- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-09-20
- Bylos Nr.
- 1N-99/2012
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Regina Gaudutienė, Valdimaras Bavėjanas (pran.), Rūta Mickevičienė
- Kaltinamasis
- M. L., V. G.
- Kategorijos
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Valdimaro Bavėjano (pranešėjo),
teismo posėdyje išnagrinėjo kaltinamosios M. L. gynėjos Redos Kurlavičienės ir kaltinamojo V. G. gynėjo Sauliaus Juzukonio skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2012 m. rugsėjo 7 d. nutarties, kuria baudžiamoji byla išskirta dėl kaltinamosios M. L. ir atidėta iki kaltinamoji pasveiks.
Teisėjų kolegija, susipažinusi su skundų nagrinėjimui pateikta baudžiamosios bylos medžiaga ir išnagrinėjusi skundus,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Vilniaus apygardos teisme nagrinėjama baudžiamoji byla, kurioje V. U. (V. U.) kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 205 str. 1 d., 24 str. 4 d., 220 str. 1 d. ir kt., V. V. - pagal BK 205 str. 1 d., 24 str. 4 d., 220 str. 1 d. ir kt., V. G. - pagal BK 220 str. 1 d., 24 str. 4 d. ir 222 str. 1 d., M. L. - pagal BK 205 str. 1 d., 220 str. 1 d. ir kt., bei juridinis asmuo –A. - pagal BK 205 str. 1 d., 220 str. 1 d. ir 222 str. 1 d.
Ši baudžiamoji byla kartu su kaltinamuoju aktu 2008 m. balandžio 14 d. perduota Vilniaus apygardos teismui, kurio 2008 m. gegužės 29 d. nutartimi perduota nagrinėti teisiamajame posėdyje (156 t. 1 b. l.; 157 t. 12-61 b. l.).
Žemesnės instancijos teismas
Pirmosios instancijos teismo posėdyje, įvykusiame 2012 m. kovo 16 d., su visais proceso dalyviais buvo suderintos sekančių teismo posėdžių datos, tarp jų ir 2012 m. rugsėjo 7 d., 2012 m. rugsėjo 10 d. bei kitomis dienomis (163 t. 84-85 b. l.).
Į teismo posėdį, įvykusį 2012 m. rugsėjo 7 d., neatvyko kaltinamoji M. L..
Vilniaus apygardos teismui 2012 m. rugsėjo 6 d. buvo pateikta nustatytos formos medicininė pažyma, kurioje nurodyta, jog M. L. nuo 2012 m. rugsėjo 6 d. iki 2012 m. rugsėjo 10 d. negali atvykti į teismo posėdžius dėl pažymoje nurodytos ligos (163 t. 189-190 b. l.).
Vilniaus apygardos teismas 2012 m. rugsėjo 7 d. nutartimi baudžiamąją bylą dėl kaltinamosios M. L. išskyrė ir atidėjo iki kaltinamoji pasveiks (163 t. 213 b. l.). Pirmosios instancijos teismas nutartyje konstatavo, jog iš teismui pateiktos medicininės pažymos matyti, kad kaltinamoji dėl savo sveikatos būklės negali dalyvauti teismo posėdžiuose nuo 2012 m. rugsėjo 6 d. iki 2012 m. rugsėjo 10 d. Teisiamajame posėdyje minėtos kaltinamosios gynėja paaiškino, kad jos ginamosios liga gali trukti ilgesnį laiką nei nurodyta pažymoje. Todėl apygardos teismas, įvertinęs bylos apimtį ir jos nagrinėjimo trukmę teisme, bei siekdamas greičiau išnagrinėti bylą, šią baudžiamąją bylą kaltinamosios M. L. atžvilgiu išskyrė ir atidėjo, konstatuodamas, kad tai nepakenks bylos išsamiam išnagrinėjimui.
Kaltinamosios M. L. gynėja skundu prašo panaikinti apygardos teismo 2012 m. rugsėjo 7 d. nutartį, kuria baudžiamoji byla išskirta dėl jos ginamosios ligos ir atidėta iki kaltinamoji pasveiks. Gynėjos nuomone, skundžiama nutartis yra neteisėta ir nepagrįsta, prieštaraujanti baudžiamojo proceso įstatyme nustatytiems pagrindams ir sąlygoms, kuriems esant yra galimas bylos išskyrimas.
Gynėja, vadovaudamasi BPK 234 str. 4 d., 254 str. 1 ir 4 d. nuostatomis bei teismų praktika, suformuota Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyje Nr. 2K-476/2012, nurodo, kad jos ginamosios liga, kuri nėra nei itin sunki, nei trunkanti ilgą laiką, negali būti laikoma kliūtimi, neleidžiančia baigti bylos nagrinėjimo.
Nurodydama datas, kada kaltinamoji dėl sveikatos būklės negali dalyvauti teismo posėdžiuose, teigia, kad šis laikotarpis negali būti laikomas neleidžiančiu baigti bylos nagrinėjimo ar kitaip trukdančiu greitam bylos išnagrinėjimui.
Kartu gynėja mano, kad bylos išskyrimas dėl jos ginamosios, pakenks nagrinėjimo teisme išsamumui ir teisingo sprendimo priėmimui. Šios baudžiamosios bylos kaltinamajame akte nurodyta, kad kaltinamieji inkriminuotas nusikalstamas veikas padarė organizuota grupe. Skundo autorė, vadovaudamasi teismų praktika, kasacinėje nutartyje Nr. 2K-230/2011, teigia, kad išsamiam ir objektyviam M. L. atsakomybės klausimo išsprendimui bei minėtų veikų ištyrimui būtina apklausti visus kaltinamuosius, kurie dar nėra apklausti. Tai reiškia, kad išskirtojoje byloje kaltinamieji turės būti apklausti kaip liudytojai, o kitoje byloje – M. L. taip pat kaip liudytoja. Gynėja teigia, kad tokiu būdu jos ginamoji bus apklausiama procesinėje padėtyje, bloginančioje jos padėtį, nes ji bus priversta duoti parodymus prieš save, o teisės atsisakyti duoti parodymus, kai bus apklausiama kaip liudytoja, ji neturės. Skundo autorės nuomone, ši byla nebus nagrinėjama išsamiai ir aiškinamos visos aplinkybės, turinčios reikšmės tiesai nustatyti.
Skundo autorė teigia, kad, šiuo atveju, baudžiamosios bylos išskyrimas pažeis proceso teisingumo, proporcingumo bei rungimosi principus. Taip pat, visas procesas bus dubliuojamas, nes abejose bylose turės būti apklausti visi liudytojai, specialistai ir kaltinamieji. Gynėjos nuomone, tokiu būdu procesas nebus operatyvus ir bus nukrypta nuo teismų praktikos, suformuotos kasacinėje nutartyje Nr. 2K-302/2012.
Be to, teismas skundžiamos nutarties rezoliucinėje dalyje nepagrįstai nurodė, kad ši nutartis yra neskundžiama. Gynėja, vadovaudamasi BPK 439 str. 2 d., 244 str. 1 d., 246 str., 247 str., 433 str., teigia, kad skundžiama nutartis turi būti laikoma ne nutartimi dėl galimumo nagrinėti bylą, kai neatvyko kaltinamoji, bet nutartimi dėl bylos išskyrimo. Todėl tokia nutartis turi būti skundžiama. Tokios pozicijos yra laikomasi ir teismų praktikoje, suformuotoje Lietuvos apeliacinio teismo nutartyje Nr. 1N-49/2012.
Šalies argumentai
Kaltinamojo V. G. gynėjas skundu prašo panaikinti apygardos teismo 2012 m. rugsėjo 7 d. nutartį. Gynėjo nuomone, teismas nepagrįstai išskyrė bylą dėl kaltinamosios M. L. ligos ir atidėjo ją iki kaltinamoji pasveiks. Taip pat, teismas be pagrindo nurodė, kad ši nutartis yra neskundžiama ir taip nukrypo nuo teismų praktikos, suformuotos Lietuvos apeliacinio teismo nutartyje Nr. 1N-56/2012.
Vadovaudamasis BPK 254 str. 1, 2 d., 234 str. 4 d., gynėjas teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai išskyrė baudžiamąją bylą dėl kaltinamosios M. L. ir atidėjo šią bylą iki kaltinamoji pasveiks. Gynėjas nurodo, kad baudžiamoji byla, iš kurios skundžiama nutartimi išskirta atskira byla dėl kaltinamosios M. L., yra ypatingai didelės apimties ir sudėtinga bei nagrinėjama teisme jau ketveri metai ir joje iki šiol yra neapklausta didelis skaičius liudytojų. Gynėjas nurodo, kad išskyrus bylą dėl minėtos kaltinamosios, visi liudytojai privalės atvykti į didesnį skaičių teismo posėdžių. Dėl šios priežasties, gynėjo nuomone, gali dar labiau užsitęsti bylos nagrinėjimas tiek vienoje, tiek kitoje baudžiamojoje byloje. Pažymėdamas visuomenės didelį susidomėjimą šia byla bei tai, kad artėja senaties terminai, skundo autorius mano, kad šiose bylose gali susidaryti situacija, jog teks skubėti kiek įmanoma greičiau priimti nuosprendžius. Tačiau nagrinėjant baudžiamąsias bylas dėl iš esmės tų pačių veikų, nukentės bylų nagrinėjimo efektyvumas ir išsamumas.
Kartu gynėjas, nurodydamas datas, kada per visą bylos nagrinėjimą pirmosios instancijos teisme laiką dėl kaltinamosios M. L. neatvykimo į teismą buvo atidėti teismo posėdžiai, teigia, kad dėl šios kaltinamosios posėdžiai buvo atidėti vidutiniškai kartą per metus. Gynėjo nuomone, tai nėra intensyvus teismo posėdžių praleidinėjimas ir netrukdo bylą nagrinėti per trumpiausią laiką ir dėl to išskirti bylą dėl minėtos kaltinamosios yra neefektyvu. Be to, byloje nėra duomenų, kad minėtos kaltinamosios gydymasis užtruks itin ilgą laiką. Dėl pastarosios aplinkybės skundžiamoje nutartyje teismas nenurodė jokių argumentų. Gynėjas teigia, kad kilus abejonėms dėl kaltinamosios galėjimo dalyvauti teismo posėdžiuose dėl ligos ar sveikatos būklės, siekiant objektyviai nustatyti tokią aplinkybę, teismas turėjo svarstyti klausimą dėl medicininio tyrimo (ekspertizės) paskyrimo, kad būtų įvertintas kaltinamosios ligos sunkumas, sveikatos būklė ir galimybė dalyvauti teismo posėdžiuose.
Šioje byloje visiems kaltinamiesiems pateikti kaltinimai padarius nusikalstamas veikas organizuota grupe. Skundo autorius mano, kad įrodyti tokios bendrininkavimo formos objektyviuosius ir subjektyviuosius požymius nebus galima išskyrus bylas dėl atskirų kaltinamųjų. Teismas, spręsdamas bylų išskyrimo klausimą, privalėjo įsitikinti, kad toks bylų išskyrimas nepakenks išsamiam ir visapusiškas bylos išnagrinėjimui ir nepažeis kaltinamiesiems įstatymais garantuojamų teisių į gynybą.
Žemesnės instancijos teismas
Taip pat, gynėjas, vadovaudamasis BPK 439, 254, 234 str. nuostatomis, teigia, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamos nutarties rezoliucinėje dalyje nepagrįstai nurodė, jog ši nutartis yra neskundžiama.
Apeliacinės instancijos teismo posėdyje kaltinamosios M. L. gynėja R. Kurlavičienė prašė skundus patenkinti, o prokuroras - šiuos skundus atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Kaltinamosios M. L. gynėjos R. Kurlavičienės ir kaltinamojo V. G. gynėjo S. Juzukonio skundai tenkinami iš dalies.
Aukštesnės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad Vilniaus apygardos teismas 2012 m. rugsėjo 7 d. nutartimi pagrįstai išskyrė baudžiamąją bylą dėl kaltinamosios M. L. ir atidėjo šią bylą iki kaltinamoji pasveiks.
BPK 254 str. 1 d. nustatyta, jog teismas bylos nagrinėjimo teisme metu gali BK 234 str. 4 d. numatytu atveju bylą išskirti į kelias arba kelias bylas sujungti į vieną. Aptariamo straipsnio 2 d. nurodyta, kad kai byloje yra keli kaltinamieji, bylą galima išskirti ir atidėti dėl vienų kaltinamųjų ir nagrinėti toliau dėl kitų kaltinamųjų.
Pagal BPK 234 str. 4 d. nuostatas, byla gali būti išskirta į kelias tais atvejais, jeigu tai padeda greičiau išnagrinėti bylas ir kada tai būtina, jeigu tai neatsiliepia bylos išnagrinėjimo išsamumui ir nešališkumui.
BPK 234 str. 5 d. 1 p. numatyta, kad bylos nagrinėjimas atidedamas, kai kaltinamasis sužalotas arba suserga sunkia liga ir dėl to negali dalyvauti teisiamajame posėdyje, - kol jis pasveiks. Taigi, siekiant užtikrinti proceso greitumą byla segančiojo kaltinamojo gali būti išskirta ir atidėta, o pagrindinė byla nagrinėjama iki galo.
Iš baudžiamosios bylos medžiagos bei Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenų matyti, kad kaltinamoji M. L. dėl ligos neatvyko į teisiamuosius posėdžius, įvykusius 2008 m. spalio 13 d. (158 t. 30, 31-33 b. l.), 2011 m. rugsėjo 19 d. (161 t. 106 b. l.), 2012 m. balandžio 13 d., 2012 m. balandžio 16 d. ir 2012 m. rugsėjo 7 d. (163 t. 191 b. l.).
Aukščiau minėtoje 2012 m. rugsėjo 6 d. medicininėje pažymoje nurodyta, jog M. L. nuo 2012 m. rugsėjo 6 d. iki 2012 m. rugsėjo 10 d. negalėjo atvykti į teismo posėdžius dėl ligos – idiopatinio ūminio pankreatito (163 t. 190 b. l.). Atkreiptinas dėmesys, kad aukščiau minėtame teismo posėdyje buvo numatyta sekančio posėdžio data ir 2012 m. rugsėjo 10 d. Tai reiškia, kad į pastarąjį posėdį kaltinamoji taip pat būtų neatvykusi dėl tos pačios priežasties – dėl ligos.
Teisiamajame posėdyje, įvykusiame 2012 m. rugsėjo 7 d., kaltinamosios M. L. gynėja R.Kurlavičienė teismui paaiškino, kad jos ginamoji gydoma ligoninės stacionare, kad gydantis gydytojas paaiškino, jog liga užtruks mažiausiai savaitę ir jis negali nurodyti iki kada ji (M. L.) sirgs. Gynėja taip pat paaiškino, kad ji negali pasakyti kada baigsis jos ginamosios liga (163 t. 191 b. l.).
Šie duomenys paneigia gynėjos skundo teiginius apie tai, kad ši liga nėra ilgai trunkanti.
Medicinoje sąvokos „sunki liga“ apibūdinimo ir ligos sunkumo nustatymo kriterijų nėra. Sąvokos „sunki liga“ ar „sunki nepagydoma liga“ yra inkorporuotos į Lietuvos Respublikos BK ir BPK. Tai, savo ruožtu, reiškia, kad ligos sunkumo galutinis įvertinimas yra teismo diskrecijoje. Spręsdamas apie ligos sunkumą, teismas turi atsižvelgti į ligos pobūdį, jos diagnozavimo laiką, sirgimo trukmę. Tam, kad įvertinti šias aplinkybes, galimybės išskirti bylą kontekste, ypatingų
medicininių žinių nereikia. Pakanka susipažinti su visiems prieinama medicinine literatūra. Šioje literatūroje ūminis pankreatitas apibūdinamas kaip liga, pasižyminti sunkiai prognozuojama klinikine eiga ir dideliu mirštamumu. Tai staigus kasos uždegimas, kuriam būdinga gretimų audinių uždegiminė reakcija ir kitų organų pažeidimas, galintis sukelti ligonio mirtį. Norint išvengti sunkaus ūminio pankreatito sukeliamų komplikacijų, dėl kurių gali ištikti mirtis, būtina laiku diagnozuoti ir tinkamai gydyti ligą. Medicininės literatūros autoriai rekomenduoja, kad ligoniai, sergantys sunkiu ūminiu pankreatitu, būtų gydomi tretinio lygio ligoninėse, kuriose būtų užtikrinta aktyvi jų stebėsena ir adekvati komplikacijų korekcija (žr. „Lietuvos chirurgija“, 2006 m., 4 tomas, Nr. 2, 154-160 psl.).
Taigi, priešingai nei teigia kaltinamosios M. L. gynėja, aptartos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad minėtai kaltinamajai diagnozuota pakankamai sunki liga, kurios gydymui reikalingas stacionarus gydymas, ką, beje, patvirtino ir pati gynėja pirmosios instancijos teisiamajame posėdyje, ir dėl kurios kaltinamoji negalėjo atvykti ne tik į įvykusius teismo posėdžius, bet ir į numatytą sekantį teismo posėdį, suderintą su kitais proceso dalyviais, t. y. į teismo posėdį, numatytą ir 2012 m. rugsėjo 10 d.
Kolegijos nuomone, šioje byloje susidariusi situacija (kai viena kaltinamoji dėl ligos jau šeštą kartą negali dalyvauti teismo posėdžiuose, kurių datos yra iš anksto suderinamos su visais proceso dalyviais) ne tik trukdo operatyviam bylos nagrinėjimui, bet ir pažeidžia kitų kaltinamųjų teises, kad jų byla per kuo trumpiausią laiką lygybės ir viešumo sąlygomis būtų teisingai išnagrinėta. Baudžiamojo proceso paskirties esmei būdingi proceso greitumo, procesinės lygybės, viešumo, teisingo bylos išnagrinėjimo principai. Greitumo reikalavimas įpareigoja tiek ikiteisminio tyrimo pareigūnus, tiek teismus visus procesinius veiksmus atlikti ir sprendimus priimti kaip įmanoma greičiau. Greitai tiriant bei nagrinėjant bylas patenkinamas visuomenės interesas, kad teisingumas būtų įvykdomas ir teisinė santarvė, kiek įmanoma, būtų atkuriama praėjus kuo mažiau laiko nuo nusikalstamos veikos padarymo.
Šiuo aspektu pažymėtina ir baudžiamosios bylos itin didelė apimtis (šiuo metu bylos medžiagą sudaro jau 163 tomai), proceso dalyvių skaičius (5 kaltinamieji ir jų gynėjai, sąraše liudytojų, kurie turėtų būti apklausti teisiamajame posėdyje, nurodyta, kad tokių asmenų yra 330) bei jos nagrinėjimo teisme laikas (daugiau nei ketveri metai).
Taigi, minėtų aplinkybių visuma neabejotinai patvirtina, kad šioje byloje įstatymu siekiamų tikslų negalima užtikrinti neišskyrus bylos dėl vienos kaltinamosios ir toliau nagrinėjant visą bylą dėl kitų kaltinamųjų.
Tokiu būdu, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad išskyrus baudžiamąją bylą dėl kaltinamosios M. L. ir atidėjus ją iki ši kaltinamoji pasveiks, baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimai nebuvo pažeisti. Aukštesnės instancijos teismas palieka galioti apygardos teismo skundžiamos nutarties dalį dėl bylos išskyrimo dėl kaltinamosios M. L. ir atidėjimo iki ši kaltinamoji pasveiks, nes tokiu būdu siekiama bylą išnagrinėti per kuo trumpesnį laiką ir užkirsti kelią galimam bylos vilkinimui.
Kartu kolegija pažymi ir tai, baudžiamojo proceso įstatymas leidžia teisme sujungti bylas, kuriose keli asmenys kaltinami bendrininkavimu vienoje ar keliose nusikalstamose veikose arba kuriose vienas asmuo kaltinamas kelių nusikalstamų veikų padarymu (BPK 254 str. 1 d.). Tai reiškia, kad kaltinamajai M. L. pasveikus, teismas išskirtą bylą dėl minėtos kaltinamosios galės sujungti su nagrinėjama baudžiamąja byla. Preziumuojant, kad visi proceso dalyviai turi būti suinteresuoti operatyviu bylos išnagrinėjimu, bylas sujungus, tolimesnis įrodymų tyrimas galėtų būti atliekamas vadovaujantis BPK 276 str. nuostatomis.
Be deklaratyvių gynėjų skundų teiginių, byloje nėra duomenų, leidžiančių kolegijai padaryti abejonių nekeliančią išvadą, kad išskyrus bylas bus pakenkta bylos nagrinėjimo teisme išsamumui. Pažymėtina ir tai, kad apygardos teismas, spręsdamas klausimą dėl bylos išskyrimo pagrįstumo ir teisėtumo, byloje surinktų duomenų įrodomosios reikšmės nevertino. Šie klausimai bus sprendžiami tik teisiamajame posėdyje, kur byloje surinkti įrodymai iš esmės bus ištiriami, įvertinami bei išsprendžiami asmens kaltumo ir veikos juridinės kvalifikacijos klausimai. Kaltinamosios gynėja, teigdama, kad bylos išskyrimo atveju, bus pažeisti proceso teisingumo, proporcingumo ir rungimosi principai, neišsamiai ištirtos veikų padarymo organizuota grupe aplinkybės, bei pareikšdama savo nuomonę dėl liudytojų apklausos ir jų bei kaltinamosios M. L. parodymų vertinimo, daro tik perspektyvinio pobūdžio išvadas, kurios šioje proceso stadijoje, gali būti vertinamos tik kaip prielaidos apie tolimesnę bylos nagrinėjimo teisiamajame posėdyje eigą. Šios prielaidos jokiu būdu nesudaro pagrindo išvadai, kad bylos išskyrimas dėl kaltinamosios M. L. ir jos atidėjimas iki ši kaltinamoji pasveiks, kliudys teismui nustatyti bylai reikšmingas aplinkybes ir tinkamai įvertinti byloje surinktus įrodymus.
Pažymėtina ir tai, kad iš M. L. ir kitiems kaltinamiesiems suformuluotų kaltinimų seka, kad paminėtos kaltinamosios vaidmuo bendrininkavus inkriminuotų nusikalstamų veikų padaryme buvo antraeilis ir tiesiogiai nesusijęs su kitais kaltinamaisiais. Todėl darytina išvada, kad bylos išskyrimas M. L. atžvilgiu, nesukliudys teismui ištirti ir įvertinti bendrininkavimo objektyviuosius ir subjektyviuosius požymius.
Be to, aptariamos bylos išskyrimas nekliudys teismui, kaltinamosios tolesnio sirgimo atveju, perskaityti jos parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo teisėjui ar prokurorui. Kaltinamosios pasveikimo atveju, ji galės būti apklausta pagrindinėje baudžiamojoje byloje pagal BPK 277, 279 ir 281 str. numatytas taisykles, nepažeidžiant konstitucinių nuostatų, draudžiančių versti parodymus prieš save (kasacinė nutartis Nr. 2K-469/2006).
Kaltinamosios M. L. gynėjos skunde nurodytos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys Nr. 2K-476/2011, 2K-230/2011 ir Nr. 2K-302/2012, nėra žemesnių instancijų teismus saistantis precedentas, nes nagrinėjamos ir paminėtų bylų, kurias išnagrinėjo Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, faktinės aplinkybės (ratio decidendi) nesutampa.
Tačiau kolegija sutinka su abiejų gynėjų skunduose išdėstytais argumentais dėl skundžiamoje nutartyje netinkamo BPK 439 str. 2 d. nuostatų taikymo ir plačiau šių teiginių dar kartą nebeanalizuoja. Aukštesnės instancijos teismo kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nutarties rezoliucinėje dalyje nepagrįstai nurodė, kad ši nutartis yra neskundžiama. Todėl paminėta apeliacine tvarka revizuojamos nutarties rezoliucinė dalis keistina.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2012 m. rugsėjo 7 d. nutartį pakeisti.
Panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2012 m. rugsėjo 7 d. nutarties dalį, kurioje nurodyta, kad ši nutartis yra neskundžiama. Kitos nutarties dalies nekeisti.
Nutartis yra galutinė ir neskundžiama.