Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Marijus Kursevičius susipažino su baudžiamąja byla Nr. 1-3405-957/2018, kurioje P. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), nevedęs, neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 138 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Vilniaus miesto apylinkės teisme gauta baudžiamoji bylą Nr. 1-3405-957/2018, kurioje P. J. kaltinamas pagal BK 138 straipsnio 1 dalį tuo, kad 2018 m. kovo 2 d. apie 20.40. val., būdamas ties pastatu, esančiu adresu Šv. Mykolo g. 12, Vilniuje, žodinio konflikto metu nukentėjusiajam K. G. rankos kumščiu sudavė vieną smūgį į veidą, tuo jam padarydamas nosies nugarėlės odos nubrozdinimą, dešinės akies vokų, nosies nugarėlės poodines kraujosruvas, nosikaulių lūžį su kraujo patekimu į kairės akies vokų minkštuosius audinius, tokiu būdu K. G. nesunkiai sutrikdė sveikatą.

Be to, iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų matyti, kad Vilniaus miesto apylinkės teisme gauta ir baudžiamoji byla Nr. 1-3391-716/2018, kurioje K. G. kaltinamas pagal BK 284 straipsnį tuo, kad 2018 m. kovo 2 d., apie 20.30 val. viešoje vietoje – adresu (duomenys neskelbtini), dėl menkavertės dingsties, aiškindamasis santykius dėl užstatyto pravažiavimo, įžūliu elgesiu demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams, vartodamas necenzūrinius žodžius, priėjęs prie automobilio VW Passat (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), atidaręs vairuotojo dureles, dėl chuliganiškų paskatų tyčia sudavė kumščiu ne mažiau kaip du smūgius į įvairias kūno vietas vairuotojo vietoje sėdinčiam N. J., tempė jį iš automobilio, taip nukentėjusiajam N. J. sukeldamas fizinį skausmą ir taip sutrikdydamas visuomenės rimtį.

Baudžiamosios bylos sujungtinos.

Kasacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad vieno ir to paties įvykio, kilusio dėl dviejų asmenų galimai susijusių veikų, aplinkybes nustatinėjant skirtinguose procesuose, suteikiant šiems asmenims vienam kito atžvilgiu skirtingą procesinį statusą, paprastai tampa sudėtingas ir apsunkintas tikrųjų bylos aplinkybių nustatymas. Tokiais atvejais ikiteisminis tyrimas dėl vieno įvykio turėtų prasidėti ir vykti vienoje byloje (kasacinio teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-62-489/2015). Priešingi atvejai gali sudaryti pagrindą išvadai, kad bylose surašyti kaltinamieji aktai neatitinka Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 219 straipsnio reikalavimų ir tai trukdo nagrinėti bylą teisme, kartu sudaro pagrindą bylą gražinti prokurorui (kasacinio teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-222-697/2015).

Susipažinus su pirmiau nurodytose baudžiamosiose bylose Nr. 1-3405-957/2018 ir Nr. 1-3391-716/2018 surašytais kaltinamaisiais aktais matyti, kad pirmojoje byloje P. J. kaltinamas pagal BK 138 straipsnio 1 dalį, o antrojoje byloje K. G. kaltinamas pagal BK 284 straipsnį dėl veikų, kurias jis galimai padarė vieno ir to paties įvykio metu bei šiuose įvykiuose tiesiogiai dalyvavo. Kaltinamasis K. G. byloje Nr. 1-3391-716/2018 yra kaltinamasis, o byloje Nr. 1-3405-957/2018 nukentėjusysis, tuo tarpu P. J. byloje Nr. 1-3405-957/2018 yra kaltinamasis, o byloje Nr. 1-3391-716/2018 liudytojas. Teismo vertinimu, bylų išskyrimas šiuo atveju apsunkina jų nagrinėjimą bei galimybę nustatyti tikrąsias kilusio įvykio aplinkybes. Tokia situacija susidaro tiek dėl faktinių ir persipynusių įvykio aplinkybių, tiek dėl kaltinamojo P. J. gynybinės pozicijos baudžiamojoje byloje Nr. 1-3405-957/2018, kurioje jis ikiteisminio tyrimo metu tvirtino, kad veikė būtinosios ginties sąlygomis, o gynėsi būtent nuo K. G. veikos, dėl kurios pastarasis kaltinamas baudžiamojoje byloje Nr. 1-3391-716/2018. Esant tokiai situacijai, bylą Nr. 1-3405-957/2018 nagrinėsiantis teismas iš esmės turėtų spręsti ir klausimą, ar K. G. padarė kokią nors pavojingą, realią ir akivaizdžią veiką, nuo kurios P. J. buvo pagrindas gintis, ar tokios veikos nepadarė. Kitaip tariant, turėtų nagrinėti K. G. galimai padarytos nusikalstamos veikos aplinkybes, nors tai yra baudžiamosios bylos Nr. 1-3391-716/2018 nagrinėjimo dalykas. Teismo vertinimu, dalį iš to paties įvykio išplaukusių aplinkybių nagrinėjant atskirai skirtingose baudžiamosiose bylose yra neįmanoma objektyviai nustatyti tikrųjų įvykio aplinkybių, kyla rizika, kad tos pačios faktinės aplinkybės bus skirtingai įvertintos, atitinkamai tai reiškia, kad atskirai surašytas kaltinamasis aktas nesudaro prielaidų vykdyti teisingumą, t. y. trukdo nagrinėti bylą. Teismas pažymi, kad įstatymas numato, jog byla gali būti išskirta tais atvejais, kai tai padeda greičiau išnagrinėti išskirtas bylas (BPK 234 straipsnio 5 dalis), tačiau bylų išskyrimas neturi trukdyti išsamiai išnagrinėti bylą ir nustatyti joje tiesą. Išskiriant vieno įvykio aplinkybes į atskiras bylas, kaip faktiškai atsitiko šios bylos tyrimo metu, nustatomos siauresnės nagrinėjimo teisme ribos, o tai trukdo išsamiam konflikto priežasčių, padarytų nusikalstamų veiksmų iniciatyvai, jų dinamikai atskleisti, be to, bylose nustatytos aplinkybės bei jų vertinimas dėl siauresnių nagrinėjimo ribų gali lemti prieštaringas išvadas dėl reikšmingų bylų faktų nustatymo.

Motyvuojamoji dalis

Teismas pažymi, kad pirmiau išdėstytos aplinkybės sudaro pagrindą spręsti, kad baudžiamojoje byloje Nr. 1-3405-957/2018 surašytas kaltinamasis aktas neatitinka BPK 219 straipsnio reikalavimų ir tai trukdo bylą nagrinėti teisme. Vis tik, šiuo atveju nustačius, kad Vilniaus miesto apylinkės teisme su kaltinamuoju aktu gauta dėl to paties įvykio, kitam su šiuo įvykiu tiesiogiai susijusiam asmeniui K. G. pradėta baudžiamoji byla Nr. 1-3391-716/2018, manytina, kad pirmiau minėtas kaltinamojo akto trūkumas gali būti ištaisytas vadovaujantis BPK 232 straipsnio 4 punktu šias bylas sujungus. Sujungus bylas, vadovaujantis Vilniaus miesto apylinkės teismo pirmininko 2018 m. balandžio 11 d. įsakymu Nr. V-139 patvirtinto „Gaunamų dokumentų, baudžiamųjų, civilinių ir administracinių nusižengimų bylų valdymo ir priskyrimo teisėjams Vilniaus miesto apylinkės teisme tvarkos aprašo“ 80 punktu, paliktinas pirmiau teisme užregistruotos bylos numeris, t. y. Nr. 1-3391-716/2018.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 232 straipsnio 4 punktu,

nutaria:

Sujungti baudžiamąsias bylas Nr. 1-3391-716/2018 ir 1-3405-957/2018, paliekant sujungtai bylai numerį 1-3391-716/2018 bei teisminio proceso numerį 1-01-1-11973-2018-5.

Nutartis neskundžiama.