Vilniaus apygardos teismo nuosprendis, 1A-363-574/2021

Teismas: Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas: Nuosprendis
Data: 2021-07-01
Bylos Nr.: 1A-363-574/2021
Teisminio proceso Nr.: 1-01-1-55646-2018-0
Bylos rūšis: baudžiamoji byla

Teisėjai: Jurgita Mačionytė, Nida Vigelienė, Aiva Survilienė
Nuteistasis: V. Ž.
Advokatai: Gintaras Dabkevičius

Kategorijos

1.2.14.6.1Turto pasisavinimas (BK 183 str. 1 d.)
1.2.18.10Apgaulingas apskaitos tvarkymas (BK 222 str.)
2.4.6.3.1pavadinimo nepavyko patikrinti
2.4.6.5.1pavadinimo nepavyko patikrinti

Baudžiamoji byla Nr. 1A-363-574/2021Teisminio proceso Nr. 1-01-1-55646-2018-0Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.14.6.1; 1.2.18.10; 2.4.6.3.1; 2.4.6.5.1 (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. liepos 1 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jurgitos Mačionytės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Aivos Survilienės, Nidos Vigelienės,

sekretoriaujant Agnei Strunkytei,dalyvaujant prokurorei Jurgitai Steponavičiūtei-Otto,nuteistojo V. Ž. gynėjui advokatui Gintarui Dabkevičiui,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. Ž. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. balandžio 6 d. nuosprendžio, kuriuo V. Ž. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 183 straipsnio 1 dalį ir jam paskirta 150 MGL (7 500 Eur) bauda, pripažintas kaltu pagal BK 222 straipsnio 1 dalį ir jam paskirta 175 MGL (8 750 Eur) bauda. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir V. Ž. paskirta galutinė subendrinta bausmė – 175 MGL (8 750 Eur) bauda.

Vadovaujantis BK 72 straipsnio 2 dalimi, V. Ž. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – 8 685 Eur, kaip nusikalstamos veikos rezultatas, konfiskavimas.

Iš nuteistojo V. Ž. valstybės naudai priteista 118,44 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės

1. V. Ž. nuteistas už tai, kad, jis pasisavino svetimą, jo žinioje buvusį UAB „(duomenys neskelbtini)“ turtą, t. y., jis nuo 2013 m. vasario 19 d., būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruotos adresu (duomenys neskelbtini), direktoriumi bei vykdydamas kasininko funkcijas, turėdamas tikslą pasisavinti užimamų pareigų pagrindu jo žinioje buvusį UAB „(duomenys neskelbtini)“ turtą – pinigines lėšas, UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus, kasininko parašais patvirtinęs su nusikalstama veika nesusijusių, UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterių K. L., L. N. paruoštus 2016 m. spalio 13 d. – 2018 m. gegužės 28 d. laikotarpio kasos išlaidų orderius (toliau – ir KIO), kuriais jis – V. Ž. turėjo išmokėti 8 685 Eur dienpinigių sumą UAB „(duomenys neskelbtini)“ vairuotojui R. D., nenustatytam asmeniui pasirašius už R. D. kasos išlaidų orderių pinigų gavėjo eilutėje, užregistravo šiuos tikrovės neatitinkančius kasos išlaidų orderius dėl dienpinigių išmokėjimo R. D. UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2016 m. 10 mėn. - 2018 m. 05 mėn. kasos knygoje ir buhalterinėje sąskaitose (duomenys neskelbtini) „Kasa“, išlaidavo iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasos 8 685 Eur, tačiau šių piniginių lėšų R. D. neišmokėjo, o pinigus, t. y. 97 Eur pagal 2016-10-13 KIO Nr. (duomenys neskelbtini); 300 Eur pagal 2016-11-07 KIO Nr. (duomenys neskelbtini); 300 Eur pagal 2016-11-21 KIO Nr. (duomenys neskelbtini); 300 Eur pagal 2016-12-09 KIO Nr. (duomenys neskelbtini); 138 Eur pagal 2016-12-23 KIO Nr. (duomenys neskelbtini); 300 Eur pagal 2017-01-03 KIO Nr. (duomenys neskelbtini); 300 Eur pagal 2017-01-13 KIO Nr. (duomenys neskelbtini); 120 Eur pagal 2017-01-26 KIO Nr. (duomenys neskelbtini); 300 Eur pagal 2017-02-09 KIO Nr. (duomenys neskelbtini); 156 Eur pagal 2017-03-03 KIO Nr. (duomenys neskelbtini); 228 Eur pagal 2017-03-14 KIO Nr. (duomenys neskelbtini); 228 Eur pagal 2017-04-18 KIO Nr. (duomenys neskelbtini); 183 Eur pagal 2017-05-11 KIO Nr. (duomenys neskelbtini); 400 Eur pagal 2017-05-26 KIO Nr. (duomenys neskelbtini); 200 Eur pagal 2017-06-16 KIO Nr. (duomenys neskelbtini); 200 Eur pagal 2017-07-07 KIO Nr. (duomenys neskelbtini); 300 Eur pagal 2017-07-21 KIO Nr. (duomenys neskelbtini); 300 Eur pagal 2017-08-11 KIO Nr. (duomenys neskelbtini); 300 Eur pagal 2017-08-24 KIO Nr. (duomenys neskelbtini); 300 Eur pagal 2017-09-14 KIO Nr. (duomenys neskelbtini); 300 Eur pagal 2017-09-26 KIO Nr. (duomenys neskelbtini); 300 Eur pagal 2017-10-13 KIO Nr. (duomenys neskelbtini); 300 Eur pagal 2017-10-30 KIO Nr. (duomenys neskelbtini); 300 Eur pagal 2017-11-13 KIO Nr. (duomenys neskelbtini); 300 Eur pagal 2017-11-29 KIO Nr. (duomenys neskelbtini); 19 Eur pagal 2017-12-22 KIO Nr. (duomenys neskelbtini); 38 Eur pagal 2017-12-27 KIO Nr. (duomenys neskelbtini); 38 Eur pagal 2017-12-29 KIO Nr. (duomenys neskelbtini); 300 Eur pagal 2018-01-08 KIO Nr. (duomenys neskelbtini); 300 Eur pagal 2018-01-23 KIO Nr. (duomenys neskelbtini); 90 Eur pagal 2018-02-15 KIO Nr. (duomenys neskelbtini); 300 Eur pagal 2018-02-28 KIO Nr. (duomenys neskelbtini); 200 Eur pagal 2018-03-14 KIO Nr. (duomenys neskelbtini); 300 Eur pagal 2018-04-10 KIO Nr. (duomenys neskelbtini); 300 Eur pagal 2018-05-07 KIO Nr. (duomenys neskelbtini); 50 Eur pagal 2018-05-22 KIO Nr. (duomenys neskelbtini); 300 Eur pagal 2018-05-28 KIO Nr. (duomenys neskelbtini) pasiliko sau. Tokiu būdu V. Ž. laikotarpiu nuo 2016 m. spalio 13 d. iki 2018 m. gegužės 28 d., tikrovės neatitinkančių kasos išlaidų orderių pagalba melagingai pagrįsdamas 8 685 Eur išmokėjimą UAB „(duomenys neskelbtini)“ vairuotojui R. D., iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasos paėmęs pasisavino svetimą turtą – UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančius 8 685 Eur.

2. Taip pat, V. Ž., nuteistas už tai, kad apgaulingai tvarkė UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą, t. y. jis nuo 2013 m. vasario 19 d., būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruotos adresu (duomenys neskelbtini), direktoriumi bei vykdydamas kasininko funkcijas, pažeisdamas 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 6 straipsnio 2 dalies nuostatą, kad „į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ir struktūros pasikeitimu“, 13 straipsnio 1 dalies 6 punkto nuostatą, kuria nustatyti apskaitos dokumentų rekvizitų reikalavimai, 13 straipsnio 3 dalies nuostatą, kad „įrašai apskaitos registruose daromi tik pagal apskaitos dokumentus, turinčius šiame straipsnyje nurodytus rekvizitus“, tikslu pasisavinti UAB „(duomenys neskelbtini)“ pinigines lėšas, organizavo apgaulingą teisės aktų reikalaujamą – UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos tvarkymą, t. y. 2016 m. spalio 13 d. – 2018 m. gegužės 28 d. laikotarpiu savo, UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus ir kasininko parašais patvirtinęs ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens už R. D. pinigų gavėjo eilutėje pasirašiusio UAB „(duomenys neskelbtini)“ KIO, taip patvirtinęs žinomai netikrus duomenis apie tai, kad 2016 m. spalio 13 d. – 2018 m. gegužės 28 d. laikotarpiu R. D. sumokėti dienpinigiai bendroje 8 685 Eur sumoje, t. y. 97 Eur pagal 2016-10-13 KIO Nr. (duomenys neskelbtini); 300 Eur pagal 2016-11-07 KIO Nr. (duomenys neskelbtini); 300 Eur pagal 2016-11-21 KIO Nr. (duomenys neskelbtini); 300 Eur pagal 2016-12-09 KIO Nr. (duomenys neskelbtini); 138 Eur pagal 2016-12-23 KIO Nr. (duomenys neskelbtini); 300 Eur pagal 2017-01-03 KIO Nr. (duomenys neskelbtini); 300 Eur pagal 2017-01-13 KIO Nr. (duomenys neskelbtini); 120 Eur pagal 2017-01-26 KIO Nr. (duomenys neskelbtini); 300 Eur pagal 2017-02-09 KIO Nr. (duomenys neskelbtini); 156 Eur pagal 2017-03-03 KIO Nr. (duomenys neskelbtini); 228 Eur pagal 2017-03-14 KIO Nr. (duomenys neskelbtini); 228 Eur pagal 2017-04-18 KIO Nr. (duomenys neskelbtini); 183 Eur pagal 2017-05-11 KIO Nr. (duomenys neskelbtini); 400 Eur pagal 2017-05-26 KIO Nr. (duomenys neskelbtini); 200 Eur pagal 2017-06-16 KIO Nr. (duomenys neskelbtini); 200 Eur pagal 2017-07-07 KIO Nr. (duomenys neskelbtini); 300 Eur pagal 2017-07-21 KIO Nr. (duomenys neskelbtini); 300 Eur pagal 2017-08-11 KIO Nr. (duomenys neskelbtini); 300 Eur pagal 2017-08-24 KIO Nr. (duomenys neskelbtini); 300 Eur pagal 2017-09-14 KIO Nr. (duomenys neskelbtini); 300 Eur pagal 2017-09-26 KIO Nr. (duomenys neskelbtini); 300 Eur pagal 2017-10-13 KIO Nr. (duomenys neskelbtini); 300 Eur pagal 2017-10-30 KIO Nr. (duomenys neskelbtini); 300 Eur pagal 2017-11-13 KIO Nr. (duomenys neskelbtini); 300 Eur pagal 2017-11-29 KIO Nr. (duomenys neskelbtini); 19 Eur pagal 2017-12-22 KIO Nr. (duomenys neskelbtini); 38 Eur pagal 2017-12-27 KIO Nr. (duomenys neskelbtini); 38 Eur pagal 2017-12-29 KIO Nr. (duomenys neskelbtini); 300 Eur pagal 2018-01-08 KIO Nr. (duomenys neskelbtini); 300 Eur pagal 2018-01-23 KIO Nr. (duomenys neskelbtini); 90 Eur pagal 2018-02-15 KIO Nr. (duomenys neskelbtini); 300 Eur pagal 2018-02-28 KIO Nr. (duomenys neskelbtini); 200 Eur pagal 2018-03-14 KIO Nr. (duomenys neskelbtini); 300 Eur pagal 2018-04-10 KIO Nr. (duomenys neskelbtini); 300 Eur pagal 2018-05-07 KIO Nr. (duomenys neskelbtini); 50 Eur pagal 2018-05-22 KIO Nr. (duomenys neskelbtini); 300 Eur pagal 2018-05-28 KIO Nr. (duomenys neskelbtini), bendrovės vairuotojui R. D. dienpinigių neišmokėjo, o tik užfiksavo bendrovės 2016 m. spalio mėn. – 2018 m. gegužės mėn. kasos knygoje ir buhalterinėje sąskaitoje (duomenys neskelbtini) „Kasa“, taip įtraukė į apskaitą neįvykusias ūkines operacijas, susijusias su turto ir įsipareigojimų pasikeitimu, užfiksavęs 8 685 Eur dienpinigių išmokėjimą, dėl to negalima iš dalies nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ turto, įsipareigojimų dydžio laikotarpiu nuo 2016 m. spalio 13 d. iki 2018 m. gegužės 28 d.

II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

3. Apeliaciniu skundu nuteistasis V. Ž. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. balandžio 6 d. nuosprendį ir jį išteisinti, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

4. Nurodo, jog teismas liudytojo R. D. parodymus įvertino kaip nenuoseklius, tačiau konstatavo, kad pinigų išmokėjimo fakto nepatvirtina jokie įrodymai, o kitoje nuosprendžio dalyje nurodo, kad pinigų išmokėjimo faktą gali patvirtinti tik kasos išlaidų orderiai. Skundžiamas nuosprendis yra dviprasmiškas, jame nurodoma, kad lyg ir galimas dienpinigių išmokėjimo fakto įrodinėjimas, tačiau vėliau konstatuojama, kad tai įrodyti galima tik kasos išlaidų orderiais, taip ignoruojant Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnio nuostatas, kad įrodymais byloje gali būti įstatymų nustatyta tvarka gauti duomenys, kurių galutinio sąrašo nėra.

5. Teismas nepagrįstai kritiškai vertino V. Ž. parodymus, duotus skirtingose apklausose, t. y. vienoje apklausoje jis nurodo, kad matė, kaip R. D. pasirašė kasos pajamų orderiuose (toliau taip pat KPO) gaudamas pinigus, kitose apklausose nurodo, kad palikdavo R. D. KPO pasirašyti kartu su pinigais.

6. Išvadą, kad V. Ž. padarė BK 183 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, teismas padarė neįvertinęs įrodymų viseto, atskirus įrodymus neteisėtai vertino kaip vienintelius leistinus ir išimtinius, o kitus įrodymus nelaikydamas įrodymais. Teismas be jokio teisinio pagrindo sieja skirtingas aplinkybes ir daro jokiais įrodymais nepagrįstą išvadą, kad jeigu R. D. dienpinigių negavo, tai juos pasisavino V. Ž.. Byloje yra surinkta eilė įrodymų, kad R. D. dienpinigius iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ gavo. R. D. nurodo kelias skirtingas aplinkybes, kuomet jis sužinojo apie jo teisę gauti dienpinigius (komandiruotpinigius): apklausose ikiteisminio tyrimo metu jis nurodo, kad apie priklausančius dienpinigius jis sužinojo kuomet 2017 metais pateikė deklaraciją VMI ir pamatė, kad darbdavys deklaruoja dienpinigius kaip išmokėtus. Ikiteisminiame tyrime akistatos metu jis nurodo, kad žinojo apie priklausančius dienpinigius, nes jam buvo paliekami pasirašyti dienpinigių išmokėjimą patvirtinantys kasos išlaidų orderiai, avansinės apyskaitos, o teismui nurodė du momentus, kad apie priklausančius dienpinigius suprato nuo 2016-10-19 ir, kad apie dienpinigius sužinojo tik tuomet kai teikė deklaracijas VMI GPM permokos susigrąžinimo tikslais, o deklaracijos buvo užpildytos darbdavio. Tokie R. D. parodymai paneigti rašytiniais įrodymais, kurių teismas nevertino.

7. Pirmosios instancijos teismas neįvertino ir to, kad R. D. nuo darbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ pradžios buvo aišku, kad už vykimą į Latvijos Respubliką jam priklauso ir turi būti mokami dienpinigiai. Nors liudytojas tokį žinojimą neigia, tačiau tokią jo poziciją paneigia byloje esantys rašytiniai įrodymai: 1) 2016-10-12 R. D. pasirašytinai supažindinamas su 2012-10-12 direktoriaus įsakymu dėl R. D. komandiruotės, kuriame aiškiai nurodoma, kad jam turi būti išmokami dienpinigiai. Pirmosios instancijos teismui pateikti visi įsakymai dėl R. D. komandiruočių ir R. D. su jais supažindintas pasirašytinai. Įsakymai paneigia R. D. parodymus apie sužinojimo apie jam priklausančius dienpinigius momentą; 2) 2016-10-19 kasos išlaidų orderiu R. D. išmokama 400 Eur dydžio dienpinigiai, kurių gavimą R. D. patvirtina savo parašu. Šis dokumentas paneigia pirmosios instancijos teismo išvadą, kad R. D. nepasirašė kasos pajamų orderiuose matant V. Ž. ir, kad V. Ž. parodymų nepatvirtina jokie įrodymai. Akivaizdu, kad šis įrodymas paneigia ir R. D. poziciją, kad jis KIO nepasirašė, nes pinigų negavo; 3) kiekvieno mėnesio pabaigoje R. D. pasirašė Komandiruotės apyskaitas, kuriose yra detalizuojami praėjusio mėnesio R. D. iš įmonės gauti dienpinigiai. Papildomos apklausos metu 2019-04-25 R. D. parodė, kad tarp direktoriaus kabinete jam paliktų dokumentų buvo komandiruočių apyskaitos, kurias jis pasirašė savo parašais ir įsakymai dėl jo komandiruočių. Pirmosios instancijos teismas avansinių apyskaitų bei įsakymų turinio ir jų įrodomosios reikšmės nevertino, todėl neteisėtai konstatavo, kad dienpinigių išmokėjimo fakto nepatvirtina jokie rašytiniai įrodymai; 4) R. D. Komandiruočių apyskaitų antrąjį egzempliorių pasiimdavo ir saugojo, t. y. jos nebuvo tik pasirašomos ir paliekamos darbdaviui. Šiame dokumente nėra jokių duomenų apie R. D. komandiruočių kiekį, kaip tai nurodo R. D. 2018-11-21 apklausoje. Šio fakto ir komandiruočių apyskaitų turinio pirmosios instancijos teismas neįvertino; 5) R. D. Valstybinei mokesčių inspekcijai pateikė Metines pajamų deklaracijas, kuriose deklaravo visas iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ gautas lėšas: tiek darbo užmokestį, tiek dienpinigius. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nuosprendį pasitikėjo tik R. D. parodymais, kad deklaracijas pildė ne R. D., o UAB „(duomenys neskelbtini)“, ir deklaracijos teiktos siekiant R. D. pasinaudoti GPM lengvata. Tokių R. D. parodymų nepagrindžia jokie byloje surinkti įrodymai, šių R. D. parodymų negalima patikrinti kitų byloje surinktų įrodymų pagalba, tačiau šiuos R. D. parodymus ir jų pagrindu teismo padarytą išvadą paneigia pats deklaracijų turinys: jose R. D. be pajamų iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ deklaravo savo pajamas, gautas už metalo laužo pridavimą ir šių R. D. pajamų į deklaraciją darbdavys UAB „(duomenys neskelbtini)“ niekaip negalėjo įrašyti. Atkreiptinas dėmesys, kad dienpinigius už 2016 metus R. D. deklaravo jau 2017-03-19, tačiau daugiau kaip metus darbdaviui jokių pretenzijų dėl neva negaunamų komandiruotpinigių nereiškė. Ikiteisminio tyrimo metu 2018-10-11 apklausiamas liudytoju dėl to kokiomis aplinkybėmis R. D. pastebėjo, kad darbdavys jam nesumokėjo priskaičiuotų dienpinigių parodė, kad kai VMI teikė pajamų deklaracijas už 2016, 2017 metus; 6) 2017-10-31 R. D. pasirašė Darbo sutarties priedą Nr. 1, gavo sutarties antrąjį egzempliorių. Darbo sutarties 5.3.1, 5.3.1.1 punktuose aiškiai įtvirtinamas šalių susitarimas, leidžiantis darbdaviui dienpinigius sumažinti 50 procentų. Šio įrodymo pirmosios instancijos teismas nevertino, tačiau darbo sutartis paneigia R. D. parodymus apie sužinojimo momentą apie jam priklausančius dienpinigius; 7) nei karto per daugiau kaip beveik dviejų metų darbo laikotarpį R. D. nėra informavęs direktoriaus ar buhalterės apie tai, kad jam neišmokami dienpinigiai, UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterės, apklaustos teisme, paneigė R. D. teiginius, kad R. D. kreipėsi į buhalteres dėl jam priklausančių dienpinigių; 8) R. D. neigia, kad jis gavo dienpinigius pagal 2016-10-19 kasos išlaidų orderį, kurio pagrindu R. D. išmokami 400 Eur dydžio dienpinigiai, kurių gavimą R. D. patvirtina savo parašu. Pirmosios instancijos teismas šį faktą ignoruoja ir šią sumą konfiskuoja (teismo nuosprendis dėl šio fakto tampa dviprasmišku, nes teismas konstatuoja ir vertina, kad dienpinigių išmokėjimo faktą gali patvirtinti tik kasos išlaidų orderis su R. D. parašu); 9) pirmosios instancijos teismas rėmėsi liudytojų parodymais apie tai, kad jie niekada nėra matę grynųjų pinigų, paliktų ant V. Ž. stalo, kai būtent tokiu būdu V. Ž. teisme teigė mokėjęs pinigus R. D.. Remdamasis šiais parodymais teismas padarė išvadą, kad R. Ž. dienpinigiams skirtus pinigus R. D. nesumokėjo, o pasisavino. Darydamas tokią išvadą teismas neįvertino R. D. ir V. Ž. parodymų, kad R. D. į komandiruotes išvykdavo anksti ryte ir grįždavo vakare, t. y., kai jau kitų darbuotojų nebuvo. Net R. D. nėra nurodęs, kad išvykdamas į komandiruotes, pasirašydamas R. Ž. jam paliktus įsakymus dėl komandiruočių, komandiruočių apyskaitas, būtų sutikęs kitus bendrovės vairuotojus. Vadinasi R. D. pirmas atvykdavo į darbą ir po jo atvykę kiti darbuotojai negalėjo matyti paliktų pinigų, nes R. D. su šiais pinigais buvo išvykęs į reisą; 10) pirmosios instancijos teismas neįvertino fakto, kad darbo sutartį su darbdaviu nutraukė pats R. D., kaip pat nurodė, kad iš darbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ išėjo dėl sveikatos problemų, pasikeitusių darbo santykių, dirbo iki 2018 m. spalio 29 d. (t l., b. l. 116-120). Byloje nėra jokių duomenų apie R. D. sveikatos problemas, tačiau yra duomenys, kad po 2018-06-18 į komandiruotes R. D. nesiųstas. Dėl to, kad nebevyko į komandiruotes, R. D. negavo dienpinigių ir jo grynosios pajamos sumažėjo. Būtent dėl nuo 2018 metų liepos mėnesio negaunamų dienpinigių R. D. ir išėjo iš darbo, nes jo gaunami dienpinigiai sudarė nemažą dalį jo pajamų. Šis faktas itin svarbus vertinant įrodymų visetą, tačiau pirmosios instancijos teismas šių R. D. parodymų nevertino; 11) yra pagrindo manyti, kad R. D. pasiimdamas dienpinigius ant kasos pajamų orderio pats pasirašydavo neįskaitomu parašu, kad sukompromituotų darbdavį po to, kai su juo bus nutraukta darbo sutartis. Teismas ignoravo tai, kad R. D. yra pripažinęs faktą, jog su komandiruočių apyskaitomis jis pasirašinėjo ir įsakymus dėl komandiruočių, o byloje esantys įsakymai dėl R. D. komandiruočių pasirašyti analogiškais R. D. parašais, kaip ir KIO; 12) skirtingų apklausų metu R. D. skirtingai nurodė ir apie kasos pajamų orderius. 2019-04-25 apklausoje R. D. nurodė, kad kasos pajamų orderius pamatė Darbo ginčių komisijoje. 2019-04-10 akistatos tarp R. D. ir V. Ž. metu R. D. nurodė, kad matydavo kasos išlaidų orderius, bet ar visus negali pasakyti, V. Ž. juos palikdavo ant savo darbo stalo, darbovietėje (duomenys neskelbtini), kad jis (R. D.) pasirašytų. Jis (R. D.) kasos išlaidų orderių nepasirašydavo, nes pinigų iš V. Ž. negaudavo, pinigų nematė. Prie šių kasos pajamų orderių dar būdavo komandiruotės apyskaitos dokumentas, tai tą dokumentą pasirašydavo. Būdavo paliktas kasos išlaidų orderis ir komandiruotės apyskaita, arba tik komandiruotės apyskaita. Akivaizdu, kad R. D., matydamas kasos išlaidų orderius, pasirašydamas komandiruočių apyskaitas, įsakymus dėl komandiruočių, kuriuose nurodoma jam išmokėti dienpinigius, suprasdamas, kad bankiniu pavedimu jam mokamas darbo užmokestis, bet ne dienpinigiai, deklaruodamas dienpinigius kaip pajamas, jis negalėjo nesuprasti apie jam priklausiusius ir išmokėtus dienpinigius. Beveik du metus R. D. dėl tariamai negautų dienpinigių jokių pretenzijų nereiškė, jų nereiškė ir nutraukdamas darbo sutartį, į bendrovės kasą grąžino jo gautų ir nepanaudotų dienpinigių 72 Eur sumą bei šį faktą patvirtino 2018-07-04 pasirašydamas kasos pajamų orderį, pasirašė komandiruočių apyskaitas, kuriose patvirtino jo gautų dienpinigių sumas ir nepanaudotas dienpinigių sumas.

8. R. D. parodymai apie dienpinigių gavimą yra skirtingi, net sužinojimo momentą apie priklausančius dienpinigius R. D. kiekvieną kartą nurodo skirtingai. Vienoje apklausoje nurodo, kad apie priklausančius dienpinigius žinojo dar dirbdamas bendrovėje ir apie juos klausė direktoriaus, buhalterės (2018-10-11 apklausa), kitoje apklausoje, kad klausė buhalterio S. A. (2019-04-25 apklausa), o žinojo nuo 2016-10-19 (parodymai teisme), kitoje apklausoje, kad po atleidimo iš darbo, dar kitoje, kad deklaruodamas pajamas už 2016 metus, nors dienpinigius už 2016 m. VMI deklaravo 2017 metais. Pažymėtina, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ niekuomet nedirbo buhalteris S.

9. Byloje nustatyta, kad kasos išlaidų orderiuose pasirašė ne R. D., tačiau visa eilė įrodymų patvirtina, ne tik, kad R. D. dienpinigius gavo, bet ir tai, kad R. D. teiginiai apie jam priklausančių dienpinigių nežinojimą, apie dienpinigių negavimą, apie jo pasirašytus dokumentus, apie R. D. pasirašytų avansinių apyskaitų ir pateiktų Gyventojų pajamų deklaracijų turinį, kuriomis R. D. deklaravo gautas pajamas, apie kasos išlaidų orderių žinojimą, paneigia R. D. parodymų teisingumą. Pirmosios instancijos teismas neįvertino komandiruočių apyskaitų turinio, kas nepatvirtina vykimo į komandiruotes fakto, kaip teigė R. D., nes jose yra apskaitomi per mėnesį darbuotojui sumokėti dienpinigiai ir jų nepanaudotas likutis, kurį R. D. 2018-07-04 grąžino į bendrovės kasą. R. D. parodymuose, lyginant juos tarpusavyje bei su rašytine bylos medžiaga, nėra logikos, jie yra nepatikimi.

10. Šioje byloje nesurinkta objektyvių įrodymų, patvirtinančių V. Ž. kaltę dėl jam inkriminuotų nusikaltimų padarymo, pirmosios instancijos teismas vertino bylos įrodymus nesilaikydamas BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatytų reikalavimų, taip pat nesilaikė bendrojo baudžiamosios teisės in dubio pro reo principo (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalis, kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-30-689/2018, 2K-28-689/2021, 2K-642/2012, 2K-287/2013, 2K-175-696/2017, 2K-99-895/2019). Šie pažeidimai yra esminiai, nes sukliudė teismui išsamiai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą nuosprendį (BPK 369 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 3 dalis). Kai kaltinimas iš esmės yra grindžiamas nukentėjusiojo ir liudytojų parodymais, nesant kitų objektyvių duomenų apie dienpinigių neišmokėjimo ir jų pasisavinimo aplinkybes, liudytojo R. D. parodymai jų patikimumo aspektu turi būti įvertinti preciziškai (kasacinė nutartis 2K-25-628/2021).

11. Nagrinėjamu atveju svarbu yra ir tai, kad kaltintojas nelaiko kasos išlaidų orderių suklastotais dokumentais. V. Ž. nėra pareikšti kaltinimai dėl dokumentų klastojimo, jis yra kaltinamas tuo, kad į apskaitą įtraukė kasos pajamų orderius, kuriuos pasirašė ne R. D., tačiau kaltinime nenurodoma, kad V. Ž. žinojo ar turėjo žinoti, kad kasos pajamų orderius pasirašė ne R. D., tokių įrodymų nėra ir byloje. Tai yra svarbu nustatant nusikaltimo subjektyviąją pusę. R. D. niekuomet nėra nurodęs V. Ž., kad kasos išlaidų orderio nepasirašys ar nepasirašė. Iš aukščiau nurodytų faktinių aplinkybių akivaizdu, kad negali būti jokių abejonių, jog R. D. priklausė dienpinigiai už vykimą į komandiruotes ir R. D. gavo jam priklausančius dienpinigius, dienpinigių gavimą patvirtino pasirašydamas Komandiruočių apyskaitas, grąžindamas nepanaudotus dienpinigius, o gautus dienpinigius deklaravo Valstybinei mokesčių inspekcijai.

12. Ginčo dėl V. Ž. užimamų pareigų bendrovėje nėra, tačiau byloje nėra jokių duomenų, kad kaltinime nurodoma suma tapo V. Ž. nuosavybe. Pirmosios instancijos teismas neteisėtai R. D. parodymus, kad jis negavo dienpinigių vertino kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ turto pasisavinimą. Kaltinamojo akto dalyje „Duomenys, kuriais grindžiamas kaltinimas“, nenurodytos jokios aplinkybės apie 8 685 Eur sumos perėjimą V. Ž., kuris yra paaiškinęs, kad R. D. priklausančius dienpinigius iš vakaro prieš komandiruotę su visais komandiruočių dokumentais palikdavo savo kabinete ir atvykęs į darbą rasdavo tik R. D. pasirašytus dokumentus. Net laikant, kad R. D. pinigų nepasiėmė, daryti išvadą, kad juos pasisavino V. Ž. nėra pagrindo, nes tokių įrodymų nėra. Be to, darbdaviui negali priklausyti pinigai, kurie priklauso darbuotojui kaip dienpinigiai. Byloje R. D. civilinio ieškinio nepareiškė, nes UAB „(duomenys neskelbtini)“ R. D. priklausančias lėšas yra sumokėjusi.

13. Turto pasisavinimas galimas tik esant kaltininko tiesioginiai tyčiai. Byloje nėra jokių duomenų apie V. Ž. siekį savintis bendrovės pinigus. Bendrovė jokios žalos nėra patyrusi, nes iš kasos išmokėti pinigai, kuriuos bendrovė privalėjo išmokėti kaip dienpinigius R. D. ir kuriuos pastarasis gavo. Baudžiamojo kodekso 2 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad pagal baudžiamąjį įstatymą atsako tas asmuo, kurio padaryta veika atitinka baudžiamojo įstatymo numatytą nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį. Apkaltinamasis nuosprendis yra teisingas tik tada, kai jame nustatyta objektyviai egzistuojanti asmens, padariusio pavojingą veiką, kaltė. Kaltintojo nurodyta aplinkybė, kad kasos pajamų orderiuose pasirašė ne R. D. pirma, nei patvirtinta, nei paneigta ir antra, ši aplinkybė savaime nėra pakankama tiesioginės tyčios pasisavinti patikėtą svetimą turtą požymio konstatavimui. Taigi, šioje byloje nenustatyta aplinkybių, kurios leistų patikimai pagrįsti V. Ž. tyčią sąmoningais veiksmais savintis bendrovės turtą. Nagrinėjamoje byloje nėra pakankamų baudžiamajai atsakomybei pagrįsti tiesioginės tyčios V. Ž. veikoje įrodymų ir net pinigų savinimosi fakto, V. Ž. išteisintinas, nes nepadaryta nusikalstama veika (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

14. Atsakomybė pagal BK 222 straipsnio 2 dalį nustatyta tam, kas apgaulingai tvarkė teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą arba paslėpė, sunaikino ar sugadino apskaitos dokumentus, jeigu dėl to negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros. Iš kaltinimo akivaizdu, kad V. Ž. nėra kaltinamas tyčia pažeidęs teisės aktų, reglamentuojančių buhalterinės apskaitos tvarkymą, reikalavimus, V. Ž. inkriminuojamas apgaulingas apskaitos tvarkymo organizavimas (kaltinamojo akto 2 lapo 3 pastraipa), o už apgaulingos apskaitos tvarkymo organizavimą BK 222 straipsnis atsakomybės nenumato, nes organizavimas yra tik vienas iš apskaitos tvarkymo etapų. Byloje nustatyta, kad bendrovės apskaitą tvarko samdomi buhalteriai. Įmonės vadovui bendrovės apskaitą tvarkyti draudžia LR Buhalterinės apskaitos įstatymo 10 straipsnis. Duomenų, kad V. Ž., o ne samdomi buhalteriai bendrovės 2016 m. 10 mėn. 2018 m. 05 mėn. kasos knygoje ir buhalterinėje sąskaitoje (duomenys neskelbtini) „Kasa” darė įrašus ir taip įtraukė į apskaitą neįvykusias ūkines operacijas, byloje nenustatyta. V. Ž. kaltinimas dėl apgaulingo apskaitos tvarkymo nepareikštas. Iš kaltinimo akivaizdu, kad V. Ž. inkriminuojamas apgaulingas apskaitos tvarkymo organizavimas, bet ne tvarkymas, o už apgaulingos apskaitos tvarkymo organizavimą BK 222 straipsnyje atsakomybė nenumatyta, nes organizavimas yra tik vienas iš apskaitos tvarkymo etapų. Bendrovės apskaitą tvarko samdomi buhalteriai, nes įmonės vadovui bendrovės apskaitą tvarkyti draudžia Buhalterinės apskaitos įstatymo 10 straipsnis.

15. Pirmosios instancijos teismas nuosprendyje nenurodė kokiu veiksmu V. Ž., netvarkantis bendrovės apskaitos, į ją įtraukė neįvykusias ūkines operacijas. Buhalterinės apskaitos tvarkymas yra procesas, kurio metu atliekami įvairūs veiksmai, siekiant registruoti, grupuoti ir apibendrinti ūkines operacijas ir įvykius, taip gaunant informaciją, reikalingą ekonominiams sprendimams priimti ir (arba) finansinei atskaitomybei sudaryti. Apgaulingas teisės aktų reikalaujamos buhalterinės apskaitos tvarkymas – tai buhalterinės apskaitos tvarkymas, sąmoningai pažeidžiant teisės aktų, reglamentuojančių buhalterinės apskaitos tvarkymą, reikalavimus (dalies ar visų ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių nefiksavimas apskaitos dokumentuose, dvigubos buhalterinės apskaitos vedimas ir pan.). BK 222 straipsnyje numatyto nusikaltimo sudėtis yra materiali, todėl baudžiamoji atsakomybė kyla tik tuo atveju, kai sukelia šiame BK straipsnyje numatytus padarinius – dėl tyčinių buhalterinės apskaitos pažeidimų negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros. Įstatyme šie padariniai suformuluoti kaip alternatyvūs, todėl pakanka nustatyti bent vieną iš jų, kad asmuo būtų patrauktas baudžiamojon atsakomybėn. Apgaulingo buhalterinės apskaitos tvarkymo padariniai nustatomi kompetentingų įstaigų patikrinimo, revizijos aktais, audito ataskaita arba specialisto išvada, ekspertizės aktu (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-233/2014).

16. BK 222 straipsnio 1 dalis negali būti inkriminuojama asmeniui ne tvarkančiam, o organizuojančiam apskaitą. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad įsigaliojus BK 222 straipsnio redakcijai, numatančiai, kad už šias nusikalstamas veikas atsako ir juridinis asmuo, keliolika metų baudžiamojon atsakomybėn su teisiamais bendrovių direktoriais buvo traukiamos ne apskaitą tvarkančios profesionalios buhalterių įmonės, o įmonės, kurioms vadovavo teisiami direktoriai. Tokia neteisinga teismų praktika pakeista, kai buvo atkreiptas dėmesys į baudžiamosios normos dispoziciją „Tas, kas apgaulingai tvarkė...“. Direktorius yra atsakingas už apskaitos tvarkymo organizavimą, tačiau neturi teisės tvarkyti apskaitą. Šio draudimo V. Ž. nepažeidė ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitos netvarkė, vadinasi V. Ž. negali būti traukiamas baudžiamojon atsakomybėn už šios bendrovės apskaitos tvarkymą.

17. Teismas nuosprendyje nurodo, kad V. Ž. kaltė įrodyta specialisto išvada, tačiau įstatymų nustatyta tvarka gautos specialisto išvados byloje nėra. Kaltinimas buvo grindžiamas ir 2019-03-14 apžiūros protokolu, kurį pasirašė ir specialistė. Tačiau toks dokumentas nėra specialisto išvada ar jos atitikmuo, nes tai yra procesinis ikiteisminio tyrėjo surašytas dokumentas, kuriuo siekiama surinkti įrodymus, o ne įrodymas. Apžiūros atlikimą reglamentuoja BPK 207 straipsnis. BPK 92 straipsnio 2 dalis nustato, kad daiktai, kuriuos būtina tirti, apžiūrimi ir aprašomi specialisto išvadoje, tačiau šioje byloje specialistui užduotis nebuvo paskirta.

18. Akivaizdu, kad apžiūra atliekama, kai objektų nereikia tirti, t. y. šioje byloje objektų – bendrovės apskaitos tyrimas neatliktas, tik apžiūrėta nedidelė dalis bendrovės apskaitos dokumentų, tačiau apžiūros protokole daryti išvadas netiriant objektų – dokumentų BPK neleidžia. BPK 20 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad įrodymais baudžiamajame procese yra įstatymų nustatyta tvarka gauti duomenys. Svarbu pažymėti, kad apžiūrint UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentus, specialistui apžiūrėti nepateikti įsakymai dėl komandiruočių ir R. D. pasirašytos Komandiruočių apyskaitos, kuriose R. D. patvirtino dienpinigių gavimą, todėl tiek 2019-03-14 apžiūros protokolas, tiek specialistės V. G. 2019-09-13 paaiškinimo protokolas nelaikytini įrodymais, kurie patvirtintų negalėjimą iš dalies nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ turto, įsipareigojimų dydžio.

19. Vertinant įrodymų visetą, t. y., kad R. D. nuo pirmosios komandiruotės momento raštu patvirtino apie susipažinimą su direktoriaus įsakymais, kuriuose nurodyta išmokėti jam dienpinigius, komandiruočių apyskaitų duomenis, kuriuose patvirtinama kas mėnesį R. D. gautų dienpinigių sumos, R. D. pateiktas metines pajamų deklaracijas, kuriose R. D. deklaravo gautus dienpinigius už visą laikotarpį, kuomet dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“, faktą, kad R. D. visą darbo sutarties galiojimo laiką nereiškė jokių pretenzijų dėl jo gautų dienpinigių, faktą, kad R. D. į bendrovės kasą grąžino dalį nepanaudotų dienpinigių darytina išvada, kad V. Ž. nežinojo ir negalėjo žinoti, kad kasos išlaidų orderiuose pasirašė ne R. D.. Darytina išvada, kad R. D. UAB „(duomenys neskelbtini)“ išmokėjo dienpinigius, todėl dienpinigių išmokėjimo apskaitymas UAB „(duomenys neskelbtini)“ yra teisėtas ir pagrįstas ir negali būti laikomas apgaulingu apskaitos tvarkymu.

Atsiliepimas

Atsiliepimų į apeliacinį skundą negauta.

Šalies argumentai

20. Teismo posėdžio metu nuteistojo V. Ž. gynėjas advokatas G. D. prašė apeliacinį skundą tenkinti. Prokurorė prašė apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo teisiniai argumentai ir išaiškinimai

Apeliacinis skundas tenkintinas

Žemesnės instancijos teismas

21. Pagal BPK 320 straipsnio 3 dalį, apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde. Nagrinėjamu atveju, apeliantas prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nuosprendį ir jo atžvilgiu priimti išteisinamąjį nuosprendį.

22. Skundžiamu nuosprendžiu V. Ž. pripažintas kaltu dėl BK 183 straipsnio 1 dalyje ir 222 straipsnio 1 dalyje numatytų veikų padarymo, tačiau apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą, sprendžia, jog byloje surinktų įrodymų visumos nepakanka V. Ž. kaltei dėl nurodytų veikų padarymo pagrįsti.

Dėl BK 183 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymo

23. Pagal BK 183 straipsnį atsako tas, kas pasisavino jam patikėtą ar jo žinioje buvusį svetimą turtą ar turtinę teisę. Objektyviai turto pasisavinimas – tai neteisėtas, neatlygintinas kaltininkui svetimo, jam patikėto ar buvusio jo žinioje turto, turtinės teisės pavertimas savo turtu ar savo turtine teise, pažeidžiant turto patikėjimo ar perdavimo jo žiniai sąlygas. Šiuo atveju kaltininkas jam patikėtą ar jo žinioje buvusį svetimą turtą neteisėtai ir neatlygintinai paverčia savo turtu, t. y. pradeda elgtis su juo kaip su nuosavu.

24. Nagrinėjamu atveju nustatyta tai, jog 8 685 Eur suma buvo UAB „(duomenys neskelbtini)“ turtas, kuriuo V. Ž. kaip bendrovės direktoriui, taip pat einantis ir kasininko pareigas, disponavo, tikslu šią sumą išmokėti R. D., kaip pastarajam teisėtai dėl jo atliekamo darbo priklausančius komandiruotpinigius. R. D. teigimu, nurodyta pinigų sumos jam nebuvo išmokėtos. Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, jog R. D. nurodytas aplinkybes pirmosios instancijos teismas pripažino nustatytomis ir konstatavo, jog nurodytą pinigų sumą pasisavino būtent V. Ž..

25. Visų pirma, nurodytą išvadą pirmosios instancijos teismas padarė įvertinęs nenuoseklius V. Ž. parodymus. Kaip matyti iš byloje esančios medžiagos, dalyje dėl pinigų perdavimo R. D., pastarojo parodymai išties skiriasi – bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu V. Ž. nurodė, jog <...> Vairuotojas (R. D.) išvažiuodavo anksti, o jis sutartoje vietoje – ant stalo, palikdavo orderius ir pinigus, kai R. D. grįždavo iš reiso – iš šios sutartos vietos pasiimdavo pinigus, pasirašydavo orderiuose. Pinigus kartu su komandiruotės įsakymu padėdavo ant stalo ir R. D. apie tai žinojo. Jis tik vienas ateidavo pasiimti pinigų. Jo (V. Ž.) tuo metu kabinete nebūdavo, kabinetas nerakinamas <...>. Apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu, V. Ž. teigė, jog <...> jis nežiūrėdavo kur pasirašo R. D.. Sakydavo R. D. – užbėk, reikia sumokėti, jis ateidavo, būdavo paruošęs pinigus pagal kasos išlaidų orderį, paduodavo jam pinigus, o kur jis pasirašydavo, nežiūrėjo. Pinigų be kasos išlaidų orderių R. D. nemokėjo (t. 2, 163-165). Taigi, vienu metu V. Ž. teigia, jog pats tiesiogiai pinigų R. D. neperduodavo, juos palikdavo savo kabinete ant stalo, kitu – jog pinigus perduodavo pats tiesiogiai, tačiau nematė kaip ir kur jis pasirašydavo kasos išlaidų orderyje. Vis tik, vien šis parodymų nenuoseklumas nėra pakankamas asmens kaltei pagrįsti. Kaip matyti iš byloje esančių parodymų V. Ž. viso proceso metu neigė padaręs nusikalstamą veiką, be kita ko, nėra galimybės nustatyti, jog pastarasis tikrai matė kaip pats R. D. pasirašinėjo jam pateiktus dokumentus, kadangi ir pats R. D. nurodo, jog tą darydavo nedalyvaujant R. D.. Taip pat būtina atsižvelgti į tai, jog byloje yra ir kasos išlaidų orderis (2016 m. spalio 19 d. kasos išlaidų orderis), kaip tą patvirtino pats R. D. (t.1, b. l. 124-127), kuriame yra tikrasis pastarojo parašas. Taigi, byloje nenustatyta ar būtent šiuo momentu V. Ž. matė kasos išlaidų orderio pasirašymo momentą.

26. Be kita ko, skundžiamu nuosprendžiu nustatyta, jog net ir V. Ž. keliamas versijas dėl to, jog jis pinigus palikdavo savo kabinete, o juos vėliau pasiimdavo R. D., paneigia liudytojų – UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojų parodymai. Liudytojas S. A. bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu nurodė, jog <...> į kabinetą, kuriame yra kompiuteris, jis pats eidavo kiekvieną dieną, nes tame kompiuteryje buvo programa su siuntomis, tačiau nėra matęs, jog ant stalo būtų buvę palikti grynieji pinigai <...>. Iš esmės tas pačias aplinkybes nurodė ir liudytojas R. B., jog, <...> Kiek lankėsi ofise, niekada nėra matęs ant stalo padėtų grynųjų pinigų <...>, bei liudytojas E. J., kad <...> Į V. Ž. kabinetą jis užeidavo dažnai, tačiau nematė, jog ten dažnai būtų buvę palikti pinigai ir dokumentai ant stalo<...>. Vis tik vertindamas liudytojų parodymus, atsižvelgtina į tai, jog V. Ž. teigimu, pinigus R. D. pasiimdavo anksti ryte. Šią aplinkybę bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu nurodė ir pats R. D., kad <...> Į maršrutą išvažiuodavo apie 7-8 val. ryte, o V. Ž. į darbą atvykdavo apie 8 val. Prieš išvažiuodamas arba grįžęs iš maršruto V. Ž. sutikdavo retai. V. Ž. jam minėdavo, kad reikia nueiti pasirašyti dokumentų <..>. Be kita ko liudytojas E. J. bylos nagrinėjimo teisme metu nurodė, jog ir pats yra vykęs į Latviją bei, V. Ž. nurodytu būdu, gavęs komandiruotpinigius, t. y., parodė, kad į Latviją siuntas yra vežęs du kartus. Kai grįždavo iš maršruto į Latviją vėlai, pasirašydavo ant komandiruotės lapo, kuris būdavo paliekamas ofise ant V. Ž. stalo. Jam (liudytojui) nėra žinoma, kaip skaičiuojami komandiruotpinigiai, taip pat nepamena, kiek būdavo jų mokama, atsimena, kad ant komandiruočių lapų pasirašydavo už gautus pinigus, tačiau konkrečių sumų nepamena. Nurodė, jog prie komandiruočių lapo būdavo palikti ir grynieji pinigai, iš to spręstina, kad, jog, kai kuriais atvejais, pinigų perdavimai, V. Ž. paliekant komandiruotpinigius ir pasirašytinus dokumentus ant stalo, buvo įprasta praktika.

27. Vis tik, esminiu įrodymu pagrindžiančiu V. Ž. kaltę pirmosios instancijos teismas laikė specialisto išvadą, kuria nustatyta, jog kasos išlaidų orderiuose, kurie turi patvirtinti komandiruotpinigių perdavimą ir gavimą, 2016-10-13 Nr(duomenys neskelbtini), 2016-11-07 Nr. (duomenys neskelbtini), 2016-11-21 Nr. (duomenys neskelbtini), 2016-12-09 Nr. (duomenys neskelbtini), 2016-12-23 Nr. (duomenys neskelbtini), 2017-01-03 Nr. (duomenys neskelbtini), 2017-01-13 Nr. (duomenys neskelbtini), 2017-01-26 Nr. (duomenys neskelbtini), 2017-02-09 Nr. (duomenys neskelbtini), 2017-03-03 Nr. (duomenys neskelbtini), 2017-03-14 Nr. (duomenys neskelbtini), 2017-04-18 Nr. (duomenys neskelbtini), 2017-05-11 Nr. (duomenys neskelbtini), 2017-05-26 Nr. (duomenys neskelbtini), 2017-06-16 Nr. (duomenys neskelbtini), 2017-07-07 Nr. (duomenys neskelbtini), 2017-07-21 Nr. (duomenys neskelbtini), 2017-08-11 Nr. (duomenys neskelbtini), 2017-08-24 Nr. (duomenys neskelbtini), 2017-09-14 Nr. (duomenys neskelbtini), 2017-09-26 Nr. (duomenys neskelbtini), 2017-10-13 Nr. (duomenys neskelbtini), 2017-10-30 Nr. (duomenys neskelbtini), 2017-11-13 Nr. (duomenys neskelbtini), 2017-11-29 Nr. (duomenys neskelbtini), 2017-12-22 Nr. (duomenys neskelbtini), 2017-12-27 Nr. (duomenys neskelbtini), 2017-12-29 Nr. (duomenys neskelbtini), 2018-01-08 Nr. (duomenys neskelbtini), 2018-01-23 Nr. (duomenys neskelbtini), 2018-02-15 Nr. (duomenys neskelbtini), 2018-02-28 Nr. (duomenys neskelbtini), 2018-03-14 Nr. (duomenys neskelbtini), 2018-04-10 Nr. (duomenys neskelbtini), 2018-05-07 Nr. (duomenys neskelbtini), 2018-05-22 Nr. (duomenys neskelbtini), 2018-05-28 Nr. (duomenys neskelbtini), eilutėse „Gavėjo parašas“, pasirašė ne R. D. (t.2, b. l. 83-92). V. Ž. patvirtino pats pasirašęs eilutėse „Įmonės vadovas“, „Išdavė kasininkas“. Liudytojos buhalterės L. N. ir K. L. patvirtino parengusios kasos išlaidų orderius V. Ž. nurodymu, todėl dėl ištirtų dokumentų bei V. Ž. parašų tikrumo juose, abejonių nekyla. Tačiau remiantis nurodoma specialisto išvada, bei jau aptartų įrodymų visetu, iš esmės galima nustatyti tik tai, jog kasos išlaidų orderiuose pasirašė ne R. D., R. D. priklausantys komandiruotpinigiai jam galėjo būti neperduoti, bet ne tai, jog būtent V. Ž. klastojo šiuos parašus, pinigus pasisavindamas, t. y. – paversdamas savo turtu.

28. Byloje nėra nustatyta ir toks kaltinimas V. Ž. nebuvo pareikštas, jog būtent jis klastojo R. D. parašus kasos išlaidų orderiuose. Tokią išvadą pirmosios instancijos teismas padarė atsižvelgdamas į jau aukščiau aptartus įrodymus bei tai, jog būtent V. Ž. paskutinis pasirašytus dokumentus perduodavo įmonės buhalterėms ir spręsdamas, jog niekas kitas to padaryti negalėjo. Taigi, minėta teismo išvada grindžiama prielaida, jog niekas kitas to padaryti negalėjo, tačiau teismo išvados negali būti grindžiamos prielaidomis ir surinktų duomenų nepakanka abejonėms dėl V. Ž. kaltės pašalinti. Kaip matyti iš byloje esančių duomenų, pats liudytojas R. D. patvirtino, jog prieš išvykdamas į komandiruotę, visus dokumentus pasirašydavo nedalyvaujant V. Ž. pastarojo kabinete. Taigi, V. Ž. nematydavo, kas pasirašydavo dokumentus. Be kita ko, byloje taip pat yra ir kasos pajamų orderių kopijos, kuriuose fiksuojamos į kasą gautos pajamos, šiuo atveju R. D. grąžinama nepanaudotų komandiruotpinigių suma, orderiuose matomi R. D. ir V. Ž. parašai, patvirtinantys pinigų perdavimą ir gavimą (t. 2., b. l. 138-139). Byloje nenustatyta kas pasirašė kasos išlaidų orderiuose. Taip pat, kaip teisingai nurodyta ir apeliaciniame skunde, V. Ž. nėra inkriminuojamas dokumentų klastojimas, taigi tai, jog parašą suklastojo V. Ž. iš esmės yra pareziumuojama remiantis duomenimis, kurie nėra pakankami ir nepatvirtina V. Ž. kaltės, pasisavinus UAB „(duomenys neskelbtini)“ turtą.

29. Be kita ko, net ir darant prielaidą, jog būtent V. Ž. suklastojo R. D. parašus, ir neperdavė R. D. priklausančių komandiruotpinigių, tai nėra pagrindas pripažinti V. Ž. veiksmuose esant nagrinėjamos nusikalstamos veikos požymių. Turto paėmimas pats savaime dar nereiškia, jog yra padaryta BK 183 straipsnyje numatyta nusikalstama veika. Būtinasis turto pasisavinimo požymis yra turtinės žalos nukentėjusiajam padarymas. Taigi, kvalifikuojant bendrovės vadovo veiką kaip turto pasisavinimą, reikalinga įvertinti, ar neteisėtai disponuojant bendrovės turtu ar jį paimant, bendrovei buvo padaryta turtinė žala. Ši žala turi būti reali, o ne tik konstatuojama pagal bendrovės buhalterinės apskaitos dokumentuose esančius duomenis (kasacinio teismo baudžiamoji byla Nr. 2K-P-78/2012). Byloje nėra jokių duomenų rodančių, jog dėl galimų V. Ž. veiksmų UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo padaryta turtinė žala, dėl šių aplinkybių nėra pasisakyta ir skundžiamame nuosprendyje. Vien aplinkybė, jog R. D. galėjo būti neišmokėti (ši aplinkybė bylos nagrinėjimo metu nenustatyta) komandiruotpinigiai, nepatvirtina, jog įmonės vadovas juos pasisavino, t. y. pavertė savo turtu.

30. Kiekvienai iš nusikalstamų veikų kvalifikuoti būtina nustatyti asmens veiksmuose esant atitinkamos nusikalstamos veikos objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių visumą. Akivaizdu, jog byloje nėra duomenų apie nusikalstama veika padarytą žalą UAB „(duomenys neskelbtini)“, to negalima nustatyti ir iš byloje esančių duomenų visumos, tačiau, nagrinėjamu atveju, taip pat nėra nustatyti ir subjektyvieji nusikalstamos veikos požymiai.

31. Skundžiamame nuosprendyje skiriant bausmę atsižvelgta į tai, jog veika padaryta veikiant tyčia, tačiau kvalifikuojant šią veiką neanalizuota bei nekonkretizuota kokia tyčios forma veikė V. Ž., nors tiesioginės tyčios nustatymas asmens veiksmuose taip pat yra būtinasis aptariamos veikos požymis. Kvalifikuojant kaltininko veiką pagal BK 183 straipsnį, turi būti nustatyti ir subjektyvieji šios nusikalstamos veikos požymiai – tiesioginė tyčia. Tiesioginė tyčia turto pasisavinimo atveju reiškia, kad kaltininkas, kuriam yra patikėtas (buvęs jo žinioje) svetimas turtas (turtinė teisė), neteisėtai disponuodamas šiuo turtu (turtine teise) ar šį turtą paimdamas (pavyzdžiui, paimdamas iš bendrovės kasos), siekia šį turtą (turtinę teisę) paversti savo nuosavu turtu (turtine teise), taip siekdamas naudos turto savininko sąskaita. Todėl sprendžiant, ar bendrovės vadovas, neteisėtai disponuodamas bendrovės turtu ar jį paimdamas, padarė BK 183 straipsnyje numatytą nusikalstamą veiką, būtina nustatyti ir jo tyčios turinį (kryptingumą), t. y. kokį sumanymą turėjo bendrovės vadovas neteisėtai disponuodamas ar paimdamas jam patikėtą (buvusį jo žinioje) bendrovės turtą: ar jį naudoti asmeniniams poreikiams tenkinti, ar panaudoti bendrovės interesais (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-330/2011; Nr. 2K-P-78/2012; Nr. 2K-234-942/2015; Nr. 2K-154-976/2017; Nr. 2K-127-693/2019 ir kt.).

32. Byloje nėra nustatyta ir skundžiamame nuosprendyje apylinkės teismas apie tai nepasisakė, nustatydamas, kad R. D. komandiruotpinigiai nebuvo išmokėti, tokiu atveju – kam galėjo būti panaudotos UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančios piniginės lėšos, t. y., kaip jau minėta, nenustatyta, kad V. Ž. šias lėšas pasisavino ir panaudojo asmeninėms, o ne įmonės reikmėms tenkinti.

33. Taigi iš esmės byloje nenustatytos jokios aplinkybės, susijusių su tuo, kam buvo naudoti neva V. Ž. pasisavinti pinigai, ar pastarasis jais disponavo kaip savo ir pavertė juos savo turtu, nors tai yra vienos iš esminių aplinkybių siekiant asmens veiksmus kvalifikuoti pagal BK 183 straipsnio 1 dalį. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju, nei byloje esančios specialistų išvados, nei nagrinėti liudytojų parodymai nesudaro pagrindo konstatuoti, V. Ž. veiksmuose esant BK 183 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos požymius, o byloje nesant jokių papildomų duomenų, šių aplinkybių nustatyti nėra galimybės.

34. Apeliaciniame skunde taip pat nurodoma, jog pinigai R. D. buvo perduoti, tačiau pastarasis, siekdamas pasipelnyti, klastojo savo paties parašus, bei melagingai nurodė, jog apie jam priklausančius komandiruotpinigius nieko nežinojo, nors tai buvo nurodyta darbo sutartyje, bei kituose jo paties prieš išvykstant į komandiruotes pasirašytuose dokumentuose. Vis tik, atsakant į šį skundo argumentą, sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvadomis, jog šias versijas paneigia byloje esantys duomenys. Visų pirma, teisiamojo posėdžio metu ekspertė D. Staškytė., komentuodama pateiktą 2019 m. sausio 11 d. specialisto išvadą Nr. 11-2632 (18), nurodė, jog, nagrinėjamu atveju, pakako požymių visumos išvadai, jog tiriamuosiuose dokumentuose pasirašė ne R. D.. Atkreiptinas dėmesys, jog vien ta aplinkybė, jog R. D. galėjo būti neišmokėti jam priklausantys komandiruotpinigiai, nėra pagrindas V. Ž. traukti baudžiamojon atsakomybėn pagal BK 183 straipsnio 1 dalį, kadangi byloje nėra pakankamai duomenų leidžiančių nustatyti kitus šios nusikalstamos veikos požymius.

35. Apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančius kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką ir kitas svarbias bylos aplinkybes. In dubio pro reo (lot. visos abejonės kaltinamojo naudai) principas įpareigoja išnaudojus visas galimybes abejonėms pašalinti ir nepavykus to padaryti, visas abejones vertinti traukiamo baudžiamojon atsakomybėn asmens naudai ir draudžia esant nepašalintoms abejonėms dėl reikšmingų bylai aplinkybių priimti apkaltinamąjį nuosprendį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2K-110/2013, 2K–540/2013 ir kt.). Atsižvelgiant į šioje byloje nustatytas faktines aplinkybes, ištirtus įrodymus, kolegija konstatuoja, jog nei ikiteisminio tyrimo metu, nei bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme pakankamai objektyvių ir neginčijamų duomenų apie tai, jog V. Ž. pasisavino svetimą – UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį turtą.

36. Taigi, atsižvelgiant nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, jog byloje nėra nustatyti objektyvieji ir subjektyvieji nagrinėjamos nusikalstamos veikos požymiai, todėl V. Ž. dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos, numatytos BK 183 straipsnio 1 dalyje, išteisintinas.

Dėl BK 222 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos

37. Apeliaciniame skunde nurodoma, jog V. Ž. kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius, negali būti traukiamas baudžiamojon atsakomybėn pagal BK 222 straipsnio 1 dalį, kadangi jis nėra tinkamas šios nusikalstamos veikos subjektas - ši veika negali būti inkriminuojama asmeniui ne tvarkančiam, o organizuojančiam buhalterinę apskaitą. Teisėjų kolegija su tokiais apeliacinio skundo argumentais sutikti neturi pagrindo.

38. Pagal Buhalterinės apskaitos įstatymą, įmonės vadovas atsakingas už buhalterinės apskaitos organizavimą. Įmonės vadovas atsakingas už tai, kad įmonėje būtų vedama buhalterinė apskaita pagal įstatymo reikalavimus, kad įmonėje dirbtų buhalteris ar būtų sudarytos sutartys su tokias paslaugas teikiančiomis įmonėmis. Vadovas, pavedęs konkrečius buhalterinės apskaitos tvarkymo darbus įmonės buhalteriui, kitiems atsakingiems asmenims, iš esmės bus įgyvendinęs pareigą – organizuoti įmonės buhalterinės apskaitos tvarkymą. Taigi, aiškinant BK 222 straipsnio 1 dalies nuostatas, darytina išvada, kad baudžiamojon atsakomybėn už buhalterinės apskaitos pažeidimus paprastai traukiamas įmonės buhalteris, o esant bendrininkavimui su įmonės vadovu – abu šie asmenys. Įmonės vadovas gali būti tik šio nusikaltimo bendrininkas (organizatorius, kurstytojas). Tačiau, jei apgaulingai apskaitai tvarkyti jis panaudoja nekaltą asmenį, t. y. asmenį, atsakingą už buhalterinės apskaitos tvarkymą, bet nežinantį apie tai, kad apskaitos dokumentai, kuriais remiantis tvarkoma buhalterinė apskaita, yra apgaulingi, bendrininkavimas negalimas ir įmonės vadovas, vadovaujantis tarpinio vykdymo baudžiamosios teisės institutu, tampa nusikaltimo vykdytoju (BK 24 straipsnio 3 dalis). Įmonės vadovas už apgaulingą buhalterinės apskaitos tvarkymą savarankiškai gali būti traukiamas baudžiamojon atsakomybėn tais atvejais, kai įmonės vadovas sąmoningai pateikinėja buhalteriui suklastotus buhalterinės apskaitos dokumentus tam, kad jis juos įtrauktų į apskaitą, o įmonės buhalteris apie tai neinformuojamas arba iš viso nepateikia buhalteriui dokumentų apie įmonėje įvykusias operacijas. Šiuo atveju įmonės vadovas daro nusikaltimą įmonės buhalterio rankomis, šiam nesuvokiant jo daromos veikos pavojingumo (kasacinės nutartys Nr. 2K-363/2014; 2K-277-696/2017).

39. Nagrinėjamu atveju, šia teismų praktika rėmėsi ir pirmosios instancijos teismas, nors gynėjas nurodo, jog teismų praktika šiuo klausimu nėra tinkamai susiformavusi ir keičiasi, tačiau nepateikė jokių konkrečių pavyzdžių, kurių pagrindu būtų galima teigti, jog skundžiamu nuosprendžiu nukrypta nuo naujausios kasacinio teismo praktikos dėl nusikaltimo, numatyto BK 183 straipsnio 1 dalyje, subjekto. Taigi akivaizdu, jog esant tam tikroms situacijoms, t. y., atvejams, kai įmonės vadovas pasinaudoja įmonės buhalteriu nieko nežinančiu apie jam pateikiamų dokumentų klastojimą, už nurodytą nusikalstamą veiką baudžiamojon atsakomybėn gali būti traukiamas ir įmonės vadovas, iš esmės atsakingas už buhalterinės apskaitos organizavimą, tuo pačiu ir tinkamų dokumentų pateikimą buhalteriui. Teisėjų kolegija taip pat įvertinusi formuojamą kasacinio teismo praktiką, konstatuoja, jog šioje dalyje V. Ž. gali būti pripažįstamas tinkamu nurodytos nusikalstamos veikos subjektu, tačiau, nagrinėjamoje byloje egzistuoja aplinkybės, dėl kurių V. Ž. negali būti pripažintas kaltu, padaręs BK 222 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką.

40. Nusikalstamos veikos, už kurias yra nuteistas V. Ž., glaudžiai susijusios tarpusavyje, kadangi nuteistojo kaltė iš esmės yra grindžiama ta pačia faktine aplinkybe – suklastotais R. D. parašais kasos išlaidų orderiuose, turinčiuose patvirtinti komandiruotpinigių išmokėjimą ir jų gavimą. Teisėjų kolegijai nustačius, kad šiuo atveju, nėra pagrindo neginčytinai teigti, jog parašą suklastojo būtent V. Ž., atitinkamai negalima daryti išvados ir dėl V. Ž. kaltės į buhalterinę apskaitą įtraukus neįvykusias ūkines operacijas ir taip apgaulingai tvarkius įmonės buhalterinę apskaitą. Be kita ko, nustatyti aptariamos nusikalstamos veikos požymių buvimą V. Ž. veiksmuose paneigia ir kitos byloje nustatytos aplinkybės.

41. BK 222 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas apgaulingai tvarkė teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą arba paslėpė, sunaikino ar sugadino apskaitos dokumentus, jeigu dėl to negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros. Apgaulingas teisės aktų reikalaujamos buhalterinės apskaitos tvarkymas – tai sąmoningas buhalterinės apskaitos netvarkymas arba šios apskaitos tvarkymas sąmoningai pažeidžiant teisės aktų, reglamentuojančių buhalterinės apskaitos tvarkymą, reikalavimus (pvz., dvigubos buhalterinės apskaitos vedimas, dalies ar visų ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių nefiksavimas apskaitos dokumentuose ir pan.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 8 d. nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-139-628/2019, 2K-158-689/2020 ir kt.).

42. Byloje pateiktoje 2019 m. sausio 11 d. specialisto išvadoje Nr. 11-2632 (18), nurodoma, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasos išlaidų orderiuose 2016-10-13 Nr. (duomenys neskelbtini), 2016-11-07 Nr. (duomenys neskelbtini), 2016-11-21 Nr. (duomenys neskelbtini), 2016-12-09 Nr. (duomenys neskelbtini), 2016-12-23 Nr. (duomenys neskelbtini), 2017-01-03 Nr. (duomenys neskelbtini), 2017-01-13 Nr. (duomenys neskelbtini), 2017-01-26 Nr. (duomenys neskelbtini), 2017-02-09 Nr. (duomenys neskelbtini), 2017-03-03 Nr. (duomenys neskelbtini), 2017-03-14 Nr. (duomenys neskelbtini), 2017-04-18 Nr. (duomenys neskelbtini), 2017-05-11 Nr. (duomenys neskelbtini), 2017-05-26 Nr. (duomenys neskelbtini), 2017-06-16 Nr. (duomenys neskelbtini), 2017-07-07 Nr. (duomenys neskelbtini), 2017-07-21 Nr. (duomenys neskelbtini), 2017-08-11 Nr. (duomenys neskelbtini), 2017-08-24 Nr. (duomenys neskelbtini), 2017-09-14 Nr. (duomenys neskelbtini), 2017-09-26 Nr. (duomenys neskelbtini), 2017-10-13 Nr. (duomenys neskelbtini), 2017-10-30 Nr. (duomenys neskelbtini), 2017-11-13 Nr. (duomenys neskelbtini), 2017-11-29 Nr. (duomenys neskelbtini), 2017-12-22 Nr. (duomenys neskelbtini), 2017-12-27 Nr. (duomenys neskelbtini), 2017-12-29 Nr. (duomenys neskelbtini), 2018-01-08 Nr. (duomenys neskelbtini), 2018-01-23 Nr. (duomenys neskelbtini), 2018-02-15 Nr. (duomenys neskelbtini), 2018-02-28 Nr. (duomenys neskelbtini), 2018-03-14 Nr. (duomenys neskelbtini), 2018-04-10 Nr. (duomenys neskelbtini), 2018-05-07 Nr. (duomenys neskelbtini), 2018-05-22 Nr. (duomenys neskelbtini), 2018-05-28 Nr. (duomenys neskelbtini), eilutėse „Gavėjo parašas“, pasirašė ne R. D. (t. 2, b. l. 83-92). Specialistės išvadoje, teiktoje apžiūrėjus UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinius dokumentus nurodoma, jog pagal specialisto išvadą nustačius, jog kasos išlaidų orderiuose pasirašė ne R. D., galima daryti išvadą, jog į UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą buvo įtraukti suklastoti dokumentai ir dėl to negalima iš dalies nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ turto, įsipareigojimų dydžio tiriamuoju laikotarpiu nuo 2016-10-13 iki 2018-05-28 (t. 2, b. l. 128-144). Nors apeliaciniame skunde taip pat keliamas klausimas dėl to, jog teismas negalėjo vadovautis aptariamu buhalterinių dokumentų apžiūros protokolu ir jame pateikta specialistės išvada, kuria konstatuotas nagrinėjamos nusikalstamos veikos padarinių atsiradimas, vis tik atkreipiamas dėmesys, jog pagal BPK 90 straipsnio 1 dalį, specialisto išvada gali būti surašoma ne tik atskiru dokumentu, bet gali būti įrašoma ir į tyrimo veiksmo protokolą, specialistui šį protokolą pasirašant, kas nagrinėjamu atveju, ir buvo padaryta.

43. Teisėjų kolegijos nuomone, vien objektyviųjų veikos požymių nustatymas nėra pagrindas traukti asmenį baudžiamojon atsakomybėn, tam reikalinga visų nusikalstamos veikos požymių visuma. Skundžiamame nuosprendyje, iš esmės remiantis jau aukščiau aptartais liudytojų parodymais, taip pat specialistų išvadomis, konstatuota, jog V. Ž. žinojo ir sąmoningai buhalterinei apskaitai tvarkyti pateikė suklastotus dokumentus apie neįvykusias finansines operacijas. Apgaulingas buhalterinės apskaitos tvarkymas yra tyčinė nusikalstama veika, todėl, nagrinėjamu atveju, turi būti nustatyta, jog V. Ž. tyčia buhalterei, tvarkančiai įmonės buhalterinę apskaitą, pateikė suklastotus kasos pajamų orderius.

44. Kaip jau minėta, byloje nėra duomenų, patvirtinančių, jog kasos išlaidų orderiuose esančius R. D. parašus klastojo būtent V. Ž., to nepatvirtina ir byloje surinkti duomenys. Byloje apklaustų liudytojų parodymai patvirtina tik aplinkybes, kokia tvarka UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo išmokami komandiruotpinigiai. Pats R. D. patvirtino kitus dokumentus pasirašinėjęs nedalyvaujant V. Ž., bei patvirtino, jog dokumentai būdavo paliekami ir jis juos pasirašydavo iki V. Ž. atvykstant į darbą. Taigi, lieka nenustatyta ar iki atvykstant R. D. pasirašyti dokumentų ir pasiimti pinigų, negalėjo to padaryti kiti asmenys, ar tai darė pats V. Ž.. V. Ž. nėra kaltinamas dokumentų – kasos išlaidų orderių suklastojimu. Kaip jau minėta, apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką ir kitas svarbias aplinkybes.

45. Atsižvelgiant į išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, jog nagrinėjamu atveju, nėra nustatyti visi BK 222 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos požymiai, todėl V. Ž. išteisintinas, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų

46. Apeliacinės instancijos teismui priėmus sprendimą išteisinti V. Ž., nuosprendžio dalis dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų ginant V. Ž. pirmosios instancijos teisme priteisimo naikinama ir šioje dalyje Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso 326 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 329 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nusprendžia:

V. Ž. apeliacinį skundą tenkinti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. balandžio 6 d. nuosprendį panaikinti ir priimti naują nuosprendį.

V. Ž. pagal BK 183 straipsnio 1 dalį išteisinti, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

V. Ž. pagal BK 222 straipsnio 1 dalį išteisinti, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymą dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo iš V. Ž. valstybės naudai atmesti.

Teisėjai Jurgita MačionytėAiva SurvilienėNida Vigelienė