Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Margarita Ambrazaitienė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos O. M. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, termino atnaujinimo ir teismo leidimo išdavimo, suinteresuoti asmenys N. M., Valstybės įmonė „Turto bankas“.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkinamas.

Lietuvos A. T. yra išaiškinęs, kad CPK 444 straipsnio 2 dalyje išvardytas teismo tvarka nustatytinų juridinių faktų sąrašas nėra baigtinis, kadangi CPK 444 straipsnio 2 dalies 9 punktu nustatyta, jog teismas nagrinėja bylas ir dėl kitokių juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo, jeigu įstatymai neįtvirtina jiems nustatyti kitokios tvarkos. Juridinę reikšmę turintį faktą teismas gali nustatyti, kai yra šios aplinkybės: 1) prašomas nustatyti faktas turi turėti juridinę reikšmę; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą, arba pareiškėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą (CPK 444 straipsnio 1 dalis, 445 straipsnis). Bet kuris juridinę reikšmę turintis faktas teismine tvarka nustatomas tik esant visoms CPK 444, 445 straipsniuose nustatytoms sąlygoms (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-218-248/2018).

Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad pareiškėja O. M. ir suinteresuotas asmuo N. M. yra palikėjo M. M., mirusio (duomenys neskelbtini) dukros. Palikėjas M. M. 2017 m. liepos 12 d. oficialiuoju testamentu visą savo turtą paliko dukrai O. M..

Nagrinėjamu atveju pareiškėja pateiktu pareiškimu siekia nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad suinteresuotam asmeniui N. M. jos tėvo mirties dieną, t.y. (duomenys neskelbtini) buvo reikalingas išlaikymas, tuo pagrindu pripažįstant N. M. teisę į privalomąją palikimo dalį. Juridinę reikšmę turintį faktą pareiškėja siekia nustatyti tikslu N. M. gauti privalomą tėvo palikimo dalį, kadangi kitokia tvarka gauti tą faktą patvirtinančių reikiamų dokumentų pareiškėja negali.

Teisę į privalomąją palikimo dalį reglamentuojančio CK 5.20 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad palikėjo vaikai (įvaikiai), sutuoktinis, tėvai, įtėviai, kuriems palikėjo mirties dieną reikalingas išlaikymas, paveldi, nepaisant testamento turinio, pusę tos dalies, kuri kiekvienam iš jų tektų paveldint pagal įstatymą (privalomoji dalis), jeigu testamentu neskirta daugiau.

Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad testamento laisvės principas leidžia palikėjui savo nuožiūra priimti sprendimą dėl palikimą sudarančio turto – palikti jį bet kuriems civilinės teisės subjektams, paskirstyti dalimis, susieti paveldėjimo teisę su kokios nors prievolės įvykdymu ar apskritai nepriimti jokio sprendimo palikimo klausimu. Šis principas gali būti ribojamas tik įstatyme nustatytais atvejais. Vienas iš tokių atvejų įtvirtintas CK 5.20 straipsnio 1 dalyje, t. y. kai palikėjas artimiausius šeimos narius, kuriems būtina parama, be adekvačios priežasties nušalina nuo palikimo, valstybė turi įsikišti į paveldėjimo santykius ir apginti tokius šeimos narius, suteikdama jiems teisę į privalomąją palikimo dalį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gegužės 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-258-219/2016, 15 punktas).

Kasacinio teismo praktikoje taip pat gana išsamiai aptarti išlaikymo reikalingumui konstatuoti būtini kriterijai: klausimas dėl išlaikymo reikalingumo spręstinas teismui įvertinus visas palikimo atsiradimo dieną atitinkamo asmens gautas pajamas, galimybes jų gauti, turėtą turtą ir turtines teises, taip pat tokio asmens konkrečius poreikius, sudarančius būtinų gyvenimo reikmių visumą. Vertinant būtina atsižvelgti į tai, kad tam tikra asmens sveikatos būklė, jo socialinis statusas yra susiję su atitinkamomis teisėmis: gauti pašalpą, pensiją, kitokią paramą. Konstatavus, kad asmuo palikimo atsiradimo metu buvo atitinkamos būklės, kai jam reikalinga parama, reikia įvertinti ir tai, kad tokioje situacijoje jis įgyja ir teisę į paramą. Teismai, vertindami išlaikymo reikalingumą pareiškėjui palikimo atsiradimo metu, turėtų įvertinti, ar jis išnaudojo visas objektyviai įgyvendinamas galimybes gauti lėšų, būtinų gyvenimo reikmėms (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gegužės 5 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-258-219/2016 16 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).

Klausimas dėl išlaikymo reikalingumo gali būti teigiamai išspręstas tik teismui įvertinus visą palikimo atsiradimo dieną atitinkamo asmens turtinę padėtį ir konstatavus, kad jis savo pajamomis ir jam priklausančiu turtu neturi galimybės patenkinti būtinų savo poreikių. Tuo tikslu teismas turi nustatyti: a) kokį turtą, įskaitant nekilnojamąjį ir kilnojamąjį, asmuo, pretenduojantis į privalomąją palikimo dalį, palikimo atsiradimo dieną valdė nuosavybės teise; ar gyveno (gyvena) testatoriui priklausančiose gyvenamosiose patalpose; kur deklaravo savo gyvenamąją vietą; ar turi kitą gyvenamąją vietą; b) kokias pajamas toks asmuo gavo palikimo atsiradimo dieną ir kokias galimybes turėjo gauti didesnes pajamas, ar jis išnaudojo visas objektyviai įgyvendinamas galimybes gauti lėšų, būtinų gyvenimo reikmėms ir konkretiems tokio asmens poreikiams; c) kokia asmens sveikatos būklė, jo socialinis statusas, susiję su teisėmis gauti pašalpą, pensiją, kitokią paramą; asmens nedarbingumas yra reikšmingas sprendžiant dėl įpėdinio atitikties CK 5.20 straipsnio 1 dalyje nustatytam subjektiškumo kriterijui, bet įrodinėjimo dalykas negali būti apribojamas vien šiuo faktu; būtina įrodyti minėtas aplinkybes, kad palikėjo mirties dieną nedarbingas įpėdinis neturėjo pakankamai turto ir pajamų būtinoms gyvenimo reikmėms patenkinti, todėl jam buvo reikalingas palikėjo išlaikymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gegužės 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-258-219/2016, 17 punktas).

Suinteresuotas asmuo N. M. 2021 m. liepos 23 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr.e2YT-3774-918/2021 yra pripažinta neveiksnia paveldėjimo teisinių santykių ir taip pat pripažinta neveiksnia kitose turtinių santykių srityse ir asmeninių neturtinių santykių srityse, taip pat pripažinta ribotai veiksnia asmeninių neturtinių santykių srityje – savitvarkos įgūdžių srityje, jos globėja srityse, kuriose ji pripažinta neveiksnia, paskirta pareiškėja O. M., jos rūpintoja srityse, kuriose ji pripažinta ribotai veiksnia, paskirta pareiškėja O. M., turto administratore paskirta taip pat O. M..

Iš į bylą pateiktų įrodymų matyti, kad N. M. nėra sulaukusi pensinio amžiaus, nuo 2014 m. rugsėjo 4 d. jai neterminuotai nustatytas specialusis nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikis, nuo 2012 m. spalio 2 d. iki 2037 m. kovo 23 d. jai nustatytas 40 procentų darbingumas, ji gauna netekto darbingumo pensiją, palikėjo mirties dieną pareiškėja disponavo 268,44 Eur pajamomis, gautomis dėl netekto darbingumo, dėl savo sveikatos būklės ir konstatuoto dalinio darbingumo nei palikėjo mirties dieną, nei bylos nagrinėjimo metu niekur nedirbo. Nors 2021 m. liepos 23 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr.e2YT-3774-918/2021 suinteresuoto asmens N. M. turto administratore paskirta pareiškėja, nes N. M. turi nekilnojamojo turto, ji remiantis 2021 m. gegužės 20 d. – birželio 10 d. teismo psichiatrijos ekspertizės akto išvada dėl sveikatos sutrikimo negali suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti visose turtinių santykių srityse bei asmeninių neturtinių santykių srityse, tame tarpe – ir darbo teisinių santykių srityje. N. M. po tėvo mirties iki pripažinimo neveiksnia gyveno kartu motina, šiuo metu jos gyvenamoji vieta deklaruota su pareiškėja.

Įvertinus nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad palikėjo mirties dieną nedarbinga įpėdinė neturėjo galimybių gauti darbo pajamų, būtinoms gyvenimo reikmėms patenkinti, todėl jai buvo reikalingas palikėjo išlaikymas. Teismas, vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta aukščiau, daro išvadą, kad yra pagrindas pareiškimą tenkinti ir nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad suinteresuotas asmuo N. M. jos tėvo M. M. mirties dieną ((duomenys neskelbtini) buvo reikalinga išlaikymo (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas). Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas siekiant įgyvendinti suinteresuoto asmens N. M. paveldėjimo teisę (gauti paveldėjimo teisės liudijimą).

Palikimo atsiradimo momentas sutampa su palikėjo mirties momentu (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.3 straipsnio 1 dalis). Vadovaujantis CK 5.50 straipsniu, kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti. Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba kai padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo. Tokie veiksmai turi būti atliekami per 3 mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 1–3 dalys).

CK 5.50 straipsnio 3 dalyje nustatytas terminas palikimui priimti nėra naikinamasis. Teismas gali praleistą terminą atnaujinti, jeigu pripažįsta, kad terminas buvo praleistas dėl svarbių priežasčių (CK 5.57 straipsnio 1 dalis). Svarbių priežasčių sąvoka ir kriterijai įstatyme nėra apibrėžti, todėl kiekvienu atveju pagal byloje nustatytas faktines aplinkybes turi būti vertinama, ar yra pagrindas atnaujinti praleistą terminą palikimui priimti. Procesinė našta įrodyti, jog įpėdinis dėl nuo jo nepriklausančių svarbių priežasčių tinkamai negalėjo pasirūpinti įstatyme įtvirtintomis savo teisėmis, tenka pareiškėjui (CPK 178 straipsnis).

Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad teismas, nagrinėjantis įpėdinio prašymą atnaujinti terminą palikimui priimti, turi: pirma, nustatyti, ar egzistavo pareiškėjo nurodytos aplinkybės, kuriomis jis remiasi kaip svarbiomis priežastimis, sutrukdžiusiomis priimti palikimą; antra, konstatavęs, kad atitinkamos aplinkybės buvo, teismas turi vertinti, ar jos yra svarbios pateisinti termino praleidimą; trečia, teismas turi išsiaiškinti palikimą priėmusių įpėdinių ar kitų suinteresuotų asmenų poziciją dėl termino atnaujinimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-295/2011). Teismai, spręsdami klausimą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo, turi įvertinti ne tik objektyvias aplinkybes, dėl kurių terminas buvo praleistas ir tai, kiek jis buvo praleistas, bet ir kitas teisinę reikšmę turinčias priežastis, trukdžiusias asmeniui laiku kreiptis dėl palikimo priėmimo. Klausimą, ar konkrečios termino palikimui priimti praleidimo priežastys pripažintinos svarbiomis, ar šios yra pagrindas jį atnaujinti, teismai turi spręsti atsižvelgdami į terminų, nustatytų palikimui priimti, paskirtį, teisinius padarinius, konkrečias bylos aplinkybes, byloje dalyvaujančių šalių elgesį, asmens, prašančio atnaujinti terminą, teisinį statusą, pareiškėjo elgesį bei kitas reikšmingas aplinkybes, taip pat į protingumo, sąžiningumo bei teisingumo kriterijus (CK 1.5 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-91/2011; 2012 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-191/2012). Vertinant pareiškėjo elgesį, būtina atsižvelgti į tai, ar jis buvo pakankamai atidus, sąžiningas ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Šia prasme kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo asmens elgesio standartai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-46/2006; 2007 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-126/2007 ir kt.).

Nurodytos aplinkybės ir byloje esantys duomenys leidžia konstatuoti, kad suinteresuotas asmuo N. M. dėl objektyvių priežasčių neturėjo galimybės kreiptis dėl palikimo priėmimo per įstatymo nustatytą trijų mėnesių terminą. Teismo vertinimu, šios bylos kontekste pareiškėjos nurodytos aplinkybės, dėl kurių ji praleido įstatymu nustatytą terminą – N. M. sveikatos būklė, dėl kurios pareiškėja inicijavo pripažinimo neveiksnia civilinę bylą, pripažintina svarbia priežastimi, sąlygojusia palikimo priėmimo termino praleidimą (CK 5.57 straipsnio 1 dalis).

Pripažinus, kad pareiškėja trijų mėnesių terminą palikimui priimti praleido dėl svarbių priežasčių, yra pagrindas šį terminą atnaujinti (CK 5.57 straipsnio 1 dalis). Ginčas dėl teisės paveldėti nėra kilęs, todėl įstatymo nustatyto termino palikimui priimti atnaujinimas nepažeis teisinių santykių stabilumo ar kitų asmenų teisių bei teisėtų interesų. CK 5.57 straipsnio pagrindu pareiškėjos pareiškimą patenkinus, terminas palikimui priimti atnaujintinas.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.56 straipsnyje nustatyta, kad neveiksnių asmenų vardu palikimą priima jų tėvai arba globėjai. Pagal CK 3.244 straipsnio, reglamentuojančio neveiksnaus tam tikroje srityje asmens turto ir pajamų naudojimą, 1 dalį neveiksnaus tam tikroje srityje asmens turtą ir jo duodamas pajamas globėjas ar rūpintojas turi naudoti išimtinai neveiksnaus tam tikroje srityje ar ribotai veiksnaus tam tikroje srityje asmens interesais. Nagrinėjamu atveju aplinkybių, galinčių dėl ketinamo sudaryti sandorio (palikimo priėmimo) turėti neigiamų pasekmių neveiksnaus asmens teisėms ir teisėtiems interesams nenustatyta, todėl teismo leidimas priimti palikimą pareiškėjai yra duotinas. Siekiant apsaugoti neveiksnaus asmens interesus bei atsižvelgiant į tai, kad pagal CK 5.53 straipsnio 1 dalį, įpėdinis, priėmęs palikimą pagal antstolio sudarytą apyrašą, už palikėjo skolas atsako tik paveldėtu turtu, išduotinas teismo leidimas pareiškėjai priimti palikimą neveiksnaus asmens vardu pagal antstolio sudarytą turto apyrašą (CK 5.52 straipsnio 2 dalis).

Teismas , vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 270, 279 straipsniais, 444 straipsnio 2 dalies 8 punktu, 445, 448 straipsniais, 576-578 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

pareiškėjos O. M. pareiškimą patenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad suinteresuotas asmuo N. M., a.k(duomenys neskelbtini) jos tėvo M. M., a.k(duomenys neskelbtini) mirties dieną ((duomenys neskelbtini) buvo reikalinga išlaikymo.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas siekiant įgyvendinti pareiškėjos N. M. paveldėjimo teisę (gauti paveldėjimo teisės liudijimą).

Atnaujinti suinteresuotam asmeniui N. M., a. k. (duomenys neskelbtini) praleistą įstatymo nustatytą terminą (duomenys neskelbtini) mirusio M. M., a.k(duomenys neskelbtini) palikimui priimti, nustatant trijų mėnesių terminą palikimui priimti.

Laikyti naujo termino eigos pradžia nutarties įsiteisėjimo dieną.

Išduoti teismo leidimą pareiškėjai O. M., a.k(duomenys neskelbtini) globotinės N. M., a. k. (duomenys neskelbtini) vardu priimti palikimą, atsiradusį po M. M., a.k(duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini) pagal antstolio sudarytą apyrašą.

Išaiškinti, kad neveiksnaus asmens turtą ir jo duodamas pajamas globėjas turi naudoti išimtinai neveiksnaus tam tikroje srityje ar ribotai veiksnaus tam tikroje srityje asmens interesais.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą