- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2026-02-10
- Bylos Nr.
- 1S-43-1121/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-06506-2025-9
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Paulius Veršekys
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Paulius Veršekys teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 6-ojo skyriaus vyriausiojo prokuroro pavaduotojo Liudo Žuklio (toliau – ir prokuroras) skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų 2025 m. gruodžio 15 d. nutarties, kuria baudžiamoji byla perduota prokurorui, panaikinimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Nagrinėjamo klausimo esmė
1. Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjama baudžiamoji byla Nr. 1-1105-604/2025, kurioje I. B. (I. B.) kaltinamas tuo, kad jis 2025 m. vasario 14 d., apie 09.46 val. daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), laiptinėje į daugiabučio namo laiptinę išėjusiam G. Š. ir konfliktuojančiam žodžiu su statybas laiptinėje atliekančiais darbininkais, įsiterpė tarp jų ir tarp jų abiejų kilusio žodinio konflikto metu tyčia dešine ranka pastūmė G. Š. ir sudavė dešine ranka ne mažiau nei aštuonis smūgius pastarajam į galvos sritį, o G. Š. bandant pasitraukti į savo butą bei pasisakius apie ketinimą iškviesti policijos pareigūnus, sudavė dar ne mažiau nei septynis smūgius į G. Š. į galvos, kojų ir krūtinės sritis, po to pradėjo šalintis iš įvykio vietos, tačiau G. Š. einant jam iš paskos, atsisuko ir su rankose laikomu prožektoriumi sudavė nukentėjusiajam G. Š. du kartus į galvos sritį bei tampė pastarąjį už drabužių, tokiais bendrais smurtiniais veiksmais sukėlė nukentėjusiajam G. Š. fizinį skausmą ir vienu trauminiu poveikiu padarė muštinę žaizdą kairio antakio srityje, trisdešimt keturiais trauminiais poveikiais – daugybines poodines kraujosruvas galvoje, krūtinėje ir kojose, kas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą. Šie I. B. veiksmai kvalifikuoti, kaip nusikalstama veika, numatyta Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 1 dalyje.
2. Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų teisėjas 2025 m. gruodžio 15 d. priėmė nutartį ir baudžiamąją bylą Nr. 1-1105-604/2025 perdavė prokurorui. Skundžiamoje nutartyje pažymėta, kad iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šalčininkų rajono policijos komisariato gauta informacija apie tai, jog baudžiamojoje byloje Nr. 1-1105-604/2025 nukentėjusiuoju pripažinto G. Š. atžvilgiu nuo 2025 m. liepos 30 d. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šalčininkų rajono policijos komisariate yra atliekamas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-26947-25 pagal požymius nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 1 dalyje, ir šiame ikiteisminiame tyrime nukentėjusiuoju pripažintas I. B. Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad dėl to paties įvykio, įvykusio 2025 m. vasario 14 d., apie 09.46 val. daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), laiptinėje, kuriame dalyvavo I. B. ir G. Š., yra pradėti du atskirti baudžiamieji procesai, kuriuose šie asmenys turi skirtingas procesines padėtis, todėl tęsiant šiuos teisinius procesus atskirai, būtų apsunkintas tikrųjų įvykio aplinkybių ir tiesos nustatymas bylose bei sudaromos sąlygos atsirasti teisinei situacijai, kai skirtinguose procesuose gali būti nustatytos priešingos viena kitai to paties įvykio aplinkybės, kas neabejotinai trukdytų nagrinėti baudžiamąją bylą Nr. 1-1105-604/2025.
Motyvuojamoji dalis
II. Skundo aukštesniajam teismui argumentai
3. Prokuroras skundu prašo atstatyti praleistą terminą apeliaciniam skundui paduoti, panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų 2025 m. gruodžio 15 d. nutartį ir priimti naują sprendimą. Skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:
3.1. Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų teismas priimtos 2025 m. gruodžio 15 d. nutarties oficialiu prokuratūros el. paštu vilnius@prokuraturos.lt ar per e.pristatymą neatsiuntė. Prokuroro vertinimu, iš teismo gauti procesiniai dokumentai privalo būti siunčiami oficialiu prokuratūros el. paštu vilnius@prokuraturos.lt ar per e.pristatymą ir privalo būti užregistruoti bei prokuratūros vadovų atskyrių vyriausiųjų prokurorų perduoti konkretiems prokurorams. Teismui siunčiant procesinius dokumentus ne oficialiu institucijos paštu, o prokurorui į darbinį paštą, prokuroras gali negauti dokumentų dėl teisėto nebuvimo darbe ir dėl to taip pat būtų pažeidžiama kaltinamojo teisė į bylos išnagrinėjimą per įmanomai trumpiausią laiką. Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų teismas nutartį dėl bylos perdavimo prokurorei į jos darbinį paštą išsiuntė 2025 m. gruodžio 23 d., tačiau aukštesnysis prokuroras apie priimtą nutartį sužinojo tik 2026 m. sausio 7 d., bylą perdavus prokuratūrai, todėl prašoma atstatyti terminą skundui paduoti.
3.2. Priešingai nei konstatavo teismas, šioje byloje nenustatyta nei kaltinamojo akto trūkumų, kurių negalima ištaisyti teisme, nei esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, kurie trukdo nagrinėti bylą. Prokuroro vertinimu, skundžiamos nutarties rezoliucinėje dalyje suformuotas sprendimas grąžinti bylą prokurorui neatitinka baudžiamojo proceso įstatymo nuostatų ir yra neteisėtas. Teismo sprendimas perduoti bylą prokurorui neatitinka nei baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimų ir aktualiu klausimu formuojamos teismų praktikos, nei teisinio tikrumo ir aiškumo reikalavimų, kadangi priimtas sprendimas nei aiškus, nei darnus, iš jo iš esmės nėra aišku, kokiu teisiniu pagrindu byla grąžinta prokurorui.
3.3. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 234 straipsnio 2 dalis ir BPK 254 straipsnio 3 dalis reglamentuoja bylos perdavimo prokurorui galimybes skirtingose baudžiamojo proceso stadijose. Vadovaujantis BPK 234 straipsnio 2 dalimi, byla jos parengimo nagrinėti teisiamajame posėdyje stadijoje gali būti perduodama prokurorui, kai ikiteisminio tyrimo metu buvo surašytas iš esmės BPK 219 straipsnio reikalavimų neatitinkantis kaltinamasis aktas ar yra kitų esminių baudžiamojo proceso pažeidimų, kurie trukdo nagrinėti bylą. Tuo tarpu BPK 254 straipsnio 3 dalis reglamentuoja galimybę priimti tokį sprendimą bylos nagrinėjimo teisme metu, kai nustatoma, kad surašytas iš esmės BPK 219 straipsnio reikalavimų neatitinkantis kaltinamasis aktas ar padaryta kitų esminių baudžiamojo proceso pažeidimų, kurie trukdo nagrinėti bylą, byla perduodama prokurorui. Be to, BPK 254 straipsnio 3 dalis nustato ir dar vieną savarankišką teisinį pagrindą bylą perduoti prokurorui, t. y. atvejį, kai yra toks prokuroro prašymas, kai reikia papildyti ikiteisminį tyrimą. Prokuroro vertinimu, toks BPK 254 straipsnio 3 dalyje nustatytas teisinis reglamentavimas reiškia, kad teisminio nagrinėjimo metu ikiteisminiam tyrimui papildyti byla gali būti perduodama prokurorui tik tuo atveju, jeigu yra prokuroro prašymas perduoti bylą prokurorui. Teismų praktikoje ne kartą išaiškinta, kad teismas gali perduoti bylą prokurorui ne dėl bet kokio kaltinamojo akto trūkumo ar BPK reikalavimų pažeidimo, padaryto ikiteisminio tyrimo metu, o tik dėl tokio, kurio negalima ištaisyti teisme ir tai trukdo nagrinėti bylą.
3.4. Kaltinamojo akto turinys numatytas BPK 219 straipsnyje, kuriame išdėstytas kaltinamojo akto rekvizitų sąrašas yra baigtinis ir išsamus. BPK 219 straipsnio 3 punkte nustatyta, kad kaltinamajame akte turi būti nurodoma nusikalstamos veikos aprašymas: padarytos nusikalstamos veikos vieta, laikas, būdai, padariniai ir kitos svarbios aplinkybės. Šie reikalavimai įtvirtinti tam, kad įtariamasis suprastų, kuo yra kaltinamas ir būtų nustatytos nagrinėjimo teisme ribos. Kaltinamajame akte nusikalstamos veikos aplinkybes reikia nurodyti tiek, kiek jos nustatytos ikiteisminio tyrimo medžiaga, išdėstant svarbias veikos faktines aplinkybes ir šias aplinkybes atitinkančius nusikalstamos veikos sudėties požymius. Nusikalstamos veikos aprašymas turi atitikti BK normoje, pagal kurią nusikalstama veika kvalifikuojama, nustatytus nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėties požymius. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad kaltinamasis aktas neatitinka BPK 219 straipsnyje nustatytų reikalavimų, kai jame nenurodytos arba neteisingai nurodytos svarbios veikos faktinės aplinkybės, turinčios atitikti baudžiamajame įstatyme numatytus nusikalstamos veikos sudėties požymius (veikos padarymo vieta, laikas, būdas, padariniai ir kt.) (BPK 219 straipsnio 3 punkto pažeidimas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K- 254/2013, 2K-435/2013). Be to, kaltinamasis aktas yra procesinis dokumentas, kuriame išdėstoma prokuroro procese užimama pozicija ir argumentuojama, kodėl būtent tokios pozicijos laikosi valstybinis kaltintojas. Šiame akte neturi būti sprendžiami klausimai, kuriuos galima spręsti tik priimant nuosprendį.
3.5. 2025 m. rugsėjo 15 d. nutartyje teismas konstatavo, kad nėra kliūčių nagrinėti bylą teisme, todėl yra pagrindas bylą perduoti nagrinėti teisiamajame posėdyje, BPK pažeidimų nepastebėta. Taip pat priešingai nei nurodo teismas, kad yra pradėti du atskirti baudžiamieji procesai, kuriuose šie asmenys turi skirtingas procesines padėtis, kadangi nutarties priėmimo metu ikiteisminiame tyrime Nr. 01-1-26947-25 I. B. buvo pripažintas nukentėjusiuoju, tačiau G. Š. jokios procesinės padėties neturėjo. Minėtas ikiteisminis tyrimas, kaip teismas nurodo, nebuvo išskirtas į atskiras bylas, o buvo pradėtas tik jau iš esmės baigus tyrimą Nr. 01-1-06506-25 ir šiuo atveju naujo ikiteisminio tyrimo inicijavimas tik baigiant ikiteisminį tyrimą I. B. atžvilgiu galėtų būti laikomas kaltinamojo I. B. gynybine versija ar siekiu vilkinti šį ikiteisminį tyrimą, kuris surašius kaltinamąjį aktą perduotas teismui.
Žemesnės instancijos teismas
3.6. Vadovaujantis BPK 233 straipsnio 2 dalimi, formuojama teismų praktika, teigiama, kad teismui, nagrinėjančiam bylą, privalu derinti proceso greitumo, ekonomiškumo ir bylos nagrinėjimo išsamumo principus bei priimti tokį sprendimą, kuris padėtų išnagrinėti bylą ne tik greitai bei ekonomiškai, bet ir teisingai, užtikrinant kaltinamųjų teises. Vilniaus apygardos teismo 2025 m. kovo 17 d. nutartyje Nr. 1S-42-957/2025, suformuotos aiškios, būtinosios sąlygos galimam dviejų baudžiamųjų bylų sujungimui, t. y. 1) teisme turi būti dvi baudžiamosios bylos, susijusios su vienu ir tuo pačiu įvykiu; 2) asmenys vienas kito atžvilgiu galimai naudojo smurtą; 3) skirtingose bylose vienas kito atžvilgiu asmenys pripažinti kaltinamaisiais bei nukentėjusiais; 4) vienas iš asmenų (nukentėjusysis ir (ar) kaltinamasis) arba abu savo gynybą organizuoja motyvuodami būtinąja gintimi.
3.7. Teismas nepagrįstai remiasi nurodyta teismų praktika dėl bylų sujungimo, nes priešingai nei nutartyse, kuriomis remiasi teismas grąžindamas bylą prokurorui, tose baudžiamosiose bylose abi baudžiamosios bylos, susijusios su tuo pačiu įvykiu buvo nagrinėjamos teisme, skirtingose bylose vienas kito atžvilgiu asmenys pripažinti kaltinamaisiais bei nukentėjusiais, vienas iš asmenų (nukentėjusysis ir (ar) kaltinamasis) arba abu savo gynybą organizavo motyvuodami būtinąja gintimi. Šiuo atveju priešpriešinėje byloje (atliekamame ikiteisminiame tyrime) nutarties priėmimo metu įtariamojo procesinis statusas nebuvo suteiktas niekam, teismui perduota nagrinėti tik viena baudžiamoji byla. Todėl nebuvo pagrindo spręsti, jog baudžiamosios bylos galėtų/turėtų būti sujungiamos ir aplinkybės nustatinėjamos vienoje baudžiamojoje byloje, siekiant proceso ekonomiškumo ir teisingo galutinio teismo sprendimo priėmimo. Perdavus baudžiamąją bylą prokurorui motyvuojant kitu atliekamu ikiteisminiu tyrimu, kurio baigties šioje proceso stadijoje prognozuoti nėra galimybės, tokiu sprendimu pažeidžiama kaltinamojo teisė į bylos išnagrinėjimą per įmanomai trumpiausią laiką. Teismas, priimdamas sprendimą grąžinti bylą prokurorui pažeidė kaltinamojo teisę į teisingą ir greitą procesą. Šiuo atveju pagrindo grąžinti bylą nebuvo, nes kaltinimas yra aiškus ir atitinkantis BPK keliamus reikalavimus, esminių baudžiamojo proceso pažeidimų, kurie trukdo nagrinėti bylą, nėra. Be to, neišnyksta teismo pareiga savo sprendimo motyvuoti dėl kokių priežasčių nurodyti trūkumai negali būti ištaisyti teisme ir, kaip jie trukdo nagrinėti bylą.
4. Atsiliepimų į skundą negauta.
III. Aukštesniojo teismo argumentai ir išvados
Prokuroro skundas tenkintinas
5. Nagrinėjamu atveju, prokuroras prašo atstatyti praleistą terminą skundui paduoti ir panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų 2025 m. gruodžio 15 d. nutartį bei priimti naują sprendimą. Pažymėtina, kad Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų 2026 m. sausio 15 d. nutartimi nutarta atnaujinti prokurorui praleistą terminą skundui paduoti dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų 2025 m. gruodžio 15 d. nutarties, todėl aukštesnės instancijos teismas nagrinėja tik prokuroro skundo dalį, kuria prašoma panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų 2025 m. gruodžio 15 d. nutartį.
6. Aukštesnės instancijos teismas, susipažinęs su skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartimi, pateikta baudžiamosios bylos medžiaga, prokuroro skundu, sprendžia, kad žemesnės instancijos teismo sprendimas perduoti bylą prokurorui yra nepagrįstas, todėl naikintinas. Priešingai nei konstatuota skundžiamoje nutartyje, nagrinėjamu atveju nenustatyta esminių baudžiamojo proceso pažeidimų, kurie lemtų esminius baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimus ar trukdytų nagrinėti bylą teisme.
7. Skundžiamas procesinis sprendimas buvo priimtas, vadovaujantis BPK 234 straipsnio 2 dalimi, 254 straipsnio 3 dalimi, konstatuojant, kad dėl to paties įvykio, įvykusio 2025 m. vasario 14 d., apie 09.46 val. daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), laiptinėje, kuriame dalyvavo I. B. ir G. Š., yra pradėti du atskirti baudžiamieji procesai, kuriuose šie asmenys turi skirtingas procesines padėtis, padarė išvada, kad tęsiant šiuos teisinius procesus atskirai, būtų apsunkintas tikrųjų įvykio aplinkybių ir tiesos nustatymas bylose bei sudaromos sąlygos atsirasti teisinei situacijai, kai skirtinguose procesuose gali būti nustatytos priešingos viena kitai to paties įvykio aplinkybės, kas trukdytų nagrinėti baudžiamąją bylą Nr. 1-1105-604/2025.
8. BPK 234 straipsnio 2 dalis ir BPK 254 straipsnio 3 dalis reglamentuoja bylos perdavimo prokurorui galimybes skirtingose baudžiamojo proceso stadijose. BPK 234 straipsnio 2 dalyje kalbama apie bylos parengimo nagrinėti teisiamajame posėdyje stadiją, o BPK 254 straipsnio 3 dalyje – apie bylos nagrinėjimo teisme stadiją. Nagrinėjamu atveju yra aktualus BPK 254 straipsnio 3 dalies reglamentavimas. Pagal BPK 254 straipsnio 3 dalį, jeigu nagrinėjimo teisme metu nustatoma, kad surašytas iš esmės BPK 219 straipsnio reikalavimų neatitinkantis kaltinamasis aktas ar padaryta kitų esminių baudžiamojo proceso pažeidimų, kurie trukdo nagrinėti bylą, byla perduodama prokurorui.
9. Vadovaujantis teismų praktika, akcentuotina ir tai, kad bylos nagrinėjimo trukdymo aspektas negali būti aiškinamas plečiamai, todėl bylos nagrinėjimo trukdžiai, kaip bylos perdavimo į pirmesnę proceso stadiją pagrindai, paprastai konstatuojami tik tokiose teisinėse situacijose, kai teismas atsiduria teisinėje aklavietėje ir net būdamas aktyvus, negali ištaisyti įžvelgiamų BPK pažeidimų, arba kai nustatomi tokie BPK pažeidimai, kurie iš esmės apsunkina bylos nagrinėjimą, o jų taisymas bylą perduodant prokurorui būtų greitesnis, efektyvesnis bei labiau atitiktų proceso dalyvių teises ir interesus Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-111-677/2016, 2K-1-696/2016).
10. Apygardos teismas, įvertinęs skundžiamoje nutartyje nurodytas aplinkybes, kitus baudžiamosios bylos duomenis, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino visų baudžiamojo proceso pažeidimo esmingumo vertinimui reikšmingų aplinkybių, esamus duomenis įvertino formaliai ir nepagrįstai perdavė bylą prokurorui.
11. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad šiuo atveju susidarė tokia procesinė situacija, kai dėl to paties įvykio, kilusio dėl dviejų asmenų neteisėto elgesio, buvo pradėti du atskiri ikiteisminiai tyrimai, bylos faktinės aplinkybės yra nustatinėjamos skirtinguose procesuose, suteikiant šiems asmenims vienam kito atžvilgiu skirtingą procesinį statusą. Be kita ko, kaip teisingai nurodo prokuroras skunde, ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-26947-25 buvo pradėtas tik jau iš esmės baigus tyrimą Nr. 01-1-06506-25 (baudžiamoji byla Nr. 1-1105-604/2025). Ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-26947-25 vis dar vyksta, aplinkybės nustatinėjamos, jis nėra užbaigtas, todėl esant šioms aplinkybėms, aukštesnės instancijos teismas sprendžia, kad skundžiamoje nutartyje nurodomos aplinkybės netrukdo bylos nagrinėjimui teismo posėdyje. Pirmosios instancijos teismas turi visas galimybes pats ištirti visus įrodymus, turinčius reikšmės išsamiam ir nešališkam bylos išnagrinėjimui, todėl esant tokioms aplinkybėms, nėra pagrindo konstatuoti esminio baudžiamojo proceso pažeidimo, kliudančio nagrinėti baudžiamąją bylą Nr. 1-1105-604/2025 teisme.
12. Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje atkreipė dėmesį į Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartis Nr. 2K-222-697/2015, 2K-158-495/2023. Aukštesnės instancijos teismas konstatuoja, jog Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nurodomoje byloje Nr. 2K-158-495/2023 susiklosčiusi visiškai kitokia situacija ir kitos aplinkybės (buvo analizuojamos aplinkybės dėl to, kad teismas, priimdamas S. Š. apkaltinamąjį nuosprendį, selektyviai vertino bylos įrodymus, suteikė prioritetinę reikšmę nukentėjusiojo M. J. (kitoje byloje nuteisto dėl prieš S. Š. to paties įvykio metu padarytos nusikalstamos veikos) parodymams ir tinkamai nenustatė teisiškai reikšmingų bylos aplinkybių), todėl nepagrįstai šios baudžiamosios bylos duomenų kontekste buvo remiamasi nurodyta teismo nutartimi. Be kita ko, aptariamoje nutartyje nurodoma, kad nors tikrųjų bylos aplinkybių nustatymas tampa sudėtingas ir apsunkintas tais atvejais, kai dėl vieno ir to paties įvykio, kilusio dėl dviejų asmenų netinkamo elgesio, jos nustatomos skirtinguose procesuose, tačiau negali susidaryti tokia procesinė situacija, kai atskiruose teismų baigiamuosiuose aktuose yra nustatytos priešingos viena kitai to paties įvykio aplinkybės. Apygardos teismo vertinimu, skundžiamoje nutartyje cituojamoje praktikoje nėra nurodoma privalomai sujungti dvi atskiras bylas, kuriose nagrinėjamos aplinkybės dėl vieno ir to paties įvykio, tik pabrėžiama, jog pirmos instancijos teismas, nagrinėdamas bylą, turi atsižvelgti ir kartu atitinkamai įvertinti nagrinėjamoje byloje esamus ir pirmosios instancijos teismo ištirtus duomenis apie kitą ikiteisminį tyrimą, kuriame buvo tie patys proceso dalyviai, tik skirtingomis procesinėmis padėtimis. Kaip teisingai nurodė prokuroras, abi skundžiamoje nutartyje cituojamos bylos jau buvo nagrinėjamos teisme, be to vienas iš asmenų (nukentėjusysis ir (ar) kaltinamasis) arba abu savo gynybą organizavo motyvuodami būtinąja gintimi. Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta, konstatuotina, kad skundžiamoje nutartyje išdėstyti argumentai dėl trukdymo nagrinėti baudžiamąją bylą Nr. 1-1105-604/2025, nesudaro pagrindo bylos perdavimui prokurorui, nes toks teismo sprendimas yra pernelyg formalus, nepaspartinta bylos nagrinėjimo, ir neatitinka teismų praktikoje formuojamų nuostatų dėl bylos perdavimo prokurorui pagrindų.
13. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad žemesnės instancijos teismas pats turi visas procesines galimybes pašalinti tam tikrus byloje esančius trūkumus, kurie nesudaro teisinio pagrindo išvadai apie esminius baudžiamojo proceso pažeidimus, kurie trukdo nagrinėti bylą. Priešingu atveju, gali kilti rizika, kad procesinių kliūčių šalinimas perduodant bylą prokurorui galėtų lemti ilgesnę viso baudžiamojo proceso trukmę, pažeisti kaltinamojo teisę į teisingą ir greitą procesą, todėl bylos perdavimas į pirmesnę proceso stadiją neatitiktų ir BPK paskirties (Lietuvos apeliacinio teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1S-76-627/2024).
14. Esant išdėstytoms aplinkybėms, byloje nenustačius esminių baudžiamojo proceso pažeidimų, kurie trukdytų nagrinėti bylą, konstatuotina, kad pirmos instancijos teismas neturėjo teisinio pagrindo perduoti baudžiamąją bylą prokurorui, todėl skundžiama Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų 2025 m. gruodžio 15 d. nutartis naikintina, o byla grąžintina nagrinėti tam pačiam teismui.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 442 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 2 dalimi,
nutaria:
Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 6-ojo skyriaus vyriausiojo prokuroro pavaduotojo Liudo Žuklio skundą tenkinti.
Panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų 2025 m. gruodžio 15 d. nutartį, kuria baudžiamoji byla Nr. 1-1105-604/2025 (teisminio proceso Nr. 1-01-1-06506-2025-9) perduota prokurorui ir šią baudžiamąją bylą grąžinti nagrinėti Vilniaus miesto apylinkės teismui.
Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.