Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rosita Patackienė, veikianti Klaipėdos apygardos teismo vardu,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal apeliantės (ieškovės) uždarosios akcinės bendrovės „Gindana Holdings“ atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų 2025 m. vasario 10 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Gindana Holdings“ ieškinį atsakovėms uždarajai akcinei bendrovei „Javinės būstas“ ir I. S. dėl akcijų apmokėjimo sutarties pripažinimo negaliojančia, akcijų pripažinimo neapmokėtomis, jų anuliavimo ir bendrovės įstatinio kapitalo sumažinimo, tretieji asmenys uždaroji akcinė bendrovė „Adenus“, uždaroji akcinė bendrovė „Termosat“, taip pat trečiųjų asmenų, pareiškiančių savarankiškus reikalavimus, J. Ž. ir A. T. savarankiškus reikalavimus (ieškinį) atsakovėms uždarajai akcinei bendrovei „Gindana Holdings“, uždarajai akcinei bendrovei „Javinės būstas“ ir I. S. dėl visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimo ir akcijų apmokėjimo sutarčių pripažinimo negaliojančiais, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, S. (S.) N., E. N., V. T. ir D. G., kuria išnagrinėtas trečiųjų asmenų, pareiškiančių savarankiškus reikalavimus, prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

3. Trečiųjų asmenų, pareiškiančių savarankiškus reikalavimus, prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones yra grindžiamas tuo, kad, jei laikinosios apsaugos priemonės nebūtų pritaikytos ir bylos pagal trečiųjų asmenų ieškinį nagrinėjimo metu akcininkai galėtų balsuoti ginčo akcijomis, jie būtų nevaržomi priiminėti sprendimus visais UAB „Javinės būstas“ veiklos vykdymo klausimais, spręsti dėl UAB „Javinės būstas“ veiklos nutraukimo, turto perleidimo, vadovo paskyrimo ir pan. Tretieji asmenys atitinkamai būtų priversti inicijuoti naujus teismo procesus dėl visuotinių akcininkų susirinkimų sprendimų ginčijimo, UAB „Javinės būstas“ sandorių pripažinimo negaliojančiais ir kt. Tokio pobūdžio sprendimus jau numatyta priimti 2025 m. vasario 11 d. visuotinio akcininkų susirinkimo metu. Turimais duomenimis, tarp akcininkų yra kilę dideli ginčai ir nesutarimai. Teismuose yra iniciuota visa eilė teisminių procesų, yra atliekami veiksmai, susiję su UAB „Javinės būstas“ turto įkeitimu, galimu dokumentų klastojimu. Nepribojus akcininkams balsavimo teisių, smulkieji akcininkai negalės efektyviai ginti savo teisių naujuose visuotiniuose akcininkų susirinkimuose, negalės inicijuoti darbotvarkės keitimo, naujų sprendimų projektų teikimo darbotvarkės klausimais, spręsti dėl įmonės veiklos tyrimo ir t.t., du didieji akcininkai arba kiekvienas jų atskirai galės keisti įstatus ir (arba) vėl spręsti dėl dar vieno įstatinio kapitalo didinimo bei vėl keisti smulkiųjų bei didžiųjų akcininkų neturtinių teisių balansą bei apimtį. Šiuo metu yra būtina įtvirtinti status quo situaciją ir iki šios bylos išnagrinėjimo laikinai sureguliuoti esamą padėtį tokiu būdu, kad nei vienas didžiųjų akcininkų neturėtų galimybės vienvaldiškai priimti sprendimus visuotinių akcininkų susirinkimų metu ir balsuoti ginčijamų akcijų suteikiamomis balsavimo teisėmis. Nepritaikius prašomų laikinųjų apsaugos priemonių, gali susiklostyti situacija, kai didieji akcininkai imsis nesąžiningų, neteisėtų veiksmų (pvz., paskirs statytinius vadovus, išves turtą ar kt.), o smulkieji akcininkai neturės galimybės tam užkirsti kelią, šis ieškinys praras savo prasmę ir tikslą, o tretieji asmenys bus priversti inicijuoti naujas bylas, kreipdamasi į teismą tiek dėl buvusios situacijos atkūrimo, tiek ir dėl žalos atlyginimo. Tretieji asmenys pažymi, kad šiuo metu viešbutis sėkmingai vykdo veiklą, bendrovė vykdo savo įsipareigojimus kreditoriams ir taikomos laikinosios apsaugos priemonės visiškai neįtakos bendrovės kasdieninės veiklos. Tuo tarpu, netaikius laikinųjų apsaugos priemonių, smulkieji akcininkai neturės jokių Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo suteikiamų svertų savo teisėms ginti. Prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės yra visiškai proporcingos siekiamiems tikslams, kadangi ginčijama yra būtent nuosavybės teisė į naujos emisijos akcijas. Ieškinio tenkinimo atveju, bet netaikius laikinųjų apsaugos priemonių, susiklostytų situacija, jog akcininkai būtų balsavę su neegzistuojančiomis balso teisėmis.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

15. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai ir absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis). Neatsižvelgdamas į atskirojo skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų.

16. Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).

17. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties dalies dėl taikytos laikinosios apsaugos priemonės, kuria apribota akcininkės teisė balsuoti, pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas.

Dėl naujų įrodymų (ne)priėmimo

18. Bylos šalys apeliaciniame procese kartu su procesiniais dokumentais pateikė naujus įrodymus. Apeliantė (ieškovė) pateikė 2025 m. vasario 11 d. UAB „Javinės būstas“ visuotinio akcininkų susirinkimo protokolą ir J. Ž. ir A. T. balsavimo raštu biuletenius 2025 m. vasario 11 d. susirinkime, atsakovė pateikė Šiaulių apygardos teismo 2025 m. kovo 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2S-263-650/2025.

19. Naujų įrodymų pateikimas apeliacinės instancijos teisme yra ribojamas. Apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau (CPK 314 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno naujai pateikto įrodymo, turi aiškintis, ar galėjo šis konkretus įrodymas būti pateiktas pirmosios instancijos teisme, ar vėlesnis įrodymo pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo, taip pat atsižvelgti į prašomo priimti naujo įrodymo įtaką šalių ginčui išspręsti.

20. Atsižvelgdamas į tai, kad ieškovės pateikti nauji įrodymai susiję su byloje įrodinėjamomis aplinkybėmis, teismas sprendžia juos priimti, ir vertina kartu su kitais byloje esančiais įrodymais. Atsakovės pateiktas naujas įrodymas nepriimtinas, nes jo priėmimas būtų perteklinis – minėta Šiaulių apygardos teismo 2025 m. kovo 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2S-263-650/2025, įkelta Lietuvos teismų informacinėje sistemoje „Liteko“, todėl teismas turi galimybę su ja susipažinti Lietuvos teismų informacinėje sistemoje „Liteko“.

Dėl faktinių bylos aplinkybių

21. Iki 2023 m. lapkričio 6 d. visuotinio UAB „Javinės būstas“ (toliau – ir Bendrovė) akcininkų susirinkimo, kuriame nuspręsta didinti UAB „Javinės būstas“ įstatinį kapitalą, išleidžiant naujas akcijas, Bendrovės įstatinis kapitalas buvo 32 051,60 Eur, padalytas į 22 894 paprastąsias vardines akcijas (toliau – ir akcijos), iš kurių ieškovei priklausė 15 115 vnt. (66,02 proc.) Bendrovės akcijų, atsakovei I. S. – 5 146 vnt. (22,48 proc.) Bendrovės akcijų.

22. 2023 m. lapkričio 6 d. visuotinio UAB „Javinės būstas“ akcininkų susirinkimo metu priimtas sprendimas didinti Bendrovės įstatinį kapitalą nuo 32 051,60 Eur iki 320 516,00 Eur, išleidžiant 206 046 vnt. naujų akcijų.

23. 2023 m. lapkričio 20 d. akcijų pirkimo–pardavimo sutartimi ieškovė dalį turimų Bendrovės akcijų – 4 984 vnt., pardavė atsakovei I. S.. Po šios sutarties sudarymo Bendrovės akcininkėms priklausė: ieškovei – 10 131 vnt. bendrovės akcijų, atsakovei I. S. – 10 130 vnt. Bendrovės akcijų.

24. Įgyvendinant 2023 m. lapkričio 6 d. visuotinio UAB „Javinės būstas“ akcininkų susirinkimo sprendimą, ieškovė ir atsakovės 2023 m. lapkričio 22 d. sudarė dvi akcijų pasirašymo sutartis: ieškovės ir Bendrovės 2023 m. lapkričio 22 d. sutartimi ieškovė pasirašė 103 022 Bendrovės naujai išleistas akcijas už bendrą 144 230,80 Eur kainą; atsakovės I. S. ir Bendrovės 2023 m. lapkričio 22 d. sutartimi I. S. pasirašė 103 024 Bendrovės naujai išleistas akcijas už bendrą 144 233,60 Eur kainą.

Dėl nutarties (ne)teisėtumo

25. Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties dalies, kuria tenkintas trečiųjų asmenų, pareiškiančių savarankiškus reikalavimus, prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo UAB „Gindana Holdings“ naujos emisijos akcijomis suteikiamų balsų atžvilgiu, pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimo.

26. Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi trečiųjų asmenų, pareiškiančių savarankiškus reikalavimus, prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino iš dalies, t. y. tenkino tiek, kiek laikinąsias apsaugos priemones prašoma taikyti UAB „Gindana Holdings“ naujos emisijos akcijomis suteikiamų balsų atžvilgiu, ir taikė šias laikinąsias apsaugos priemones: 1) sustabdė UAB „Javinės būstas“ 103 022 vnt. paprastųjų vardinių akcijų, kurias pasirašė UAB „Gindana Holdings“ 2023 m. lapkričio 22 d. UAB „Javinės būstas“ ir UAB „Gindana Holdings“ sutartimi, suteikiamų balsų galiojimą; 2) uždraudė UAB „Javinės būstas“ akcininkei UAB „Gindana Holdings“ ir (arba) jos turimų akcijų įgijėjui naudotis 103 022 vnt. UAB „Javinės būstas“ paprastųjų vardinių akcijų balso teisėmis. Kitą prašymo dėl taikytinų laikinųjų apsaugos priemonių dalį, t. y. tiek, kiek laikinąsias apsaugos priemones prašoma taikyti I. S. naujos emisijos akcijomis suteikiamų balsų atžvilgiu, atmetė.

27. Teismas argumentavo, kad trečiųjų asmenų savarankiškas reikalavimas (ieškinys) tikėtinai pagrįstas. Yra pagrindas tenkinti prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo dalį (tiek, kiek laikinąsias apsaugos priemones prašoma taikyti UAB „Gindana Holdings“ naujos emisijos akcijomis suteikiamų balsų atžvilgiu), nes balsavimas ginčo akcijomis keltų grėsmę įmonės veiklos teisėtumui ir stabilumui – naudojimasis akcijų suteikiama teise šiomis akcijomis balsuoti yra susijęs su dalyvavimu akcininkų susirinkime priimant sprendimus, susijusius su bendrovei priklausančio turto valdymu, disponavimu juo, jei nagrinėjamoje byloje pareikšti reikalavimai būtų patenkinti, UAB „Gindana Holdings“ ginčo akcijų (103 022 vnt.) suteikiamomis balso teisėmis priimti sprendimai galėtų būti ginčijami ir vertinami kaip neteisėti. Teismas pažymėjo, kad pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės šiuo atveju nevertintinos kaip neproporcingos.

28. Ieškovė (apeliantė) atskiruoju skundu nesutinka su nurodytomis teismo išvadomis ir argumentuoja, kad nutartimi laikinosios apsaugos priemonės pritaikytos nepagrįstai, neegzistuojant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygoms. Teismas nepagrįstai sprendė, kad trečiųjų asmenų savarankiškas reikalavimas (ieškinys) tikėtinai pagrįstas, nes neįvertino aplinkybių, kad: 1) apie planuojamą įstatinio kapitalo didinimą visiems bendrovės akcininkams buvo pranešta įstatymų nustatyta tvarka ir laiku, įprastu akcininkams informavimo būdu; 2) J. Ž. ir A. T. buvo žinoma apie bendrovės įstatinio kapitalo didinimą; 3) trečiųjų asmenų reikalavimas pareikštas praleidus terminą pateikti skundą dėl visuotinio akcininkų susirinkimo priimtų sprendimų, o ieškovė prašo taikyti senaties terminą; 4) ieškovė neturi ir niekada neturėjo tikslo „apeiti“ bendrovės smulkiųjų akcininkų teises ir nesuteikti jiems galimybės įsigyti naujos emisijos bendrovės akcijų; 5) tikrieji J. Ž. ir A. T. ketinimai nukreipti prieš ieškovę, slapčia atstovaujant P. S. interesus, ieškinio pateikimas ir prašymas pritaikyti laikinąsias apsaugos priemones buvo sąmoningas veiksmas, turint tikslą suvaržyti ieškovės balsavimo teises. Nutartimi pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės ieškovės atžvilgiu yra visiškai neproporcingos.

29. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nurodyti atskirojo skundo argumentai atmestini kaip nepagrįsti ir nesudarantys pagrindo keisti ar naikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį. Nagrinėjamu atveju nenustatyta pagrindo nesutikti su teismo išvadomis, kad trečiųjų asmenų savarankiškas reikalavimas (ieškinys) tikėtinai pagrįstas; yra pagrindas tenkinti prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo dalį, susijusią su UAB „Gindana Holdings“ naujos emisijos akcijomis suteikiamais balsais, nes balsavimas ginčo akcijomis keltų grėsmę įmonės veiklos teisėtumui ir stabilumui; pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės vertintinos kaip proporcingos. Atskirojo skundo argumentai šių išvadų nepaneigia.

30. CPK 144 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones esant šioms sąlygoms: 1) jų taikymo prašantis asmuo tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą; 2) nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Nesant bent vienos iš nurodytų sąlygų laikinosios apsaugos priemonės negali būti taikomos. Šios dvi aplinkybės – ieškinio preliminarus pagrįstumas ir grėsmės ieškovui galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymui buvimas – yra privalomos kumuliatyvios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. rugsėjo 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-808-1120/2022). Pareiga pagrįsti nurodytų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygų egzistavimą kyla prašymą pareiškiančiam asmeniui (CPK 178 straipsnis) (Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. vasario 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-118-330/2021).

31. Teismų praktikoje akcentuojama, kad pačiame įstatyme tiesiogiai apibrėžta laikinųjų apsaugos priemonių taikymo paskirtis – užtikrinti būsimo teismo sprendimo įvykdymą ir garantuoti šio sprendimo privalomumą. Išaiškinta, kad teismas gali taikyti tik tokias laikinąsias apsaugos priemones, kurios susijusios su pareikštais reikalavimais ir gali užtikrinti būsimo teismo sprendimo, jei šie reikalavimai būtų patenkinti, įvykdymą. Tai reiškia, kad teismas gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, siekdamas užtikrinti tik tų reikalavimų, kurie buvo pareikšti byloje, įvykdymą, ir negali taikyti laikinųjų apsaugos priemonių, apsaugodamas galimus reikalavimus, kurie byloje nebuvo pareikšti (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1718-943/2016). Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad teismas turėtų netaikyti priemonių, kurios teismo sprendimo tinkamam įvykdymui užtikrinti nėra būtinos (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. spalio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1728/2014). Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas neturi būti savitikslis, nes toks jų taikymas pažeistų ekonomiškumo bei proporcingumo principus (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. vasario 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-118-516/2017). Laikinosios apsaugos priemonės turi būti taikomos atsižvelgiant į faktines bylos aplinkybes ir vadovaujantis teisingumo, ekonomiškumo, proporcingumo principais. Nurodyti principai reikalauja, kad būtų užtikrinta šalių teisių pusiausvyra – būtų įvertinti šalių teisėti interesai, nė vienai iš jų nesuteikiant nepagrįsto prioriteto, netaikant didesnių suvaržymų nei reikalinga užtikrinti būsimo teismo sprendimo įvykdymą (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. birželio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-675-943/2020).

32. Pažymėtina, jog pagal savo tikslą laikinosios apsaugos priemonės gali būti kelių rūšių: 1) konservacinės paskirties laikinosios apsaugos priemonės, užtikrinančios padėties, esančios bylos nagrinėjimo metu, stabilumą, status quo išsaugojimą (pvz., CPK 145 straipsnio 1 dalies 1–10 punktai); 2) teisinius santykius laikinai sureguliuojančios laikinosios apsaugos priemonės, sudarančios sąlygas užtikrinti asmenų teisių apsaugą, ginčo teisinių santykių normalų funkcionavimą, kol nėra priimtas ir įsiteisėjęs teismo sprendimas (pvz., CPK 145 straipsnio 1 dalies 11 punktas, CK 3.65 straipsnio 2 dalies 1–4, 7 punktai); 3) prevencinės priemonės, užkertančios kelią žalai ar kitiems neigiamiems padariniams atsirasti (pvz., CPK 145 straipsnio 1 dalies 6, 12 punktai, CK 3.65 straipsnio 2 dalies 3 punktas).

33. Teismų praktikoje išaiškinta, kad tikėtino ieškinio pagrindimo sąvoka reiškia, jog, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, teismas nenagrinėja ieškinio pagrįstumo iš esmės, netiria ir nevertina ieškinio faktinių ir teisinių argumentų ir juos patvirtinančių įrodymų, o tik preliminariai nustato tikimybę, kad pateiktų įrodymų viseto pagrindu dėl pareikštų reikalavimų gali būti priimtas ieškovui palankus sprendimas, kurio įvykdymas, nepritaikius prašomų priemonių, gali pasunkėti ar tapti neįmanomas (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. liepos 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1194/2014; 2014 m. balandžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-674/2014; 2013 m. rugsėjo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2139/2013; Vilniaus apygardos teismo 2018 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-2121-577/2018; kt.).

34. Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, jog teismo atliekamas prima facie ieškinio įvertinimas leidžia teismui atsisakyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones tik tais atvejais, kai ieškovo reiškiamas reikalavimas yra akivaizdžiai nepagrįstas, kai, pavyzdžiui, ieškovas pasirinko neleistiną savo civilinių teisių gynybos būdą arba prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones, užtikrinant reikalavimą, kuris nėra pagrįstas ieškinyje nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis, ir pan., t. y. tais atvejais, kai jau ieškinio priėmimo stadijoje galima daryti prielaidą, kad reiškiamas reikalavimas teismo negalės būti tenkinamas dėl pakankamai akivaizdaus šio reikalavimo nepagrįstumo (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-827-370/2015, 2017 m. sausio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-8-464/2017).

35. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas, atlikęs prima facie trečiųjų asmenų suformuluoto savarankiško reikalavimo (ieškinio) vertinimą, teisingai sprendė, kad nenustatyta akivaizdžių kliūčių, kodėl jis negalėtų būti patenkintas. Nagrinėjamos bylos atveju iš pateikto savarankiško reikalavimo (ieškinio) turinio ir kitų byloje pateiktų įrodymų negalima vienareikšmiškai nuspręsti, kad savarankiškas reikalavimas (ieškinys) tiek aiškiai nepagrįstas, kad galėtų būti konstatuotas labiau tikėtinas jo nepagrįstumas. Tretieji asmenys, pareiškiantys savarankiškus reikalavimus, pasirinko leistiną savo civilinių teisių gynybos būdą, savarankiško reikalavimo (ieškinio) reikalavimai grindžiami jame nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis ir teikiamais įrodymais, todėl nėra pagrindo konstatuoti pakankamai akivaizdaus savarankiško reikalavimo (ieškinio) reikalavimų nepagrįstumo. Kaip minėta, teismas, nuspręsdamas dėl laikinųjų apsaugos priemonių, neturi vertinti, kokie konkrečiai įrodymai pagrindžia ieškinio reikalavimus, su kokiais konkrečiai ieškovės argumentais teismas sutinka (nesutinka), ir pan. Atsižvelgiant į tai, nelaikytina, kad trečiųjų asmenų, pareiškiančių savarankiškus reikalavimus, savarankiškas reikalavimas (ieškinys) yra akivaizdžiai nepagrįstas.

36. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nepagrįstas apeliantės argumentas, kad, pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl preliminaraus trečiųjų asmenų, pareiškiančių savarankiškus reikalavimus, savarankiškų reikalavimų pagrįstumo, turėjo įvertinti aplinkybes, kad: 1) apie planuojamą įstatinio kapitalo didinimą visiems bendrovės akcininkams buvo pranešta įstatymų nustatyta tvarka ir laiku, įprastu akcininkams informavimo būdu; 2) J. Ž. ir A. T. buvo žinoma apie bendrovės įstatinio kapitalo didinimą; 3) trečiųjų asmenų reikalavimas pareikštas praleidus terminą pateikti skundą dėl visuotinio akcininkų susirinkimo priimtų sprendimų, o ieškovė prašo taikyti senaties terminą; 4) ieškovė neturi ir niekada neturėjo tikslo „apeiti“ bendrovės smulkiųjų akcininkų teises ir nesuteikti jiems galimybės įsigyti naujos emisijos bendrovės akcijų; 5) tikrieji J. Ž. ir A. T. ketinimai nukreipti prieš ieškovę, slapčia atstovaujant P. S. interesus, ieškinio pateikimas ir prašymas pritaikyti laikinąsias apsaugos priemones buvo sąmoningas veiksmas, turint tikslą suvaržyti ieškovės balsavimo teises. Kaip minėta, teismų praktikoje išaiškinta, kad tikėtino ieškinio pagrindimo sąvoka reiškia, jog, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, teismas nenagrinėja ieškinio pagrįstumo iš esmės, netiria ir nevertina ieškinio faktinių ir teisinių argumentų ir juos patvirtinančių įrodymų, o tik preliminariai nustato tikimybę, kad pateiktų įrodymų viseto pagrindu dėl pareikštų reikalavimų gali būti priimtas ieškovui palankus sprendimas. Taigi, minėtos apeliantės nurodytos aplinkybės teismo bus vertinamos nagrinėjant bylą iš esmės, o preliminariai vertinant ieškinio pagrįstumą laikinųjų apsaugos priemonių taikymo aspektu, teismo neturėjo būti vertinamos.

37. Apeliantė atskiruoju skundu nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis dėl pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemonės taip pat ir dėl to, kad, ieškovės vertinimu, tretieji asmenys neįrodė ieškovės nesąžiningumo (kuris yra siejamas su antrąja laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlyga – grėsme teismo sprendimo įvykdymui). Be to, apeliantės vertinimu, laikinųjų apsaugos priemonių taikymas ieškovės atžvilgiu nesusijęs su trečiųjų asmenų ieškiniu prašomų pažeistų teisių atstatymu, nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, nekiltų grėsmės, kad trečiųjų asmenų turtinės ir / ar neturtinės teisės būtų pažeistos, laikinosios apsaugos priemonės neužtikrina sprendimo įvykdymo.

38. Pažymėtina, kad laikinosios apsaugos priemonės, be kita ko, gali turėti konservacinę paskirtį, t. y. jomis galima užtikrinti bylos šalių ar ginčo objekto status quo (esama padėtis) nepasikeitimą ar siekti užkirsti kelią galimos žalos atsiradimui bei padidėjimui. Būsimo teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų ar apskritai netektų prasmės ir tokiais atvejais, kai bylos teisminio nagrinėjimo metu netaikius laikinųjų apsaugos priemonių būtų padaryta neatitaisoma ar sunkiai atitaisoma žala asmens turtiniams ar neturtiniams interesams bei nebūtų užkirstas kelias tokiems interesams pažeisti (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1665-790/2018). Taigi laikinosiomis apsaugos priemonėmis gali būti siekiama išsaugoti esamą padėtį ginčo nagrinėjimo metu.

39. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje pateiktus duomenys, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad, jei nagrinėjamoje byloje pareikšti reikalavimai dėl 2023 m. lapkričio 6 d. visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimo dėl UAB „Javinės būstas“ įstatinio kapitalo didinimo naujos emisijos akcijomis bei 2023 m. lapkričio 22 d. akcijų apmokėjimo sutarties, sudarytos tarp UAB „Javinės būstas“ ir UAB „Gindana Holdings“ pripažinimo negaliojančias, būtų patenkinti, UAB „Gindana Holdings“ ginčo akcijų (103 022 vnt.) suteikiamomis balso teisėmis priimti sprendimai galėtų būti ginčijami ir vertinami kaip neteisėti, tuo labiau, kad pirmosios instancijos teismas 2025 m. sausio 22 d. nutartimi taikytomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis sustabdė UAB „Javinės būstas“ 103 024 vnt. paprastųjų vardinių akcijų, kurias pasirašė I. S. 2023 m. lapkričio 22 d. UAB „Javinės būstas“ ir I. S. apmokėjimo sutartimi, suteikiamų balsų galiojimą, uždraudė UAB „Javinės būstas“ akcininkei I. S. ir (arba) jos turimų akcijų įgijėjams naudotis 2023 m. lapkričio 22 d. akcijų apmokėjimo sutartimi įgytų bendrovės paprastųjų vardinių akcijų balso teisėmis, dėl ko ieškovė turi ginčo akcijų pagrindu balsų daugumą, priimant sprendimus Bendrovės akcininkų susirinkimuose. Taigi ieškovės balsavimas ginčo akcijomis keltų grėsmę įmonės veiklos teisėtumui ir stabilumui. Kol yra ginčijama ieškovės akcijų pasirašymo sutartis, šios sutarties pagrindu kylančios jos teisės, tolimesnis šių teisių realizavimas UAB „Javinės būstas“ atžvilgiu gali iš esmės pakeisti esamą padėtį (status quo) ir tokiu būdu įmonei padaryti neatitaisomą ar sunkiai atitaisomą žalą, dėl to galėtų nukentėti ir likusių akcininkų turtiniai interesai.

40. Taigi darytina išvada, kad prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės yra susijusios su byloje pareikštais reikalavimais ir jų įgyvendinimo galimybėmis, o jų taikymas nagrinėjamu atveju užtikrins, kad bylos nagrinėjimo metu išliktų ta pati padėtis (status quo), kuri buvo iki ginčo sandorių sudarymo, taip pat užkirs kelią galimai žalai, ar kitiems neigiamiems padariniams atsirasti UAB „Javinės būstas“ atžvilgiu. Būtent todėl, šiuo atveju, vadovaujantis CPK 145 straipsnio 1 dalies 13 punktu taikytinos konservacinio pobūdžio laikinosios apsaugos priemonės, kurioms taikyti nereikia įrodyti šalies, kuriai ši priemonė taikoma, nesąžiningumo. Šiuo atveju laikinųjų apsaugos priemonių taikymas iš esmės grindžiamas ne ieškovės ir atsakovės I. S. nesąžiningumu, tačiau poreikiu išlaikyti ta pačią padėtį (status quo) bylos nagrinėjimo teisme metu.

41. Apeliacinės instancijos teismas taip pat neturi pagrindo sutikti su apeliantės vertinimu, kad teismo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės nagrinėjamu atveju yra neproporcingos. Apeliantė neproporcingumą argumentuoja tuo, kad, taikius laikinąsias apsaugos priemones, ieškovės teisės yra ypač suvaržomos ir ieškovė jau dėl to patiria neigiamas pasekmes, tuo tarpu trečiųjų asmenų interesai, nesant išreikšto noro įsigyti naujos emisijos bendrovės akcijų, ar pritaikius laikinąsias, ar atsisakius jas taikyti, nesikeičia ir nėra niekaip paveikiami net ir tuo atveju, jeigu būtų tenkintas jų pareikštas ieškinys.

42. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad laikinosios apsaugos priemonės turi būti taikomos atsižvelgiant į faktines bylos aplinkybes ir vadovaujantis teisingumo, ekonomiškumo, proporcingumo principais. Ekonomiškumo principas reikalauja, kad teismas taikytų tokias ir tiek laikinųjų apsaugos priemonių, kad būtų užtikrintas būsimo teismo sprendimo įvykdymas, o teisingumo principas įpareigoja teismą išlaikyti proceso šalių interesų pusiausvyrą (CPK 3 straipsnio 7 dalis, 145 straipsnio 2 dalis). Proporcingumo principo taikymas, sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių klausimą, reiškia, kad teismas, taikydamas tokias priemones, turėtų įvertinti tiek ieškovo, tiek atsakovo teisėtus interesus ir nė vienam iš jų nesuteikti nepagrįsto prioriteto. Taigi laikinosios apsaugos priemonės turi būti parenkamos tokios, kad nė vienai iš šalių nesuteiktų nepagrįsto pranašumo ir nevaržytų vienos proceso šalies teisių daugiau negu būtina tikslui pasiekti (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. lapkričio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1559-881/2020; 2025 m. kovo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-76-407/2025; 2025 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-58-790/2025).

43. Apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo pozicijai, jog pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės yra adekvačios bei nepažeidžia šalių interesų proporcingumo principo. Ieškovė nagrinėjamu atveju nepagrindė, kad laikinųjų apsaugos priemonių rūšis ar mastas pernelyg varžo jos teises, nenurodė konkrečių ieškovės dėl laikinųjų apsaugos priemonių patiriamų neigiamų pasekmių, nepateikė tokias aplinkybes patvirtinančių įrodymų. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas 2025 m. sausio 22 d. atsakovės I. S. atžvilgiu pritaikė analogiškas laikinąsias apsaugos priemones, kokios pritaikytos ieškovei skundžiama nutartimi, todėl nėra pagrindo teigti, kad skundžiama nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės yra pritaikytos atsakovės interesais ir naudai.

44. Apibendrinant, konstatuojama, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis laikytina teisėta ir pagrįsta.

Dėl bylos procesinės baigties

45. Kiti atskirojo skundo argumentai neturi esminės reikšmės apskųstos pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumui ir teisėtumui įvertinti, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas apeliacinį (atskirąjį) skundą, gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto procesinio sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-133-823/2020; kt.).

46. Atsižvelgiant į tai, pripažintina, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, tinkamai taikė proceso teisės normas, reglamentuojančias laikinųjų apsaugos priemonių taikymą, dėl to nėra pagrindo naikinti ar keisti skundžiamą nutartį, o atskirasis skundas netenkinamas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų 2025 m. vasario 10 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. e2-2605-1030/2025, palikti nepakeistą.

Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.