- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-09-27
- Bylos Nr.
- e2A-1580-432/2022
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Visvaldas Kazakiūnas, Dainius Rinkevičius, Loreta Braždienė
- Ieškovas
- E. V., G. P.
- Atsakovas
- E. M.
- Trečiasis asmuo
- M. S., G. B.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Loretos Braždienės, Visvaldo Kazakiūno (kolegijos pirmininko ir pranešėjo) ir Dainiaus Rinkevičiaus, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apelianto (atsakovo)E. M. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022-03-18 sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovų E. V. (P.) ir G. P. ieškinį dėl kreditoriaus reikalavimo, vykdomojo rašto pakeitimo, netesybų sumažinimo, sutarties modifikavimo,pareikštą atsakovui E. M., tretieji asmenys: M. S., G. B. ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
I.Ginčo esmė
1. Ieškovaikreipėsi į teismą, prašydami: 1) pripažinti, kad atsakovo E. M., kaip kreditoriaus,prašymai: (i) išieškoti iš G. P. ir E. V. (P.) 15 proc. negrąžintų metinių palūkanų už naudojimąsi paskola, skaičiuojamų užnegrąžintą paskolos dalį (28 000 Eur) už laikotarpį nuo 2019-07-30 iki visiško prievolės įvykdymo dienos; (ii) išieškoti iš G. P. ir E. V. (P.) 20 proc. negrąžintų metinių palūkanų už naudojimąsi paskola, skaičiuojamų užnegrąžintą paskolos dalį (40 000 Eur) už laikotarpį nuo 2019-07-30 iki visiško prievolės įvykdymo dienos yra pateikti nepagrįstai ir yra negaliojantys nuo tokių prašymų pateikimo notarui momento; 2) pakeisti Vilniaus m. 30-ojo notarų biuro notaro M. S. 2019-08-19 išduotą Vykdomąjį įrašą pagal 2017-04-11 Vilniaus m. 30-ojo notaro biuro notaro M. S. patvirtintą hipotekos sandorį reg. Nr. 2337, panaikinant šiuos kreditoriaus reikalavimus Vykdomajame įraše; 3) modifikuoti 2017-04-11paskolos sutarties 6 punktą ir sumažinti delspinigių dydį nuo 0,05 proc. iki 0,01 proc. bei taikyti sutrumpintą 6 mėnesių senaties terminą, kartu pakeičiant Vilniaus m. 30-ojo notarų biuro notaro M. S. 2019-08-19 išduotą Vykdomojo įrašodalį dėl išieškotinų netesybų, nurodant, kad išieškotinas netesybas sudaro 0,01 proc. dydžio delspinigiai už nesumokėtą sumą už kiekvieną uždelstą dieną, išieškant už ne ilgesnį,kaip šešių mėnesių laikotarpį; 4) priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškinyje nurodoma,kad 2017-04-E. M. ir G. P. pasirašė ir notariškai patvirtino Paskolos sutartįreg. Nr. 2334, kuria susitarė, kad (i) atsakovas E. M. (toliau atsakovas arba kreditorius) suteikia G. P. (toliau ieškovas arba skolininkas) 68 000 Eur paskolą? (ii) visa paimta paskola su priklausančiomis palūkanomis turi būti grąžinta ne vėliau kaip 2018-04-30 (Sutarties 3 str.)? (iii) paskolos gavėjas moka 15 proc. (už 28 000 Eursumą) (Sutarties 5.1.1 p.) ir 20 proc., (už 18000 Eur ir 22 000 Eur sumas) (Sutarties 5.1.2 p.) dydžio metines palūkanas už naudojimąsi paskolintais pinigais? (iv) paskolos gavėjui vėluojant grąžinti paskolą sutartyje numatytais terminais, paskolos gavėjas moka paskolos davėjui 0,05 proc. laiku nesumokėtos sumos dydžio delspinigius už kiekvieną uždelstą dieną (Sutarties 6 p.).
Šalies argumentai
3. Ieškovai paaiškino, kad už paskolintus pinigus nupirkus žemės sklypą, jis buvo įkeistas sutartine hipoteka. 2018-05-02 susitarimu paskolos su priklausančiomis palūkanomis grąžinimo terminas buvo pratęstas iki 2018-09-30.E. M., G. P. ir E. V. (P.) 2019-04-01 pasirašė susitarimąpakeisti sutartinę hipoteką prie hipotekos sandorio, identifikavimo kodas 20120170028742, kuriuo susitarė dėl prievolės įvykdymo termino pratęsimo iki 2020-04-01. E. M. ir G. P.-04-01 pasirašė papildomą susitarimą dėl 2017-04-11paskolos sutarties reg. Nr. 2334, 3 ir 5.2 punktų pakeitimo (toliau susitarimas), t.y.: (i)3 punktas pakeistas, numatant, kad paskola su priklausančiomis palūkanomis privalo būti sumokėta ne vėliau kaip 2021-04-01 arba anksčiau šio termino pagal kreditoriaus pareikalavimą sumokant paskolą su priklausančiomispalūkanomis per 14 dienų nuo kreditoriaus pareikalavimo? (ii) 5.2 punktas pakeistas numatant, kad nuo 2019-04-01 kiekvieną kalendorinį mėnesį ne vėliau kaip iki to einamojo mėnesio paskutinės darbo dienos paskolos gavėjas moka paskolos davėjui ne mažiau kaip 200 Eur palūkanų, visos kitos palūkanos skaičiuojamos nuo paskolos sutartiessudarymo dienos ir viršijančios 200 Eur/mėn. sumą turi būti sumokėtos paskolos grąžinimo dieną.
4. Ieškovai nurodė, kad atsakovas2019-07-12 skolininkui G. P. išsiuntė reikalavimą grąžinti paskolą supriklausančiomis palūkanomis per 14 kalendorinių dienų nuo laiško išsiuntimo datos, o 2019-07-29 kreipėsi į Vilniaus m. 30-ojonotarų biuro notarą M. S. su prašymu dėl vykdomojo įrašoatlikimo dėl priverstinio hipoteka užtikrinto skolinio įsipareigojimo sumos arba nesumokėtos skolos dalies supriklausančiomis palūkanomis išieškojimo iš skolininko/įkaito davėjo G. P. ir įkaito davėjos E.V. (P.).
5. Vilniaus m. 30-ojonotarų biuro notaras M. S. 2019-08-19 išdavė vykdomąjį įrašą, kuriuo nurodė iš skolininko/įkaito davėjo išieškoti sumas, kurias sudaro:negrąžinta paskolos dalis – 68 000 Eur?15 proc. negrąžintų metinių palūkanų už naudojimąsi paskola, skaičiuojamų už 28 000 Eur, priskaičiuotų už laikotarpį nuo 2017-04-14 iki 2019-07-29 (prašymo dėl vykdomojo įrašo pateikimo notarui diena)?20 proc. negrąžintų metinių palūkanų už naudojimąsi paskola, skaičiuojamų už 22 000 Eur, priskaičiuotų už laikotarpį nuo 2017-04-14 iki 2019-07-29(prašymo dėl vykdomojo įrašo pateikimo notarui diena)?20 proc. negrąžintų metinių palūkanų už naudojimąsi paskola, skaičiuojamų už 18 000 Eur, priskaičiuotų už laikotarpį nuo 2018-07-03 iki 2019-07-29 (prašymo dėl vykdomojo įrašo pateikimo notarui diena).Iš viso aukščiau nurodytų negrąžintų palūkanų suma prašymo dėlvykdomojo įrašo pateikimo notarui dieną – 22 953,97 Eur?15 proc. negrąžintų metinių palūkanų už naudojimąsi paskola,skaičiuojamų už negrąžintą paskolos dalį (28 000 Eur) už laikotarpį nuo 2019-07-30 iki visiško prievolės įvykdymo dienos?20 proc. negrąžintų metinių palūkanų už naudojimąsipaskola, skaičiuojamų už negrąžintą paskolos dalį (40 000 Eur) už laikotarpį nuo 2019-07-30 iki visiško prievolės įvykdymo dienos?netesybos – 0,05 proc. dydžio delspinigiai, skaičiuojamiuž 2019-07-30 negrąžintos paskolos dalies su palūkanomis (90 953,97Eur) iki visiško prievolėsįvykdymo;išlaidas, susijusias su vykdomojo įrašo išdavimu irpriverstiniu išieškojimu.
6. Ieškinyje nurodyta, kad dėl 2019-08-19 išduoto vykdomojo įrašo buvo pradėta vykdomoji byla Nr. 0040/19/01391 antstolioGintoBadikonio kontoroje, buvo pradėtas priverstinis išieškojimas iš hipoteka įkeisto turto.Turtas buvo realizuotas iš varžytinių.E. V. (P.) ir G. P. m. kreipėsi į teismą dėl santuokos nutraukimo bendru sutuoktinių sutikimu. Teisme paskolos davėjas kreditorius įstojo į bylą kaip trečiasis asmuo, pareiškiantis savarankiškus reikalavimus, ir reikalavo, kad prievolės, kylančios iš 2017-04-14 paskolos sutarties būtų pripažintos solidariomis sutuoktinių G. ir E. P. prievolėmis. Dėl šių aplinkybių pradėtas piniginių lėšų išieškojimas ir iš E. V. (P.).
7. Ieškovai ginčijo kreditoriaus (atsakovo) veiksmus, kuriais jis, 2019 m. liepos mėnesį kreipdamasisį Vilniaus m. 30-ojonotarų biuro notarą M. S. ir prašydamas išduoti vykdomąjį įrašą pagal 2017-04-11 paskolos sutartį, prašė į vykdomąjį įrašą įtraukti reikalavimus išieškoti iš skolininkų/įkaito davėjųmokėjimo (pelno) palūkanas po sutarties nutraukimo, t.y.:išieškoti iš skolininkų/įkaito davėjų 15 proc. negrąžintų metiniųpalūkanų už naudojimąsi paskola, skaičiuojamų už negrąžintą paskolos dalį (28000 Eur) užlaikotarpį nuo 2019-07-30 iki visiško prievolės įvykdymo dienos?išieškoti iš skolininkų/įkaito davėjų 20 proc. negrąžintų metiniųpalūkanų už naudojimąsi paskola, skaičiuojamų už negrąžintą paskolos dalį (40 000 Eur) užlaikotarpį nuo 2019-07-30 iki visiško prievolės įvykdymo dienos (toliau abu šie 2019-08-19 vykdomojo įrašo nurodymai vadinami kreditoriaus reikalavimais arba reikalavimais).
Šalies argumentai
8. Ieškovai nurodė, kad sutarties šalys nei sutartyje, nei atskiru rašytiniu susitarimu nebuvo numatę ir susitarę, kad mokėjimo (pelno)palūkanos gali ir turi būti skaičiuojamos ir po sutarties nutraukimo (pasibaigimo). Atsakovas, veikdamas kaipkreditorius, savo srities ir veiklos žinovas, suprato ir turėjo suprasti, kad sutarties neįvykdžius, gali būti taikomos tikkompensacinės palūkanos arba netesybos, dėl kurių turi būti susitarta atskirai. Ieškovai paaiškino, kad vadovaujantis šalių 2017-04-11 sudarytos paskolos sutarties nuostatomis ir visais paskolossutarties pakeitimais, iš kurių paskutinis pakeitimas buvo pasirašytas 2019-04-01, sutarties pabaiga susietasu dviem alternatyviais įvykiais, priklausomai nuo to, kuris iš jų pirmiau įvyks, t.y. numatant, kad sutartis turi būtiįvykdyta iki 2019-09-01 arba per 14 dienų nuo kreditoriaus pranešimo įvykdyti sutartį, sumokant visąpaskolos sumą su priskaičiuotomis palūkanomis. Kreditoriaus reikalavimas skolininkui G. P. buvo išsiųstas 2019-07-12. Per nurodytą 14 d. terminą sutartis nebuvo įvykdyta, dėl to kreditorius 2019-07-29 kreipėsi į notarą dėl vykdomojo įrašo išdavimo. Vadinasi, skolininkui neįvykdžius sutarties per nustatytąterminą, ji pasibaigė, suėjus reikalavimo įvykdyti sutartį terminui.
9. Ieškinyje išdėstyta, kad negrąžinta paskolos dalis su palūkanomis 2019-07-30 sudarė 90 953,97 Eur. Delspinigiai sudarė 45,48 Eur per dieną arba 1 364,40 Eur per mėnesį. Hipoteka įkeistas turtasbuvo realizuotas tik spalio mėn., vadinasi už laikotarpį nuo 2019-07-30 iki 2019 m. lapkričio mėn. delspinigių, kaip netesybų galėjo būti priskaičiuota apie 4 093,20 Eur (3mėn. x1364,40 Eur).Ieškovei E. P. antstolis Gintas Badikonis nepateikė informacijos apie 2019-07-30–2021 m. gegužės mėn. (kreipimosi į antstolį dienos) priskaičiuotasnetesybas (delspinigius). Ieškovai teigė, kad negali tiksliai pagrįsti ir nurodyti, kokio dydžio netesybų suma iš viso yra ir/ar buvo priskaičiuota bei už kokįlaikotarpį netesybos buvo skaičiuotos. Sutartyje netesybų mokėjimo terminas apibrėžtas kaip „nuo laiku nesumokėtos sumos už kiekvieną dieną“, vykdomajame įraše jau detalizuojama iki visiško prievolės įvykdymo. Kadangivisa skola nėra išmokėta ir grąžinta, laikytina, kad delspinigiai skaičiuotini iki šios dienos. Šiosdienos duomenimis negrąžinta paskolos dalis sudaro 53 793,81 Eur (be palūkanų), vadinasi netesybos, jei jos vis darskaičiuojamos, sudaro 26,90 Eur per dieną arba mažiausiai 807 Eur per mėnesį.Ieškovai laikė, kad toks sutartimi nustatytas šalių netesybų dydis – 0,05 proc. yra neprotingai didelis ir turėtųbūti sumažintas iki 0,01 proc. Be to, reikalavimams dėl netesybų turi būti taikomas sutrumpintas 6 mėnesių ieškinio senatiesterminas.
Atsiliepimas
10. Atsakovas pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo prašė ieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas.Atsiliepime nurodė, kad 2017-04-11 paskolos sutartis buvo sudaryta, ieškovui paprašius, kad atsakovas paskolintų pinigųdvibučiam namui statyti. Pats atsakovas pinigų skolinimo veikla nesiverčia, tai buvo vienkartinis veiksmas. Atsakovas tai suvokė kaip rizikingą veiksmą, todėl sutiko skolinti pinigus su 15 ir 20 proc. palūkanomis. Ieškovas garantavo, kad jam palūkanos tinkamos, atitinka jo lūkesčius gauti tokią paskolą, jis statybininkas, jam greitai reikia pinigų namui statyti, visi pinigai su palūkanomis bus atsakovui sugrąžinti per metus. Paskolos suma, terminas ir jos esminės sąlygos yra pasiūlytos ieškovo.
11. Atsakovas teigė, kad ieškovas ne kartą prašė atsakovo pratęsti paskolos sutarties terminą, taip pat prašė paskolinti daugiau pinigų, kad namas turėtų didesnį statybos baigtumą, sutikdamas su palūkanomis. Ieškovas palūkanų dydžiui neprieštaravo. Praėjus metams, paaiškėjo, kad ieškovas, statydamas namą, nesilaikė tam tikrų teisės aktų reikalavimų. Ieškovas užsiminė, kad realesnė galimybė atsakovui atgauti pinigus, jei atsakovas dar paskolinsiąs papildomai pinigų namo statyboms. Jam tiko palūkanos. Ieškovas susirašinėjime suatsakovu ne kartą nurodė, kad jis gauna neoficialias pajamas. Iš 2020-12-07 antstolio G. B. pažymos apie vykdymo eigą ieškovas verčiasi individualia veikla nuo 2016-02-09 ir nuo 2019-02-20 faktiškai dirba UAB „SKYERA“, kurios vadovas yra ieškovo brolis K. P..Suėjus paskolos grąžinimo terminui (terminams), atsakovas pareikalavo grąžinti lėšas, kaip numatyta paskolos sutartyje. Atsakovas ne kartą ieškovui siūlė refinansuoti paskolą kredito įstaigose ar su kitais asmenimis. Atsakovui buvo reikalingi paskolinti pinigai savo poreikiams tenkinti. Susirašinėjimas (šalių tikslai suėjus paskolos terminui) taip pat rodo, kad atsakovas iškart reikalavo pinigų sugrąžinimo ir siekė pradėti priverstinį išieškojimą, ieškovai prašė to nedaryti, žadėjo greitu laiku rasti sprendimą. Ieškovai nuo 2019 m. pradėjo santuokos nutraukimo procesą.
12. Atsakovas paaiškino, kad ieškovai neteisingai teigė, jog sutarties šalys nei sutartyje, nei atskiru rašytiniu susitarimu nebuvo numatę ir susitarę, kad mokėjimo (pelno) palūkanos gali būti skaičiuojamos ir po sutarties nutraukimo ar pasibaigimo. Pažymėjo, kad toks susitarimas įtvirtintas paskolos sutarties 5.1.1 ir 5.1.2 punktuose. Paskolos sutartį rengė ir tvirtino notaras, tas pats notaras taip pat išdavė ir vykdomąjį įrašą. Paskutiniu notaro patvirtintu 2019-04-01 paskolos sutarties 3 ir 5.2 punktų pakeitimu paskolos grąžinimo su palūkanomis terminas buvo nukeltas iki 2021-04-01. Tad atsakovas, tikėdamas ieškovų pažadais ir atsižvelgdamas į jų prašymus, sutiko laukti paskolos su palūkanomis mokėjimo iki 2021-04-01. Ieškovų ieškinio aiškinimas apie palūkanų skaičiavimo galimybę tik iki paskolos sutarties nutraukimo nėra tinkamas, ginčo atveju neatitinkantis taikytinos ir šalims įstatymo galią turinčios paskolos sutarties sąlygų (jos pakeitimų) bei pačių ieškovų nurodytų kasacinio teismo išaiškinimų.
13. Atsiliepime taip pat nurodyta, kadpaskolos sutarties 6 punkte numatyta, jog paskolos gavėjui vėluojant grąžinti paskolą,mokami 0,05 proc. delspinigiai paskolos davėjui už kiekvieną pradelstą dieną. Delspinigiai – 0,05 proc. už kiekvieną dieną sudaro 18,25 proc. skolos. Taigi jų dydis atitinka paskolos sutartyje šalių numatytą kredito (pelno) palūkanų dydį – 15 proc. ir 20 proc. metinių palūkanųuž paskolos atitinkamas sumas (paskolos sutarties 5.1.1, 5.1.2 punktai). Bankų kreditavimo teisinių santykių srityje delspinigiai, kurių dydis yra 18,25 proc. už paskolos, kreditavimo sutarčių pažeidimus yra įprasta praktika, kuri nėra paneigta ir teismų praktikos.Ieškovai nepagrįstai prašo mažinti delspinigius iki 0,01 proc. už kiekvieną dieną (kas sudarytų 3,65 proc. skolos per metus) ir jiems dar taikyti 6 mėnesių ieškinio senatį.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
14.Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022-03-18sprendimu ieškinį patenkino iš dalies.
15.Pirmosios instancijos teismasnurodė, kad paskolos sutarties pabaiga, kai skolininkas turi grąžinti paskolą su priklausančiomis palūkanomis, siejama su vienu iš dviejų alternatyvių įvykių: paskolos sutartis turi būti įvykdyta iki 2021 m. balandžio 1 d. arba per 14 dienų nuo kreditoriaus pareikalavimo įvykdyti paskolos sutartį. Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad atsakovo (kreditoriaus) reikalavimas skolininkui (ieškovui) buvo išsiųstas 2019-07-12. Tai reiškia, kad atsakovas pasinaudojo vienu iš susitarime nustatytų būdų paskolos sutarčiai užbaigti, todėl per susitarime nustatytą 14 d. terminą skolininkas (ieškovas) turėjo grąžinti atsakovui (kreditoriui) paskolą su priklausančiomis palūkanomis. Paskolos sutartis nebuvo įvykdyta, todėl kreditorius (atsakovas) 2019-07-29 kreipėsi į notarą dėl vykdomojo įrašoišdavimo. Skolininkui (ieškovui) per nustatytą terminą neįvykdžius paskolos sutarties, ši pasibaigė, suėjus reikalavimo įvykdyti sutartį – grąžinti paskolą ir palūkanas už naudojimąsi paskola – terminui.
16. Įvertinęs pirmiau nurodytas paskolos sutarties ir papildomo susitarimo nuostatas, sprendimą priėmęs teismas konstatavo, kad paskolos sutartyje ir papildomame susitarime kreditorius ir skolininkas nebuvo susitarę dėl mokėjimo (pelno) palūkanų tolesnio mokėjimo vienu iš alternatyvių būdų pasibaigus paskolos sutarties įvykdymo terminui, todėl kreipdamasis į notarą dėl vykdomojo įrašo išdavimo atsakovas neturėjo pagrindo prašytiišieškoti iš skolininkų (įkaito davėjų) mokėjimo (pelno) palūkanas po paskolos sutarties nutraukimo, tai yra išieškoti iš skolininkų (įkaito davėjų)15 proc. negrąžintų metinių palūkanų už naudojimąsi paskola, skaičiuojamų už negrąžintą paskolos dalį(28 000 Eur) už laikotarpį nuo 2019 m. liepos 30 d. iki visiško prievolės įvykdymo dienos? išieškoti iš skolininkų (įkaito davėjų)20 proc. negrąžintų metiniųpalūkanų už naudojimąsi paskola, skaičiuojamų už negrąžintą paskolos dalį (40 000 Eur) už laikotarpį nuo 2019 m. liepos 30 d. iki visiško prievolės įvykdymo dienos.
17. Skundžiamame sprendime nurodyta, kad kreditorius (atsakovas) neturėjo teisėto lūkesčio reikalauti mokėjimo (pelno) palūkanųiš skolininkų (įkaitų davėjų) po paskolos sutarties nutraukimo vien tuo pagrindu, kad pagal tuo metu galiojančią teismų praktiką taip buvo leidžiama, jeigu paskolos sutartyje (susitarime) dėl to nebuvo aiškiai susitarta su skolininku, todėl mokėjimo (pelno) palūkanos skolininkui pagal kredito sutartį nuo sutarties pasibaigimo (2019-07-29) nebegali būti skaičiuojamos. Paskolos sutarčiai pasibaigus ar ją nutraukus, nesant šalių aiškaus susitarimo, vadovaujamasi sutarties nutraukimą ir sutartinę atsakomybę reglamentuojančiomis CK normomis, kurios kreditoriui nenustato teisės reikalauti sutartinės prievolės vykdymo natūra.Kreditoriui(atsakovui) nepagrįstai nurodžius po sutarties nutraukimo išieškoti tiek delspinigius (netesybas),tiek ir sutartyje aiškiai palūkanas, kurios net nėra kompensuojamosios palūkanos, omokėjimo (pelno) palūkanos, tokiais kreditoriaus reikalavimais ieškovams, kaip skolininkams, taikoma dviguba atsakomybė, dvigubas apmokestinimas, kuris traktuojamas kaip kreditoriaus siekis pasipelnyti (praturtėti) ieškovų sąskaita.
18. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad vykdomajame įraše sukurtos prielaidos kreditoriui (atsakovui) nepagrįstai praturtėti ieškovų sąskaita ta apimtimi, kuria jie yra įpareigojami ir toliau mokėti pasibaigusioje paskolos sutartyje nustatytą kainą už pasiskolintų pinigų naudojimą. Dėl to pirmosios instancijos teismas nusprendėvykdomojo įrašopagal 2017-04-11 Vilniaus m. 30-ojo notaro biuro notaro M. S. patvirtintą hipotekos sandorį (Notarinio registro Nr. 2337) dalį dėl palūkanų už naudojimąsi paskola išieškojimo nuo 2019-07-30 iki visiško prievolės įvykdymo dienos pripažinti negaliojančia.
Žemesnės instancijos teismas
19. Teismas, įvertinęs atsakovo ir ieškovų interesų proporcingumą, vadovaudamasisCK 1.5 straipsnyje įtvirtintais teisingumo, sąžiningumo, protingumo principais, nusprendė, kad 0,05 procentų laiku nesumokėtos sumos dydžio delspinigiai už kiekvieną uždelstą dieną iš ieškovų išieškotos skolos kontekste yra nepagrįstai dideli, todėl iš dalies patenkino ieškovų prašymą ir sumažino netesybų (delspinigių) dydį nuo 0,05 proc. iki 0,02 proc., kurie, atsakovui nepateikus įrodymų, teismo vertinimu, yra pakankami atsakovo nuostoliams dėl ieškovų laiku neįvykdytos prievolės padengti.
20. Taip pat pirmosios instancijos teismas ieškovų reikalavimą modifikuoti 2017-04-11 paskolos sutarties 6 punktą patenkino iš dalies, delspinigių dydį sumažindamas nuo 0,05 proc. iki 0,02 proc., nustatydamas, kad nuo 2019-07-30 iki 2022-02-23 iš ieškovų išieškotina delspinigių suma yra 13 249,59 Eur. Tuo pagrindu Vilniaus m. 30-ojo notarų biuro notaro M. S. 2019-08-19 išduoto vykdomojo įrašo pagal 2017-04-11 Vilniaus m. 30-ojo notaro biuro notaro M. S. patvirtintą hipotekos sandorį reg. Nr. 2337, dalį dėl išieškotinų netesybų pakeitė nurodydamas, kad išieškotinas netesybas sudaro 0,02 proc. dydžio delspinigiai už nesumokėtą sumą už kiekvieną uždelstą dieną.
III. Apeliacinio skundųir atsiliepimo į jįargumentai
21. Apeliantas(atsakovas) apeliaciniu skundu prašopanaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022-03-18 sprendimą ir priimti byloje naują sprendimą, kuriuo visi ieškovų ieškinio reikalavimai dėl kreditoriaus nepagrįsto reikalavimo, vykdomojo rašto pakeitimo, netesybų sumažinimo, sutarties modifikavimobūtų atmesti, arba perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo bei priteisti visas atsakovo (apelianto) patirtas bylinėjimosi išlaidas procese.
Atsiliepimas
22.Apeliantasnurodo, kad palūkanų skaičiavimas (mokėjimas) padarytas priklausomu nuo laikotarpio, už kurį naudojama į notaro depozitinę sąskaitą pervesta paskolos suma (atitinkamos jos dalys). Kitaip to aiškinti, negu kad jose įtvirtinta, nėra pagrindo ir būtų neteisinga.Tokios susitarimo (sąlygos), kad palūkanos neskaičiuojamos paskolos sutartį nutraukus, nėra įtvirtinta (įrašyta) paskolos sutartyje. Teigia, kad susitarimas dėl palūkanų mokėjimo, kol paskola negrąžinta, egzistuoja.
23. Apeliantas laikosi pozicijos, kad ieškovų skola susidarė notaro patvirtintos (su vėlesniais pakeitimais) paskolos sutarties pagrindu, kaip atitinkančios šalių valią ir atitinkančios įstatymų reikalavimus. Būtent paskolos sutarties pagrindu notaras išdavė ir vykdomąjį įrašą dėl skolos išieškojimo, hipotekos procedūrų taikymo. Tačiau pripažinti negaliojančiomis atitinkamas paskolos sutarties sąlygas, jas pakeisti ar modifikuoti dėl skolos dydžio, jos skaičiavimo ar panaikinimo ieškovai neprašė (išskyrus prašymą modifikuoti prievolę dėl delspinigių dydžio). Pirmosios instancijos teismas, nenustatęs ir neįvertinęs paskolos sutarties negaliojimo atitinkamais sandorių negaliojimo pagrindais, negalėjo keisti, modifikuoti, ar pripažinti negaliojančiu notaro 2019-08-19 vykdomojo įrašo atskirų nuostatų dėl kredito palūkanų skaičiavimo (priteisimo) nuo 2019-07-30 iki visiško prievolės įvykdymo. Juo labiau, kad ši sąlyga notaro vykdomajame įraše išskirta atskirai, t.y. įrašytos palūkanos skaičiuotinos iki 2019-07-30 ir po 2019-07-30.
24. Pažymėjo, kad paskutiniu notaro patvirtintu 2019-04-01 paskolos sutarties 3 ir 5.2 punktų pakeitimu, kaip prašė ieškovas G. P., paskolos grąžinimo su palūkanomis mokėjimo terminas buvo nukeltas iki 2021-04-01. Tad atsakovas sutiko laukti paskolos su priklausančiomis palūkanomis mokėjimo iki 2021-04-01, taip pasirašytos sutarties pagrindu įgydamas teisėtą lūkestį gauti kredito palūkanas iki 2021-04-01. Ieškovų ieškinio aiškinimas apie palūkanų skaičiavimo galimybę tik iki paskolos sutarties nutraukimo momento nėra tinkamas, ginčo atveju neatitinkantis taikytinos ir šalims įstatymo galią turinčios paskolos sutarties sąlygų (jos pakeitimų) bei pačių ieškovų nurodytos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo2020-05-25 nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020 išaiškinimų.
25. Atsakovas nurodo, kad pagrindė, jog delspinigiai atitinka ginčo situaciją ir negali kilti ir nekyla delspinigių (kompensuojamųjų palūkanų) mažinimo teismo iniciatyva klausimas. Ieškovai neįrodo, kad netesybos yra aiškiai per didelės (nors būtent tokią pareigą turėjo ieškovai). Apelianto supratimu, teismo nurodytas argumentas tokiomis aplinkybėmis, jog atsakovas neįrodinėjo savo patirtų nuostolių dydžio, prieštarauja delspinigių esmei ir paskirčiai.
26. Ieškovai atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo, kad paskolos sutarties ir susitarimų sąlygos aiškiai patvirtina, jog pelno (mokėjimo) palūkanų skaičiavimas ir mokėjimas buvo tiesiogiai susietas su paskolos sutarties termino pabaiga, numatant, kad visos priskaičiuotos palūkanos už naudojimąsi paskola turi būti sumokėtos paskolos grąžinimo dieną. Paskolos grąžinimo diena paskutiniu šalių susitarimu buvo susieta su dviem alternatyviomis aplinkybėmis (2019-04-01 susitarime nustatyto termino pabaiga arba 14 dienų termino nuo atsakovo pareikalavimo pabaiga). Aptartos nuostatos yra konkrečios ir nepalieka vietos kitokiam jų aiškinimui ar interpretavimui. Pasibaigus 14 dienų terminui nuo atsakovo 2019-07-12 išsiųsto reikalavimo grąžinti paskolą su priskaičiuotomis palūkanomis ir per šį terminą G. P. paskolos su priskaičiuotomis palūkanomis negrąžinus, pasibaigė visi paskolos sutarties šalių sutartiniai teisiniai santykiai, įskaitant pelno (mokėjimo) palūkanų už negrąžintą paskolos sumą skaičiavimu ir mokėjimu. Todėl atsakovui pasinaudojus jam suteikta teise ir nutraukus paskolos sutartį prieš terminą, tolimesnis pelno (mokėjimo) palūkanų skaičiavimas negalėjo būti tęsiamas.
Atsiliepimas
27. Atsiliepime nurodyta, kad atsakovo skunde pateiktas aiškinimas prieštarauja pažodiniam paskolos sutarties 5.2 punkto bei 2019-04-01 susitarimo 1.1 ir 1.2 punktų turiniui, jis taip patnesuderinamas ir su kitais iš paskolos sutarties kylančiais šalių tarpusavio įsipareigojimais. Ieškovai pažymėjo, kad paskolos sutartimi šalys buvo aptarusios iš jos kylančių prievolių neįvykdymo pasekmes, t. y. buvo sutarusios dėl civilinės atsakomybės paskolos gavėjui taikymo delspinigių forma (paskolos sutarties 6 punktas). Atsakovas, kreipiantis dėl vykdomojo įrašo atlikimo, neturėjo materialinės teisės prašyti pelno (mokėjimo) palūkanų po paskolos sutarties pabaigos. Ieškovai teigia, kad pagrįstai įrodinėjo aplinkybes, jog vykdomojo įrašo pagrindu pradėto išieškojimo dalis dėl pelno (mokėjimo) palūkanų skaičiavimo po paskolos sutarties nutraukimo, yra nepagrįsta. Dėl nurodytų priežasčių, ieškiniu buvo reikalaujama modifikuoti nepagrįstą reikalavimą (t. y. pareikštą be teisinio pagrindo) numatančią vykdomojo įrašo dalį. Ieškovai neginčijo paskolos sutarties sąlygų, numačiusių pelno (mokėjimo) palūkanų skaičiavimą už naudojimąsi paskolos suma iki sutarties nutraukimo, nes dėl to šalys buvo sulygusios ir atsakovas turėjo teisinį pagrindą reikalauti iki 2019-07-29 priskaičiuotų palūkanų.
28. Atsakovai laikosi pozicijos, kad atsakovas nepateikė duomenų apie kokius nors jo realiai patirtus nuostolius, kurie patvirtintų tolimesnį 0,05 proc. dydžio delspinigių skaičiavimo pagrįstumą ir proporcingumą. Apeliantas, išdėstydamas savo poziciją dėl tariamo jo paskolintų pinigų nuvertėjimo dėl infliacijos, atsiriboja nuo aplinkybės, kad paskolintų piniginių lėšų ekvivalentą (t. y. daugiau, nei 70 000 Eur) jis jau yra atgavęs. Apeliantas taip pat teigia, esą ieškovų pateikti skaičiavimai apie vykdomojoje byloje priskaičiuotus išieškotinų sumų dydžius yra subjektyvūs ir teismas jais rėmėsi nepagrįstai. Pažymėjo, kad apeliantas, viso bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu turėdamas tokias pačias teises ir galimybes įrodinėjimo procese, nepateikė duomenų, skaičiavimų ar kitos informacijos, kuri sukeltų abejones ieškovų įrodymų pagrįstumu. Aplinkybė, jog teismas rėmėsi ieškovų pateiktais skaičiavimais, nesudaro pagrindo abejoti sprendimo dėl nepagrįstai didelių netesybų mažinimo teisėtumu.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundasatmestinas.
29. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųsto teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, analizuodamas skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinio skundo ribos gali būti peržengtos tada, kai to reikalauja viešasis interesas ir kai neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė, taip pat nenustatė ir pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas.
30. Sutartinių santykių teisinio kvalifikavimo ir sutarčių aiškinimo taisyklės reglamentuotos Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.193–6.195 straipsniuose bei suformuluotos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje. Teismui taikant įstatyme išdėstytus ir teismų praktikoje pripažintus sutarčių aiškinimo būdus, turi būti kiek įmanoma tiksliau išaiškinta išreikšta šalių valia joms sudarant sutartis ir prisiimant iš tokių sutarčių kylančius įsipareigojimus. Esminiai sutarčių aiškinimo principai, t. y. nagrinėti tikruosius sutarties šalių ketinimus ir aiškinti sutartį sąžiningai, lemia būtinybę aiškinant sutarties sąlygas atsižvelgti ne tik į jų lingvistinę reikšmę, bet ir įvertinti sutarties šalių elgesį, jų subjektyvią nuomonę dėl sutarties sąlygų turinio bei sutarties sudarymo metu buvusį sąlygų suvokimą. Dėl to reikšminga CK 6.193 straipsnio 5 dalyje nustatyta bendroji taisyklė, kad sutarties aiškinimui svarbu ir faktinės aplinkybės, susijusios su sutarties sudarymu, vykdymu, kitokiais šalių veiksmais, nes faktiniai šalių veiksmai reikšmingi siekiant nustatyti tikruosius šalių ketinimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-288/2010; 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-409/2010).
31. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad sutartis turi būti aiškinama, nustatant tikruosius sutarties dalyvių ketinimus, atsižvelgiant į sutarties sąlygų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslą, jos sudarymo aplinkybes, į šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir kitas reikšmingas aplinkybes. Kartu sutarties sąlygos turi būti aiškinamos taip, kad aiškinimo rezultatas nereikštų nesąžiningumo vienos iš šalių atžvilgiu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-248-421/2016, 26 punktas).
32. Aiškindamas rašytine forma sudarytos sutarties turinį, teismas pirmiausia atsižvelgia į rašytinės sutarties tekstą. Jei jis yra aiškus ir neprieštarauja kitoms byloje nustatytoms aplinkybėms, teismas, spręsdamas dėl sutarties turinio (šalių teisių ir pareigų), turi pagrindą daryti išvadą, kad tikroji šalių valia sutampa su rašytiniu sutarties tekstu, ir remtis lingvistiniu sutarties aiškinimu. Tokiu atveju, jei rašytinės sutarties tekstas yra neaiškus arba jis prieštarauja kitoms byloje nustatytoms aplinkybėms, teismas, aiškindamas tikrąjį sutarties turinį, turi nustatyti, ar lingvistinis sutarties turinio aiškinimas neprieštarauja tikrajai sutarties šalių valiai. Kokiomis aplinkybėmis remiantis aiškintina valia – kiekvienos konkrečios bylos dalykas. Jis priklauso nuo to, kokiomis aplinkybėmis, pagrįsdamos savo versiją dėl tikrosios valios, remiasi ir kokias aplinkybes įrodinėja šalys. Teismas dėl jų sprendžia remdamasis įrodymų pakankamumo taisykle. Tokiu atveju svarbiomis pripažįstamos visos aplinkybės, kuriomis remiantis gali būti nustatoma, dėl ko iš tikrųjų sudarydamos sutartį susitarė šalys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-260-695/2017, 23 punktas).
33. Jei šalys skirtingai aiškina savo ketinimus pagal sutartį ir neįmanoma jų nustatyti taikant subjektyvųjį sutarties aiškinimo būdą, prioritetas teiktinas pažodiniam sutarties teksto aiškinimui, kaip objektyviausiai atspindinčiam tikrąją šalių valią dėl prisiimtų įsipareigojimų turinio, taip pat atsižvelgtina į tai, kokią prasmę sutarčiai tokiomis pat aplinkybėmis būtų suteikę analogiški šalims protingi asmenys, į šalių elgesį sutarties sudarymo metu ir po sutarties sudarymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-288/2010; 2012 m. lapkričio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-426/2012). Subjektyvusis sutarties aiškinimo metodas ir teksto lingvistinis aiškinimas sudaro darnią sutarčių aiškinimo metodų sistemą, kuria remiantis nustatomas šalių valios turinys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. sausio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-18-378/2015).
34.2017-04-11 paskolos sutarties 5.2 punktušalys susitarė, kad <...> „Visos palūkanos už naudojimąsi Paskola turi būti sumokėtos Paskolos grąžinimo dieną, t. y. ne vėliau nei 2018 m. balandžio 30 d.“<...>Papildomo2019 m. balandžio 1 d. susitarimo 1.2 punkte nustatyta, kad <...> „5.2. Nuo paskolos sutarties sudarymo, t.y. 2017 m. balandžio 11 d. paskolos sutarties 5.1 punkte nurodytos palūkanos mokamos tokia tvarka: 5.2.1 nuo 2019 m. balandžio 1 d. kiekvieną kalendorinį mėnesį ne vėliau kaip iki to einamojo mėnesio paskutinės darbo dienos paskolos gavėjas moka paskolos davėjui ne mažiau kaip 200 Eur palūkanų, visos kitos palūkanos skaičiuojamos nuo Paskolos sutarties sudarymo dienos ir viršijančios 200 Eur/mėn. sumą turi būti sumokėtos paskolos grąžinimo dieną“. <...>. Skundžiamame sprendime pirmosios instancijos teismas nurodė, kad 2017-04-11 paskolos sutarties 5.2 punkte aiškiai nurodyta, jog palūkanos yra mokamos už naudojimąsi terminuota paskola (mokėjimo (pelno) palūkanos), jų mokėjimas siejamas su paskolos sutarties termino pabaiga (2018-04-30). Paskutinio 2019-04-01 susitarimo 1.2 punkte susitarta, kad palūkanos turi būti sumokėtos paskolos gražinimo dieną. Šio susitarimo 1.1 punkte, kuriuo pakeistas paskolos sutarties 3 punktas konkrečiai apibrėžia paskolos grąžinimo terminą: <...> „Šalių susitarimu visą paimtą paskolą su priklausančiomis palūkanomis (atsižvelgiant į paskolos sutarties 5.2 punkto nuostatas) paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti ne vėliau kaip 2021-04-01. Paskolos davėjas turi teisę pareikalauti grąžinti paskolą su priklausančiomis palūkanomis anksčiau šiame punkte numatyto termino, išsiųsdamas paskolos gavėjui laišką su pareikalavimu grąžinti paskolą su priklausančiomis palūkanomis anksčiau nurodyto termino el. paštu, o paskolos gavėjas privalo per 14 (keturiolika) kalendorinių dienų nuo šiame punkte nurodyto laiško išsiuntimo elektroniniu paštu dienos grąžinti, o paskolos davėjas privalo priimti grąžinamą paskolą su priklausančiomis palūkanomis iki nustatyto termino pabaigos“.<...> Prieita išvada, jog susitarimu paskolos sutarties termino pabaiga perkelta 2022-04-01, tačiau nustatyta ir alternatyvi, išimtinai nuo kreditoriaus (atsakovo) valios priklausanti paskolos sutarties pabaiga – pareikalavimas grąžinti paskolą su priklausančiomis palūkanomis prieš terminą, kurį skolininkas (ieškovas) įsipareigojo įvykdyti per 14 (keturiolika) kalendorinių dienų nuo el. laiško išsiuntimo dienos.
35. Apeliantas laikosi pozicijos, kad paskutiniu notaro patvirtintu 2019-04-01 paskolos sutarties 3 ir 5.2 punktų pakeitimu paskolos grąžinimo su palūkanomis mokėjimo terminas buvo nukeltas iki 2021-04-01. Atsakovas teigia, jog pasirašytos sutarties pagrindu įgijo teisėtą lūkestį gauti kredito palūkanas iki 2021-04-01. Teigia, kad ieškovų ieškinio aiškinimas apie palūkanų skaičiavimo galimybę tik iki paskolos sutarties nutraukimo momento nėra tinkamas, neatitinkantis taikytinos ir šalims įstatymo galią turinčios paskolos sutarties sąlygų (jos pakeitimų) bei pačių ieškovų nurodytos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020-05-25 nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020 išaiškinimų.
36. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo argumentu, kad šalių paskolos sutarties pabaiga, kai skolininkas turi grąžinti paskolą su priklausančiomis palūkanomis, siejama su vienu iš dviejų alternatyvių įvykiu: paskolos sutartis turi būti įvykdyta iki 2021-04-01 arba per 14 dienų nuo kreditoriaus pareikalavimo įvykdyti paskolos sutartį. Atsakovo (kreditoriaus) reikalavimas skolininkui (ieškovui) buvo išsiųstas 2019-07-12. Tai reiškia, kad atsakovas pasinaudojo vienu iš susitarime nustatytų būdų paskolos sutarčiai užbaigti, todėl per susitarime nustatytą 14 d. terminą skolininkas (ieškovas) turėjo grąžinti atsakovui (kreditoriui) paskolą su priklausančiomis palūkanomis.
37. Apelianto argumentai apie jo teisėtą lūkestį gauti palūkanas iki 2021-04-01 yra nepagrįsti, nes paskolos sutarčiai pasibaigus ar ją nutraukus, nesant šalių aiškaus susitarimo, vadovaujamasi sutarties nutraukimą ir sutartinę atsakomybę reglamentuojančiomis CK normomis, kurios kreditoriui nenustato teisės reikalauti sutartinės prievolės vykdymo natūra. Tęsti palūkanų mokėjimą po sutarties nutraukimo nebuvo aiškiai susitarta su skolininku, todėl sutiktina su skundžiamame sprendime priimta išvada, jog mokėjimo (pelno) palūkanos skolininkui pagal ginčo kredito sutartį nuo sutarties pasibaigimo (2019-07-29) nebegali būti skaičiuojamos. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2020-05-25 nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020 suformavo tokią teisės aiškinimo taisyklę: nutraukus paskolos (kredito) sutartį prieš terminą, pasibaigia pagrindinių prievolių pagal sutartį vykdymas natūra, todėl mokėjimo (pelno) palūkanos skolininkui pagal šią sutartį nebegali būti skaičiuojamos; paskolos (kredito) sutartį nutraukus prieš terminą, kreditorius įgyja teisę reikalauti taikyti skolininkui civilinę atsakomybę: reikalauti sutartyje ar įstatyme nustatyto dydžio kompensuojamųjų palūkanų iki visiško paskolos sumos grąžinimo, taip pat reikalauti dėl pagal nutrauktą paskolos (kredito) sutartį negautų mokėjimo (pelno) palūkanų, kaip kreditoriaus negautų pajamų atlyginimo. Atsakovas reikalavimo dėl žalos atlyginimo priteisimo nėra pareiškęs ir dėl tokio reikalavimo nėra priimtas teismo sprendimas.
38. Atsižvelgiant į tai, pritartina ir ieškovų pozicijai, kad atsakovo pateiktas aiškinimas prieštarauja paskolos sutarties 5.2 punkto bei 2019-04-01 susitarimo 1.1 ir 1.2 punktų turiniui, Paskolos sutartimi šalys buvo aptarusios iš jos kylančių prievolių neįvykdymo pasekmes, t. y. buvo sutarusios dėl civilinės atsakomybės paskolos gavėjui taikymo delspinigių forma (paskolos sutarties 6 punktas). Atsakovas laisva valia pasinaudojo jam 2019-04-01 susitarimo 1.1 punkte suteikta viena iš alternatyvių teisių ir pareikalavo paskolos grąžinimo, nelaukiant termino pabaigos. Toks atsakovo elgesys atitiko jo valią ir interesus, tad atsakovas neturi pagrindo reikalauti iš ieškovų papildomų ir sutartimi neaptartų įsipareigojimų.
39. Atsakovas laikosi pozicijos, jog jis pagrindė, kad delspinigiai atitinka ginčo pobūdį, negali kilti ir nekyla delspinigių (kompensuojamųjų palūkanų) mažinimo teismo iniciatyva klausimas. Teigia, kad ieškovai neįrodė, jog netesybos yra aiškiai per didelės.
40. Šalių teisė susitarti dėl netesybų, inter alia, dėl jų dydžio, yra sutarties laisvės principo išraiška (CK6.156straipsnis).Jeigu šalys sutartyje susitarė dėl tam tikro dydžio netesybų, tai sutarties neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo atveju skolininkas negali jo ginčyti, išskyrus atvejus, kai netesybos būtų neprotingos, akivaizdžiai per didelės, atsižvelgiant į konkrečios prievolės pobūdį, padarytą pažeidimą, jo padarinius, skolininko elgesį, prievolės sumą ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-08-25 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-401/2008; 2010-11-02 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-7-409/2010).Aiškiai per didelėmis netesybos pripažįstamos tada, kai jos neproporcingos, jų dydis prieštarauja protingumo, sąžiningumo principams, sąžiningai verslo praktikai ir suteikia galimybę nepagrįstai praturtėti vienai šaliai bei pažeidžia teisėtus kitos šalies interesus.
41. Šalių susitarimu nustatytų netesybų tikslas – kompensuoti kreditoriaus galimus praradimus neįvykdžius sutartinių arba ikisutartinių įsipareigojimų ar juos įvykdžius netinkamai. CK6.73straipsnio1dalyje,6.258straipsnio2dalyje nustatyta, kad netesybos įskaitomos į nuostolius.Tai reiškia, kad netesybos atlieka ne baudinę, o kompensuojamąją funkciją, jomis siekiama atlyginti nukentėjusiai šaliai nuostolius.Taip netesybų ir nuostolių santykis (kaip neleidžiantis šalims nustatyti baudinių netesybų) aiškinamas ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005-10-19 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-7-378/2005; 2008-08-25 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-401/2008; 2013-12-11 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-636/2013).Netesybos negali būti priemonė vienai iš šalių piktnaudžiauti savo teise ir nepagrįstai praturtėti kitos šalies sąskaita.Jeigu netesybos aiškiai per didelės arba neprotingai didelės, teismas turi teisę savo nuožiūra jas sumažinti tiek, kad jos netaptų mažesnės už nuostolius, patirtus dėl prievolės neįvykdymo arba netinkamo įvykdymo.Taigi, nepaneigiant sutarties laisvės ir privalomumo šalims principų, ginčą nagrinėjančiam teismui suteikta tam tikra netesybų kontrolės funkcija: tais atvejais, kai netesybos yra aiškiai per didelės arba prievolė yra iš dalies įvykdyta, teismas gali netesybas sumažinti iki protingos sumos (CK6.73straipsnio2dalis,6.258straipsnio3dalis).Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad teismas turi ne tik teisę, bet ir pareigą kontroliuoti, ar nustatomos netesybos nėra neprotingai didelės, dėl to netesybos gali būti mažinamos tiek esant skolininko prašymui, tiek jo nesant (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-12-19 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-578/2012).
42. Pirmosios instancijos teismas,įvertinęs atsakovo ir ieškovų interesų proporcingumą, vadovaudamasisCK 1.5 straipsnyje įtvirtintais teisingumo, sąžiningumo, protingumo principais, nusprendė, kad 0,05 procentų laiku nesumokėtos sumos dydžio delspinigiai už kiekvieną uždelstą dieną visų bylos aplinkybių ir iš ieškovų išieškotos skolos kontekste yra nepagrįstai dideli, todėl yra pagrindas iš dalies patenkinti ieškovų prašymą ir sumažinti netesybų (delspinigių) dydį nuo 0,05 proc. iki 0,02 proc., kurie, atsakovui nepateikus įrodymų, teismo vertinimu, yra pakankami atsakovo nuostoliams dėl ieškovų laiku neįvykdytos prievolės padengti.
43. Atsakovas nepateikė duomenų apie jo realiai patirtus nuostolius, kurie patvirtintų tolimesnį 0,05 proc. dydžio delspinigių skaičiavimo pagrįstumą ir proporcingumą. Ieškovai teigė ir pateikė įrodymus, jog atsakovas daugiau nei 70 000 Eur jau yra atgavęs. Esant šioms aplinkybėms (pažymėtinas atsakovo pasyvumas, įrodinėjant nuostolių dydį), pirmosios instancijos teismas pagrįstai rėmėsi teisingumo, sąžiningumo, protingumo principais (žr. sprendimo 84 pastraipą), o apeliantas šių pirmosios instancijos teismo sprendimo argumentų nenuginčijo. Apeliantas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kitaip vertina tuos pačius įrodymus, pateikia savo nuomonę dėl jų turinio, tačiau nepagrindžia teiginių, jog pirmosios instancijos teismas, atlikdamas įrodymų vertinimą, būtų pažeidęs teisės normas ar netinkamai jas taikęs, t. y. iš esmės siekia, kad byloje pateiktų įrodymų pagrindu būtų nustatytos kitos faktinės aplinkybės, nei tai padarė pirmosios instancijos teismas. Konstatuotina, kad kitokia apelianto nuomonė dėl tam tikrų įrodymų turinio neduoda pagrindo abejoti pirmosios instancijos teismo išvadomis, pagrįstomis byloje esančių įrodymų visumos vertinimu.Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, prieitina išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai sumažino šalių susitartą delspinigių dydį.
44. Kiti apeliaciniame skunde ir atsiliepime į jį nurodyti argumentai neturi esminės reikšmės, vertinant pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, todėl dėl jų nepasisakoma. Pažymėtina, kad teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-252/2010).
45. Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama, kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.). Atsakovo apeliacinis skundas atmestinas, o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022-03-18 sprendimas paliktinas nepakeistas.
46. Byla išspręsta ne apelianto naudai, todėl jo turėtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos. Ieškovaipateikė įrodymus, kad turėjo su šios bylos nagrinėjimu apeliacinės instancijos teisme susijusių bylinėjimosi išlaidų –2 579,72Eur ir prašė šias išlaidas priteisti iš atsakovo. Šios išlaidos neperžengia CPK 98 straipsnio 2 dalyje ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 bei Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio nustatytų ribų. Ieškovams iš atsakovopriteistinos bylinėjimosi išlaidos– 2 579,72Eur(po 1 289,86 Eur kiekvienam ieškovui) (CPK 93, 98, 302 straipsniai).
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 330, 331 straipsniais,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022-03-18 sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš atsakovo E. M., a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovui G. P., a. k. (duomenys neskelbtini) ir E. V., a. k. (duomenys neskelbtini) bylinėjimosi išlaidas po 1 289,86Eur (vieną tūkstantį du šimtus aštuoniasdešimt devynis eurus 86 ct) kiekvienam ieškovui.
Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.