Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka, posėdį rengiant nuotoliniu vaizdo konferencijos būdu, išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos O. S. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuotas asmuo valstybės įstaiga Turto bankas.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Pareiškimą tenkinti atsisakytina.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalies nuostatų garantuojama asmens teisė į teisminę gynybą turi būti realizuojama įstatymų nustatyta tvarka (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 5 straipsnio 1 dalis). CPK yra įtvirtinta dvejopa civilinių bylų nagrinėjimo tvarka: ginčo (ieškinio) teisena ir ypatingoji teisena. Ginčo teisena, kuri skirta šalių, turinčių priešingų interesų, tarpusavio ginčui nagrinėti, nagrinėjamos visos civilinės bylos, išskyrus tas, kurios, remiantis įsakmiomis CPK normomis, turi būti nagrinėjamos ypatingosios teisenos tvarka. Ypatingoji teisena (CPK 442–582 straipsniai) nustato ieškinio teisenos taisyklių išimtis. CPK 442 straipsnyje nurodytas baigtinis sąrašas bylų, nagrinėjamų ypatingosios teisenos tvarka. Kitos, šioje normoje nenustatytos, bylos nagrinėtinos ginčo teisenos tvarka.

Pagal CPK XXVI skyriaus nuostatas teismas juridinę reikšmę turinčius faktus gali nustatyti, kai yra šios aplinkybės: 1) prašomas nustatyti faktas turi juridinę reikšmę; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą. Kai nėra bent vienos iš nurodytų aplinkybių, pareiškimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo nenagrinėtinas teisme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016-04-01 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-202-915/2016). Teismų praktikoje pabrėžiama, kad faktai, išvardyti CPK 444 straipsnyje, yra juridiniai ne bet kada ir ne kiekvieno asmens atžvilgiu, o tik esant tam tikrai įstatymo apibrėžtai situacijai. Norint nustatyti, ar faktas turi juridinę reikšmę, ar neturi, reikia išaiškinti, kodėl faktas turi būti nustatytas. Pažymėtina, kad CPK 444 straipsnio 2 dalies 9 punktas numato galimybę nustatyti juridinę reikšmę turinčius faktus, t. y. įregistravimo faktą (ar kitokius faktus), o ne patį turto teisinį režimą (Kauno apygardos teismo 2014 m. rugpjūčio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-1854-658 /2014; kt.).

Nagrinėjamu atveju pareiškėja O. S. siekia, kad teismas nustatytų jos mirusios motinos turto dalį bendrojoje jungtinėje nuosavybėje, kuri liko nepadalinta pareiškėjos tėvams A. P. ir V. P. nutraukus santuoką. Pasisakant dėl pareiškėjos argumento, kad nepadalintas aptariamas butas, esantis (duomenys neskelbtini), nutraukus santuoką laikytinas nebe bendrąja jungtine nuosavybe, o bendrąja daline nuosavybe, pažymėtina, kad šiuo atveju svarbiausia yra tai, kad turto dalys yra nenustatytos, ir šiuo atveju pareiškėja siekia spręsti klausimą dėl turto teisinio režimo pakeitimo į asmeninį, kartu nustatant konkrečią turto dalį. Teismas laikosi pozicijos, kad nustatytina pareiškėjos mirusios motinos turto dalis bendrojoje jungtinėje nuosavybėje.

Teismas šioje byloje 2020 m. lapkričio 16 d. nutartimi buvo nustatęs pareiškėjai terminą procesinių dokumentų trūkumams pašalinti. Šioje nutartyje pareiškėjai išaiškinta, kad, atsižvelgiant į tai, kad pareiškėja nurodo, kad siekia priimti mirusios motinos A. P. palikimą, tačiau negali šios teisės realizuoti, atsižvelgiant į tokį pareiškimo pagrindą ir dalyką, reikalavimas nustatyti, kad mirusiajai asmenine nuosavybės teise priklausė 1/2 dalis buto, įgyto santuokos metu, ypatingosios teisenos tvarka negali būti nagrinėjamas, nes turi būti sprendžiama dėl turto nuosavybės rūšies. Nurodyta, kad pareiškėja su tokiu reikalavimu turi kreiptis į teismą ginčo teisenos tvarka. Pažymėta, kad kasacinis teismas, aiškindamas CPK normas, reglamentuojančias juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymą bei formuodamas vieningą teismų praktiką taikant minėtą institutą yra konstatavęs, kad tais atvejais, kai iškyla nuosavybės teisinius santykius reguliuojančių įstatymų aiškinimo ir taikymo klausimai, pagal kuriuos turi būti sprendžiama, ar asmuo turėjo nuosavybės teisę į turtą ir koks šios teisės turinys – juridinis faktas negali būti nustatinėjamas, tokie klausimai turi būti sprendžiami ieškinio teisenos tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-240/2008; 2007 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-164/2007; 2007 m. spalio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-451/2007; kt.).

Pareiškėja teikė patikslintą pareiškimą dėl juridinio fakto nustatymo. Pareiškėjos atstovas teismo posėdžio metu nurodė, kad mano, kad klausimas turi būti nagrinėjamas ypatingosios teisenos būdu.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 1.137 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmenys savo nuožiūra laisvai naudojasi civilinėmis teisėmis, taip pat teise į teisminę gynybą, t. y. patys sprendžia visus su turimos teisės įgyvendinimu ir gynimu susijusius klausimus: teisės įgyvendinimo būdus ir apimtį, teisės perdavimo kitiems asmenims, teisių gynimo būdus, teisės atsisakymą ir kt. Asmuo, pasirinkdamas savo teisių gynimo būdą, privalo laikytis įstatymų reikalavimų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. vasario 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-39/2008). Teismų praktikoje yra pažymėta, kad asmuo yra laisvas pasirinkti savo teises ginti konkrečiu pasirinktu būdu, tačiau jis kartu prisiima ir riziką, kad jo pasirinktas būdas nebus tinkamas.

Galutinė teisinė ginčo kvalifikacija, teisės normų aiškinimas ir taikymas ginčo teisiniam santykiui yra bylą nagrinėjančio teismo prerogatyva. Teisinė kvalifikacija nėra savitikslė, neskirta vien tik atitinkamos teisės normoms pritaikyti; jos tikslas – identifikuoti teisinius santykius, tam, kad ginčas būtų išspręstas taikant būtent konkrečius teisinius santykius reguliuojančias teisės normas. Teismas, spręsdamas ginčą pagal nustatytas faktines aplinkybes, nurodo teisinius argumentus ir taiko ginčo santykį reguliuojančias tiek ieškovo (šiuo atveju – pareiškėjos) nurodytas, tiek tas, kuriomis ieškovas (pareiškėjas), kiti proceso dalyviai nesiremia, teisės normas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugpjūčio 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-317/2008; 2008 m. lapkričio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-534/2008; ir kt.).

Iš pareiškėjos pakartotinių kreipimųsi į teismą (šioje civilinėje byloje, taip pat civilinėje byloje Nr. e2-31975-960/2020), pareiškėjos atstovo paaiškinimų posėdžio metu darytina išvada, kad pareiškėjos galutinis tikslas yra pripažinti visą butą, esantį (duomenys neskelbtini), jos mirusios motinos asmenine nuosavybe. Pažymėtina, kad tiek šioje byloje pateiktas prašymas nustatyti, kad pareiškėjos mirusiai motinai asmenine nuosavybės teise priklausė 1/2 dalis buto, tiek (numanomas) pareiškėjos siekis pripažinti visą butą jos motinos asmenine nuosavybe, yra nagrinėtini ginčo teisena, kreipiantis į teismą su ieškiniu, sumokant nustatyto dydžio žyminį mokestį. Pareiškėja nesirinko sumokėti žyminio mokesčio, neprašė jai atidėti žyminio mokesčio mokėjimą ar atleisti nuo viso ar dalies žyminio mokesčio mokėjimo. Vertintina, kad pareiškėja šioje byloje teikdama prašymą ir patikslintą prašymą nustatyti juridinį faktą, aiškiai išreiškė savo valią, kad klausimas būtų nagrinėjamas ypatingosios būdu, siekė ne ieškinio reikalavimo patenkinimo, o juridinio fakto nustatymo.

Įrodinėjimo dalyką civilinėse bylose sudaro materialinio teisinio pobūdžio juridiniai faktai, kurių pagrindu byloje dalyvaujantiems asmenims atsiranda teisės ir pareigos, bei įrodomieji faktai, kurių pagrindu teismas sprendžia apie reikšmingų bylos aplinkybių egzistavimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. rugsėjo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3 K-3-497/2004). Pagal pateiktus duomenis matyti, kad pareiškėja turi duomenis, kurie vertinti kaip įrodymai (Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašas, liudijantis buto registraciją A. P. vardu, buto kadastrinių matavimų byla, buto įsigijimo sutartis, mokėjimus už butą pagrindžiantys dokumentai, teismo sprendimas dėl santuokos nutraukimo, kt.), taigi nagrinėjamu atveju nėra juridinio fakto nustatymo būtinosios sąlygos, jog nėra galimybės gauti duomenis kitokia tvarka arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų (CPK 445 straipsnis). Teismo vertinimu, pareiškėjos prašomas nustatyti juridinis faktas, jog buto dalis jos mirusiai motinai priklauso asmeninės nuosavybės teise, yra siekimas nustatyti ne juridinę reikšmę turintį faktą, o turto teisinį rėžimą. Pareiškėja siekia įrodyti reikšmingus faktus – teisiškai individualizuoti turtą, jo turto teisinį rėžimą. Tokiu atveju, kai faktai yra įrodomieji, o ne juridiškai reikšmingi, jie nenustatinėjami CPK 444 straipsnio tvarka.

Motyvuojamoji dalis

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pareiškimas dėl juridinio fakto nustatymo atmestinas. Pareiškėjai išaiškintina, kad šis sprendimas neužkerta kelio pareiškėjai ginčo teisenos tvarka kreiptis į teismą dėl jos mirusiai motinai priklausančios dalies turte, įgytame santuokos metu ir nepadalintame nutraukiant santuoką, nustatymo ar šio turto pripažinimo asmenine pareiškėjos (ieškovės ) mirusios motinos nuosavybe, teikiant ieškinį ir sumokant nustatyto dydžio žyminį mokestį.

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

Pareiškimo netenkinus, už pareiškėjos pareiškimą sumokėtas 38 Eur dydžio žyminis mokestis (sumokėta advokato padėjėjo J. K. 2020 m. lapkričio 3 d. mokėjimo pavedimu Nr. 36 banke Luminor bank AS) negrąžinamas (CPK 88, 93 straipsniai). Byloje nebuvo procesinių dokumentų siuntimo išlaidų, todėl jų atlyginimo valstybei klausimas nesprendžiamas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260, 444-448, straipsniais,

nusprendžia:

Netenkinti pareiškėjos O. S., a. k. (duomenys neskelbtini) pareiškimo dėl juridinio fakto nustatymo.

Išaiškinti, kad šis sprendimas neužkerta kelio pareiškėjai ginčo (ieškinio) teisenos tvarka kreiptis į teismą dėl jos mirusiai motinai priklausančios dalies turte, įgytame santuokos metu ir nepadalintame nutraukiant santuoką, nustatymo ar šio turto pripažinimo asmenine pareiškėjos mirusios motinos nuosavybe.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.