Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Julitos Dabulskytės-Raizgienės, Marijaus Kursevičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Ugniaus Trumpulio, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo E. K. gynėjo advokato Sauliaus Pikturnos skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2025 m. vasario 21 d. nutarties, kuria atmestas kaltinamojo E. K. gynėjo advokato Sauliaus Pikturnos prašymas dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmuose gautų baudžiamųjų bylų Nr. 1-212-1199/2025 ir 1-291-834/2025 sujungimo, panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Nagrinėjamo klausimo esmė

1. Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmuose 2024 m. gruodžio 31 d. gauta baudžiamoji byla Nr. 1-212-1199/2025 (teisminio proceso Nr. 1-01-1-10302-2024-7), kurioje E. K. ir A. K. kaltinami pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 138 straipsnio 1 dalį tuo, kad jie, veikdami bendrininkų grupe, 2024 m. kovo 16 d. apie 14.00 val. namo, esančio (duomenys neskelbtini), kieme, E. K. aiškinantis asmeninius santykius su nukentėjusiuoju E. B. (E. B.), kilusio konflikto metu, tyčia vartojo fizinį smurtą nukentėjusiojo E. B. atžvilgiu, t. y. E. K., po įvykusio susistumdymo su nukentėjusiuoju E. B., sudavė rankomis smūgius nukentėjusiajam į viršutinę kūno dalį, po ko pribėgus A. K. bendrais veiksmais sudavė nenustatytą skaičių smūgių nukentėjusiajam į viršutinę kūno dalį. Po ko, A. K., pagriebęs kastuvą, sudavė nukentėjusiajam E. B. ne mažiau po vieną smūgį į galvą ir kairę ranką. Nukentėjusiajam, kai šis bandė pabėgti, nukritus ant žemės, E. K. rankoje turėtu kūju sudavė jam (E. B.) nenustatytą smūgių skaičių į kojas, po ko bendrais veiksmais su A. K. spardė į visą kūną. Tokiu būdu ir veiksmais E. K. ir A. K., veikdami bendrininkų grupe, padarė nukentėjusiajam E. B. kairės akiduobės apatinės sienelės lūžį su aplinkinių minkštųjų audinių patinimu, kairio smilkinio sumušimą, pasireiškusį minkštųjų audinių patinimu, odos nubrozdinimus nugaroje, kairiame dilbyje, poodines kraujosruvas dešiniame dilbyje, kairiame kelyje, kairėje blauzdoje, odos nubrozdinimus su poodinėmis kraujosruvomis šlaunyse, kas visumoje vertinama nesunkiu sveikatos sutrikdymu, kadangi dėl kairės akiduobės apatinės sienelės lūžio nukentėjusiojo sveikata buvo sutrikdyta ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui. Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2025 m. sausio 30 d. nutartimi ši baudžiamoji byla perduota į teisiamąjį posėdį, kuris paskirtas 2025 m. vasario 19 d. 13.30 val.

2. Be to, Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmuose 2025 m. sausio 21 d. gauta baudžiamoji byla Nr. 1-291-834/2025 (teisminio proceso Nr. 1-01-1-10192-2024-4), kurioje E. B. (E. B.) kaltinamas pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, 145 straipsnio 1 ir 2 dalis ir 187 straipsnio 1 dalį:

Motyvuojamoji dalis

2.1. Pagal BK 140 straipsnio 1 dalį E. B. kaltinamas tuo, kad jis 2024 m. kovo 16 d. apie 14.44 val. automobiliu „Volkswagen Jetta“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) atvykęs į E. K. privatų kiemą, esantį (duomenys neskelbtini), asmeninio konflikto metu rankos kumščiu sudavė vieną smūgį nukentėjusiajam E. K. į kairės pusės veido sritį, taip sukeldamas jam fizinį skausmą. Po to jam su nukentėjusiuoju susistumdžius ir nukentėjusiajam E. K. nukritus ant žemės, jis kojomis sudavė ne mažiau 10 smūgių į E. K. įvairias kūno vietas, taip sukeldamas jam fizinį skausmą. Po to, tęsdamas nusikalstamą veiką, paėmęs skardinį metalo profilį, juo vieną kartą sudavė nukentėjusiajam per nugarą ir muštynes nutraukė tik įsikišus nukentėjusiojo kaimynams. Tokiais savo veiksmais E. B. kaltinamas nukentėjusiajam E. K. padaręs dešinės plaštakos ir kairės išorinės kulkšnies srities sumušimus, pasireiškusius minkštųjų audinių patinimais, t. y. nežymų sveikatos sutrikdymą, sukėlusį fizinį skausmą.

2.2. Pagal BK 145 straipsnio 2 dalį E. B. kaltinamas tuo, kad po to, kai jis 2024 m. kovo 16 d. apie 14.44 val. E. K. privačiame kieme, esančiame (duomenys neskelbtini), panaudojo fizinį smurtą prieš E. K., 2024 m. kovo 16 d. apie 14.50 val. nukentėjusiajam E. K. pagrasino, kad dar grįš, kad pastarajam dar bus blogai, kad padegs nukentėjusiojo namą ir su juo susidoros, taip nukentėjusiajam E. K. sukeldamas išgąstį ir baimę bei sudarydamas pagrindą manyti , kad grasinimas sutrikdyti jo sveikatą bei sunaikinti turtą gali būti įgyvendintas.

2.3. Pagal BK 145 straipsnio 1 dalį E. B. kaltinamas tuo, kad jis 2024 m. gegužės 15 d. apie 13.45 val. sunkiasvoriu, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu, automobiliu su žvyru atvykęs į E. K. privatų kiemą, esantį (duomenys neskelbtini), kur kilusio žodinio konflikto metu dėl nukentėjusiojo E. K. atsisakymo priimti žvyrą, grasino sutrikdyti pastarojo sveikatą žodžiais: „aš tave surasiu, susidorosiu, sulaužysiu, kankinsiu, verksi kruvinomis ašaromis“, taip pat grasino, kad atvažiuos kiti asmenys ir tą patį padarys, taip nukentėjusiajam E. K. sukeldamas išgąstį ir baimę bei sudarymą pagrindą manyti, kad grasinimas sunkiai sutrikdyti jo sveikatą gali būti įgyvendintas.

2.4. Pagal BK 187 straipsnio 1 dalį E. B. kaltinamas tuo, kad jis 2024 m. gegužės 15 d. apie 13.45 val. ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu sunkiasvoriu automobiliu su žvyru atvykęs į E. K. privatų kiemą, esantį (duomenys neskelbtini), kur kilusio žodinio konflikto metu dėl nukentėjusiojo E. K. atsisakymo priimti žvyrą, pagrasino sutrikdyti pastarojo sveikatą žodžiais „aš tave surasiu, susidorosiu, sulaužysiu, kankinsiu, verksi kruvinomis ašaromis“, taip pat pagrasino, kad atvažiuos kiti asmenys ir tą patį padarys ir taip nukentėjusiajam E. K. sukėlė išgąstį ir baimę bei sudarė pagrindą manyti, kad grasinimas sutrikdyti jo sveikatą gali būti įgyvendintas, koja pradėjo spardyti E. K. priklausantį automobilį „Volkswagen Caddy“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) kairės pusės veidrodėlį, po ko veidrodėlis sudužo, taip pat subraižė minėto automobilio variklio dangtį, koja spyrė į kairės pusės priekines duris, po ko duryse atsirado įlinkimas ir tokiais savo veiksmais sugadino svetimą E. K. priklausantį turtą – automobilį „Volkswagen Caddy“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) ir nukentėjusiajam E. K. padarė 3 786,34 Eur materialinę žalą.

3. Baudžiamojoje byloje Nr. 1-212-1199/2025 2025 m. vasario 19 d. vykusio teisiamojo posėdžio metu (t. y. pirmojo šioje baudžiamojoje byloje vykusio teisiamojo posėdžio metu) kaltinamojo E. K. gynėjas advokatas Saulius Pikturna pateikė prašymą sujungti Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmuose gautas baudžiamąsias bylas Nr. 1-212-1199/2025 ir 1-291-834/2025, kurios, gynėjo manymu, yra priešpriešinės. Gynėjas nurodė, kad įrodymų tyrimas šiose bylose nepradėtas, abejose bylose nagrinėjamas tas pats epizodas, kuriame E. K. baudžiamojoje byloje Nr. 1-212-1199/2025 yra kaltinamasis, o baudžiamojoje byloje Nr. 1-291-834/2025 – nukentėjusysis. Remdamasis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimis baudžiamosiose bylose Nr. 2K-158-495/2023 ir 2K-7-62-489/2015, taip pat Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. 1-1519-1201/2024, gynėjas pažymėjo, kad šios bylos negali būti nagrinėjamos atskirai ir turi būti sujungtos.

4. Skundžiama Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2025 m. vasario 21 d. nutartimi atmestas kaltinamojo E. K. gynėjo advokato Sauliaus Pikturnos prašymas dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmuose gautų baudžiamųjų bylų Nr. 1-212-1199/2025 ir 1-291-834/2025 sujungimo. Žemesniojo teismo vertinimu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodeksas (toliau – ir BPK) nereglamentuoja tokio pobūdžio baudžiamojo proceso, kai tas pats asmuo turi ir kaltinamojo, ir nukentėjusiojo statusą, todėl nesant aiškaus reglamentavimo, procesas būtų pernelyg apsunkintas, neaiškus ir chaotiškas. Pažymima, kad baudžiamojoje byloje Nr. 1-291-834/2025 A. K. turi liudytojo, o ne nukentėjusiojo, procesinį statusą. Be to, žemesnysis teismas skundžiamoje nutartyje pažymėjo, kad baudžiamojoje byloje Nr. 1-291-834/2025 E. B. yra pareikšti kaltinimai dėl keturių nusikalstamų veikų, iš kurių dvi galbūt buvo padarytos 2024 m. gegužės 15 d., t. y. kitą dieną, nei baudžiamojoje byloje Nr. 1-212-1199/2025 minimas konfliktas (2024 m. kovo 16 d.), be to, baudžiamosios bylos Nr. 1-291-834/2025 nagrinėjimo ribos bus žymiai platesnės nei baudžiamosios bylos Nr. 1-212-1199/2025, negalės būti užtikrintas operatyvus ir efektyvus baudžiamosios bylos Nr. 1-212-1199/2025 nagrinėjimas. Žemesnysis teismas skundžiamoje nutartyje taip pat išdėstė argumentus, kuriais remdamasis nurodė, kad gynėjo minimoje Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartyje Nr. 1-1519-1201/2024 nurodytos faktinės aplinkybės skiriasi nuo aktualių bylų faktinių aplinkybių, o gynėjas, remdamasis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimis baudžiamosiose bylose Nr. 2K-158-495/2023 ir 2K-7-62-489/2015, jas citavo selektyviai.

II. Skundo aukštesnės instancijos teismui argumentai ir prašymai

5. E. K. gynėjas advokatas Saulius Pikturna skundu prašo panaikinti skundžiamą Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2025 m. vasario 21 d. nutartį ir Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmuose nagrinėjamas baudžiamąsias bylas Nr. 1-212-1199/2025 ir 1-291-834/2025 sujungti. Gynėjo skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:

5.1. Ikiteisminių tyrimų metu nustatyta, kad tai yra vienas ir tas pats konflikto epizodas, kuris vyko 2024 m. kovo 16 d. apie 14.44 val., kai E. B., atvykęs į E. K. privatų kiemą, užpuolė E. K. Abiejuose ikiteisminiuose tyrimuose apklausti tie patys liudytojai, nusikalstamos veikos padarytos praktiškai tuo pačiu metu, toje pačioje vietoje ir to paties konflikto metu. Nagrinėdamas baudžiamąją bylą, kurioje E. K. yra kaltinamasis, teismas turėtų nagrinėti aplinkybes, kurios yra kitos baudžiamosios bylos Nr. 1-291-834/2025 nagrinėjimo dalykas (kaltinamajam nekeičiant pozicijos, teismas iš esmės turėtų spręsti ir klausimą, ar E. B. padarė kokią nors pavojingą, realią ir akivaizdžią veiką, nuo kurios E. K. buvo pagrindas gintis). Gynėjo teigimu, toks bylos nagrinėjimas ne tik pažeistų tiek E. K., tiek E. B. teises į gynybą, tačiau ir neužtikrintų kitų proceso dalyvių teisių bei ekonomiško ir išsamaus baudžiamojo proceso reikalavimų.

5.2. Išskiriant vieno įvykio aplinkybes į atskiras bylas, nustatomos siauresnės nagrinėjimo teisme ribos, o tai trukdo išsamiam konflikto priežasčių, padarytų nusikalstamų veikų iniciatyvai, jų dinamikai atskleisti, be to, bylose nustatytos aplinkybės bei jų vertinimas dėl siauresnių nagrinėjimo ribų gali lemti prieštaringas išvadas dėl reikšmingų bylos faktų nustatymo. Gynėjas, vadovaudamasis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. 2K-222-697/2015 ir Šiaulių apygardos teismo nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. 1A-708-300/2014, pažymi, kad bylos nagrinėjimas suponuoja teismo pareigą nustatyti tikrąsias bylos aplinkybes ir procesinę galimybę pagal tas aplinkybes tinkamai pritaikyti baudžiamąjį įstatymą, o remdamasis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-62-489/2015, nurodo, kad šiuo atveju įvykiai turi būti nagrinėjami vienoje byloje, nes dvi baudžiamosios bylos apsunkina jų nagrinėjimą ir galimybę nustatyti tikrąsias kilusio konflikto aplinkybes. Priešingu atveju, gali susidaryti situacija, kai įrodymų vertinimas dėl atskirų bylos aplinkybių dviejuose procesuose, kurie organizuoti dėl to paties įvykio, gali skirtis, o tokiu atveju iškyla rizika, kad atsiras prieštaringi procesiniai sprendimai.

5.3. Nors BPK tiesiogiai nereglamentuoja tokio pobūdžio baudžiamojo proceso, kai tas pats asmuo turi ir kaltinamojo, ir nukentėjusiojo statusą, tačiau tokių situacijų nedraudžia, be to, tokios situacijos yra susiklosčiusios teismų praktikoje, pvz., Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 2 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1-3405-957/2018, Vilniaus apygardos teismo 2019 m. sausio 4 d. nutartys bylose Nr. 1S-22-626/2019, 1S-23-626/2019, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. rugsėjo 28 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1-2185-1170/2022 ir kt.

6. Atsiliepimų į skundą negauta.

III. Aukštesniojo teismo teisiniai argumentai ir išaiškinimai

7. Skundas tenkinamas.

8. Nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl to, ar pagrįstai skundžiama Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2025 m. vasario 21 d. nutartimi buvo atsisakyta sujungti Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmuose nagrinėjamas baudžiamąsias bylas Nr. 1-212-1199/2025 ir Nr. 1-291-834/2025.

9. BPK 254 straipsnis reglamentuoja bylos išskyrimą, bylų sujungimą ir nutraukimą ar perdavimą prokurorui. Šio straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad teismas bylos nagrinėjimo teisme metu gali BPK 234 straipsnio 4 dalyje numatytu atveju bylą išskirti į kelias arba kelias bylas sujungti į vieną. Baudžiamojo proceso įstatymas nenustato konkrečių kriterijų, kuriais turi vadovautis teismas, spręsdamas klausimą dėl bylų sujungimo. Teismas, kiekvienoje byloje vertindamas konkrečias aplinkybes, sprendžia, ar tikslinga bylas sujungti ir ar tai nepakenks teisingo sprendimo priėmimui, t. y. teismas turi vertinti kiekvieną konkretų atvejį ir priimti sprendimą dėl bylų sujungimo tikslingumo. BPK nuostatų prasme, baudžiamųjų bylų sujungimas galimas iš esmės siekiant greitesnio ir ekonomiškesnio jų išnagrinėjimo. Tai yra vienas iš esminių bylų sujungimo ar išskyrimo tikslų. Vis dėlto, pastebėtina, kad baudžiamojo proceso paskirtis yra nusikalstamas veikas atskleisti ne tik greitai ir ekonomiškai, bet ir išsamiai bei tinkamai pritaikant baudžiamąjį įstatymą, t. y. turi būti siekiama išlaikyti pusiausvyrą tarp teisingumo vykdymo ir proceso operatyvumo bei ekonomiškumo.

10. Teismų praktikoje paprastai sujungiamos bylos, kuriose keli asmenys kaltinami bendrininkavimu vienoje ar keliose nusikalstamose veikose arba kuriose vienas asmuo kaltinamas kelių nusikalstamų veikų padarymu, jeigu tai padeda tas bylas išnagrinėti greičiau (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-281-746/2016, Nr. 2K-306-895/2016 ir kt.). Vis dėlto, kaip jau minėta, teismui, nagrinėjančiam bylą, privalu derinti proceso greitumo, ekonomiškumo ir bylos nagrinėjimo išsamumo principus bei priimti tokį sprendimą, kuris padėtų išnagrinėti bylą ne tik greitai bei ekonomiškai, bet ir teisingai, užtikrinant kaltinamųjų teises.

11. Antai, kasacinės instancijos teismo praktikoje, bylose, kuriose nagrinėjamas vienas ir tas pats įvykis, kurio metu panaudojamas fizinis smurtas ir kuriose gynyba organizuojama keliant būtinosios ginties klausimą, atkreiptas dėmesys į tai, kad vieno ir to paties įvykio, kilusio dėl dviejų asmenų galimai susijusių veikų, aplinkybes nustatinėjant skirtinguose procesuose, suteikiant šiems asmenims vienam kito atžvilgiu skirtingą procesinį statusą, paprastai tampa sudėtingas ir apsunkintas tikrųjų bylos aplinkybių nustatymas. Tokiais atvejais ikiteisminis tyrimas dėl vieno įvykio turėtų prasidėti ir vykti vienoje byloje ir tik tada, kai surinkti pagrindiniai bylos įrodymai, jais paneigta galima būtinosios ginties situacija, [...] baigiamojoje ikiteisminio tyrimo stadijoje tyrimas gali būti atskirtas į du atskirus tyrimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-62-489/2015). Be to, kasacinės instancijos teismas yra pažymėjęs ir tai, kad įstatymas numato, jog byla gali būti išskirta tais atvejais, kai tai padeda greičiau išnagrinėti išskirtas bylas (BPK 234 straipsnio 5 dalis), tačiau bylų išskyrimas neturi trukdyti išsamiai išnagrinėti bylą ir nustatyti tiesą. Išskiriant vieno įvykio aplinkybes į atskiras bylas, nustatomos siauresnės nagrinėjimo teisme ribos, o tai trukdo išsamiam konflikto priežasčių, padarytų nusikalstamų veiksmų iniciatyvai, jų dinamikai atskleisti, be to, bylose nustatytos aplinkybės bei jų vertinimas dėl siauresnių nagrinėjimo ribų gali lemti prieštaringas išvadas dėl reikšmingų bylos faktų nustatymo. Priešingi atvejai gali sudaryti pagrindą išvadai, kad bylose surašyti kaltinamieji aktai neatitinka BPK 219 straipsnio reikalavimų ir tai trukdo nagrinėti bylą teisme, kartu sudaro pagrindą bylą grąžinti prokurorui tam, kad sujungus skirtingose bylose nagrinėjamo įvykio aplinkybes į vieną kaltinamąjį aktą, būtų tiksliau atskleisti skirtinguose procesuose kaltinamiems asmenims inkriminuojamų nusikalstamų veikų požymiai ir kitos reikšmingos aplinkybės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-222-697/2015). Nagrinėjamos situacijos kontekste aukštesnysis teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad vieno ir to paties įvykio aplinkybės gali būti nagrinėjamos įprasta tvarka skirtinguose procesuose, nepaisant to, net ir naujesnėje kasacinio teismo praktikoje atkreipiamas dėmesys į tai, kad bylose, susijusiose su smurto panaudojimu, kuriose kyla būtinosios ginties klausimas, tikrųjų bylos aplinkybių nustatymas tampa sudėtingas ir apsunkintas tais atvejais, kai dėl vieno ir to paties įvykio, kilusio dėl dviejų asmenų netinkamo elgesio viešoje vietoje, jos nustatomos skirtinguose procesuose ir negali susidaryti tokia procesinė situacija, kai atskiruose teismų baigiamuosiuose aktuose yra nustatytos priešingos viena kitai to paties įvykio aplinkybės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-158-495/2023). Atkreiptinas dėmesys, kad toks aiškinimas nėra naujiena ir žemesnės instancijos teismuose. Antai, analogiškas klausimas išspręstas bei dėl tokio pobūdžio bylų sujungimo pasisakyta ir Vilniaus apygardos teismo nutartyse, priimtose bylose Nr. 1S-22-626/2019 ir 1S-23-626/2019. Pastebėtina, kad baudžiamoji byla, kurioje priimtos paminėtos Vilniaus apygardos teismo nutartys, išnagrinėta iš esmės ir joje priimtas procesinis sprendimas, o joje susiklosčiusi procesinė situacija nesutrukdė teismams priimti galutinius procesinius sprendimus (Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. kovo 14 d. nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1-2186-716/2019 ir Vilniaus apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-360-935/2019).

12. Apibendrinant tokią teismų praktiką, pažymėtina, kad atvejai, kai dvi teismui su kaltinamaisiais aktais perduotos bylos, susijusios su vienu ir tuo pačiu įvykiu, kuriame skirtingi asmenys vienas kito atžvilgiu galimai naudojo smurtą, skirtingose bylose vienas kito atžvilgiu pripažinti kaltinamaisiais bei nukentėjusiaisiais bei vienas iš jų ar abu savo gynybą organizuoja motyvuodami būtinąja gintimi, praktikoje pasitaiko vis dažniau, todėl siekiant ne tik bylos nagrinėjimo greitumo ir ekonomiškumo, bet ir teisingumo bei jos išnagrinėjimo išsamumo, paprastai turėtų būti nagrinėjami vienoje baudžiamojoje byloje. Tokia išvada darytina vertinant praktikoje pasitaikančius tokio pobūdžio bylų nagrinėjimo trikdžius, kadangi nagrinėjant vieną ir tą patį įvykį atskirose bylose, nustatomos siauresnės nagrinėjimo teisme ribos, o tai trukdo išsamiam konflikto priežasčių, padarytų nusikalstamų veiksmų iniciatyvai, jų dinamikai atskleisti, be to, bylose nustatytos aplinkybės bei jų vertinimas dėl siauresnių nagrinėjimo ribų gali lemti skirtingų bylas tos pačios instancijos teisme nagrinėjančių teisėjų priimamų sprendimų prieštaringas išvadas dėl reikšmingų bylos faktų nustatymo, kadangi paprastai tokios bylos nagrinėjamos lygiagrečiai, dar nežinant priešpriešinės bylos motyvų ir pan. Tokioje situacijoje ne tik kyla grėsmė kilusios situacijos įvertinimo nuoseklumui, kas trukdo priimti skirtingose bylose teisingus sprendimus, bet neretai užtrunka ir tampa neekonomišku pats tokių bylų nagrinėjimo procesas, vertinant jo trukmę ne tik pirmosios, bet ir visų instancijų teismuose.

13. Šiame procese nagrinėjamos situacijos kontekste pažymėtina, kad Vilniaus regiono apylinės teismo Vilniaus rajono rūmuose gautos dvi baudžiamosios bylos Nr. 1-212-1199/2025 ir 1-291-834/2025, kurios dalyje dėl 2024 m. kovo 16 d. apie 14.00 val. įvykusio įvykio laikytinos priešpriešinėmis. Dėl šio įvykio baudžiamojoje byloje Nr. 1-212-1199/2025 E. K. ir A. K. kaltinami pagal BK 138 straipsnio 1 dalį dėl fizinio smurto panaudojimo prieš nukentėjusįjį E. B. ir jo nesunkaus sveikatos sutrikdymo. Tuo tarpu baudžiamojoje byloje Nr. 1-291-834/025 E. B. kaltinamas pagal BK 140 straipsnio 1 dalį dėl fizinio smurto panaudojimo prieš nukentėjusįjį E. K. ir nežymaus sveikatos sutrikdymo pastarajam padarymo. Būtent šis įvykis laikytinas vienu ir tuo pačiu įvykiu, dėl kurio procesas turi vykti vienoje baudžiamojoje byloje. Aukštesniojo teismo vertinimu, bylų nagrinėjimas atskirai šiuo atveju apsunkina jų nagrinėjimą bei galimybę nustatyti tikrąsias kilusio įvykio aplinkybes. Tokia situacija susidaro tiek dėl faktinių ir persipynusių įvykio aplinkybių, tiek dėl kaltinamųjų A. K. ir E. K. gynybinės pozicijos baudžiamojoje byloje Nr. 1-212-1199/2025, kurioje jie ikiteisminio tyrimo metu tvirtino, kad veikė būtinosios ginties sąlygomis ir gynėsi būtent nuo E. B. veikos, dėl kurios pastarasis kaltinamas baudžiamojoje byloje Nr. 1-291-834/2025. Esant tokiai situacijai, baudžiamąją bylą Nr. 1-212-1199/2025 nagrinėsiantis teismas iš esmės turėtų spręsti ir klausimą, ar E. B. padarė kokią nors pavojingą, realią ir akivaizdžią veiką, nuo kurios A. K. ir E. K. buvo pagrindas gintis, ar tokios veikos nepadarė, jei padarė, tai ar nuo pat pradžių, ar nuo kažkurio kito momento ir pan. Kitaip tariant, teismas turėtų nagrinėti E. B. galimai padarytos nusikalstamos veikos aplinkybes, nors tai yra baudžiamosios bylos Nr. 1-291-834/2025 nagrinėjimo dalykas. Šiame kontekste pažymėtina, kad kasacinio teismo formuojamoje teismų praktikoje ne kartą yra pasisakyta, jog, vertinant būtinosios ginties situaciją, turi būti itin kruopščiai nustatoma pavojingo kėsinimosi pradžia ir pabaiga, nes teisingas šių aplinkybių nustatymas lemia tinkamą būtinosios ginties įvertinimą. Tuo tarpu besiginančiojo veiksmai padarant žalą kitam asmeniui negali būti laikomi būtinąja gintimi, kai pavojingas kėsinimasis jau žinomai buvo atremtas ar pasibaigęs ir aiškiai nebuvo poreikio gintis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-313/2012, 2K-220-895/2017). Aukštesniojo teismo vertinimu, dalį iš to paties įvykio išplaukusių aplinkybių nagrinėjant atskirai skirtingose baudžiamosiose bylose yra reikšmingai apsunkintas objektyvus tikrųjų įvykio aplinkybių nustatymas, kyla rizika, kad tos pačios faktinės aplinkybės skirtingų teismų bus skirtingai įvertintos, atitinkamai tai reiškia, kad atskirai surašyti kaltinamieji aktai nesudaro prielaidų vykdyti teisingumą, t. y. trukdo nagrinėti bylą. Vis dėlto, tokie kaltinamojo akto trūkumai gali būti ištaisyti bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme viename procese, tokias priešpriešines bylas sujungus ir, esant būtinybei, vadovaujantis BPK 256 straipsniu, pakeičiant esmines veikos faktines aplinkybes.

14. Aukštesnysis teismas, pasisakydamas dėl žemesniojo teismo argumentų, kuriais remiantis buvo atsisakyta bylas sujungti, pažymi, kad žemesnysis teismas, analizuodamas teismų praktiką, pagrįstai atkreipė dėmesį į tai, kad kasacinio teismo nutartyje, priimtoje baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-62-489/2015, išties kalbama apie ikiteisminį tyrimą, kuris vėliau, nenustačius būtinosios ginties sąlygų, gali būti atskiriamas į du atskirus tyrimus. Vis dėlto, tokie argumentai ir minimoje kasacinio teismo nutartyje pateikti išaiškinimai, atsižvelgiant į joje dėstomas formuluotes ir vartojamą žodį „gali“, nepaneigia galimybės dvi su vienu ir tuo pačiu įvykiu susijusių bylų neišskirti į du atskirus tyrimus, o juo labiau nepaneigia galimybės tokias bylas sujungti ir nagrinėti viename procese, kai jos jau perduotos su kaltinamaisiais aktais pirmosios instancijos teismui. Šios nutarties 11 punkte jau minėta, jog tokia praktika nacionaliniuose teismuose egzistuoja. Šioje dalyje papildomai pažymėtina, kad išties, procesas, kuriame tie patys asmenys turi ir kaltinamojo, ir nukentėjusiojo procesinį statusą, teismui yra sudėtingesnis, tačiau teismas turi pareigą imtis priemonių išsamiai ir teisingai išnagrinėti bylą net ir sudėtingo pobūdžio procesuose. Aukštesnysis teismas atkreipia dėmesį į tai, kad nacionalinėje teismų praktikoje procesinė situacija, kai tame pačiame procese vienas asmuo turi ir kaltinamojo, ir nukentėjusiojo procesinį statusą, nėra nauja. Antai, iki 2017 m. spalio 10 d. baudžiamojo proceso įstatyme buvo numatytas privataus kaltinimo bylų procesas, kuriame buvo neretos situacijos, kai būdavo paduodami priešpriešiniai privataus kaltinimo skundai ir tokie kaltinimai būdavo nagrinėjami vienoje byloje, o joje dalyvaujantys asmenys vienu metu turėjo privataus kaltintojo (nukentėjusiojo) bei kaltinamojo procesinį statusą.

15. Aukštesniojo teismo vertinimu, žemesniojo teismo akcentuojamos aplinkybės, kad vienos iš baudžiamųjų bylų nagrinėjimo ribos platesnės, kad baudžiamojoje byloje Nr. 1-291-834/2025 kaltinamasis A. K. turi liudytojo, o ne nukentėjusiojo, procesinį statusą, netrukdo visus pareikštus kaltinimus nagrinėti viename procese ir, priešingai nei nurodo pirmosios instancijos teismas, nesudaro pagrindo manyti, jog negalės būti užtikrintas operatyvus ir efektyvus baudžiamosios bylos Nr. 1-212-1199/2025 išnagrinėjimas.

16. Šioje dalyje pirmosios instancijos teismas per daug susiaurino greito, efektyvaus ir ekonomiško proceso esmę, ją vertindamas tik vienos iš dviejų susijusių pirmosios instancijos teisme nagrinėjamų bylų kontekste, tačiau neatsižvelgdamas į kitus aspektus. Pažymėtina, kad baudžiamojo proceso greitumo principas reiškia, jog baudžiamosios bylos turi būti išnagrinėtos per kiek įmanoma trumpesnį laiką, užtikrinant teisingumą ir proceso dalyvių teises. Tiek Europos Žmogaus Teisių Konvencija (6 straipsnis), tiek Lietuvos Respublikos Konstitucija, užtikrina asmens teisę į bylos išnagrinėjimą per įmanomai trumpiausią laiką. Tai reiškia, kad proceso greitumo principas apima ne tik procesą pirmosios instancijos teisme, bet ir procesą apeliacinės bei kasacinės instancijos teismuose. Su proceso greitumo principu glaudžiai susijęs ir baudžiamosios bylos nagrinėjimo ekonomiškumo principas, kuris reiškia, kad baudžiamasis procesas turi būti vykdomas taip, kad būtų pasiekti teisingumo tikslai su kuo mažesnėmis laiko, lėšų ir kitų išteklių sąnaudomis. Tai reiškia, kad turi būti: vengiama bylos vilkinimo (procesas turi būti vykdomas greitai, vengiant nereikalingų ir perteklinių procedūrų); optimaliai naudojamos procesinės priemonės (tik būtinos) tikslui pasiekti; taupomi finansiniai ir žmogiškieji ištekliai (siekiama mažinti išlaidas teismams, teisėsaugai, proceso dalyviams); teismas turi veikti efektyviai, iš karto tirti ir nagrinėti svarbiausius aspektus, vengiant nereikalingo kartojimo ir pan. Nagrinėjamo klausimo iliustratyvus pavyzdys yra susijęs su skundžiamame pirmosios instancijos teismo sprendime paminėta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išnagrinėta baudžiamąja byla Nr. 2K-158-495/2023, kurioje buvo panaikintas apeliacinės instancijos teismo procesinis sprendimas ir byla buvo perduota nagrinėti iš naujo apeliacine tvarka. Nors pirmosios instancijos teismas teisingai pažymėjo, kad šiame procesiniame sprendime nebuvo nurodyta, kad priešpriešinės bylos turi būti nagrinėjamos kartu, o buvo pažymėta, jog nagrinėjant bylą apeliacine tvarka buvo nesilaikant BPK 20 straipsnio reikalavimų vertinami byloje surinkti įrodymai, tačiau vertinant visą šios bylos kontekstą, akivaizdu, jog BPK 20 straipsnio reikalavimų pažeidimas ir buvo nulemtas to, kad priešpriešinės bylos išnagrinėtos skirtinguose procesuose. Šiuo aspektu atkreiptinas dėmesys į tai, kad paprastai priešpriešinės bylos išnagrinėjamos skirtingu laiku, sprendimai apskundžiami taip pat skirtingu laiku, todėl vienos bylos nagrinėjimo pirmosios ar apeliacinės instancijos teisme metu dar gali būti nepriimtas procesinis sprendimas kitoje byloje, ar jis gali būti neįsiteisėjęs, o tai pirmiausia lėtina teisinio aiškumo nustatymą. Be to, skirtinguose procesuose išsiskiria nustatomos faktinės aplinkybės ir susidaro tokia procesinė situacija, kai atskiruose teismų baigiamuosiuose aktuose yra nustatytos priešingos viena kitai to paties įvykio aplinkybės, ką netoleruotinu pirmiau minėtoje byloje pripažino kasacinės instancijos teismas. Atitinkamai paminėtos priežastys nulėmė ir ilgesnę bendrą proceso trukmę, jei vertinti procesą visų instancijų teismuose. Kaip jau minėta, su proceso greitumo principu glaudžiai susijęs ir baudžiamosios bylos nagrinėjimo ekonomiškumo principas, kuris apima ne tik teismo, bet ir proceso dalyvių žmogiškųjų ir finansinių išlaidų mažinimą. Tokiose situacijose, kuomet skirtingose bylose yra nagrinėjamos to paties įvykio faktinės aplinkybės, dubliuojamas procesas, t. y. proceso dalyviai (kaltinamieji, nukentėjusieji, valstybiniai kaltintojai ir kt.), tie patys liudytojai turi dalyvauti dviejuose skirtinguose procesuose, tokiu būdu gaištamas jų laikas, reikšmingai didinamos tiek valstybės, tiek proceso dalyvių patiriamos bylinėjimosi išlaidos ir pan. Jau nekalbant apie tai, kad dviem procesais dėl to paties įvykio sudaromos prielaidos proceso koncentruotumo principo pažeidimui, kadangi neretai tie patys įrodymai vertinami skirtingai, vienoje byloje priimamas sprendimas, kuris gali prieštarauti kitos bylos išvadoms ir pan. Didėja ir teisinio netikrumo rizika, kadangi du procesai dėl vieno įvykio gali sukurti situaciją, kai proceso dalyviai nėra tikri dėl galutinių sprendimų, nes vienos bylos baigtis gali priklausyti nuo kitos. Be to, apklausiami proceso dalyviai, liudytojai laikui bėgant pamiršta kai kurias faktines aplinkybes arba skirtingai jas vertina, turi galimybę piktnaudžiauti ir savo parodymus derinti prie savo ar kitų asmenų parodymų, duotų anksčiau nagrinėtoje susijusioje byloje ir pan.

17. Apibendrindamas aukštesnysis teismas konstatuoja, kad tiek šioje byloje susiklosčiusi faktinė situacija, tiek ir pirmiau aptarta teismų praktika bei išdėstyti argumentai sudaro pagrindą sujungti baudžiamąsias bylas Nr. 1-212-1199/2025 ir 1-291-834/2025 ir jas nagrinėti viename procese, siekiant užtikrinti tiek greitą, ekonomišką ir koncentruotą, tiek išsamų ir teisingą šių baudžiamųjų bylų procesą. Atitinkamai Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2025 m. vasario 21 d. nutartis, kuria atmestas kaltinamojo E. K. gynėjo advokato Sauliaus Pikturnos prašymas dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmuose gautų baudžiamųjų bylų Nr. 1-212-1199/2025 ir 1-291-834/2025 sujungimo naikintina ir priimtinas naujas sprendimas – šios baudžiamosios bylos sujungtinos.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 442 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 2 dalimi,

nutaria:

E. K. gynėjo advokato Sauliaus Pikturnos skundą tenkinti.

Panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2025 m. vasario 21 d. nutartį ir priimti naują sprendimą: sujungti baudžiamąsias bylas Nr. 1-212-1199/2025 (teisminio proceso Nr. 1-01-1-10302-2024-7) ir Nr. 1-291-834/2025 (teisminio proceso Nr. 1-01-1-10192-2024-4), prie baudžiamosios bylos Nr. 1-212-1199/2025 prijungiant baudžiamąją bylą Nr. 1-291-834/2025 ir paliekant sujungtai bylai numerį 1-212-1199/2025 ir teisminio proceso numerį 1-01-1-10302-2024-7).

Ši nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.