Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Irmos Čuchraj, Erinijos Kazlauskienės, Danutės Žvinklytės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo atsakovės A. B. apeliacinį skundą dėl Tauragės apylinkės teismo Šilalės rūmų 2018 m. spalio 15 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovų B. K., A. Š., A. Š., S. Š., P. P., S. P. ieškinį atsakovei A. B., tretieji asmenys Jonavos rajono 4-ojo notaro biuro notarė V. P., A. V., Z. Z., Šilalės rajono notarų biuro notarės V. S. ir D. S. dėl testamento pripažinimo negaliojančiu.

Aprašomoji dalis

n u s t a t ė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovai ieškiniu prašo pripažinti negaliojančiu (duomenys neskelbtini) Jonavos rajono 4-ajame notarų biure Z. P. sudarytą testamentą Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.80 straipsnio 1 dalies, 1.89 straipsnio 1 dalies pagrindu ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad ieškovai yra testatorės Z. P., mirusios (duomenys neskelbtini) vaikai. Testatorė (duomenys neskelbtini) Šilalės rajono notarų biure sudarė testamentą, kuriuo savo mirties atveju jai priklausantį turtą ir pinigines lėšas paskirstė dalimis savo vaikams A. B., A. Š., A. Š., B. K. ir P. P.. Z. P. (duomenys neskelbtini) mirus ir įpėdiniams kreipusis į notarą dėl palikimo priėmimo, paaiškėjo, kad Z. P. (duomenys neskelbtini) Jonavos rajono 4-ajame notaro biure sudarė kitą testamentą, pagal kurį jai nuosavybės teise priklausantį turtą paliko vieninteliam paveldėtojui – savo dukrai A. B..

2. Ieškovų nuomone, Z. P. (duomenys neskelbtini) negalėjo sudaryti testamento, nes tuo metu jau sunkiai sirgo, nebepažino pačių artimiausių žmonių, beveik nekalbėjo, o jeigu ir bandė ką nors pasakyti, kalba buvo visiškai neaiški ir nesuprantama, ji nebesiorientavo aplinkoje. Taip pat nurodė, kad (duomenys neskelbtini) Z. P. patyrė insultą, dėl to ji buvo skubiai paguldyta į Šilalės rajono ligoninę, kur gydėsi iki (duomenys neskelbtini). Po patirto insulto Z. P. sutriko kalba, pažintinės funkcijos, ji tapo mieguista, apatiška. Pasveikimo prognozės buvo nepalankios. Po patirto insulto Z. P. į savo namus pasiėmė jos dukra A. V., gyvenanti (duomenys neskelbtini). Testatorė nė vienam iš ieškovų nebuvo užsiminusi, kad žada keisti jau sudarytą testamentą ar kad yra sudariusi kitą testamentą. Apie tai, kad yra sudarytas kitas testamentas, neužsiminė nei atsakovė, nei A. V., dalyvavusi testatorei sudarant ginčijamą testamentą.

3. Palikėja dėl savo sveikatos būklės negalėjo išreikšti tikrosios savo valios, todėl testamento turinys nesutampa su testamento forma. Testatorė ginčijamo testamento sudarymo metu buvo tokios būsenos, kuri neleido jai adekvačiai įvertinti situacijos ir priimti jos valią atitinkančio sprendimo dėl paliekamo turto, t. y. testatorė dėl savo sveikatos būklės negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ir negalėjo jų valdyti. Testamento turinys taip pat kelia pagrįstų abejonių, kadangi (duomenys neskelbtini) sudarytame testamente testatorė savo turtą buvo paskirsčiusi savo vaikams, o ginčijamu testamentu visą savo turtą paliko dukrai A. B., taip atimdama paveldėjimo teisę iš likusių gyvų savo vaikų.

4. Testamentą pasirašė ne testatorė, o kitas asmuo B. L.. Testamente nurodyta, kad Z. P. negali pasirašyti ginčijamo testamento dėl ligos, tačiau dėl kokių konkrečių priežasčių testatorė negali to padaryti, testamente nenurodyta. Notarė, tvirtindama testamentą, neišsiaiškino, ar testatorė iš tikrųjų pati negali pasirašyti testamento, dėl kokių priežasčių negali to padaryti ir ar tas negalėjimas yra absoliutus. Testatorė dėl savo sveikatos būklės nesusivokdavo aplinkoje, neatpažindavo pačių artimiausių žmonių, tad visiškai neįtikėtina, kad, būdama tokios būklės, galėjo pati paprašyti, kad B. L., kurios testatorė beveik nepažinojo, už ją pasirašytų testamentą. Be to, testamento pasirašymo metu dalyvavo ir testamentą pasirašė liudytojai, tikėtinai suinteresuoti testamento turiniu ir to kylančiomis pasekmėmis. Vienas iš liudytojų Ž. B. yra atsakovės sūnus ir testatorės anūkas, tačiau liudytojais negali būti asmenys, kurių naudai atliekami notariniai veiksmai. Šiuo atveju testamentą pasirašę liudytojai yra testatorės dukra A. V., kuri yra gavusi visas testatorės lėšas, ir atsakovės sūnus Ž. B., kuris po savo motinos mirties paveldėtų jos turtą.

II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė

5. Tauragės apylinkės teismo Šilalės rūmai 2018 m. spalio 15 d. sprendimu ieškinį tenkino, paskirstė bylinėjimosi išlaidas. Teismas sprendimą grindė šiais motyvais:

5.1. Siekiant išsiaiškinti testatorės gebėjimą testamento sudarymo metu suvokti savo veiksmų reikšmę ir juos valdyti, byloje atlikta teismo pomirtinė psichiatrijos ekspertizė. Ekspertas D. T., atlikdamas ekspertizę, nevertino liudytojų parodymų, taip pat kai kurių medicininių dokumentų, esančių byloje, kai kurių medicininių dokumentų neturėjo galimybės įvertinti, nes jie buvo gauti po išvados pateikimo teismui. Nustatyta, kad atliekant ekspertizę nebuvo vertinami testatorės stacionarinio gydymo ligos istorijų originalai, o buvo vertinami tik trumpo turinio išrašai, epikrizės iš ligos istorijų. Ligos istorijose informacija apie asmens fizinę ir psichikos sveikatą yra daug išsamesnė ir galėjo turėti reikšmingą įtaką ekspertinei išvadai.

5.2. Ieškovai pateikė (duomenys neskelbtini) specialisto išvadą Nr. (duomenys neskelbtini), kurią atliko dr. K.D., teismo psichiatras ekspertas, kurioje nurodyta, kad (duomenys neskelbtini) testamento sudarymo metu testatorė, būdama 93 m. amžiaus, turėjo stabiliai išreikštus negrįžtamus psichikos sutrikimus, būdingus kraujagyslinei demencijai, ir dėl kognityvinių prognostinių kritinių funkcijų defekto negalėjo logiškai ir visapusiškai įvertinti, įsisąmoninti teisinės situacijos ir savo vaidmens joje, įsiminti, atmintyje išlaikyti būtinos informacijos, adekvačiai įvertinti moralinių bei socialinių sandorio pasekmių, galbūt formaliai suprato tik paties sandorio sudarymo faktą.

5.3. 2018 m. kovo 26 d. nutartimi buvo paskirta pakartotinė pomirtinė ekspertizė, kurią atliko psichiatrai ekspertai V. M. ir S. S.. Į bylą pateiktame (duomenys neskelbtini) teismo psichiatrijos akte Nr. (duomenys neskelbtini) konstatuota, kad Z. P. (duomenys neskelbtini) testamento sudarymo metu sirgo lėtiniu progresuojančiu psichikos sutrikimu – kraujagysline demencija, dėl to ji negalėjo suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti.

5.4. Teismas konstatavo, kad šiame ekspertizės akte įvertinta visa civilinėje byloje esanti bylos medžiaga. Ekspertai davė kategorišką išvadą, ekspertizės akto išvados padarytos įvertinus ligos istoriją, liudytojų parodymus, jos atitinka ligos istorijos eigą. Ekspertizės akte ekspertės išvados yra išsamiai motyvuotos, atspindėta sveikatos duomenų analizė, abejonių dėl pagrįstumo nekelia, todėl vertinant jas kartu su Z. P. sveikatos ir ligos istorijoje esančiais duomenimis yra pagrindas daryti išvadą, kad ginčijamo testamento sudarymo metu Z. P. negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti. Duomenų bei įrodymų, keliančių abejonių dėl ekspertinių išvadų pagrįstumo, byloje nėra.

5.5. Teismas nurodė, kad atsakovė A. B. laisvą testatorės apsisprendimą sudaryti testamentą jos naudai įrodinėjo liudytojų parodymais, kurie nėra išsamūs vertinant testatorės psichikos būklę ir nesudaro pagrindo atmesti bei paneigti ekspertų išvadą, o iš dalies yra neobjektyvūs ir jai palankūs dėl artimų asmeninių santykių su atsakove bei trečiuoju asmeniu A. V.. Atsakovė nors nesutiko su ekspertizės išvadomis, teismui paaiškinus dėl papildomos ar pakartotinės ekspertizės skyrimo, neprašė paskirti pakartotinę ar papildomą ekspertizę, nesiėmė priemonių tolygiomis įrodinėjimo priemonėmis paneigti ekspertės išvadas.

5.6. Teismo vertinimu, atlikdama savo profesines pareigas, bet neturėdama specialių medicinos, psichiatrijos žinių, notarė negalėjo objektyviai įvertinti Z. P. psichikos būklės testamento sudarymo metu, o tai, kad išoriškai Z. P. sudarė psichiškai sveiko žmogaus įspūdį, nepaneigia specialistų – teismo ekspertų V. M. ir S. S., turinčių atitinkamų specialių žinių, išvadų pagrįstumo. Notarės įrašas testamente „Testatorės veiksnumu įsitikinau“ rodo tik tai, kad notarė patikrino duomenis dėl Z. P. asmens įtraukimo į Neveiksnių ir ribotai veiksnių asmenų registrą ir nerado žinių apie Z. P. nustatytą neveiksnumą.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

6. Apeliaciniu skundu atsakovė A. B. prašo pirmosios instancijos teismo 2018 m. spalio 15 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas, taip pat prašo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Pagrindiniai apeliacinio skundo argumentai:

6.1. Teismas netinkamai įvertino šalių bei liudytojų paaiškinimus, nes ieškovai negalėjo tiksliai apibūdinti motinos sveikatos būklės, su ja bendraudavo itin retai, kartą–du per metus. Ieškovų parodymai apie mamos sveikatos būklę yra prieštaringi, nes jie skirtingai nurodė mamos būklę po (duomenys neskelbtini) įvykusio insulto. Trečiasis asmuo A. V., kuri iki mirties slaugė motiną, nurodė, kad testamento pakeitimas buvo pačios motinos noras ir kad testamento pakeitimo metu ji suvokė savo veiksmus ir galėjo juos valdyti.

6.2. Kadangi ieškovai su motina ginčijamo testamento sudarymo metu nebendravo, todėl teismas turėjo vertinti bylos baigtimi nesuinteresuotų asmenų, t. y. notarės, liudytojų Ž. B., Ž. B., E. L. ir slaugytojų V. B. ir V. Š., parodymus. Teismas nepagrįstai atmetė šių asmenų parodymus, nes paminėtų asmenų parodymai buvo išsamesni ir nuoseklesni. Vien tai, kad liudytojai, kurių parodymai buvo atmesti, yra susiję giminystės ryšiais su testatore, nėra pagrindas šiuos parodymus vertinti kaip neobjektyvius, nes ieškovai taip pat yra testatorės artimieji.

6.3. Teismas nepagrįstai atmetė eksperto D. T. išvadą kaip neišsamią, nurodęs, kad ekspertizė atlikta tik pagal medicininių dokumentų išrašus, neįvertinus liudytojų parodymų, nes ekspertas K. D., kurio išvada rėmėsi teismas, taip pat nevertino liudytojų parodymų ir neturėjo galimybės susipažinti su visa bylos medžiaga. Teismas netinkamai taikė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinėje byloje Nr. 33-308-248/2016 pateiktus išaiškinimus dėl ekspertizės išvados vertinimo ir neteisingai nurodė, kad ekspertas D. T. nevertino liudytojų parodymų, kai kurių medicininių dokumentų, o vertino tik epikrizes.

6.4. Ekspertų V. M. ir S. S. ekspertizės akte padarytos išvados apie testatorės psichikos būklę prieštarauja notarės ir liudytojų A. V., B. L., Ž. B., E. L. bei atsakovės parodymams. Jokių testatorės psichikos sutrikimų nepastebėjo ir ją prižiūrėjusios slaugytojos, testatorė nebuvo konsultuota psichiatro, o vien šeimos gydytojo įrašai apie testatorės gebėjimą išreikšti valią yra paremti tik ieškovų apibūdinimais. Šis ekspertizės aktas prieštarauja (duomenys neskelbtini) Kauno klinikų bendrojo ligonio tyrimo aktui, kuriame nurodyta, kad testatorės sąmonė, atsisakant operacijos dėl akmenligės, yra aiški.

6.5. Teismui pripažinus (duomenys neskelbtini) testamentą negaliojančiu liko galioti (duomenys neskelbtini) sudarytas testamentas, kuris yra naudingas ieškovams, tačiau teismas neatsižvelgė į tai, kad specialisto K. D. išvadoje nurodyta, jog testatorės suvokimas ir išsireiškimas notarine kalba buvo akivaizdžiai sutrikęs (duomenys neskelbtini). Nors (duomenys neskelbtini) testamento niekas neginčijo, tačiau atsižvelgiant į specialisto K. D. išvadą turėjo būti sprendžiama dėl pirminio testamento pripažinimo negaliojančiu.

7. Ieškovai pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą ir prašo skundą atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Pagrindiniai atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai:

7.1. Atsakovė nepagrįstai teigia, kad ieškovų pozicija buvo suderinta dar iki bylos nagrinėjimo ir kad ieškovai negalėjo nuosekliai įvardyti mirusiosios sveikatos būklės, nes visi ieškovai nurodė tokias pat aplinkybes apie motinos sveikatos būklę iki ginčijamo testamento sudarymo. Visi ieškovai nurodė, kad po (duomenys neskelbtini) patirto insulto motinos sveikata pradėjo silpti ir nuo (duomenys neskelbtini) sparčiai blogėjo, ji nebepažindavo artimųjų. Liudytoja motinos kaimynė V. B. S. taip pat paaiškino, kad (duomenys neskelbtini) rudenį testatorė jos nebeatpažino. Ieškovų paaiškinimus apie motinos sveikatą patvirtina ir gydytojų įrašai medicininiuose dokumentuose, taip pat (duomenys neskelbtini) teismo psichiatrijos ekspertizės aktas, kuriame padaryta kategoriška išvada, jog testatorė dėl demencijos negalėjo suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti.

7.2. Atsakovai neteisingai nurodo, kad teismas nepagrįstai kritiškai įvertino kitų, bylos baigtimi visiškai nesuinteresuotų asmenų parodymus. Teismas visų byloje apklaustų asmenų parodymus vertino, atsižvelgęs į įrodymų visumą, ir pagrįstai sprendė, kad atsakovės, notarės kaip liudytojų parodymai yra iš dalies neobjektyvūs.

7.3. Teismas pagrįstai atmetė kaip įrodymą eksperto D. T. ekspertizės aktą, nes šis ekspertas nevertino ne tik liudytojų parodymų, bet ir kai kurių medicininių dokumentų, kai kurių medicininių dokumentų net negalėjo vertinti, nes jie gauti jau po išvados pateikimo teismui. Ekspertas vertino tik trumpo turinio medicininių dokumentų išrašus, o ligos istorijose, kurias vertino kiti ekspertai, pateikta informacija apie asmens fizinę ir psichinę sveikatą yra išsamesnė ir galėjo turėti reikšmingą įtaką ekspertinei išvadai. Tuo tarpu ekspertas D. T., kurio išvada teismas nesirėmė, nepadarė kategoriškos išvados, o tik nurodė, kad pateiktoje medicininėje dokumentacijoje nėra aprašytų psichikos sutrikimų ar silpnaprotystės požymių. Be to, eksperto D. T. išvadoje yra prieštaringos informacijos apie testatorei išrašytus psichotropinius vaistus, o šių prieštaravimų ekspertas negalėjo paaiškinti.

7.4. Atsakovė teigia, kad teismas nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos dėl eksperto išvados vertinimo, ir nurodo kasacinio teismo nutartis, kuriomis teismas turėjo remtis, tačiau nurodytose bylose faktinės aplinkybės skiriasi nuo nagrinėjamos bylos aplinkybių, nes jose testamentą buvo pasirašę patys testatoriai, nebuvo paskirta pakartotinė ekspertizė.

8. Trečiasis asmuo A. V. pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą ir prašo atsakovės skundą tenkinti, pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Pagrindiniai atsiliepimo argumentai:

8.1. Nurodo, kad nuo (duomenys neskelbtini) testatorė gyveno su ja, ji rūpinosi mama, žinojo apie jos fizinę ir psichikos sveikatos būklę, mama buvo šviesaus proto, jos psichikos būklė buvo stabili. Atsakovė nuolat atvykdavo lankyti mamos, o ieškovai mamą aplankydavo itin retai.

8.2. Ieškovai negalėjo žinoti tikrosios mamos sveikatos būklės, nes lankydavo ją tik epizodiškai. Mama išreiškė norą viską palikti trečiajam asmeniui, tačiau ji atsisakė, o motina nusprendė testamentu visą turtą palikti atsakovei. Vykdydama motinos valią, ji kreipėsi į notarę dėl naujo testamento sudarymo.

8.3. Notarė išsiaiškino motinos valią, jai nekilo abejonių dėl motinos gebėjimo suprasti savo veiksmų esmę, todėl testamentas atitiko tikrąją motinos valią.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai

Apeliacinis skundas netenkintinas.

9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinių skundų faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo tik apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuodamas apeliaciniuose skunduose nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis), todėl bylą nagrinėja neperžengdamas apeliacinio skundo ribų.

10. Pagal CPK 321 straipsnio 1 dalį apeliaciniai skundai nagrinėjami rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. CPK 322 straipsnyje nurodyta, kad prašymas dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka turi būti motyvuotas. Atsakovė prašo apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, tačiau nenurodė jokių tokio prašymo motyvų. Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacijos dalyką, apeliacinio skundo bei atsiliepimų į apeliacinį skundą argumentus, sprendžia, jog nenustatyta būtinybė skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, tuo labiau kad apeliantė niekaip nepagrindė savo prašymo.

11. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo visiems motyvams ar esminei jų daliai (Lietuvos A. T. Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010). Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas pritaria esminei daliai pirmosios instancijos skundžiamame sprendime nurodytų motyvų, taip pat neatkartoja pirmosios instancijos teismo nustatytų ir tinkamai įvertintų faktinių bylos aplinkybių.

12. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad testatorė Z. P. mirė (duomenys neskelbtini) Ieškovai B. K., A. Š., A. Š., S. Š., P. P., S. P., atsakovė A. B., trečiasis asmuo A. V. yra testatorės vaikai. Testatorė (duomenys neskelbtini). Šilalės rajono notarų biure sudarė testamentą, kuriuo savo mirties atveju jai priklausantį turtą ir pinigines lėšas paskirstė dalimis savo vaikams A. B., A. Š., A. Š., B. K. ir P. P.. (duomenys neskelbtini) Jonavos rajono 4-ajame notaro biure testatorė sudarė kitą testamentą, pagal kurį jai nuosavybės teise priklausantį turtą – 0,1000 ha žemės sklypą su visais jame esančiais pastatais ir kiemo statiniais, 1,1389 ha žemės sklypą ir 8,5348 ha žemės sklypą, paliko dukrai A. B.. Testamentą už testatorę pasirašė B. L. ir liudytojai A. V. ir Ž. B..

13. Byloje kilo ginčas dėl testamento pripažinimo negaliojančiu. Ieškovai teigė, kad (duomenys neskelbtini) testamentas pripažintinas negaliojančiu, nes neatitiko tikrosios testatorės valios. Pirmosios instancijos teismas ieškinį tenkino, tačiau apeliantė teigia, kad teismas netinkamai įvertino įrodymus – šalių paaiškinimus bei liudytojų parodymus, nepagrįstai atmetė eksperto D. T. ekspertizės aktą. Taigi apeliantė kvestionuoja teismo atliktą įrodymų vertinimą.

14. Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo klausimais konstatuota, kad faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų tyrimo ir vertinimo pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio1 dalis). Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos A. T. Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. spalio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-396/2011; 2013 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-13/2013).

15. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos A. T. Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-428/2010; 2011 m. rugpjūčio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-340/2011). Dėl įrodymų pakankamumo ir patikimumo turi būti sprendžiama kiekvienu konkrečiu atveju. Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, jog įrodymai neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia daryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą. Vertinant keletą įrodymų, svarbu ne tik kiekvieno iš įrodymų patikimumas, bet ir įrodomųjų duomenų tarpusavio santykis – ar nėra prieštaravimų tarp jų, ar šalutiniai duomenys patvirtina pagrindinius, ar pakankami yra tiesioginiai duomenys, ar nuoseklūs yra šalutiniai įrodomieji faktai (Lietuvos A. T. Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-13/2013).

16. Apeliantė teigia, kad teismas netinkamai įvertino šalių bei liudytojų paaiškinimus, nes ieškovai negalėjo tiksliai apibūdinti motinos sveikatos būklės, kadangi su ja bendraudavo itin retai, kartą–du per metus. Ieškovų parodymai apie mamos sveikatos būklę yra prieštaringi, nes jie skirtingai nurodė mamos būklę po (duomenys neskelbtini) įvykusio insulto. Ši skundo nuostata nepagrįsta. Įvertinus ieškovų parodymus bei atsakovės akcentuotas kaip prieštaringas ieškovų paaiškinimų detales, darytina išvada, jog ieškovai nurodė vienodas aplinkybes apie motinos sveikatos būklę po (duomenys neskelbtini) patirto insulto. Visi ieškovai patvirtino, jog būtent po insulto mamos sveikata prastėjo, palaipsniui ji sunkiai atpažindavo artimuosius bei savo vaikus. Apeliantės išskirtuose ieškovų paaiškinimuose nenustatyta jokių prieštaringumų, o tai, kad ieškovai skirtingais žodžiais apibūdino motinos sveikatos būklę, nesuponuoja išvados apie paaiškinimų prieštaringumą. Be to, ieškovų paaiškinimus apie motinos sveikatą patvirtina ir objektyvūs byloje esantys įrodymai: (duomenys neskelbtini) įrašas ligos istorijoje apie jos kognityvinius požymius, t. y. kad ji nepažindavo dukters, kalbėdavo neadekvačius dalykus; bendruomenės slaugytoja V. B. (duomenys neskelbtini) įrašė, jog testatorė yra gulinti ir mažai orientuojasi, o jau (duomenys neskelbtini) yra tos pačios slaugytojos įrašas apie tai, kad testatorė nesiorientuoja. Byloje kaip liudytojas apklaustas testatorės gydytojas G. M. taip pat patvirtino, kad (duomenys neskelbtini) gydė testatorę dėl demencijos (silpnaprotystės) ir paaiškino, kad šiai ligai būdingi mąstymo, atminties, suvokimo sutrikimai. Taip pat nurodė, kad (duomenys neskelbtini) išrašant testatorę iš ligoninės jos esmės suvokimas ir išreiškimas motorine kalba buvo akivaizdžiai sutrikęs. Taigi objektyvūs rašytiniai įrodymai tik patvirtina ieškovų parodymus apie blogėjančią motinos sveikatos būklę nuo (duomenys neskelbtini).

17. Atsakovė nurodo, kad teismas turėjo vertinti bylos baigtimi nesuinteresuotų asmenų, t. y. notarės, liudytojų Ž. B., Ž. B., E. L. ir slaugytojų V. B. ir V. Š., parodymus, nes jų parodymai buvo išsamesni ir nuoseklesni. Vien tai, kad liudytojai, kurių parodymai buvo atmesti, yra susiję giminystės ryšiais su testatore, nėra pagrindas šiuos parodymus vertinti kaip neobjektyvius, nes ieškovai taip pat yra testatorės artimieji. Visų pirma teisėjų kolegija pažymi, kad aplinkybė, jog teismas palankiai įvertino vienos iš šalių įrodymus, savaime nereiškia, kad teismas pažeidė įrodymų vertinimą reglamentuojančias taisykles ir juos įvertino netinkamai. Atsakovei nepalankaus sprendimo priėmimas neliudija jo neteisėtumo ir nepagrįstumo. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su apeliantės teiginiu, kad jos bei jos pusėje liudijusių asmenų parodymai buvo nuoseklesni, tuo labiau kad kiti byloje esantys rašytiniai įrodymai (medicininiai įrašai, ekspertizės aktai) patvirtina ieškovų paaiškinimus apie motinos sveikatą ir sutrikusį jos gebėjimą suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti. Tuo tarpu atsakovės bei jos pusėje esančio trečiojo asmens A. V. paaiškinimai nekoreliuoja su kitais rašytiniais įrodymais (gydytojų bei slaugytojų įrašais) apie testatorės sveikatos būklę. Atsakovė teigė, kad mama pati galėjo valgyti ir laikyti šaukštą, nors testamentą tvirtinusi notarė nurodė, kad testatorė negalėjo rankoje išlaikyti rašymo priemonės ir dėl to už ją testamentą pasirašė kitas asmuo. Jau (duomenys neskelbtini) slaugytojos įrašuose nurodoma, kad testatorė yra gulinti ir mažai orientuojasi. Dėl to teisėjų kolegija būtent atsakovės parodymus vertina kaip prieštaringus ir neatitinkančius kitų byloje esačių įrodymų (CPK 185 straipsnis).

18. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, jog net ir suinteresuoti asmenys gali būti kviečiami ir apklausiami kaip liudytojai, tačiau jų parodymai turi būti įvertinami pagal visus įrodymams keliamus reikalavimus – ar jie išsamūs ir tikslūs, ar siejasi su byloje nustatinėjamomis aplinkybėmis, ar yra objektyvūs ir patikimi. Aplinkybės, kad asmuo giminystės, tarnybos, darbo, asmeniniais, draugystės, verslo ar kitokiais ryšiais yra susijęs su dalyvaujančiais byloje asmenimis, teismo turi būti įvertintos ir į jas atsižvelgta sprendžiant dėl tokio asmens duotų parodymų įrodomosios galios; išvada dėl jų patikimumo darytina pagal liudytojų parodymų turinį, visų byloje esančių įrodymų visumą (CPK 185 straipsnis). Įvertinus bylos medžiagą bei teismo posėdžių garso įrašus nenustatyta, kad tarp ieškovų bei jų liudytojų paaiškinimų būtų prieštaravimų ar jie neatitiktų rašytinės bylos medžiagos.

19. Apeliantė skunde teigia, kad teismas netinkamai įvertino ginčijamą testamentą tvirtinusios notarės paaiškinimus, jog ji įvertino testatorės sveikatos būklę bei gebėjimą suprasti savo veiksmus. Teisėjų kolegija, atmesdama šį skundo argumentą, pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad notarė, atlikdama savo profesines pareigas, bet neturėdama specialių medicinos, psichiatrijos žinių, negalėjo objektyviai įvertinti testatorės psichikos būklės testamento sudarymo metu, o tai, kad išoriškai testatorė sudarė psichiškai sveiko žmogaus įspūdį, nepaneigia specialistų – teismo ekspertų V. M. ir S. S., turinčių atitinkamų specialių žinių, išvadų pagrįstumo.

20. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad teismas nepagrįstai atmetė eksperto D. T. ekspertizės aktą kaip neišsamų, nes ekspertas K.D., kurio išvada rėmėsi teismas, taip pat nevertino liudytojų parodymų ir neturėjo galimybės susipažinti su visa bylos medžiaga. Ekspertų V. M. ir S. S. ekspertizės akte padarytos išvados apie testatorės psichinę būklę prieštarauja notarės ir liudytojų A. V., B. L., Ž. B., E. L. bei atsakovės parodymams.

21. CPK 212 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad siekdamas išsiaiškinti nagrinėjant bylą kylančius klausimus, reikalaujančius specialių mokslo, medicinos, meno, technikos ar amato žinių, teismas gali skirti ekspertizę ir, atsižvelgdamas į dalyvaujančių byloje asmenų nuomonę, paskirti ekspertą arba pavesti atlikti ekspertizę kompetentingai ekspertizės įstaigai. Prireikus gali būti skiriami keli ekspertai ar ekspertų komisija. Pagal CPK 218 straipsnį eksperto išvada teismui neprivaloma ir įvertinama pagal vidinį teisėjo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu byloje esančių įrodymų ištyrimu. Tačiau teismo nesutikimas su eksperto išvada turi būti motyvuojamas bylos sprendime arba nutartyje. CPK 185 straipsnis nustato, kad jokie įrodymai nėra teismui privalomi, neturi iš anksto nustatytos galios (išskyrus įstatyme nustatytą išimtį – oficialiuosius įrodymus (CPK 197 straipsnio 2 dalis) ir vertinami pagal teismo vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu byloje esančių įrodymų ištyrimu. Šis reikalavimas taikomas ir eksperto išvados įvertinimui (CPK 218 straipsnis), ji neturi didesnės įrodomosios galios nei kiti įrodymai byloje.

22. Kasacinio teismo praktikoje dėl CPK 218 straipsnio taikymo išaiškinta, kad ekspertizės akte esantys duomenys pagal jų objektyvumą dėl prigimties ir gavimo aplinkybių paprastai yra patikimesni negu duomenys, esantys kituose įrodymų šaltiniuose, tačiau, nepaisant to, eksperto išvada turi būti įvertinta pagal CPK 185 straipsnyje išdėstytas įrodymų vertinimo taisykles. Taigi turi būti įvertinti visi įrodymai, kurie patvirtina ar paneigia ekspertizės akte ir išvadoje esančias aplinkybes, o atliekant vertinimą atsižvelgiama į tų įrodymų tikslumą, detalumą, išsamumą, patikimumą, prigimtį ir kitas svarbias aplinkybes, sudarančias pagrindą eksperto išvadą vertinti kaip patikimą įrodymą arba priešingu atveju motyvuotai spręsti, kad eksperto išvados yra nepagrįstos ir teismas jomis kaip įrodymais nesivadovaus (Lietuvos A. T. 2016 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-308-248/2016 ir joje nurodyta kasacinio teismo praktika).

23. Eksperto išvada, kuria suformuluotas kategoriškas atsakymas į teismo pateiktą klausimą, pripažįstama tiesioginiu įrodymu. Eksperto išvada, padaryta prielaidos forma, pripažįstama netiesioginiu įrodymu, tačiau toks dokumentas nepraranda savo įrodomosios galios dėl to, kad jame nėra konkrečios išvados tiriamuoju klausimu, o tik tęsiamas įrodinėjimo procesas ir prielaidos forma padarytai eksperto išvadai pagrįsti ar paneigti gali būti pateikiami atitinkami kiti įrodymai (Lietuvos A. T. 2007 m. sausio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-20/2007).

24. Nagrinėjamu atveju, kilus abejonių dėl testatorės veiksnumo, buvo atliktos kelios ekspertizės: 1) (duomenys neskelbtini) nutartimi paskirta pomirtinė teismo psichiatrijos ekspertizė; (duomenys neskelbtini) teismo psichiatrijos ekspertizės akte Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad iš ekspertui pateiktos medicininės dokumentacijos negalima konstatuoti testatorės pažintinių funkcijų sutrikimo, kad pateiktuose medicininiuose dokumentuose nėra duomenų apie testatorei atliktus psichodiagnostinius tyrimus, kad ekspertui pateiktoje asmens sveikatos istorijoje nėra aprašytų psichikos sutrikimų ar silpnaprotystės požymių, kurie būtų galėję trukdyti testatorei suprasti savo veiksmų esmę ar juos valdyti, taip pat nėra duomenų, kad testatorė negalėjo pasirašyti ginčijamo testamento; 2) ieškovai 2018 m. vasario 27 d. pateikė VšĮ Nepriklausomos teismo psichiatrijos tarnybos specialisto K. D. išvadą, kurioje teigiama, kad ginčijamo testamento sudarymo dieną dėl kognityvinių prognostinių kritinių funkcijų defekto testatorė negalėjo logiškai ir visapusiškai įvertinti teisinės situacijos ir savo vaidmens joje, galbūt formaliai suprato tik paties sandorio sudarymo faktą.

25. Byloje esant dviem priešingoms ekspertizėms/specialisto išvadoms pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis CPK 219 straipsnio 2 dalimi, 2018 m. kovo 26 d. nutartimi paskyrė pakartotinę ekspertizę. Pakartotinę ekspertizę atlikę psichiatrai ekspertai 2018 m. gegužės 23 d.–birželio 19 d. akte konstatavo, jog testatorė ginčijamo testamento sudarymo metu sirgo lėtiniu progresuojančiu psichikos sutrikimu – kraujagysline demencija, dėl to negalėjo suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti.

26. Teisėjų kolegija konstatuoja, jog byloje esant trims ekspertizėms, iš kurių dvi patvirtino faktą, jog testatorė ginčijamo testamento sudarymo metu negalėjo suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad eksperto D. T. pirmasis pomirtinės teismo psichiatrijos ekspertizės aktas atmestinas kaip įrodymas. Teismas padarė pagrįstą išvadą, jog ekspertas D. T., atlikdamas ekspertizę, nevertino liudytojų parodymų, taip pat kai kurių medicininių dokumentų, esančių byloje, kai kurių medicininių dokumentų neturėjo galimybės įvertinti, nes jie buvo gauti po išvados pateikimo teismui. Atliekant ekspertizę nebuvo vertinami testatorės stacionarinio gydymo ligos istorijų originalai, o buvo vertinami tik trumpo turinio išrašai, epikrizės iš ligos istorijų. Ligos istorijose informacija apie asmens fizinę ir psichikos sveikatą yra daug išsamesnė ir galėjo turėti reikšmingą įtaką ekspertinei išvadai. Taip pat akto tiriamojoje dalyje nenurodyti ir neanalizuoti kai kurie duomenys. Ekspertas taip pat nepadarė ir kategoriškos išvados, tik nurodė, kad pateiktoje medicininėje dokumentacijoje nėra aprašytų psichikos sutrikimų ar silpnaprotystės požymių, kurie būtų galėję trukdyti Z. P. suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti testamento sudarymo metu.

27. Apibendrindama teisėjų kolegija sprendžia, kad nei liudytojų parodymai, nei apeliantės nurodyti liudytojų parodymai bei tam tikri fragmentiški medicininiai įrašai apie testatorės sveikatos būklę nepaneigia dviejų iš trijų psichiatrinės ekspertizės išvadų. Pakartotiniame ekspertizės akte nenustatyta jokių prieštaravimų, faktinių byloje surinktų įrodymų duomenų neatitikimų, dėl to pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai rėmėsi pakartotinės pomirtinės ekspertizės aktu (CPK 185 straipsnis).

28. Apeliantė nurodo, kad teismui pripažinus (duomenys neskelbtini) testamentą negaliojančiu liko galioti (duomenys neskelbtini) sudarytas testamentas, kuris yra naudingas ieškovams, tačiau teismas neatsižvelgė į tai, kad specialisto K. D. išvadoje nurodyta, jog testatorės suvokimas ir išsireiškimas notarine kalba buvo akivaizdžiai sutrikęs (duomenys neskelbtini). Nors (duomenys neskelbtini) testamento niekas neginčijo, tačiau atsižvelgiant į specialisto K. D. išvadą turėjo būti sprendžiama dėl pirminio testamento pripažinimo negaliojančiu. Teisėjų kolegija, atsakydama į šį skundo argumentą, visų pirma pažymi, kad bylos nagrinėjimo metu atsakovė apskritai nekėlė klausimo dėl pirminio (duomenys neskelbtini) testamento negaliojimo. CPK 312 straipsnyje numatyta, kad apeliaciniame skunde negalima kelti reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, dėl to teisėjų kolegija detaliau dėl šio skundo argumento nepasisako. Apeliantė, manydama, kad (duomenys neskelbtini) testamentas neatitiko tikrosios testatorės valios, turi teisę reikšti ieškinį dėl jo pripažinimo negaliojančiu.

29. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, jog kasacinio teismo praktikoje konstatuota, kad tuo atveju, kai byloje nenustatyta aplinkybių, teikiančių pagrindą išvadai, kad tam tikras sandoris yra (akivaizdžiai) niekinis, teismas gali imtis nagrinėti ir spręsti proceso šalių ginčą dėl aplinkybių, lemiančių sandorio negaliojimą, ir tirti su tuo susijusius įrodymus tik esant šalies reikalavimui pripažinti tokį sandorį negaliojančiu, pareikštam ieškinio ar priešieškinio forma. CK 1.78 straipsnio 5 dalies taikymui nepakanka vien tik byloje dalyvaujančio asmens nuorodų į aplinkybes, keliančias pagrįstų abejonių dėl to, kad tam tikras sandoris gali prieštarauti imperatyviosioms įstatymų nuostatoms (Lietuvos A. T. 2009 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2009). Tam, kad teismas savo iniciatyva galėtų pripažinti sandorį niekiniu, būtinas akivaizdus prieštaravimas imperatyviosioms įstatymo normos ir tuo turi būti pažeistas viešasis interesas. Šiuo atveju atsakovė pirmosios instancijos teismui nepateikė nei reikalavimo dėl pirminio testamento pripažinimo negaliojančiu, nei nurodė aplinkybes dėl galimo testamento negaliojimo. Pirmosios instancijos teismui nenustačius akivaizdaus pirminio testamento prieštaravimo imperatyviosioms įstatymo normoms, nebuvo pagrindo savo iniciatyva spręsti klausimą dėl pirminio testamento pripažinimo negaliojančiu, tuo labiau jog pakartotinės pomirtinės ekspertizės akte buvo vertinama testatorės būklė po (duomenys neskelbtini) patirto insulto ir po jo ėjusio sveikatos pablogėjimo, o pirminis testamentas surašytas (duomenys neskelbtini).

Dėl procesinės bylos baigties ir bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

30. Esant nurodytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinio skundo motyvai nesudaro pagrindo panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą, teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, dėl to paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

31. Atmetus atsakovės apeliacinį skundą jos turėtos bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Ieškovai pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą ir prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas, tačiau nepateikė šias išlaidas pagrindžiančių įrodymų, dėl to jos nepriteistinos (CPK 93, 98 straipsniai).

Vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teisėjų kolegija

Rezoliucinė dalis

n u t a r i a:

Tauragės apylinkės teismo Šilalės rūmų 2018 m. spalio 15 d. sprendimą palikti nepakeistą.