Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroro atskirąjį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2020 m. lapkričio 30 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti ieškinį civilinėje byloje Nr. e2-465-252/2020 pagal Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroro ieškinį atsakovėms Vilniaus miesto savivaldybės administracijai, Vilniaus miesto savivaldybei, uždarajai akcinei bendrovei „Vilniaus vystymo kompanija“ dėl sprendimo dalies ir sandorių panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1) panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2014 m. rugsėjo 10 d. sprendimo Nr. 1-1978 „Dėl UAB „Start Vilnius“ įstatinio kapitalo didinimo“ dalį, kuria buvo nuspręsta ginčo statinius: sandėlį, esantį adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), siurblinę, esančią adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kitus (inžinerinius) kiemo statinius, esančius adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), perduoti uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „Start Vilnius“ kaip Vilniaus miesto savivaldybės (toliau – Savivaldybės) įnašą įstatinio kapitalo didinimui;

2) pripažinti negaliojančia Savivaldybės ir UAB „Start Vilnius“ 2014 m. rugsėjo 12 d. pasirašytos UAB „Start Vilnius“ akcijų pasirašymo sutarties dalį dėl bendrovės įstatinio kapitalo padidinimo investuojant ginčo statinius;

3) pripažinti negaliojančiu Savivaldybės 2014 m. rugsėjo 30 d. akto Nr. A403- 51/14(2.2.6.23-FN4) dalį dėl ginčo statinių perdavimo UAB „Start Vilnius“;

4) pripažinti negaliojančiu 2018 m. rugpjūčio 14 d. Nekilnojamojo turto priėmimo-perdavimo akto dalį dėl ginčo statinių perdavimo UAB „Vilniaus vystymo kompanija“;

5) taikyti restituciją ir įpareigoti UAB „Vilniaus vystymo kompanija“ grąžinti Vilniaus miesto savivaldybei ginčo statinius;

6) taikyti laikinąsias apsaugos priemones;

7) priėmus ieškinį nagrinėti teisme, sujungti šią civilinę bylą su Vilniaus apygardos teisme nagrinėjama civiline byla Nr. e2-2501-803/2020 (Nr. e2-806-803/2021).

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

5. Apeliacijos objektą sudaro teismo nutarties, kuria atsisakyti priimti ieškovo ieškinį, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320, 338 straipsniai). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje nenustatyta. Teismas sprendžia, kad byloje nėra pagrindo peržengti atskirajame skunde nustatytas ribas.

6. Pagal bendrojo teismingumo taisyklę ieškinys pareiškiamas pagal atsakovo gyvenamąją (buveinės) vietą (CPK 29 straipsnis). Išimtys iš šios bendrosios taisyklės, susijusios su bylos rūšiniu teismingumu, yra nustatytos CPK 27 ir 28 straipsniuose.

7. Pagal išimtinio teismingumo taisyklę ieškiniai dėl daiktinių teisių į nekilnojamąjį daiktą, dėl naudojimosi nekilnojamuoju daiktu, išskyrus pareiškimus dėl sutuoktinių turto padalijimo santuokos nutraukimo bylose, dėl arešto nekilnojamam daiktui panaikinimo teismingi nekilnojamojo daikto ar pagrindinės jo dalies buvimo vietos teismui (CPK 31 straipsnio 1 dalis).

8. Pagal sutartinio teismingumo taisyklę šalys gali rašytiniu susitarimu pakeisti teritorinį tos bylos teismingumą, tačiau nei išimtinio, nei rūšinio teismingumo pakeisti negali (CPK 32 straipsnio 1, 2 dalys).

9. Iš ieškovo ieškinio reikalavimų matyti, kad iš esmės yra ginčijami sandoriai, kuriais buvo perleisti Vilniaus miesto savivaldybei nuosavybės teise priklausę nekilnojamieji objektai – sandėlis, siurblinė, ir kiti (inžineriniai) kiemo statiniai, esantys (duomenys neskelbtini). Ieškovas ieškiniu siekia, kad nuginčijus sandorius būtų taikoma restitucija ir UAB „Vilniaus vystymo kompanija“ grąžintų Vilniaus miesto savivaldybei jos kaip investiciją perduotus nekilnojamojo turto objektus UAB „Start Vilnius“. Taigi ginčas susijęs su konkrečiais statiniais ir nuosavybės teisėmis į juos.

10. Kai kurių kategorijų ginčuose asmenys tinkamai įgyvendinti teisę kreiptis į teismą gali tik kreipdamiesi į teismą, kuris yra nurodytas įstatymo nuostatose. Išimtinio teritorinio teismingumo atveju įstatymas įsakmiai įvardija teismą, kuris turi nagrinėti bylą. CPK 31 straipsnyje apibrėžiamos išimtinio teismingumo taisyklės, be kita ko, šio straipsnio 2 dalyje nustatant, jog ieškiniai dėl daiktinių teisių į nekilnojamąjį daiktą, dėl naudojimosi nekilnojamuoju daiktu, išskyrus pareiškimus dėl sutuoktinių turto padalijimo santuokos nutraukimo bylose, dėl arešto nekilnojamajam daiktui panaikinimo teismingi nekilnojamojo daikto ar pagrindinės jo dalies buvimo vietos teismui.

11. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad, sprendžiant bendrojo ir išimtinio teritorinio teismingumo atribojimo klausimą, lemiamą reikšmę turi nagrinėjamo ginčo sąsaja su nekilnojamojo daikto teisiniu režimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gruodžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-672/2006). Bet kuriuo atveju, nustačius, kad ginčas tarp šalių kilęs dėl daiktinių teisių į nekilnojamąjį daiktą, ieškinys turi būti reiškiamas nekilnojamojo daikto buvimo vietos teismui.

12. Byloje nustačius, kad yra ginčijami sandoriai, kuriais buvo perleistos nuosavybės teisės į konkrečius nekilnojamuosius daiktus, siekiant juos sugrąžinti Vilniaus miesto savivaldybei, konstatuotina, kad ginčas yra susijęs su daiktinėmis teisėmis į nekilnojamąjį daiktą, atitinkamai pritartina apelianto pozicijai, kad tokiu atveju ieškinys turėtų būti pareikštas pagal nekilnojamojo daikto buvimo vietą (CPK 31 straipsnio 1 dalis).

13. Atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė proceso teisės normas, reglamentuojančias teritorinio teismingumo taisyklių taikymą, ir nepagrįstai atsisakė priimti apelianto ieškinį pagal CPK 137 straipsnio 2 dalies 2 punktą, nurodęs, jog ieškinys nagrinėtinas pagal atsakovės buveinės registracijos adresą. Kadangi ieškinio priėmimo klausimas yra pirmosios instancijos teismo kompetencija (CPK 137 straipsnio 1 dalis), pirmosios instancijos teismo nutartis naikintina ir Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroro ieškinio priėmimo klausimas perduodamas pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo (CPK 329 straipsnio 1 dalis, 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 338 straipsnis).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

panaikinti Panevėžio apygardos teismo 2020 m. lapkričio 30 d. nutartį ir Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroro ieškinio priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.