagrindžiančius jos poziciją.
1.3. Teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi savo pačių sukurtų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose. Kauno apygardos teismas, iš esmės analogiškomis faktinėmis aplinkybėmis išnagrinėjęs civilinę bylą Nr. e2A-388-894/2023, 2023 m. birželio 27 d. sprendime iš esmės konstatavo, jog nenustačius, kad vaikui gyvenant su vienu iš tėvų, šis tėvas nesirūpino vaiku ar netenkino jo poreikių, nėra svarbu, kokia piniginių lėšų, kuriomis buvo vykdoma skyriumi gyvenančio tėvo išlaikymo prievolė, kilmė. Nagrinėjamu atveju, ginčo, kad aktualiu laikotarpiu būtent ieškovė tenkino visus šalių vaiko poreikius, o atsakovas prie to iš esmės visiškai neprisidėjo, tarp šalių nėra. Priešingai nei nusprendė skundžiamą sprendimą priėmęs pirmosios instancijos teismas, vis tik sudarė pagrindą tenkinti ieškovės reikalavimą dėl skolos, susidariusios už atsakovo naudai ieškovės įvykdytą prievolę teikiant išlaikymą nepilnamečiam vaikui I. D., priteisimo.
1.4. Pirmosios instancijos teismo sprendimo rezoliucinė dalis akivaizdžiai prieštarauja skundžiamo sprendimo motyvuojamojoje dalyje nurodytiems argumentams bei nustatytoms faktinėms aplinkybėms. Viena vertus, skundžiamo sprendimo motyvuojamojoje dalyje konstatuota teisiškai reikšminga faktinė aplinkybė, jog išlaikymą šalių nepilnametei dukrai teikė ieškovės motina, todėl nepilnamečio vaiko interesas gauti išlaikymą nebuvo pažeistas. Kita vertus, skundžiamo sprendimo rezoliucine dalimi išlaikymo įsiskolinimas buvo priteistas ne išlaikymą už atsakovą teikusiam asmeniui, o šalių nepilnamečiui vaikui, kurio poreikių tenkinimas aktualiu laikotarpiu buvo visiškai užtikrintas. Toks teismo sprendimas jokiais būdais negali būti laikomas teisingu, kadangi vaiko gyvenamąją vietą nustačius su atsakovu ir jį paskyrus išlaikymo įsiskolinimo lėšų uzufruktoriumi, de facto priteistas išlaikymo įsiskolinimas vaikui nebus perduotas ir atsakovas praturtės svetimo nuostolio sąskaita, t. y. jo paties neteikto išlaikymo sąskaita sutaupys piniginių lėšų.
Atsiliepimas
Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovas M. D. prašo atmesti apeliantės (ieškovės) S. K. paduotą apeliacinį skundą; priteisti iš apeliantės (ieškovės) S. K. atsakovui M. D. 605,00 Eur patirtas išlaidas už advokato pagalbą parengiant atsiliepimą į apeliacinį skundą. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
1.5. Ginčo byloje surinkti duomenys akivaizdžiai patvirtina, kad apeliantė asmeniškai niekada neišlaikė šalių dukros I. D., kadangi ginčo laikotarpiu jokių pajamų neturėjo. Ginčo laikotarpiu pačią apeliantę pagal galimybes išlaikė jos motina, nes apeliantė nesugebėjo finansiškai pasirūpinti net savimi. Dėl socialinių įgūdžių stokos ir laisvo gyvenimo būdo ginčo laikotarpiu šalių dukrą iš esmės augino jos krikšto mama N. M., o ne apeliantė.
1.6. Pagal galimybes apeliantės motina prisidėjo prie šalių dukros išlaikymo, tačiau ginčo laikotarpiu jos finansinės galimybės buvo ribotos, kadangi ji dirbo nekvalifikuotą darbą (kebabinėje gamino kebabus) ir gavo minimalų darbo užmokestį, kurį visų pirma skyrė savo šeimos, t. y. asmeninių ir nepilnametės dukros, poreikių tenkinimui, be to, ir pačios apeliantės poreikių tenkinimui, todėl šalių dukrai ji galėjo skirti minimalias lėšas, kurios jokiu būdu negalėjo tinkamai tenkinti net būtiniausių jos poreikių. Atsižvelgiant į tai, kad minimali mėnesinė alga (MMA) atskaičius mokesčius 2021 metais sudarė 468,00 Eur, 2022 metais – 534,00 Eur, 2023 metais – 633,00 Eur, darytina pagrįsta išvada, kad apeliantės motina ginčo laikotarpiu jai neturėjo galimybių kiekvieną mėnesį duoti 400,00–500,00 Eur ar daugiau, kadangi tokių pajamų ginčo laikotarpiu net pati negaudavo.
1.7. Apeliantė nei patikslintame ieškinyje, nei 2024 m. balandžio 16 d. vykusio teismo posėdžio metu duodama paaiškinimus nenurodė tokios faktinės aplinkybės, kad šalių dukros išlaikymui duotas lėšas jos motina jai skolindavo. Tokią versiją be jokio pagrindo sugalvojo jos atstovas minėto teismo posėdžio metu, tokiu būdu siekdamas bent formaliai pagrįsti patikslinto ieškinio reikalavimą dėl skolos apeliantei priteisimo iš atsakovo už neva jo naudai ginčo laikotarpiu apeliantės įvykdytą prievolę teikiant išlaikymą šalių dukrai. Darytina išvada, kad ginčo laikotarpiu apeliantės motinos lėšomis buvo įvykdyta išlaikymo prievolė šalių dukrai tik už apeliantę, o atsakovas savo išlaikymo prievolės šalių dukrai nevykdė, todėl susidarė išlaikymo įsiskolinimas, kuris skundžiamo sprendimo ginčo dalimi jai buvo priteistas.
Motyvuojamoji dalis
1.8. Pirmosios instancijos teismo skundžiamo sprendimo ginčo dalis yra teisėta ir pagrįsta, kadangi išlaikymo įsiskolinimas buvo priteistas šalių dukrai, kuri ginčo laikotarpiu nebuvo tinkamai išlaikoma, tokiu būdu užtikrinant jos teises ir teisėtus interesus.
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Šioje civilinėje byloje absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl apeliacinės instancijos teismas pagal apeliacinio skundo teisiškai reikšmingus argumentus tikrina skundžiamo teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą.
Apeliacijos dalykas – teismo sprendimo dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo nepilnamečiam vaikui, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Pagal CPK 320 straipsnį, apeliacinio skundo ribas nustato faktiniai ir teisiniai argumentai, kurių pagrindu ginčijamas pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-484/2013). Apeliacinės instancijos teismas neturi savo iniciatyva išplėsti apeliacinio skundo argumentų sąrašo ir imtis analizuoti tokių argumentų, kurie apeliaciniame skunde nėra nurodyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-311-415/2016, 21 punktas; 2022 m. sausio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-132-403/2022, 29 punktas).
Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovas M. D. teikia argumentus ir dėl ginčo laikotarpiu šalių dukrai I. D. teikto išlaikymo dydžio. Pažymėtina, kad M. D., iš kurio išlaikymas buvo priteistas, neteikė apeliacinio skundo. Apeliacinis skundas yra paduotas S. K. ir ji išlaikymo dydžio neginčija. Todėl atsakovo M. D. argumentai dėl ginčo laikotarpiu buvusių galimybių teikti nustatyto dydžio išlaikymą nenagrinėtini.
Dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo
Pirmosios instancijos teismas, konstatavęs, kad ginčo laikotarpiu išlaikymą vaikui de facto teikė ne ieškovė, kuri yra vaiko motina, o jos motina, t. y. vaiko senelė, išlaikymo įsiskolinimą priteisė ne ieškovei, o pačiam vaikui, o šių lėšų uzufruktoriumi paskyrė patį atsakovą, iš kurio išlaikymo įsiskolinimas yra priteistas.
Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas be pagrindo priėmė tokį ydingą sprendimą, kuris nesukuria realių pasekmių, nes yra neįvykdomas. Akivaizdu, kad atsakovas negali dukrai sumokėti išlaikymo įsiskolinimą, kad po to pats jį dukros interesais panaudotų, t. y. pats būtų faktinis išieškotojas ir skolininkas toje pačioje byloje.
Be to, pirmosios instancijos teismas, nustatęs aplinkybes, kad ginčo laikotarpiu ieškovė neturėjo pajamų, kartu su dukra gyveno pas savo motiną, t. y. vaiko senelę, pati buvo savo motinos išlaikoma, be pagrindo sprendė, kad išlaikymą vaikui teikė ne ieškovė, o vaiko senelė. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad, teismui nenustačius aiškių ir akivaizdžių aplinkybių, jog vaiko senelė, o ne vaiko motina teikė išlaikymą vaikui, būtų pagrindas spręsti, kad ne ieškovė vaiką išlaikė. Visų pirma, tokios aplinkybės galėtų būti pačios vaiko senelės reikalavimo dėl už kitą asmenį įvykdytos prievolės įvykdymo pareiškimas. Šiuo atveju vaiko senelė tokio reikalavimo nereiškė, o pirmosios instancijos teismas, kuris sprendimu konstatavo, kad vaiką išlaikė senelė, nustatęs tokias aplinkybes, neįvykdė pareigos pasiūlyti pakeisti netinkamą ieškovą tinkamu (CPK 45 str.). Be to, pirmosios instancijos teismas netenkino ieškovės prašymo apklausti vaiko senelę liudytoja, todėl nenustatyta jos valia tiesiogiai išlaikyti anūkę.
Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje nustatytas faktines aplinkybes, dėl kurių nėra ginčo, kad ginčo laikotarpiu ieškovė S. K. kartu su dukra I. D. gyveno pas savo motiną, pati neturėjo pajamų, sprendžia, kad labiau tikėtina, jog ieškovės motina rėmė savo dukrą materialiai, o pastaroji gaudama išlaikymą ir finansavimą iš savo motinos, tokiu būdu suteikė visišką išlaikymą dukrai I. D.. Taigi, tarp ieškovės S. K. ir jos motinos susidarė vieni teisiniai santykiai, dėl kurių ginčo nėra ir jie nėra šios bylos dalykas, o tarp S. K. ir I. D. susidarė kiti teisiniai santykiai, kurių pasekoje I. D. iš S. K., kaip vienintelės tuo metu buvusios savo įstatyminės atstovės, gavo visišką išlaikymą. Tokiu būdu S. K. ginčo laikotarpiu už atsakovą M. D. vykdė jo prievolę išlaikyti nepilnametį vaiką.
Tėvai turi pareigą išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, o šie turi teisę į išlaikymą (CK 3.192 straipsnis). Jeigu tėvai ar vienas iš jų prievolės nevykdo, tai atsiranda vaiko teisė į pažeistos teisės teisminį gynimą, pareiškiant ieškinį teisme. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad teisė gauti išlaikymą yra nepilnamečio vaiko, todėl materialine teisine prasme ieškovas yra nepilnametis vaikas, o jo procesinę teisę pareikšti ieškinį įgyvendina CK 3.194 straipsnio 1 dalyje nurodyti asmenys ar įstatymų nustatyti kiti asmenys. Kai yra pagrindas, išlaikymas priteisiamas ieškovui nepilnamečiam vaikui. Nepilnamečio vaiko išlaikymo prievolė yra vykdoma vaikui, o ne kitam sutuoktiniui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. kovo 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. D. v. Z. D., bylos Nr. 3K-3-39/2010). Kasacinis teismas šioje nutartyje taip pat nurodė, kad jeigu tinkamas išlaikymas nepilnamečiam vaikui buvo teikiamas vieno iš tėvų, tai kreditoriaus nepilnamečio vaiko interesas gauti išlaikymą nepažeidžiamas, bet kartu tai reiškia, kad vienas iš tėvų vykdė savo ir dar kito asmens prievoles (CK 6.50 straipsnis). Tai sudaro pagrindą išvadai, kad šio asmens, kuris faktiškai visa apimtimi vienas teikė išlaikymą nepilnamečiam vaikui, interesai yra pažeisti. Tam iš tėvų, kuris vykdo savo paties ir kito iš tėvų nepilnamečio vaiko išlaikymo prievoles, pereina kreditoriaus teisės, susijusios su skolininku – nepilnamečio vaiko išlaikymo neteikusiu ir neteikiančiu vienu iš tėvų (CK 6.50 straipsnio 3 dalis). Nepilnamečio vaiko išlaikymo prievolėje tai yra teisė atgauti už kitą tėvą įvykdytą nepilnamečio vaiko išlaikymo dalį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. kovo 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. D. v. Z. D., bylos Nr. 3K-3-39/2010).
Apeliacinės instancijos teismui nustačius, kad S. K. ginčo laikotarpiu už atsakovą M. D. vykdė jo prievolę išlaikyti nepilnametį vaiką, jos ieškinio reikalavimas priteisti jai išlaikymo įsiskolinimą tenkintinas. Kaip jau minėta, dėl priteisto išlaikymo įsiskolinimo dydžio apeliacinis skundas nėra paduotas, todėl S. K. iš M. D. priteistinas 5486,13 Eur išlaikymo įsiskolinimas.
Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme
Pagal CPK 93 straipsnio 5 dalį, jeigu apeliacinės instancijos teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą (CPK 93 straipsnio 5 dalis). Pirmosios instancijos teismo sprendimą pakeitus, perskirstomos bylinėjimosi išlaidos.
Ieškovė S. K. bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu patyrė 2299,20 Eur bylinėjimosi išlaidas (218 Eur žyminis mokestis ir 2081,20 Eur už teisines advokato paslaugas), atsakovas M. D. – 2609 Eur bylinėjimosi išlaidas (109 Eur žyminis mokestis ir 2500 Eur už teisines advokato paslaugas).
Pakeitus pirmosios instancijos teismo sprendimą dalyje dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, darytina išvada, kad ieškovės ieškinys tenkintas 25 proc. Todėl iš atsakovo ieškovei priteistina 25 proc. ieškovės patirtų bylinėjimosi išlaidų, kas sudaro 574,75 Eur.
Kadangi iš ieškovės atsakovui priteista 2256,78 Eur bylinėjimosi išlaidų, priešpriešinės sumos įskaitytinos ir iš ieškovės atsakovui priteistina 1682,03 Eur bylinėjimosi išlaidų.
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme
Apeliantė bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme metu sumokėjo 123 Eur žyminį mokestį valstybei. Apeliacinį skundą patenkinus, šios išlaidos priteistinos ieškovei iš atsakovo.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Marijampolės apylinkės teismo 2024 m. balandžio 29 d. sprendimą pakeisti iš dalies.
Pakeisti sprendimo dalį dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo ir priteisti iš atsakovo M. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 5486,13 Eur (penkis tūkstančius keturis šimtus aštuoniasdešimt šešis eurus 13 ct) išlaikymo nepilnamečiui vaikui I. D., gim. (duomenys neskelbtini), įsiskolinimą S. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), naudai.
Pakeisti sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo ir priteisti iš S. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 1682,03 Eur (vieną tūkstantį šešis šimtus aštuoniasdešimt du eurus 3 ct) bylinėjimosi išlaidas pirmosios instancijos teisme M. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini), naudai.
Priteisti iš atsakovo M. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 123 Eur (vieną šimtą dvidešimt tris eurus) bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme S. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), naudai.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.