Kauno apylinkės teismo sprendimas

išvadą duodančios institucijos – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei Loretai Milkevičienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės K. Ž. patikslintą ieškinį atsakovui V. K. dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo, išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo nepilnamečiui vaikui priteisimo, išvadą duodanti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ieškovės reikalavimai ir argumentai.

II. Atsakovo argumentai.

Atsakovas V. K. atsiliepimo į ieškovės K. Ž. ieškinį dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo, išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo nepilnamečiui vaikui priteisimo. Atsakovas V. K. teismo posėdžio metu paaiškino, kad sutinka su ieškiniu iš dalies, nesutikimą išreiškė tik dėl išlaikymo dydžio, kadangi neturi galimybės prisidėti prie vaiko išlaikymo tokia suma, kurios prašo ieškovė. Sutiktų teikti išlaikymo 100,00 Eur. Šiuo metu nedirba, registruotas Užimtumo tarnyboje, gauna nedarbo išmokas iš Sodros. Vidutiniškai pajamų gauna apie 230,00 Eur per mėnesį, kitų pajamų negauna. Turi dar vieną išlaikytinį – sūnų, kuriam yra dešimt metų, šiam vaikui išlaikymo priteista mokėti po 58,00 Eur kas mėnesį. Dėl bendravimo tvarkos nustatymo neprieštarauja, turėtų galimybę pasiimti vaiką, sugyventinė neprieštarautų. Kartu dar gyvena sugyventinės trys vaikai.

III. Išvadą duodančios institucijos ir liudytojos paaiškinimai.

Išvadą teikiančios institucijos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė Loreta Milkevičienė teismo posėdyje palaikė pateiktas išvadas. Nurodė, kad ieškovė stengiasi tinkamai vykdyti motinos pareigas bei auginti savo sūnų L. K., todėl neprieštarauja, kad gyvenamoji vieta būtų nustatyta su ieškove, taip pat priteistinas prašomas išlaikymo dydis vaikui. Pritariama ieškovės prašomai nustatyti tėvo ir vaiko bendravimo tvarkai, nes tarp šalių yra konfliktiški santykiai.

Liudytoja Inga Zakarevičienė, dirbanti Kaišiadorių socialinių paslaugų centre socialine darbuotoja, paaiškino, kad dirba su ieškovės šeima apie dvi savaites. Lankėsi ieškovės gyvenamojoje vietoje du kartus, ieškovė gyvena motinai priklausančiuose namuose. Apsilankius paskutinį kartą, namuose trūko tvarkos, tačiau buvo šilta, buvo maisto. Ieškovė įsidarbino ir gauna išmoka vaikui. Ieškovės teigimu, tėvas neprisideda prie vaiko išlaikymo.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkinamas iš dalies.

Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad ieškovė K. Ž. ir atsakovas V. K. yra nepilnamečio vaiko L. K., gim. (duomenys neskelbtini) tėvai. Šalys kartu nebegyvena nuo 2018 m. gruodžio 25 d. Nepilnametis vaikas L. K. gyvena su ieškove.

IV. Dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo ir bendravimo tvarkos nustatymo.

Bylos nagrinėjimo teisme metu nustatyta, kad nepilnametis L. K. nuo gimimo nepertraukiamai gyvena su motina – ieškove K. Ž. Atsakovas nuo 2018 m. gruodžio mėnesio gyvena atskirai. Vaikas su motina – ieškove K. Ž. gyvena kartu su tėvais nuomojamame name. Ieškovė tinkamai rūpinasi nepilnamečiu sūnumi, stengiasi tinkamai vykdyti motinos pareigas ir auginti vaiką, tai patvirtina ir išvadą teikiančios institucijos 2019 m. gegužės 14 d. parengta išvada Nr. (duomenys neskelbtini). Vaikui nuomojamame name turi savo asmeninę erdvę, nuosavą lovą, yra vaikui žaidimų kambarys. Atsakovas teismo posėdyje neprieštaravo, kad sūnaus gyvenamoji vieta būtų nustatyta su ieškove. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas neprieštaravo dėl sūnaus gyvenamosios vietos nustatymo su ieškovė, o ieškovė tinkamai rūpinasi jų nepilnamečiu sūnumi, todėl L. K., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamoji vieta nustatytina su motina K. Ž..

Ieškovė prašo nustatyti tėvo V. K. ir sūnaus L. K., gim. (duomenys neskelbtini), bendravimo tvarką, nurodytą patikslintame ieškinyje. CK 3.175 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką. Minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tuomet, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams. CK 3.156 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad tėvo ir motinos teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios.

Atsakovui neginčijant bendravimo su sūnumi ir dalyvavimo jį auklėjant tvarkos, pasiūlytos ieškovės, nurodant, kad turės galimybę pasiimti vaiką pas save, bei atsižvelgiant į nepilnamečio vaiko interesus ir jo amžių (duomenys neskelbtini), teismas nustato ieškovės siūlomą bendravimo su sūnumi ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką:

1. tėvas bendrauja su nepilnamečiu sūnumi kiekvieno mėnesio poriniais savaitgaliais, pasiimdamas sūnų 11 val. iš jo gyvenamosios vietos šeštadienį ir grąžindamas sūnų sekmadienį į jo gyvenamąją vietą iki 17 val.;

2. poriniais metais tėvas praleidžia su sūnumi Šv. Kalėdų pirmą ir antrą dienas, pasiimdamas sūnų iš jo gyvenamosios vietos pirmą Šv. Kalėdų dieną 11 val. ir gražina sūnų į jo gyvenamąją vietą antrą Šv. Kalėdų dieną iki 19 val.;

3. neporiniais metais tėvas praleidžia su sūnumi Šv. Velykas, pasiimdamas sūnų iš jo gyvenamosios vietos pirmą Šv. Velykų dieną 11 val. ir gražina sūnų į jo gyvenamąją vietą antrą Šv. Velykų dieną iki 19 val.;

4. poriniais metais Naujųjų Metų šventę nepilnametis sūnus švenčia su tėvu, kuris pasiima sūnų gruodžio 31 dieną 11 val. ir grąžiną sūnų į jo gyvenamąją vietą sausio 1 dieną iki 17 val.;

5. kiekvienais metais tėvas praleidžia su sūnumi Tėvo dieną, pasiimdamas sūnų 11 val. iš jo gyvenamosios vietos ir iki 19 val. grąžina sūnų į jo gyvenamąją vietą;

6. vasaros metu, iš anksto sutaręs su vaiko motina K. Ž., tėvas praleidžia su sūnumi dvi savaites, pasiimdamas sūnų iš jo gyvenamosios vietos ir sutartą dieną grąžindamas į sūnaus gyvenamąją vietą.

Pažymėtina, kad teismo nustatyta tėvų bendravimo su vaikais ir dalyvavimo juos auklėjant tvarka yra minimalūs standartai, kurių privalų laikytis, tačiau tai neužkerta kelio tėvams bendru sutarimu vienas kitam suteikti palankesnių sąlygų bendrauti su vaikais. Be to, teismo sprendimas dėl bendravimo su vaikais tvarkos nustatymo neįgyja res judicata galios ir dėl jo pakeitimo tėvas ar motina gali kreiptis ateityje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2014).

V. Dėl išlaikymo priteisimo.

Lietuvos Respublikos CK 3.192 straipsnyje įtvirtinta tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo vaikus. Dėl vaikams teikiamo išlaikymo formos ir dydžio tėvai gali susitarti (CK 3.192 straipsnio 1 dalis); tuo atveju, jeigu tėvai nesusitaria ir vienas iš jų nevykdo pareigos išlaikyti savo vaikus, išlaikymo formą ir dydį nustato teismas sprendimu (CK 3.194, 3.196 straipsniai). Materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai.

Įstatymas nereglamentuoja, kokio dydžio išlaikymą turi teikti kiekvienas iš tėvų, todėl, sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio, turi būti vadovaujamasi CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais kriterijais: išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties kriterijai įstatyme nedetalizuoti, tačiau nuosekliai išplėtoti kasacinio teismo praktikoje.

Pagrindas apskaičiuoti vaikui reikalingą išlaikymą yra jo poreikiai. Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas vaiko būtinoms vystymosi sąlygoms tenkinti, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013). Visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013).

Tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti. Nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013; 2018 m. vasario 22 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-70-969-2018).

Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismas negali priteisti vaikui išlaikyti daugiau, negu objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis, todėl kiekvienu konkrečiu atveju nagrinėdamas bylą dėl išlaikymo priteisimo ar jo dydžio pakeitimo teismas privalo nustatyti tėvų turtinę padėtį, t. y. visas jų gaunamas pajamas, turtą, būtinas išlaidas ir vaiko poreikius (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-294/2010). Tėvų turtinės padėties kriterijus yra reikšmingas, bet ne lemiantis, nustatant ir sprendžiant priteistiną išlaikymo dydį, dėl kurio spręstina kiekvienu atveju individualiai įvertinant reikšmingas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013).

Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad nustatant priteistino išlaikymo dydį vaiko kasdieniams poreikiams tenkinti būtinų išlaidų dydis ir tėvų turtinė padėtis vertinami teismo sprendimo priėmimo momentu. Tuo atveju, jei ateityje, t. y. po teismo sprendimo, pasikeičia vaiko poreikiai arba iš esmės pasikeičia tėvų turtinė padėtis, teismas gali pagal vaiko, tėvo (motinos), globėjo (rūpintojo) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ar prokuroro ieškinį sumažinti arba padidinti išlaikymo dydį (CK 3.201 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-231-969/2016).

Pagal kasacinio teismo praktiką tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus turi būti aiškinama atsižvelgiant į CK 3.156 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą tėvų valdžios lygybės principą, kuris reiškia, kad tėvo ir motinos teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios. Tėvų valdžios lygybės principas nereiškia, kad tėvas ir motina turi visiškai vienodas teises ir pareigas savo vaikams, konkrečios tėvų teisės ir pareigos vaikui priklauso nuo konkrečių bylos faktinių aplinkybių, pavyzdžiui, nuo to, su kuriuo iš tėvų nustatyta nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta, kokia yra kiekvieno iš tėvų turtinė padėtis ir pan. Šis principas reiškia, kad, esant vienodoms faktinėms aplinkybėms, tėvų teisės ir pareigos savo vaikams turi būti lygios (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-286/2004, 2015 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-195-915/2015).

Ieškovė K. Ž. prašo nukrypti nuo lygių dalių principo ir priteisti iš atsakovo V. K. didesnę dalį išlaikymo jų nepilnamečiui sūnui, t. y. kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 200,00 Eur iki vaiko pilnametystės, nuo ieškinio pateikimo teisme dienos. Atsakovas, su priteistinu išlaikymo dydžiu nesutiko, ir nurodė, kad galėtų teikti tik 100,00 Eur dydžio išlaikymą šiuo metu.

Ieškovė patikslintame ieškinyje ir teismo posėdžio metu nurodė, kad atsakovas visiškai neprisideda prie sūnaus išlaikymo. Patikslintame ieškinyje ieškovė nurodė, kad nepilnamečio sūnaus L. K. poreikiams patenkinti per mėnesį reikalinga 300,00 Eur suma, kurią sudaro: maistas – 150,00 Eur, rūbai, avalynė – 40,00 Eur, lavinimo priemonės, laisvalaikis, žaislai – 15,00 Eur, vitaminai, vaistai – 30,00 Eur, higienos reikmenys – 15,00 Eur, darželis – 50,00 Eur. Vaikas specialiųjų poreikių neturi. Lanko būrelius, tačiau jie yra nemokami. Todėl teismas atsižvelgdamas į šalių sūnaus amžių, ieškovės nurodytas faktines aplinkybes, sprendžia, kad vaiko minimalius poreikius tenkina 300,00 Eur per mėnesį.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad ieškovė K. Ž. dirba (duomenys neskelbtini), nurodė uždirbsianti apie 400,00 Eur per mėnesį, bei gauna 50,00 Eur išmoką vaikui nekilnojamojo turto ir transporto priemonių neturi. Ieškovė daugiau išlaikytinių neturi. Sveikatos problemų neturi yra darbinga, gyvena su savo tėvais nuomojamame name.

Bylos nagrinėjimo teisme metu taip pat nustatyta, kad atsakovas V. K. nedirba, gauna nedarbo draudimo išmoką, apie 230,00 Eur per mėnesį (skaičiuojant laikotarpį nuo 2019 m. balandžio 18 d. iki 2019 m. 2019 m. spalio 17 d.). Atsakovas duomenų apie turimą nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą duomenų neteikė. Nurodė gyvenantis nuomojamame bute su sugyventine ir trimis jos vaikais. Taip pat teigė, kad turi dar vieną sūnų, kuriam yra mokamas išlaikymas po 58,00 Eur kas mėnesį, nors jokių įrodymų pagrindžiančių šias aplinkybes nepateikė.

Abi šalys yra darbingos, todėl spręsti, kad kurios nors šalies sveikatos būklė leidžia jai teikti mažesnį išlaikymą, nėra pagrindo. Taip pat įvertinęs bylos nagrinėjimo teisme metu ištirtus įrodymus, teismas daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo teigti, kad ieškovės K. Ž. turtinė padėtis yra geresnė nei atsakovo V. K., atsižvelgiant į tai, kad nepilnametis jų sūnus gyvena su ieškove. Taip pat nenustatyta, kad atsakovo turtinė padėtis yra geresnė už ieškovės, kadangi jis šiuo metu nedirba ir gauna nedarbo draudimo išmoką, turi dar vieną išlaikytinį. Teismas neturi duomenų, kad atsakovas turėtų sveikatos problemų dėl kurių negalėtų dirbti ir gauti darbo užmokestį, kad prisidėti prie vaikų išlaikymo tiek, kad patenkintų visus sūnaus poreikius, priešingai atsakovas nurodė, kad šiuo metu ilsisi nuo darbo, todėl dar jo neieško, ketina pradėti dirbti ateinantį mėnesį. Kadangi nenustatyta, kad atsakovo turtinė padėtis yra išimtinai geresnė nei ieškovės, o atsakovas būdamas darbingas nesistengia pradėti dirbti, kad galėtų teikti nepilnamečiui vaikui išlaikymą, todėl nėra pagrindo priteisti daugiau ar mažiau išlaikymo, bei proporcingai reikalinga patenkinti vaiko minimaliems poreikiams.

Atsižvelgiant į šalių vaiko lytį, amžių (penkių metų), sveikatos būklę (neturi specialių poreikių) ir poreikius (maistas, apranga, būstas, vaistai ir vitaminai, higienos priemonės, ugdymas ir laisvalaikis ir kt.), reikalingą išlaikymo sumą, šalių turtinę padėtį, vadovaujantis proporcingumo principu, ieškovės ieškinio reikalavimas dėl išlaikymo nepilnamečiui sūnui priteisimo tenkintinas iš dalies, iš atsakovo priteistina išlaikymo suma nepilnamečiui sūnui – po 150,00 Eur kas mėnesį mokamų periodinių išmokų iki vaiko pilnametystės išlaikymo sumą indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka (CK 3.198 straipsnis) nuo ieškinio pateikimo teisme dienos. Išlaikymo vaikui lėšų tvarkytoja uzufrukto teise skirtina vaiko motina – ieškovė – K. Ž. (CK 3.203 straipsnis).

Sprendimo dalis dėl išlaikymo priteisimo vykdytina skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

VI. Dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui įsiskolinimo.

Ieškovė K. Ž. prašo priteisti iš atsakovo V. K. išlaikymo nepilnamečiui sūnui L. K. įsiskolinimą – 800,00 Eur (už 4 mėnesius, skaičiuojant po 200,00 Eur kas mėnesį).

Išlaikymo įsiskolinimas gali atsirasti tiek dėl to, kad išlaikymas neteikiamas visiškai, tiek ir dėl to, kad jis teikiamas tik iš dalies, t. y. netenkinant visų būtinų vaiko poreikių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. liepos 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-404/2013). Išlaikymo įsiskolinimas, kaip ir išlaikymas, nustatomas remiantis CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintomis nuostatomis, todėl teismas, kilus ginčui dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, siekdamas priimti teisėtą ir pagrįstą sprendimą, turi imtis priemonių, kad būtų nustatytos šios reikšmingos faktinės aplinkybės: vaiko poreikiai, kiekvieno iš tėvų turtinė padėtis, būtinas išlaikymo dydis, proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai, kokią dalį reikalingo išlaikymo teikė kiekvienas iš tėvų ginčijamu laikotarpiu, nuo kurio momento vaiko tėvas ar motina nebevykdė savo pareigos materialiai išlaikyti savo vaikus. Reikalavimas dėl išlaikymo įsiskolinimo yra retroaktyvaus pobūdžio, todėl nustatant teisiškai reikšmingus faktus dėl CK 3.200 straipsnio taikymo turi būti remiamasi tuo metu egzistavusiomis faktinėmis aplinkybėmis, atsižvelgiant į prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą bei į protingumo, teisingumo, sąžiningumo principus (CK 3.3, 1.5 straipsniai). Kasacinis teismas laikosi nuostatos, kad tais atvejais, kai vienas iš tėvų su vaiku negyvena, jam tenka pareiga įrodinėti, jog tėviškas pareigas vykdė, nors ir gyveno skyrium (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-233/2011).

Bylos nagrinėjo teisme metu nustatyta, kad atsakovas V. K. nuo 2019 m. sausio 1 d. neteikia išlaikymo. Atsakovas neneigė, kad išlaikymo sūnui neteikia, prievolės mokėti išlaikymo įsiskolinimą neginčijo. Ieškovė prašo priteisti 800,00 Eur įsiskolinimo, tačiau teismas nustatė, kad vaikui reikalinga išlaikyti suma per mėnesį yra 300,00 Eur ir nusprendė priteisti iš atsakovo 150,00 Eur išlaikymo kas mėnesį, todėl nenustačius, kad iki ieškinio pateikimo dienos būtų buvę kitokios aplinkybės nei nagrinėjant bylą teisme, todėl nėra pagrindo skaičiuoti išlaikymo įsiskolinimą už kiekvieną mėnesį po 200,00 Eur. Kadangi atsakovas neteikė nepilnamečiui sūnui L. K. išlaikymo nuo 2019 m. sausio 1 d. iki kreipimosi į teismą dienos (2019 m. balandžio 29 d.), todėl ieškovės reikalavimas priteisti išlaikymo įsiskolinimą tenkintinas iš dalies, t. y. iš atsakovo V. K. priteistinas 600,00 Eur išlaikymo nepilnamečiui sūnui L. K. įsiskolinimas. Paminėtina, kad nors ieškovė prašo priteisti išlaikymo įsiskolinimą nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2019 m. gegužės 1 d., tačiau teismas priteisia vaikui išlaikymą nuo ieškinio pateikimo teisme dienos, t. y. 2019 m. balandžio 29 d., todėl išlaikymo įsiskolinimas skaičiuotinas iki 2019 m. balandžio 29 d. Išlaikymo įsiskolinimo vaikui lėšų tvarkytoja uzufrukto teise skirtina vaiko motina – ieškovė K. Ž. (CK 3.203 straipsnis).

IX. Dėl bylinėjimosi išlaidų.

Patenkinus iš dalies ieškovės K. Ž. patikslintą ieškinį, bylinėjimosi išlaidos paskirstomos proporcingai patenkintų ir atmestų patikslinto ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Ieškovė K. Ž. byloje pagal Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2019 m. balandžio 2 d. sprendimą Nr. 2.1-(NTP-2)-19-T-1358-5652 yra atleista 100 procentų nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų mokėjimo.

Šioje byloje mokėtinas 147,00 Eur žyminis mokestis (75,00 Eur – už reikalavimą dėl gyvenamosios vietos ir bendravimo tvarkos nustatymo, 72,00 Eur dėl išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo). Kadangi ieškovės patikslintas ieškinys tenkintas iš dalies, t. y. 83 procentais, todėl iš atsakovo valstybei priteistina 122,00 Eur žyminio mokesčio. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba pateikė pažymą, kuri patvirtina, kad tarnyba už ieškovei K. Ž. suteiktą antrinę teisinę pagalbą patyrė 353,65 Eur išlaidų. Kadangi ieškovės patikslintas ieškinys tenkintas iš dalies, t. y. 83 procentais, todėl iš atsakovo valstybei priteistina 293,53 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų.

Byloje yra 5,22 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidų, todėl iš atsakovo priteistina 4,33 Eur valstybei, kadangi patikslintas ieškinys patenkintas iš dalies (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 93 straipsnis, 96 straipsnis). Iš ieškovės K. Ž. bylinėjimosi išlaidos valstybei nepriteistinos, kadangi nuo jų mokėjimo ji yra atleista.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 268, 270, 385 straipsniais teismas

nusprendžia:

Patikslintą ieškinį tenkinti iš dalies.

Nustatyti nepilnamečio šalių sūnaus L. K., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą su motina – ieškove – K. Ž., a. k. (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš atsakovo V. K., a. k. (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnamečiui sūnui L. K., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) po 150,00 Eur (vieną šimtą penkiasdešimt eurų 00 ct) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2019 m. balandžio 29 d. (ieškinio pateikimo dienos) iki jo pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

Priteisti iš atsakovo V. K., a. k. (duomenys neskelbtini) nepilnamečiui sūnui L. K., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) 600,00 Eur (šešis šimtus eurų 00 ct) išlaikymo įsiskolinimą.

Nepilnamečio vaiko L. K., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) išlaikymo ir jo įsiskolinimo tvarkytoja uzufrukto teise skirti ieškovę K. Ž., a. k. (duomenys neskelbtini)

Nustatyti atsakovo V. K., a. k. (duomenys neskelbtini) bendravimo su nepilnamečiu sūnumi L. K., gim. (duomenys neskelbtini), tvarką:

1) tėvas bendrauja su nepilnamečiu sūnumi kiekvieno mėnesio poriniais savaitgaliais, pasiimdamas sūnų 11 val. iš jo gyvenamosios vietos šeštadienį ir grąžindamas sūnų sekmadienį į jo gyvenamąją vietą iki 17 val.;

2) poriniais metais tėvas praleidžia su sūnumi Šv. Kalėdų pirmą ir antrą dienas, pasiimdamas sūnų iš jo gyvenamosios vietos pirmą Šv. Kalėdų dieną 11 val. ir gražina sūnų į jo gyvenamąją vietą antrą Šv. Kalėdų dieną iki 19 val.;

3) neporiniais metais tėvas praleidžia su sūnumi Šv. Velykas, pasiimdamas sūnų iš jo gyvenamosios vietos pirmą Šv. Velykų dieną 11 val. ir gražina sūnų į jo gyvenamąją vietą antrą Šv. Velykų dieną iki 19 val.;

4) poriniais metais Naujųjų Metų šventę nepilnametis sūnus švenčia su tėvu, kuris pasiima sūnų gruodžio 31 dieną 11 val. ir grąžiną sūnų į jo gyvenamąją vietą sausio 1 dieną iki 17 val.;

5) kiekvienais metais tėvas praleidžia su sūnumi Tėvo dieną, pasiimdamas sūnų 11 val. iš jo gyvenamosios vietos ir iki 19 val. grąžina sūnų į jo gyvenamąją vietą;

6) vasaros metu, iš anksto sutaręs su vaiko motina K. Ž., tėvas praleidžia su sūnumi dvi savaites, pasiimdamas sūnų iš jo gyvenamosios vietos ir sutartą dieną grąžindamas į sūnaus gyvenamąją vietą.

Kitoje dalyje patikslintą ieškinį atmesti.

Panaikinti 2019 m. balandžio 30 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones – laikinojo išlaikymo priteisimą iš atsakovo V. K. nepilnamečiui sūnui L. K. išlaikyti – nuo sprendimo priėmimo dienos.

Priteisti valstybei iš atsakovo V. K., a. k. (duomenys neskelbtini) 122,00 Eur (vieną šimtą dvidešimt du eurus 00 ct) žyminio mokesčio ir 4,33 Eur (keturis eurus 33 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (ši suma turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660).

Priteisti iš atsakovo V. K., a. k. (duomenys neskelbtini) 293,53 Eur (du šimtus devyniasdešimt tris eurus 53 ct) valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos teikimo išlaidų valstybei, sumokant priteistą sumą į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą: Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią „Swedbank“ AB, arba Nr. LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB „Šiaulių bankas“, arba Nr. LT42 7230 0000 0012 0025, esančią UAB „Medicinos bankas“, arba LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB SEB bankas, arba LT74 4010 0510 0132 4763, esančią Luminor Bank AS Lietuvos skyrius, arba LT74 7400 0000 0872 3870, esančią Danske Bank a/s Lietuvos filialas, arba LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AB ,,Citadele“ bankas; įmokos kodas – 5630, juridinio asmens kodas – 188659752, mokėjimo paskirtis – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

Sprendimo dalis dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo vykdomas skubiai.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmus.