Lietuvos apeliacinio teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.4.4.4; 1.2.7.2.2.3; 1.2.7.7; 1.2.9.7.1; 1.2.16.3.1; 1.2.16.4.1; 1.2.30.4.1; 1.2.30.4.2.1; 2.4.6.1.

2023 m. kovo 7 d.

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Evaldo Gražio, Justo Namavičiaus, Lino Šiukštos (kolegijos pirmininko ir pranešėjo),

neviešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Klaipėdos apygardos prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorės, nukentėjusiųjų A. M. ir G. M. atstovo pagal įstatymą A. M. bei civilinio ieškovo A. M. apeliacinius skundus dėl Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. rugsėjo 28 d. nuosprendžio, kuriuo V. M. pripažinta kalta ir nuteista:

- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 153 straipsnio 1 dalį (mažametės A. M. tvirkinimas) laisvės apribojimu 1 (vieneriems) metams;

- pagal BK 309 straipsnio 1 dalį laisvės apribojimu 8 (aštuoniems) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 ir 4 dalimis, paskirtas bausmes subendrinus dalinio sudėjimo būdu, paskirta galutinė subendrinta bausmė laisvės apribojimas 1 (vieneriems) metams ir 4 (keturiems) mėnesiams.

Laisvės apribojimo bausmės vykdymo laikotarpiu V. M. paskirti BK 48 straipsnio 4 dalies 1 ir 4 punktuose numatyti įpareigojimai dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir 9 (devynis) mėnesius dalyvauti elgesio pataisos programoje. Vadovaujantis BK 48 straipsnio 6 dalimi, 71 straipsniu, V. M. kartu su bausme paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – 10 MGL (500 Eur) dydžio įmoką į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą. Nustatytas 2 (dviejų) mėnesių terminas šiai įmokai sumokėti.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 3 dalimi, 72 straipsnio 1 dalimi, nuspręsta konfiskuoti V. M. turtą – mobiliojo ryšio telefoną „Samsung SM-G920F“, saugomą Kl. apskrities vyriausiojo policijos komisariato saugykloje.

V. M. pagal BK 162 straipsnio 1 dalį (mažametės A. M. išnaudojimas pornografinei produkcijai gaminti), 150 straipsnio 4 dalį (mažametės G. M. seksualinis prievartavimas), 162 straipsnio 1 dalį (mažametės G. M. išnaudojimas pornografinei produkcijai gaminti) ir 309 straipsnio 2 dalį (neteisėtas disponavimas pornografinio turinio dalyku, kuriame vaizduojama mažametė G. M.) išteisinta, nes nepadaryta veika, turinti šių nusikaltimų požymių.

- pagal BK 198 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams ir 6 (šešiems) mėnesiams;

- pagal BK 198¹ straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams;

- pagal BK 309 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 2 (dvejiems) metams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi ir 5 dalies 1 punktu, bausmes, paskirtas pagal BK 198 straipsnio 1 dalyje ir 198¹ straipsnio 1 dalyje, subendrinus apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę, paskirta subendrinta bausmė laisvės atėmimas 1 (vieneriems) metams ir 6 (šešiems) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 dalimi, šią subendrintą bausmę subendrintus su bausme, paskirta pagal BK 309 straipsnio 2 dalį, dalinio sudėjimo būdu, galutinė subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas 2 (dvejiems) metams ir 9 (devyniems) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 2 dalimi, S. R. paskirtos subendrintos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 2 (dvejiems) metams. Bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu S. R. paskirtos BK 75 straipsnio 5 dalies 5, 6 ir 8 punktuose numatytos pareigos: tęsti darbą arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, 9 (devynis) mėnesius dalyvauti elgesio pataisos programoje ir neišvykti iš gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo ir BK 71 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – 10 MGL (500 Eur) dydžio įmoką į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą. Nustatytas 2 (dviejų) mėnesių terminas šiai įmokai sumokėti.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 3 dalimi, 72 straipsnio 1 ir 5 dalimis, nuspręsta iš S. R. išieškoti konfiskuotino turto – mobiliojo ryšio telefono „Huawei INE-LX1“ vertę atitinkančią pinigų sumą – 240 Eur.

S. R. pagal BK 24 straipsnio 5 dalį ir 150 straipsnio 4 dalį (kurstymas seksualiai prievartauti mažametę G. M.), 162 straipsnio 1 dalį (mažametės G. M. išnaudojimas pornografinei produkcijai gaminti), 309 straipsnio 2 dalį (neteisėtas disponavimas pornografinio turinio dalyku, kuriame vaizduojama mažametė G. M.), 24 straipsnio 5 dalį ir 150 straipsnio 4 dalį (kurstymas seksualiai prievartauti nenustatytą mažametį asmenį), 162 straipsnio 1 dalį (nenustatyto vaiko išnaudojimas pornografinei produkcijai gaminti) išteisintas, nes nepadaryta veika, turinti šių nusikaltimų požymių.

Iš nuteistosios V. M. priteista 3 000 Eur (trys tūkstančiai eurų) neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusiajai A. M..

Iš nuteistosios V. M. priteista 321,25 Eur (trys šimtai dvidešimt vienas euras ir 25 ct) nukentėjusiosios A. M. atstovavimo išlaidų valstybei.

Iš nuteistosios V. M. priteista 195,79 Eur (vienas šimtas devyniasdešimt penki eurai ir 79 ct) proceso išlaidų valstybei.

Iš nuteistojo S. R. priteista 216,17 Eur (du šimtai šešiolika eurų ir 17 ct) už valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, valstybei.

Iš nuteistojo S. R. priteista 152,21 Eur (vienas šimtas penkiasdešimt du eurai ir 21 ct) proceso išlaidų valstybei.

Nukentėjusiosios G. M. įgaliotos atstovės pareikštas civilinis ieškinys dėl 40 000 Eur (keturiasdešimt tūkstančių eurų) neturtinės žalos atlyginimo paliktas nenagrinėtu.

Civilinio ieškovo A. M. pareikštas V. M. civilinis ieškinys dėl 20 000 Eur (dvidešimt tūkstančių eurų) neturtinės žalos atlyginimo atmestas.

Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos Sunkių nusikaltimų tyrimo skyriaus prašymas priteisti iš V. M. ir S. R. 64 Eur (šešiasdešimt keturis eurus) išlaidas dėl psichologo dalyvavimo nukentėjusiųjų A. M. ir G. M. apklausose atmestas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Bylos esmė

1. V. M. nuteista pagal BK 153 straipsnio 1 dalį už tai, kad atliko jaunesnio negu šešiolikos metų asmens tvirkinimo veiksmus, o būtent: laikotarpiu nuo 2019 m. rugpjūčio mėnesio iki 2019 m. lapkričio mėnesio vidurio namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), apie du kartus, nuoga atsigulusi ant lovos ir išsižergusi prieš mažametę A. M., prašė ją fotografuoti ir filmuoti nuogą, akcentuojant lytinius organus, o A. M. mobiliojo ryšio telefonu „Samsung X6“, IMEI Nr. (duomenys neskelbtini), padarė vaizdo įrašą ir skaitmeninę laikmeną „thumbdata4–1967290299_2_embedded_6“. Tokiu būdu V. M. demonstravo A. M. savo lytinius organus ir skatino per ankstyvą jos domėjimąsi lytiniais santykiais, t. y. tvirkino mažametę A. M..

1.1. Be to, V. M. nuteista pagal BK 309 straipsnio 1 dalį už tai, kad turėdama tikslą platinti, pagamino pornografinio turinio dalykus ir juos platino, o būtent: laikotarpiu nuo 2019 m. rugpjūčio mėnesio iki 2019 m. lapkričio mėnesio namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), turėdama tikslą platinti, savo mobiliojo ryšio telefonu „Samsung X6“, IMEI Nr. (duomenys neskelbtini), fotografavo save nuogą, akcentuodama lytinius organus, taip pagamino 15 vaizdo dokumentų su pornografinio turinio dalykais: „.thumbdata4–1967290299_2_embedded_6.jpg“; „.thumbdata4–1967290299_0_embedded_40.jpg“; „.thumbdata4–1967290299_0_embedded_68.jpg“; „.thumbdata4–1967290299_0_embedded_76.jpg“; „.thumbdata4–1967290299_0_embedded_106.jpg“; „.thumbdata4–1967290299_0_embedded_109.jpg“; „.thumbdata4–1967290299_2_embedded_58.jpg“; „.thumbdata4–1967290299_2_embedded_83.jpg“; „.thumbdata4–1967290299_2_embedded_84.jpg“; „.thumbdata4–1967290299_2_embedded_85.jpg“; „.thumbdata4–1967290299_2_embedded_88.jpg“; „.thumbdata4–1967290299_2_embedded_89.jpg“; „.thumbdata4–1967290299_2_embedded_92.jpg“; „.thumbdata4–1967290299_0_embedded_93.jpg“; „.thumbdata4–1967290299_0_embedded_108.jpg“; šiuos vaizdo dokumentus persiuntė S. R., pasivadinusiam „T. K.“, www.facebook.com susirašinėjimų ir pokalbių programoje „Messenger“, tokiu būdu disponavo pornografinio turinio dalykais.

2. S. R. nuteistas pagal BK 198 straipsnio 1 dalį ir 198¹ straipsnio 1 dalį už tai, kad neteisėtai prisijungė prie informacinės sistemos pažeisdamas informacinės sistemos apsaugos duomenis, perėmė ir panaudojo neviešus elektroninius duomenis, o būtent: laikotarpiu nuo 2019 m. lapkričio 13 d. iki nenustatytos dienos (duomenys neskelbtini), naudodamasis mobiliojo ryšio telefonu „Huawei“, IP adresai (duomenys neskelbtini), neteisėtai įgijo mažametės G. N. www.facebook.com vartotojo paskyros „G. G.“ neviešus elektroninius duomenis – paskyros slaptažodį, informacinėje sistemoje www.facebook.com suvesdamas G. N. priklausančios paskyros slaptažodį ir tokiu būdu pristatydamas save kaip šios paskyros valdytoją, neteisėtai prisijungė prie šios informacinės sistemos G. N. paskyros, pakeitė prisijungimo prie paskyros slaptažodį ir perėmė G. N. paskyrą; pasinaudodamas šia paskyra 2020 m. liepos 5–6 d. platino pornografinio turinio vaizdo įrašą „inbound5719752588540030052“, kuriame vaizduojamas vaikas.

2.1. Be to, S. R. nuteistas pagal BK 309 straipsnio 1 dalį už tai, kad įgijo, laikė ir platino pornografinio turinio dalyką, kuriame vaizduojamas vaikas, o būtent: laikotarpiu nuo 2020 m. gegužės mėnesio iki 2020 liepos 10 d., turėdamas tikslą platinti, į www.facebook.com pokalbių ir susirašinėjimo programos „Messenger“ vartotojo paskyrą „G. G.“ iš nenustatyto kito vartotojo paskyros įgijo pornografinio turinio vaizdo įrašą „inbound5719752588540030052“, kuriame vaizduojamas vaikas, laikė jį savo mobiliojo ryšio telefone „Huawei“, IMEI Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), ir 2020 m. liepos 5–6 d. šį vaizdo įrašą iš www.facebook.com vartotojo paskyros „G. G.“ programėle „Messenger“ išsiuntė K. Š. į jos www.facebook.com vartotojo paskyrą „B. B.“.

3. V. M. dar buvo kaltinama pagal BK 162 straipsnio 1 dalį tuo, kad išnaudojo vaiką pornografinei produkcijai gaminti: laikotarpiu nuo 2019 m. rugpjūčio mėnesio iki 2019 m. lapkričio mėnesio vidurio namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), ne mažiau kaip du kartus nuoga atsigulusi ant lovos ir išsižergusi prašė A. M. ją fotografuoti ir filmuoti nuogą, akcentuojant lytinius organus, o A. M. mobiliojo ryšio telefonu „Samsung X6“, IMEI Nr. (duomenys neskelbtini), padarė vaizdo įrašą ir skaitmeninę laikmeną „thumbdata4–1967290299_2_embedded_6“. Tokiu būdu V. M. išnaudojo A. M. pornografinei produkcijai gaminti.

3.1. Be to, V. M. buvo kaltinama pagal BK 150 straipsnio 4 dalį, 162 straipsnio 1 dalį tuo, kad tenkino lytinę aistrą su mažamečiu asmeniu prieš jo valią ir išnaudojo vaiką pornografinei produkcijai gaminti: laikotarpiu nuo 2019 m. rugpjūčio mėnesio iki 2019 m. lapkričio mėnesio vidurio, tikslesnė data ir laikas tyrimo metu nenustatyti, namuose, (duomenys neskelbtini) mieste, sukurstyta S. R. ir veikdama bendrai su juo, t. y. S. R. įkalbėta ranka paliesti mažametės G. M. lytinius organus ir juos palaižyti, šiuos veiksmus nufilmuoti ir pagamintą vaizdo įrašą atsiųsti jam, V. M. pasinaudodama savo mažametės dukters G. M. bejėgiška būkle dėl mažametystės ir dėl to, kad ji miega, ranka bei liežuviu lietė ir dirgino nukentėjusiosios lytinius organus, šiuos veiksmus filmavo ir taip prieš nukentėjusiosios valią oralinio bei kitokio fizinio sąlyčio būdu tenkino savo lytinę aistrą, seksualiai prievartavo mažametę G. M. ir išnaudojo vaiką pornografinei produkcijai gaminti.

3.2. V. M. dar buvo kaltinama pagal BK 309 straipsnio 2 dalį tuo, kad disponavo pornografinio turinio dalykais, kuriuose vaizduojamas vaikas: laikotarpiu nuo 2019 m. rugpjūčio mėnesio iki 2019 m. lapkričio mėnesio vidurio, tikslesnė data ir laikas tyrimo metu nenustatyti, namuose, adresu (duomenys neskelbtini), V. M., įkalbėta S. R., ne mažiau kaip vieną kartą ranka lietė ir ne mažiau kaip vieną kartą burna dirgino savo mažametės dukters G. M. lytinius organus, savo veiksmus nufilmavo mobiliojo ryšio telefonu „Samsung“, IMEI Nr. (duomenys neskelbtini), ir susirašinėjimų ir pokalbių programa „Messenger“ iš paskyros „V. M.“ išsiuntė S. R. į T. K. paskyrą, tokiu būdu pagamino bei platino pornografinio turinio dalyką, kuriame vaizduojamas vaikas.

4. S. R. dar buvo kaltinamas pagal BK 24 straipsnio 5 dalį ir 150 straipsnio 4 dalį, 162 straipsnio 1 dalį tuo, kad kurstė kitą asmenį tenkinti lytinę aistrą su mažamečiu asmeniu prieš jo valią ir išnaudojo vaiką pornografinei produkcijai gaminti: laikotarpiu nuo 2019 m. rugpjūčio mėnesio iki 2019 m. lapkričio mėnesio vidurio, tikslesnė data ir laikas tyrimo metu nenustatyti, būdamas (duomenys neskelbtini) M. B. mieste, veikdamas bendrai su sukurstyta V. M., iš „T. K.“ paskyros susirašinėjimų ir pokalbių programoje „Messenger“ rašydamas žinutes V. M. prašė jos rankomis paliesti ir liežuviu palaižyti miegančios mažametės V. M. dukters G. M. lytinius organus, tai nufilmuoti ir vaizdo įrašą atsiųsti jam. S. R. sukurstyta V. M., pasinaudodama mažametės dukters G. M. bejėgiška būkle dėl mažametystės ir dėl to, kad ji miega, ranka lietė ir liežuviu laižė nukentėjusiosios lytinius organus, tokiu būdu S. R. sukurstė V. M. kitokio fizinio sąlyčio būdu tenkinti savo lytinę aistrą, seksualiai prievartauti mažametę dukterį G. M. ir išnaudojo vaiką pornografinei produkcijai gaminti.

4.1. S. R. dar buvo kaltinamas pagal BK 309 straipsnio 2 dalį tuo, kad disponavo pornografinio turinio dalyku, kuriame vaizduojamas vaikas: laikotarpiu nuo 2019 m. rugpjūčio mėnesio iki 2019 m. lapkričio mėnesio vidurio, tikslesnė data ir laikas tyrimo metu nenustatyti, būdamas (duomenys neskelbtini) M. B. mieste naudodamasis susirašinėjimų ir pokalbių programa „Messenger“ ir paskyra „T. K.“ mobiliojo ryšio telefonu „Huawei“, IMEI1 (duomenys neskelbtini), IMEI2 (duomenys neskelbtini), įgijo V. M. atsiųstą skaitmeninį vaizdo įrašą su pornografinio turinio dalyku, kuriame vaizduojamas vaikas, t. y. su mažamete nukentėjusiąja G. M., ir laikė savo mobiliojo ryšio telefone „Huawei“ iki nenustatyto laiko.

4.2. S. R. dar buvo kaltinamas pagal BK 24 straipsnio 5 dalį ir 150 straipsnio 4 dalį, 162 straipsnio 1 dalį, tuo, kad kurstė kitą asmenį tenkinti lytinę aistrą su mažamečiu asmeniu prieš jo valią ir išnaudojo vaiką pornografinei produkcijai gaminti: 2020 m. gegužės mėnesio pabaigoje, tiksli data ir laikas tyrimo metu nenustatyti, (duomenys neskelbtini), veikdamas bendrai su sukurstyta ikiteisminio tyrimo metu nenustatyta moterimi, susirašinėjimų ir pokalbių programoje „Messenger“ naudodamasis paskyra „G. N.“ rašydamas žinutes nenustatytai moteriai prašė jos rankomis paliesti nenustatytos mažametės nukentėjusiosios lytinius organus, tai nufilmuoti ir vaizdo įrašą atsiųsti jam. S. R. sukurstyta nenustatyta moteris, pasinaudodama nenustatytos mažametės bejėgiška būkle dėl mažametystės, ranka lietė nukentėjusiosios lytinius organus, tokiu būdu S. R. sukurstė nenustatytą asmenį kitokio fizinio sąlyčio būdu tenkinti savo lytinę aistrą, seksualiai prievartauti mažametę ir išnaudojo vaiką pornografinei produkcijai gaminti.

5. Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. rugsėjo 28 d. nuosprendžiu V. M. pagal BK 162 straipsnio 1 dalį (mažametės A. M. išnaudojimas pornografinei produkcijai gaminti), 150 straipsnio 4 dalį (mažametės G. M. seksualinis prievartavimas), 162 straipsnio 1 dalį (mažametės G. M. išnaudojimas pornografinei produkcijai gaminti) ir 309 straipsnio 2 dalį (neteisėtas disponavimas pornografinio turinio dalyku, kuriame vaizduojama mažametė G. M.) išteisinta, nes nepadarytos veikos, turinčios šių nusikaltimų požymių (BPK 3 straipsnio 1 dalies 1 punktas). S. R. pagal BK 24 straipsnio 5 dalį ir 150 straipsnio 4 dalį (kurstymas seksualiai prievartauti mažametę G. M.), 162 straipsnio 1 dalį (mažametės G. M. išnaudojimas pornografinei produkcijai gaminti), 309 straipsnio 2 dalį (neteisėtas disponavimas pornografinio turinio dalyku, kuriame vaizduojama mažametė G. M.), 24 straipsnio 5 dalį ir 150 straipsnio 4 dalį (kurstymas seksualiai prievartauti nenustatytą mažametį asmenį), 162 straipsnio 1 dalį (nenustatyto vaiko išnaudojimas pornografinei produkcijai gaminti) išteisintas, nes nepadarytos veikos, turinčios šių nusikaltimų požymių (BPK 3 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

II. Apeliacinių skundų argumentai

6. Klaipėdos apygardos prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorė apeliaciniame skunde prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. rugsėjo 28 d. nuosprendžio dalį ir priimti naują nuosprendį.

Pripažinti V. M. kalta: pagal BK 150 straipsnio 4 dalį ir skirti laisvės atėmimo bausmę 4 (ketveriems) metams ir 6 (šešiems) mėnesiams; pagal BK 162 straipsnio 1 dalį ir skirti laisvės atėmimo bausmę 2 (dvejiems) metams ir 6 (šešiems) mėnesiams; pagal BK 309 straipsnio 2 dalį ir skirti laisvės atėmimo bausmę 1 (vieneriems) metams ir 6 (šešiems) mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 ir 4 dalimis, 5 dalies 1 punktu, šias bausmes ir Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. rugsėjo 28 d. nuosprendžiu paskirtas kitas bausmes subendrinti dalinio sudėjimo ir apėmimo būdu, ir paskirti galutinę subendrintą bausmę laisvės atėmimą 5 (penkeriems) metams ir 3 (trims) mėnesiams.

Pripažinti S. R. kaltu: pagal BK 24 straipsnio 5 dalį ir 150 straipsnio 4 dalį ir skirti laisvės atėmimo bausmę 4 (ketveriems) metams ir 6 (šešiems) mėnesiams; pagal BK 162 straipsnio 1 dalį ir skirti laisvės atėmimo bausmę 2 (dvejiems) metams; pagal BK 309 straipsnio 2 dalį ir skirti laisvės atėmimo bausmę 1 (vieneriems) metams ir 6 (šešiems) mėnesiams; pagal BK 24 straipsnio 5 dalį ir 150 straipsnio 4 dalį ir skirti laisvės atėmimo bausmę 4 (ketveriems) metams ir 6 (šešiems) mėnesiams; pagal BK 162 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimo bausmę 2 (dvejiems) metams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 ir 4 dalimis, 5 dalies 1 punktu, šias bausmes ir Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. rugsėjo 28 d. nuosprendžiu paskirtas kitas bausmes subendrinti dalinio sudėjimo ir apėmimo būdu, ir paskirti galutinę subendrintą bausmę laisvės atėmimą 6 (šešeriems) metams ir 6 (šešiems) mėnesiams.

6.1. Prokurorė nurodo, kad Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. rugsėjo 28 d. nuosprendis yra nepagrįstas ir keistinas, kadangi teismas nepagrįstai išteisino V. M. pagal BK 150 straipsnio 4 dalį (mažametės G. M. seksualinis prievartavimas), BK 162 straipsnio 1 dalį (mažametės G. M. išnaudojimas pornografinei produkcijai gaminti) ir BK 309 straipsnio 2 dalį (neteisėtas disponavimas pornografinio turinio dalyku, kuriame vaizduojama mažametė G. M.) ir S. R. pagal BK 24 straipsnio 5 dalį ir 150 straipsnio 4 dalį (kurstymas seksualiai prievartauti mažametę G. M.), BK 162 straipsnio 1 dalį (mažametės G. M. išnaudojimas pornografinei produkcijai gaminti), BK 309 straipsnio 2 dalį (neteisėtas disponavimas pornografinio turinio dalyku, kuriame vaizduojama mažametė G. M.), BK 24 straipsnio 5 dalį ir 150 straipsnio 4 dalį (kurstymas seksualiai prievartauti nenustatytą mažametį asmenį), BK 162 straipsnio 1 dalį (nenustatyto vaiko išnaudojimas pornografinei produkcijai gaminti).

6.2. Teismas, išteisindamas V. M. ir S. R., neįvertino visų reikšmingų bylos aplinkybių, įrodymus vertino selektyviai, pirmenybę suteikė jų gynybos pozicijai, išdėstytai teisminio nagrinėjimo metu, todėl padarė faktinių aplinkybių neatitinkančias išvadas. Nurodo, kad nuosprendyje išdėstytos teismo išvados neatitinka byloje nustatytų faktinių aplinkybių, nes jos grindžiamos tik specialisto išvada, kurioje nurodyta, kad neapvyko atkurti (atrasti) vaizdo įrašų, kuriuos padarė V. M., įkalbėta S. R..

6.2.1. Prokurorė cituoja ikiteisminio tyrimo metu duotus V. M. ir S. R. parodymus, teigdama, kad netikėti, abejoti ar atmesti V. M. 2020 m. liepos 14 d., 2020 m. liepos 15 d., 2020 m. spalio 13 d., 2021 m. birželio 10 d. ir 2021 m. birželio 29 d. parodymus bei S. R. 2020 m. spalio 21 d., 2021 m. birželio 10 d. ir 2021 m. birželio 30 d. parodymus apie tai, kad V. M. lietė ir laižė mažametės G. M. lytinius organus, nufilmavo šiuos veiksmus ir nufilmuotus vaizdo įrašus išsiuntė S. R., nėra jokio objektyvaus pagrindo. Kaip įrodymus vertinti tokius jų parodymus objektyviai įgalina byloje nustatytų aplinkybių visuma (V. M. ir S. R. apklausiami nurodė ne tik aplinkybę, kad buvo padaryti vaizdo įrašai, bet detaliai juos apibūdino, jų nurodytos aplinkybės tokios pačios, atitiko vienas kito pasakojimą, kas leidžia pagrįstai teigti, kad įvykiai neabejotinai įvyko). Pažymėjo, kad jie davė tapačius ir identiškus parodymus apie atliktus veiksmus prieš nukentėjusiąją G. M.. Procesiniai veiksmai su V. M. ir S. R. buvo atlikti skirtingu laiku. Iš tyrimo duomenų žinoma, kad minėti asmenys nutraukė susirašinėjimą, vėliau nebendravo ir nebuvo susitikę, tad neturėjo jokių objektyvių galimybių susitarti, kokias įvykio aplinkybes nurodys ikiteisminio tyrimo metu, tad neabejotina, kad apklausose nurodytos realiai įvykusios faktinės įvykio aplinkybės.

6.2.2. Visi proceso veiksmai, fiksuojant V. M. ir S. R. parodymus, atlikti tinkamai, laikantis baudžiamojo proceso įstatymo normų reikalavimų. Tokiu būdu, vertinant tai, kas išdėstyta, turint omeny pareikšto kaltinimo ir nagrinėjamos bylos aplinkybių kontekste reikšmingą ir esminį šių asmenų parodymų tapatumą, netikėti išdėstytais jų parodymais, ar jais, kaip įstatymo reikalavimų baudžiamojo proceso įstatymo 20 straipsnio prasme netinkančiais įrodymais, nesiremti, jokio pagrįsto pagrindo nėra.

6.2.3. Teismas šiais tyrimo metu gautais duomenimis nesirėmė, o iš esmės vadovavosi teisminio nagrinėjimo metu V. M. ir S. R. duotais parodymais. Posėdžio metu teisėjos užduotas V. M. menamas klausimas (juk Jūs nenorėjote lytiškai savęs pasitenkinti?) suponavo V. M. atsakymą, kad vaizdo įrašus, kuriuose ji liečia ranka bei palaižo dukters lytinius organus, ji padarė norėdama įtikti draugui. Akivaizdu, kad teisme pateikta versija prieštarauja ikiteisminio tyrimo metu duotiems parodymams. Iš ankstesnių apklausų žinoma, kad įvykio dieną (kai buvo seksualiai išnaudojama G. M. bei daromi vaizdo įrašai) V. M. susirašinėjo su S. R. ir lytiškai tenkino save su vibratoriumi. S. R. susirašinėjimo metu supratęs, kad šalia yra mergaitė, įkalbėjo V. M. atlikti jau pirmiau paminėtus veiksmus su nukentėjusiąja. Mano, kad nekyla abejonių, kad tenkindama savo lytinę aistrą šalia mažametės miegančios dukters ir įkalbėta S. R. liesti ir laižyti jos lytinius organus, ji tokiu būdu tenkino savo lytinę aistrą oralinio bei kitokio fizinio sąlyčio būdu, todėl jos veika ikiteisminio tyrimo metu pagrįstai kvalifikuota pagal BK 150 straipsnio 4 dalį.

6.2.4. Iš V. M. ir S. R. apklausų turinio matyti, kad S. R. susirašinėjimo metu sukurstė (ar įkalbėjo) V. M. ranka liesti mažametės G. M. lytinius organus ir juos palaižyti, šiuos veiksmus nufilmuoti ir pagamintą vaizdo įrašą atsiųsti jam. Tad S. R. įkalbėta V. M., pasinaudodama savo mažametės dukters G. M. bejėgiška būkle dėl mažametystės ir dėl to, kad ji miega, lietė ranka nukentėjusiosios lytinius organus bei liežuviu liesdama dirgino nukentėjusiosios lytinius organus ir šiuos atliekamus veiksmus nufilmavo. Objektyvūs atlikti veiksmai rodo, kad V. M. prieš nukentėjusiosios valią oralinio bei kitokio fizinio sąlyčio būdu tenkino savo lytinę aistrą, taip seksualiai prievartavo vaiką, ir išnaudojo ją pornografinei produkcijai gaminti. Prokurorė teigia, kad jie veikė bendrininkaudami - V. M. kaip vykdytoja, o S. R. kaip kurstytojas, palenkęs kitą asmenį daryti nusikalstamą veiką (BK 24 straipsnio 5 dalis).

6.2.5. Tokiu būdu teismas, vertindamas įrodymus selektyviai, padarė faktinių bylos aplinkybių neatitinkančias išvadas ir nepagrįstai išteisino V. M. bei S. R. pagal BK 150 straipsnio 4 dalį, 162 straipsnio l dalį, 309 straipsnio 2 dalį.

6.3. Teismas, taip pat išteisindamas S. R. pagal BK 24 straipsnio 5 dalį ir 150 straipsnio 4 dalį, 162 straipsnio 1 dalį, neįvertino visų reikšmingų bylos aplinkybių, įrodymus vertino selektyviai, todėl padarė faktinių aplinkybių neatitinkančias išvadas, kurios prieštarauja tyrimo metu surinktiems duomenims, t. y. S. R. parodymams, vaizdo įrašui, specialisto išvadai, ekspertizės aktui, liudytojos K. Š. parodymams.

6.3.1. Iš S. R. parodymų matyti, kad jis pripažino 2020 m. gegužės mėn. gale susirašinėjęs su ikiteisminio tyrimo metu nenustatyta moterim ir paprašęs nufilmuoti savo dukters lytinius organus ir jam atsiųsti šį įrašą. Jis minėtą įrašą gavo. Vaizdo įraše („inbound5719752588540030052“) užfiksuota mergaitė apnuogintais lytiniais organais ir moters ranka, liečianti mergaitės lytinius organus (t. 1, b. l. 1, 23; t. 3, b. l. 148-149). Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybos eksperto (specialisto) T. L. 2020 m. gruodžio 3 d. išvadoje Nr. EA-218 nustatyta, kad vaizdo dokumente „inbound5719752588540030052“ esanti vaizdinė medžiaga yra pornografinio pobūdžio (t. 3, b. 1. 152-153). Valstybinės teismo medicinos tarnybos Medicinos kriminalistikos laboratorijos 2022 m. kovo 30 d. ekspertizės akte Nr. MK-0-87/2022(01) nustatyta, kad tirti pateiktame vaizdo įraše („inbound5719752588540030052“) vaizduojamas moteriškos lyties asmuo su atvirai rodomais išoriniais lytiniais organais yra mažametis, t. y. vaikas iki 14 metų amžiaus imtinai (t. 6, b. 1. 139-140). Liudytoja K. Š. parodė, kad jai atsiųstame įraše matyti vienuolikos-dvylikos metų mergaitė.

6.3.2. Prokurorė atkreipia dėmesį į S. R. parodymus, kuriuose jis pripažįsta prašęs paskyros vartotojos „padaryti vaiką“ ir už tai žadėjęs piniginį atlygį (byloje yra duomenų, kad S. R. turėjo išsaugotų fiktyvių pavedimų kopijų), o nenustatyta moteris prašomus veiksmus atliko, šiuos veiksmus nufilmavo ir vaizdo įrašą nusiuntė S. R., netikėti šiais duomenimis nėra pagrindo. Taip pat iš byloje surinktų duomenų matosi, kad S. R., apsimesdamas kitu asmeniu, kreipėsi ne į vieną moterį prašydamas, kurstydamas atlikti seksualinio pobūdžio veiksmus ir už tai siūlė joms tariamą piniginį atlygį. Tai rodo jo veikos kryptingumą, sistemingumą ir pavojingumą.

6.4. Prokurorė nesutinka ir su nuosprendyje išdėstytais motyvais ir išvadomis, kuriomis iš S. R. suformuluoto kaltinimo pašalinama aplinkybė, kad jis pornografinio turinio vaizdo įrašą, kuriame vaizduojamas vaikas, platino kietiems nenustatytiems asmenims. Sprendime nurodytos aplinkybės prieštarauja tyrimo metu surinktiems duomenims. Iš paties S. R. parodymų matyti, kad vaizdo įrašą, kuriame pavaizduota mergaitė pražergtomis kojomis ir jos lytinius organus glosto kitas žmogus, vėliau ji tokiems veiksmams pradeda priešintis, iš savo telefono aparato „Huavei Nova3i“, savaitės bėgyje, per programą „Messenger“ išsiuntė ne daugiau kaip tris kartus, todėl teismas šią aplinkybę pašalino iš kaltinimo nepagrįstai.

6.5. Apeliaciniame skunde cituojama Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika dėl BK 150 straipsnio 4 dalies taikymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-642/2007, Nr. 2K-363/2009, Nr. 2K-50/2012, Nr. 2K-315/2014, Nr. 2K-116-942/2016 ir kt.) ir nurodoma, kad iš vaizdo įrašo matyti, kad tyrimo metu nenustatyta moteris atliko šiai veikai būtinus objektyvius veiksmus, t. y. ji prieš mažametės nukentėjusiosios valią (mergaitė bando nustumti ranką) intensyviai dirgindama mažametės lytinius organus, kitokio fizinio sąlyčio būdu tenkino savo lytinę aistrą, taip seksualiai prievartavo vaiką ir išnaudojo ją pornografinei produkcijai gaminti. (BK 150 straipsnio 4 dalis, 162 straipsnio l dalis). S. R. veikė kaip kurstytojas, palenkęs kitą asmenį daryti nusikalstamą veiką (BK 24 straipsnio 5 dalis).

6.6. Taip pat prokurorė cituoja teismų praktiką, susijusią su nusikalstamomis veikomis, numatytomis BK 162 straipsnio 1 dalyje, 309 straipsnio 2 dalyje, apie tai kas laikoma vaikų pornografija pagal Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 34 straipsnį ir šios konvencijos protokolo 2 straipsnį, su įrodymų vertinimu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnio 5 dalį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-183/2012, Nr. 2K-284/2013, Nr. 2K-251-507/2016, Nr. 2K-393-489/2017, Nr. 2K-237-689/2018 ir kt., Lietuvos apeliacinio teismo sprendimu Nr. 1A-74/2012). Nurodo, kad teismas nesilaikė išsamaus bylos aplinkybių ištyrimo principo (BPK 20 straipsnio 5 dalis), ydingai atliko byloje surinktų įrodymų vertinimą – sureikšmino kaltinamųjų parodymus, duotus teisme, įrodymus vertino neišsamiai ir selektyviai, o ne kaip visumą, todėl nepagrįstai V. M. ir S. R. išteisino.

6.7. Prokurorė nurodo, kad skiriant bausmes būtina atsižvelgti į BK 54 straipsnio ir 41 straipsnio 2 dalies nuostatas, t. y. į tai, kad V. M. ir S. R. padarė ne tik labai sunkius nusikaltimus, bet ir nesunkius ir apysunkius. Vienas iš nusikaltimu yra nukreiptas į vieną iš labiausiai saugomų gėrių – asmens seksualinio pasisprendimo laisvę ir neliečiamumą, o nukentėję asmenys yra labiausiai socialiai ir fiziškai pažeidžiami. Tai, kad nenustatyta jų atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, anksčiau neteisti. Atkreipia dėmesį į tai, kad būtent S. R. veiksmai įtakojo V. M. veiksmus padaryti labai sunkų nusikaltimą, t. y. jo vaidmuo nusikaltimo padaryme buvo lemiamas, todėl jam skirtina griežtesnė laisvės atėmimo bausmė.

6.8. S. R., siekdamas sušvelninti savo padėtį, bei išvengti atsakomybės, nurodė, kad jis neva darė socialinį eksperimentą ir įvairioms moterims siųsdavo vaizdo įrašą, kuriame yra tvirkinama ar seksualiai prievartaujama mažametė, tam, kad būtų sukurstytos kitos moterys ir atliktų jo prašomus veiksmus, o jis galėtų įvertinti, kiek toli jos gali nueiti. Kryptingi bei sistemingi S. R. veiksmai rodo jo pavojingumą.

7. Nukentėjusiųjų A. M. ir G. M. atstovas pagal įstatymą A. M. apeliaciniame skunde prašo pakeisti Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. rugsėjo 28 d. nuosprendžio dalis:

- dėl V. M. išteisinimo pagal BK 162 straipsnio 1 dalį (mažametės A. M. išnaudojimas pornografinei produkcijai gaminti), 150 straipsnio 4 dalį (mažametės G. M. seksualinis prievartavimas), 162 straipsnio 1 dalį (mažametės G. M. išnaudojimas pornografinei produkcijai gaminti) ir 309 straipsnio 2 dalį (neteisėtas disponavimas pornografinio turinio dalyku, kuriame vaizduojama G. M.) ir šioje dalyje V. M. atžvilgiu priimti apkaltinamąjį nuosprendį;

- dėl S. R. išteisinimo pagal BK 24 straipsnio 5 dalį ir 150 straipsnio 4 dalį (kurstymas seksualiai prievartauti mažametę G. M.), 162 straipsnio 1 dalį (mažametės G. M. išnaudojimas pornografinei produkcijai gaminti), 309 straipsnio 2 dalį (neteisėtas disponavimas pornografinio turinio dalyku, kuriame vaizduojama mažametė G. M.) ir šioje dalyje S. R. atžvilgiu priimti apkaltinamąjį nuosprendį;

- dėl neturtinės žalos nukentėjusiajai A. M. priteisimo: pripažinti, kad nukentėjusiajai (civilinei ieškovei) A. M. yra padaryta 40 000 Eur (keturiasdešimties tūkstančių eurų) neturtinė žala ir A. M. naudai iš nuteistosios V. M. priteisti 40 000 Eur (keturiasdešimt tūkstančių eurų) neturtinės žalos atlyginimo;

- dėl neturtinės žalos nukentėjusiajai G. M. priteisimo: pripažinti, kad nukentėjusiajai (civilinei ieškovei) G. M. yra padaryta 40 000 Eur (keturiasdešimties tūkstančių eurų) neturtinė žala ir G. M. naudai solidariai iš nuteistųjų V. M. ir S. R. priteisti 40 000 Eur (keturiasdešimt tūkstančių eurų) neturtinės žalos atlyginimo.

7.1. Apeliantas nurodo, kad nesutinka su teismo nuosprendžio dalimis, kuriomis nukentėjusiosios A. M. civilinis ieškinys tenkintas tik iš dalies, o nukentėjusiosios G. M. civilinis ieškinys paliktas nenagrinėtu. Taip pat teismas nepagrįstai išteisino V. M. ir S. R. dėl dalies jiems pareikštų kaltinimų.

7.2. Nukentėjusiųjų atstovas pagal įstatymą nurodo, kad V. M. nepagrįstai išteisinta pagal BK 162 straipsnio 1 dalį (dėl A. M.) ir nukentėjusiajai A. M. sumažinta neturinė žala nuo 40 000 Eur iki 3 000 Eur.

7.2.1. Iš V. M. parodymų, duotų tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme, nukentėjusiosios A. M. parodymų akivaizdu, kad nukentėjusioji A. M. buvo įtraukta dalyvauti pornografinio pobūdžio renginiuose, t. y. V. M. privertė fotografuoti pastarosios lytinius organus, pasinaudodama savo, kaip suaugusio žmogaus ir tuo pačiu kaip mamos santykiu su nukentėjusiąja, dėl kurio A. M. negalėjo atsisakyti vykdyti to, ką jai liepė mama. Tai akivaizdžiai parodo, kad santykis tarp V. M. ir nukentėjusiosios A. M. buvo nelygiavertis, pornografinės produkcijos gamybą organizavo V. M.. Todėl V. M. turi būti pripažinta kalta ir nuteista pagal BK 162 straipsnio 1 dalį, o pirmosios instancijos teismo išteisinimas panaikintas.

7.2.2. Nukentėjusiosios A. M. atstovo pagal įstatymą A. M. nuomone pirmosios instancijos teismas turėjo A. M. civilinį ieškinį tenkinti visiškai. Pažymi, kad būtent dėl nuteistosios V. M. nusikalstamos veikos nukentėjusioji A. M. patyrė didelius dvasinius išgyvenimus: jai buvo nemalonu daryti tai, ko prašė mama (V. M.), jai buvo gėda ir baugu prisipažinti dėl to, ką darė, nes nuteistoji V. M. liepė apie tai niekam nesakyti. Nukentėjusioji baiminosi ir dėl pasekmių, kurios šiuo metu jau yra įvykusios: nukentėjusioji A. M. buvo paimta iš namų ir apgyvendinta globos namuose, kol iš ten ją pasiėmė jos tėvas A. M., šiuo metu gyvena visiškai kitame mieste, turėjo pakeisti mokyklą, palikti turėtus draugus ir apsiprasti naujoje aplinkoje. Nukentėjusioji A. M. visas įvykio aplinkybes turėjo prisiminti ir pasakoti ikiteisminio tyrimo metu svetimiems, nepažįstamiems žmonėms, todėl labai jaudinosi, nerimavo, jautėsi nepatogiai. Po apklausų būdavo liūdna, užsidariusi savyje, nes reikėjo pasakoti apie jai patį artimiausią žmogų - mamą, kurią myli ir ilgisi, tačiau su ja negali gyventi. Patirtų dvasinių išgyvenimų nukentėjusioji A. M. negali pamiršti iki šiol ir galimai ši patirtis turės neigiamų pasekmių visam tolimesniam jos gyvenimui. Net pats pirmosios instancijos teismas pripažino, kad seksualiniai veiksmai prieš mažametę A. M. turėjo ir ateityje turės labai neigiamą poveikį jos psichikai ir vystymuisi. Globos namų „Užuovėja“ pateiktoje vaiko, galimai nukentėjusio nuo seksualinės prievartos, įvertinimo išvadoje užfiksuota, kad A. M. jausmai ambivalentiški: ji myli motiną ir jos ilgisi, tačiau pyksta dėl negatyvių patirčių santykyje su ja. Mergaitei kalbant apie lytiškumą bei galbūt patirtą seksualinį smurtą, pastebimas jos susirūpinimas, išgyvenama įtampa, gėda, jaučiamas pyktis mamai. A. M. yra pasiekęs žiniasklaidoje paskelbtas reportažas, kuriame pasakojama apie jos ir sesers galbūt patirtą prievartą ir rodoma seksualinio pobūdžio medžiaga, o tokia informacija neigiamai paveikė vaiko psichiką. Tam įtakos neturėjo tai, kad bylos nagrinėjimo metu nustatyta, jog parodyta vaizdo medžiaga nesusijusi su A. M. ir G. M.. Nukentėjusiosios A. M. didesnį pažeidžiamumą rodo ir labai jaunas jos amžius (nusikalstamų veiksmų atlikimo metu A. M. buvo suėję vos devyneri metai), o seksualinio pobūdžio veiksmus padarė artimiausias nukentėjusiosios šeimos narys – mama, kuri privalo rūpintis savo vaiku ir apsaugoti jį nuo trauminių patirčių. Nurodytų aplinkybių visuma pagristai leidžia teigti, kad nukentėjusiosios A. M. prašoma priteisti 40 000 Eur dydžio neturtinės žalos atlyginimo suma yra pagrįsta, protinga, todėl turėjo būti priteista.

7.3. Nukentėjusiosios G. M. atstovas pagal įstatymą nesutinka ir su skundžiamo nuosprendžio dalimi, kuria V. M. ir S. R. buvo išteisinti dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 150 straipsnio 4 dalyje, 162 straipsnio 1 dalyje ir 309 straipsnio 2 dalyje, nes nėra šių nusikaltimų požymių, o nukentėjusiosios G. M. civilinį ieškinį paliko nenagrinėtą.

7.3.1. Baudžiamosios bylos medžiaga patvirtina, kad tiek V. M., tiek S. R., veikdami bendrai, padarė BK 150 straipsnio 4 dalyje nurodytą nusikalstamą veiką. S. R. sukurstė V. M. atlikti pavojingus veiksmus prieš savo mažametę dukrą G. M.. V. M., sukurstyta S. R., ranka lietė nukentėjusiosios G. M. lytinius organus, ranka bei liežuviu dirgino nukentėjusiosios lytinius organus, šiuos veiksmus filmavo ir taip prieš nukentėjusiosios valią oralinio bei kitokio lytinio sąlyčio būdu tenkino savo lytinę aistrą, tai yra seksualiai prievartavo mažametę G. M.. Nusikalstamus pavojingus veiksmus atliko dukrai G. M., pasinaudodama šios bejėgiška būkle dėl jos mažametystės. Teigia, kad aukščiau nurodytos aplinkybės neabejotinai patvirtina, jog buvo padaryta nusikalstama veika. V. M. teisiamojo posėdžio metu nurodytos aplinkybės, kad veiksmai buvo atlikti labai greitai, G. M. miegant ir ši nieko nepajuto, neturi reikšmės jos padarytos nusikalstamos veikos kvalifikavimui, nes baudžiamoji atsakomybė kyla jau vien už tyčinių pavojingų veiksmų atlikimą. Kad minėti nusikalstami veiksmai padaryti, o juos atlikti tyčia sukurstė S. R., patvirtina tiek pačių nuteistųjų duoti parodymai, tiek kita baudžiamosios bylos medžiaga, todėl turi būti panaikinta nuosprendžio dalis, kuria V. M. ir S. R. išteisinti, ir jie turi būti pripažinti kaltais dėl šios nusikalstamos veikos.

7.3.2. Jo teigimu, turi būti panaikinta ir nuosprendžio dalis, kuria nukentėjusiosios G. M. civilinis ieškinys paliktas nenagrinėtu. Šiuo atveju bylos medžiaga patvirtina, kad V. M. ir S. R. padarė nusikaltimą vaikui, t. y. seksualiai tenkino savo lytinę aistrą oraliniu ir kitokio sąlyčio būdu su mažamečiu asmeniu, pasinaudodami nukentėjusiosios G. M. bejėgiška būkle dėl mažametystės ir dėl to, kad ji tuo metu miegojo, t. y. nukentėjusioji G. M. patyrė neturtinę žalą. Apeliantas teigia, kad V. M. ir S. R. nusikalstama veika sukėlė nukentėjusiajai G. M. didžiulį išgąstį, nerimą, baimę: nukentėjusioji buvo atskirta nuo mamos, apgyvendinta globos namuose, kuriuose buvo iki to laiko, kol ją pasiėmė jos tėvas A. M., turėjo kartu su tėvu išvykti gyventi į kitą miestą, kuo toliau nuo K., tad turėjo pakeisti įprastą gyvenamąją vietą, kas sukėlė neigiamus išgyvenimus. Be to, nukentėjusioji G. M. buvo apklausiama tiek policijoje, tiek pas ikiteisminio tyrimo teisėją, turėjo prisiminti ir vėl detaliai pasakoti visas įvykio aplinkybes, kas taip pat kėlė didžiulius neigiamus išgyvenimus, galimai, kaltės, gėdos ir nesaugumo bei pykčio jausmus. Visas įvykio aplinkybes turėjo prisiminti ir pasakoti ikiteisminio tyrimo metu svetimiems, nepažįstamiems žmonėms, todėl labai jaudinosi, nerimavo, jautėsi nepatogiai. Po apklausų būdavo liūdna, užsidariusi savyje, nes reikėjo pasakoti apie jai patį artimiausią žmogų – mamą. Po pokalbio, kurio metu buvo atliekamas nukentėjusiosios G. M. psichologinis vertinimas, jai pablogėjo sveikata – pradėjo skaudėti pilvą, pykinti – tai galimai, yra reakcija į patirtą seksualinę prievartą. Pažymi, kad patirtų dvasinių išgyvenimų nukentėjusioji G. M. negali pamiršti iki šiol ir ši patirtis gali turėti neigiamų pasekmių visam tolimesniam nukentėjusiosios gyvenimui. Tad nukentėjusiosios G. M. prašoma 40 000 Eur neturtinės žalos suma yra protinga ir pagrįsta, todėl iš V. M. ir S. R. turi būti priteista nukentėjusiajai G. M..

8. Civilinis ieškovas A. M. apeliaciniame skunde prašo pakeisti Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. rugsėjo 28 d. nuosprendžio dalis ir:

- iš nuteistosios V. M. priteisti 20 000 Eur (dvidešimties tūkstančių eurų) neturtinę žalą civiliniam ieškovui A. M. bei pripažinti šį atvejį išimtiniu;

- skirti V. M. ir S. R. griežtesnes bausmes nei šiuo skundžiamu nuosprendžiu yra paskirtos;

- pripažinti kalta V. M. padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 162 straipsnio 1 dalyje (mažametės A. M. išnaudojimas pornografinei produkcijai gaminti), BK 150 straipsnio 4 dalyje (mažametės G. M. seksualinis prievartavimas), BK 162 straipsnio 1 dalyje (mažametės G. M. išnaudojimas pornografinei produkcijai gaminti) ir BK 309 straipsnio 2 dalyje (neteisėtas disponavimas pornografinio turinio dalyku, kuriame vaizduojama G. M.) ir ją nuteisti, priimant jai apkaltinamąjį nuosprendį;

- pripažinti kaltu S. R. padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 24 straipsnio 5 dalyje ir BK 150 straipsnio 4 dalyje (kurstymas seksualiai prievartauti mažametę G. M.), BK 162 straipsnio 1 dalyje (mažametės G. M. išnaudojimas pornografinei produkcijai gaminti), BK 309 straipsnio 2 dalyje (neteisėtas disponavimas pornografinio turinio dalyku, kuriame vaizduojama mažametė G. M.), BK 24 straipsnio 5 dalyje ir BK 150 straipsnio 4 dalyje (kurstymas seksualiai prievartauti nenustatytą mažametį asmenį), BK 162 straipsnio 1 dalyje (nenustatyto vaiko išnaudojimas pornografinei produkcijai gaminti) ir jį nuteisti, priimant jai apkaltinamąjį nuosprendį.

8.1. Apeliantas (civilinis ieškovas) nesutinka su nuosprendžiu dalyje dėl V. M. ir S. R. paskirtų per švelnių bausmių, dėl V. M. ir S. R. išteisinimo iš dalies bei dėl jam nepriteistos 20 000 Eur neturtinės žalos iš V. M..

8.1.1. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atmetė apelianto civilinį ieškinį, nes tinkamai neįvertino kilusių pasekmių, jam žalą padariusio asmens tyčinių veiksmų (nors ir netiesioginių), kitų reikšmingų aplinkybių. Be to, tinkamai neįvertino, kad toks atvejis yra išimtinis. Dėl to nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos, pažeidė įrodymų vertinimo taisykles ir Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 1.5 straipsnyje įtvirtintus sąžiningumo, teisingumo, protingumo kriterijus.

8.1.2. Dėl V. M. padarytų nusikalstamų veikų nepilnametėms dukroms A. M. (vaikų tėvas) patyrė neturtinę žalą, tai yra labai stiprų emocinį skausmą, įtampą, stresą (baimės ir nerimo jausmus), labai didelius dvasinius išgyvenimus, sukrėtimus, nepatogumus, dėl to pablogėjo sveikata, pakilo cukraus kiekis kraujyje. Sumažėjo jo bendravimo su kitais asmenimis galimybės, nes stipriai išgyveno pažeminimą; prarado mėgstamą ir gerai apmokamą darbą pagal profesiją (dirbo laivo vyr. mechaniku), nes turi vienas rūpintis nukentėjusiomis nepilnametėmis dukromis ir jų emocine būsena. Iki šios dienos A. M. jaučia nerimą, nemigą. Pergyvena dėl žiniasklaidoje pasirodžiusios informacijos apie šį įvykį. A. M. nuolat išgyvena, kaip dėl tvirkinimo patirti dvasiniai sužalojimai paveikė jo dukras ir kaip paveiks jų psichologinę sveikatą bei lytinę orientaciją ateityje, ir ar vaikams, tvirkintiems jų pačios motinos, pasekmes pavyks galutinai pašalinti. Teigia, kad dvasiniai išgyvenimai yra labai dideli, jų net negali įvardinti žodžiais, kurie atsirado būtent dėl V. M. padarytų nusikalstamų veikų. Apeliantas tokią situaciją laiko išimtine dar ir dėl to, kad dėl patirtų išgyvenimų jo ir dukrų gyvenimas pablogėjo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 3K-3-l77/2013, Nr. 2K-324-507/2016). Dėl minėtų priežasčių mano, kad turi būti suformuota nauja teismų praktika, kuomet asmeniui priteisiama neturtinė žala, nors jam nėra padaryta žala tiesiogiai.

8.1.3. A. M. nesutinka, jog jis neįrodė aplinkybių, susijusių su jo išgyvenimais dėl dukroms padarytų nusikalstamų veikų ir jų pasekmių, dukrų psichologinės būsenos ir ateities.

8.1.4. Padarytą neturtinę žalą A. M. įvertina 20 000 Eur, nes tokia suma atitinka teisingumo, protingumo ribas ir turi būti priteista iš V. M..

8.1.5. Nesutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, jog A. M. grindžia civilinį ieškinį tokiais pačiais argumentais, kaip santuokos nutraukimo byloje. Civilinės bylos dėl santuokos nutraukimo esmė, dalykas, reikalavimai yra kiti, teisiniu požiūriu, tai skirtingi dalykai. Pažymi, kad teismas neturėjo nei faktinio, nei teisinio pagrindo civilinėje byloje dėl santuokos nutraukimo esančius reikalavimus sutapatinti su baudžiamojoje byloje pareikštais reikalavimais. Teismas, išsakydamas savo išankstinę nuomonę apie santuokos nutraukimo byloje būsimą sprendimą dėl neturtinės žalos atlyginimo, supainiojo skirtingus bylų dalykus, dėl to pažeidė sąžiningumo ir teisingumo principus.

8.1.6. Atkreipia dėmesį į tai, kad V. M. A. M. nesumokėjo jokios žalos atlyginimo ir neatsiprašė.

8.1.7. Mano, kad ikiteisminio tyrimo metu prokurorai galimai netinkamai kontroliavo ikiteisminį tyrimą, nes nebuvo sprendžiamas klausimas dėl jo pripažinimo nukentėjusiuoju. Pirmosios instancijos teismas dėl šių aplinkybių nepasisakė.

8.2. Apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo paskirtomis bausmėmis nuteistiesiems V. M. ir S. R.. Nurodo, kad tokiomis švelniomis bausmėmis nebus pasiekti bausmės tikslai, numatyti BK 41 straipsnio 2 dalyje, ir neužtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas, todėl bausmes būtina griežtinti.

8.3. Civilinis ieškovas nurodo, kad nesutinka ir su teismo argumentais ir motyvais, kuriais buvo išteisinti V. M. ir S. R. dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 162 straipsnio 1 dalyje ir 150 straipsnio 4 dalyje.

8.3.1. Iš V. M. parodymų, duotų tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme, nukentėjusiosios A. M. parodymų akivaizdu, kad nukentėjusioji A. M. buvo įtraukta dalyvauti pornografinio pobūdžio renginiuose, t. y. V. M. privertė ją fotografuoti pastarosios lytinius organus pasinaudodama savo, kaip suaugusio žmogaus ir tuo pačiu kaip mamos, santykiu su nukentėjusiąja, dėl kurio A. M. negalėjo atsisakyti vykdyti to, ką jai liepė mama. Tai akivaizdžiai parodo, kad santykis tarp V. M. ir nukentėjusiosios A. M. buvo nelygiavertis, pornografinės produkcijos gamybą organizavo V. M.. Todėl V. M. turi būti pripažinta kalta ir nuteista pagal BK 162 straipsnio 1 dalį, o pirmosios instancijos teismo išteisinimas panaikintas.

8.3.2. A. M. nuomone, baudžiamosios bylos medžiaga patvirtina, kad tiek V. M., tiek S. R., veikdami bendrai, padarė BK 150 straipsnio 4 dalyje numatyta nusikalstamą veiką. S. R. sukurstė V. M. atlikti pavojingus veiksmus prieš savo mažametę dukrą G. M.. V. M., sukurstyta S. R., ranka lietė nukentėjusiosios G. M. lytinius organus, ranka bei liežuviu dirgino nukentėjusiosios lytinius organus, šiuos veiksmus filmavo ir taip prieš nukentėjusiosios valią oralinio bei kitokio lytinio sąlyčio būdu tenkino savo lytinę aistrą, tai yra seksualiai prievartavo mažametę G. M.. Nusikalstamus veiksmus atliko dukrai G. M., pasinaudodama jos bejėgiška būkle dėl šios mažametystės. Teigia, kad aukščiau nurodytos aplinkybės neabejotinai patvirtina, jog buvo padaryta nusikalstama veika. V. M. teisiamojo posėdžio metu nurodytos aplinkybės, kad veiksmai buvo atlikti labai greitai, G. M. miegojo ir nieko nepajuto, neturi reikšmės jos padarytos nusikalstamos veikos kvalifikavimui, nes baudžiamoji atsakomybė kyla jau vien už tyčinių pavojingų veiksmų atlikimą. Tai, kad minėti nusikalstami veiksmai padaryti, o juos atlikti tyčia sukurstė S. R., patvirtina tiek pačių nuteistųjų duoti parodymai, tiek kita baudžiamosios bylos medžiaga, todėl turi būti panaikinta nuosprendžio dalis, kuria išteisinta V. M. ir S. R., ir jie pripažinti kaltais dėl šios nusikalstamos veikos.

8.4. Apelianto nuomone, pirmosios instancijos teismas bylą skundžiamosiose dalyse išnagrinėjo neteisingai, pažeidė esmines baudžiamojo proceso nuostatas. Be to, buvo pažeistos ir BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatos, reikalaujančios įrodymų įvertinimą grįsti išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu.

9. Nuteistoji V. M. atsiliepimuose į civilinio ieškovo A. M. apeliacinį skundą prašo Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. rugsėjo 28 d. nuosprendį palikti galioti ir netenkinti A. M. apeliacinio skundo, t. y. nepriteisti A. M. 20 000 Eur neturtinės žalos, neskirti griežtesnių bausmių ir nenuteisti, nes nepadarė nusikalstamų veikų. Teigia, kad A. M. nefotografavo nuogos, G. M. seksualiai neprievartavo ir neplatino video medžiagos, o tik nusiuntė du įrašus S. R..

9.1. Nuteistoji V. M. nesutinka su apeliacinio skundo argumentu, kad A. M. būtų priteista neturtinė žala dėl to, kad jis prarado darbą, nes dirbti ar nedirbti sprendžia jis pats. Ji su S. R. bendraudavo tik tuo metu, kai A. M. būdavo reise, todėl jokios moralinės žalos A. M. nepadarė ir negalėjo padaryti. Tai, kad žiniasklaidoje pasirodęs video įrašas buvo išplatintas prisidengiant jos nuotrauka, ji nekalta . Ji kreipėsi į policiją dėl minėto įrašo neplatinimo, bet jis vis tiek buvo platinamas per TV. Todėl už tai atsakomybę turi prisiimti žiniasklaida, o ne ji.

9.2. Teigia, kad A. M. nepadarė neturtinės žalos ir nėra pagrindo pripažinti jo situaciją išimtine. Nesutinka su jo argumentais, kuriais grindžiama neturtinė žala, t. y. A. M. neįrodė aplinkybių, susijusių su jo patirtais pergyvenimais, sveikatos pablogėjimu. Nors apeliantas nepripažįsta, bet santuokos nutraukimo byloje civilinis ieškinys grindžiamas tais pačiais argumentais, kaip ir baudžiamojoje byloje.

9.3. Nesutinka su A. M. argumentu, kad jam nesumokėjo nei vieno euro, nes moka alimentus už vaikus, atidavė savo gyvybės draudimo pinigus (1 000 Eur). Be to, byla dar nėra pasibaigusi ir nuosprendis neįsiteisėjo, nes paduoti apeliaciniai skundai. Atsiprašyti A. M. negalėjo, nes jai paskirta kardomoji priemonė nesiartinti ir nebendrauti su juo, neieškoti būdų ir su juo susisiekti.

9.4. Nuteistoji nesutinka ir su A. M. argumentais, kad turi būti paskirtos griežtesnės bausmės, nes paskirtos bausmės visiškai atitinka teisingumo principą, o kokios bausmės turi būti paskirtos, turi spręsti teismas, o ne A. M..

9.5. Pripažįsta, kad prašė dukros padaryti tas dvi nuotraukas ir dėl to labai gailisi, tačiau nepagrįstai prašoma ją pripažinti kalta ir nuteisti už sunkesnius nusikaltimus, numatytus BK 150 straipsnio 4 dalyje ir 162 straipsnio 1 dalyje. Pirmosios instancijos teismas nepažeidė baudžiamojo proceso nuostatų ir pagrįstai ją išteisino dėl šių nusikalstamų veikų, numatytų BK 150 straipsnio 4 dalyje ir 162 straipsnio 1 dalyje, nes jų nepadarė.

10. Nuteistoji V. M. atsiliepimuose į nukentėjusiųjų A. M. ir G. M. atstovo pagal įstatymą A. M. apeliacinį skundą nurodo, kad nesutinka su A. M. pateiktais reikalavimais, nurodytais šiame apeliaciniame skunde.

10.1. Nuteistoji nurodo, kad pagrįstai ji pripažinta kalta ir nuteista pagal BK 153 straipsnio 1 dalį, o pagal BK 162 straipsnio 1 dalį išteisinta. Sutinka ir su priteistos A. M. neturtinės žalos dydžiu. Tačiau nesutinka su skundo argumentais, kad ji turi būti nuteistas už tas veikas, už kurias buvo išteisinta. Teigia, kad atsikirtimus dėl BK 162 straipsnio 1 dalies jau nurodė prieš tai išdėstytame atsiliepime. Pabrėžia, kad ji nuotraukų neplatino.

10.2. Nesutinka su A. M. skunde išdėstytais argumentais, kuriais prašoma A. M. priteisti 40 000 Eur neturtinės žalos. Teigia, kad nepadarė šiai dukrai žalos sveikatai ir gyvybei, nesukėlė fizinio skausmo, emocinės depresijos, pažeminimo, reputacijos pablogėjimo, bendravimo galimybių sumažėjimo. Nuo jos su S. R. susirašinėjimo praėjo beveik metai ir tuo metu mergaitės gyveno su ja ir joms nieko blogo nenutiko. Pabrėžia, kad neatliko jokių seksualių veiksmų prieš A. M., o ji padarė tik dvi nuotraukas, kuriose ji (V. M.) buvo nuoga (išsižergusi). Dėl to labai gailisi, nori atsiprašyti dukros, bet dėl jai taikomos kardomosios priemonės negali to padaryti. Dukra nepatyrė seksualinio smurto, o tai, kad žiniasklaidoje pasirodė informacija, dėl kurios ji (V. M.) buvo apšmeižta, yra ne jos kaltė ir ji negali už tai atsakyti. Be to, 40 000 Eur neturtinės žalos dydį nustatė A. M., o ne A. M., tačiau už dvi nuotraukas toks žalos atlyginimas būtų neadekvatus ir nesąžiningas.

10.3. V. M. nurodo, kad nepagrįsti A. M. apeliacinio skundo argumentai ir dėl G. M., nes ji neplatino video įrašų, o nusiuntė tik S. R., darydama vaizdo įrašus lytinės aistros netenkino, todėl pagrįstai buvo išteisinta. Nesutinka ir su pareikštu civiliniu ieškiniu, kad G. patyrė neturtinę žalą, nes ji tuo metu miegojo. Tai, kad G. ir A. buvo paimtos į globos namus, buvo ne jos sprendimas ir ji negalėjo niekaip to įtakoti. Taip pat nesutinka su tuo argumentu, kad jie (A. M., A. M., G. M.) turėjo išvykti gyventi į kitą miestą, nes tokį sprendimą priėmė A. M., kuris susirado kitą moterį R., gyvenančią A. Dėl šių priežasčių nesutinka mokėti 40 000 Eur už žalą, nes G. sveikatai ir gyvybei nepadarė žalos. Minėtą neturtinės žalos dydį dėl G. M. nustatė A. M., kuris siekia pasipelnyti, nes neturi gyvenamosios vietos, o suma neadekvati ir nesąžininga.

11. Teismo posėdyje prokurorė prašo prokurorės apeliacinį skundą patenkinti, nukentėjusiųjų atstovo pagal įstatymą A. M. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies, o civilinio ieškovo A. M. apeliacinį skundą atmesti. Prašo abu nuteistuosius pripažinti kaltais ir paskirti jiems bausmes taip, kaip nurodyta prokurorės apeliaciniame skunde. Taip pat iš nuteistųjų V. M. ir S. R. solidariai priteisti 3 000 Eur žalos atlyginimo nukentėjusiajai G. M.. Nukentėjusiųjų atstovas pagal įstatymą ir civilinis ieškovas A. M. prašo abu jo apeliacinius skundus patenkinti. Nukentėjusiųjų atstovė advokatė prašo prokurorės ir nukentėjusiųjų atstovo pagal įstatymą apeliacinius skundus patenkinti, o dėl civilinio ieškovo apeliacinio skundo prašo teisėjų kolegijos priimti sprendimą savo nuožiūra. Nuteistoji V. M. ir nuteistųjų gynėjai prašo visus apeliacinius skundus atmesti.

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

12. Prokurorės, nukentėjusiųjų atstovo pagal įstatymą ir civilinio ieškovo apeliaciniai skundai atmetami.

13. Tiek apeliantai, tiek ir nuteistieji neginčija pirmosios instancijos teismo išvadų ir motyvų, kuriais V. M. ir S. R. buvo pripažinti kaltais ir nuteisti. Tačiau apeliantai nesutinka su teismo motyvais ir argumentais toje dalyje, kurioje V. M. išteisinta pagal BK 150 straipsnio 4 dalį, 162 straipsnio 1 dalį ir 309 straipsnio 2 dalį dėl mažametės G. M. seksualinio išnaudojimo, o S. R. – pagal BK 24 straipsnio 5 dalį ir 150 straipsnio 4 dalį, 162 straipsnio 1 dalį ir 309 straipsnio 2 dalį dėl mažametės G. M., taip pat pagal BK 24 straipsnio 5 dalį ir 150 straipsnio 4 dalį, 162 straipsnio 1 dalį nenustatyto mažamečio. Nukentėjusiųjų G. M. ir A. M. atstovas pagal įstatymą A. M. nesutinka dar ir su civilinių ieškinių klausimų išsprendimu. Civilinis ieškovas A. M. nurodė, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atmetė ir jo civilinį ieškinį, kuriuo buvo prašoma iš nuteistosios V. M. priteisti neturtinę žalą, nuteistiesiems paskyrė per švelnias bausmes, kurias reikia griežtinti. Vadovaujantis BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, kolegija šią bylą ir nuosprendį patikrino tiek, kiek to prašoma prokurorės, nukentėjusiųjų atstovo pagal įstatymą ir civilinio ieškovo apeliaciniuose skunduose.

Dėl V. M. išteisinimo pagal BK 162 straipsnio 1 dalį dėl nusikalstamos veikos prieš mažametę A. M.

14. V. M. buvo kaltinama tuo, kad išnaudojo vaiką pornografinei produkcijai gaminti: laikotarpiu nuo 2019 m. rugpjūčio mėnesio iki 2019 m. lapkričio mėnesio vidurio namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), ne mažiau kaip du kartus nuoga atsigulusi ant lovos ir išsižergusi prašė A. M. ją fotografuoti ir filmuoti nuogą, akcentuojant lytinius organus, o A. M. mobiliojo ryšio telefonu „Samsung X6“, IMEI Nr. (duomenys neskelbtini), padarė vaizdo įrašą ir skaitmeninę laikmeną „thumbdata4–1967290299_2_embedded_6“. Tokiu būdu V. M. išnaudojo A. M. pornografinei produkcijai gaminti.

15. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad iš bylos duomenų (nuteistųjų V. M., S. R. parodymų, vadovaujantis BPK 276 straipsnio 2 dalimi, išklausyto ir peržiūrėto nepilnametės nukentėjusiosios A. M. apklausos garso ir vaizdo įrašo, Globos namų „Užuovėja“ Vaikų, nukentėjusių nuo seksualinės prievartos, pagalbos centro (toliau – Centras) pateiktos Nepilnamečio, galimai nukentėjusio nuo seksualinės prievartos, vertinimo išvados dėl A. M., 2020 m. rugpjūčio 4 d. specialisto išvados Nr. G2125/2020(01), specialisto D. Š. 2020 m. spalio 12 d. išvados dėl V. M. telefonuose esančių duomenų, specialisto D. Š. 2021 m. vasario 26 d. išvados dėl S. R. telefone esančių duomenų) matyti, kad V. M., siekdama išsiųsti virtualiam draugui nuotrauką, kurioje būtų užfiksuoti apnuoginti jos lytiniai organai, šiai scenai užfiksuoti telefonu pasitelkė mažametę dukterį A. M.. Pagamintoje nuotraukoje, kuri, pagal specialisto išvadą, yra pornografinio pobūdžio vaizdinė medžiaga, užfiksuota ir veidrodyje atsispindinti drabužiais apsirengusi nukentėjusioji A. M.. Nukentėjusioji A. M. dėl tokio savo motinos atviro lytinių organų demonstravimo neabejotinai buvo seksualiai išnaudojama, tačiau ji nebuvo tiesioginė pornografinio pobūdžio veiksmų ir produkcijos dalyvė. Mažametė A. M. nebuvo pagamintos pornografinio pobūdžio vaizdinės medžiagos (skaitmeninio dokumento „thumbdata4–1967290299_2_embedded_6“.) tiesioginis objektas ir šioje vaizdinėje medžiagoje atsirado atsitiktinai. Dėl minėtų aplinkybių V. M. buvo pagrįstai išteisinta, kadangi nepadaryta veika, turinti nusikaltimo, numatyto BK 162 straipsnio 1 dalyje, požymių. Teisėjų kolegija sutinka su tokiais skundžiamame nuosprendyje išdėstytais motyvais ir argumentais.

16. Pažymima ir tai, kad BK 162 straipsnio tikslas yra apsaugoti vaikus nuo išnaudojimo sekso industrijoje, prostitucijoje ir pornografijos gamyboje, kas atsispindi ir tarptautiniuose bei ES teisės aktuose, kuriuos ši nuostata įgyvendina – JT Vaiko teisių konvencijos Fakultatyviniame protokole dėl vaikų pardavimo, vaikų prostitucijos ir vaikų pornografijos, taip pat Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2011/93/ES dėl kovos su seksualine prievarta prieš vaikus, jų seksualiniu išnaudojimu ir vaikų pornografija. Kaip matyti iš kitų BK 162 straipsnio požymių visumos – įtraukimas dalyvauti pornografinio pobūdžio renginiuose, pornografinės „produkcijos gaminimo“ termino, pelnymosi iš tokios veiklos (kas reiškia, kad kaltininkas neprivalo tiesiogiai dalyvauti vaiko išnaudojime), šio nusikaltimo sudėtis numato aiškiai didesnį veikos pavojingumą ir reikalauja tam tikro kaltininko veiksmų masiškumo, versliškumo ir sistemingumo arba atitinkamos tyčios. Iš skundžiamame nuosprendyje aptartų įrodymų visumos matyti, kad visų pirma nukentėjusioji A. M. nebuvo išnaudojama sekso industrijoje, prostitucijoje ir pornografijos gamyboje. Kaip to reikalaujama suformuotoje teismų praktikoje, BK 162 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo požymis „išnaudojimas pornografinei produkcijai gaminti“ apibrėžiamas taip, kad asmuo atsako už vaiko išnaudojimą pornografinei produkcijai gaminti tuomet, kai savo tiesioginiais ir kryptingais veiksmais siekia, jog vaikas būtų išnaudojamas pornografinio pobūdžio veiksmuose, t. y. su juo būtų atliekami seksualiniai veiksmai, ir taip pagaminama pornografinė produkcija. Teisėjų kolegijos vertinimu, mažametės A. M. fotografavimas ir filmavimas savo nuogos motinos V. M. neatitinka nei BK 162 straipsnio 1 dalyje nurodyto požymio „vaiko išnaudojimo pornografinei produkcijai gaminti“ požymio. Visi pirmiau išdėstyti ir aptartį motyvai patvirtina, kad V. M. pagrįstai išteisinta dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 162 straipsnio 1 dalyje, o nukentėjusiųjų įstatyminis atstovas ir civilinis ieškovas A. M. nepagrįstai prašo ją pripažinti kalta ir nuteisti pagal BK 162 straipsnio 1 dalį.

17. Iš civilinio ieškovo apeliacinio skundo matyti, kad jis taip pat dar nurodė ir tai, kad iš V. M. ir nukentėjusiosios A. M. parodymų akivaizdu, kad nukentėjusioji A. M. buvo įtraukta dalyvauti pornografinio pobūdžio renginiuose. Atkreipiamas dėmesys, kad V. M. nebuvo kaltinama A. M. įtraukimu dalyvauti pornografinio pobūdžio renginiuose ir toks civilinio ieškovo pareiškimas įrašytas tik jo apeliaciniame skunde. Teisėjų kolegija su tokia jo nurodyta nauja faktine aplinkybe nesutinka ir nurodo, kad toks jo prašymas nepagrįstas, visų pirma, jokiais bylos duomenimis ir yra daugiau deklaratyvus. Pažymėtina ir tai, jog pagal Lietuvos teismų praktiką BK 162 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo požymis apibrėžiamas taip, kad asmuo atsako už vaiko įtraukimą dalyvauti pornografinio pobūdžio renginiuose, kai imasi tiesioginių veiksmų jį įtraukiant į tam tikrai auditorijai skirtas tiesiogines seksualinių veiksmų su vaiku arba vaiko lytinių organų demonstracijas. Akivaizdu, kad šis požymis inkriminuojamas tada, kai asmuo savo tiesioginiais ir kryptingais veiksmais įtraukia vaiką ne į bet kokį, bet į organizuotą renginį, kurio metu ne sau, o žiūrovams ar kitai platesnei auditorijai demonstruojamas vaiko kūnas arba su juo atliekami seksualiniai veiksmai. Teisėjų kolegija, įvertinusi visus byloje esančius įrodymus ir nuteistosios V. M. (jos nuogos nuotraukos buvo siunčiamos tik T., kuris žadėjo jas ištrinti) ir nukentėjusiosios A. M. parodymus (fotografavo nuogą mamą, pati nedalyvavo jokiame reginyje, nebuvo filmuojama ir fotografuojama nuoga, nelietė kitų asmenų lytinių organų), daro išvadą, kad šios nusikalstamos veikos požymio „įtraukė vaiką dalyvauti pornografinio pobūdžio renginiuose“ taip pat nėra.

Dėl V. M. išteisinimo pagal BK 150 straipsnio 4 dalį, 162 straipsnio 1 dalį ir 309 straipsnio 2 dalį, ir S. R. išteisinimo pagal BK 24 straipsnio 5 dalį ir 150 straipsnio 4 dalį, 162 straipsnio 1 dalį ir 309 straipsnio 2 dalį dėl nusikalstamų veikų prieš mažametę G. M.

18. Nagrinėjamoje byloje V. M. ir S. R. buvo kaltinami tuo, kad V. M. tenkino lytinę aistrą su mažamečiu asmeniu prieš jo valią ir išnaudojo vaiką pornografinei produkcijai gaminti: laikotarpiu nuo 2019 m. rugpjūčio mėnesio iki 2019 m. lapkričio mėnesio vidurio, tikslesnė data ir laikas tyrimo metu nenustatyti, namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini) mieste, sukurstyta S. R. ir veikdami bendrai, t. y. S. R. įkalbėta ranka paliesti mažametės G. M. lytinius organus ir juos palaižyti, šiuos veiksmus nufilmuoti ir pagamintą vaizdo įrašą atsiųsti jam, V. M., pasinaudodama savo mažametės dukters G. M. bejėgiška būkle dėl mažametystės ir dėl to, kad ji miega, ranka bei liežuviu lietė ir dirgino nukentėjusiosios lytinius organus, šiuos veiksmus filmavo ir taip prieš nukentėjusiosios valią oralinio bei kitokio fizinio sąlyčio būdu tenkino savo lytinę aistrą, seksualiai prievartavo mažametę G. M. ir išnaudojo vaiką pornografinei produkcijai gaminti. Taip pat V. M. ir S. R. buvo kaltinami ir tuo, kad disponavo pornografinio turinio dalykais, kuriuose vaizduojamas vaikas: laikotarpiu nuo 2019 m. rugpjūčio mėnesio iki 2019 m. lapkričio mėnesio vidurio, tikslesnė data ir laikas tyrimo metu nenustatyti, namuose, adresu (duomenys neskelbtini), V. M., įkalbėta S. R., ne mažiau kaip vieną kartą ranka lietė ir ne mažiau kaip vieną kartą burna dirgino savo mažametės dukters G. M. lytinius organus, savo veiksmus nufilmavo mobiliojo ryšio telefonu „Samsung“, IMEI Nr. (duomenys neskelbtini), ir susirašinėjimų ir pokalbių programa „Messenger“ iš paskyros „V. M.“ išsiuntė S. R. į T. K. paskyrą, tokiu būdu pagamino bei platino pornografinio turinio dalyką, kuriame vaizduojamas vaikas. Išnagrinėjęs byloje surinktus įrodymus (V. M. ir S. R. parodymus, vadovaujantis BPK 276 straipsnio 2 dalimi, išklausytą ir peržiūrėtą nepilnametės nukentėjusiosios G. M. apklausos garso ir vaizdo įrašą, specialisto išvadą Nr. G 2124/2020(01), Centro įvertinimo išvadą dėl G. M., liudytojo A. M. parodymus, apžiūrų protokolus, reikalaujamų daiktų pateikimo protokolus, specialisto D. Š. 2020 m. spalio 12 d. išvadą dėl V. M. telefonų, 2021 m. vasario 12 d. specialisto D. Š. išvados priedą dėl V. M. telefonų, kratos protokolą, specialisto D. Š. 2021 m. vasario 26 d. išvadą dėl S. R. telefono, 2021 m. vasario 26 d. specialisto D. Š. išvados priedą dėl S. R. telefono, 2022 m. gegužės 5 d. specialisto išvadą Nr. 30-ISI-78), pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad byloje neginčytinų įrodymų, duomenų, patvirtinančių, jog V. M. ir S. R. seksualiai prievartavo mažametę G. M., ją išnaudojo pornografinio turinio produkcijai gaminti ir disponavo pornografinio turinio vaizdo medžiaga, kurioje užfiksuota mažametė G. M., nesurinkta. Su tokia teismo išvada nesutinka prokurorė, nukentėjusiųjų atstovas pagal įstatymą ir civilinis ieškovas A. M.. Apeliantai iš esmės nuteistųjų V. M. ir S. R. kaltę padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 150 straipsnio 4 dalyje, 162 straipsnio 1 dalyje ir 309 straipsnio 2 dalyje, dėl mažametės G. M. grindžia V. M. ir S. R. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais.

19. Siekiant atsakyti į apeliaciniuose skunduose nurodytus argumentus apeliacinės instancijos teisme buvo atliktas įrodymų tyrimas, papildomai apklausta nuteistoji V. M., perskaityti V. M. (t. 4, b. l. 153-155, 160-161, 177-179) ir S. R. (t. 5, b. l. 74-75, 89) parodymai duoti ikiteisminio tyrimo metu. Pirmosios instancijos teisme jau buvo perskaityti nuteistojo S. R. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo teisėjui (t. 5, b. l. 81-82) bei parodymai, duoti 2020 m. spalio 21 d. ikiteisminio tyrimo metu (t. 5, b. l. 66-69).

19.1. Apeliacinės instancijos teisme papildomai apklausta nuteistoji V. M. parodė, kad fotografavo nuogą miegančią jaunesniąją dukrą, rankomis glostė jos lytinius organus, bučiavo lytinius organus, o nuotraukas išsiuntė S. R.. To neneigė viso ikiteisminio tyrimo metu, tačiau nesutinka, kad seksualiai prievartavo, nes dukrai į makštį nieko nekišo. Be to, tuo metu dukra, t. y. G. M., miegojo, tik kelis kartus prie jos prisilietė ir nesukėlė jokio skausmo. Tai padarė tik todėl, kad to prašė S. R.. Ji norėjo ir toliau su juo bendrauti. Teigė neturėjusi ketinimo nuskriausti vaiką. Nesutinka ir su prokurorės teiginiu, kad tuo metu, kai švelniai palaižė ir prisilietė prie mergaitės lytinių organų, save tenkino lytiškai, nes taip nebuvo. Pažymėjo, kad netgi jos pirmuosiuose parodymuose užfiksuota, kad palaižius G. lytinius organus, jai pasidarė bloga ir apsivėmė. Pripažįsta savo kaltę ir dėl to labai gailisi, tiesiog dėl savo noro bendrauti su S. R. padarė tuos įrašus ir jam išsiuntė. Atsakydama į gynėjo klausimą nurodė, kad nesakiusi, jog patiko tie veiksmai, kuriuos atliko su savo dukra. Dar parodė, kad buvo nuotrauka, kurioje lietė dukros lytinius organus su vibratoriumi, bet vibratorius buvo išjungtas ir ji tik pridėjo, bet nieko juo nedarė. Tai buvo tik nuotrauka, kurią išsiuntė (t. 8, b. l. 70-71).

19.2. Iš V. M. parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo teisėjui 2021 m. birželio 10 d., matyti, kad ji pradėjo bendrauti su T. K. „FB“, iš pradžių susirašinėjo apie gyvenimą, o po to pradėjo siuntinėtis intymias nuotraukas, kadangi jis žadėjo pažiūrėti ir ištrinti, tačiau vėliau jas išplatino. Jis pradėjo jos prašyti, kad ją fotografuotų dukra. Ko jis prašė, tą ji ir darė, t. y. kaip apsirengti, ar apsinuoginti, su vibratoriumi, kokiose pozose. Kai jis paprašė atsiųsti jos nuogos ir išsižergusios nuotrauką, tai ji paprašė vyresnės dukros ją nufotografuoti ir tą nuotrauką nusiuntė T. Veidrodyje atsispindėjo tiek ji, tiek ir vyresnioji dukra. Nuotrauką siuntė, nes jis grasino su ja nebendrauti. Ji nurodė, kad siuntė visokiausias nuotraukas, buvo padariusi ir kelis trumpus video įrašus. Mažoji dukra miegodavo su ja, todėl T. paprašė, kad palaižytų dukros lytinius organus ir atsiųstų video, o jeigu to nepadarys, jis nebebendraus. Dukrai užmigus, praskėtė jos kojas ir kelis kartus prilietė su liežuviu lytinius organus. Tą vaizdą nufilmavo ir išsiuntė. Tai buvo vieną kartą. Dar parodė, kad ne tik prisilietė liežuviu, bet ir švelniai lietė pirštu prie lytinius organus. Tai truko apie 1 min. Nurodė, kad ir ikiteisminio tyrimo tyrėjui duoti parodymai yra teisingi. Su juo bendravo tik per „Messenger“, nebuvo gyvai susitikę. Iš savo telefono Xiomi 9T siųsdavo video ir nuotraukas, o kompiuterio ir planšetės nenaudojo bendravimui su T. K.. Kada pradėjo siųsti savo nuogos nuotraukas negali pasakyti, gal po 2 savaičių bendravimo. Tenkindavo save seksualiai, kai dukra miegodavo šalia. Naudodavo vibratorių. Jis sakydavo ką daryti. Pripažįsta, kad ne tik laižė dukters lytinius organus, bet ir buvo pridėjus prie jų vibratorių, bet jis nebuvo įjungtas ir tokį video nusiuntė tą patį vakarą (t. 4, b. l. 177-179).

19.3. Įtariamosios V. M. 2020 m. liepos 15 d. apklausos protokole užfiksuota, kad 2019 m. nuo rugpjūčio iki lapkričio vidurio, per socialinį tinklapį „Facebook“, „Messenger“ bendravo su žmogumi, pasivadinusiu „T. K.“. Iš pradžių bendravo apie gyvenimą, o po savaitės bendravimo pradėjo prašyti atsiųsti jos pačios nuogos nuotraukas. Ji sutiko ir pati nusifotografavusi savo mobilaus ryšio telefonu, jas jam siųsdavo. Kelias nuotraukas paprašė padaryti savo dukros, A. Vienoje iš dukros darytų nuotraukų matosi ne tik ji, bet ir dukra, tačiau ji buvo apsirengusi. Kažkur po dviejų savaičių jis paprašė nufilmuoti video, kur ji paliestų dukros lytinius organus ir paklaustų, ar jai tai patinka, arba jis nebebendraus. Norėjo ir toliau su juo bendrauti, todėl padarė tai, ko jis prašė, t. y. savo namuose, (duomenys neskelbtini), dukrai G. miegant nuogai lovoje, praskėtė kojas ir švelniai pirštu jai lietė lytinius organus, o kita ranka filmavo. Tai darė švelniai, kad mergaitė neatsibustų. G. nepabudo. Ji nekišo pirštų ir kitų daiktų į makštį. Tai truko neilgai, apie minutę. Šį įrašą nusiuntė T. K. ir iš karto ištrynė. Po 10 min T. K. paprašė, kad atsiųstų dar vieną video įrašą, kur ji palaižo dukros lytinius organus. Toliau G. miegant lovoje, praskėtė jos kojas ir palaižė jos lytinius organus. Visa tai nufilmavo ir nusiuntė T. K.. Šitas įrašas dar trumpesnis, bet ji jį iš karto ištrynė. Dėl pareikšto įtarimo kalta prisipažįsta iš dalies, nes padarė du video, viename iš kurių lietė G. lytinius organus, o kitame laižė. A. nei lietė, nei laižė ar kitaip netvirkino (t. 4, b. l. 153-155).

19.4. V. M. 2020 m. spalio 13 d. apklausos protokole nurodė, kad pateiktoje nuotraukoje užfiksuota mergaitė ne jos dukra. Nuotrauka daryta ne jos namuose, nes nepažįsta nei aplinkos, nei pagalvių, nei antklodžių. Ji tikra, kad tai nei viena iš jos dukrų. Nuotraukoje pavaizduota mergaitė yra vyresnė net už jos vyriausiąją dukrą, o kaip jau buvo minėjusi praėjusioje apklausoje, video darė tik su mažąja dukra G. TV3 transliuotą video matė ir iš karto atpažino, kad tai ne jos darytas video. Video su mažąja dukra, G., darė namuose, (duomenys neskelbtini), miegamajame kambaryje. Pateikta nuotrauka neatitinka jos namų aplinkos ir tai ne jos dukra. Papildė, kad nei viename iš video nesimato jos dukros veido, gali matyti tik V. M. veidas, kur liežuviu liečia dukros lytinius organus, kai sakė vyriškio nurodytą frazę „Ar tau patinka?“. Kitoje nuotraukoje, kur mergaitė iškėlusi pirštus į viršų, aplinka panaši į jos namų, o mergaitė gali būti jos mažoji dukra, G., tačiau nuotrauka nėra labai ryški ir neatsimena, kad būtų dariusi tokią nuotrauką (t. 4, b. l. 160-161).

19.5. S. R. 2021 m. vasario 2 d. įtariamojo papildomos apklausos metu parodė, kad kratos metu paimtos „Lenovo“ planšetės kodų neatsimena. Ją mažai naudojo. Šios priemonės atmintyje negali būti vaizdo įrašo, susijusio su tvirkinama mergaite, t. y. nei su V. M. siųstu įrašu, nei su 2020 m. gegužės mėnesį siųstu įrašu. Paskyrą „G. N.“ pasisavino naudojantis mobilaus ryšio telefonu, kuriuo prie jos ir jungdavosi. Naujų detalių, kurios padėtų nustatyti asmenį, atsiuntusį vaizdo įrašą su tvirkinama mergaite 2020 mėnesį, neatsimena. Kadangi prie minėtos paskyros jungėsi per telefoną, paskyra atsidarydavo automatiškai, todėl neatsimena kodų. Vaizdo įrašo siuntėjas iki šiol nebandė su juo susisiekti. Kai įrašas buvo paskelbtas viešai, pats ištrynė paskyrą ir daugiau nebandė ją atstatyti (t. 5, b. l. 74-75).

19.6. Ikiteisminio tyrimo metu S. R., duodamas parodymus, nurodė, kad tvirtina parodymus duotus policijos pareigūnams ir teisme. Nenori jų papildyti. Prisipažįsta ir gailisi, žada daugiau taip nedaryti (t. 5, b. l. 89).

19.7. Ikiteisminio tyrimo teisėjui S. R. parodė, kad bendravo per www.facebook.com su V. M. ir kartą paprašė jos parodyti savo dukras, paliesti jas ranka. V. M. nufilmavo, kaip liečia mergaitės koją, pilvą, sėdmenis ir atsiuntė jam per programėlę „Messenger“ du vaizdo įrašus. Vaizdo įrašuose V. M. mergaitės lytinių organų nelietė. Pripažįsta, kad buvo atsiųsta ir viena nuotrauka, kurioje užfiksuota mieganti mergaitė, o prie jos nugaros padėtas vibratorius, tačiau mergaitės niekas vibratoriumi nelietė. Negavo jokių įrašų, kuriose V. M. liežuviu liečia mergaitės lytinius organus (t. 5, b. l. 81-82)

19.8. S. R. 2020 m. spalio 21 d. apklausos protokole užfiksuota, kad jis prašė V. M. atsiųsti nuotrauką, kaip ji liečia savo dukterį. Jis neprašė paliesti dukters lytinių organų, tai V. M. padarė savo iniciatyva. V. M. atsiuntė du vaizdo įrašus, kuriuose užfiksuota, kaip ji glosto dukros lytinius organus ranka ir vibratoriumi. Į mergaitės makštį pirštų ir vibratoriaus nekišo (t. 5, b. l. 66-69).

19.9. Teisėjų kolegija, įvertinusi ne tik apeliacinės instancijos teisme duotus nuteistosios V. M. parodymus, šios instancijos teisme perskaitytus ikiteisminio tyrimo metu duotus V. M. ir S. R. parodymus, bet ir pirmosios instancijos teisme šių asmenų duotus parodymus, kurie yra aptarti skundžiamame nuosprendyje, nurodo, kad priešingai nei teigia visi apeliantai, nuteistieji nenurodo tapačių ir identiškų aplinkybių apie įvykusias aplinkybes. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad tiek V. M., tiek S. R. pateikia skirtingas versijas. Vienintelė aplinkybė, kuri sutampa yra tai, kad buvo išsiųsti ir gauti du video įrašai. Visos kitos aplinkybės, lyginant tarp jų duodamų, parodymų skiriasi, t. y. S. R. neigia kad būtų prašęs V. M. atlikti kokius nors neteisėtus veiksmus su jos dukromis, kad visa tai ji darė savo iniciatyva. V. M., priešingai, nurodo, kad viską darė tik paprašyta T., nes jis kitaip žadėjęs su ja nutraukti bendravimą. Nesutampa ir jų parodymai, kokia vis dėlto buvo siųsta video medžiaga, t. y. vienuose parodymuose S. R. teigia, kad buvo liečiama mergaitės koja, pilvas, sėdmenys, kitur, kad buvo filmuojama mieganti mergaitė ir šalia buvo vibratorius, bet niekas mergaitės nelietė su vibratoriumi, neigia, kad būtų gavęs video, kuriame būtų laižomi mergaitės lytiniai organai. Dar kituose parodymuose teigia, kad buvo video, kur buvo glostomi mergaitės lytiniai organai ranka ir vibratoriumi. V. M. teigė, kad viename filmuke lietė dukros lytinius organus pirštu, o kitame laižė. Apeliacinės instancijos teisme neigia dariusi video su vibratoriumi, teigia, kad tai galėjo būti nuotrauka. Nuteistojo S. R. parodymai, kaip matyti, nėra nuoseklūs ir tarpusavyje, nes vienu metu teigia vienas aplinkybes, susijusias su V. M. siųstais video, o vėliau jau kitokias. Kaip jau buvo minėta pirmiau, nuoseklumas jo parodymuose išlieka tik tame, kad buvo atsiųsti du video iš V. M.. Iš jo parodymų matyti, kad jis neigia ir įkalbinėjimus atlikti V. M. kokius nors seksualius veiksmus su V. M. dukromis. Iš nuteistosios V. M. parodymų matyti, kad jie iš esmės nuoseklūs, t. y. ji teigia, kad buvo paprašyta S. R. ir siekdama jo neprarasti padarė du video įrašus, viename iš kurių lietė pirštu savo mažosios dukros lytinius organus, o kitame lyžtelėjo jos lytinius organus, tuos video įrašus nusiuntė ir iš karto ištrynė. Pirmosios instancijos teismas visa tai irgi įvertino ir pagrįstai nustatė, kad tokie V. M. parodymai yra vieninteliai įrodymai, pagrindžiantys jos ir S. R. kaltę, padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 150 straipsnio 4 dalyje, 162 straipsnio 1 dalyje ir 309 straipsnio 2 dalyje. Tačiau svarbu pažymėti, kad teismas pagrįstai nustatė ir kitus išteisinimo motyvus.

20. Pagal BK 150 straipsnio 4 dalį atsako tas, kas seksualiai prievartavo mažametį asmenį, t. y. tenkino lytinę aistrą su tokiu asmeniu prieš šio valią analiniu, oraliniu ar kitokio fizinio sąlyčio būdu, panaudojęs fizinį smurtą ar grasinęs tuoj pat jį panaudoti, ar kitaip atėmęs galimybę priešintis, ar pasinaudojęs bejėgiška nukentėjusio asmens būkle. Tokios nusikalstamos veikos objektyvieji požymiai reiškiasi lytinės aistros tenkinimu prieš mažamečio asmens valią, esant bent vienam alternatyviam veikos padarymo būdui: 1) panaudojant fizinį smurtą, 2) grasinant tuoj pat panaudoti fizinį smurtą, 3) kitaip atimant galimybę priešintis, 4) pasinaudojant bejėgiška nukentėjusio asmens būkle. Be to, lytinė aistra gali būti tenkinama analiniu, oraliniu ar kitokio fizinio sąlyčio būdu.

21. Skundžiamame nuosprendyje teisingai pažymima, kad teismų praktikoje laikoma, jog lytinės aistros tenkinimas kitokio fizinio sąlyčio būdu paprastai pasireiškia dirginant ar masturbuojant vyro ar moters lytinius organus, kišant pirštus ar kitokius daiktus į kito asmens lytinius organus ar išeinamąją angą, intensyviai liečiant nukentėjusiojo lytinius organus ar priverčiant nukentėjusįjį liesti kaltininko lytinius organus, taip pat lytiniu organu liečiant kito žmogaus kūną ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-363/2009, Nr. 2K-50/2012, Nr. 2K-315/2014 ir kt.). Apie seksualinio prievartavimo požymių buvimą ar nebuvimą, esant kitokiam fiziniam sąlyčiui, galima spręsti atsižvelgiant į tokio fizinio sąlyčio panašumą į natūralų, analinį ir oralinį lytinį aktą; nukentėjusiojo savybes (pvz., tas pats fizinis sąlytis su vaiku ir suaugusiuoju gali turėti visiškai kitokį neigiamą poveikį ir kitaip vertinamas); į tai, kiek toks sąlytis objektyviai gali tenkinti žmogaus lytinę aistrą (pvz., sąlytis, kuriuo įmanoma vien tik pažeminti žmogų, neatitinka kitokio fizinio sąlyčio prasmės); į panaudotos prievartos intensyvumą (žiaurumas, įžūlumas, tyčiojimasis, brutalus žeminimas suteikia daugiau motyvacijos fizinį sąlytį vertinti kaip seksualinio prievartavimo požymį); į kitas aplinkybes (pvz., ar sąlytis buvo tik fragmentiškas, ar nuoseklus ir tikslingas, ar įvykio vieta buvo palanki lytinės aistros tenkinimui, koks buvo kaltininko ir nukentėjusiojo apsinuoginimo lygis ir pan.). Konstatuojant buvus kitokiam fiziniam sąlyčiui, būdingam seksualiniam prievartavimui, be kita ko, būtina nustatyti tokio sąlyčio sąsajumą su lytinės aistros tenkinimu, taip pat įvertinti jį pagal pavojingumo kriterijų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-642/2007, Nr. 2K-116-942/2016, Nr. 2K-191-697/2018).

22. Be to, seksualinį prievartavimą BK 150 straipsnį gali sudaryti ne bet koks fizinis sąlytis su nukentėjusiuoju, o tik toks, kuris: 1) geba tenkinti lytinę aistrą; 2) pagal savo poveikį ir neigiamus padarinius palyginamas su prievartine sueitimi, atlikta natūralia, analine arba oraline forma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-649/2012, Nr. 2K-252/2013, Nr. 2K-625/2013).

23. Priešingai nei teigia prokurorė, nukentėjusiųjų atstovas pagal įstatymą ir civilinis ieškovas savo apeliaciniuose skunduose, nuteistųjų V. M. ir S. R. parodymai nepatvirtina padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 150 straipsnio 4 dalyje. Net iš apeliacinės instancijos teisme perskaitytų parodymų ir nuteistosios V. M. apeliacinės instancijos teisme duotų parodymų negalima nustatyti, kad V. M. liečiant ir laižant nukentėjusiosios lytinius organus, buvo atlikti tokie seksualiniai veiksmai, kurių metu buvo tenkinta lytinė aistra ar pagal savo poveikį ir neigiamus padarinius palyginama su prievartine sueitimi, atlikta natūralia, analine arba oraline forma. Nors prokurorė savo apeliaciniame skunde nurodo, kad būtent šių veiksmų atlikimo metu V. M. tenkino lytinę aistrą ir tai ji parodė savo parodymuose, iš tiesų tai neatitinka tikrovės. Teisėjų kolegija pažymi, kad apie savo lytinės aistros tenkinimą V. M. nurodė tik vienintelį kartą, kai buvo apklausiama pas ikiteisminio tyrimo teisėją, bet iš tų parodymų matyti, kad ji kalba ne apie savo lytinės aistros tenkinimą su savo mažamete dukra G., bet bendrai, t. y. kad bendraudama su S. R. tenkindavo lytinę aistrą, kai dukra miegodavo. Nei viename iš savo parodymų V. M. nenurodė, kad tenkino lytinę aistrą su mažamete dukra, visuomet teigė, kad tokius veiksmus atliko tik siekdama neprarasti S. R., pirštų nekišo į lytinius organus ir elgėsi švelniai, kad dukra nepabustų. Byloje taip pat nėra jokių kitų įrodymų, kurie patvirtintų V. M. veiksmus atliekant seksualinį prievartavimą. Skundžiamame nuosprendyje pagrįstai nurodyta, kad mažametė liudytoja G. M. parodė, kad niekada nėra buvę taip, kad mama ją liestų nuogą. Teismo medicinos ekspertas nustatė, jog G. M. lytinių organų bei išangės srityse jokių sužalojimų nėra, mergystės plėvė nepažeista. Liudytojas A. M. parodė, kad nepastebėjo jokių pokyčių vaikų elgesyje ir nesuprato, kad su dukromis gali būti atliekami kokie nors neteisėti veiksmai.

24. Iš to galima daryti išvadą, kad S. R. veiksmų taip pat negalima vertinti kaip kurstytojo. Pagal BK 24 straipsnio 5 dalį kurstytoju laikomas asmuo, palenkęs kitą asmenį daryti nusikalstamą veiką. Nusikalstama veika pagal baudžiamąjį kodeksą suprantama kaip pavojinga ir šiame kodekse uždrausta veika (veikimas ar neveikimas), už kurią numatyta bausmė. Taigi nenustačius, kad V. M. padarė nusikalstamą veiką, nėra jokio pagrindo spręsti ir dėl S. R. veiksmų kvalifikavimo kaip kurstytojo. Įvertinus visas šias aplinkybes teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad V. M. ir S. R. nepadarė veikos, turinčios nusikaltimų požymių, numatytų BK 150 straipsnio 4 dalyje.

25. Kaip jau buvo pirmiau šioje nutartyje nurodyta, BK 162 straipsnio tikslas yra apsaugoti vaikus nuo išnaudojimo sekso industrijoje, prostitucijoje ir pornografijos gamyboje. Be to, būtina nustatyti šios veikos požymius: vaiko verbavimą, vertimą, įtraukimą dalyvauti pornografinio pobūdžio renginiuose arba išnaudojimą vaiką pornografinei produkcijai gaminti, arba pelnymąsi iš tokios vaiko veiklos. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi jau aptarta teismų praktika dėl šios nusikalstamos veikos, nustatė, kad net iš V. M. duodamų parodymų apie jos atliktus veiksmus mažametei G. M. negalima padaryti vienareikšmės išvados, jog mažametė buvo išnaudojama pornografinei produkcijai gaminti. V. M. teigė, kad video darė tik siekdama T. K. palankumo. Iš to daroma išvada, kad nėra ir nusikalstamos veikos subjektyviojo požymio – tyčios. Be to, sprendžiant apie dalyko pornografinį pobūdį baudžiamosiose bylose, privaloma vadovautis eksperto arba specialisto išvada. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad pirmosios instancijos teismas, siekdamas išsiaiškinti visas aplinkybes, atliko visus įmanomus veiksmus surasti tiek V. M., tiek ir S. R. teigimu nufilmuotą ir atsiųstą video medžiagą, kad būtų įmanoma nustatyti ar ji priskirtina prie pornografijos. Tačiau toks įrašas nebuvo rastas, todėl nebuvo įmanoma nustatyti ar video medžiaga gali būti priskirta prie pornografijos. Tad nenustačius, kad V. M. išnaudojo savo dukrą G. M. pornografinei produkcijai gaminti, S. R. taip pat negali būti nuteistas kaip kurstytojas ir dėl šios nusikalstamos veikos. Pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą ir V. M. ir S. R. išteisino, nes nepadaryta veika, turinti šių nusikaltimų požymių.

26. Pagal BK 309 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas pagamino, įgijo, laikė, demonstravo, reklamavo, siūlė arba platino pornografinio turinio dalykus, kuriuose vaizduojamas vaikas arba asmuo, pateikiamas kaip vaikas, arba pasinaudodamas informacinėmis ir ryšių technologijomis ar kitomis priemonėmis įgijo ar suteikė prieigą prie pornografinio turinio dalykų, kuriuose vaizduojamas vaikas arba asmuo, pateikiamas kaip vaikas. 2011 m. gruodžio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2011/92/ES dėl kovos su seksualine prievarta prieš vaikus, jų seksualiniu išnaudojimu ir vaikų pornografija, kuria pakeičiamas Tarybos pamatinis sprendimas 2004/68/TVR, preambulėje nurodyta, kad seksualinė prievarta prieš vaikus ir jų seksualinis išnaudojimas, įskaitant vaikų pornografiją, yra sunkūs pagrindinių teisių, pirmiausia – vaikų teisių į apsaugą ir globą, būtinų jų gerovei, kaip nustatyta 1989 m. Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijoje ir Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijoje, pažeidimai. Kaip matyti iš BK 309 straipsnio 2 dalies, Lietuvoje yra absoliučiai draudžiama disponuoti pornografinio turinio dalykais, kuriuose vaizduojamas vaikas arba asmuo, pateikiamas kaip vaikas, įskaitant ir tokių dalykų įgijimą ir laikymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-20-976/2022, Nr. 2K-58-942/2021, Nr. 2K-20-976/2022). Pažymima, kad pornografijos sąvoka yra apibrėžta Visuomenės informavimo įstatymo 2 dalies 36 punkte, jog pornografinio pobūdžio informacija – informacija, kai atvirai ir detaliai rodomas tikras ar suvaidintas lytinis aktas, lytiniai organai, tuštinimasis, masturbacija arba lytiniai iškrypimai (pedofilija, sadizmas, mazochizmas, zoofilija, nekrofilija ir kt.), ir tai yra pagrindinis tokios informacijos tikslas. Apie pornografijos pobūdi, kaip jau buvo minėta pirmiau, sprendžiama tik atlikus ekspertizę ar gavus specialisto išvadą.

27. Priešingai nei nurodo apeliantai, vien tik iš V. M. duotų parodymų negalima nustatyti, ar jos atlikti veiksmai ir nufilmuota medžiaga gali būti vertinama kaip pornografinio pobūdžio informacija. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, kad esant abejonėms ir neaiškumams, kurių negali būti, t. y. nėra galimybės jų pašalinti, jos tinkamai aiškino baudžiamojon atsakomybėn traukiamų asmenų naudai. Taigi nenustačius V. M. disponavimo pornografinio turinio dalyku, nėra pagrindo pripažinti kaltu ir S. R..

Dėl S. R. išteisinimo pagal BK 24 straipsnio 5 dalį ir 150 straipsnio 4 dalį, BK 162 straipsnio 1 dalį dėl nusikalstamų veikų prieš nenustatytą mažametį asmenį

28. Prokurorė apeliaciniame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada ir motyvais, kuriais S. R. buvo išteisintas dėl kurstymo kito asmens tenkinti lytinę aistrą su mažamečiu asmeniu prieš jo valią ir išnaudoti vaiką pornografinei produkcijai gaminti. Teigia, kad teismas nesivadovavo paties S. R. duotais parodymais, vaizdo įrašu, specialisto išvada, ekspertizės aktu ir liudytojos K. Š. parodymais. Civilinis ieškovas A. M. savo apeliaciniame skunde nors ir nenurodo jokių argumentų, tačiau irgi prašo pakeisti Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. rugsėjo 28 d. nuosprendį ir S. R. pripažinti kaltu ir nuteisti už nusikalstamas veikas, numatytas BK 24 straipsnio 5 dalyje, 150 straipsnio 4 dalyje ir 162 straipsnio 1 dalyje, padarytas prieš nenustatytą mažametį asmenį.

29. S. R. buvo kaltinamas ir tuo, kad kurstė kitą asmenį tenkinti lytinę aistrą su mažamečiu asmeniu prieš jo valią ir išnaudojo vaiką pornografinei produkcijai gaminti: 2020 m. gegužės mėnesio pabaigoje, tiksli data ir laikas tyrimo metu nenustatyti, Saulės g. 4-2, Sangrūdos k., Kalvarijos sen., veikdamas bendrai su sukurstyta ikiteisminio tyrimo metu nenustatyta moterimi, susirašinėjimų ir pokalbių programoje „Messenger“ naudodamasis paskyra „G. N.“ rašydamas žinutes nenustatytai moteriai prašė jos rankomis paliesti nenustatytos mažametės nukentėjusiosios lytinius organus, tai nufilmuoti ir vaizdo įrašą atsiųsti jam. S. R. sukurstyta nenustatyta moteris, pasinaudodama nenustatytos mažametės bejėgiška būkle dėl mažametystės, ranka lietė nukentėjusiosios lytinius organus, tokiu būdu S. R. sukurstė nenustatytą asmenį kitokio fizinio sąlyčio būdu tenkinti savo lytinę aistrą, seksualiai prievartauti mažametę ir išnaudojo vaiką pornografinei produkcijai gaminti.

30. Teisėjų kolegija nurodo, kad pagal BPK 312 straipsnio 3 dalį civilinis ieškovas, civilinis atsakovas ir jų atstovai turi teisę paduoti apeliacinius skundus dėl nuosprendžio dalies, kuri yra susijusi su civiliniu ieškiniu. Kasacinės instancijos teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-66-648/2018) nurodyta, kad BPK 312 straipsnio 3 dalis neturi būti aiškinama siaurai, kad civilinis ieškovas gali ginčyti nuosprendžio dalį tik dėl ieškinio dydžio, su ieškiniu susijusius įrodymus ar pan. Civilinio ieškinio dydis (padaryta žala (nuostoliai)) yra tik viena iš civilinės (deliktinės) atsakomybės sąlygų. Kitos atsakomybės sąlygos yra neteisėta (baudžiamojoje byloje – nusikalstama) veika, priežastinis ryšys tarp veikos ir atsiradusios žalos, kaltė. Visos šios sąlygos yra civilinio ieškinio baudžiamojoje byloje pagrindas. Byloje turi būti surinkti duomenys, patvirtinantys pareikšto civilinio ieškinio pagrindą ir dydį (BPK 109 straipsnis). Taigi civilinis ieškovas apeliaciniame skunde gali ginčyti teismo nuosprendžio dalį dėl civilinio ieškinio pagrindo ir dalyko, tačiau civilinio ieškovo apeliacinio skundo ribas apibrėžia jo procesinis statusas baudžiamajame procese ir įstatymo leidėjo valia nustatyta teisių ir pareigų visuma (pavyzdžiui, civilinis ieškovas gali ginčyti kaltininko išteisinimą, tačiau tiek, kiek tai susiję su civiliniu ieškiniu) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-12-654/2023). Iš S. R. pateikto kaltinimo kurstant kitą asmenį tenkinti lytinę aistrą su mažamečiu asmeniu prieš jo valią ir išnaudoti vaiką pornografinei produkcijai gaminti nėra niekaip susiję būtent su civiliniu ieškovu A. M.. Todėl paduodamas tokį prašymą civilinis ieškovas nesilaikė jo apeliaciniam skundui numatytų ribų ir į šiuos apeliacinio skundo teiginius nebus atsakoma.

31. Prokurorė nesutinka su pirmosios instancijos teismo motyvais ir argumentais, kuriais vadovaujantis buvo išteisintas S. R.. Nurodo, kad teismas įrodymus vertino selektyviai, todėl padarė faktinių aplinkybių neatitinkančias išvadas, kurios prieštarauja tyrimo metu surinktiems duomenims, t. y. S. R. parodymams, vaizdo įrašui, specialisto išvadai, ekspertizės aktui, liudytojos K. Š. parodymams.

32. Teisėjų kolegija nurodo, kad prokurorės apeliaciniame skunde nurodyti argumentai dėl byloje esančių įrodymų vertinimo, sprendžiant ar buvo padarytos nusikalstamos veikos, numatytos BK 150 straipsnio 4 dalyje ir 162 straipsnio 1 dalyje, yra nepagrįsti, o apeliaciniame skunde nepateikiami duomenys, kurie patvirtina S. R. kaltę nusikalstamų veikų padaryme.

33. BK 24 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad bendrininkavimas gali būti tik tarp kelių asmenų. Bendrininkavimas yra kelių asmenų ryšys, kurį jungia objektyvieji ir subjektyvieji bendrininkavimo požymiai, kuriuos teismas turi nustatyti. Tam svarbi kiekvieno kaltinamo bendrininkavimu asmens apklausa. Šioje byloje nenustatytas asmuo, su kuriuo S. R. tariamai bendrininkavo, taip pat nenustatyta, kaip konkrečiai pasireiškė jo kurstymas padaryti nusikaltimus. Kadangi šioje byloje nėra nustatytas galimai padarytų nusikalstamų veikų vykdytojas, neįmanoma ir jo apklausti, dėl to negalima daryti jokios patikimos išvados ir apie kurstymą neįvardytam asmeniui.

34. Pagal teismų praktiką kurstytoju laikomas asmuo, palenkęs kitą asmenį padaryti nusikalstamą veiką. Kurstymo būdai įstatyme nenurodyti, tačiau kurstyti visada, net ir užmaskuotais būdais, galima tik aktyviais veiksmais. Kartu kurstytojo veiksmai neturi užgniaužti kurstomojo asmens valios, jie privalo tik sukelti sąmoningą norą daryti bendrą nusikalstamą veiką ir juos turi sieti būtini bendrininkavimo požymiai, bendra tyčia. Kurstymas visada turi būti konkretus, t. y. lenkiama padaryti konkrečią nusikalstamą veiką arba bent jau apibūdintą rūšiniais požymiais, sukeliančią įvairaus sunkumo, bet vieno pobūdžio padarinius.

35. Byloje nėra jokių įrodymų, kurie patvirtintų, jog S. R. palenkė kitą asmenį padaryti nusikalstamas veikas, numatytas BK 150 straipsnio 4 dalyje, 162 straipsnio 1 dalyje. Neįmanoma nustatyti kokiu būdu ir veiksmais būtent video medžiagą „inbound5719752588540030052“, kuriame vaizduojamas vaikas, atsiuntęs asmuo buvo sukurstytas, ar juos siejo bendra tyčia, todėl S. R. pagrįstai išteisintas ir šioje dalyje.

Dėl bausmių

36. Civilinis ieškovas A. M. apeliaciniame skunde nurodo, kad nesutinka su nuosprendžio dalimi, kuria nuteistiesiems paskirtos per švelnios bausmės. Prokurorė paskirtų bausmių neginčija, tik nurodo motyvus ir argumentus dėl bausmių skyrimo už nusikalstamas veikas, už kurias V. M. ir S. R. buvo išteisinti.

37. Kadangi apeliacinės instancijos teismas pripažino, kad skundžiamu nuosprendžiu V. M. ir S. R. buvo išteisinti pagrįstai, todėl nėra tikslinga pasisakyti dėl prokurorės apeliaciniame skunde išdėstytus argumentų dėl šių bausmių.

38. Kaip jau buvo minėta šio sprendimo 25 punkte civilinis ieškovas gali pateikti apeliacinį skundą, bet jam yra nustatytos tam tikros ribos. Tad civilinis ieškovas gali ginčyti nuosprendžio dalį dėl civilinio ieškinio pagrindo ir dalyko, tačiau bausmės skyrimas visiškai nesusijęs nei su civilinio ieškinio pagrindu, dalyku ar net dydžiu dėl neturinės žalos. Pažymėtina, kad teismai, priteisdami neturinę žalą atsižvelgia Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnio 2 dalyje nurodytus kriterijus, bet ne į kaltininkui paskirtą bausmę. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad civilinis ieškovas ir vėl nesilaikė jo apeliaciniam skundui numatytų ribų. Dėl to į šį jo apeliaciniame skunde nurodytą argumentą taip pat nebus atsakoma.

39. Teisėjų kolegija pažymi, kad nors patys nuteistieji šioje byloje nuosprendžio apeliacine tvarka neapskundė, tačiau jiems paskirtas ir už atskiras nusikalstamas veikas, ir galutines subendrintas bausmes teisėjų kolegija vertina kaip teisingas ir pakankamai griežtas. Šios bausmės nėra aiškiai per švelnios ir jas griežtinti pagrindo nėra. Tuo tarpu skirti naujų bausmių irgi pagrindo nėra, nes, kaip jau buvo nurodyta, prokurorės, nukentėjusiųjų atstovo pagal įstatymą ir civilinio ieškovo apeliaciniai skundai atmetami.

Dėl civilinių ieškinių klausimo išsprendimo

40. Apeliaciniame skunde civilinis ieškovas A. M. nesutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais, kuriais jo pareikštas civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos priteisimo buvo atmestas. Teigia, kad teismas tinkamai neįvertino situacijos, kurią turėjo pripažinti išimtine, todėl jam turi būti priteista neturinė žala 20 000 Eur. Nukentėjusiųjų atstovas pagal įstatymą A. M. apeliaciniame skunde dėsto argumentus, kuriais vadovaujantis prašoma priteisti po 40 000 Eur neturtinė žala iš V. M. ir S. R. kiekvienai nukentėjusiajai, t. y. A. M. ir G. M.. Teisėjų kolegija su tokiais nukentėjusiųjų atstovo pagal įstatymą ir civilinio ieškovo argumentais nesutinka ir juos atmeta.

41. Nusikalstama veika padarytos neturtinės žalos dydis nustatomas vadovaujantis CK nuostatomis pagal konkrečioje situacijoje nustatytų teisiškai reikšmingų kriterijų visumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-420/2007, Nr. 2K-114/2008, Nr. 2K-118/2013 ir kt.). Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Teismas, įvertindamas neturtinę žalą pinigais, nustatydamas jos dydį, atsižvelgia į visas reikšmingas bylos aplinkybes, žalos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, taip pat vadovaujasi sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais (CK 6.250 straipsnio 2 dalis). Neturtinės žalos apskaičiavimo kriterijų sąrašas nėra baigtinis, todėl teismas privalo atsižvelgti ir į kitas reikšmingas faktines bylos aplinkybes, mažinančias ar didinančias atlygintiną neturtinę žalą. Šiuo klausimu LAT praktika yra gana nuosekli ir esminė taisyklė yra ta, kad neturtinė žala tretiesiems asmenims yra priteisiama tik gyvybės atėmimo atveju, o kitų nusikalstamų veikų padarymo atveju tokia žala tretiesiems asmenims priteisiama tik išimtiniais atvejais.

42. Skundžiamame nuosprendyje nurodyta, kad civilinis ieškovas A. M. tikrai patyrė sukrėtimą, dvasinių išgyvenimų ir nepatogumų dėl savo sutuoktinės neteisėtų veiksmų, numatytų BK 153 straipsnio 1 dalyje ir 309 straipsnio 1 dalyje, tačiau civilinis ieškovas neįrodė, kad jis asmeniškai patyrė nepaprastai didelius išgyvenimus, susijusius su mažametės A. M. tvirkinimu. Jo (civilinio ieškovo) nurodyti išgyvenimai yra mažai susiję su dukters A. M. dvasiniais išgyvenimais ir tuo, kaip nusikaltimas paveiks jos elgesį ateityje. Pažymėjo, kad nukentėjusioji A. M. fiziškai nebuvo sužalota, jai nebuvo diagnozuotas psichinės sveikatos sutrikdymas. Taip pat nurodė, kad santuokos nutraukimo byloje esantį neturtinės žalos reikalavimą A. M. grindžia iš esmės tais pačiais argumentais, kaip ir civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje. Su tokiais pirmosios instancijos teismo argumentais ir motyvais sutinka ir teisėjų kolegija. Atsakant į civilinio ieškovo A. M. apeliaciniame skunde nurodytus argumentus daroma išvada, kad A. M. atvejį nėra pagrindo pripažinti išimtiniu. Visų pirma dėl to, kad kaip jau ir buvo nurodyta pirmosios instancijos teismo, nukentėjusioji nebuvo fizikai sužalota, ji padarė tik kelias savo nuogos motinos nuotraukas. Antra, Centro išvadoje nurodoma, kad A. M. išgyvenami nesaugumo, nestabilumo, liūdesio, pykčio jausmai siejami su jos patirtimis šeimoje, t. y. siejant ne tik su V. M. padarytomis nusikalstamomis veikomis, bet ir su pasikeitusiomis aplinkybėmis pačioje šeimoje (išvykimas gyventi į kitą miestą, motinos nebuvimas šalia ir t.t.). Psichologė akcentavo, kad A. M. psichiką galėjo neigiamai paveikti žiniasklaidoje buvusi informacija (t. 3, b. l. 168–171), tačiau ši informacija nėra susijusi su pačia nukentėjusiąja ar civiliniu ieškovu. Trečia, A. M. nei pirmosios instancijos teisme, nei apeliaciniame skunde nepateikė jokių duomenų, kurie patvirtintų jo patirtus didelius išgyvenimus dėl dukros, t. y. lankymąsi pas gydytojus, psichologus, nukentėjusiųjų nuo nusikalstamų veikų pagalbos palaikymo grupes. Tai, kad A. M. jaučia nerimą, nemigą, pablogėjo sveikata, pakilo cukraus kiekis kraujyje, yra svarbu sprendžiant dėl neturtinės žalos, tačiau vien tik jų įvardijimas, neatsižvelgiant į visų aplinkybių kontekstą (padarytos nusikalstamos veikos pavojingumas, dėl to kilusios pasekmės ne tik darant nusikaltimą, bet ir po jo ne tik tiesiogiai nukentėjusiajam, bet ir jo šeimos nariams) bei realus jų nepagrindimas, t. y. civilinis ieškovas nepateikė jokių dokumentų, gydytojų pažymų ir išrašų, kurie patvirtintų, jog A. M. sveikata pablogėjo būtent po šių įvykių, nėra pagrindas priteisti neturtinę žalą. Ketvirta, A. M. apeliaciniame skunde nurodo, kad išgyvena kaip dėl tvirkinimo patirti dvasiniai sužalojimai paveikė jo dukras ir kaip paveiks jų psichologinę sveikatą bei lytinę orientaciją ateityje, ir ar vaikams, tvirkintiems jų pačios motinos, pasekmes pavyks galutinai pašalinti. Tačiau nepateikia duomenų, kad dukroms yra suteikiamas specialus gydymas ar psichologų išvadų apie tokio gydymo reikalingumą, kas iš tiesų patvirtintų jo nuogąstavimus dėl tolimesnio jų gyvenimo kokybės. Teisėjų kolegija sutinka, kad A. M. iš tiesų patyrė dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, dvasinį sukrėtimą, bet jie iš tiesų nėra tokie išskirtiniai, dėl kurių ir A. M. situaciją būtų galima vertinti kaip išimtinę ir tuo pagrindu priteisti neturtinę žalą būtent dėl nukentėjusiajai padarytos nusikalstamos veikos. Įvertinus visas šias aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, kad civilinio ieškovo A. M. reikalavimas atlyginti jam pačiam 20 000 Eur neturtinę žalą atmestas pagrįstai ir nėra pagrindo jo tenkinti. Minėtos situacijos taip pat nėra pagrindo pripažinti išimtine.

43. Skundžiamame nuosprendyje teismas taip pat pagrįstai pažymėjo, kad iš esmės tą patį žalos atlyginimą civilinis ieškovas prašo priteisti iš V. M. ir jų skyrybų civilinėje byloje.

44. Teisėjų kolegijos vertinimu, nustatydamas nukentėjusiajai A. M. padarytos neturtinės žalos dydį, pirmosios instancijos teismas jau atsižvelgė į visas šiam klausimui spręsti reikšmingas aplinkybes, kurias nukentėjusiųjų atstovas pagal įstatymą nurodo ir savo apeliaciniame skunde dėl A. M.. Atstovas nepateikia jokių naujų aplinkybių, kurios nebūtų jau įvertintos pirmosios instancijos teismo. Pažymima, kad vertinant neturtinės žalos dydį pirmosios instancijos teismas įvertino, jog V. M. mažametę savo dukterį A. M. tvirkino (du kartus demonstravo jai apnuogintus lytinius organus ir prašė tai nufotografuoti), veiką padarė tyčia, tačiau veiksmai truko neilgą laiką ir nebuvo labai intensyvūs. Pati nukentėjusioji A. M. parodė, kad apsinuoginusią mamą jai teko fotografuoti tik vieną dieną, vieną ar du kartus. Centro psichologės apklausta apie intymaus pobūdžio prisilietimus, A. M. paaiškino, kad ji nelietė kitų žmonių intymių kūno vietų ir pati nebuvo liečiama (t. 3, b. l. 170). Įvertintas ir nukentėjusiosios pažeidžiamumas ir dėl amžiaus (nusikalstamų veiksmų atlikimo metu A. M. buvo suėję vos devyneri metai). Seksualinio pobūdžio veiksmus, numatytus BK 153 straipsnio 1 dalyje, padarė artimiausias nukentėjusiosios A. M. šeimos narys – mama, privalanti rūpintis savo vaiku ir apsaugoti jį nuo trauminių patirčių. Įvertinęs šių aplinkybių visumą, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad užtikrinant protingą balansą tarp kompensacijos už dvasinį skausmą ir nusikaltimą padariusio asmens turtinių galimybių, nukentėjusiajai A. M. priteistina 3 000 Eur suma jos patirtai neturtinei žalai atlyginti. Šis neturtinės žalos dydis yra proporcingas padarytai nusikalstamai veikai ir dėl jos kilusiems padariniams, atitinka sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus bei teismų praktiką seksualinio tvirkinimo bylose, kuriose nukentėjusiesiems priteisiamas panašaus dydžio neturtinės žalos atlyginimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-191-697/2018, Nr. 2K-148-222/2019).

45. Esant šioms aplinkybėms, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas teisingai išsprendė nukentėjusiajai A. M. priteistinos neturtinės žalos dydžio klausimą, nepažeidė BPK ir CK nuostatų, nes buvo atsižvelgta į visus reikšmingus CK 6.250 straipsnyje išvardytus kriterijus ir juos pagrindžiančias faktines bylos aplinkybes. Todėl nukentėjusiųjų atstovo pagal įstatymą A. M. apeliacinio skundo prašymas padidinti nukentėjusiajai priteistos neturtinės žalos dydį yra atmestinas.

46. Apeliacinės instancijos teismui netenkinus prokurorės, nukentėjusiųjų atstovo pagal įstatymą ir civilinio ieškovo apeliacinių skundų, kuriais buvo prašoma V. M. pripažinti kalta dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 150 straipsnio 4 dalyje, 162 straipsnio 1 dalyje ir 309 straipsnio 2 dalyje, o S. R. – kaip šių veikų kurstytoją dėl mažametės G. M., šiuo teismo sprendimu paliekant V. M. ir S. R. išteisinimus, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimų, numatytų BK 150 straipsnio 4 dalyje, 162 straipsnio 1 dalyje ir 309 straipsnio 2 dalyje, požymių, atmetami taip pat ir nukentėjusiųjų atstovo pagal įstatymą A. M. apeliacinio skundo argumentai, kuriais prašoma priteisti neturtinę žalą nukentėjusiajai G. M.. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad dėl nukentėjusiosios G. M. civilinis ieškinys turi būti paliktas nenagrinėtu (BPK 115 straipsnio 3 dalies 2 punktas). Šiuo atveju civilinis ieškovas turi teisę pareikšti ieškinį civilinio proceso tvarka.

Dėl BPK 28 straipsnio nuostatų

47. Civilinis ieškovas A. M. apeliaciniame skunde nurodo, kad ikiteisminio tyrimo metu prokurorai netinkamai kontroliavo ikiteisminį tyrimą, nes jis nebuvo pripažintas nukentėjusiuoju. Pirmosios instancijos teismas dėl šių aplinkybių taip pat nepasisakė.

48. BPK 28 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad nukentėjusysis yra fizinis asmuo, kuriam nusikalstama veika padarė fizinės, turtinės ar neturtinės žalos, arba nuo nusikalstamos veikos mirusio fizinio asmens šeimos narys ar artimasis giminaitis, kurie dėl to asmens mirties patyrė fizinės, turtinės ar neturtinės žalos. Asmuo pripažįstamas nukentėjusiuoju ikiteisminio tyrimo pareigūno, prokuroro nutarimu ar teismo nutartimi.

49. Iš Klaipėdos apygardos teismo teisiamojo posėdžio 2021 m. spalio 5 d. protokolo matyti, kad nukentėjusiųjų atstovas pagal įstatymą A. M. pareiškė civilinį ieškinį dėl padarytos neturtinės žalos (20 000 Eur) priteisimo iš V. M. ir prašė jį pripažinti nukentėjusiuoju. Teismas priėmė protokolinę nutartį, vadovaudamasis BPK 112 straipsniu, ir pripažino civilinį ieškinį pateikusį A. M. civiliniu ieškovu (t. 5, b. l. 159-160).

50. Iš tiesų pirmosios instancijos teismas A. M. nepripažino nukentėjusiuoju ir dėl to nepasisakė, nors šis to prašė, tačiau pripažino civiliniu ieškovu. Pažymėtina, kad dažnai baudžiamosiose bylose asmeniui suteikiamas ir nukentėjusiojo, ir civilinio ieškovo statusas. Tačiau teisėjų kolegija nurodo, kad vien tik civilinio ieškinio padavimas iš tiesų nesuteikia nukentėjusiojo statuso. Teisėjų kolegija, įvertinusi jau šiuo metu baudžiamojoje byloje esančius duomenis, iš kurių matyti, kad A. M. nusikalstama veika nebuvo padaryta nei fizinė, nei turtinė, nei neturtinė žala, todėl A. M. šios instancijos teisme pripažinti nukentėjusiuoju taip pat nėra pagrindo.

Dėl kaltinimo S. R. pagal BK 309 straipsnio 2 dalį pakeitimo

51. Prokurorė nesutinka ir su nuosprendyje išdėstytais motyvais ir išvadomis, dėl kurių iš S. R. suformuluoto kaltinimo pašalinta aplinkybė, kad jis pornografinio turinio vaizdo įrašą, kuriame vaizduojamas vaikas, platino kitiems nenustatytiems asmenims. Teigia, kad iš paties S. R. parodymų matyti, jog vaizdo įrašą, kuriame pavaizduota mergaitė pražergtomis kojos ir jos lytinius organus glosto kitas žmogus, vėliau ji tokiems veiksmams pradeda priešintis, iš savo telefono aparato „Huavei Nova3i“, savaitės bėgyje, per programą „Messenger“ išsiuntė ne daugiau kaip tris kartus.

52. Skundžiamame nuosprendyje nurodyta, kad kaltinamajame akte aprašant S. R. nusikalstamą veiką, numatytą BK 309 straipsnio 2 dalyje, buvo nurodyta, kad jis pornografinio turinio vaizdo dokumentu disponavo naudodamasis informacinėmis technologijomis ir išsiųsdamas jį K. Š. bei kitiems nenustatytiems asmenims. Byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių, kad kaltinamasis S. R. platino pornografinio turinio vaizdo dokumentą kitiems asmenims. Priešingai, nustatyta, kad liudytoja K. Š. šį vaizdo dokumentą persiuntė savo sugyventiniui A. S., o šis – televizijos žurnalistei A. K., vėliau šis įrašas buvo parodytas per televiziją, tačiau tokios įvykio eigos kaltinamasis nenumatė ir nesiekė. Dėl šių priežasčių iš S. R. suformuluoto kaltinimo pašalinama aplinkybė, kad jis pornografinio turinio vaizdo įrašą, kuriame vaizduojamas vaikas, platino kitiems nenustatytiems asmenims. Teisėjų kolegija sutinka su tokiais pirmosios instancijos teismo argumentais. Kaip nurodo pati prokurorė savo apeliaciniame skunde, tokias aplinkybes nurodė tik pats S. R.. Šioje nutartyje jau yra aptarti S. R. parodymai ir nurodyti argumentai, kad jie nėra nuoseklūs ir patikimi. Byloje nėra jokių kitų įrodymų, kad S. R. būtų kam nors siuntęs minėtą vidoe įrašą, ar duomenų, kad kas nors dar būtų gavęs minėtą įrašą. Dėl šių priežasčių prokurorės apeliacinis skundas ir šioje dalyje yra atmetamas kaip nepagrįstas.

Dėl proceso išlaidų

53. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba pateikė apeliacinės instancijos teismui pažymą Nr. APD-2023-01306, kurioje nurodoma, kad iš S. R. valstybės naudai priteistinos 316,67 Eur dydžio antrinės teisinės pagalbos išlaidos, kurias sudaro advokato užmokestis (t. 8, b. l. 67). Taip pat gauta pažyma Nr. APD-2023-00932, kurioje nurodoma, kad priteistina 50 Eur dydžio antrinės teisinės pagalbos išlaidų, kurias sudaro advokato užmokestis už A. M. (t. 8, b. l. 57).

54. BPK 106 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Šios nuostatos galioja taip pat ir nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme. Tačiau šiuo atveju, priteisiant išlaidas advokato paslaugoms apmokėti, būtina atsižvelgti ir į tai, pagal kieno skundą buvo nagrinėta byla ir koks yra šio skundo išnagrinėjimo rezultatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-410/2008, Nr. 2K-196/2009, Nr. 2K-267/2009, Nr. 2K-351/2009, Nr. 2K-271/2010).

55. Nagrinėjamu atveju byla apeliacinės instancijos teisme buvo nagrinėjama pagal Klaipėdos apygardos prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorės, nukentėjusiųjų A. M. ir G. M. atstovo pagal įstatymą ir civilinio ieškovo A. M. apeliacinius skundus, kurie yra atmesti kaip nepagrįsti. Patys nuteistieji S. R. ir V. M. pirmosios instancijos teismo priimto nuosprendžio neskundė, tačiau jie turėjo dalyvauti apeliacinės instancijos teisme ir jiems turėjo būti užtikrinta gynyba, nes apeliaciniais skundais buvo prašoma pabloginti jų teisinę padėtį.

56. Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. lapkričio 24 d. nutartimi, vadovaujantis BPK 322 straipsnio 1 dalimi, nuteistajam S. R. paskirtas Valstybės garantuojamos pagalbos teikimo baudžiamosios bylose koordinatoriaus parinktas gynėjas A. A. (t. 8, b. l. 11). Iš teismui pateiktos pažymos Nr. APD-2023-00932 matyti, kad antrinę teisinę pagalbą A. M., pagal 2022 m. gruodžio 23 d. sprendimą ATS-2022-20152 teikė advokatė A. Zaburienė (t. 8, b. l. 57). Kadangi šioje byloje apeliaciniai skundai buvo paduoti prokurorės, nukentėjusiųjų atstovo pagal įstatymą ir civilinio ieškovo, kurie atmetami, todėl Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos turėtos antrinės teisinės pagalbos išlaidos iš V. M. ir S. R. nepriteistinos.

Vadovaudamasi BPK 326 straipsnio 1 dalimi 1 punktu, 106 straipsnio 2 dalimi, teisėjų kolegija

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Klaipėdos apygardos prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorės, nukentėjusiųjų A. M. ir G. M. atstovo pagal įstatymą A. M. ir civilinio ieškovo A. M. apeliacinius skundus atmesti.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymus dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų išieškojimo iš nuteistųjų V. M. ir S. R. atmesti.