- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-05-06
- Bylos Nr.
- e2S-1348-933/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-08675-2021-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Irmantas Šulcas
- Ieškovas
- O. S.
- Atsakovas
- V. P.
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Irmantas Šulcas
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės O. S. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. balandžio 6 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-13680-1040/2021 pagal ieškovės O. S. ieškinį atsakovui V. P. (V. P.) dėl turto dalies nustatymo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė O. S. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriame prašė nustatyti ieškovės mirusiosios motinos A. P. priklausančią ½ dalį turte (bute, esančiame (duomenys neskelbtini)), įgytame santuokos metu ir nepadalintame nutraukiant santuoką su V. P.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
2. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021-04-06 nutartimi atsisakė priimti ieškovės ieškinį.
3. Apylinkės teismas nurodė, kad Lietuvos Respublikos mediacijos įstatymo (toliau – MĮ) 20 straipsnio 1 punkte nustatyta, jog privalomoji mediacija taikoma sprendžiant šeimos ginčus, nagrinėjamus ginčo teisena Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) nustatyta tvarka. Pagal MĮ 21 straipsnį, privalomąją mediaciją inicijuoja ginčo šalys bendru sutarimu arba viena iš ginčo šalių. MĮ 2 straipsnio 7 dalis privalomąją mediaciją apibrėžia kaip mediaciją, kuria įstatymų nustatytais atvejais privaloma pasinaudoti prieš kreipiantis į teismą dėl ginčo sprendimo. Ieškovė pateikė ieškinį dėl turto dalies nustatymo. Civilinė byla priskirtina šeimos bylų kategorijai ir nagrinėtina ginčo teisena, todėl prieš pateikiant ieškinį, ieškovė arba abi šalys turėjo pareigą kreiptis dėl privalomosios mediacijos. Byloje nepateikta įrodymų, patvirtinančių, kad ginčo šalys pasinaudojo privalomąja mediacija (CPK 178 straipsnis).
III. Atskirojo skundo argumentai
4. Ieškovė O. S. atskiruoju skundu prašė panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021-04-06 nutartį ir klausimą dėl ieškinio priėmimo perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Atskirąjį skundą grindė tuo, kad:
4.1. Po A. P. mirties (duomenys neskelbtini) įpėdinė O. S. (dukra) dar 2020 m. rugsėjo mėn. kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą su ieškinio pareiškimu, kuriuo prašė atidalinti motinos A. P. turto, t. y. buto, esančio (duomenys neskelbtini) (toliau – Butas), dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020-10-22 nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-31975-960/2020 atsisakė priimti O. S. ieškinį motyvuodamas tuo, kad turto atidalinimas iš bendrosios dalinės nuosavybės yra galimas, kai yra aiškiai nustatytos turto dalys ir ieškinį reiškia turto bendraturtis.
4.2. Vykdant teismo 2020-10-22 nutartyje nurodytus išaiškinimus bei siekiant nustatyti A. P. asmeninę nuosavybę, ieškovė pateikė Vilniaus miesto apylinkės teismui pareiškimą, kuriame prašė nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad motinai A. P. mirties dieną priklausė ½ dalis turto (Buto). Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021-02-05 sprendimu civilinėje byloje Nr. e2YT-2480-1102/2021 netenkino O. S. pareiškimo dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo bei išaiškino, kad sprendimas neužkerta kelio ginčo (ieškinio) teisenos tvarka kreiptis į teismą dėl mirusiai motinai priklausančios dalies turte, įgytame santuokos metu ir nepadalintame nutraukiant santuoką, nustatymo ar šio turto pripažinimo asmenine mirusios motinos nuosavybe.
4.3. Vykdant Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021-02-05 sprendimą O. S. kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl velionei A. P. priklausančios dalies turte, įgytame santuokos metu ir nepadalintame nutraukiant santuoką, nustatymo, tačiau Vilniaus miesto apylinkės teismas priėmė ginčijamą 2021-04-06 nutartį. O. S. teisė kreiptis į teismą dirbtinai suvaržoma ar nepagrįstai pasunkinamas aptartos teisės įgyvendinimas. Ieškovė su pirmu ieškinio pareiškimu kreipėsi į teismą dar 2020 m. rugsėjo mėnesį, tačiau iki šio skundo padavimo dienos klausimas dėl mirusios motinos turto dalies nustatymo nepradėtas nagrinėti iš esmės. Ieškovė nukreipiama iš vieno teismo į kitą, taip pažeidžiant jos lūkestį, kad teismas priims sprendimą.
4.4. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2002-05-31 sprendimu ieškovės tėvų santuoka, sudaryta tarp V. P. ir A. P., buvo nutraukta. Nutraukiant santuoką ieškovės tėvai abipusiu susitarimus susitarė, kad Butas liks A. P. ir jų (sutuoktinių) bendram vaikui (ieškovei), tačiau teismo sprendimu šalims bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausęs turtas (butas) nepadalintas. (duomenys neskelbtini) mirė A. P., o su V. P. nei ieškovė, nei mirusioji daugelį metų nepalaikė ryšių.
4.5. Nutraukus šalių santuoką ir nepadalijus santuokoje įgyto nekilnojamojo turto, turto teisinis režimas iš bendrosios jungtinės nuosavybės pasikeitė į bendrąją dalinę nuosavybę, kurioje jų (turto) dalys nenustatytos. Tai reiškia, kad tokiems turtiniams teisiniams santykiams taikytinos ne šeimos, o daiktinės teisės normos. Nutraukus A. P. ir V. P. santuoką ir nepadalijus santuokoje sutuoktinių įgyto nekilnojamojo turto, turto teisinis režimas iš bendrosios jungtinės nuosavybės pasikeitė į bendrąją dalinę nuosavybę, kurioje jų (turto) dalys nenustatytos. Tokiems turtiniams teisiniams santykiams taikytinos daiktinės teisės normos .
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
5. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai ir absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).
6. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą, absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė.
7. Byloje ginčas kilo dėl skundžiamos pirmosios instancijos teismo 2021-04-06 nutarties, kuria teismas CPK 137 straipsnio 2 dalies 3 punkto pagrindu atsisakė priimti ieškovės ieškinį, t. y. sprendė, jog ieškovė, prieš reikšdama ieškinį atsakovui, turi pasinaudoti privalomosios mediacijos procedūra, kadangi civilinė byla priskirtina šeimos bylų kategorijai.
8. Aptariamu atveju aktualus civilinių teisinių santykių, iš kurių kildinami materialūs ieškinio reikalavimai, teisinis kvalifikavimas, kadangi teisinė ginčo kvalifikacija ir lemia atsakymą į klausimą, ar ieškovė privalėjo laikytis išankstinės ginčo sprendimo ne teisme tvarkos, t. y. pasinaudoti privalomąja mediacija. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl išankstinio ginčo sprendimo ne teisme tvarkos privalomumo, be kita ko, yra konstatavęs, kad nustatant, ar suinteresuotam asmeniui buvo privaloma laikytis tokios išankstinės ginčo sprendimo ne teisme tvarkos, pirmiausia yra reikalinga kvalifikuoti teisinius santykius, identifikuoti ginčo dalyką, taip pat atsižvelgti ir į šalių interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-589/2013).
9. Ieškovas turi teisę pasirinkti savo teisių gynybos ir eiliškumo būdą bei ginti savo pažeistą ar ginčijamą teisę arba įstatymo saugomus interesus (CPK 5 straipsnis). Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė teismui 2021-03-26 padavė ieškinį, kuriame prašė nustatyti ieškovės O. S. mirusiosios motinos A. P. priklausančią dalį (½) turte (Bute), įgytame santuokos metu ir nepadalintame nutraukiant santuoką su V. P. (el. b. l. 1–4). A. P. ir V. P. (duomenys neskelbtini) sudarė santuoką (el. b. l. 5–6). A. P. ir V. P. santuoka buvo nutraukta Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2002-05-31 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-3578-09/2002 (el. b. l. 8–9). Bylos duomenimis, A. P. 1991-12-11 pirkimo–pardavimo sutartimi įsigijo Butą (duomenys neskelbtini) (el. b. l. 11–13, 15). Iš Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2020-05-31 sprendimo (A. P. ir V. P. santuokos nutraukimo byloje) matyti, kad turtas (Butas), nutraukiant santuoką, tarp sutuoktinių nepadalintas. Bylos duomenimis, A. P. mirė (duomenys neskelbtini), o ieškovė (A. P. dukra) priėmė A. P. palikimą (el. b. l. 7).
10. 2020-01-01 įsigaliojo MĮ nuostatos, įtvirtinančios šio ginčo sprendimo būdo kaip privalomos ikiteisminio ginčų sprendimo tvarkos taikymą šeimos ginčuose, kurie sprendžiami ginčo teisena. Šis pokytis buvo nulemtas būtinybės užtikrinti vaikų interesus šeimos ginčuose, derinti priimamus sprendimus prie kiekvienos šeimos individualios situacijos, taupyti šalių laiką ir lėšas, atkurti tarpusavio sąveiką bei užkirsti kelią naujiems ginčams ateityje.
11. MĮ (redakcija, galiojusi ieškinio padavimo momentu) 20 straipsnio 1 punkte nurodyta, jog privalomoji mediacija taikoma sprendžiant šeimos ginčus, nagrinėjamus ginčo teisena CPK nustatyta tvarka. Kasacinis teismas (CPK 4 straipsnis) yra išaiškinęs, kad prie šeimos ginčų, kurie spręstini ginčo teisena, pvz., priskirtinos bylos dėl santuokos nutraukimo dėl vieno iš sutuoktinių kaltės, ginčai, susiję su vaikų išlaikymu, jų gyvenamosios vietos ar bendravimo tvarkos su skyriumi gyvenančiu tėvu ar motina nustatymo bei kiti ginčai, kurie yra sprendžiami pagal CPK XIX skyriuje nustatytas taisykles (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020-11-18 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-305-378/2020, 26 punktas). Apylinkės teismas nenurodė (nemotyvavo), kad ieškovės ieškinio reikalavimai būtų nagrinėjami pagal CPK XIX skyriuje nustatytas proceso taisyklės. Apeliacinės instancijos teismas taip pat nenustatė, jog tuo atveju, jeigu ieškovės materialūs reikalavimai atsakovui būtų nagrinėjami iš esmės, būtų taikomos CPK XIX skyriaus nuostatos.
12. Apylinkės teismas apskritai nemotyvavo išvados, kodėl pagal ieškovės pareikštus materialiuosius reikalavimus atsakovui ginčas priskirtinas šeimos bylų kategorijai. Vien ta aplinkybė, jog ieškovė yra atsakovės dukra, o atsakovas yra ieškovės tėvas (el. b. l. 10), per se (liet. savaime) nedaro ginčo priskirtino šeimos bylų kategorijai. Ieškiniu ieškovė prašo nustatyti velionės (A. P.) turto dalį bendrame su atsakovu V. P. turte. Kadangi velionė A. P. yra išsituokusi su V. P. nuo 2002-05-31, tai mirties momentu A. P. ir V. P. nebuvo sutuoktiniai ir santuokiniai ryšiai aptartų asmenų nesiejo. Ieškinio reikalavimas yra nustatyti velionės turto dalį, esančią bendra su atsakovu V. P., su kuriuo, jau minėta, velionės santuokiniai, taigi ir šeimos, teisiniai santykiai nebesiejo.
13. Kasacinis teismas yra išaiškinęs (CPK 4 straipsnis), kad nutraukus santuoką, bendroji jungtinė nuosavybė pasibaigia, bet turto ar jo dalies nepadalijimo atveju buvę sutuoktiniai nenustoja būti jo (turto) bendraturčiai; nutraukus santuoką ir buvusiems sutuoktiniams nepadalijus santuokoje įgyto turto, jo (turto) teisinis režimas iš bendrosios jungtinės nuosavybės pasikeičia į bendrąją dalinę nuosavybę, kurioje bendraturčių dalys nenustatytos, kartu tai reiškia, kad tokiems turtiniams teisiniams santykiams taikytinos ne šeimos, o daiktinės teisės normos (CK 4.72–4.92 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-12-23 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-695-219/2015 ir cituojamojoje nutartyje nurodyta kita kasacinio teismo praktika). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, cituojami kasacinio teismo išaiškinimai aktualūs ir šios bylos atveju.
14. Apeliacinės instancijos teismas taip pat pastebi, kad panašiais ginčų atvejais pozicijos, jog privalomoji mediacija neprivaloma, laikosi ir kiti apeliacinės instancijos teismai. Pavyzdžiui, Vilniaus apygardos teismas 2021-04-22 nutartyje civilinėje byloje Nr. e2S-1190-934/2021 laikėsi pozicijos, jog tuo atveju, kai pareiškėjas, mirus sutuoktinei, siekia pakeisti turto teisinį režimą, tai neprivalo pasinaudoti privalomąja mediacija (žr. komentuojamos nutarties 17 punktą). Panevėžio apygardos teismo 2021-03-23 nutartyje civilinėje byloje Nr. e2S-184-828/2021 spręsta, jog tuo atveju, kai ieškovas kreipiasi į teismą su ieškiniu dėl dovanojimo sutarties pripažinimo negaliojančia, pagal kurią ieškovas padovanojo turtą atsakovei, kuri dovanojimo metu buvo jo (ieškovo) sutuoktinė, tačiau šalių santuoka po dovanojimo sutarties sudarymo buvo nutraukta, privalomąja mediacija taipogi pasinaudoti nereikalinga.
15. Kiti atskirajame skunde nurodyti argumentai skundžiama nutartimi priimto teisinio rezultato neįtakoja. Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (žr., pvz., 1994-04-19 sprendimą byloje van de Hurk v. Netherlands, peticijos Nr. 16034/90, par. 61).
16. Apibendrinant aukščiau išdėstytas aplinkybes apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas neteisingai įvertino faktines bylos aplinkybes bei netinkamai aiškino MĮ 20 straipsnio 1 punktą bei CPK 137 straipsnio 2 dalies 3 punktą, todėl atskirasis skundas tenkinamas, o skundžiama nutartis panaikinama. Kadangi ieškinio priėmimo klausimas yra pirmosios instancijos teismo prerogatyva (CPK 137 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos apeliacinio teismo 2021-02-11 nutartis civilinėje byloje Nr. e2-81-370/2021, nutarties 13 punktas), todėl ieškovės O. S. ieškinio priėmimo klausimas perduodamas pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 338 straipsniu,
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. balandžio 6 d. nutartį panaikinti ir ieškovės O. S. ieškinio atsakovui V. P. (V. P.) priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo.