Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Vilniaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus Vilniaus skyriaus specialistei Eglei Anužytei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės E. R. ieškinį atsakovui R. B. dėl tėvystės nustatymo, institucija, teikianti išvadą byloje - Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, atstovaujama Vilniaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus Vilniaus skyriaus.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Ieškovė kreipėsi į teismą, prašydama: 1) nustatyti, kad R. B. yra ieškovės vaiko A. R, a. k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), tėvas; 2) skirti DNR ekspertizę; 3) priteisti vaiko naudai 400 Eur išlaikymą, indeksuojant, bei išlaikymo įsiskolinimą už 9 mėnesius (400 x 9) 3600 Eur; 4) nustatyti vaiko gyvenamąją vietą su ieškove; 5) priteisti valstybės naudai bylinėjimosi išlaidas.

Atsakovas R. B. atsiliepimo į ieškinį nepateikė, jam procesiniai dokumentai įteikti tinkamai, procesu nesidomėjo, į bylos nagrinėjimą neatvyko. Kadangi atsakovui apie teismo posėdžio laiką ir vietą pranešta tinkamai ir laiku, iki teismo posėdžio pradžios prašymų negauta, neatvykimo priežastys nežinomos, byla nagrinėjama atsakovui nedalyvaujant (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 246 straipsnis).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies

Dėl tėvystės nustatymo

Pagal CK 3.148 straipsnį, pagrindas tėvystei nustatyti yra moksliniai įrodymai (ekspertizių įrodyti giminystės ryšį išvados) ir kitos Civilinio proceso kodekse numatytos įrodymų priemonės. Jei šalys atsisako ekspertizės, pagrindu tėvystei nustatyti gali būti įrodomieji faktai, patikimai patvirtinantys tėvystę: bendras vaiko motinos ir spėjamo vaiko tėvo gyvenimas, bendras vaiko auklėjimas, išlaikymas, taip pat ir kiti įrodymai (1 dalis). Jei atsakovas atsisako ekspertizės, teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, gali tokį atsakovo atsisakymą įvertinti kaip tėvystės įrodymą (2 dalis). Teismo vertinimu, tokiu reglamentavimu įstatymų leidėjas įtvirtino principinę prioritetinę nuostatą dėl biologinės tėvystės nustatymo, kai yra ją patvirtinantys moksliniai įrodymai, ir tik tuo atveju, jei šalys atsisako ekspertizės, pagrindu tėvystei nustatyti gali būti kiti įrodomieji faktai, patikimai patvirtinantys tėvystę, o atsakovo atsisakymas ekspertizės teismo gali būti įvertintas kaip tėvystės įrodymas.

Ieškovė ieškinyje ir teismo posėdyje nurodė, kad ji su atsakovu jo namuose gyveno nuo 2022 metų. Gimus šalių dukrai, vaiką paliko ligoninėje, kurį persigalvojusi atsiėmė po maždaug 4 mėnesių. Kaip nurodoma, ieškovė 2024 m. sausio mėnesį paliko atsakovo namus; atsakovas tėvystės nepripažino, išlaikymo, pagalbos vaikui neteikia, tačiau ieškovę materialiai remia jos motina ir atsakovo motina, kuri lanko anūkę. Teismas 2024 m. gruodžio 3 d. nutartimi byloje paskyrė DNR ekspertizę, pavedė ekspertams atsakyti į klausimą: ar R. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), yra A. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini), biologinis tėvas, o A. R. yra R. B. dukra? Pažymėtina, kad ieškovė nuo pat ieškinio pateikimo pareikalavo DNR ekspertizės skyrimo, jei atsakovas nepripažintų tėvystės, o atsakovas neatsiliepė į ieškinį ir nebendradarbiavo procese - atsisakė vykti į DNR ekspertizę, nenurodant jokių objektyvių aplinkybių dėl ekspertizės atsisakymo. Atsakovui neįvardijus ir (ar) nepagrindus pateisinamų atsisakymo atlikti genominę ekspertizę tėvystei nustatyti priežasčių, daroma prielaida tokį atsakovo atsisakymą vertinti kaip sąmoningą vengimą pateikti įrodymus. Teismo vertinimu, tai pakankamas pagrindas pripažinti pateikti įrodymą atsisakančios šalies egzistuojant pačius nepalankiausius faktus, kuriuos nepateiktas įrodymas būtų patvirtinęs. Teismas išnaudojo visas įmanomas priemones tiesai byloje nustatyti, ir atsakovo atsisakymas vykti į DNR ekspertizę negali būti lemiama aplinkybė padedanti jam išvengti konstitucinių, tėvo įsipareigojimų savo vaikui. Teismas, įvertinęs šią atsakovo poziciją (nenurodant DNR ekspertizės atsisakymo argumentų) laiko, kad yra akivaizdi prielaida taikyti griežtą įstatymo imperatyvą, numatytą CK 3.148 straipsnio 2 dalyje – atsakovo atsisakymą vertinti kaip tėvystės įrodymą.

Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą, laikytina pilnai įrodyta, kad atsakovas R. B. yra A. R., gim. (duomenys neskelbtini), tėvas (CK 3.148 straipsnio 2 dalis).

Dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo

Pagal CK 3.169 straipsnio 1 dalį, kai tėvas ir motina gyvena skyrium, vaiko gyvenamoji vieta nustatoma tėvų susitarimu. Jei kyla ginčas tarp tėvų dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, vaiko gyvenamoji vieta teismo sprendimu nustatoma su vienu iš tėvų (CK 3.169 straipsnio 2 dalis).

Kasacinis teismas ne kartą yra konstatavęs, kad vaiko gyvenamosios vietos ir skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarkos nustatymas bei jos tinkamas įgyvendinimas yra tiesiogiai susiję, todėl teismas, spręsdamas dėl skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo, turi spręsti ir klausimą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016).

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad nepilnametė A. R. gyvena kartu su motina - ieškove. Ieškovė, kaip ji nurodė teismo posėdžio metu, šiuo metu gyvena (duomenys neskelbtini), ji rūpinasi dukterimi, jos sveikata, tenkina visus vaiko poreikius. Atsakovas nepilnametės dukters nelanko, su ja nebendrauja, nedalyvauja jos gyvenime ir nėra pareiškęs valios auginti vaiką. Ieškovė Tarnybos specialistams nurodžiusi, kad atsakovas su vaiku matėsi tris kartus. Bylos nagrinėjimo metu negauta duomenų, kad vaiko gyvenamosios vietos nustatymas su ieškove kenktų vaiko interesams. Institucijos, teikiančios byloje išvadą atstovė dėl to neprieštaravo. Teismas, išnagrinėjęs bylą nustatė, kad tarp šalių ginčo dėl nepilnametės A. R. gyvenamosios vietos nustatymo nėra, priešingų duomenų byloje nenustatyta. Atsakovas byloje nepateikė atsiliepimo į ieškinį, nereiškė prieštaravimų dėl ieškinio reikalavimo nustatyti dukros gyvenamąją vietą su ieškove. Dėl nurodytų priežasčių nepilnametės A. R. gyvenamoji vieta nustatytina kartu su motina ieškove E. R. Nesant ginčo dėl skyriumi gyvenančio tėvo bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos nustatymo nėra teisinio pagrindo nustatyti atsakovo bendravimo su dukra tvarkos.

Dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo

Ieškovė ieškiniu prašo priteisti iš atsakovo nepilnametės A. R., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymui po 400 Eur kas mėnesį periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo teismui dienos iki jos pilnametystės.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 28 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-218/2011 konstatuota, kad vaiko ir tėvų tarpusavio teisės ir pareigos yra grindžiamos vaiko iš tėvų kilme, kuri patvirtinama nuo vaiko gimimo dienos ir nuo tos dienos sukuria su ja susijusias, įstatymų nustatytas teises ir pareigas (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 7 straipsnis, CK 3.137 straipsnis). Taigi vaiko kilmės iš tėvų patvirtinimas nesiejamas su vaiko gimimo įrašo padarymo data, taip pat su teismų sprendimų, nustatančių tėvystę (motinystę), įsiteisėjimo data (CK 3.137 straipsnio 3 dalis). Kai vaiko kilmė iš tėvo (motinos) yra nustatyta ne šiam gimus, o esant vyresniam, tėvų ir vaikų tarpusavio teisės ir pareigos taip pat atsiranda nuo vaiko gimimo dienos, tačiau išlaikymo srityje įstatymo jos ginamos iš dalies, ribojant išlaikymo priteisimo terminą trejais metais iki ieškinio pareiškimo dienos (CK 3.200 straipsnis).

Tais atvejais, kai vienas iš tėvų su vaiku negyvena, jam tenka pareiga įrodinėti, jog tėviškas pareigas vykdė, nors ir gyveno skyrium (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-233/2011). Kasacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, jog išlaikymo įsiskolinimas gali atsirasti dėl to, kad išlaikymas neteikiamas iš viso ar jeigu jis neteikiamas iš dalies, t. y. teikiamas tik tokio dydžio aprūpinimas, kuris nepatenkina vaiko visų būtinų poreikių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-14/2008).

Tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo vaikus įtvirtinta Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje ir detalizuota CK 3.192 straipsnio 2 dalyje, numatančiame, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties kriterijai įstatyme nedetalizuoti, tačiau nuosekliai išplėtoti kasacinio teismo praktikoje. Pagrindas apskaičiuoti vaikui reikalingą išlaikymą yra jo poreikiai. Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas vaiko būtinoms vystymosi sąlygoms tenkinti, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013). Pažymėtina, kad pagal kasacinio teismo praktiką, orientacinė išlaikymo dydžio suma yra minimalus atlyginimas atskaičius mokesčius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-495-1075/2020).

Taigi, teisminėje praktikoje pripažįstamos pagrįstomis, būtinomis tenkinant vaiko poreikius išlaidos, siekiančios 1 MMA: nuo 2023 m. sausio 1 d. – 840 Eur neatskaičius mokesčių (apie 633 Eur atskaičius mokesčius), nuo 2024 m. sausio 1 d. – 924 Eur neatskaičius mokesčių (apie 709 Eur atskaičius mokesčius), nuo 2025 m. sausio 1 d. – 1038 Eur neatskaičius mokesčių (apie 777 Eur atskaičius mokesčius). Tačiau ši suma yra tik orientacinė, konkretus dydis turi būti nustatomas atsižvelgiant į konkrečios bylos aplinkybes.

Teismui sprendžiant dėl iš tėvo (motinos) priteistino išlaikymo vaikui dydžio, nustatytas visas vaikui reikalingo išlaikymo dydis gali būti mažinamas pagal Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymą ir Lietuvos Respublikos valstybinių šalpos išmokų įstatymą valstybės mokamomis vaikui išmokomis ir šalpos pensijomis, tik po to nustatytinas tėvų teiktino išlaikymo dalys, atsižvelgiant į kiekvieno iš jų turtinę padėtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-96-687/2020, 33 punktas). Taip pat kasacinis teismas plėtodamas šią praktiką pasisakė, kad iš tėvų priteistinas išlaikymas privalomai neturėtų būti mažinamas išmokų suma tais atvejais, kai tėvų turtinė padėtis leidžia tenkinti vaiko poreikius. Tokiu atveju valstybės mokamos išmokos galėtų būti skiriamos papildomiems vaiko poreikiams tenkinti, bet ne tėvų pareigos vykdymui kompensuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2020 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-495-1075/2020, 2023 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-83-421/2023, 50 punktas). 2024 m. vaiko išmokos dydis – 96,25 Eur, o nuo 2025 m. sausio 1 d. – 122, 50 Eur.

Bylos duomenimis nustatyta, kad nepilnametė A. R. yra metų ir trijų mėnesių amžiaus, specialių poreikių neturi, gyvena kartu su mama (ieškove) (duomenys neskelbtini); ieškovė nekilnojamojo turto neturi; ieškovė nedirba, nes augina dukrą ir jos gaunamų pajamų (VSDFV ir savivaldybės skiriamų išmokų) nepakanka vaiko poreikių tenkinimui, ieškovei taip pat padeda jos motina ir atsakovo motina. Atsakovas yra jauno amžiaus; byloje nėra duomenų apie atsakovo ribotą darbingumą. Duomenų apie atsakovo turtinę padėtį nenustatyta atsakovui neteikiant duomenų.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas formuodamas vienodą praktiką šios kategorijos bylose ne kartą yra konstatavęs, kad tėvams tenka dalytis normalios vaikų raidos asmenine atsakomybe, kurios negalima atsisakyti. Netinkamas tėvų pareigų vykdymas arba visiškas jų nevykdymas yra pateisinami tik išimtiniais, nepriklausiančiais nuo tėvų valios atvejais, visais kitais atvejais tėvams, objektyviai esant pajėgiems teikti išlaikymą, privalu teikti tokio dydžio išlaikymą, kuris leistų užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas.

Vertinant šalių turtinę padėtį (jokio nekilnojamojo turto šalys neturi, abu nedirba), konstatuotina, jog kiekviena iš šalių kas mėnesį neturi galimybių skirti vaiko poreikiams 1MMA dydžio, kuris nuo 2025 m. sausio 1d. kiekvienam sudarytų po 388 Eur (neatskaičius „vaiko pinigų“). Atsižvelgiant į tai bei į vaiko amžių (1 metai 3 mėnesiai), teismas sprendžia, jog būtinus vaiko poreikius patenkins 355 Eur suma iš kiekvieno iš tėvų. Teismas, įvertinęs aukščiau išdėstytus principus, kuriais vadovaujamasi nustatant priteistino išlaikymo dydį, taip pat atsižvelgdamas į šalių turtinę padėtį, į tai, kad byloje nėra duomenų apie kokius nors nepilnamečio vaiko susirgimus, konstatuoja, kad ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovo mažametei dukrai išlaikymą tenkintinas iš dalies – iš atsakovo mažametės A. R., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymui priteistina po 355 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo teismui dienos, t. y. nuo 2024 m. rugsėjo 17 d., iki vaiko pilnametystės, šią sumą indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 straipsnis). Teismo įsitikinimu tokio dydžio išlaikymas atitinka tiek vaiko interesus bei poreikius, tiek ginčo šalių teises, interesus ir realias finansines galimybes (CK 3.192 straipsnio 2 dalis). Pažymėtina, kad šalims išlieka teisė vėliau kreiptis dėl išlaikymo dydžio ar formos pakeitimo, esant įstatyme nurodytoms sąlygoms (CK 3.201 str.).

Nepilnamečio vaiko išlaikymui skirtų piniginių lėšų uzufrukto teise tvarkytoja skirtina ieškovė E. R. (CK 3.185 straipsnio 1 dalis).

Dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo

Išlaikymo įsiskolinimas, kaip ir išlaikymas, nustatomas remiantis CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintomis nuostatomis, todėl teismas, kilus ginčui dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, siekdamas priimti teisėtą ir pagrįstą sprendimą, turi imtis priemonių, kad būtų nustatytos reikšmingos faktinės aplinkybės. CK 3.200 straipsnyje nustatyta, kad išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos. Teismų praktikoje išaiškinta, kad išlaikymo skola apskaičiuojama ir priteisiama iki ieškinio pateikimo momento, o nuo ieškinio pateikimo momento priteisiamas išlaikymas iki vaiko pilnametystės (Vilniaus apygardos teismo 2017 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-989-619/2017). Kasacinis teismas laikosi nuostatos, kad tais atvejais, kai vienas iš tėvų su vaiku negyvena, jam tenka pareiga įrodinėti, jog tėviškas pareigas vykdė, nors ir gyveno skyrium (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-233/2011). Išlaikymo įsiskolinimas gali atsirasti dėl to, kad išlaikymas neteikiamas iš viso arba jeigu jis neteikiamas iš dalies, t. y. teikiamas tik tokio dydžio aprūpinimas, kuris nepatenkina vaiko visų būtinų poreikių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-14/2008). Taigi byloje turi būti nustatomos aplinkybės, reikšmingos klausimui dėl išlaikymo įskolinimo priteisimo išspręsti, ir konstatuojamas teisės reikalauti išlaikymo atsiradimo momentas. Pagal bendrąją įrodinėjimo taisyklę, įtvirtintą CPK 178 straipsnyje, šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti.

Ieškovė ieškiniu prašo priteisti 3600 Eur dydžio išlaikymo įsiskolinimą už 9 mėnesių laikotarpį, išlaikymą skaičiuojant po 400 Eur per mėnesį. Ieškovė nurodė, kad atsakovas nuo pat vaiko gimimo 2023 m. (duomenys neskelbtini) išlaikymo (pagalbos) vaikui neteikia, atsakovas šių aplinkybių nepaneigė (CPK 178 straipsnis). Pagal aukščiau minėtą teismų praktiką, tai, kad nuo 2024 m. vaikui išlaikyti buvo reikalinga 709 Eur suma per mėnesį (2024 m. 1 MMA – 709 Eur (po mokesčių)), kas per 9 mėnesius sudaro 3195 Eur sumą (709 Eur : 2 asmenys) x 9 mėnesiai)), kurią atsakovas turėjo sumokėti dukrai išlaikyti, todėl ieškovės prašymas tenkintinas iš dalies, iš atsakovo priteistinas 3195 Eur vaiko išlaikymo įsiskolinimas už 9 mėnesių laikotarpį.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

CPK 79 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.

Pagal CPK 99 straipsnio 2 dalies nuostatą valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos valstybei atlyginamos pagal CPK 96 straipsnyje nustatytas taisykles. Vadovaujantis CPK 96 straipsnio 1 dalimi, bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovė buvo atleista, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai. Teismas gali nukrypti nuo šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo valstybei taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos.

Ieškovei buvo suteikta 100 proc. apmokama valstybės garantuojama teisinė pagalba 2024 m. rugpjūčio 28 d. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos Antrinės valstybės garantuojamos teisinės pagalbos ir mediacijos paslaugų Administravimo skyriaus sprendimu Nr. ((8.28Mr)ATP-C-2024-07352 (CBP-17524). Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos Išteklių administravimo skyriaus 2025 m. kovo 3 d. pažymos Nr. APD-2025-02717 duomenimis, valstybės patirtos teisinės pagalbos teikimo ieškovei išlaidos yra 354,17 Eur (DOK-33712).

Nagrinėjamu atveju žyminio mokesčio dydis už ieškinio reikalavimus sudaro 279 Eur sumą: 111 Eur už reikalavimą nustatyti tėvystę ir vaiko gyvenamosios vietos nustatymą; 96 Eur už išlaikymo periodinėmis išmokomis priteisimą (355 Eur x 12 mėn. x 3 proc. x 75 proc.); 72 Eur už išlaikymo įsiskolinimą (3195 Eur x 3 proc. x 75 proc.)).

Šioje byloje išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu sudaro 28,28 Eur.

Kadangi, kaip minėta, ieškovei yra suteikta 100 proc. valstybės garantuojama ir apmokama teisinė pagalba, todėl šios bylinėjimosi išlaidos valstybės naudai priteistinos iš atsakovo (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 96 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263-270 straipsniais, 275 straipsniu, 307 straipsnio 1 dalimi, 385 straipsniu,

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti iš dalies.

Nustatyti, kad atsakovas R. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), yra vaiko A. R., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), tėvas, o vaikas A. R., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), yra R. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), dukra.

Nustatyti nepilnametės A. R., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su motina E. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini).

Priteisti iš atsakovo R. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), išlaikymą nepilnametei A. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini), po 355 Eur (tris šimtus penkiasdešimt penkis eurus) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo teismui dienos (nuo 2024 m. rugsėjo 17 d.) iki pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

Priteisti nepilnametei A. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini), iš atsakovo R. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 3195 Eur (trijų tūkstančių vieno šimto devyniasdešimt penkių eurų) išlaikymo įsiskolinimą.

Paskirti ieškovę E. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini), A. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini), išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise.

Sprendimo dalį dėl išlaikymo priteisimo vykdyti skubiai.

Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

Priteisti iš atsakovo R. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), į valstybės biudžeto pajamas:

279 Eur (du šimtus septyniasdešimt devynis eurus) žyminio mokesčio, įmokos kodas 5660;

28,28 Eur (dvidešimt aštuonis eurų 28 ct) procesinių dokumentų siuntimo išlaidų, įmokos kodas 5662;

354,17 Eur (tris šimtus penkiasdešimt keturis eurus 17 ct) antrinės teisinės pagalbos teikimo išlaidų, įmokos kodas 5630.

Ne vėliau kaip kitą darbo dieną po teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos sprendimą elektroninių ryšių priemonėmis išsiųsti vaiko gimimą įregistravusiai civilinės metrikacijos įstaigai.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.