Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Aurimo Brazdeikio, Žilvino Jaramino ir Vilijos Valantienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo M. B. apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2025 m. birželio 19 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-965-541/2025 pagal ieškovės J. P. ieškinį atsakovui M. B. dėl išlaikymo dydžio nepilnamečiams vaikams pakeitimo (padidinimo), išvadą teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir išvados

14. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija bylą nagrinėja neperžengdama apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Taip pat apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, neatsižvelgdama į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 dalyje ir 3 dalyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą, konstatuoja, kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, byloje nenustatyta.

15. CPK 321 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis, tai yra jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Atsižvelgusi į tai, kad šalys savo argumentus yra išdėsčiusios procesiniuose dokumentuose, įvertinusi ginčo objektą ir byloje esančią medžiagą, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija mano, kad žodinis bylos nagrinėjimas nėra būtinas, o teisingo bylos išnagrinėjimo tikslas šiuo atveju gali būti pasiektas ir rašytinio proceso priemonėmis (CPK 321 straipsnio 1 dalis).

Dėl faktinių bylos aplinkybių

14. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė J. P. ir atsakovas M. B. yra nepilnamečių vaikų B. B., gim. (duomenys neskelbtini), J. B., gim. (duomenys neskelbtini), ir M. B., gim. (duomenys neskelbtini), tėvai (el. b. t. 1., b. l 17-19).

16. Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl šalių susitarimu, patvirtintu teismo, nustatyto išlaikymo nepilnamečiams vaikams pakeitimo (padidinimo) teisėtumo ir pagrįstumo.

Dėl išlaikymo vaikui dydžio pakeitimo

18. Kasacinio teismo išaiškinta, kad teismo procesiniu sprendimu priteisto išlaikymo dydis gali būti peržiūrėtas (pakeistas) dviem pagrindais: 1) įvykus esminiam tėvų turtinės padėties pasikeitimui; 2) pasikeitus nepilnamečio vaiko poreikiams. Asmuo gali remtis abiem pagrindais, reikalaudamas pakeisti teismo procesiniu sprendimu priteisto išlaikymo dydį (pvz., savo turtinės padėties esminiu pablogėjimu ir nepilnamečio vaiko poreikių sumažėjimu (reikalaujant sumažinti išlaikymo dydį); savo turtinės padėties esminiu pablogėjimu ir nepilnamečio vaiko poreikių padidėjimu (reikalaujant padidinti išlaikymo dydį); ir kt.). Bet kuriuo atveju, nepriklausomai nuo pagrindo, tas asmuo, kuris reikalauja pakeisti teismo procesiniu sprendimu priteisto išlaikymo dydį, turi pagrįsti, kad egzistuoja faktinės aplinkybės, sudarančios pagrindą tą padaryti (CPK 12 ir 178 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-432-421/2021).

19. Teismas, spręsdamas klausimą dėl nepilnamečio vaiko išlaikymo dydžio pakeitimo, visų pirma turi nustatyti, kokiu pagrindu reiškiamas reikalavimas dėl išlaikymo dydžio pakeitimo, ir, ištyręs bei įvertinęs pateiktus įrodymus, konstatuoti, ar šis pagrindas egzistuoja, ar jis yra įrodytas; tik tada, atsižvelgdamas į įstatyme įtvirtintus kriterijus ir suformuotą tokios kategorijos bylose teismų praktiką, spręsti, koks išlaikymo dydis turėtų būti priteisiamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-37-687/2018; 2025 m. gegužės 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-96-684/2025).

20. Nagrinėjamu atveju ieškovė ieškinio reikalavimą dėl išlaikymo dydžio nepilnamečiams vaikams pakeitimo grindė aplinkybėmis, kad Vilniaus regiono apylinkės teismo 2023 m. gegužės 16 d. sprendimu iš atsakovo priteistas išlaikymo periodinėmis išmokomis dydis, atsižvelgus į valstybės ekonomines sąlygas, yra akivaizdžiai per mažas, jai tenka trijų vaikų priežiūros našta, atsakovas nematerialiai neprisideda prie vaikų auginimo. Taip pat nurodė, kad vieno iš nepilnamečių vaikų (duomenys neskelbtini) konsultacijos mėnesiui kainuoja apie 200 Eur, vien dukrų pietums per mėnesį išleidžia ne mažiau nei 160 Eur, dukrai B. B. bus reikalingi dantų breketai, sūnui – ortodontinė plokštelė, sūnus dalyvauja futbolo varžybose, kurių kaina 18-25 Eur, taip pat jį veža į treniruotes, todėl patiria išlaidas ir kurui.

21. Pagrindas apskaičiuoti vaikui reikalingą išlaikymą yra jo poreikiai. Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas vaiko būtinoms vystymosi sąlygoms tenkinti, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013). Visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet ir skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013).

22. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog, vaikui augant, jo poreikiai didėja, tačiau tai nereiškia, kad konkrečioje byloje neturi būti įrodinėjami pasikeitę vaiko poreikiai vien dėl to, kad vaikas paaugo. Vaiko individualūs poreikiai priklauso nuo daug įvairių aplinkybių (vaiko sveikata, jam reikalinga priežiūra, ugdymas ir t. t.), todėl vien tai, kad vaikas yra didesnis, nesuponuoja išvados, kad ir vaiko poreikiai yra didesni, kiekvienu atveju turi būti vertinamos visos konkrečios bylos faktinės aplinkybės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-534/2013). Taigi didesnes vaiko poreikių tenkinimo išlaidas gali lemti tokios aplinkybės kaip vaiko liga ir dėl jos patiriamos papildomos sveikatos priežiūros išlaidos, vaiko ugdymo išlaidos, kai vaikas turi tam tikrų gebėjimų ir (ar) iki santuokos nutraukimo turėjo galimybę užsiimti veiklomis ar lankyti tokias ugdymo įstaigas, kurias, esant galimybei, reikėtų išsaugoti ir pasikeitus vaiko tėvų tarpusavio statusui, taip pat kitos aplinkybės, kurios svarbios vertinant, kiek tėvų tarpusavio santykių pasikeitimas gali keisti iki tol buvusį vaiko poreikių tenkinimo lygį.

23. Kaip yra nurodęs kasacinis teismas, nors orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniesiems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, tačiau tokio dydžio išlaikymas paprastai gali tenkinti tik minimalius, būtinuosius žmogaus poreikius, kurių bylose dėl vaiko išlaikymo nustatant vaiko poreikius tėvas (motina) neturėtų būti įpareigotas įrodinėti, teikdamas detalius įrodymus (pavyzdžiui, pirkinių čekius), pagrindžiančius ne didesnes nei minimalioji mėnesinė alga išlaidas vaikui. Tačiau tėvas (motina), įrodinėjantis didesnių ar mažesnių nei minimalioji mėnesinė alga išlaidų reikalaujančius vaiko poreikius, turi pareigą tai pagrįsti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-273-969/2020).

24. Apelianto teigimu, pirmosios instancijos teismas, vertindamas vaikų poreikius, neatsižvelgė į tai, kad jie yra dirbtinai padidinti, taip pat į tai, jog nėra pateikta jokių medicininių duomenų, kad dukrai M. B. yra reikalinga viena (duomenys neskelbtini) konsultacija per savaitę, ar tai, jog buvo kreiptasi dėl nemokamų (duomenys neskelbtini) paslaugų. Taip pat neįvertino aplinkybės, kad vaikų poreikiai iš dalies išaugo dėl pačios ieškovės veiksmų jai su vaikais persikėlus gyventi į (duomenys neskelbtini). Teisėjų kolegija šiuos apeliacinio skundo argumentus pripažįsta iš dalies pagrįstais.

25. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad po Vilniaus regiono apylinkės teismo 2023 m. gegužės 16 d. priimto sprendimo M. B. 2025 m. kovo 4 d. nustatytos diagnozės: (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), rekomenduoti vaistai ir pūtimo kramtymo pratimai (el. b. t. 2, b. l. 118). Taip pat uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Medicinos namai šeimai“ 2025 m. balandžio 3 d. ambulatorinio apsilankymo metu nustatyta diagnozė – (duomenys neskelbtini), gydymo rekomendacijos: (duomenys neskelbtini) (el. b. t. 2, b. l. 119).

26. Iš UAB „Diagnostikos centras“ ambulatorinio apsilankymo aprašymo duomenų matyti, kad 2024 m. spalio 15 d. apsilankymo metu J. B. nustatyta diagnozė – (duomenys neskelbtini), siūlyta sugrįžti po pradinio reabilitacijos etapo (el. b. t. 2, b. l. 120). Taip pat J. B. 2024 m. lapkričio 11 d. diagnozuota (duomenys neskelbtini) (el. b. t. 2, b. l. 121-122), 2025 m. vasario 25 d. nustatyta diagnozė (duomenys neskelbtini), pritaikyta ir uždėta dantų plokštelė (el. b. t. 2, b. l. 123). 2025 m. balandžio 2 d. ambulatorinio apsilankymo metu nustatytos diagnozė (duomenys neskelbtini), atliktas dantų patikrinimas (el. b. t. 2, b. l. 124).

27. 2024 m. rugpjūčio 20 d. ambulatorinio apsilankymo metu B. B. nustatytas (duomenys neskelbtini), rekomenduota savarankiškai tęsti išmoktus kineziterapijos pratimus, išliekant simptomams, funkcijos sutrikimui rekomenduota (duomenys neskelbtini) (el. b. t. 2, b. l. 125). 2024 m. lapkričio 11 d. diagnozuota (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), rekomenduoti akiniai nuolatiniam nešiojimui (el. b. t. 2, b. l. 126-127). 2024 m. spalio 21 d. ambulatorinio apsilankymo metu diagnozuota (duomenys neskelbtini), rekomenduojamas gydymas nenuimamais aparatais (el. b. t. 2, b. l. 128). 2024 m. gruodžio 17 d. nustatyta diagnozė – (duomenys neskelbtini) (el. b. t. 2, b. l. 129-130). 2025 m. vasario 17 d. ambulatorinio apsilankymo metu dėl (duomenys neskelbtini) rekomenduota (duomenys neskelbtini) konsultacija (el. b. t. 2, b. l. 131-132).

28. Iš byloje esančių duomenų taip pat nustatyta, kad J. B. (duomenys neskelbtini) lanko futbolo treniruotes, vyksta į futbolo turnyrus (el. b. t. 2, b. l. 16-19).

29. Šie bylai pateikti duomenys patvirtina ieškovės argumentus, kad J. B. reikalinga dantų plokštelė, taikoma žandikaulio kineziterapija, mankštos. Dukrai B. B. reikalingi dantų breketai, mergaitė nešioja akinius, todėl reikalingi nauji akiniai, taip pat diagnozuotas (duomenys neskelbtini). M. B. diagnozuota (duomenys neskelbtini), lankosi pas (duomenys neskelbtini).

30. Ieškovė pateikė bylai duomenis, patvirtinančius šalių nepilnamečių vaikų apsilankymus medicinos įstaigose ir išleistas sumas vaistams, (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) paslaugoms (el. b. t. 1, b. l. 27-28, 31, 34, 38; el. b. t. 2, b. l. 15, 31-33, 94-95, 105-111). Iš jų matyti, kad M. B. lanko (duomenys neskelbtini), kurie mėnesiui kainuoja apie 200 Eur, 1 val. individuali (duomenys neskelbtini) konsultacija kainuoja 40–50 Eur, taigi per mėnesį (duomenys neskelbtini) konsultacijoms išleidžiama 200 Eur suma, per metus ieškovė nurodė išleidžianti 2 400 Eur sumą. Nors bylos duomenys patvirtina, kad mergaitei gydytojai rekomendavo (duomenys neskelbtini), tačiau atsakovas pagrįstai nurodė, kad ieškovė nepateikė medicininių duomenų patvirtinančių, jog mergaitei yra reikalinga bent viena (duomenys neskelbtini) konsultacija per savaitę, ar tai, kad buvo kreiptasi dėl nemokamų (duomenys neskelbtini) paslaugų. Atsižvelgus į tai, kad ieškovė nepateikė duomenų, kad M. B. negalėtų būti teikiama nemokama (duomenys neskelbtini) konsultacija, arba ši paslauga negalėtų būti teikiama už mažesnę, negu nurodyta 50 Eur suma, bendros 2 400 Eur sumos reikalingumas nėra pakankamai pagrįstas.

31. Bylos duomenys patvirtina, kad ieškovė dėl (duomenys neskelbtini) paslaugų suteikimo kreipėsi į privačią gydymo įstaigą. Matyti, kad suteiktų paslaugų kainos siekia 45–185 Eur. Ieškovė nurodė, kad B. B. reikalingas ortodontinis gydymas, kurio preliminari kaina 3 000 Eur. Šiame kontekste pažymėtina, kad sprendžiant, ar papildomos vaiko priežiūros poreikio patenkinimo būdas ir priemonės buvo būtinos ir tinkamos, o patirtų išlaidų dydis – protingas, teisiškai reikšmingomis aplinkybėmis laikytinos: galimos papildomos vaiko priežiūros poreikio patenkinimo būdo ir priemonių alternatyvos, jų finansavimo šaltinių alternatyvos (pvz., ar galėjo būti taikyta iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo apmokama vaiko medicininė priežiūra), tėvų turtinė padėtis, ankstesnė šalių praktika ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-231-969/2016).

32. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad odontologijos paslaugas (kaip ir (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pagalbą) teikia valstybinės įstaigos ir jos gali būti kompensuojamos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto. Šiuo atveju ieškovė nepateikė domenų, kad ėmėsi kokių nors veiksmų pasinaudoti šiomis paslaugomis nemokamai arba gauti nors dalinę šių paslaugų kompensaciją, nenurodė priežasčių, kodėl yra būtinos būtent privačių gydymo įstaigų teikiamos paslaugos.

33. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgęs į bylai pateiktus duomenis apie nepilnamečiams vaikams nustatytas ligas ir dėl jų patiriamas papildomas sveikatos priežiūros išlaidas, lankomus užsiėmimus, pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad šalių nepilnamečių vaikų poreikiai nuo 2023 m. gegužės mėn. yra išaugę. Tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, neatmetama, kad ieškovės nurodomų išlaidų, konkrečiai (duomenys neskelbtini) ir odontologijos paslaugoms, apimtis šių poreikių tenkinimui galėtų būti mažesnė.

34. Ieškovė taip pat nurodė, kad B. B. vidutinės išlaidos per mėnesį sudaro 826,70 Eur, J. B. – 863,33 Eur, M. B. – 848,33 Eur, taip pat pateikė lenteles su išlaidų detalizacija. Taigi bendra suma, skiriama vaikų poreikių tenkinimui, ieškovės teigimu, sudaro 2 538,36 Eur. Tačiau iš byloje esančių duomenų matyti, kad ieškovės vidutinės mėnesinės pajamos iš darbo užmokesčio siekia 1 100 Eur į rankas (el. b. t. 1, b. l. 82), atsakovo – 1 900 Eur per mėn. į rankas (el. b. t. 1, b. l. 105). Atsižvelgusi į CK 3.156 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą tėvų valdžios lygybės principą, kad tėvams tenka prievolė teikti išlaikymą lygiomis dalimis, taip pat į vaikų poreikių lentelėse detalizuotas išlaidas, įvertinusi būtinas išlaidas pačių tėvų būtiniesiems poreikiams tenkinti, teisėjų kolegija mano, kad ieškovės nurodoma vaikų poreikiams tenkinti išlaidų suma yra per didelė ir viršijanti tėvų gaunamas pajamas.

35. Pavyzdžiui, ieškovė nurodė, kad J. B. ugdymui reikalinga suma sudaro 549 Eur per metus, drabužiams ir avalynei reikia skirti 1 745 Eur per metus, tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, nėra būtina berniukui kasmet pirkti šešis šortus plaukimui, treniruotėms / vasarai ir penkis šortus kūno kultūros pamokoms, taip pat dviejų mokyklinių uniformų, keturių striukių, keturių kepurių, vienuolikos porų batų, trijų kamuolių ir penkių gertuvių. Ieškovė taip pat nurodė, kad mergaitėms išlaidos „Spotify“ programėlės prenumeratai sudaro 72 Eur per metus, tačiau šios išlaidos nėra būtinos ir pagrįstos, kadangi šia programėle galima naudotis nemokamai. Nesutiktina su pirmosios instancijos teismo pozicija, kad šalių dukrų aprangai ir avalynei racionalu per mėnesį skirti bent jau 100 Eur įvertinus tai, kad kiekvienais metais keturių striukių, dviejų maudymosi kostiumėlių, trijų porų pirštinių nėra būtina pirkti. Be to, į B. B. poreikių lentelę įtrauktos išlaidos jojimo drabužiams (110 Eur per metus), tačiau byloje nėra duomenų, kad mergaitė šiuo metu lankytų šiuos užsiėmimus. Iš dalies nesutiktina ir su pirmosios instancijos teismo argumentais, kad pramogoms, atostogoms, laisvalaikiui, lavinimo priemonėms / knygoms skiriama 100 Eur per mėnesį suma racionali. Teisėjų kolegijos vertinimu, lavinimo priemonių, knygų nėra būtina pirkti, įvertintina tai, kad reikalingas knygas yra galimybė įsigyti iš mokyklos ar miesto bibliotekos. Be to, ieškovė į vaikų poreikių lentelių skiltį „Kitos išlaidos“ įtraukė išlaidų eilutę, pavadinimu „kita“, kurią sudaro 360 Eur per metus. Tačiau šių išlaidų suma taip pat abejotina, kadangi nėra aišku, kam šios išlaidos yra skirtos ir kur jos naudojamos. Nors ieškovė nurodė, kad B. B. kremams veidui ir kūnui reikalinga 360 Eur suma per metus dėl nustatyto (duomenys neskelbtini), ir pateikė duomenis apie išlaidas kosmetikos priemonėms ir vaistams (el. b. t. 2, b. l. 94-95), tačiau bylai nėra pateikta duomenų, kad yra reikalingi specialūs kremai (duomenys neskelbtini) gydyti. Todėl šių priemonių poreikis ir nurodyta suma abejotina. Be to, ieškovė į vaikų poreikių lenteles įtraukė išlaidas už nuomą ir komunalines paslaugas, išlaidas kurui. Ieškovė, siekdama pagrįsti išlaidas vaikų poreikių tenkinimui, pateikė bylai duomenis, patvirtinančius išleistas sumas drabužiams ir batams (el. b. t. 2, b. l. 36-37, 89-92), pratyboms (el. b. t. 1, b. l. 50), B. B. gyvybės draudimui apmokėti (el. b. t. 2, b. l. 39-41), pateikė duomenis, kad už J. B. futbolo stovyklą sumokėjo 100 Eur, 2024 m. gegužės 30 d. – 109 Eur (el. b. t. 1, b. l. 39, 48), taip pat už B. B. stovyklą 100 Eur 2024 m. balandžio 18 d. ir 295 Eur 2024 m. gegužės 1 d. (el. b. t. 1, b. l. 46-47, 49). Taigi bylai pateiktais rašytiniais įrodymais ieškovė pagrindė nepilnamečiams vaikams reikalingas sumas sveikatos priežiūrai, higienos priemonėms ir kai kurias kitas patiriamas išlaidas. Tačiau apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, atsižvelgusi į šiame nutarties punkte aptartas vaikų poreikių lentelėse detalizuotas išlaidas ir jų sumas, daro išvadą, kad dalis šių išlaidų yra užaukštintos ir jų reikalingumas tokia apimtimi iš dalies neįrodytas.

36. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, vertindamas vaikų poreikius ir priežastis, lėmusias jų padidėjimą, neatsižvelgė į atsakovo argumentus, kad vaikų poreikiai iš dalies išaugo dėl pačios ieškovės veiksmų jai su vaikais persikėlus gyventi į (duomenys neskelbtini). Atsakovas paaiškino, kad iki santuokos nutraukimo šalys gyveno (duomenys neskelbtini), kur atsakovas gyvena iki šiol, tačiau ieškovė po santuokos nutraukimo nusprendė persikelti gyventi į (duomenys neskelbtini), nors jai asmeninės nuosavybės teise priklauso ¾ dalys gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini).

41. Papildomai pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas, vertindamas vaikų poreikius, nustatė, kad B. B. mokosi pagal specialiąją programą. Šią aplinkybę nustatė vadovaudamasis 2021 m. lapkričio 17 d. (duomenys neskelbtini) švietimo paslaugų centro pedagoginės psichologinės tarnybos rekomendacija dėl specialiųjų poreikių asmens ugdymo dėl B. B., joje pateiktos psichologo, logopedo ir specialiojo pedagogo rekomendacijos (el. b. t. 2, b. l. 159), taip pat pateikta 2021 m. lapkričio 29 d. pažyma dėl specialiųjų ugdymosi poreikių pirminio / pakartotinio įvertinimo Nr. (duomenys neskelbtini) (el. b. t. 2, b. l. 160-162) ir tos pačios dienos pažyma dėl specialiojo ugdymosi ir (ar) švietimo pagalbos skyrimo Nr. (duomenys neskelbtini), nustatyti specifiniai mokymosi sutrikimai ir vidutinis specialiųjų ugdymosi poreikių lygis (el. b. t. 2, b. l. 163-164). Pagrįstai nurodoma apeliaciniame skunde, kad bylos nagrinėjimo metu nauja pažyma dėl B. B. specialiųjų ugdymosi poreikių įvertinimo nebuvo pateikta. Todėl sutiktina su apelianto pozicija, kad šalims nutraukiant santuoką ir tariantis dėl vaikų išlaikymo dydžio, jau buvo žinomas dukters specialiųjų ugdymosi poreikių įvertinimas, ir į dukros poreikius buvo atsižvelgta nustatant išlaikymo dydį, į šią aplinkybę atsižvelgė ir Vilniaus regiono apylinkės teismas. Atsižvelgus į tai, ši pirmosios instancijos teismo akcentuota aplinkybė vertinant vaikų poreikius ir jų pasikeitimą nėra esminė pasikeitusi aplinkybė.

42. Teisėjų kolegija, apibendrindama nurodytas aplinkybes, daro išvadą, kad ieškovė, reikšdama reikalavimą pakeisti (padidinti) priteisto išlaikymo dydį iš dalies įrodė, o pirmosios instancijos teismas pagrįstai iš dalies nustatė, kad po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė vaikų poreikiai ir jie išaugo dėl nepilnamečiams vaikams nustatytų specialiųjų poreikių (sveikatos sutrikimų). Tačiau apeliacinės instancijos teismo vertinimu, vien tai, kad dėl šių aplinkybių ieškovė patiria papildomų sveikatos priežiūros išlaidų, nesudaro pagrindo nuspręsti, kad išlaidos šių poreikių tenkinimui išaugo ieškovės nurodyta apimtimi. Ieškovė nepateikė duomenų, kokio dydžio išlaidos yra reikalingos vaikų akiniams įsigyti, dantų tiesinimui ortodontine plokštele. Nors ieškovė nurodė, kad dantų breketams reikalinga suma preliminariai siekia 3 000 Eur, tačiau šios sumos pagrįstumo neįrodė. Be to, šios išlaidos nėra nuolatinio pobūdžio, todėl, teisėjų kolegijos vertinimu, esant papildomiems, nekasdieniniams poreikiams, šalims tikslinga vaikų interesais geranoriškai tarpusavyje derinti klausimus dėl papildomų išlaidų padengimo (CK 3.192 straipsnio 1 dalis). Atkreiptinas dėmesys, kad atsakovas neneigia papildomai pagal savo finansines galimybes prisidedantis prie vaikų poreikių tenkinimo. Šiuos atsakovo argumentus patvirtina M. B. banko sąskaitos išrašas, iš kurio matyti, kad atsakovas 2024 m. sausio 2 d. atliko 30 Eur sumos pervedimą, 2024 m. balandžio 4 d. – 100 Eur mokėjimą, 2024 m. balandžio 28 d. pervedė 120 Eur, 2024 m. gegužės 5 d. – 20 Eur, 2024 m. spalio 18 d. – 50 Eur, mokėjimo paskirtyje nurodyta „Kelionei“ ir 2024 m. lapkričio 21 d. – 35 Eur sporto klubui (el. b. t. 1, b. l. 146). Tačiau nepavykus susitarti, ar atsakovui prie tokių vienkartinio pobūdžio išlaidų neprisidedant, ieškovė turi teisę reikšti ieškinį dėl šių išlaidų atlyginimo priteisimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-231-969/2016). Nurodytų motyvų pagrindu teisėjų kolegija nusprendžia, kad vienkartinio pobūdžio išlaidos, dėl kurių atlyginimo tėvai turėtų būti skatinami pirmiausia susitarti tarpusavyje, neturi lemti periodinių išmokų padidėjimo ieškovės prašoma apimtimi.

Dėl tėvų turtinės padėties ir išlaikymo dydžio proporcingumo

43. Kaip minėta, ieškovė reikalavimą pakeisti (padidinti) teismo sprendimu nustatytą nepilnamečių vaikų išlaikymo dydį grindė ir pagerėjusia atsakovo turtine padėtimi.

44. Pirmosios instancijos teismas nustatęs, kad ieškovė gyvena ir prižiūri tris ginčo šalių nepilnamečius vaikus, kuriems nustatyti specialūs poreikiai, gyvena nuomojamame bute, skirtingai nei atsakovas, neturi finansinių įsipareigojimų bankams. Atsakovas, be kita ko, turi brangaus nekilnojamojo turto, kurį siekia parduoti už 209 000 Eur, jo uždirbamos pajamos didesnės nei ieškovės. Atsižvelgęs į tai nusprendė, kad šalių turtinė padėtis po 2023 m. iš esmės pakito ir atsakovo turtinė padėtis yra geresnė nei ieškovės.

45. Atsakovas apeliacinį skundą grindė tuo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino jo turtinę padėtį. Argumentavo, kad iš nekilnojamojo turto, kurio parduoti nepavyksta, teikti išlaikymo periodinėmis išmokomis negali, kreditoriniai įsipareigojimai atsirado šalių bendro gyvenimo santuokoje metu ir buvo panaudoti šeimos poreikių tenkinimui. Teismas nepagrįstai vertino jo galimybes ateityje gauti pajamų iš turto pardavimo kaip šiuo metu atitinkančią faktinę atsakovo turtinę padėtį.

46. Kasacinio teismo praktikoje yra pasisakyta, kad teismas turi teisę pakeisti išlaikymo dydį ir formą ne visais atvejais, kai pasikeičia faktinės aplinkybės, sudarančios pagrindą peržiūrėti išlaikymo dydžio ir formos klausimą, o tik tais, kai tos aplinkybės pasikeitė iš esmės ir yra tikslinga peržiūrėti išlaikymo dydį. Kokio pobūdžio ir masto turtinės padėties pasikeitimas laikytinas esminiu, įstatyme nekonkretizuota. Šią įstatymo nuostatą aiškina ir taiko teismas bei konkrečioje byloje sprendžia, ar nurodoma asmens turtinė padėtis pasikeitė iš esmės, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, taip pat prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu (CK 1.5 straipsnio 4 dalis, 3.3 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-628/2006; 2014 m. gruodžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-529/2014).

47. Teisėjų kolegija akcentuoja, kad tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamų vaikams išlaikyti. Tėvų pareiga teikti vaikui išlaikymą yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis ar išlaikymo teikėjo nerūpestingu, nesąžiningu elgesiu. Nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013; 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016; 2018 m. vasario 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-70-969/2018).

48. Byloje nustatyta, kad šalys, nutraukdamos santuoką, sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių susitarė, kad visi finansiniai įsipareigojimai „Luminor Bank“ AS pagal kreditavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) po santuokos nutraukimo lieka abiem sutuoktiniams, kurie prieš kreditorių atsako solidariai, tačiau visus įsipareigojimus moka atsakovas be teisės ateityje reikalauti įmokų dalies grąžinimo iš ieškovės. Taip pat, visi finansiniai įsipareigojimai AB „Swedbank“ pagal vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) ir AB „SB lizingas“ pagal vartojimo kreditą Nr. (duomenys neskelbtini), po santuokos nutraukimo lieka atsakovui.

49. Taigi po santuokos nutraukimo atsakovas asmeniškai vykdo savo ir ieškovės solidarią prievolę kreditorei AB „Luminor bank“ pagal kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), ir šiuo metu negrąžintas kredito likutis sudaro apie 49 000 Eur, sandorio laikotarpis: 2015 m. kovo 13 d. – 2044 m. gruodžio 16 d. (el. b. t. 1, b. l. 112), taip pat asmeniškai vykdo 15 000 Eur sumos (bendra vartojimo kredito gavėjo mokama suma – 25 152,58 Eur) įsipareigojimą pagal vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) AB „Swedbank“ (įmokos dydis per mėnesį siekia 209,06 Eur, paskutinės įmokos data – 2031 m. birželio 12 d.) (el. b. t. 1, b. l. 131-141).

50. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad nepriklausomai nuo to, ar išlaikymo dydis buvo vienašališkai nustatytas teismo ar šalių susitarimu, patvirtintu teismo sprendimu (CK 3.53 straipsnio 3, 4 dalys), visais atvejais teigtina, jog teismo sprendimu nustatytas išlaikymo dydis atitiko tuo metu buvusią to iš tėvų, kuris teismo sprendimu įpareigotas teikti išlaikymą, turtinių galimybių ir vaiko (vaikų), kuriam priteistas išlaikymas, poreikių pusiausvyrą, užtikrino galimybę patenkinti būtinus ar bent minimalius vaiko raidos poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-24/2013).

51. Sutiktina su apeliacinio skundo argumentais, kad atsakovo prievolė mokėti kredito įmokas buvo jau tuo metu, kai šalys susitarė dėl išlaikymo jų nepilnamečiams vaikams, taigi atsakovo turtinė padėtis būtent šiuo aspektu nepasikeitė.

52. Kita vertus, bylos duomenys patvirtina, kad be jau minėtų kreditorinių įsipareigojimų, atsakovas turi šiuos asmeninius įsipareigojimus kreditoriams: 1 400 Eur sumos įsipareigojimą UAB „SB lizingas“ pagal 2022 m. lapkričio 23 d. vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kurio įvykdymo data 2026 m. gegužės 11 d. (el. b. t. 1, b. l. 126-127); 4 200 Eur sumos finansinį įsipareigojimą UAB „SB lizingas“ pagal 2023 m. birželio 7 d. vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kurio įvykdymo terminas 2026 m. gruodžio 12 d. (el. b. t. 1, b. l. 128-129); įsipareigojimą UAB „GF bankas“ pagal 2023 m. liepos 25 d. sudarytą vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) 4 100 Eur sumos, kurio įvykdymo data – 2028 m. balandžio 25 d. (el. b. t. 1, b. l. 113-117); įsipareigojimą UAB „Primero finance“ pagal 2023 m. spalio 20 d. vartojimo paskolos transporto priemonei asmeninėms reikmėm įsigyti sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), bendra vartojimo paskolos suma – 11 500 Eur, bendra vartojimo paskolos gavėjo mokama suma – 18 173,16 Eur, kurio įvykdymo data – 2030 m. spalio 12 d. (el. b. t. 1, b. l. 118-125) ir kuriuos atsakovas privalo vykdyti kiekvieną mėnesį. Taip pat turėjo ir 2 018,48 Eur sumos finansinį įsipareigojimą UAB „SB lizingas“ pagal 2024 m. rugpjūčio 26 d. vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), tačiau šio finansinio įsipareigojimo įvykdymo terminas baigėsi 2025 m. rugpjūčio 12 d. (el. b. t. 1, b. l. 130).

53. Taigi matyti, kad atsakovas po Vilniaus regiono apylinkės teismo 2023 m. gegužės 16 d. sprendimo prisiėmė keturis finansinius įsipareigojimus. Taigi priešingai, nei teigia atsakovas, aplinkybė, jog asmuo turi finansinių įsipareigojimų bankui, kuriuos vykdo, patvirtina, jog atsakovui pakanka lėšų, nes, prieš prisiimdamas finansinius įsipareigojimus, jis įvertino savo galimybes teikti pakankamą išlaikymą vaikams ir mokėti paskolas bankams. Kasacinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad kredito įmokų mokėjimas nereiškia turtinės padėties pablogėjimo, kadangi asmuo, sudaręs kredito sutartį ir mokantis joje nustatytas įmokas, nors ir patiria tam tikrų išlaidų, tačiau kartu gerina savo turtinę padėtį, nes pasinaudodamas gautu kreditu gausina turimą turtą. Kasacinis teismas taip pat yra nurodęs, kad aplinkybė, jog asmuo prisiima prievolių pagal kredito sutartį, netiesiogiai patvirtina jo gaunamų pajamų pakankamumą kreditui išmokėti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-24/2013). Atsižvelgus į nurodytus argumentus, taip pat į tai, kad skirtingai nei atsakovas, ieškovė neturi finansinių įsipareigojimų bankams už būsto, transporto priemonės paskolą, sutiktina su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad būtų neteisinga ir nesąžininga tiek ieškovės, tiek šalių nepilnamečių vaikų atžvilgiu spręsti, kad dėl prisiimtų paskolų atsakovo turtinė padėtis nėra gera ir dėl to išlaikymas nepilnamečiams vaikams negali būti didinamas.

54. Byloje taip pat nustatyta, kad atsakovui asmeninės nuosavybės teise priklauso: 86/342 dalys žemės ūkio paskirties žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), kurio vidutinė rinkos vertė pagal VĮ „Registrų centro“ duomenis proporcingai atsakovo nuosavybės daliai yra 872,57 Eur (el. b. t. 1, b. l. 56-58); 260/1042 dalys žemės ūkio paskirties žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), kurio vidutinė rinkos vertė pagal VĮ „Registrų centro“ duomenis proporcingai atsakovo nuosavybės daliai yra 2 969,28 Eur (el. b. t. 1, b. l. 59-61); 21/83 dalys žemės ūkio paskirties žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), kurio vidutinė rinkos vertė pagal VĮ „Registrų centro“ duomenis proporcingai atsakovo nuosavybės daliai yra 376,98 Eur (el. b. t. 1, b. l. 62-63); žemės sklypas su statiniais, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (vidutinė rinkos vertė – 5 830 Eur), pastatas–vienbutis gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (vidutinė rinkos vertė – 37 300 Eur), pastatas–ūkio pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (vidutinė rinkos vertė – 515 Eur), pastatas–garažas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiti inžineriniai statiniai–kiemo statiniai, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (vidutinė rinkos vertė – 321 Eur), adresu (duomenys neskelbtini), kurio vidutinė rinkos vertė pagal VĮ „Registrų centro“ duomenis yra 44 481 Eur (el. b. t. 1, b. l. 64-67). Apeliantas nurodė, kad siekdamas pasigerinti savo turtinę padėtį, pastarąjį turtą (žemės sklypą ir vienbutį gyvenamąjį namą su jam priklausančiu ūkio pastatu, garažu ir kiemo statiniais) siekia parduoti, tačiau susiduria su sunkumais dėl šio turto realizavimo. Bylos duomenys patvirtina apelianto argumentus, kad šį turtą atsakovas nuo 2024 m. gruodžio 27 d. siekė parduoti už 219 000 Eur (el. b. t. 1, b. l. 106-108), 2025 m. kovo 15 d. pardavimo kainą sumažino iki 209 000 Eur (el. b. t. 2, b. l. 5-7). Šiame kontekste pirmosios instancijos teismas vertino, kad atsakovo esminis turtinės padėties pablogėjimas neįvykęs, priešingai, nustatyta, kad atsakovas turi itin vertingo nekilnojamojo turto ir laikė, kad ši aplinkybė įrodo geresnę atsakovo turtinę padėtį nei ieškovės.

55. Tačiau apelianto įsitikinimu, jo turtinė padėtis nebuvo įvertinta teisingai, kadangi teismas vertino jo galimybes ateityje gauti pajamų iš turto pardavimo kaip šiuo metu atitinkančią faktinę atsakovo turtinę padėtį. Nagrinėjamu aspektu pažymėtina, kad tėvų ginčo atveju nustatant priteistino išlaikymo dydį vaiko kasdieniams poreikiams tenkinti būtinų išlaidų dydis ir tėvų turtinė padėtis vertinami teismo sprendimo priėmimo momentu. Tuo atveju, jei ateityje, t. y. po teismo sprendimo, pasikeičia vaiko poreikiai arba iš esmės pasikeičia tėvų turtinė padėtis, teismas gali pagal vaiko, tėvo (motinos), globėjo (rūpintojo) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ar prokuroro ieškinį sumažinti arba padidinti išlaikymo dydį (CK 3.201 straipsnio 1 dalis).

56. Sutiktina su apelianto argumentais, kad šio turto nepavykstant parduoti, atsakovas turi tik nekilnojamąjį turtą, iš kurio išlaikymo vaikams periodinėmis mėnesinėmis išmokomis teikti negali. Svarbu įvertinti ir tai, kad atsakovas neneigė, kad nekilnojamąjį turtą siekia parduoti tam, kad galėtų ne tik padengti savo kreditorinius įsipareigojimus ir įsigyti būstą (duomenys neskelbtini) tam, jog gyventų arčiau vaikų ir galėtų su jais dažniau matytis, vežioti į užklasines veiklas, skirti daugiau piniginių lėšų jų išlaikymui. Taigi tokiu atveju jeigu atsakovui pardavus nekilnojamąjį turtą jo finansinė padėtis iš esmės pasikeistų ir turėdamas galimybę prisidėti didesne apimtimi prie vaikų išlaikymo to nedarytų, ieškovei nėra užkertamas kelias kreiptis į teismą su ieškiniu dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams pakeitimo, kadangi teismų procesiniai sprendimai dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo neįgyja res judicata (galutinis teismo sprendimas) galios (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-24/2013; 2018 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-395-313/2018). Todėl iš dalies sutiktina su apeliacinio skundo argumentais, kad šiuo aspektu pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino atsakovo turtinę padėtį.

57. Be to, pirmosios instancijos teismas, vertindamas šalių turtinę padėtį, neatsižvelgė į tai, kad visas atsakovui asmeninės nuosavybės teise priklausantis nekilnojamasis turtas, nurodytas šios nutarties 54 punkte, buvo įgytas iki Vilniaus regiono apylinkės teismo 2023 m. gegužės 16 d. sprendimo priėmimo. Todėl atsakovo turtinė padėtis ir šiuo aspektu nepasikeitė.

58. Tuo tarpu kaip matyti iš bylos duomenų, būtent ieškovės turtinė padėtis šiuo aspektu pasikeitė. Nustatyta, kad ieškovei asmeninės nuosavybės teise, 2024 m. gegužės 13 d. paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu, priklauso: ¾ dalys žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ¾ dalys pastato–gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir ¾ dalys kitų inžinerinių statinių–kiemo statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), kurių bendra vidutinė rinkos vertė pagal VĮ „Registrų centro“ duomenis proporcingai ieškovei priklausančioms ¾ nuosavybės dalims yra 49 215 Eur (el. b. t. 1, b. l. 96-97); ½ dalis miškų ūkio paskirties žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), kurio vidutinė rinkos vertė pagal VĮ „Registrų centro“ duomenis proporcingai ieškovės nuosavybės daliai yra 5 962,50 Eur (el. b. t. 1, b. l. 98); ½ dalis žemės ūkio paskirties žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), kurios vidutinė rinkos vertė pagal VĮ „Registrų centro“ duomenis proporcingai ieškovės nuosavybės daliai yra 724,50 Eur (el. b. t. 1, b. l. 99-100); ½ dalis žemės ūkio paskirties žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), kurios vidutinė rinkos vertė pagal VĮ „Registrų centro“ duomenis proporcingai ieškovės nuosavybės daliai yra 494,50 Eur (el. b. t. 1, b. l. 101); ½ dalis miškų ūkio paskirties žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), kurio vidutinė rinkos vertė pagal VĮ „Registrų centro“ duomenis proporcingai ieškovės nuosavybės daliai yra 14 403 Eur (el. b. t. 1, b. l. 102-103); ½ dalis miškų ūkio paskirties žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), kurio vidutinė rinkos vertė pagal VĮ „Registrų centro“ duomenis proporcingai ieškovės nuosavybės daliai yra 649 Eur (el. b. t. 1, b. l. 104).

59. Nors pirmosios instancijos teismas akcentavo aplinkybę, kad ieškovė visą turtimą nekilnojamąjį turtą nuosavybės teise valdo su kitais bendraturčiais, tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, ši aplinkybė nepagrindžia, kad dėl šios priežasties ieškovės turtinė padėtis nėra geresnė nei atsakovo, kadangi atsakovas jam asmeninės nuosavybės teise priklausančius žemės sklypus, esančius (duomenys neskelbtini), taip pat valdo su bendraturčiais. Apibendrinus nustatytas aplinkybes ir nurodytus argumentus daroma išvada, kad šiame kontekste atsakovo esminis turtinės padėties pasikeitimas neįvyko, o vien aplinkybė, kad atsakovas nekilnojamąjį turtą pardavinėja už 209 000 Eur neįrodo, jog jo turtinė padėtis yra geresnė nei ieškovės.

60. Vertinant šalių gaunamas pajamas, iš bylai pateiktos akcinės bendrovės (toliau – AB) (duomenys neskelbtini) 2025 m. sausio 14 d. pažymos apie apskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį bei kitas išmokas matyti, kad už 2024 m. rugsėjo mėn. atsakovui išmokėtas 1 997,92 Eur darbo užmokestis, už 2024 m. spalio mėn. – 2 019,12 Eur, 2024 m. lapkričio mėn. – 1 759,54 Eur, 2024 m. gruodžio mėn. – 1 795,87 Eur, iš viso – 7 572,45 Eur (el. b. t. 1, b. l. 105). Taigi kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, atsakovo gaunamas atlyginimas sudaro apie 1 900 Eur per mėn. Iš UAB (duomenys neskelbtini) 2025 m. sausio 13 d. pažymos apie priskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį ir kitas išmokas Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad už 2024 m. spalio ir lapkričio mėn. ieškovei išmokėtas 1 100 Eur ir 1 100 Eur darbo užmokestis, už 2024 m. gruodžio mėn. – 757,42 Eur, iš viso – 2 957,42 Eur. Taigi ieškovės gaunamos pajamos siekia 1 100 Eur į rankas (el. b. t. 1, b. l. 82). Apeliantas nurodė žinantis, kad ieškovė užsiima individualia veikla ir prekiauja gėlėmis, kuria puokštes, bet ieškovė duomenų apie gaunamas pajamas iš individualios veiklos, metinių pajamų deklaracijų nepateikė. Tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad pagal bendrąją įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę, įrodinėja tas, kuris teigia, o ne tas, kuris neigia (CPK 12, 178 straipsniai). Taigi šiuo atveju atsakovui teigiant, kad ieškovė užsiima individualia veikla, gauna pajamas, teko įrodinėjimo našta tokią aplinkybę įrodyti.

61. Kita svarbi aplinkybė, į kurią turi būti atsižvelgta vertinant nepilnamečių vaikų tėvų turtinę padėtį yra jų sveikata. Remiantis bylos duomenimis, atsakovui 2025 m. sausio 15 d. nustatyta diagnozė – (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), taip pat (duomenys neskelbtini) (el. b. t. 1, b. l. 142). Nors byloje nėra duomenų, jog dėl šių ligų atsakovui nustatytas dalyvumas, tačiau šios sveikatos problemos neabejotinai lemia padidėjusias atsakovo kasmėnesines išlaidas. Atsakovas pateikė duomenis, kad 2025 m. sausio 15 d. vaistams išleido 42,02 Eur (el. b. t. 1, b. l. 144). Tuo tarpu ieškovei dėl (duomenys neskelbtini) numatytas (duomenys neskelbtini), 2024 m. rugpjūčio 28 d. nustatyta diagnozė – (duomenys neskelbtini), 2024 m. gruodžio 12 d. nustatyta diagnozė – (duomenys neskelbtini) (el. b. t. 2, b. l. 53-63). Tačiau ieškovė specialiųjų poreikių ar nedalyvumo lygio neįrodinėjo todėl laikytina, kad ji jų neturi.

62. Nors apeliantas abstrakčiai nurodė, kad pirmosios instancijos teismas, padidindamas vaikams išlaikymą nuo 150 Eur iki 300 Eur, nevertino CK 3.198 straipsnyje įtvirtintos teisės normos dėl išlaikymo priteisimo dviem ir daugiau vaikų, tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad vien tai, jog atsakovas augina tris vaikus, pati savaime nepanaikina pareigos teikti pakankamą išlaikymą visiems nepilnamečiams vaikams. Tėvai privalo iš anksto įvertinti esamą turtinę padėtį, savo pasirengimą reikiamai pasirūpinti vaikais. Priešingu atveju, tėvams neįvertinus savo pasirengimo užauginti vaikus, ugdyti jų asmenybes, sudarant ir būtinas materialines sąlygas vaikams vystytis, atsakomybė už sąmoningai prisiimtą pernelyg didelę socialinę riziką ir pasekmes tenka patiems tėvams.

63. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje surinktų įrodymų apie šalių turtinę padėtį visumą, nusprendžia, kad pirmosios instancijos teismo išvada, kad abiejų šalių turtinė padėtis iš esmės skiriasi ir atsakovo turtinė padėtis yra geresnė nei ieškovės, nepagrįsta. Nors bylai pateikti įrodymai patvirtina, kad atsakovas po teismo sprendimo, kuriuo priteistas išlaikymas, prisiėmė finansinių įsipareigojimų, priešingai nei ieškovė, kuri finansinių įsipareigojimų bankams neturi, atsakovas gauna didesnes pajamas nei ieškovė, sudaro pakankamą pagrindą manyti, kad atsakovo turtinė padėtis yra geresnė. Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, kad šalys, nutraukdamos santuoką, susitarė, jog visus finansinius įsipareigojimus kreditoriams, prieš kuriuos sutuoktiniai po santuokos nutraukimo atsako solidariai, įsipareigojo padengti atsakovas. Be to, visas atsakovui asmeninės nuosavybės teise priklausantis nekilnojamasis turtas buvo įgytas iki teismo sprendimo, kuriuo priteistas išlaikymas, priėmimo, todėl šiuo aspektu atsakovo turtinė padėtis nepasikeitė, priešingai nei ieškovės. Ieškovė po Vilniaus regiono apylinkės teismo 2023 m. gegužės 16 d. teismo sprendimo priėmimo paveldėjo nekilnojamojo turto, kurio bendra rinkos vertė VĮ „Registrų centro“ duomenimis siekia 57 045,5 Eur. Taigi būtent ieškovės turtinė padėtis šiuo aspektu pasikeitė, tačiau pirmosios instancijos teismas šios aplinkybės neįvertino.

64. Minėta, kad atsakovas, priešingai nei ieškovė, ėmėsi realių veiksmų siekdamas parduoti jam asmeninės nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą tam, kad galėtų pasigerinti savo turtinę padėtį ir didesne apimtimi prisidėti prie nepilnamečių vaikų išlaikymo. Be to, po Vilniaus regiono apylinkės teismo 2023 m. gegužės 16 d. sprendimo priėmimo pablogėjo atsakovo sveikatos būklė, dėl ko jis patiria papildomas išlaidas. Nepagrįsti pirmosios instancijos teismo argumentai, kad ieškovės turtinė padėtis yra blogesnė vien dėl to, kad ji su šalių nepilnamečiais vaikais gyvena nuomojamame bute. Kaip minėta, ieškovė vienašališkai, nederinusi šio klausimo su atsakovu, priėmė sprendimą išvykti su nepilnamečiais vaikais gyventi į (duomenys neskelbtini). Atsižvelgus į tai, apeliacinio skundo argumentai dėl atsakovo netinkamai įvertintos turtinės padėties laikytini pagrįstais.

65. Nurodytų motyvų pagrindu daroma išvada, kad šalių turtinė padėtis yra panaši, atsakovo esminis turtinės padėties pasikeitimas, pagerėjimas po teismo sprendimo, kuriuo priteistas išlaikymas, priėmimo nenustatytas. Nors apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad šiuo atveju svarbiausias kriterijus, keičiant išlaikymo dydį, yra pasikeitę nepilnamečių vaikų poreikiai, tačiau visumos nustatytų faktinių aplinkybių pagrindu neturi pagrindo sutikti su pirmosios instancijos teismo iš atsakovo kiekvienam vaikui priteisto išlaikymo dydžiu.

66. Išlaikymo dydis turi būti proporcingas ne tik vaiko poreikiams, bet ir tėvų turtinei padėčiai (CK 3.192 straipsnio 2 dalis). Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismas negali priteisti vaikui išlaikyti daugiau, negu objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis, todėl kiekvienu konkrečiu atveju nagrinėdamas bylą dėl išlaikymo priteisimo ar jo dydžio pakeitimo teismas privalo nustatyti tėvų turtinę padėtį, t. y. visas jų gaunamas pajamas, turtą, būtinas išlaidas ir vaiko poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-294/2010).

67. Teisėjų kolegija nustačiusi, kad atsakovas apeliaciniu skundu pripažino, jog vaikų poreikiai yra iš dalies išaugę ir sutiko teikti 220 Eur dydžio išlaikymą, savo pareigų vaikams nevengia, pagal savo finansines galimybes papildomai prisideda prie vaikų išlaikymo, todėl, tikėtina, prisidėtų ir prie ieškovės patiriamų vienkartinio pobūdžio išlaidų. Todėl, įvertinusi tėvų turtinę padėtį, kiekvienos iš šalių gaunamas pajamas ir nenustačiusi esminio atsakovo turtinės padėties pasikeitimo (pagerėjimo), kuris atsakovui leistų teikti pirmosios instancijos teismo nustatyto dydžio 300 Eur išlaikymą kiekvienam vaikui, daro išvadą, kad esant konkrečioms nustatytoms aplinkybėms išlaikymas iki 300 Eur padidintas nepagrįstai. Atsižvelgus į nurodytas aplinkybes, į tai, kad atsakovas po santuokos nutraukimo vienasmeniškai vykdo solidariąsias prievoles kreditoriams, turi sveikatos problemų, į tai, kad nepilnamečių vaikų poreikių padidėjimą lėmė ir ieškovės sprendimas pakeisti gyvenamąją vietą, be to, ieškovė neįrodė dalies padidėjusių vaikų poreikių drabužiams, avalynei, komunaliniams mokesčiams, ugdymui ir kitoms išlaidoms. Teisėjų kolegija vadovaudamasi prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos bei gynimo ir proporcingumo principais daro išvadą, kad esant nurodytoms aplinkybėms 250 Eur išlaikymo suma kiekvienam vaikui yra proporcinga tėvų turtinei padėčiai ir užtikrins nepilnamečių vaikų padidėjusius poreikius.

Dėl procesinės bylos baigties

68. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, apibendrinusi nurodytus argumentus, išdėstytus motyvus ir padarytas išvadas, konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nors ir tinkamai taikė ir aiškino materialiosios teisės normas, reglamentuojančias išlaikymo dydžio pakeitimą, ir iš dalies teisingai nustatė bylos aplinkybes, tačiau nustatė per didelį išlaikymo periodinėmis išmokomis dydį. Todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas pakeistinas sumažinant pirmosios instancijos teismo iš atsakovo priteistą nepilnamečiams vaikams išlaikymo dydį iki 250 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio priėmimo teisme dienos iki vaikų pilnametystės, priteistą sumą kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme, atlyginimo

69. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Pagal CPK 93 straipsnio 5 dalį, jeigu apeliacinės instancijos teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis).

70. CPK 98 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės kaip Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 85 (teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos). Pagal Rekomendacijų 7 punktą, rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant Rekomendacijose nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje.

72. Teisėjų kolegija, įvertinusi šalių pateiktus duomenis apie patirtas bylinėjimosi išlaidas, pažymi, kad jos neviršija Rekomendacijų 8.2., 8.16.–8.19. punktuose numatytų maksimalių dydžių, atsižvelgus į parengtų procesinių dokumentų turinį, keliamus klausimus, dalyvavimą teismo posėdžiuose yra pagrįstos ir realiai patirtos, todėl priteistinos.

73. Nagrinėjamu atveju ieškovės ieškinys dėl nepilnamečiams vaikams priteisto išlaikymo padidinimo tenkintas iš dalies, t. y. 42 proc. (100 / (388,5–150) Eur x 100 proc.). Todėl proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai ieškovei iš atsakovo priteistinos 567 Eur bylinėjimosi išlaidos, o atsakovui iš ieškovės 912,34 Eur (58 proc.).

74. Pakeitus pirmosios instancijos teismo sprendimą, patikslintinas mokėtino žyminio mokesčio už ieškinį dydis, kuris sudaro 81 Eur, ir priteistinas iš atsakovo valstybei ((250 Eur – 150 Eur) × 3) × 12 mėn. × 3 proc. x 75 proc.) (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 80 straipsnio 7 dalis, 83 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 85 straipsnio 1 dalies 6 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimo

75. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnis). Ši nuostata taikytina ir bylą nagrinėjant apeliacine tvarka (CPK 93 straipsnio 3 dalis). Atsakovo apeliacinį skundą tenkinus visiškai, ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme neatlyginamos.

76. Atsakovas nurodė, kad apeliacinės instancijos teisme patyrė 726 Eur bylinėjimosi išlaidas už apeliacinio skundo parengimą, pateikė šias išlaidas pagrindžiančius dokumentus (2025 m. liepos 8 d. PVM sąskaita faktūra serija (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini) (apmokėta 2025 m. liepos 8 d.) ir 2025 m. liepos 14 d. PVM sąskaita faktūra serija (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini) (apmokėta 2025 m. liepos 14 d.).

77. Pagal Rekomendacijų 8.10 punktą, už apeliacinį skundą, jeigu advokatas dalyvavo pirmosios instancijos teisme, taikomas 1,7 koeficientas. 2025 m. I ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių) sudarė 2 337,7 Eur. Atsižvelgus į tai, prašomos priteisti 726 Eur bylinėjimosi išlaidos už apeliacinio skundo rengimą neviršija Rekomendacijų 8.10 punkte nurodyto rekomenduojamo maksimalaus priteistino dydžio (2 337,7 Eur x 1,7 = 3 974,09 Eur), yra realios ir pagrįstos. Atsakovo apeliacinį skundą tenkinus 63 proc. (50 Eur / (300 Eur – 220 Eur), jam priteistinas 457,38 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimas.

78. Už apeliacinį skundą atsakovas sumokėjo 194 Eur žyminį mokestį. Nustačius, kad atsakovo apeliaciniu skundu ginčijama suma sudaro 80 Eur (300 Eur – 220 Eur), už apeliacinį skundą mokėtinas 65 Eur žyminis mokestis ((300 Eur – 220 Eur) x 3) x 12 mėn. x 3 proc. x 75 proc.). Todėl atsakovui grąžintinas permokėtas 129 Eur (194 Eur – 65 Eur) žyminis mokestis (CPK 87 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Proporcingai patenkintiems atsakovo reikalavimams, iš ieškovės atsakovui priteistinas 40,95 Eur bylinėjimosi išlaidų (žyminio mokesčio) atlyginimas.

79. Atsižvelgus į tai, atsakovui iš ieškovės priteistinos 498,33 Eur (457,38 Eur + 40,95 Eur) bylinėjimosi išlaidos.

80. Ieškovė patyrė 350 Eur atstovavimo apeliacinės instancijos teisme išlaidų. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovo apeliacinis skundas atmestas 37 proc., iš atsakovo ieškovei priteistina 129,50 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

pakeisti Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2025 m. birželio 19 d. sprendimą ir rezoliucinę dalį išdėstyti taip:

„ieškinį tenkinti iš dalies.

Pakeisti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2023 m. gegužės 16 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. e2YT-5483-920/2023 priteisto išlaikymo nepilnamečiams vaikams dydį ir :

„priteisti iš atsakovo M. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), nepilnamečiam vaikui M. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), teikiamą išlaikymą po 250 Eur (du šimtus penkiasdešimt eurų) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio teismui pateikimo 2024 m. gruodžio 10 d. iki nepilnametės M. B. pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją. Nustatyti, kad priteistą (padidintą) išlaikymą uzufrukto teisėmis tvarko ieškovė J. P.;

priteisti iš atsakovo M. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), nepilnamečiam vaikui B. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), teikiamą išlaikymą po 250 Eur (du šimtus penkiasdešimt eurų) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio teismui pateikimo 2024 m. gruodžio 10 d. iki nepilnamečio vaiko B. B. pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją. Nustatyti, kad priteistą (padidintą) išlaikymą uzufrukto teisėmis tvarko ieškovė J. P.;

priteisti iš atsakovo M. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), nepilnamečiam vaikui J. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), teikiamą išlaikymą po 250 Eur (du šimtus penkiasdešimt eurų) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio teismui pateikimo 2024 m. gruodžio 10 d. iki nepilnamečio vaiko J. B. pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją. Nustatyti, kad priteistą (padidintą) išlaikymą uzufrukto teisėmis tvarko ieškovė J. P..

Priteisti iš atsakovo M. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ieškovei J. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 567 Eur (penkis šimtus šešiasdešimt septynis eurus) bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme.

Priteisti iš ieškovės J. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakovui M. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 912,34 Eur (devynis šimtus dvylika eurų 34 ct) bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme.

Priteisti iš atsakovo M. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), į valstybės biudžetą 81 Eur (aštuoniasdešimt vienas euras) bylinėjimosi išlaidų – žyminio mokesčio. Ši suma turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (kodas 188728821) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660.“

Kitoje dalyje sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš ieškovės J. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), atsakovui M. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 498,33 Eur (keturis šimtus devyniasdešimt aštuonis eurus 33 ct) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Priteisti iš atsakovo M. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ieškovei J. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 129,50 Eur (vieną šimtą dvidešimt devynis eurus 50 ct) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Grąžinti atsakovui M. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), permokėtą 129 Eur žyminį mokestį, sumokėtą 2025 m. liepos 14 d. lėšų pervedimo nurodymu Nr. 504 „Luminor“ banke. Žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.