- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-03-23
- Bylos Nr.
- e2S-184-828/2021
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vygintas Mažuika
- Ieškovas
- S. K.
- Atsakovas
- K. V.
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Vygintas Mažuika
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovo S. K. ir atsakovės K. V. atskiruosius skundus dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2021 m. sausio 8 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo S. K. ieškinį dėl dovanojimo sutarties panaikinimo ir restitucijos taikymo atsakovei K. V.,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas S. K. pateikė teismui ieškinį dėl dovanojimo sutarties panaikinimo ir restitucijos taikymo.
2. 2021 m. sausio 5 d. pranešimu mediatorius V. M. informavo, jog jis atšaukė savo 2020-11-18 pažymą, kuria buvo patvirtinęs, jog atliko neteisminę mediaciją (taikinamąjį tarpininkavimą) iškilus ginčui dėl dovanojimo sutarties panaikinimo tarp ginčo šalių S. K. ir K. V..
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
3. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmai 2020 m. sausio 8 d. nutartimi ieškovo ieškinį paliko nenagrinėtą, išaiškino, kad ieškovas turi kreiptis į Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą arba tiesiogiai į mediatorių iš Lietuvos Respublikos mediatorių sąrašo.
4. Nurodė, jog byloje ginčas kilęs dėl 2007-02-23 dovanojimo sutarties Nr. 803, kuri buvo sudaryta tarp sutuoktinių, todėl laikė, jog ginčas dėl dovanojimo sutarties panaikinimo bei restitucijos taikymo yra kilęs iš šeimos teisinių santykių ir tokiam ginčui spręsti privaloma ikiteisminė mediacija. Šalys nepasinaudojo privaloma ikiteismine mediacija dėl ginčo.
5. Nurodė, jog šalims dar galima pasinaudoti išankstine bylos sprendimo ne teisme tvarka, todėl ieškinį paliko nenagrinėtą. Ieškovui išaiškino, kad pašalinus aplinkybes, kurios buvo pagrindas ieškinį palikti nenagrinėtą, jis turi teisę vėl kreiptis į teismą su ieškiniu bendra tvarka.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
6. Ieškovas S. K. atskiruoju skundu prašo panaikinti Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2021-01-08 nutartį ir klausimą dėl ieškinio priėmimo grąžinti spręsti iš naujo Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmams.
7. Nurodo, jog byloje nėra duomenų, kad ieškovas nesilaikė ikiteisminės bylos nagrinėjimo tvarkos, priešingai - jis kreipėsi į mediatorių V. M. dėl mediacijos atlikimo. Todėl ir buvo išduota 2020 m. lapkričio 18 d. pažyma apie mediacijos atlikimą.
Žemesnės instancijos teismas
8. Pažymi, kad Mediatorių veiklos vertinimo komisijos 2020-12-31 sprendimas dar nebuvo įsigaliojęs, todėl teismas neturi jokio pagrindo konstatuoti, jog mediatoriaus V. M. 2020 m. lapkričio 18 d. pažyma apie mediacijos atlikimą yra negaliojanti, ir atitinkamai ieškovas nesilaikė tos kategorijos byloms nustatytos išankstinio bylos sprendimo ne teisme tvarkos.
9. Mediatorių veiklos vertinimo komisijos 2020-12-31 sprendime Dėl mediatorės veiklos vertinimo Nr. (1.3) VD-38 yra konstatuojama, jog mediatorius V. M., išduodamas 2020 m. lapkričio 18 d. pažyma apie mediacijos atlikimą, tik pažeidė nežymius procedūrinius reikalavimus. Nėra jokių duomenų, kad pažyma būtų išduota visiškai nesant tam pagrindo ar suklastota. Tačiau, taikant analogiją, iš esmės teisėtas ir pagrįstas teismo sprendimas ar nutartis negali būti panaikinami vien formaliais pagrindais (CPK 328 str.).
10. Nurodo, kad apeliantas skųs teismui administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka Mediatorių veiklos vertinimo komisijos 2020-12-31 sprendimą, kadangi nesutinka su sprendime aiškinamomis aplinkybėmis.
Šalies argumentai
11. Atskiruoju skundu atsakovė K. V. prašo panaikinti pirmosios instancijos nutartį ir priimti naują sprendimą: civilinę bylą nutraukti. Taip pat prašo skirti ieškovui 5 000 Eur už nepagrįstą ieškinį ir piktnaudžiavimo teisę, 2 500 Eur sumokant atsakovei.
12. Nurodo, kad ieškovas sutiko su teismo sprendimu, kad šioje byloje yra privaloma mediacija, nes teismo 2020-11-04 nutarties neskundė. Ieškovas sąmoningai nesilaikė privalomos kreipimosi į mediatorių procedūros ir pats ją savo iniciatyva nutraukė jai net neprasidėjus bei susitarė dėl neteisingos pažymos išdavimo. 2020-12-31 Mediatorių veiklos vertinimo komisijos sprendimu buvo nustatyta, kad mediatorius V. M. pažeidė Mediacijos įstatymą, išduodamas neteisėta pažymą ir už tai gavo ispėjimą. Mano, kad ieškovas jau pasinaudojo savo teise kreiptis į teismą, nes tapatų ginčą nagrinėja Panevėžio apylinkės teismas kitoje c. b. e2-905-488/2021. Be to, visi turtiniai reikalai buvo išspręsti jau 2019-05-13 c.b. Nr. 2YT-569-956/2019. Todėl mano, kad ieškinys pareikštas nesąžiningai.
13. Be to teismas, spręsdamas ieškinio priėmimo klausimą ir nustatęs, jog asmuo neturi teisės kreiptis į teismą, turi atsisakyti priimti ieškinį vienu iš CPK 137 straipsnyje nurodytų pagrindų, o vėliau nustatęs, jog pareiškimas priimtas klaidingai, turi nutraukti civilinės bylos nagrinėjimą CPK 293 straipsnyje nustatytais pagrindais.
Atsiliepimas
14. Atsiliepimu į ieškovo atskirąjį skundą atsakovė K. V. prašo atskirąjį skundą atmesti bei tenkinti jos atskirąjį skundą. Nurodo, kad ieškovas praleido terminą atskirajam skundui pateikti. Pažymi, kad mediatoriaus pažymos atšaukimas yra įsiteisėjęs ir tai atitinka komisijos sprendimą. Mano, kad ieškinys negali būti nagrinėjamas šioje byloje, nes ieškovas dėl ginčijamo objekto, t. y. namo, esančio (duomenys neskelbtini), jau yra pateikęs kiek kitokio pobūdžio ieškinį kitoje c.b. Nr. E2-2343-488/2020, kurioje prašo atidalinti, namo, esančio (duomenys neskelbtini), dalį ir priteisti atsakovei, o ieškovui priteisti 49 500 Eur kompensaciją. Taigi, ieškovas pripažįsta, kad namas yra bendraturčių, todėl ši civilinė byla turi būti nutraukiama. Dėl ieškovo nesąžiningumo, atsakovė sugaišo laiką, patyrė didele laiko sąnaudas dėl nepagrįstai pareikšto ieškinio ir ikiteisminių procedūrų pažeidimų.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Ieškovo atskirasis skundas tenkinamas, atsakovės atskirasis skundas atmestinas.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
15. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų ir pagrindo peržengti atskirojo skundo ribas apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).
Dėl naujų įrodymų priėmimo
16. Ieškovas 2021-03-22 pateikė teismui prašymą pridėti prie bylos 2021-02-10 pažymą apie mediaciją.
17. Atsakovė kartu su atskiruoju skundu bei atsiliepimu į atskirąjį skundą pateikė naujus įrodymus – pranešimą dėl atsiliepimo, Panevėžio apylinkės teismo 2020-11-04 nutartį, elektroninį susirašinėjimą, pažymą dėl mediacijos, pranešimą – pažymą, priešieškinį, mediacijos vertinimo komisijos sprendimą, 2021-01-13 raštą dėl sutikimo vykdyti mediaciją, skambučių išklotinę.
18. Vadovaujantis CPK 314 straipsniu, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.
19. Ieškovo 2021-03-22 prašymas negali būti tenkinamas. Pateiktas įrodymas nežinomas atsakovei. Tokiu būdu šiuo metu, neatidėjus bylos nagrinėjimo, dėl įrodymo negali būti sprendžiama. Akivaizdu, kad įrodymas galėjo būti pateiktas anksčiau nei prieš mėnesį (prašomos pridėti pažymos data 2021-02-10). Todėl pripažįstama, kad įrodymas galėjo būti pateiktas anksčiau, tačiau ieškovas nepagrįstai to nepadarė. Be to šis įrodymas, vertinant jį pirmosios instancijos teismo išvadų ir jau byloje esančių įrodymų kontekste, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, neturi esminės reikšmės atskirųjų skundų išsprendimui. Todėl apeliacinės instancijos teismas nepriima ieškovo naujai pateiktų naujų įrodymų ir jų, nagrinėdamas atskiruosius skundus, nevertina.
20. Atsakovė, pateikdama naujus įrodymus, neargumentuoja jų priėmimo būtinybės, nepagrindžia, kodėl šių įrodymų negalėjo pateikti pirmosios instancijos teismui. Be to, dalis jos pateikiamų įrodymų jau yra pateikti pirmosios instancijos teisme, dalis yra teismų informacinėje sistemoje „Liteko“ (CPK 179 str. 3 d.). Tokiu būdu, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsakovė savo procesiniuose dokumentuose nepagrindė teikiamų naujų įrodymų prijungimo prie bylos būtinumo pagal CPK 314 straipsnio nuostatas. Be to šie įrodymai, vertinant juos pirmosios instancijos teismo išvadų ir jau byloje esančių įrodymų kontekste, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, neturi esminės reikšmės atskirųjų skundų išsprendimui, o jų priėmimas užvilkintų bylos nagrinėjimą. Todėl apeliacinės instancijos teismas nepriima atsakovės naujai pateiktų naujų įrodymų ir jų, nagrinėdamas atskiruosius skundus, nevertina.
Dėl skundžiamos teismo nutarties
21. Apeliacijos dalykas – teismo nutarties, kuria ieškinys paliktas nenagrinėtu, dėl to, kad ieškovas kreipdamasis į teismą nesilaikė išankstinės ginčų sprendimo ne teisme tvarkos (CPK 296 straipsnio 1 dalies 1 punktas), teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
22. Nagrinėjamu atveju ieškovas S. K. kreipėsi į Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmus su ieškiniu atsakovei K. V., prašydamas panaikinti notarine forma sudarytą 2007-02-23 dovanojimo sutartį Nr. 803, pagal kurią ieškovas padovanojo atsakovei nekilnojamąjį turtą bei taikyti restituciją. 2021-01-06 gautas mediatoriaus V. M. 2021-01-05 pranešimas, kuriuo mediatorius pranešė teismui, jog jis atšaukė savo 2020-11-18 pažymą, kuria buvo patvirtinęs, jog atliko neteisminę mediaciją (taikinamąjį tarpininkavimą) iškilus ginčui dėl dovanojimo sutarties panaikinimo tarp ginčo šalių S. K. ir K. V.. Pirmosios instancijos teismas 2020 m. sausio 8 d. nutartimi, nustatęs, kad ginčas kildinamas iš šeimos santykių (todėl, vadovaujantis Mediacijos įstatymo 20 straipsniu, yra taikoma privalomoji mediacija), ieškinį paliko nenagrinėtą, nes ieškinys pateiktas, nesilaikius išankstinės ginčų sprendimo ne teisme tvarkos (CPK 296 straipsnio 1 dalies 1 punktas),.
23. Ieškovas nesutinka su tokiu teismo sprendimu bei mano, kad jis įgyvendino privalomąją mediaciją, todėl byla turėtų būti grąžinta nagrinėjimui pirmosios instancijos teismui. Atsakovė taip pat nesutinka su tokiu teismo sprendimu bei mano, kad byla turėjo būti nutraukta, kadangi ieškovas piktnaudžiauja savo procesinėmis teisėmis ir jau yra šiuo metu nagrinėjama kita byla dėl to paties turto.
24. Apeliacinės instancijos teismas iš dalies sutinka su ieškovo atskiruoju skundu.
25. Mediacijos įstatymo 20 straipsnis numato privalomosios mediacijos atvejus. Privalomoji mediacija taikoma sprendžiant šiuos ginčus: šeimos ginčus, nagrinėjamus ginčo teisena Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka; kitais įstatymų nustatytais atvejais. Pagal Mediacijos įstatymo 21 straipsnio nuostatas, privalomąją mediaciją inicijuoja ginčo šalys bendru sutarimu arba viena iš ginčo šalių. Šios įstatymo nuostatos galioja nuo 2020 m. sausio 1 d.
26. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 3.1 straipsnio 1 dalis numato, kad CK trečiosios knygos normos nustato bendruosius šeimos santykių teisinio reglamentavimo principus ir reglamentuoja santuokos sudarymo, jos galiojimo bei nutraukimo pagrindus ir tvarką, sutuoktinių turtines ir asmenines neturtines teises, vaikų kilmės nustatymą, vaikų ir tėvų bei kitų šeimos narių tarpusavio teises ir pareigas, įvaikinimo, globos ir rūpybos, civilinės būklės aktų registravimo tvarkos pagrindines nuostatas.
27. Prie šeimos teisinių santykių priskirtini santykiai, atsirandantys iš santuokos, motinystės ir tėvystės, įvaikinimo ir kitų su tuo susijusių juridinių faktų. Kokios bylos laikytinos šeimos bylomis, iš dalies atskleidžia CPK XIX skyriaus struktūra, kuria remiantis galima skirti šias šeimos bylų rūšis: 1) dėl santuokos nutraukimo, pripažinimo negaliojančia, sutuoktinių gyvenimo skyrium (separacijos) (CPK XIX skyriaus II skirsnis); 2) dėl tėvystės (motinystės) nustatymo (CPK XIX skyriaus III skirsnis); 3) dėl tėvystės (motinystės) nuginčijimo (CPK XIX skyriaus IV skirsnis); 4) dėl tėvų valdžios apribojimo (CPK XIX skyriaus V skirsnis).
28. Nagrinėjamos bylos atveju ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl dovanojimo sutarties pripažinimo negaliojančia, pagal kurią ieškovas padovanojo turtą atsakovei, kuri dovanojimo metu buvo jo sutuoktinė. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, aplinkybė, jog ginčijama 2007-02-23 dovanojimo sutartis Nr. 803 buvo sudaryta tarp sutuoktinių, neleidžia daryti išvados, kad šiuo metu (kai bylos šalių santuoka jau nutraukta) šis ginčas yra šeimos ir jam privaloma ikiteisminė mediacija. Akivaizdu, kad šiuo metu ši byla nepriskirtina byloms, kurioms taikytinas CPK XIX sk. Šeimos bylų nagrinėjimo ypatumai, t.p. šioje byloje nebus sprendžiama dėl sutuoktinių teisių ir pareigų, jų turto. Todėl apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pripažino, jog tai šeimos ginčas, kuriam privaloma ikiteisminė mediacija.
29. Atsakovė skunde nurodo, kad byla turėjo būti nutraukta, nes jau yra nagrinėjamas ginčas dėl to paties turto kitoje civilinėje byloje. Šie argumentai nepagrįsti. Bylos ir informacinės sistemos „Liteko“ duomenys patvirtina, kad atsakovės nurodytas kitoje byloje nagrinėjamas ginčas nėra tapatus šioje byloje nagrinėjamam, sprendimas nurodytoje byloje nepriimtas, todėl pagrindo nutraukti šią bylą (CPK 293 str.), kaip to prašo atsakovė, nėra. Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju sprendžiamas tik klausimas, ar ieškovas, kreipdamasis į teismą, turėjo laikytis išankstinės ginčų sprendimo ne teisme tvarkos (privalomos ikiteisminės mediacijos), o ne jo pareikšto reikalavimo pagrįstumas ar sąžiningumas.
Dėl baudos už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis skyrimo
30. Atsakovė K. V. tiek atskiruoju skundu, tiek atsiliepime į atskirąjį skundą prašo skirti ieškovui 5 000 Eur baudą už piktnaudžiavimu procesinėmis teisėmis, 2 500 Eur iš šios baudos skiriant atsakovei.
31. CPK 95 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad dalyvaujantis byloje asmuo, kuris nesąžiningai pareiškė nepagrįstą ieškinį (apeliacinį ar kasacinį skundą, prašymą atnaujinti procesą, pateikė kitą procesinį dokumentą) arba sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą, gali būti teismo įpareigotas atlyginti kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui šio patirtus nuostolius. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad teismas, nustatęs šio straipsnio 1 dalyje nurodytus piktnaudžiavimo atvejus, gali paskirti dalyvaujančiam byloje asmeniui iki 5 000 Eur baudą, iki 50 procentų iš šios baudos gali būti skiriama kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui.
32. Kasacinio teismo išaiškinta, kad piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis yra teisės pažeidimas, t. y. civilinio proceso teisės tiesiogiai draudžiamas elgesys, už kurį nustatyta galimybė taikyti teisinę atsakomybę, įtvirtintą CPK 95 straipsnyje. Ne kiekvienas pareigos sąžiningai naudotis procesinėmis teisėmis nesilaikymo atvejis savaime reiškia teisės pažeidimą, galintį sukelti teisinės atsakomybės priemonių, nustatytų CPK 95 straipsnyje, taikymą, t. y. ne kiekvienu atveju pareigos sąžiningai naudotis procesinėmis teisėmis nepaisymas laikytinas teisės pažeidimu, bet tam tikrais atvejais gali būti įvertintas kaip netinkamas subjektinės teisės įgyvendinimas (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-404-969/2017). Pagal formuojamą kasacinio teismo praktiką įstatyme nustatytos teisės įgyvendinimas gali būti laikomas piktnaudžiavimu tik išimtiniais atvejais, kai tokia teise akivaizdžiai naudojamasi ne pagal jos paskirtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-3-695/2017, 2019 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-166-701/2019).
33. Nagrinėjamu atveju nėra duomenų, kurie leistų spręsti, jog savo teise pareikšti ieškinį, pateikti skundą ieškovas naudojasi akivaizdžiai ne pagal jos paskirtį. Be to ieškinio pagrįstumo klausimas, kaip jau minėta anksčiau, šioje proceso stadijoje nėra sprendžiamas. Vien tik faktas, kad asmuo aktyviai naudojasi savo procesinėmis teisėmis ir reiškia teismui procesinius reikalavimus, negali būti laikomas piktnaudžiavimu procesu. Todėl apeliacinės instancijos teismui šioje proceso stadijoje nenustačius ieškovo veiksmuose piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis požymių, netenkinamas atsakovės prašymas dėl baudos skyrimo.
34. Kiti atskirųjų skundų argumentai neturi esminės teisinės reikšmės teisingam bylos išnagrinėjimui, todėl atskirai dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako.
35. Nurodytos aplinkybės sudaro pagrindą konstatuoti, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai šioje byloje nagrinėjamą ginčą pripažino šeimos ginču, kuriam taikytina privalomoji ikiteisminė mediacija, dėl ko nepagrįstai ieškinį paliko nenagrinėtą CPK 296 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu. Todėl ieškovo atskirasis skundas tenkinamas, skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis panaikinama ir byla perduodama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš esmės (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 338 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teismas
nutaria:
Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2021 m. sausio 8 d. nutartį panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš esmės.