Vilniaus apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka nagrinėdama Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros ir kaltinamojo P. J. gynėjo bei nukentėjusiojo N. J. atstovo advokato O. Š. skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018-12-17 protokolinės nutarties,

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Vilniaus miesto apylinkės teisme buvo gauta baudžiamoji byla Nr. 1-3405-957/2018, kurioje P. J. kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 straipsnio 1 dalį tuo, kad 2018-03-02, apie 20.40 val., būdamas ties pastatu, esančiu Vilniuje, (duomenys neskelbtini), žodinio konflikto metu nukentėjusiajam K. G. rankos kumščiu sudavė vieną smūgį į veidą, tuo jam padarydamas nosies nugarėlės odos nubrozdinimą, dešinės akies vokų, nosies nugarėlės poodines kraujosruvas, nosikaulių lūžį su kraujo patekimu į kairės akies vokų minkštuosius audinius, tokiu būdu K. G. nesunkiai sutrikdė sveikatą.

2. Apylinkės teismas, rengdamasis bylos nagrinėjimui nustatė, kad Vilniaus miesto apylinkės teisme gauta ir baudžiamoji byla Nr. 1-3391-716/2018, kurioje K. G. kaltinamas pagal BK 284 straipsnį tuo, kad 2018-03-02, apie 20.30 val. viešoje vietoje, Vilniuje, (duomenys neskelbtini) dėl menkavertės dingsties, aiškindamasis santykius dėl užstatyto pravažiavimo, įžūliu elgesiu demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams, vartodamas necenzūrinius žodžius, priėjo prie automobilio VW Passat (v. n. (duomenys neskelbtini) atidaręs vairuotojo dureles, dėl chuliganiškų paskatų, tyčia sudavė kumščiu ne mažiau kaip du smūgius į įvairias kūno vietas vairuotojo vietoje sėdinčiam N. J., tempė jį iš automobilio, taip nukentėjusiajam N. J. sukeldamas fizinį skausmą ir sutrikdydamas visuomenės rimtį.

3. Vilniaus apylinkės teismas 2018-11-02 nutartimi nutarė baudžiamąsias bylas sujungti.

4. Skundžiama 2018-12-17 teisiamojo posėdžio metu priimta protokoline nutartimi, apylinkės teismas nutarė atmesti prokuroro prašymą dėl baudžiamųjų bylų išskyrimo, kurios buvo teismui perduotos atskirai, o vėliau sujungtos. Teismas nurodė, kad šis sprendimas reikalingas siekiant operatyvesnio proceso, nes padės greičiau nagrinėti bylą. Nurodė, jog į teisiamąjį posėdį yra atvykę liudytojai, kurie, išskyrus bylas, turėtų būti apklausiami dviejuose procesuose. Teismo manymu, bylos išskyrimas apsunkintų procesą ir sulėtintų bylos išnagrinėjimą. Nesutiko su prokuroro ir advokato O. Š. motyvais ir pasisakė, jog būtent bylų išskyrimas sudarytų visiškai neteisingą ir teisiškai nepagrįstą koliziją, kai galbūt K. G. ar P. J. (jeigu taptų nukentėjusiaisiais), būtų verčiami pagal įstatymą duoti parodymus prieš save. Nurodė, jog yra nagrinėjamas vienas ir tas pats įvykis, kuris tęsėsi (pagal kaltinimą) iki 10 min., todėl asmens vertimas duoti parodymus prieš save, prieštarautų procesui ir Lietuvos Respublikos Konstitucijai (toliau – ir Konstitucija).

5. Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros prokuroras Benediktas Leišys dėl 2018-12-17 teismo protokolinės nutarties padavė skundą, kuriame prašo šią nutartį panaikinti ir baudžiamąją bylą išskirti į atskiras baudžiamąsias bylas. Prokuroro manymu, nagrinėjama situacija teisme nėra tapati, nes šioje byloje nėra inkriminuojamos tokios asmenų elgesio formos požymių, kad du asmenys vieno įvykio (abipusių muštynių) metu bendrais veiksmais žalodami vienas kitą būtų sutrikdę viešąją tvarką ir padarę kitas nusikalstamas veikas žmogaus sveikatai. Nurodo, jog teismas neatsižvelgė ir neįvertino faktų dėl prokuroro nurodytų panašaus pobūdžio, Vilniaus miesto apylinkės teisme išnagrinėtų baudžiamųjų bylų (Nr. 1-5644-865/2018, 1-893-893/2018, 1-904-817/2013, 1-1261-655/2013). Taip pat nurodo, kad šiuo metu nėra aiškus K. G. procesinis statusas („kaltinamasis – nukentėjusysis“), nėra aišku kaip bus vertinamas jo parodymų davimas (BK 235 straipsnio prasme). Atkreipia dėmesį, kad teisiamojo posėdžio metu susidarė paradoksali situacija, nes O. Š. tapo gynėju kaltinamojo P. J. ir atstovu nukentėjusiojo N. J.. Mano, kad panašių klausimų bylos nagrinėjimo metu kils ir daugiau. Neaišku kada ir kokį procesinį statusą turintys asmenys turės pasisakyti, kada kurios procesinės teisės jiems galios ir pan. Mano, kad esant dabartinei situacijai, asmenų teisės į gynybą yra pažeidžiamos ir jos gali būti visiškai užtikrinamos tik išskiriant baudžiamąsias bylas.

6. Skundą pateikė ir kaltinamojo P. J. gynėjas bei nukentėjusiojo N. J. atstovas advokatas O. Š.. Skunde nesutinka su teismo argumentu, kad sujungtose bylose kaltinimo aplinkybės yra susijusios, nes vienas asmuo kaltinamas viešosios tvarkos pažeidimu pagal BK 284 straipsnį, o kitas dėl nesunkaus sveikatos sutrikdymo (BK 138 straipsnio 1 dalis). Nurodo, jog lieka neaišku, kokias teises ir pareigas turi P. J. ir K. G.. Pasak O. Š., tokia neapibrėžta situacija kelia rimas abejones dėl galimybių tinkamai užtikrinti tiek teisę į gynybą, tiek teisę į tinkamą žalos atlyginimą nukentėjusiesiems ir tai yra esminis BPK pažeidimas.

7. BPK 439 straipsnio 2 dalyje iš tikrųjų nurodyta, kad šioje BPK dalyje nustatyta tvarka neskundžiamos teismų nutartys dėl bylos perdavimo nagrinėti teisiamajame posėdyje, dėl galimumo nagrinėti bylą, kai kas nors iš proceso dalyvių neatvyko, dėl pareikštų nušalinimų, dėl naujų įrodymų rinkimo, dėl proceso dalyvių prašymų nagrinėjimo, dėl pastabų teisiamojo posėdžio protokole bei tvarkos palaikymo teisiamojo posėdžio metu, dėl įrodymų tyrimo teisme atnaujinimo.

8. To paties BPK 439 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad bylos nagrinėjimo teisme dalyviai bei kiti asmenys turi teisę šioje Kodekso dalyje nustatyta tvarka apskųsti žemesniųjų teismų bylos parengimo nagrinėti ar teisiamajame posėdyje priimtas nutartis, taip pat šio kodekso numatytais atvejais – kitas teismų priimtas nutartis aukštesniesiems teismams, išskyrus atvejus, kai šis Kodeksas numato specialią atskirų teismo nutarčių apskundimo tvarką. BPK 440 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad bylos nagrinėjimo teisme dalyviai turi teisę paduoti aukštesniajam teismui skundus dėl žemesniojo teismo nutarties, jeigu mano, kad žemesniojo teismo nutartimi pažeistos jų teisės ir teisėti interesai. Būtent šiuo pagrindu ir buvo paduoti skundai dėl 2018-12-17 teismo protokolinės nutarties, kuria atsisakyta išskirti baudžiamąsias bylas, iš kurių vienoje P. J. kaltinamas pagal BK 138 straipsnio 1 dalį, o antrojoje byloje K. G. kaltinamas pagal BK 284 straipsnį.

9. Bylos medžiagos duomenimis 2018-11-02 apylinkės teismas priėmė nutartį sujungti bylas. Ši nutartis buvo siųsta susipažinti (K. G., advokatui O. Š. ir prokurorui). Ji, remiantis BPK 440 straipsnio 1 dalies, neskųsta. Apylinkės teismas nutarė sujungti bylas, nes teismo vertinimu, P. J. ir K. G. kaltinami dėl veikų, kurias jie galimai padarė vieno ir to paties įvykio metu bei šiuose įvykiuose tiesiogiai dalyvavo. Pasak apylinkės teismo, bylų išskyrimas šiuo atveju apsunkina jų nagrinėjimą bei galimybę nustatyti tikrąsias kilusio įvykio aplinkybes. Tokia situacija susidaro tiek dėl faktinių ir persipynusių įvykio aplinkybių, tiek dėl kaltinamojo P. J. gynybinės pozicijos baudžiamojoje byloje Nr. 1-3405-957/2018, kurioje jis ikiteisminio tyrimo metu tvirtino, kad veikė būtinosios ginties sąlygomis, o gynėsi būtent nuo K. G. veikos, dėl kurios pastarasis kaltinamas baudžiamojoje byloje Nr. 1-3391-716/2018. Esant tokiai situacijai, bylą Nr. 1-3405-957/2018 nagrinėsiantis teismas iš esmės turėtų spręsti ir klausimą, ar K. G. padarė kokią nors pavojingą, realią ir akivaizdžią veiką, nuo kurios P. J. buvo pagrindas gintis, ar tokios veikos nepadarė. Kitaip tariant, turėtų nagrinėti K. G. galimai padarytos nusikalstamos veikos aplinkybes, nors tai yra baudžiamosios bylos Nr. 1-3391-716/2018 nagrinėjimo dalykas. Apylinkės teismo vertinimu, dalį iš to paties įvykio išplaukusių aplinkybių nagrinėjant atskirai skirtingose baudžiamosiose bylose yra neįmanoma objektyviai nustatyti tikrųjų įvykio aplinkybių, kyla rizika, kad tos pačios faktinės aplinkybės bus skirtingai įvertintos, atitinkamai tai reiškia, kad atskirai surašytas kaltinamasis aktas nesudaro prielaidų vykdyti teisingumą, t. y. trukdo nagrinėti bylą. Tokios pat nuomonės buvo ir apylinkės teismas, priimdamas 2018-12-17 teismo protokolinę nutartį, kuria atsisakyta minėtas bylas išskirti.

10. Su šiais apylinkės teismo išsamiais argumentais ir išvada apygardos teismas visiškai sutinka, jiems pritaria ir papildomai nekartoja.

Motyvuojamoji dalis

11. Pagal BPK 234 straipsnį byla gali būti išskirta į kelias tais atvejais, jeigu tai padeda greičiau išnagrinėti išskirtas bylas. Baudžiamojo proceso įstatymas nenustato labai konkrečių baudžiamųjų bylų išskyrimo pagrindų ir sąlygų. Teismas, kiekvienoje byloje vertindamas konkrečias aplinkybes, sprendžia, ar tikslinga išskirti bylą ir ar tai nepakenks teisingo sprendimo priėmimui. Pažymėtina, kad teismas turi vertinti kiekvieną konkretų atvejį ir priimti sprendimą dėl bylos išskyrimo tikslingumo. Įstatymas numato tik principus, kuriais vadovaudamasis teismas, atsižvelgęs į bylos aplinkybes, sprendžia šį klausimą, todėl aplinkybės, kurios gali nulemti bylos išskyrimą, gali būti įvairios, svarbu nustatyti, kad jos yra objektyvi kliūtis, neleidžianti baigti bylos nagrinėjimo, neišskyrus bylų (kasacinė nutartis Nr. 2K-476/2011).

12. Skundų argumentas, kad P. J. ir K. G. pareikšti kaltinimai nesusiję, nepagrįstas. Iš pateiktų skundų matyti, jog jie iš esmės kelia klausimą dėl kaltinamojo galimybės būti ir nukentėjusiuoju tame pačiame procese, teigiant, kad bylos nėra tarpusavyje susijusios. Šie argumentai nepagrįsti. Priešingai, iš P. J. ir K. G. pareikštų kaltinimų matyti, kad jie kaltinami dėl veikų, kurias jie galimai padarė vieno ir to paties įvykio metu bei šiuose įvykiuose tiesiogiai dalyvavo, įvykių faktinės aplinkybės persipynusios. P. J. ikiteisminio tyrimo metu teigė, kad veikė būtinosios ginties sąlygomis, o būtent gynėsi nuo K. G. veikos, dėl kurios K. G. kaltinamas, todėl teismas nagrinėdamas kaltinimą pareikštą P. J., turėtų nagrinėti K. G. galimai padarytos nusikalstamos veikos aplinkybes. Taigi, šiose bylose turi būti apklausti tie patys liudytojai, taip pat ir kaltinamieji, kurie yra tiesiogiai suinteresuotas abiejų bylų baigtimi ir, kurie bet kurioje byloje (sujungtoje, ar išskirtame) apklausiami duotų parodymus apie savo galimai padarytą nusikalstamą veiką.

13. Taip pat atmetamas kaip nepagrįstas skundų argumentas, kad K. G. ir P. J. negali būti apklausiami tame pačiame procese. Pagal BPK 80 straipsnio 1 dalį negali būti kaip liudytojas apklausiamas asmuo, kuris gali duoti parodymus apie savo paties galimai padarytą nusikalstamą veiką, išskyrus atvejus, kai jis sutinka duoti tokius parodymus, taikant šio Kodekso 82 straipsnio 3 dalyje numatytus liudijimo ypatumus. Taigi, įstatymas draudžia versti asmenį liudyti prieš save. Šis draudimas taip pat įtvirtintas ir Konstitucijos 31 straipsnio 3 dalyje, Europos Žmogaus Teisių Konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje. Teismų praktikoje pripažįstama, kad teisės tylėti ir neduoti prieš save parodymų principas galioja ir tuo atveju, kai nurodytas įpareigojimas (vertimas) asmeniui taikomas skirtingame procese negu tas, kuriame pareikštas kaltinimas. Todėl BPK 80 straipsnio 1 punkto prasme asmuo bet kurioje proceso stadijoje negali būti apklausiamas kaip liudytojas apie bet kokias aplinkybes, duomenys apie kurias galėtų būtų pagrindu vėliau jam reikšti įtarimus ar kaltinimus ne tik tiriamoje baudžiamojoje byloje, bet ir bet kurioje kitoje baudžiamojo pobūdžio byloje. Taigi, kaltinamų asmenų apklausimo tvarka (bendrame, ar išskirtame procese), kai apklausiamas asmuo gali duoti parodymus apie savo paties galimai padarytą nusikalstamą veiką, nesiskiria. Tuo tarpu kokiu eiliškumu bus apklausiami kaltinami asmenys, sprendžia bylos nagrinėjimui vadovaujantis teisėjas, išklausęs kaltinamų asmenų ir gynėjų nuomones (BPK 241 straipsnio 1 dalis, 272 straipsnio 2 dalis).

14. Taip pat, nagrinėjamu atveju, svarbu viename procese nagrinėti ir klausimą dėl pareikštų civilinių ieškinių (priešpriešinių), nes sprendžiant dėl neturtinės žalos atlyginimo, svarbu ne tik nustatyti asmens kaltę. Nustatant neturtinės žalos dydį vadovaujamasi kriterijais, nurodytais CK 6.250 straipsnyje bei kitomis turinčiomis reikšmės bylai aplinkybėmis, sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais. Neturtinės žalos dydžio klausimui svarbios ir pačios nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės, nukentėjusiojo asmens elgesys ir pan.

15. Kaip minėta, Konstitucijos bei BPK kaltinamiesiems garantuotos teisės, kad baudžiamąją bylą per kuo trumpesnį laiką viešai ir teisingai išnagrinėtų nepriklausomas ir nešališkas teismas. Baudžiamųjų bylų išnagrinėjimas per kiek įmanoma trumpesnį laikotarpį gali būti vienas iš bylų išskyrimo tikslų, nes greitai tiriant bei nagrinėjant bylas patenkinamas visuomenės interesas, kad teisingumas būtų įvykdomas ir teisinė santarvė, kiek įmanoma, būtų atkuriama praėjus kuo mažiau laiko nuo nusikalstamos veikos padarymo (Lietuvos apeliacinio teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1N-99/2012), tačiau ne mažiau svarbūs yra ir proceso išsamumo, teisingo bylos nagrinėjimo bei kiti kertiniai baudžiamojo proceso principai. Tik remiantis šiais principais galima išlaikyti pusiausvyrą tarp teisingumo vykdymo ir proceso operatyvumo bei priimti tokį sprendimą, kuris padėtų teisingai išnagrinėti bylą ir užtikrinti kaltinamųjų teises. Be to, pasikeitus bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme aplinkybėms, baudžiamojo proceso įstatymas nekliudo išskirti baudžiamąją bylą kaltinamojo atžvilgiu į atskirą bylą.

16. Atsižvelgus į nurodytas aplinkybes, aukštesnysis teismas konstatuoja, kad, neišskirdamas baudžiamųjų bylų dėl P. J. ir K. G. pateiktų kaltinimų, apylinkės teismas nepažeidė BPK reikalavimų ir kaltinamųjų teisių bei teisėtų interesų. Apylinkės teismo 2018-12-17 teisiamojo posėdžio metu priimta protokolinė nutartis yra teisėta ir pagrįsta, naikinti ją skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis BPK 442 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros ir kaltinamojo P. J. gynėjo bei nukentėjusiojo N. J. atstovo advokato O. Š. skundus atmesti ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018-12-17 teisiamojo posėdžio metu priimtą protokolinę nutartį.

Nutartis galutinė ir neskundžiama.