Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

M. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimusi (duomenys neskelbtini), (Duomenys neskelbtini) Respublikoje, (Duomenys neskelbtini) Respublikos pilietė, faktiškai gyvenanti ir gyvenamąją vietą deklaruojanti adresu (duomenys neskelbtini), vedusi, dirbanti, neteista,

kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje.

P. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, faktiškai gyvenantis adresu (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą deklaruojantis adresu (duomenys neskelbtini), išsiskyręs, dirbantis, neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

M. R. mušdama sukėlė fizinį skausmą ir nežymiai sužalojo savo buvusį sutuoktinį, o būtent – ji, 2022 m. birželio 10 d., apie 21.45 val., adresu (duomenys neskelbtini), žodinio konflikto metu su nukentėjusiuoju P. R., sudavė jam vieną kartą ranka į veido sritį, taip padarydama jam muštinę žaizdelę viršutinėje lūpoje, kas pagal specialisto išvadą Nr. G 1840/2022(01) vertinama nežymiu sveikatos sutrikdymu.

Šiais savo veiksmais M. R. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 1 dalyje.

P. R. mušdamas sukėlė fizinį skausmą ir nežymiai sužalojo savo buvusią sutuoktinę, o būtent – jis, 2022 m. birželio 10 d., apie 21.45 val., namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), žodinio konflikto su buvusia sutuoktine M. R. metu, tyčia rankomis suėmęs nukentėjusiąją už rankų žastų srityje, ją purtė, po to stumdė rankomis, tuo sukeldamas fizinį skausmą ir padarydamas tris poodines kraujosruvas dešiniame žaste, septynias poodines kraujosruvas kairiame žaste, du odos nubrozdinimus su aplinkine poodine kraujosruva dešinėje plaštakoje, kas yra vertinama nežymiu sveikatos sutrikdymu.

Šiais savo veiksmais P. R. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje.

Motyvuojamoji dalis

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamąja ir nukentėjusiąja apklausta M. R. patvirtino savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus ir parodė, kad kai vyko įvykis, jie jau buvo išsiskyrę, bet P. dar ten gyveno. Pas juos buvo bendra chemija, bendras maistas. Negali atsakyti į klausimą kaip vertina P.: ar kaip šeimos narį, ar ne. Įvykio metu jie lytinių santykių neturėjo. Kodėl jis gyveno kartu, atsakyti taip pat negali. Jie su buvusiu vyru bendravo, nes jis neišsikraustė. Įvyko konfliktas, o kas pirmas pradėjo naudoti fizinę jėgą, neprisimena. Sužalojimai, kurie išvardinti kaltinamajame akte, atsirado dėl P. veiksmų. Vyko konfliktas. Ji mosikavosi, nežino kas įvyko, gynėsi. Kai P. surėkė, pamatė kraują bėgantį iš burnos, lūpos. Ji savo kaltę pripažino nuo pat pradžių ir pripažįsta šiuo metu, atsiprašė. 2022 m. rugsėjo 10 d. susituokė, tačiau dėl vaikų pavardės nekeitė. Kaltinamasis ir nukentėjusysis P. R. jos atsiprašė ir ji jam atleido (t. 2, b. l. 131-135).

BIRT ataskaitų žiūryklės (ROIK: 01220000340579) duomenyse nurodyta, kad 2022 m. birželio 11 d., 04.25 val., registruotas pranešimas. Pranešėjas P. R. pranešė, kad adresu (duomenys neskelbtini), buvusi sutuoktinė M. R. žodinio konflikto metu ranka (kuria nenurodė) sudavė P. R. į veido sritį, tokiais veiksmais sukeldama pastarajam fizinį skausmą (t. 2, b. l. 19–22).

P. R. 2022 m. birželio 11 d. pareiškime apie nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokole nurodyta, kad 2022 m. birželio 10 d., apie 21.45 val., bendrame name esančiame (duomenys neskelbtini), tarp jo ir buvusios žmonos, su kuria dar kartu gyvena, M. R., kilo žodinis konfliktas dėl ledų, kuriuos jis gavo iš savo naujos draugės ir norėjo duoti vaikams S. R. ir M. R., o M. R. neleido norėdama juos išmesti. To pasakoje jis bandė M. R. atitraukti nuo ledų rankomis, kadangi dar labiau ji suaktyvino pastangas išmesti ledus. Jis pastūmė ją nuo savęs, o tada M. R. ranka smūgiavo į veido sritį (kuria ranka nepamena) vieną kartą, dėl to jis pajuto fizinį skausmą. Po to vienas kitą įžeidinėjo ir jis nuėjo į vonios kambarį nusiprausti kraujuojančios lupos. Jam išėjus iš vonios, pasakė, kad skambins į policiją, tačiau M. R. pati pasiėmė telefoną ir skambino Bendruoju pagalbos numeriu. Dėl sumušimo medicininės pagalbos jam nereikėjo. Dėl minėto įvykio ir patirto fizinio skausmo turi pretenzijų, prašo pradėti ikiteisminį tyrimą. Visa konfliktą matė vaikai, kurie buvo susijaudinę, išsigandę. Apžiūrėtas namas adresu (duomenys neskelbtini). Akivaizdžių nusikalstamos veikos požymių nenustatyta (t. 2, b. l. 1–4, 23–25).

Dėl nusikalstamų veikų kvalifikavimo

BK 140 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Šiame BK straipsnyje nurodyta nusikalstama veika kėsinamasi į asmens kūno neliečiamumą (tik fizinio skausmo sukėlimo atveju) arba į sveikatą (nežymiai ar trumpam laikui ją sutrikdžius). Veika šiuo atveju objektyviai pasireiškia mušimu ar kitokiu smurtavimu ir yra padaroma tiesiogine arba netiesiogine tyčia. Šios nusikalstamos veikos sudėtis yra materialioji, taigi būtina nustatyti, kad mušimo ar kitokio smurtavimo atveju nukentėjusiajam sukeliamas fizinis skausmas arba nežymiai sutrikdoma sveikata ar jis trumpam susargdinamas.

BPK 20 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad teismas įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu. Taigi įstatyme nustatyta išskirtinė bylą nagrinėjančio teismo kompetencija nuspręsti, kurie iš byloje esančių duomenų turi įrodomąją vertę ir ar jų pakanka nustatyti, ar asmens veiksmai turi visus konkrečios nusikalstamos veikos sudėties požymius. Įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamąjį aktą, prerogatyva.

Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, kurie vienas kitą papildo ir tarpusavyje sutampa, bei jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad byloje įrodyta, jog abu kaltinamieji – M. R. bei P. R. jiems inkriminuotu laiku ir vietoje, o būtent – 2022 m. birželio 10 d., apie 22.45 val., (duomenys neskelbtini), vienas kito atžvilgiu panaudojo smurtinius veiksmus, dėl ko vienas kitam sukėlė fizinį skausmą ir nežymiai sutrikdė sveikatą.

Abu kaltinamieji tiek bylos nagrinėjimo teisme metu, tiek ikiteisminio tyrimo metu nuosekliai teigė, kad 2022 m. birželio 10 d., vakare tarp jų įvyko konfliktas dėl galimybės vaikams duoti ledų, kurio metu jie susistumdė. Minėto susistumdymo metu kaltinamasis P. R. kaltinamąją M. R. bandė atitraukti nuo ledų, dėl ko buvo suėmęs pastarąją už rankų ir stumdė, o M. R., bandydama kaltinamąjį P. R. atitraukti tiek nuo savęs, tiek nuo ledų, su ranka jam trenkė į lupą (t. 2, b. l. 131-135). Tokie kaltinamųjų parodymai esminėse aplinkybėse atitinka objektyvias bylos aplinkybes, be to, juos patvirtina ir pačių kaltinamųjų pareiškimai dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo, į įvykio vietą atvykusių policijos pareigūnų vaizdo įrašų apžiūros protokolai bei tarnybiniai pranešimai. Iš kaltinamųjų M. R. bei P. R. pareiškimų dėl galimai jų atžvilgiu padarytų nusikalstamų veikų matyti, kad tarp jų abiejų kilo žodinis konfliktas dėl ledų. M. R. neleido jų valgyti, norėdama juos išmesti, ko pasėkoje P. R. bandė M. R. atitraukti nuo ledų, su rankomis ją stumdydamas, o ji ranka jam smūgiavo į veido sritį (t. 1, b. l. 1–4, 12–16, t. 2, b. l. 1–4, 23–25). Į įvykio vietą atvykusio policijos pareigūno J. Č. 2022 m. birželio 11 d. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2022 m. birželio 10 d., apie 22.05 val. atvykus adresu (duomenys neskelbtini), juos pasitiko pranešėja M. R., kuri paaiškino, kad jos buvęs vyras P. R., smurtavo prieš ją, stumdė su rankomis, įžeidinėjo. Dėl smurto moteris patyrė fizinį skausmą. Ant moters akivaizdžių sumušimo požymių nesimatė. Vyras paaiškino, kad moteris prieš jį smurtavo, su ranka trenkė į veido sritį, ko pasėkoje patyrė fizinį skausmą. Ant vyro veido t. y. lūpos buvo kraujuotos, matėsi patinimas (t. 1, b. l. 14). Be to, analogiško pobūdžio informacija buvo užfiksuota policijos pareigūnų naudotų Body kamerų vaizdo įrašų apžiūros protokole (t. 1, b. l. 30–33; t. 2, b. l. 27–28).

Šie teismo neginčijamai nustatyti kaltinamųjų M. R. bei P. R. vienas kito atžvilgiu atlikti veiksmai, o būtent – panaudotas fizinis smurtas, nulėmė pavojingų padarinių – fizinio skausmo ir nežymaus sveikatos sutrikdymo – atsiradimą. Minėta aplinkybė yra patvirtinta ne tik anksčiau aptartais proceso dalyvių – kaltinamųjų ir nukentėjusiųjų parodymais, bet ir Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvada. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus 2022 m. birželio 14 d. specialisto išvadoje Nr. G 1840/2022 (01) nurodyta, kad P. R. nustatyta muštinė žaizdelė viršutinėje lūpoje, padaryta kietu–buku daiktu, galimai nurodyto įvykio metu. Sužalojimai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymo mastą. Sužalojimas padarytas 1 trauminiu poveikiu (t. 1, b. l. 47–48; t. 2, b. l. 37). Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus 2022 m. birželio 14 d. specialisto išvadoje Nr. G 1880/2022(01) nurodyta, kad M. R. nustatyti sužalojimai: trys poodinės kraujosruvos dešiniame žaste, septynios poodinės kraujosruvos kairiame žaste, du odos nubrozdinimai su aplinkine poodine kraujosruva dešinėje plaštakoje. Poodinės kraujosruvos žastuose padarytos kietais bukais ribotų paviršių daiktais, dešimčia trauminių poveikių, kuo galėjo būti rankos pirštų galai, du odos nubrozdinimai su aplinkine poodine kraujosruva dešinėje plaštakoje padaryti kietais bukabriauniais daiktais, dviem trauminiais poveikiais, kuo galėjo būti rankų pirštų nagai. Sužalojimai galėjo būti padaryti užduotyje nurodytomis ir tiriamosios patikslintomis aplinkybėmis ir laiku (2022 m. birželio 10 d). Sužalojimai visumoje ir atskirai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą, jų padarymas sukėlė fizinį skausmą (t. 1, b. l. 73–74). Minėtuose procesiniuose sprendimuose konstatuotos išvados leidžia teismui pagrįstai teigti, jog tiek M. R., tiek P. R. 2022 m. birželio 10 d. vakare atlikti smurtiniai veiksmai sukėlė vienas kitam tiek fizinį skausmą, tiek nežymų sveikatos sutrikdymą, – šie pastarųjų veiksmai buvo tiesioginiame priežastiniame ryšyje su pastarųjų patirtais padariniais. Juo labiau, anksčiau išvardinti įrodymai ir jų pagrindu nustatytos aplinkybės leidžia teismui daryti pagrįstą išvadą, jog kaltinamieji smurtavo vienas prieš kitą ir sukėlė vienas kitam fizinį skausmą bei nežymų sveikatos sutrikdymą, suvokdami, kad dėl jo smurtinių veiksmų bus sukelti pavojingi padariniai, bei jų norėdami. Tai reiškia, kad pastarieji veikė tiesiogine tyčia.

Kartu pabrėžtina ir tai, jog pastarųjų veiksmai pagrįstai buvo kvalifikuoti pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, kadangi jų tarpusavio santykiai, o būtent – santuokos nutraukimas bei bendravimas išimtinai dėl vaikų interesų, nesudaro pagrindo juos vertinti kaip atitinkančius artimojo giminaičio ar šeimos nario kategorijas.

Visi anksčiau aptarti įrodymai, kuriais teismas neturi pagrindo abejoti, patvirtina, kad kaltinamieji jiems inkriminuotu laiku ir vietoje padarė BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytus nusikaltimus.

Dėl M. R. bei P. R. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės susitaikius

Bylos nagrinėjimo teisme metu buvo gauta abiejų kaltinamųjų sudaryta taikos sutartis, kurioje pastarieji pripažino kaltę, vienas kito atsiprašė ir vienas kitam atleido. Teisiamojo posėdžio metu kaltinamieji patvirtino sudarytos taikos sutarties turinį ir nurodė, kad vienas kito atsiprašė ir vienas kitam atleido.

Teismas nenustatė aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas nepriimti šio kaltinamųjų atsiprašymo, kadangi abu kaltinamieji vienas kito atsiprašymus priėmė, taip pat nurodė, kad vienas kitam atleido.

Pagal BK 38 straipsnio 1 dalį asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu: 1) jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir 2) savu noru atlygino ar pašalino fiziniam ar juridiniam asmeniui padarytą žalą arba susitarė dėl šios žalos atlyginimo ar pašalinimo, ir 3) susitaikė su nukentėjusiu asmeniu arba juridinio asmens ar valstybės institucijos atstovu, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Kaltinamųjų M. R. ir P. R. padarytos nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 1 dalyje, priskirtinos prie nesunkių nusikaltimų kategorijos (BK 11 straipsnio 3 dalis). Kaltinamieji teisiamojo posėdžio metu prisipažino padarę jiems inkriminuotas nusikalstamas veikas, taip pat patvirtino esmines nusikalstamų veikų padarymo aplinkybes. Be to, kaltinamieji vienas kito atsiprašė, priėmė vienas kito atsiprašymus ir susitaikė. Teismui, tiesiogiai išklausiusiam abu asmenis, nekyla abejonių, kad kaltinamieji susitaikė. Abu nukentėjusieji tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylos nagrinėjimo teisme metu nepareiškė civilinio ieškinio dėl padarytos turtinės arba neturtinės žalos atlyginimo.

Vertinant, ar yra pagrindo manyti, kad kaltinamieji nedarys naujų nusikalstamų veikų, teismas pirmiausia atsižvelgia į tai, kad pastarieji neteisti, šiuo metu jo atžvilgiu nėra pradėta naujų ikiteisminių tyrimų. Nors pastarieji ir yra bausti administracine tvarka, tačiau visi jų padaryti nusižengimai susiję su Kelių eismo taisyklių pažeidimais, paskirtos baudos sumokėtos (t. 1, b. l. 81-83, t. 2, b. l. 45-52). Abu kaltinamieji dirba, prisipažino padarę nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai dėl to gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), tai laikytina jų atsakomybę lengvinančia aplinkybe, atsiprašė vienas kito, jų baudžiamąją atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Iš jų abiejų parodymų matyti, kad dėl padarytos veikos jie apgailestavo ir tikisi, kad ateityje taip neatsitiks. Minėtos aplinkybės leidžia teismui daryti išvadą, kad tiek M. R., tiek P. R. nėra linkę nusikalsti, taip pat nėra pagrindo išvadai apie susiformavusias jų antivisuomenines nuostatas, o jų padaryti nusikaltimai yra atsitiktiniai, neplanuoti. Manytina, kad baudžiamasis procesas pats savaime turės įtakos M. R. bei P. R. elgesiui kaip auklėjamoji ir prevencinio pobūdžio priemonė. Teismas sprendžia, jog yra pagrindo manyti, kad pastarieji nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Esant nustatytoms visoms atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės sąlygoms, įtvirtintoms BK 38 straipsnio 1 dalyje, teismas daro išvadą, kad tikslinga taikyti BK 38 straipsnio nuostatas ir atleisti kaltinamuosius nuo baudžiamosios atsakomybės, kaltinamiesiems – nukentėjusiesiems susitaikius, ir baudžiamąją bylą nutraukti. Tam teismo posėdyje neprieštaravo ir valstybinis kaltintojas.

BK 67 straipsnio 2 dalis reglamentuoja, kad pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės šio kodekso VI skyriuje numatytais pagrindais arba atleistam nuo bausmės šio kodekso X skyriuje numatytais pagrindais, arba lygtinai paleistam iš pataisos įstaigos Bausmių vykdymo kodekso XI skyriuje numatytais pagrindais, gali būti skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės. Teismas, įvertinęs kaltinamųjų padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą bei pastarųjų asmenybę, daro išvadą, kad šiuo atveju nėra teisinio pagrindo jiems skirti kokią nors baudžiamojo poveikio priemonę, nustatytą BK 67 straipsnio 2 dalyje.

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Reagavimo valdybos 7-ojo skyriuas vyriausiojo tyrėjo 2022 m. birželio 11 d. nutarimu kaltinamajam P. R. buvo paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (t. 1, b. l. 133-136). Ji paliktina galioti iki šio teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikintina.

Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 4-ojo skyriaus prokurorės 2022 m. birželio 13 d. nutarimu kaltinamajai M. R. buvo paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (t. 2, b. l. 69-70). Ji paliktina galioti iki šio teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o jai įsiteisėjus – panaikintina.

Įsiteisėjus teismo nuosprendžiui, daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti - kompaktinis diskas su vaizdo ir garso įrašais, BPK 94 straipsnio 1 dalies 4 punktu, nuosprendžiui įsiteisėjus paliktinas saugoti byloje.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 303 straipsnio 1 ir 4 dalimis, 305 ir 307 straipsniais,

nusprendžia:

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsniu, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės M. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini), padariusią nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, kaltininkei ir nukentėjusiajam susitaikius, ir baudžiamąją bylą nutraukti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsniu, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės P. R. (P. R.), asmens kodas (duomenys neskelbtini), padariusį nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, kaltininkui ir nukentėjusiajai susitaikius, ir baudžiamąją bylą nutraukti.

P. R. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikinti.

M. R. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikinti.

Įsiteisėjus teismo nuosprendžiui, daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, - kompaktinį diską su vaizdo ir garso įrašais, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 4 punktu, palikti saugoti byloje.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Išaiškinti M. R. bei P. R., kad jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės kaltininkui ir nukentėjusiajam susitaikius, per vienerius metus padarė baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl tokio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas; jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, per vienerius metus padarė naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl tokio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.