Vilniaus apygardos teismo nutartis

Skundas Nr. 1S-34-935/2020 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-55646-2018-0 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.2.4.3; 2.3.2.1.3.1; 2.3.1.5

2020 m. vasario 10 d.

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Ugnius Trumpulis rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs Vilniaus apygardos prokuratūros Antrojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorės (toliau – prokurorė) skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 19 d. nutarties,

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 19 d. nutartimi baudžiamąją bylą Nr. 1-3498-1078/2019, kurioje V. Ž. yra kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 183 straipsnio 1 dalyje ir 222 straipsnio 1 dalyje, perdavė Vilniaus apygardos prokuratūros Antrojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorui, kadangi byloje surašytas kaltinamasis aktas neatitinka Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 219 straipsnio reikalavimų ir nustatyti kaltinamojo akto trūkumai trukdytų teismui nagrinėti bylą. Vilniaus miesto apylinkės teismas konstatavo, jog kaltinamajame akte suformuluotame kaltinime nėra nurodyta V. Ž. inkriminuojamų nusikalstamų veikų padarymo vieta, dėl šios priežasties yra apsunkintas baudžiamosios bylos nagrinėjimas teisme, be to, negalima nustatyti, kuriam teismui ši baudžiamoji byla yra teisminga.

3. Skunde nurodoma, kad kaltinamasis aktas buvo surašytas laikantis BPK 219 straipsnio reikalavimų ir neegzistuoja jokie esminiai trūkumai, kurie trukdytų baudžiamąją bylą nagrinėti teisiamajame posėdyje. Pažymima, jog atsisakyti perduoti bylą teisminiam nagrinėjimui negalima remiantis formaliais trūkumais, nes tokie trūkumai gali būti pašalinami teisminio bylos nagrinėjimo metu.

4. Prokurorė teigia, kad ikiteisminio tyrimo metu nepavyko nustatyti, kur ir kada buvo klastojami kasos išlaidų orderiai. Taip pat aiškina, jog įvertinti surinktus duomenis ir priimti sprendimą dėl duomenų pakankamumo kaltinime nurodytoms aplinkybėms įrodyti yra baudžiamąją bylą nagrinėjančio teismo pareiga. Tik išnagrinėjus bylą teisme bus galima pasisakyti, ar buvo nustatyta tiksli nusikalstamos veikos padarymo vieta, jei taip, ją bus galima nurodyti nuosprendyje. Be to, nagrinėjant bylą teisme ir nustačius tikslią inkriminuojamų veikų padarymo vietą, prokuroras turi galimybę pasinaudoti BPK 256 straipsnio 1 dalyje numatyta teise pakeisti kaltinime nurodytas veikos faktines aplinkybes iš esmės skirtingomis. Kita vertus, tikslios nusikaltimų padarymo vietos nustatymas ar nenustatymas netrukdo baudžiamąją bylą nagrinėjančiam teismui priimti sprendimą dėl asmens kaltės padarius nusikalstamas veikas, todėl nėra jokio pagrindo grąžinti bylą prokurorui.

5. Prokurorė aiškina, jog nusikalstamos veikos faktinių aplinkybių išdėstymą lemia BK specialiosios dalies straipsnio dispozicijoje nurodyti veikos požymiai, todėl kaltinamajame akte turi būti nurodyti tie faktai (aplinkybės), kurie yra būtini tam, kad nekiltų abejonių dėl jų teisinio vertinimo taikant baudžiamąjį įstatymą. Šiuo atveju kaltinamajame akte yra aiškiai nurodyta, kaip pasireiškė V. Ž. veikos, kilę padariniai, priežastinis ryšys, t. y. visi duomenys, kurie tyrimo metu buvo nustatyti.

6. Skunde nurodoma, kad bylos prokurorei nebuvo galima grąžinti motyvuojant tuo, jog šiuo atveju nėra aišku, kuriam teismui ši baudžiamoji byla yra teisminga. Prokurorė yra įsitikinusi, kad ikiteisminio tyrimo metu buvo išnaudotos visos galimybės nustatyti nusikalstamų veikų padarymo vietą, atlikus papildomus veiksmus, jokie nauji duomenys, kurie leistų patikslinti kaltinimą, nebus gauti.

7. Prokurorė atkreipia dėmesį į tai, kad kaltinamojo darbo vieta buvo Vilniaus mieste, todėl baudžiamoji byla su kaltinamuoju aktu buvo perduota Vilniaus miesto apylinkės teismui. Galutinį sprendimą dėl teismingumo priima ne prokuroras, o teismas, todėl bylos grąžinti prokurorui nebuvo pagrindo.

Motyvuojamoji dalis

Prokurorės skundas tenkintinas.

8. BPK 219 straipsnyje yra nurodyti kaltinamojo akto turiniui keliami reikalavimai. Kaltinamajame akte prokuroras suformuluoja kaltinimą, pagal kurį vyksta bylos nagrinėjimas pirmosios instancijos teisme. BPK 219 straipsnio 3, 5 punktuose nustatyta, kad kaltinamajame akte turi būti nurodomas nusikalstamos veikos aprašymas: padarytos nusikalstamos veikos vieta, laikas, būdas, padariniai ir kitos svarbios aplinkybės, BK straipsnis (jo dalis ir punktas), nustatantis atsakomybę už padarytą veiką. Šie reikalavimai įtvirtinti tam, kad įtariamasis suprastų, kuo yra kaltinamas, ir būtų nustatytos nagrinėjimo teisme ribos. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad kaltinamasis aktas neatitinka BPK 219 straipsnyje nustatytų reikalavimų, kai jame nenurodytos arba neteisingai nurodytos svarbios veikos faktinės aplinkybės, turinčios atitikti baudžiamajame įstatyme nustatytus nusikalstamos veikos sudėties požymius (pavyzdžiui, kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-132-511/2019, 2K-254/2013 ir kt.). BPK 234 straipsnio 2 dalyje yra nustatyta, kad byla perduodama prokurorui, kai ikiteisminio tyrimo metu buvo surašytas iš esmės BPK 219 straipsnio reikalavimų neatitinkantis kaltinamasis aktas ar yra kitų esminių baudžiamojo proceso pažeidimų, kurie trukdo nagrinėti bylą.

9. Nagrinėjamu atveju yra akivaizdu ir dėl to jokių ginčų nekyla, jog V. Ž. suformuluotame kaltinime nėra nurodyta jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų padarymo vieta. Iš skundžiamos nutarties turinio matyti, jog būtent šis faktas, žemesniojo teismo įsitikinimu, trukdo nagrinėti baudžiamąją bylą teisme, nustatyti, kokiam teismui iš tikrųjų yra teisminga ši byla. Su tokia žemesniojo teismo pozicija negalima sutikti.

10. Kaip jau buvo minėta, išvadą, jog kaltinamasis aktas neatitinka BPK 219 straipsnyje nustatytų reikalavimų, galima daryti tik tuomet, kai jame nėra nurodytos arba neteisingai nurodytos svarbios veikos faktinės aplinkybės, turinčios atitikti baudžiamajame įstatyme nustatytus nusikalstamos veikos sudėties požymius. Šiuo atveju faktas, kad ikiteisminio tyrimo metu nebuvo nustatyta tiksli kaltinamajam inkriminuojamų nusikalstamų veikų padarymo vieta, niekaip netrukdo teismui nagrinėti baudžiamąją bylą, tuo labiau, kad ši aplinkybė nėra reikšminga galimai padarytų nusikalstamų veikų kvalifikavimui. Be to, kaip teisingai yra nurodoma skundžiamoje nutartyje bei prokurorės skunde, vadovaujantis BPK 256 straipsnio nuostatomis, teisme yra galimas kaltinime nurodytų veikų esminių faktinių aplinkybių ir jų kvalifikavimo pakeitimas.

11. Nepagrįstas žemesniojo teismo teiginys, jog nenustačius kaltinamajam inkriminuojamų nusikalstamų veikų padarymo vietos, negalima nustatyti, kokiam teismui ši baudžiamoji byla yra teisminga. BPK 226 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta bendra taisyklė, jog baudžiamoji byla yra teisminga tam teismui, kurio veiklos teritorijoje padaryta nusikalstama veika. Tuo pačiu būtina pabrėžti, kad BPK 226 straipsnio 3 dalyje yra nustatyta, jog tais atvejais, kai nusikalstamos veikos vietos negalima nustatyti arba nusikalstama veika padaryta užsienyje, byla teisminga tam teismui, kurio veiklos teritorijoje nuolat gyvena kaltinamasis, o jeigu jis Lietuvos Respublikoje neturi nuolatinės gyvenamosios vietos, – teismui, kurio veiklos teritorijoje užbaigtas bylos ikiteisminis tyrimas. Taigi yra visiškai akivaizdu, jog tais atvejais, kai nėra nustatoma, kur tiksliai buvo padaryta nusikalstama veika ar veikos, baudžiamoji byla yra teisminga tam teismui, kurio veiklos teritorijoje nuolat gyvena kaltinamasis. Tuo pačiu konstatuotina ir tai, kad BPK 226 straipsnio 3 dalies nuostatos dar kartą leidžia daryti išvadą, jog nusikalstamos veikos padarymo vietos nenustatymas savaime nėra vertinamas kaip kalinamojo akto trūkumas, kuris trukdo nagrinėti bylą teisme.

12. Įvertinus visa, kas buvo aptarta, aukštesnysis teismas konstatuoja, žemesnysis teismas neturėjo teisinio pagrindo perduoti baudžiamąją bylą prokurorui, todėl skundžiama nutartis naikintina, o byla grąžintina tam pačiam teismui.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 19 d. nutartį, kuria baudžiamoji byla, kurioje V. Ž. yra kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 183 straipsnio 1 dalyje ir 222 straipsnio 1 dalyje, perdavė Vilniaus apygardos prokuratūros Antrojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorui, panaikinti ir šią bylą grąžinti Vilniaus miesto apylinkės teismui.

Nutartis galutinė ir neskundžiama.