- Teismas
- Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2006-09-19
- Bylos Nr.
- 2K-469/2006
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Rezultatas
- Skundas atmestas.
- Teisėjai
- Viktoras Aidukas (pirm.), Rimantas Baumilas, Jonas Prapiestis (pran.)
- Nukentėjusysis
- P. B., A. D.
- Nuteistasis
- Ž. D., R. G., N. A., P. G., G. B., N. Š., Š. Š.
- Kategorijos
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko teisėjo Viktoro Aiduko, teisėjo Rimanto Baumilo ir pranešėjo teisėjo Jono Prapiesčio,
gynėjai advokatei B. Strimaitytei, ginančiai įtariamąjį Ž. D., taip pat teismo šaukimais į teismo posėdį šauktus, tačiau neatvykusius, įtariamuosius N. A., P. G.,
teismo posėdyje kasacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nukentėjusiųjų P. B. ir A. D. kasacinius skundus dėl Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. gruodžio 22 d. nutarties, kuria, iš dalies patenkinus nuteistųjų Ž. D., R. G., N. A., P. G., G. B., N. Š., Š. Š. apeliacinius skundus, Radviliškio rajono apylinkės teismo 2005 m. liepos 20 d. nuosprendžio dalis dėl Ž. D., R. G., N. A., P. G., G. B., N. Š., Š. Š. panaikinta ir byla perduota prokurorui.
Radviliškio rajono apylinkės teismo 2005 m. liepos 20 d. nuosprendžiu buvo pripažinti kaltais ir nuteisti:
Žemesnės instancijos teismas
Ž. D. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 178 straipsnio 2 dalį už A. D. automobilio vagystę laisvės atėmimu dvejiems metams vienam mėnesiui, pagal BK 178 straipsnio 2 dalį už L. N. automobilio vagystę laisvės atėmimu dvejiems metams, pagal BK 178 straipsnio 2 dalį už P. B. automobilio vagystę laisvės atėmimu dvejiems metams, pagal BK 178 straipsnio 2 dalį už UAB „Termoizola“ automobilio vagystę laisvės atėmimu dvejiems metams šešiems mėnesiams, pagal BK 178 straipsnio 2 dalį už A. B. automobilio vagystę laisvės atėmimu dvejiems metams keturiems mėnesiams, pagal BK 187 straipsnio 3 dalį už A. B. automobilio sugadinimą areštu trisdešimčiai parų, pagal BK 181 straipsnio 1 dalį už A. B. turto prievartavimą laisvės atėmimu dvejiems metams aštuoniems mėnesiams, pagal BK 178 straipsnio 2 dalį už Z. M. automobilio vagystę laisvės atėmimu trejiems metams, pagal BK 187 straipsnio 3 dalį už Z. M. automobilio sugadinimą areštu trisdešimčiai parų. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2, 4 dalimis, 5 dalies 1 punktu, 65 straipsnio 1 dalies 1 punktu, bausmes iš dalies sudėjus ir apėmus (už A. B. bei Z. M. automobilių vagystę ir sugadinimą), galutinė subendrinta bausmė Ž. D. paskirta laisvės atėmimas ketveriems metams aštuoniems mėnesiams;
R. G. pagal BK 178 straipsnio 2 dalį už A. D. automobilio vagystę laisvės atėmimu dvejiems metams vienam mėnesiui, pagal BK 178 straipsnio 2 dalį už L. N. automobilio vagystę laisvės atėmimu dvejiems metams trims mėnesiams, pagal BK 178 straipsnio 2 dalį už P. B. automobilio vagystę laisvės atėmimu dvejiems metams, pagal BK 178 straipsnio 2 dalį už UAB „Termoizola“ automobilio vagystę laisvės atėmimu dvejiems metams šešiems mėnesiams, pagal BK 178 straipsnio 2 dalį už A. B. automobilio vagystę laisvės atėmimu dvejiems metams keturiems mėnesiams, pagal BK 187 straipsnio 3 dalį už A. B. automobilio sugadinimą areštu trisdešimčiai parų, pagal BK 181 straipsnio 1 dalį už A. B. turto prievartavimą laisvės atėmimu dvejiems metams septyniems mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2, 4 dalimis, 5 dalies 1 punktu, 65 straipsnio 1 dalies 1 punktu, bausmes iš dalies sudėjus ir apėmus (už A. B. automobilio vagystę ir sugadinimą), galutinė subendrinta bausmė R. G. paskirta laisvės atėmimas ketveriems metams septyniems mėnesiams;
N. A., perkvalifikavus jo nusikalstamą veiką iš BK 24 straipsnio 6 dalies, 178 straipsnio 2 dalies, pagal BK 189 straipsnio 1 dalį už nusikalstamu būdu gautų A. D. ir P. B. automobilių įgijimą bei realizavimą laisvės atėmimu po vienerius metus. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, šias bausmes iš dalies sudėjus, galutinė subendrinta bausmė N. A. paskirta laisvės atėmimas vieneriems metams šešiems mėnesiams. Į N. A. bausmės laiką įskaitytas jo sulaikymo laikas nuo 2004 m. vasario 17 d. iki 2004 m. vasario 18 d.;
P. G. pagal BK 178 straipsnio 2 dalį už G. P. automobilio vagystę laisvės atėmimu dvejiems metams dviem mėnesiams. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, prie šios bausmės pridėjus Šiaulių miesto apylinkės teismo 2002 m. spalio 18 d. nuosprendžiu P. G. paskirtos ir neatliktos bausmės dalį – keturis mėnesius, galutinė subendrinta bausmė jam paskirta laisvės atėmimas dvejiems metams šešiems mėnesiams;
G. B. ir N. Š. pagal BK pagal BK 178 straipsnio 2 dalį už A. B. automobilio vagystę laisvės atėmimu po dvejus metus, pagal BK 187 straipsnio 3 dalį už A. B. automobilio sugadinimą areštu po dvidešimt parų. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, šias bausmes subendrinus, G. B. ir N. Š. galutinės subendrintos bausmės paskirtos laisvės atėmimas po dvejus metus. Pritaikius BK 75 straipsnio 1 dalies, 2 dalies 1, 7 punktus, N. Š. paskirtos bausmės vykdymas atidėtas dvejiems metams įpareigojant jį per šešis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti nusikalstama veika padarytą žalą ir be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms. Į G. B. bausmės laiką įskaitytas jo sulaikymo laikas nuo 2004 m. rugsėjo 13 d. iki 2004 m. rugsėjo 15 d., o į N. Š. bausmės laiką – jo sulaikymo ir suėmimo laikas nuo 2004 m. lapkričio 12 d. iki 2004 m. lapkričio 26 d.;
Š. Š. pagal BK 178 straipsnio 2 dalį už Z. M. automobilio vagystę laisvės atėmimu dvejiems metams šešiems mėnesiams, pagal BK 187 straipsnio 1 dalį už Z. M. automobilio sugadinimą areštu dvidešimčiai parų, pagal BK 178 straipsnio 2 dalį už G. P. automobilio vagystę laisvės atėmimu dvejiems metams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2, 4 dalimis, bausmes apėmus (už Z. M. automobilio vagystę ir sugadinimą) ir iš dalies sudėjus, subendrinta bausmė Š. Š. paskirta laisvės atėmimas trims metams. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, prie šios bausmės iš dalies pridėjus Šiaulių miesto apylinkės teismo 2003 m. spalio 14 d. nuosprendžiu Š. Š. paskirtos bausmės dalį – šešis mėnesius, galutinė subendrinta bausmė jam paskirta laisvės atėmimas trejiems metams šešiems mėnesiams. Į Š. Š. bausmės laiką įskaitytas jo sulaikymo ir suėmimo laikas nuo 2004 m. rugpjūčio 3 d. iki 2004 m. rugsėjo 3 d.
Pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu nuteisti ir Ž. T. bei V. K., tačiau ši nuosprendžio dalis nei apeliacine, nei kasacine tvarka neapskųsta.
Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešėjo pranešimą, prokurorės, prašiusios kasacinius skundus tenkinti, įtariamųjų R. G., G. B., Š. Š., įtariamųjų Ž. D., P. G., N. A. gynėjos, prašiusių kasacinius skundus atmesti, paaiškinimų,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
1. Radviliškio rajono apylinkės teismo 2005 m. liepos 20 d. nuosprendžiu:
Ž. D. ir R. G. buvo nuteisti pagal BK 178 straipsnio 2 dalį už tai, kad, veikdami bendrininkų grupe kartu su padėjėju, kuriam paskelbta paieška, suteikusiu transporto priemonę, 2003 m. spalio 18 d. naktį, tiksliai nenustatytą valandą, iš (duomenys neskelbtini) namo kiemo pagrobė A. D. automobilį „VW Passat“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) su jame buvusiais daiktais ir taip padarė A. D. 5120 Lt turtinę žalą, pagal BK 178 straipsnio 2 dalį – už tai, kad, veikdami bendrininkų grupe kartu su padėjėju, kuriam paskelbta paieška, suteikusiu transporto priemonę, 2003 m. lapkričio 21 d. naktį, tiksliai nenustatytą valandą, iš (duomenys neskelbtini) namo kiemo pagrobė L. N. automobilį „Audi 80“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) su jame buvusiais daiktais ir taip padarė L. N. 4180 Lt turtinę žalą, pagal BK 178 straipsnio 2 dalį – už tai, kad, veikdami bendrininkų grupe kartu su padėjėju, kuriam paskelbta paieška, suteikusiu automobilį, 2003 m. lapkričio 23 d. naktį, tiksliai nenustatytą valandą, iš (duomenys neskelbtini) namo kiemo pagrobė UAB „Termoizola“ 10 113,07 Lt vertės automobilį „VW Transporter“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), pagal BK 178 straipsnio 2 dalį – už tai, kad, veikdami bendrininkų grupe kartu su padėjėju, kuriam paskelbta paieška, 2003 m. lapkričio 25 d. naktį, tiksliai nenustatytą valandą, (duomenys neskelbtini) iš gyvenamojo namo kiemo pagrobė P. B. 5000 Lt vertės automobilį „Audi 100“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), pagal BK 181 straipsnio 1 dalį – už tai, kad, būdami iš anksto susitarę ir veikdami bendrininkų grupe su asmeniu, kuriam paskelbta paieška, bei ikiteisminio tyrimo nenustatytu asmeniu, neturėdami teisėto pagrindo, prievartavo svetimą turtą, t. y. 2004 m. vasario 9 d. (duomenys neskelbtini), prie prekybos centro IKI vertė A. B. perduoti jiems savo turtą – 4140 Lt – už pagrobtą A. B. automobilį „Mazda 626“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini));
Ž. D., R. G., G. B., N. Š. buvo nuteisti pagal BK 178 straipsnio 2 dalį už tai, kad, padedant asmeniui, kuriam paskelbta paieška, suteikusiam transporto priemonę ir (duomenys neskelbtini) namų kieme, saugojusiam kitus nusikaltimo bendrininkus, 2004 m vasario 8 d., tiksliai nenustatytą valandą, (duomenys neskelbtini), iš garažo pagrobė A. B. 9600 Lt vertės automobilį „Mazda 626“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) ir garaže buvusį 390 Lt vertės turtą; pagal BK 187 straipsnio 3 dalį – už tai, kad, veikdami bendrininkų grupe, kartu su padėjėju , kuriam paskelbta paieška, 2004 m. vasario 8 d. naktį, tiksliai nenustatytą valandą, (duomenys neskelbtini), iš garažo grobdami A. B. automobilį „Mazda 626“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), tyčia sugadino šio automobilio užvedimo spynelę bei dviejų durelių spyneles;
Ž. D. ir Š. Š. buvo nuteisti pagal BK 178 straipsnio 2 dalį už tai, kad, veikdami bendrininkų grupe kartu su asmeniu, kuriam paskelbta paieška, 2004 m. liepos 20 d., apie 1.00 val., iš (duomenys neskelbtini) namo kiemo pagrobė Z. M. 15 000 Lt vertės automobilį BMW 316 (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), pagal BK 187 straipsnio 1 dalį – už tai, kad, veikdami kartu su asmeniu, kuriam paskelbta paieška, 2004 m. liepos 20 d., apie 1.00 val., iš (duomenys neskelbtini) namo kiemo pagrobdami Z. M. automobilį BMW 316 (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), tyčia sugadino šio automobilio užvedimo bei durelių spyneles, priekines groteles, plastmasinę juostą, variklio dangtį, priekinį sparną, priekinį rėmą, juostą po žibintais;
N. A. buvo nuteistas pagal BK 189 straipsnio 1 dalį už tai, kad 2004 metų pradžioje, tiksliai nenustatytą dieną ir valandą, žinodamas, jog automobilis „VW Passat“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) yra gautas nusikalstamu būdu, šį automobilį įgijo iš asmens, kuriam paskelbta paieška, o 2004 m. sausio 20 d., tiksliai nenustatytą valandą, kelyje Kelmė–Šiauliai Ž. T. bei V. K., žinodami, kad šis automobilis gautas nusikalstamu būdu, veikdami bendrininkų grupe, iš N. A. jį įgijo už 1200 Lt, pagal BK 189 straipsnio 1 dalį – už tai, kad, žinodamas, jog automobilis „Audi 100“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) yra gautas nusikalstamu būdu, šį automobilį įgijo iš asmens, kuriam paskelbta paieška, o 2004 metų pradžioje, tiksliai nenustatytą dieną ir valandą, (duomenys neskelbtini), Ž. T. bei V. K., žinodami, kad šis automobilis gautas nusikalstamu būdu, iš N. A. jį įgijo už 1100 Lt;
Š. Š. ir P. G. buvo nuteisti pagal BK 178 straipsnio 2 dalį už tai, kad, veikdami bendrininkų grupe, 2004 m. gegužės 19 d., naktį, tiksliai nenustatytą valandą, iš (duomenys neskelbtini) namo kiemo pagrobė G. P. 22 800 Lt vertės automobilį „Ford Tranzit“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)).
2. Šiaulių apygardos teismas, nagrinėjęs bylą apeliacine tvarka, atliko įrodymų tyrimą ir kaip liudytoją apklausė T. L., kuris parodė pavogęs G. P. automobilį „Ford Tranzit“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) ir naudojęsis mobilaus ryšio telefono kortele Nr. (duomenys neskelbtini), kurią P. G. grąžino 2004 metų birželio mėnesio pabaigoje, t. y. prisipažino padaręs Š. Š. ir P. G. inkriminuotą nusikaltimą. Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis šiais T. L. parodymais, nutartyje nurodė, kad kaltinamajame akte neteisingai nurodyti G. P. automobilio „Ford Tranzit“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) vagystę įvykdę asmenys bei duomenys apie įvykio metu P. G. naudotą telefono abonento numerį.
Be to, apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad kaltinamajame akte išdėstyti duomenys nesutampa su ikiteisminio tyrimo metu užfiksuotais duomenimis, nes kaltinamajame akte, grindžiant Ž. D., R. G., N. A., P. G., G. B., N. Š., Š. Š. kaltę dėl A. D., UAB „Termoizola“, P. B., L. N., A. B. automobilių vagysčių, išdėstyti tik vieni T. B. parodymai, nors jis ikiteisminio tyrimo metu buvo apklaustas kelis kartus, atliktas parodymų patikrinimas vietoje ir tarp šių jo parodymų yra prieštaravimų apie esmines įvykių aplinkybes.
Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgęs į minėtas aplinkybes, nutartyje konstatavo, kad ikiteisminio tyrimo metu surašytas kaltinamasis aktas iš esmės neatitinka Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 219 straipsnio reikalavimų ir šio pažeidimo negalima ištaisyti teisme, nes T. B. pasislėpė dar ikiteisminio tyrimo metu (paieška jam paskelbta 2005 m. kovo 18 d.), o patikrinti T. L. parodymų, neatlikus ikiteisminio tyrimo, teismas neturi galimybės, ir, panaikinęs nuosprendžio dalį dėl Ž. D., R. G., N. A., P. G., G. B., N. Š., Š. Š., baudžiamąją bylą grąžino prokurorui.
Kartu apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad apeliacinių skundų argumentų apie nuteistųjų kaltę dėl jiems inkriminuotų veikų kolegija neanalizuoja ir nedaro dėl jų jokių išvadų, kadangi, apeliacinės instancijos teismo nuomone, vien jau dėl nurodytų baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų nuosprendis tampa neteisėtas.
3. Kasaciniais skundais nukentėjusieji P. B. ir A. D. prašo panaikinti apeliacinės instancijos teismo nutartį ir baudžiamąją bylą grąžinti iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.
Šalies argumentai
Kasatoriai nurodo, kad Šiaulių apygardos teismas, nagrinėdamas bylą apeliacine tvarka, buvo šališkas ir neištyrė visų įrodymų. Kasatorių nuomone, apeliacinės instancijos teismas, prieš priimdamas sprendimą, iš Radviliškio rajono policijos komisariato turėjo išsireikalauti surinktą medžiagą dėl T. L. prisipažinimo padarius Š. Š. ir P. G. inkriminuotą nusikaltimą, o ne patikėti, nuteisto asmens (T. L.), kuriam teisinės pasekmės jau nepasikeis, parodymais, duotais apeliacinės instancijos teisme. Kasatoriai taip pat teigia, kad apeliacinės instancijos teismas, nepaisydamas BPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatų, draudžiančių kaip liudytoją apklausti asmenį, galintį duoti parodymus apie savo paties padarytą nusikalstamą veiką, T. L., kaip liudytoją, apklausė apie jo paties padarytą nusikalstamą veiką. Kartu kasatoriai atkreipia dėmesį ir į tai, kad T. L. prisipažino kartu su vienu iš nuteistųjų buvęs laisvės atėmimo vietoje, todėl neatmetama galimybė, jog jis galėjo būti paprašytas prisiimti sau kitų padarytus nusikaltimus.
Motyvuojamoji dalis
4. Nukentėjusiųjų P. B. ir A. D. kasaciniai skundai atmestini.
Iš bylos medžiagos matyti, kad apeliacinės instancijos teismo posėdyje liudytojui T. L. pateikus savo parodymus, jog jis pavogė G. P. automobilį „Ford Transit“ ir dėl to jis ne vieną kartą buvo apklaustas Radviliškio rajono policijos pareigūnų, jo parodymai buvo patikrinti įvykio vietoje bei nurodžius ir kitas svarbias bylos medžiagoje nenurodytas aplinkybes, kilo rimtų abejonių, kad kaltinamajame akte dėl minėto automobilio vagystės pareikštas kaltinimas Š. Š. bei P. G. gali būti nepagrįstas. Prokurorė apeliacinės instancijos teismo 2005 m. gruodžio 22 d. posėdyje bei teismas tos pačios dienos nutartyje konstatavo, kad minėti liudytojo T. L. parodymai, kurie kaltinamajame akte iš viso neminimi, iš esmės sutampa su kai kuriais kitais byloje esančiais įrodymais: nukentėjusiojo G. P., liudytojo K. P. parodymais, įvykio vietos apžiūros protokolais.
Vadinasi, yra rimtos teisinės prielaidos tvirtinti, kad kaltinamajame akte neteisingai nurodyta nusikalstama veika bei asmenys, įtariami padarę šią nusikalstamą veiką, ir todėl pažeisti BPK 219 straipsnio 1 dalies 2, 3 punktų reikalavimai.
Kasatorių nuomone, apeliacinės instancijos teismas neturėjo teisės apklausti T. L., kaip liudytojo, nes jis teisme davė parodymus apie savo paties padarytą nusikalstamą veiką. Vadinasi, teismas, apklausdamas T. L., pasak kasatorių, pažeidė BPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktą.
Liudytojas T. L. į apeliacinės instancijos teismo posėdį buvo pakviestas ne teismo iniciatyva, bet nuteistųjų asmenų prašymu. Šiam nuteistųjų prašymui teismo posėdyje pritarė ir prokurorė. T. L. parodymų turinys iš anksto teismui nebuvo žinomas, nes, kaip minėta, duomenų apie T. L. ir jo parodymus kaltinamajame akte nėra. T. L., pasak prokurorės, nuteistas kitoje byloje dėl automobilių vagystės. Jis gera valia sutiko duoti parodymus Ž. D., N. A., P. G., Š. Š. ir kitų baudžiamojoje byloje. Todėl T. L. šios bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teismo posėdyje galėjo būti apklausiamas tik kaip liudytojas. Kita vertus, to neatlikęs apeliacinės instancijos teismas nebūtų sudaręs galimybių kaltinamiesiems realizuoti savo procesinių teisių apeliacinės instancijos teismo posėdyje. Vadinasi, apeliacinės instancijos teismas, apklausdamas T. L. nagrinėjamoje byloje, nepažeidė konstitucinių nuostatų, kad draudžiama versti duoti parodymus prieš save, savo šeimos narius ar artimus giminaičius (Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau – ir Konstitucija) 31 straipsnio 3 dalis). Taigi, kolegijos nuomone, šioje byloje nepažeistos ir BPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punkto normos, sukonkretinančios minėtas Konstitucijos nuostatas.
5. Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis bylos medžiaga, taip pat tvirtina, kad visų apeliantų kaltė iš esmės grindžiama T. B. parodymais. Iš bylos medžiagos matyti, kad T. B. ikiteisminio tyrimo metu buvo apklaustas ne kartą, jo parodymai patikrinti įvykio vietoje. Skirtingų apklausų metu T. B. skirtingai apibūdino tas pačias esmines faktines bylos aplinkybes. Kaltinamajame akte, apeliacinės instancijos teismo tvirtinimu, nurodyti tik vieni T. B. parodymai, kaltinantys nuteistuosius, nors šiame akte nurodomi visų T. B. apklausų protokolai. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, tokia situacija vertintina kaip kaltinamajame akte išdėstytų duomenų neatitikimas (prieštaravimas) duomenims, užfiksuotiems ikiteisminio tyrimo metu. Teismo posėdyje pašalinti šių neatitikimų buvo neįmanoma, nes T. B. į teismo posėdį negalėjo būti pakviestas, kadangi jis slapstėsi nuo teisėsaugos institucijų ir buvo paskelbta jo paieška. Todėl apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad šios baudžiamosios bylos kaltinamajame akte nenurodyti arba neteisingai nurodyti pagrindiniai duomenys, kuriais grindžiamas kaltinimas nuteistiesiems Ž. D., R. G., N. A., P. G., G. B., N. Š., Š. Š. Tai irgi vertintina kaip BPK 219 straipsnio 1 dalies 3 punkto reikalavimų pažeidimas. Beje, dėl šių apeliacinės instancijos teismo išvadų kasatoriai nekelia abejonių.
Taigi apeliacinės instancijos teismo pateikti argumentai yra pagrindas tvirtinti, kad kaltinamasis aktas nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje neatitinka BPK 219 straipsnio reikalavimų, nes jame bylai svarbios aplinkybės, lemiančios nusikalstamos veikos, inkriminuojamos nuteistiesiems, sudėties konstatavimą, arba nenustatytos arba nurodytos neteisingai, taip pat nenurodyti arba neteisingai nurodyti pagrindiniai duomenys, kuriais grindžiamas kaltinimas nuteistiesiems Ž. D., R. G., N. A., P. G., G. B., N. Š., Š. Š. Taip pat pagrįstas apeliacinės instancijos teismo tvirtinimas, kad minėtų BPK 219 straipsnio reikalavimų pažeidimų negalima ištaisyti teisme ir tai nesudaro galimybių teisingai išspręsti bylą.
6. Apeliacinės instancijos teismas sprendimą panaikinti pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalį dėl nuteistųjų Ž. D., R. G., N. A., P. G., G. B., N. Š., Š. Š. ir bylą perduoti prokurorui nagrinėjamoje byloje priėmė atsižvelgęs ir į analogišką prokurorės prašymą, pareikštą teismo posėdžio metu po liudytojo T. L. parodymų, kaip minėta, iš esmės neigiančių kaltinimo Š. Š. bei P. G. pagrįstumą.
Pagal baudžiamojo proceso įstatymą kaltinamajame akte išreiškiama prokuroro pozicija bylos procese. Kita vertus, BPK 219 straipsnyje nustatyti reikalavimai kaltinamajam aktui, kartu yra ir įpareigojimas prokurorui tuos reikalavimus įvykdyti. Todėl apeliacinės instancijos teismo sprendimas nagrinėjamojoje byloje perduoti bylą prokurorui kyla ir iš protingumo, teisingumo, sąžiningumo, onus probandi bei kitų bendrųjų teisės principų, reikalaujančių, kad prokuroro šioje byloje padarytos klaidos būtų taisomos paties prokuroro.
7. Pažymėtina, kad apeliacinio proceso, kaip vieningo baudžiamojo proceso dalies, paskirtis neapsiriboja vien tik pirmosios instancijos teismo priimtų sprendimų patikrinimu. BPK 1 straipsnio 1 dalyje taip pat nustatyta, kad baudžiamasis procesas turi užtikrinti išsamų nusikalstamų veikų atskleidimą ir teisingą nusikalstamas veikas padariusių asmenų nubaudimą.
8. Nagrinėjamos bylos kontekste pabrėžtina ir tai, kad pagal Konstituciją, baudžiamojo proceso įstatymą prokuroras yra atsakingas už baudžiamojo proceso ikiteisminį tarpsnį. Teismui turėtų būti perduota tik tinkamai parengta byla (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1999 m. vasario 5 d. nutarimas). Iš Konstitucijos kylanti teismo priedermė nustatyti objektyvią tiesą ir teisingai išspręsti bylą suponuoja tai, kad jeigu teismas mano, jog neatlikus ikiteisminio tyrimo ar tam tikrų proceso veiksmų, kurių neįmanoma atlikti teisme, jis negalės teisingai išnagrinėti baudžiamosios bylos ir priimti teisingo sprendimo (pavyzdžiui, dėl to, kad teismo turima informacija yra nepakankama, prieštaringa ir pan.), teismas turi turėti įgaliojimus nuspręsti, kad toje byloje turi būti atliktas ikiteisminis tyrimas ar atskiri proceso veiksmai ir duoti tam tikri pavedimai atitinkamiems subjektams. Tokie teismo pavedimai yra privalomi visiems asmenims (pareigūnams, institucijoms), kuriems jie adresuoti. Taigi pagal Konstituciją tik pats teismas sprendžia, kaip reikėtų nagrinėti konkrečią baudžiamąją bylą. Teismas yra savarankiškas per visą baudžiamąjį procesą nagrinėdamas baudžiamąją bylą (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2005 m. sausio 16 d. nutarimas). Vadinasi, apeliacinės instancijos teismo sprendimas šioje baudžiamojoje byloje pagrįstas bei teisėtas ir konstitucinės jurisprudencijos kontekste.
9. Taigi, kolegijos nuomone, apeliacinės instancijos teismas pagrįstai pritaikė BPK 326 straipsnio 1 dalies 5 punktą. Nagrinėjant bylą teismo posėdyje ir priimant šį sprendimą apeliacinės instancijos teismas baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimų nepažeidė.
Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytus argumentus ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Nukentėjusiųjų P. B. ir A. D. kasacinius skundus atmesti.