- Teismas
- Marijampolės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2024-04-29
- Bylos Nr.
- e2-166-633/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-53-3-01519-2023-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Algis Vieraitis
- Ieškovas
- S. K.
- Atsakovas
- M. D.
sekretoriaujant Dalei Butkienei, dalyvaujant ieškovei S. K. (toliau ir – ieškovei), jos atstovui advokatui Erikui Rugieniui, atsakovui M. D. (toliau ir – atsakovui), jo atstovui advokatui Tadui Račiui, išvadą teikiančios valstybės institucijos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos Marijampolės apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus (toliau ir – išvadą teikiančios institucijos, VTAS) atstovei Aldonai Migauskienei (nuotoliniu būdu, naudojantis vaizdo konferencijų ir pokalbių platforma Zoom), viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės S. K. patikslintą ieškinį ir atsakovo M. D. priešieškinį dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo ir jo įsiskolinimo priteisimo, bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarkos nustatymo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Šalių reikalavimai (bylos esmė) :
1. Ieškovė S. K. patikslintu ieškiniu byloje prašo teismą : a) nustatyti šalių nepilnametės dukters I. D., gim. (duomenys neskelbtini) (toliau ir – nepilnamečio vaiko, vaiko, dukters), gyvenamąją vietą su motina, ja ieškove; b) priteisti iš skyriumi nuo vaiko gyvensiančio atsakovo išlaikymą dukrai periodinėmis išmokomis po 100 Eur/mėn. nuo bylos iškėlimo teisme iki vaiko pilnametystės, išmokas kasmet indeksuojant dėl infliacijos šalies Vyriausybės nustatyta tvarka, jai, ieškovei, nustatyti uzufrukto teisę į šias vaiko išlaikymo lėšas; c) priteisti jai iš atsakovo 5953,55 Eur skolos už jo naudai jos, ieškovės, įvykdytą nepilnamečio vaiko išlaikymo prievolę nuo (duomenys neskelbtini) (vaiko gimimo) iki 2023 m. rugpjūčio 15 d. (vaiko perdavimo tėvo (atsakovo) globai; d) nustatyti skyriumi nuo vaiko gyvenančio tėvo, atsakovo, bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką pagal pasiūlytą projektą, paremtą modeliu 50:50 proc. laiko kiekvienam iš tėvų; e) priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
2. Atsakovas M. D. priešieškiniu, patikslinęs teismo posėdyje, byloje prašo teismą : a) nustatyti nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą su tėvu, juo atsakovu; b) priteisti iš skyriumi nuo vaiko gyvenančios ieškovės išlaikymą vaikui periodinėmis išmokomis po 250 Eur/mėn. nuo atsakovo kreipimosi į teismą dienos iki pilnametystės, išmokas kasmet indeksuojant dėl infliacijos šalies Vyriausybės nustatyta tvarka, jam, atsakovui, nustatyti uzufrukto teisę į šias vaiko išlaikymo lėšas; c) priteisti iš skyriumi nuo vaiko gyvenusios ieškovės išlaikymo vaikui įsiskolinimą 255,16 Eur suma, susidariusį nuo 2023 m. rugpjūčio 16 d. (vaiko perdavimo jo, tėvo, globai) iki atsakovo kreipimosi į teismą dienos (2023 m. rugsėjo 11 d.), jam, atsakovui, nustatyti uzufrukto teisę į šias vaiko išlaikymo lėšas; d) priteisti iš ieškovės 5 proc. metines kompensacines palūkanas nuo priteistinos išlaikymo įsiskolinimo sumos (255,16 Eur) nuo priešieškinio pateikimo (2023 m. rugsėjo 11 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; e) nustatyti skyriumi nuo vaiko gyvenančios ieškovės (motinos) bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką pagal 2023 m. rugpjūčio 25 d. teismo nutartimi šioje byloje nustatytos laikinosios motinos bendravimo su vaiku tvarkos sąlygas; f) priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
II. Dalyvaujančių byloje asmenų paaiškinimų esmė.
3. Patikslintame ieškinyje bei atsiliepime į priešieškinį nurodė ir papildomai teismo posėdyje ieškovė S. K. paaiškino, kad santuokoje su atsakovu nebuvo ir nėra (tebėra santuokoje su užsienyje gyvenančiu jos 5 m. amžiaus sūnaus tėvu), tačiau su atsakovu, grįžusi iš emigracijos ir apsigyvenusi savo motinos namuose tame pačiame kaime, turėjo intymius (lytinius) santykius ir (duomenys neskelbtini) jiems gimė dukra, daugiau bendrų vaikų neturintys, šiuo metu ji laukiasi savo trečiojo vaiko su dabartiniu sugyventiniu (gimdymas numatytas 2024 m. gegužę), su kuriuo kartu gyvena. 2023 m. liepos 3 d. dukra buvo iš jos paimta dėl tarp jos ir sugyventinio įvykusio namuose konflikto, kurio metu prieš ją buvo smurtauta, perduota laikinai atsakovo motinos priežiūrai, o nuo 2023 m. rugpjūčio 16 d. – tėvo, atsakovo, globai, su kuriuo tebegyvena iki šiol. Per paskutiniuosius 2 m. ji 4 kartus pakeitė gyvenamąją vietą (iš esmės dėl nepatenkintų lūkesčių sąlygomis), savo būsto neturinti, šiuo metu su sugyventiniu nuomojasi iš privataus asmens 2 kambarių butą su visais patogumais Marijampolės m., vietos pakanka, dukros gyvenamą vietą nustačius su ja bei gimus kūdikiui, su sugyventiniu planuojantys išsinuomoti didesnį būstą. Ji apie 1 m. nedirba, anksčiau registravosi bedarbe Užimtumo tarnyboje, tačiau darbo paieška buvo nutraukta, jai atsisakius darbo pasiūlymo, kuris ją netenkino, išvis yra dirbusi nepilną mėnesį (bendras stažas), baigusi 9 klases, daugiau nebesimokė ir profesijos nėra įgijusi, darbinga visiškai. Nei ji pati, nei sugyventinis transporto priemonės neturintys, taip pat neturintys ir teisės vairuoti (jai yra laikinai atimta už administracinį nusižengimą – vairavimą neblaiviai), šiuo metu pagal laikiną bendravimo su dukra tvarka ją (vaiką) paima ir pristato savo automobiliu jos motina, tačiau ši serga sunkia onkologine liga, jai ši nebegalės to daugiau daryti, prašys pavežti draugus ar vairuos pati, jeigu pavyks susigrąžinti prarastą vairuotojo pažymėjimą. Ji prašanti dukters gyvenamąją vietą nustatyti su ja dėl aplinkybių, kad ji : pirma, nuo gimimo ir (duomenys neskelbtini) dukrą augino (ši nuo gimimo beveik 2 m. gyveno su ja), pas tėvą vaiko gyvenimas tęsiasi kur kas trumpiau; antra, jos manymu, jos dvasiniai, emociniai ryšiai su vaiku yra stipresni (vaikas labiau prisirišęs prie jos), nes tėvas, atsakovas, vaiko gyvenimo su ja laikotarpiu su vaiku bendravo kur kas mažiau, neteikė pakankamo jam išlaikymo; trečia, ji galės dukrai skirti daugiau dėmesio ir laiko vaikui, nei kad dirbdamas atsakovas, todėl mananti, jog vaiko gyvenamos vietos nustatymas su ja geriau atitiktų vaiko interesus. Dėl tėvo, atsakovo, šiuo metu vykdomos jų dukters globos priekaištų neturinti. Nuo vaiko gimimo iki jo paėmimo, ji nedirbo, pajamų negavo, išskyrus valstybės mokėtą socialinę išmoką vaikui („vaiko pinigus“), kurie sudarė apie 85 Eur/mėn., kito turto taip pat neturėjo, likusia apimtimi (be socialinės išmokos) vaiką išlaikė jos, ieškovės, motina, pas kurią ji su vaiku gyveno, tuo metu jos motina išlaikė ne tik vaiką, bet ir ją pačią (ieškovę) bei dar vieną nepilnametę dukrą (jos seserį), dirbo nekvalifikuotą darbą, gaudavo artimas minimaliai mėnesinei algai (toliau ir – MMA) pajamas, iš kurių pragyveno jų šeimą sudarę viso 4 asmenys, jai pradėjus gyventi su dabartiniu sugyventiniu, vaiką iki jo paėmimo už ją išlaikė sugyventinis bei maža dalimi atsakovas (750 Eur). Dukters poreikiai išlaikymui, jos vertinimu, sudaro apie 500 Eur mėnesiui. Ieškovė vertinanti, kad ji nuo dukters gimimo iki 2024 m. rugpjūčio 16 d. šį vaiką išlaikė ne tik už save, bet ir už atsakovą, tėvą, todėl ir prašanti priteisti iš pastarojo tokiu būdu jai (ne nepilnamečiui vaikui) susidariusią skolą, skaičiuotiną po ½ dalį MMA, atėmus tėvo faktiškai suteiktą išlaikymo vaikui dalį 750 Eur. Kam (kokių poreikių patenkinimui) skirtų prašomą priteisti nuo bylos pradėjimo teisme 100 Eur/mėn. išlaikymą vaikui, paaiškinti negalinti. Bendravimo su vaiku tvarką prašanti nustatyti pagal modelį 50:50 proc. laiko kiekvienam iš tėvų todėl, kad mananti, jog ji tokia geriausiai atitiks vaiko interesus, o taip pat tėvų teisių ir pareigų vaikui lygybės principą. Ji, ieškovė, nesutinkanti (nepripažįstanti), jog nepakankamai, aplaidžiai prižiūrėjo dukrą, kuomet ši gyvena su ja, kaip teigia išvadą teikianti institucija ir vaiko sveikatos priežiūros įstaiga. Ji laikiną vaiko priežiūrą 2023 m. nuo liepos 3 d. iki rugpjūčio 16 d. vykdžiusiai atsakovo motinai vaiko poreikiams (išlaikymui) jai perdavusi 100 Eur. Daugiau išlaikymo vaikui iki šios dienos nėra teikusi ir neteikia (ir po laikino išlaikymo prievolės nustatymo teismo nutartimi), nes neturinti iš ko tai daryti. To pagrindu ieškovė prašanti jos patikslintą ieškinį visiškai patenkinti, o atsakovo patikslintą priešieškinį – atmesti, teismui nusprendus kitaip, periodinių išmokų vaikui dydį iš jos sumažinti nuo 250 Eur/mėn. iki 100 Eur/mėn., o vaiko išlaikymo įsiskolinimą sumažinti nuo 255,16 Eur iki 85,06 Eur (skaičiuoti norma po 100 Eur/mėn.).
4. Priešieškinyje bei atsiliepime į ieškinį nurodė ir papildomai teismo posėdyje atsakovas M. D. paaiškino, kad jis su dukra panaudos pagrindu (savo būsto neturintis) gyvenantis jo tėvų 3 kambarių su visais patogumais nuosavame name, kur dukrai yra paskirtas atskiras kambarys, jos lavinimosi ir poilsio sąlygos geros, kartu gyvena ir vaiko seneliai, jis prisidedantis prie šio būsto išlaikymo, pats šeimos dar nesukūręs. Jis, atsakovas, nuolat dirba (2022-2023 m. dirbo užsienyje, pajamos sudarė vidutiniškai 2000 Eur/mėn.), šiuo metu pagal 5 m. trukmės kontraktą dirba Lietuvos kariuomenėje (tarnyba ne statutinė, tarnybos vieta – Marijampolės m.), gauna stabilias ir pakankamas pajamas (maždaug 1250 Eur/mėn.) išlaikyti ne tik save, bet ir dukrą, jos poreikius patenkinantis, dėl to bei ir kt. tėvų valdžios jai vykdymo jam nėra kokių tai priekaištų nei iš ieškovės, dukters motinos, nei kitų asmenų ar valstybės (savivaldybės) institucijų. Jis yra įgijęs vidurinį ir profesinį išsilavinimą, taip pat dvi darbines specialybes (automechaniko ir paslaugų teikėjo), yra sveikas, visiškai darbingas, turi nuosavą automobilį. Dukrą į už kelių kilometrų nuo namų esančią ugdymo įstaigą (duomenys neskelbtini) K. B. mokyklą-daugiafunkcinį centrą pristato bei parsiveža jis pats arba (dukart savaitėje) jo motina (vaiko senelė), vykdama į (iš) darbą (-o) toje pačioje įstaigoje. Prašantis dukters gyvenamąją vietą nustatyti su juo todėl, kad, pirma, jis geriau geba ir gebės pasirūpinti vaiku nei jo motina, ieškovė, kadangi šiai trūksta motinystės instinkto, socialinių įgūdžių, dėl ko ši vaiku, jam gyvenant su motina, rūpinosi prastai, aplaidžiai, vaikas buvo apleistas, išsekęs, ką patvirtino vaiko sveikatos priežiūros įstaiga; antra, jis turi įgijęs dvi profesijas, turi nuolatinį darbą, gauna stabilias ir pakankamo dydžio pajamas, gyvenimo sąlygos su juo jo tėvų namuose yra geresnės nei pas ieškovę šiuo metu; trečia, jo namuose socialinė aplinka vaikui yra palanki ir saugi, o ieškovės šeimoje – ne, ieškovė patiria smurtą šeimoje, dėl ko jų dukrai buvo nustatytas apsaugos poreikis bei ji paimta iš motinos (ieškovės) šeimos; ketvirta, atsakovas manantis, kad jo globos arti metų laiką tarp jo ir dukters taip pat susiformavo tvirti dvasiniai, emociniai ryšiai, o tarp vaiko ir motinos – atvirkščiai, tokie ryšiai, ir taip nebuvę tvirtais (vaikas daugiau laiko leido ieškovės krikšto motinos namuose ir su juo didesnę laiko dalį buvo ne pati motina, ieškovė, o šios krikšto mama arba jos dukra), dar labiau susilpnėjo. Bendravimo tvarką su vaiku motinai, ieškovei, palikti tokią pačią, kokia šiuo metu teismo nutartimi taikoma kaip laikina apsaugos priemonė ir būtent pačios ieškovės prašymu, pastarosios pasikeitusi šiuo klausimu pozicija ir naujai prašomas modelis „50:50 proc. kiekvienam iš tėvų“, jo, atsakovo, nuomone neatitiks geriausio vaiko intereso, vaikas yra pernelyg mažo amžiaus, kad jį kas antrą savaitę kilnoti iš vieno tėvų namų ir socialinės aplinkos į kito namus su kita socialine aplinka, namų taisyklėmis ir kt., be to, vaikas pripratęs prie dabar lankomos ugdymo įstaigos, kuri yra būtent jo, atsakovo, gyvenamojoje vietoje, o ne ieškovės, pastarajai iki ugdymo įstaigos yra apie 10 km atstumas, o jos galimybės kasdien pristatyti vaiką į ugdymo įstaigą, sveikatos priežiūros įstaigas ar kt. yra minimalios (šiuo metu tai daro tretieji asmenys). Išlaikymo vaikui įsiskolinimas jam susidarė dėl to, kad jis nežinojo apie savo biologinę tėvystę jam (ši buvo nustatyta pagal jo, o ne ieškovės ar jos formalaus sutuoktinio ieškinį), vėliau išlaikymą teikė po 150 Eur/mėn., manė, kad to pakanka, pripažįstantis, kad bendra jo sumokėta vaiko išlaikymui suma buvo 750 Eur, su vaiku bendravo ir kitaip juo rūpinosi. Tariamos jo skolos ieškovei dėl jos už jį neva tai (į)vykdytą vaiko išlaikymo pareigą nebuvo ir nėra, kadangi ieškovė šios pareigos už jį nevykdė, nes neturėjo absoliučiai jokių pajamų ar kt. turto ir pati buvo visiškai išlaikoma motinos, pas kurią su vaiku gyveno, ši išlaikė ne tik ieškovę, tačiau ir jų vaiką, todėl, atsakovo vertinimu, ieškovė neturi į jį tokios vykdytinos reikalavimo teisės. To pagrindu atsakovas prašantis jo priešieškinį, atsižvelgiant į teismo posėdyje padarytą patikslinimą dėl priteistino išlaikymo vaikui iš motinos dydžio, patenkinti visiškai, o ieškinį atmesti.
5. Teikianti byloje išvadą valstybės institucija teismo pavedimu pagal kompetenciją patikrino vaiko gyvenimo sąlygas ir socialinę aplinką tiek pas atsakovą, tėvą, kurio namuose nuo 2023 m. liepos 3 d. (laikinosios priežiūros priemonės nustatymo) vaikas faktiškai nuolat gyvena, tiek paskutinėje ir priešpaskutinėje ieškovės gyvenamojoje vietoje, įvertino ir kitus bylos duomenis apie gyvenimo sąlygas ir socialinę aplinką pas abu vaiko tėvus, jų darbingumą, darbinę veiklą ir pajamas iš jos ir kt., bei teismo posėdžio metu pateikė galutines argumentuotas išvadas (tiek dėl ieškinio, tiek dėl priešieškinio), kad : a) vaiko tėvas, atsakovas, tinkamai vykdo jam tėvų valdžią, geba patenkinti vaiko poreikius tiek išlaikymui, tiek kt. reikmėms, yra įsitraukęs ir į bendras neformalias vaiko veiklas ugdymo įstaigoje, gyvenimo sąlygos, socialinė aplinka tėvo šeimoje taip pat yra palanki ir saugi vaikui, institucija neturi jokių pastabų atsakovui dėl globos ir kt. tėvo valdžios vaikui vykdymo; b) dėl vaiko motinos globos institucija buvo gavusi ne vieną pranešimą apie galimus vaiko teisių ir teisėtų interesų pažeidimus, tame tarpe dėl vaiko nepriežiūros, jo dažno perdavimo trečiųjų asmenų (ieškovės krikšto motinos ar šios dukros) globai ir priežiūrai, kurie iš esmės pasitvirtino, juos patvirtino ir informacija iš sveikatos priežiūros įstaigos (Vš.į. Kauno medicinos universiteto klinikų) apie atvykusį sergantį, neprižiūrėtą, išsekusio organizmo vaiką, kurį lydėjo ne motina, o minėta jos krikšto mama, kurią, o ne ieškovę, vaikas vadino „mama“, ko pasekmėje vaikui buvo nustatytas apsaugos poreikis bei jis paimtas iš motinos ir perduotas tėvo motinos (senelės) laikinai priežiūrai, be to, užfiksuotas smurto ieškovės šeimoje atvejis, todėl vaikui gyventi tokioje socialinėje aplinkoje yra nesaugu; c) geriausią vaiko interesą atitiks jo gyvenamos vietos nustatymas (palikimas) su tėvu, atsakovu; d) palankesnė ir labiau vaiko interesus atitinkanti skyriumi gyvenančios ieškovės bendravimo su vaiku tvarka yra galiojanti šiuo metu pagal teismo nutartį dėl laikinos apsaugos priemonės skyrimo, ieškovės naujai prašomam modeliui („50:50 proc. kiekvienam tėvų“), institucijos vertinimu, vaikas dar yra pernelyg mažas, toks jo dažnas kilnojimas iš vienų namų į kitus neigiamai veiks jo socialinę raidą, emocinę gerovę, lavinimo ir poilsio režimą bei kt. Todėl institucija siūlo palikti šiuo metu taikomą motinos bendravimo su vaiku tvarką, dėl kurios šiuo metu ginčų tarp tėvų nekyla ir ji sėkmingai vykdoma, tėvai geba tarpusavyje susitarti ir dėl bendravimo laiko perkėlimo, iškilus tam poreikiui, ir dėl papildomo bendravimo, ir kt.; e) išlaikymas vaikui turi būti priteisimas (nustatomas) tokiu dydžiu, kad būtų patenkinti vaiko poreikiai, ir kartu tas dydis turi būti proporcingas tėvų turtinei padėčiai bei kt. galimybėms, teismui pripažinus nustatyta aplinkybę, kad išlaikymas vaikui nebuvo teikiamas, institucija prašanti priteisti šį įsiskolinimą, kadangi tai yra vaiko nuosavybė. Priteistino įsiskolinimo dydžio klausimas šiuo atveju spręstinas teismo nuožiūra, atlikus šalių pateiktų įrodymų šiuo klausimu teisinį įvertinimą.
6. Nagrinėjamoje byloje išklausyti paties vaiko I. D., gim. (duomenys neskelbtini), nuomonės (norų, pažiūrų) dėl byloje pareikštų su ja susijusių reikalavimų dėl jos itin jauno amžiaus nebuvo objektyvios galimybės nei tiesiogiai, nei netiesiogiai. Todėl vaiko noras nagrinėjamu atveju savarankišku duomeniu negali būti įvertintas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir – CPK) 380 straipsnio 1 ir 2 dalys).
II. Teismo posėdyje nustatytos reikšmingos ginčui spręsti bylos aplinkybės.
7. Vaikas – I. D., gimė (duomenys neskelbtini) Lietuvoje jos motinai S. K. nesant santuokoje su tėvu, atsakovo M. D. tėvystė buvo nustatyta pagal jo ieškinį 2023 m. vasario 20 d. Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų sprendimu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), įsiteisėjusiu 2023 m. kovo 23 d. Nuo gimimo vaikas gyveno su motina, bylos ieškove S. K. iki 2023 m. liepos 3 d., kuomet vaikui buvo nustatytas apsaugos poreikis, jis paimtas iš nesaugios aplinkos motinos šeimoje, vaikui paskirta laikinosios priežiūros priemonė, kuri patikėta (vaikas perduotas) senelei, bylos atsakovo M. D. motinai, o pastarajam dėl vaiko situacijos nutraukus darbą užsienyje ir grįžus į namus Lietuvoje, vaikas 2023 m. rugpjūčio 16 d. perduotas jo globai ir su tėvu gyvena (duomenys neskelbtini) iki pastarojo sprendimo priėmimo dienos. Vaikas ugdomas namuose ir (duomenys neskelbtini) K. B. mokyklos-daugiafunkcinio centro (duomenys neskelbtini) skyriaus ikimokyklinio ugdymo „Pelėdžiukų“ grupėje, čia lanko ir neformaliojo ugdymo veiklas. Vaikas iš prigimties sveikas, papildomų ir (ar) specialių poreikių išlaikymui, sveikatos priežiūrai ir (ar) lavinimui neturi, šiuo metu jam mokama valstybės socialinė išmoka vaikui („vaiko pinigai“) maždaug 96 Eur/mėn., kuri iki 2024 m. sausio 1 d. sudarė maždaug 85 Eur/mėn.
8. Vaiko tėvas, atsakovas M. D., šeimos nesukūręs, įgijęs vidurinį ir profesinį išsilavinimą bei automechaniko ir paslaugų teikėjo specialybes, 2022-2023 m. laikotarpiu gyveno ir dirbo užsienyje, gaudamas vidutiniškai 2000 Eur/mėn. pajamas, nuo 2023 m. rugpjūčio 16 d. gyvena Lietuvoje, panaudos pagrindu kartu su vaiku jo, atsakovo, tėvų nuosavame 3 kambarių su holu ir virtuve apie 85 kv. m. ploto name su visais patogumais, kuriame vaikas turi atskirą kambarį ugdymuisi, žaidimams ir poilsiui - gyvenimo, ugdymo ir kt. vystymosi sąlygos bei socialinė aplinka tam išvadą teikiančios institucijos specialistų buvo įvertinta geromis ir atitinkančiomis konkretaus vaiko poreikius bei ir kt. interesus. Atsakovas nuosavybės teise nekilnojamo turto neturi, turi automobilį, nuo 2023 m. spalio 24 d. pagal sutartį priimtas profesinei karo tarnybai Lietuvos kariuomenės Lietuvos didžiojo kunigaikščio Vytenio bendrosios paramos logistikos batalione(duomenys neskelbtini), pajamos iš tarnybos maždaug 1250 Eur/mėn. Atsakovas yra visiškai darbingas, kitų išlaikytinių neturi. 2021 m. rugpjūčio 14 d. – 2023 m. liepos 3 d. laikotarpiu jis vaiko išlaikymui skyrė (sumokėjo) viso 750 Eur.
9. Vaiko motina, ieškovė S. K., baigusi 9 klases, profesijos neįgijusi, yra sudariusi santuoką su T. K. ir su juo susilaukusi (duomenys neskelbtini) gimusio (5 m.) sūnaus K. K., tačiau su šeima nuo 2019 m. negyvena, su tėvu likusiam gyventi užsienyje sūnui išlaikymo neteikia. Ieškovė 2023 m. liepos mėn. nuo 12 d. iki 26 d. dirbo uždaroje akcinėje bendrovėje (toliau ir – UAB) (duomenys neskelbtini) (darbo stažas – 2 savaitės), nutraukusi darbo santykius, registravosi ieškančia darbo Užimtumo tarnyboje, 2023 m. spalio 16 d. darbo paieška nutraukta be teisės registruotis 6 mėn. (priežastis - be pateisintos priežasties atsisakė pateikto darbo pasiūlymo), šiuo metu pajamų negauna – išlaikoma partnerio (sugyventinio) T. G.. Ieškovė savo būsto, kito nekilnojamo turto ir transporto priemonių neturi, per paskutinius 2 m. keturis kartus keitė gyvenamąją vietą, šiuo metu su partneriu (sugyventiniu) iš privataus asmens nuomojasi 2 kambarių su virtuve ir visais patogumais butą Marijampolės m., kuriame abu gyvena, laukiasi bendro vaiko, gimdymo terminas numatytas 2024 m. gegužę, bendravimo su dukra laiku abi dalinasi vienu kambariu - gyvenimo, ugdymo ir kt. vystymosi sąlygos bei socialinė aplinka tam teismo vertinamos kiek prastesnėmis nei vaiko tėvo, atsakovo, namuose, kur vaikas turi ne tik atskirą kambarį, tačiau ir saugų kiemą žaidimams ir kt. poreikiams. Ieškovė yra visiškai darbinga, be I. D. ji, ieškovė, turi dar vieną išlaikytinį mažametį sūnų K. K. bei laukiasi greitu metu turinčio gimti trečiojo savo vaiko. Sugretinus abiejų vaiko tėvų amžių, išsilavinimą, bendrąjį darbingumą bei ir darbinį potencialą, o taip pat ir esamą šiuo metu materialinę (turtinę) padėtį vaiko globos (plačiąja prasme) ir jo išlaikymo prievolės vykdymo kontekste, teismo vertinimu, ženkliai geresnė padėtis, potencialas ir perspektyvos yra vaiko tėvo, atsakovo M. D.. Ieškovė S. K. nuo 2023 m. rugpjūčio 16 d. (vaiko globos perdavimo atsakovui) iki pastarojo teismo sprendimo priėmimo, taigi ir iki atsakovo kreipimosi į teismą 2023 m. rugsėjo 11 d., išlaikymo dukrai visiškai neteikė ir neteikia, nors 2024 m. vasario 28 d. teismo nutartimi šioje byloje yra paskirta laikinoji apsaugos priemonė ir ieškovei nustatyta prievolė nuo nutarties priėmimo dienos teikti dukrai laikiną išlaikymą po 250 Eur/mėn.
10. 2023 m. rugpjūčio 25 d. teismo nutartimi, ieškovės S. K. prašymu paskyrus laikiną apsaugos priemonę, yra nustatyta laikinoji jos, ieškovės, bendravimo su nepilnamečio vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarka, numatanti motinos bendravimą su vaiku kas antrą savaitgalį (pasiimant į savo namus) ir papildomai du vakarus darbo dienomis. Šalių pareiškimais ir išvadą teikiančios institucijos duomenimis ši laikinoji bendravimo tvarka vykdoma, šalys geba pačios geranoriškai susitarti, atsiradus tam svarbioms aplinkybėms (pavyzdžiui, vaikui susirgus), tiek dėl bendravimo perkėlimo į kitą laiką (dieną), tiek dėl papildomo bendravimo.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
III. Ginčui spręsti taikytina teisė ir jos aiškinimas.
11. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau ir – CK) 3.169 straipsnio 1 ir 2 dalimis įstatymų leidėjo nustatyta, kad tais atvejais, kai tėvas ir motina gyvena skyriumi, jų vaiko gyvenamoji vieta nustatoma pirmiausiai tėvų susitarimu, o jiems nesusitarus (kilus ginčui dėl to, kaip ir yra nagrinėjamu byloje atveju), vaiko gyvenamoji vieta nustatoma teismo sprendimu su vienu iš jo tėvų.
12. CK 3.192 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog išlaikymo vaikui dydis turi būti proporcingas nepilnamečio vaiko poreikiams bei jo tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Nepilnamečio vaiko išlaikymo pareigos imperatyvo negali paneigti tėvų amžius, turtinės padėties sunkumas, ribotas ar laikinas nedarbingumas, laikinas nedarbas ar kokios tai kitos panašaus pobūdžio aplinkybės. Be to, jeigu tėvų padėtis ir galimybės leidžia (tokia galimybė nėra jų pačių paneigta), išlaikymu turi būti patenkinami ne tik būtiniausi, gyvybiniai vaiko poreikiai, bet ir kiti, kurie laiduoja jo įgimtų ir įgyjamų gebėjimų puoselėjimą ir stiprinimą, jo tapimą visaverte, išsilavinusia ir pasiruošusia savarankiškam gyvenimui visuomenėje asmenybe. Pagal CK 3.198 straipsnio nuostatas tuo atveju, kai asmeniui tenka prievolė išlaikyti du ir daugiau vaikų (šiuo atveju bylos ieškovei, turinčiai dar vieną išlaikytinį nepilnametį vaiką), tokios prievolės vykdymas turi būti paskirstomas proporcingai visiems išlaikytiniams, be to, taip, kad būtų pakankamas bent minimaliems visų vaikų poreikiams patenkinti. CK 3.200 straipsniu nustatyta, jog išlaikymas vaikui priteisiamas nuo teisės į jį atsiradimo (vaiko gimimo) dienos, tačiau jo įsiskolinimas negali būti išieškomas, vadinasi ir priteisiamas, daugiau nei už trejus metus iki ieškinio teisme pareiškimo dienos, nagrinėjamu atveju – nuo vaiko gimimo iki sprendimo priėmimo. CK 3.175 straipsnio 2 dalimi įstatymų leidėjo nustatyta, kad tarp tėvų kilus ginčui dėl bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarkos, teismas nustato skyriumi gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgdamas į prioritetinius vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyriumi gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką, riboti tėvo ar motinos bendravimą su vaiku galima tik tais atvejais, kai toks maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams.
13. CPK 178 straipsniu įstatymų leidėjo nustatyta pareiga bylos šalims įrodyti leistinais įrodymais visas aplinkybes, kuriomis jie remiasi savo reikalavimuose (šiuo atveju ieškovė ieškinyje ir atsakovas priešieškinyje) ar atsikirtimuose (nagrinėjamu atveju ieškovė atsakovo priešieškiniui, o atsakovas atsikirtimuose ieškovės ieškiniui). Kilus ginčui dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui teikimo ar neteikimo (įsiskolinimo) fakto, įrodinėjimo našta aplinkybės, kad išlaikymas yra (buvo) teikiamas ir pakankamas, tenka skyriumi gyvenančiam ar gyvenusiam vaiko tėvui ar motinai. Kita vertus, kiekvienai ginčo šaliai taip pat tenka įrodinėjimo našta įrodyti, kad ieškiniu (priešieškiniu) prašomos nustatyti jam vaiko išlaikymo prievolės dydis tuo atveju, kai su juo kokia tai dalimi nesutinkama, yra neproporcingas jo turtinei padėčiai bei galimybėms ir (ar) nepilnamečio vaiko poreikiams ar pažeidžia kitų jo išlaikytinių interesus.
14. CK 6.50 straipsnio 1 ir 3 dalyse įstatymų leidėjo nustatyta, kad prievolę, ją visą ar kokią tai jos dalį, jeigu tam skolininkas nepareiškia prieštaravimo, gali įvykdyti trečiasis asmuo (vaiko išlaikymo atveju jam tinkamą (visą, pilną) išlaikymą teikti antrasis iš tėvų). Tokiam trečiajam asmeniui pereina kreditoriaus (nepilnamečio vaiko) teisės, susijusios su skolininku (išlaikymo neteikusiu tėvu ar motina). Pagal bendrąją CPK 178 straipsniu nustatytą įrodinėjimo naštos pasiskirstymo taisyklę tokiu atveju regresinį reikalavimą reiškiančiam vienam iš tėvų tenka našta (pareiga) įrodyti, jog jis už antrąjį iš tėvų vykdė vaiko išlaikymo pareigą (vaiką išlaikė ir už save, ir už antrąjį iš tėvų), ir tai darė tinkamai (pakankamai, kad būtų patenkinti ne tik būtinieji, bet pagal galimybes ir kiti vaiko poreikiai).
IV. Sprendimo motyvai ir teisiniai argumentai.
15. Dėl vaiko gyvenamosios vietos, bendravimo su juo ir dalyvavimo jį auklėjant tvarkos nustatymo. CK 3.174 straipsnio 2 dalimi nustatyta, kad tais atvejais, kai tarp skyriumi gyvenančių vaiko tėvų kyla ginčas dėl vaiko gyvenamosios vietos, tokį ginčą teismas sprendžia išimtinai vaiko interesais, atsižvelgdamas į vaiko norą. Į vaiko norą gali būti neatsižvelgiama tik tuo atveju, kai vaiko noras akivaizdžiai prieštarauja jo interesams arba, kaip nagrinėjamu atveju, šis dar nėra sulaukęs tokio amžiaus, kad galėtų pareikšti savo savarankišką nuomonę (CPK 380 straipsnis) (punktas 6).
16. Šalies kasacinis teismas savo praktikoje nuosekliai laikosi pozicijos, kad sprendžiant vaiko gyvenamos vietos nustatymo klausimą, be kitų aplinkybių, turi būti įvertintos kiekvieno iš jo tėvų pastangos bei galimybės užtikrinti pagrindinių vaiko teisių ir pareigų įgyvendinimą, kiekvieno iš vaiko tėvų šeimų gyvenimo sąlygos bei kt. socialinė aplinka, kiekvieno iš jų santykis su vaiku, jų doroviniai ir kiti asmenybės bruožai tėvų valdžios vykdymo kontekste, požiūris į vaiko auklėjimą, ugdymą, jo išlaikymą ir kt. poreikių tenkinimą iki ginčo atsiradimo, galimybes sudaryti vaikui tinkamas, palankias gyvenimo, auklėjimo ir raidos sąlygas, įvertinant tėvų darbinę veiklą, darbo režimą, turtinę padėtį ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 8 d. nutartis kasacinėje civilinėje byloje Nr. 3K-3-41/2010, 2012 m. gruodžio 14 d. nutartis kasacinėje civilinėje byloje Nr. 3K-3-569/2012, 2013 m. balandžio 26 d. nutartis kasacinėje civilinėje byloje Nr. 3K-3-269/2013 ir kt.). Be to, kasacinis teismas savo praktikoje yra suformulavęs ir kitą reikšmingą nagrinėjamam byloje ginčui spręsti taisyklę, susijusią su vaiko gyvenamosios vietos stabilumu – aplinkos, kurioje gyvena vaikas, stabilumas (pastovumas) yra reikšmingas vaiko psichologinei būklei ir sėkmingai jo raidai įtaką darantis veiksnys, todėl kai vaikas daugiau kaip metus ar panašų reikšmingą laiką gyvena tam tikroje aplinkoje (pas vieną iš savo tėvų), šios vaiko aplinkos pakeitimo net tik galimybė, bet ir poreikis turi būti vertinama ypač atsargiai ir atidžiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gegužės 29 d. nutartis kasacinėje civilinėje byloje Nr. 3K-3-308/2014 ir kt.).
17. Teismas, iš esmės sutikdamas su išvadą byloje teikiančios valstybės institucijos vertinimu (punktas 5) bei kartu pripažindamas pagrįstais atsakovo argumentus sprendžiamu vaiko gyvenamos vietos ir bendravimo su juo bei dalyvavimo jį auklėjant tvarkos nustatymo klausimu (punktas 4), pripažįsta, kad nagrinėjamu byloje konkrečiu atveju vaiko tėvas, atsakovas M. D., nuo 2023 m. rugpjūčio 16 d., t. y. devintas mėnuo, tinkamai vykdo jam tėvų valdžią, geba visiškai patenkinti vaiko poreikius tiek išlaikymui, tiek kt. jo reikmėms, gyvenimo sąlygos, socialinė aplinka tėvo šeimoje, kurią sudaro jis vienas, yra nusistovėjusios, vaikui įprastos, geros, saugios ir palankios jo augimui ir vystymuisi, tarp vaiko ir tėvo yra susiformavęs teisingas abipuse pagarba pagrįstas dvasinis, emocinis ryšys, ką be viso kito patvirtina ir išvadą teikiančios institucijos duomenys iš vaiko ugdymo bei sveikatos priežiūros įstaigų. Kita vertus, teismas byloje nustatė, kad iki vaiko iš jos paėmimo (2023 m. liepos 3 d.) jo motina, ieškovė S. K., tėvų valdžią vaikui vykdė aplaidžiai, netgi piktnaudžiavo ja, vaiku tinkamai nesirūpino (tai patvirtina ne tik atsakovo paaiškinimai, bet ir išvadą teikiančios institucijos, vaiko sveikatos priežiūros (Vš. Į. Kauno medicinos universiteto klinikų), vaiko situacijos vertinimo, apsaugos poreikio jam nustatymo ir kt. duomenys), vaiko neišlaikė (tai už ją darė jos motina, vaiko senelė), motina dar neturi nei materialaus, nei socialinio gyvenimo pagrindo, jai trūksta socialinės brandos (neatsakingai vartoja alkoholį, neblaivi vairavo automobilį) ir įgūdžių tėvų valdžios vykdymui, taip pat trūksta stabilumo gyvenime (kaitalioja parnerius, gyvenamąsias vietas), tik dėl jos pačios kaltės vaikas buvo paimtas iš jos globos ir perduotas tėvo globai, taip pat tik pati yra atsakinga už tai, kad nesimokė, neįgijo jokios profesijos, nedirbo net nekvalifikuoto darbo. Itin svarbi, teismo vertinimu, sprendžiamo klausimo kontekste ir aplinkybė, kad ieškovė visiškai, jokia apimtimi, nevykdo vaiko išlaikymo pareigos jau devintas mėnuo nei pagal įstatymo, nei pagal teismo nutarties skirti laikiną apsaugos priemonę (nustatyti laikiną išlaikymą vaikui) imperatyvų reikalavimą. Taigi, tampa akivaizdu, kad kur kas labiau geriausią nepilnamečio vaiko interesą atitiks jo gyvenamosios vietos nustatymas (palikimas) su tėvu, vaiko interesai ir teismo pareiga juos kuo geriau užtikrinti sprendžiamu klausimu yra sveriantys. Todėl šioje bylos dalyje (dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo) patikslinto ieškinio reikalavimas atmestinas, o priešieškinio – patenkintinas. Taip pat atmestinas patikslinto ieškinio reikalavimas nustatyti tėvo, atsakovo, bendravimo su vaiku bei dalyvavimo jo auklėjime tvarką, kadangi vaiko gyvenamoji vieta nustatoma (paliekama) su tėvu, kuris toliau vykdys kasdienę vaiko globą ir priežiūrą. Skyriumi nuo vaiko gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarka teismo sprendimu nustatoma tuomet, kai tarp tėvų kyla ginčas (CK 3.175 straipsnio 1 dalis), nagrinėjamu atveju ginčo kaip bendraus su vaiku skyriumi gyvenanti motina ir dalyvaus jį auklėjant nėra, toks reikalavimas nėra pareikštas nei patikslintu ieškiniu, nei priešieškiniu, kas reiškia, jog tėvai ketinantys tai sureguliuoti tarpusavio susitarimu ir nėra faktinio pagrindo tokią tvarką vaiko interesais nustatyti teismo iniciatyva (CPK 376 straipsnio 3 ir 4 dalys), taip pat eliminuojant galimybę tėvams patiems susitarti, išskyrus šios bendravimo ir dalyvavimo auklėjant vaiką tvarkos dalį, kuri byloje jau yra sureguliuota teismo 2023 m. rugpjūčio 25 d. nutartimi, paskyrus CK 3.65 straipsnio 2 dalies 8 punkte numatytą laikiną apsaugos priemonę. Kaip teismui patvirtino tiek ginčo šalys, tiek išvadą teikiančios institucijos atstovai, minėta teismo nutartimi nustatyta kaip laikina bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarka tėvų yra vykdoma, nusistovėjusi, ji pasiteisino, negauta duomenų, kad kaip tai kenktų vaiko interesams ar pažeistų vaiko tėvų valdžios lygybės principą, atsižvelgiant į jų pačių aukščiau konstatuotą ne vienodą gebėjimą, motyvaciją ir pastangas šią valdžią vykdyti tinkamai, pagal vaiko, o ne savo interesus, svarbu ir tai, jog tiek šalys, tiek išvadą teikianti institucija patvirtino, kad tėvai geba geranoriškai tarpusavyje susitarti dėl motinos bendravimo su vaiku laiko korekcijų ar papildomo bendravimo kitu laiku. Taigi teismo sprendimu nustatytina skyriumi nuo vaiko gyvensiančios motinos, ieškovės, bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarka pagal 2023 m. rugpjūčio 25 d. šioje byloje priimtos teismo nutarties sąlygas. Teismo vertinimu, patikslintu ieškiniu ieškovės prašoma bendravimo su vaiku tvarka pagal modelį „50:50 proc. kiekvienam iš tėvų“ nagrinėjamoje faktinėje situacijoje yra nepriimtina dėl tų pačių argumentų, teismo pateiktų sprendžiant dėl vaiko gyvenamos vietos, o taip pat pernelyg jauno vaiko amžiaus – teismas iš esmės pritaria aukščiau išdėstytiems tiek atsakovo, tiek išvadą teikiančios institucijos argumentams aptariamu klausimu (punktai 4, 5) ir jų nebeatkartoja.
18. Dėl išlaikymo vaikui priteisimo. Teismas išaiškina, jog abiejų vaiko tėvų teisės ir pareigos, tame tarpe ir išlaikyti nepilnametį vaiką, grindžiamos lygiateisiškumo principu, t. y. yra vienodos, nepriklausomai nuo to, ar vaikas gimęs tėvų santuokoje, ar ne, ar tėvai gyvena kartu su vaiku, ar atskirai. Tam, kad ginčą spręsti teisingai, būtina palyginti ir pasverti vaiko poreikius bei skyriumi nuo jo gyvenančios motinos galimybes ir teisingai suderinti vieno teisę ir antrojo prievolę. Tačiau šiame vertinime vaiko interesas ir prigimtinės teisės turi būti ginama prioritetiškai, t. y. visos abejonės, neaiškumai aiškinami būtent vaiko naudai. Atsižvelgdamas į aukščiau konstatuotas reikšmingas sprendžiamam klausimui aplinkybes, susijusias su vaiko amžiumi, specialių poreikių neturėjimu, papildomu neformaliu ugdymusi, vaiko individualybę (pomėgius), taip pat aplinkybę, jog tiek ieškovė, tiek priešinį analogišką reikalavimą byloje pareiškęs atsakovas, savo vaiko faktinius poreikius abu vertina pagal visiems žinomų tokio amžiaus vaikų auginimo vidutinių (rūšinių) kaštų kriterijų (aplinkybes), papildomai jų neįrodinėdami, abu tėvai kaip teisingą ir proporcingą jų kiekvieno galimybėms išlaikymą jų vaikui vertina periodines išmokas po 300 Eur/mėn. iš kiekvieno tėvų, vaiko išlaikymo naštą tarp jų paskirstant vienodomis dalimis (bylos aplinkybes atitinkantys ginčo šalių pripažįstami faktai – CPK 182 straipsnio 5 punktas, 187 straipsnio 2 dalis), kuris tiek išvadą teikiančios institucijos, tiek ir teismo vertinimu atitinka vaiko poreikius, tame tarpe ir žvelgiant į ateities perspektyvas bei neišvengiamo su amžiumi išlaidų jiems patenkinti didėjimo tendenciją, bei kartu yra teisingas, protingas ir sąžiningas (CK 1.5 straipsnio 3 ir 4 dalys). Vienok, atsakovas, atsižvelgdamas į aplinkybę, kad ieškovė turi iš įstatymo kilusią prievolę išlaikyti dar vieną (vyresnįjį) savo vaiką bei laukiasi trečiojo, teisme laisvanoriškai prisiėmė didesnę dalį vaiko išlaikymo prievolės, taip nukrypstant nuo tėvų pareigų vaikui lygybės principo, ir iš motinos prašo vaikui priteisti 250 Eur/mėn. periodines išmokas, teismas sprendžia, jog dar vieno, o greitu metu ir trečiojo išlaikytinio atsiradimo aplinkybė, suponuoja sprendimą šiek tiek daugiau nukrypti nuo įstatymo prezumpcijos dėl vienodos išlaikymo prievolės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gruodžio 22 d. nutartis kasacinėje civilinėje byloje Nr. 3K-3-596/2009 ir kt.), ir nustatyti vaikui I. D. išlaikymą iš skyriumi gyvenančios motinos, ieškovės, periodinėmis išmokomis po 220 Eur/mėn. nuo šio teismo sprendimo priėmimo ir paskelbimo dienos, išmokoms taikytina įstatymu nustatyta indeksacija dėl infliacijos, jų uzufruktoriumi paskirtinas atsakovas, su kuriuo nustatoma vaiko gyvenamoji vieta. Tokiu būdu šioje bylos dalyje patikslinto ieškinio reikalavimas atmestinas, o priešieškinio – patenkintinas iš dalies.
19. Pastarasis teismo sprendimas dėl išlaikymo vaikui priteisimo pagal įstatymą neįgyja galutinio sprendimo galios ir, iš esmės pasikeitus aplinkybėms, susijusioms su vaiko išlaikymo poreikių, tėvų ar vieno kurio galimybių pasikeitimais, vaiko išlaikymo dydžio, formos ir jo teikimo prievolės paskirstymo tarp tėvų klausimas galės būti nagrinėjamas teisme pakartotinai (CK 3.201 straipsnis).
20. Dėl išlaikymo vaikui įsiskolinimo priteisimo iš atsakovo. Byloje nekilo ginčas dėl to, kad tėvas, atsakovas, su motina, ieškove, gyvenusio nepilnamečio vaiko išlaikymui nuo jo gimimo (duomenys neskelbtini) (CK 3.200 straipsnis) iki 2023 m. liepos 3 d., t. y. maždaug 23,5 mėn. laiką, skyrė (pervedė) viso 750 Eur. Ieškovė, remdamasi CK 6.50 straipsnio 3 dalies norma, patikslintu ieškiniu teigia, kad likusia apimti vaiko išlaikymo pareigą ginčo laikotarpiu už atsakovą, tėvą, vykdžiusi ji, todėl įstatymo pagrindu yra perėmusi reikalavimo teisę iš vaiko ir vietoje jo tapusi naujuoju atsakovo kreditoriumi ir reikalaujanti priteisti iš jo 5 953,55 Eur skolos. Teismas, iš esmės sutikdama su atsakovo argumentais, kuriuos kaip pagrįstus ir teisingus patvirtina tiek išvadą teikiančios institucijos duomenys apie vaiko išlaikymo aplinkybes ginčo laikotarpiu, tiek Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau ir – VSDFV, Sodros), Nekilnojamo turto bei transporto priemonių registrų duomenys apie ieškovės turtą, darbinę veiklą bei pajamas, konstatuoja, jog vaiko tėvas, atsakovas, vaiko išlaikymo pareigos ginčo laikotarpiu didžiąja dalimi nevykdė (išskyrus minėtą 750 Eur sumą), o už jį šią prievolę vykdė ne ieškovė, o jos motina, pas kurią tiek ieškovė, tiek ir vaikas gyveno (vaiko senelė iš motinos pusės), kuri, be to, vaiko išlaikymo prievolę (kartu su valstybės socialine išmoka vaikui) vykdė ne tik už atsakovą, bet ir už pačią ieškovę (tiek motinos, tiek tėvo dalis). Todėl, teismo vertinimu, tokioje situacijoje, kai ieškovė už atsakovą vaiko išlaikymo prievolės de facto nevykdė, jai aukščiau paminėto įstatymo pagrindu neperėjo kreditoriaus teisės, ji neturi įstatymu pagrįstos galiojančios ir vykdytinos reikalavimo teisės į atsakovą ir neturi materialiosios teisės reikšti jam aptariamą regresinį reikalavimą. Šių išvadų pagrindu patikslinto ieškinio reikalavimas kaip nepagrįstas atmestinas. Tačiau teismas, remdamasis CPK 376 straipsnio 3 dalies taisykle, išimtinai vaiko interesais sprendžia visgi priteisti jam, vaikui, išlaikymo ginčo laikotarpiu įsiskolinimą iš tėvo, kurio šis nenuginčijo (CPK 178 straipsnis), kadangi šis išlaikymas (jo įsiskolinimas) yra būtent vaiko nuosavybė, kuri savo ruožtu yra atskirta nuo jo tėvų nuosavybės (turto) (3.185 straipsnis). Šis įsiskolinimas apskaičiuojamas taip : iš patikslinto ieškinio 34-ame punkte ieškovės atvaizduotoje skaičiavimo lentelėje 5-oje grafoje nurodytų periodinių išmokų (Eur/mėn.) sumos (6 703,55 Eur) atėmus 315 Eur sumą, skaičiuotą 2023 m. liepos mėnesiui, bei 152,42 Eur sumą, skaičiuotą 2023 m. rugpjūčio mėnesiui (už 15 d.), kadangi nuo 2023 m. liepos 3 d. vaikas buvo paimtas iš ieškovės šeimos, dar prieš tai buvo gydytas ligoninėje su valstybės aprūpinimu bei trečiojo asmens priežiūra, o taip pat atėmus atsakovo faktiškai teiktą išlaikymui 750 Eur sumą, iš ko seka, jog vaiko išlaikymo įsiskolinimas nepilnamečiui vaikui sudaro 5 486,13 Eur (6 703,55 Eur – 315 Eur – 152,42 Eur – 750 Eur). Nagrinėjamo patikslinto ieškinio reikalavimo patenkinimas bet kokia apimti reikštų nepagrįstą ieškovės praturtėjimą be teisėto tam pagrindo ir iš esmės nepilnamečio vaiko sąskaita. Tokiu būdu šioje bylos dalyje ieškovės patikslinto ieškinio reikalavimas atmestinas.
21. Dėl išlaikymo vaikui įsiskolinimo ir procesinių palūkanų priteisimo iš ieškovės. Byloje taip pat nekilo ginčas dėl to, kad motina, ieškovė, su tėvu, atsakovu, gyvenusio nepilnamečio vaiko išlaikymui nuo jo perdavo tėvo globon 2023 m. rugpjūčio 16 d. (CK 3.200 straipsnis) iki atsakovo kreipimosi į teismą 2023 m. rugsėjo 11 d. vaikui išlaikymo neteikė visiškai. Atsakovo priešieškinyje atliktas išlaikymo įsiskolinimo apskaičiavimas turi būti pakoreguotas į aukščiau nustatytą vaiko išlaikymo prievolės tarp tėvų paskirstymo proporciją (punktas 18), t. y. perskaičiuotas, išlaikymo normą skaičiuojant ne 300 Eur/mėn., bet 220 Eur/mėn. Tokiu būdu išlaikymo vaikui įsiskolinimas ieškovei sudaro 187,11 Eur (220/31x15 + 220/30x11) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. vasario 6 d. nutartis kasacinėje civilinėje byloje Nr. 3K-3-7/2013 ir kt.). CK 6.37 straipsnio 2 dalies ir 6.210 straipsnio 1 dalies pagrindu atsakovo reikalavimu iš ieškovės priteistinos ir procesinės palūkanos, skaičiuotinos nuo priteisiamo įsiskolinimo sumos (Vilniaus apygardos teismo nutartis apeliacinėje civilinėje byloje Nr. 2A-1689-577/2012 ir kt.). Tokiu būdu šioje bylos dalyje atsakovo priešieškinio reikalavimas patenkintinas iš dalies.
V. Bylinėjimosi išlaidų paskirstymas.
22. Byloje ieškovė ir atsakovas pareiškė priešinius reikalavimus priteisti jų patirtų bylos procese bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Pagal bylos duomenis šalys patyrė tokias bylinėjimosi išlaidas, kurias pagrindė leistinais rašytiniais įrodymais : ieškovė S. K. – 2299,20 Eur (218 Eur žyminis mokestis ir 2081,20 Eur už teisines advokato paslaugas), atsakovas M. D. – 2609 Eur (109 Eur žyminis mokestis ir 2500 Eur už teisines advokato paslaugas). Kadangi patikslintas ieškinys visiškai atmetamas, atsakovas turi vykdytiną reikalavimo teisę į ieškovę dėl patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, proporcingai patenkintai jo priešieškinio daliai (CPK 93 straipsnio 1 ir 2 dalys). Pastaroji apskaičiuojama taip : atsakovas reiškė 4 savarankiškus materialius reikalavimus, 2 iš jų patenkinami visiškai (100 proc.), kiti 2 – po 73 proc. arba 0,73 dalimi, tokiu būdu bendrai patenkinama 3,46 reikalavimo iš 4, kas sudaro 86,5 proc. Taigi atsakovas turi teisę į 86,5 proc. patirtų bylos procese išlaidų atlyginimą iš ieškovės, o tai sudaro – 2256,78 Eur (2609x86,5/100).
23. Atlygintinas bylinėjimosi išlaidas valstybei šioje byloje sudaro 59 Eur nesumokėto žyminio mokesčio už turtinį reikalavimą priteisti išlaikymą vaikui patenkinama apimtimi (220 Eur x 3 x 12 x 0,03 x 0,75) pagal atsakovo priešieškinį, nuo kurių mokėjimo prievolės atsakovas yra atleistas įstatymu, tačiau nėra atleista ieškovė. Kadangi ieškovė nuo bylinėjimosi išlaidų atlyginimo valstybei nėra atleista įstatymu, todėl jai tenka procesinė prievolė atlyginti aptariamas išlaidas valstybei, pagrindo nukrypti nuo bendrosios bylinėjimosi išlaidų atlyginimo prievolės paskirstymo taisyklės teismas šioje byloje nenustatė (CPK 96 straipsnio 1, 3, 5, 7 dalys).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 265, 268, 270, 305, 307 straipsniais,
nusprendžia:
Patikslintą ieškinį atmesti, priešieškinį patenkinti iš dalies.
Nustatyti nepilnamečio vaiko I. D., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) nuolatinę gyvenamąją vietą su tėvu, atsakovu M. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) jo gyvenamojoje vietoje.
Nustatyti skyriumi gyvenančios motinos ieškovės S. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) bendravimo su nepilnamete dukra I. D., gim. (duomenys neskelbtini), ir dalyvavimo ją auklėjant tvarką :
– lyginėmis (kas antrą) metų savaitėmis nuo penktadienio 18.00 val. iki tos pačios savaitės sekmadienio 18.00 val., vaiką pasiimdama iš jo gyvenamosios vietos ir grąžindama į ją;
- kiekvienos metų savaitės antradienį ir ketvirtadienį nuo 16.00 val., pasiimdama vaiką iš jo ugdymo įstaigos, iki 18.00 val., grąžindama vaiką į jo gyvenamąją vietą;
2) motina S. K. bendrauja su dukra I. D. savo ir vaiko gimimo dienomis, Motinos dieną, metinėmis Šv. Kalėdų, Naujųjų Metų, Šv. Velykų dienomis, vaiko atostogų ugdymo įstaigoje laikotarpiu pagal išankstinį tarpusavio susitarimą su vaiko tėvu, atsakovu M. D., kai tai nekenkia nepilnamečio vaiko interesams (netrikdo ugdymo proceso, dienos režimo, poilsio ir kt.).
Priteisti iš ieškovės S. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymą jos nepilnametei dukrai I. D., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) periodinėmis išmokomis po 220 Eur (du šimtus dvidešimt eurų) kas mėnesį nuo priešieškinio teismui pateikimo 2023 m. rugsėjo 11 d. iki pilnametystės, išmokas kasmet indeksuojant šalies Vyriausybės nustatyta tvarka dėl infliacijos.
Priteisiamų vaikui I. D. išlaikymo lėšų uzufruktoriumi paskirti atsakovą M. D., asmens kodas – (duomenys neskelbtini)
Priteisti iš ieškovės S. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) vieną šimtą aštuoniasdešimt septynis eurus 11 ct. (187,11 Eur) išlaikymo nepilnametei I. D., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) įsiskolinimo.
Priteisti iš ieškovės S. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nepilnamečiui vaikui I. D. 5 (penkių) proc. dydžio metines procesines palūkanas, skaičiuojamas nuo priteistos sumos (187,11 Eur) nuo priešieškinio pateikimo teismui 2023 m. rugsėjo 11 d. iki visiško šio teismo sprendimo dalies įvykdymo.
Priteisiamų vaikui I. D. išlaikymo įsiskolinimo lėšų bei procesinių palūkanų uzufruktoriumi paskirti atsakovą M. D., asmens kodas – (duomenys neskelbtini)
Priteisti iš atsakovo M. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) penkis tūkstančius keturis šimtus aštuoniasdešimt šešis eurus 13 ct. (5486,13 Eur) išlaikymo įsiskolinimą nepilnamečiui vaikui I. D., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini)
Priteisti iš ieškovės S. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) du tūkstančius du šimtus penkiasdešimt šešis eurus 78 ct. (2256,78 Eur) bylinėjimosi išlaidų atlyginimo atsakovui M. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini)
Priteisti iš ieškovės S. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) penkiasdešimt devynis eurus (59 Eur) bylinėjimosi išlaidų atlyginimo valstybei (mokama/išieškoma – Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos, įstaigos kodas – 188659752, į valstybės biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą pasirinktame banke, įmokos kodas – 5660, įmokos paskirtis – žyminis mokestis).
Sprendimo dalį dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo perduoti vykdyti skubiai.
2024 m. vasario 28 d. Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų nutartimi paskirtą laikiną apsaugos priemonę – įpareigojimą ieškovės S. K. mokėti vaikui I. D. laikiną išlaikymą periodinėmis išmokomis po 250 Eur/mėn., panaikinti.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo ir paskelbimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmus.