Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

atsakovo Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos įgaliotai atstovei D. M.,

viešame teismo posėdyje nuotoliniu būdu (naudojant ZOOM) žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę (darbo) bylą pagal ieškovo A. M. ieškinį atsakovui Aplinkos apsaugos departamentui prie Aplinkos ministerijos dėl psichologinio smurto (mobingo) taikymo ir neturtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

ieškovas A. M. (toliau – ir darbuotojas, ieškovas) po Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus darbo ginčų komisijos (toliau – ir DGK, komisija) 2023 m. kovo 21 d. sprendimo, kuriuo buvo atsisakyta nagrinėti jo prašymą praleidus kreipimosi į DGK terminą ir jo neatnaujinus, kreipėsi į teismą, prašydamas pripažinti, kad atsakovas Aplinkos apsaugos departamentas prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir darbdavys, atsakovas, Departamentas) jo atžvilgiu naudojo psichologinį smurtą (mobingą) ir priteisti 1 000 Eur dydžio neturtinę žalą.

Ieškovo nuomone, psichologinis smurtas jo atžvilgiu pasireiškė leidimo dirbti nuotoliniu būdu suteikimo vilkinimu, Prašymas buvo atmetinėjamas, sistemingai, tyčia ir piktnaudžiaujant dominuojančia darbdavio padėtimi.

Taip pat pagal ieškovo 2022 m. rugpjūčio 26 d. tarnybinį pranešimą Departamento direktoriaus 2022 m. rugsėjo 8 d. įsakymu Nr. AD1-205 buvo sudaryta Komisija galimam mobingui tirti. Komisija, atlikusi tyrimą, ieškovo tiesioginės vadovės Departamento Administravimo departamento Bendrųjų reikalų ir informacinių technologijų skyriaus vedėjos E. S. ir Departamento Administravimo departamento direktorės I. J. veiksmuose nenustatė psichologiniam smurtui ar mobingui būdingų požymių. Be to, nelaukiant Komisijos išvadų, buvo organizuotas mediacijos procesas su ieškovu ir jo tiesioginiais vadovais, aptarti bendri situacijos sprendimo būdai, taip pat Departamente buvo organizuojami mokymai atitinkamai vadovavimo, bendravimo, konfliktų sprendimo įgūdžių stiprinimo tema. Ieškovas dėl 2022 m. spalio 7 d. VDI vyr. Darbo inspektoriaus atsakymo Nr. SD-137-20690 į minėtą skundą pateikė skundą Vilniaus apygardos administraciniam teismui. Skundas buvo atmestas. Šiuo klausimu administracinių teismų priimti sprendimai įsiteisėję ir nagrinėjamos bylos atžvilgiu vertintini prejudiciškai.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmestinas.

Byloje keliamas darbuotojui padarytos neturtinės žalos atlyginimo klausimas, darbdaviui taikant psichologinio spaudimo ir mobingo turinčius veiksmus, kurie pasireiškė darbdavio nepagrįstai ilgai vilkinto ieškovo prašymo dėl nuotolinio darbo patvirtinimu bei ieškovo atžvilgiu pradėtų kryptingų, jam nepriskirtinų užduočių formavimu ir skyrimu, neteisėtu (ne darbo valandomis) to darymu, spaudimu darbuotojo atžvilgiu.

Susipažinus su ieškinio turiniu, byloje esančiais rašytiniais įrodymais, išklausius šalių paaiškinimų, teismas daro išvadą, jog nėra pagrindo sutikti su ieškovo teiginiais ir tenkinti jo reikalavimus ieškinio pareiškime išdėstytų argumentų ir teismui duotų paaiškinimų pagrindu.

Bendroji įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisyklė yra ta, kad kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ar atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) nustatyta tvarka nereikia įrodinėti (CPK 178 straipsnis). Pagal kasacinio teismo praktiką, faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų tyrimo ir vertinimo pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Formuodamas įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklių taikant CPK 176 ir 185 straipsnių praktiką, kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2008; 2011 m. rugpjūčio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-340/2011; 2016 m. gegužės 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-273-219/2016).

Taigi, įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisyklė reiškia ne tik tai, kad ieškovas turi įrodyti ieškinio pagrindą, bet ir tai, kad atsakovas privalo įrodyti nesutikimo su ieškiniu pagrindą, t. y. įrodyti savo atsikirtimus į ieškinį. Šaliai neįrodžius aplinkybių, kuriomis ji remiasi, atsiranda neigiamos teisinės pasekmės – tokios aplinkybės pripažįstamos neįrodytomis, o šalies reikalavimai ar atsikirtimai netenkinami.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnis reglamentuoja neturtinės žalos atlyginimą ir neturtinę žalą apibrėžia kaip asmens fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, dvasinius sukrėtimus, emocinę depresiją, pažeminimą, reputacijos pablogėjimą, bendravimo galimybių sumažėjimą ir kita, teismo įvertintą pinigais. Galimas neturtinės žalos atlyginimas visų pirma yra subjekto atliktų neteisėtų veiksmų rezultatas ir to pasekmė.

Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 24 straipsnio nuostata reglamentuoja, kad darbo santykio dalyviai, įgyvendindami savo teises ir vykdydami pareigas, privalo veikti sąžiningai, bendradarbiauti, nepiktnaudžiauti teise; darbo teisių įgyvendinimas ir pareigų vykdymas neturi pažeisti kitų asmenų teisių ir įstatymų saugomų interesų; savo teises ir pareigas kiekviena šalis privalo įgyvendinti taip, kad kita šalis galėtų apginti savo teises, patirdama mažiausiai laiko ir kitų sąnaudų; kiekviena iš šalių privalo vengti interesų konflikto ir siekti bendros darbdavio ir darbuotojo ar visų darbuotojų gerovės, darbo santykių darnaus vystymosi ir kitos darbo sutarties šalies teisėtų interesų gynimo; jeigu viena šalis nevykdo ar netinkamai vykdo šiame straipsnyje nustatytas pareigas, kita šalis turi teisę į žalos atlyginimą ar reikalauti, kad jos teisės būtų apgintos kitais būdais.

DK 30 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad darbdavys privalo sukurti tokią darbo aplinką, kurioje darbuotojas ar darbuotojų grupė nepatirtų priešiškų, neetiškų, žeminančių, agresyvių, užgaulių, įžeidžiančių veiksmų, kuriais kėsinamasi į darbuotojo ar darbuotojų grupės garbę ir orumą, fizinį ar psichologinį neliečiamumą ar kuriais siekiama darbuotoją ar darbuotojų grupę įbauginti, sumenkinti ar įstumti į beginklę ir bejėgę padėtį. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad smurtas ir priekabiavimas, įskaitant psichologinį smurtą, smurtą ir priekabiavimą dėl lyties (smurtas ir priekabiavimas nukreiptas prieš asmenis dėl jų lyties arba neproporcingai paveikiantis tam tikros lyties asmenis, įskaitant seksualinį priekabiavimą), – bet koks nepriimtinas elgesys ar jo grėsmė, nesvarbu, ar nepriimtinu elgesiu vieną kartą ar pakartotinai siekiama padaryti fizinį, psichologinį, seksualinį ar ekonominį poveikį, ar nepriimtinu elgesiu šis poveikis padaromas arba gali būti padarytas, ar tokiu elgesiu įžeidžiamas asmens orumas arba sukuriama bauginanti, priešiška, žeminanti ar įžeidžianti aplinka ar (ir) atsirado arba gali atsirasti fizinė, turtinė ir (ar) neturtinė žala.

DK ir kituose teisės aktuose nėra apibrėžta psichologinio smurto darbe sąvoka.

Taigi psichologinis smurtas dažniausiai pasireiškia darbuotojo įžeidinėjimu, patyčiomis, užgauliojimu, priekabiavimu, grasinimu, nekonstruktyvia, žeminančia kritika, žodine agresija, persekiojimu ir kitokiu netinkamu elgesiu. Įprastai psichologinis smurtas pasireiškia daugiau nei viena netinkamo elgesio forma, kuri yra sistemingas reiškinys. Esminis psichologinio smurto ir konflikto darbe skiriamasis požymis - prievartą taikančio asmens siekimas psichologiškai dominuoti prieš smurto auką.

DK 52 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nuotolinis darbas yra darbo organizavimo forma arba darbo atlikimo būdas, kai darbuotojas jam priskirtas darbo funkcijas ar jų dalį visą arba dalį darbo laiko su darbdaviu suderinta tvarka reguliariai atlieka nuotoliniu būdu, tai yra sulygtoje darbo sutarties šalims priimtinoje kitoje, negu yra darbovietė, vietoje, taip pat naudodamas informacines ir elektroninių ryšių technologijas (teledarbas). Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad dirbti nuotoliniu būdu skiriama darbuotojo prašymu arba šalių susitarimu. Darbuotojo atsisakymas dirbti nuotoliniu būdu negali būti teisėta priežastis nutraukti darbo sutartį ar pakeisti darbo sąlygas. Jeigu darbdavys neįrodo, kad dėl gamybinio būtinumo ar darbo organizavimo ypatumų tai sukeltų per dideles sąnaudas, jis privalo tenkinti darbuotojo prašymą dirbti nuotoliniu būdu, kai to reikalauja nėščia, neseniai pagimdžiusi ar krūtimi maitinanti darbuotoja, darbuotojas, auginantis vaiką iki aštuonerių metų, ir darbuotojas, vienas auginantis vaiką iki keturiolikos metų arba neįgalų vaiką iki aštuoniolikos metų, arba darbuotojas, pagal sveikatos priežiūros įstaigos išvadą pateikęs prašymą, pagrįstą sveikatos būkle, neįgalumu arba būtinybe slaugyti (prižiūrėti) šeimos narį ar kartu su darbuotoju gyvenantį asmenį. DK 52 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad skiriant dirbti nuotoliniu būdu, raštu nustatomi darbo vietos reikalavimai (jeigu tokie keliami), darbui suteikiamos naudoti darbo priemonės, aprūpinimo jomis tvarka, naudojimosi darbo priemonėmis taisyklės, taip pat nurodomas darbovietės padalinys, skyrius ar atsakingas asmuo, kuriam darbuotojas turi atsiskaityti už atliktą darbą darbdavio nustatyta tvarka. Jeigu dirbdamas nuotoliniu būdu darbuotojas patiria papildomų išlaidų, susijusių su jo darbu, darbo priemonių įsigijimu, įsirengimu ir naudojimu, jos privalo būti kompensuotos. Kompensacijos dydį ir jos mokėjimo sąlygas darbo sutarties šalys nustato susitarimu (DK 52 straipsnio 4 dalis). Nuotolinio darbo atveju darbuotojo dirbtas laikas apskaičiuojamas darbdavio nustatyta tvarka. Savo darbo laiką darbuotojas skirsto savo nuožiūra, nepažeisdamas maksimaliųjų darbo ir minimaliųjų poilsio laiko reikalavimų (DK 52 straipsnio 5 dalis). Nuotolinis darbas nesukelia darbo stažo apskaičiavimo, skyrimo į aukštesnes pareigas, kvalifikacijos tobulinimo ribojimų, neriboja ir nevaržo kitų darbuotojo darbo teisių. Darbdavio nustatyta nuotolinio darbo įgyvendinimo tvarka neturi pažeisti darbuotojo asmens duomenų apsaugos ir jo teisės į privatų gyvenimą (DK 52 straipsnio 6 dalis). Darbdavys privalo sudaryti sąlygas nuotolinį darbą dirbantiems darbuotojams bendrauti ir bendradarbiauti su kitais darbdavio darbovietėje dirbančiais darbuotojais ir darbuotojų atstovais, gauti iš darbdavio informaciją (DK 52 straipsnio 7 dalis). Darbdavys privalo reguliariai, ne rečiau kaip kartą per kalendorinius metus, pareikalavus darbo tarybai, informuoti darbo tarybą, o kai jos nėra, – darbdavio lygmeniu veikiančią profesinę sąjungą apie nuotolinio darbo būklę įmonėje, įstaigoje, organizacijoje, nurodydamas taip dirbančių darbuotojų skaičių, užimamas pareigybes ir, jeigu profesijos grupėje yra daugiau negu du darbuotojai, darbo užmokesčio vidurkį pagal profesijų grupes ir lytį (DK 52 straipsnio 8 dalis).

Bylos medžiaga nustatyta, kad ieškovas dirba pas atsakovą Administravimo departamento Bendrųjų reikalų ir informacinių technologijų skyriuje vyriausiuoju specialistu 2017 m. lapkričio 27 d. sudarytos darbo sutarties Nr. DS-75 (su vėlesniais papildymais ir pakeitimais) pagrindu. Jo tiesioginė vadovė - Bendrųjų reikalų ir informacinių technologijų skyriaus vedėja E. S., Administravimo departamento direktorė - I. J..

2022 m. rugpjūčio 26 d. ieškovas pateikė tarnybinį pranešimą Nr. BDR-2820 „Dėl tarnybinio tyrimo pradėjimo ir mobingo taikymo“ Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos direktoriui ir Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Imuniteto tarnybai. Tarnybiniame pranešime nurodė, kad 2022 m. birželio 23 d. pateikė prašymą derinimui per DBSIS „Dėl nuotolinio darbo (pratęsimo)“, kurį rašė jau ketvirtą kartą per paskutinius metus, tačiau šis prašymas iki šiol nėra patvirtintas dėl tiesioginių vadovių galimai tyčinių principinių veiksmų, vilkinant prašymo patvirtinimą ir atmetant jį net 7 kartus, dėl nepagrįstų priežasčių bei galimai pažeidžiant Lietuvos Respublikos įstatymus ir patvirtintas vidines tvarkas. Nustatyta, kad Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos direktorius 2022 m. rugsėjo 8 d. priėmė įsakymą Nr. AD1-205 „Dėl komisijos galimam mobingui tirti sudarymo“ ir sudarė Komisiją galimam mobingui tirti. Byloje esantis imuniteto tarnybos vyriausiosios specialistės L. M. 2022 m. rugsėjo 22 d. el. laiškas siųstas ieškovui patvirtina, apie komisijos sudarymą bei ieškovo informavimą dėl jo pateikto skundo nagrinėjimą. Ieškovas 2022 m. rugsėjo 26 d. papildomai informuotas apie komisijos tyrimo termino pratęsimą.

Byloje pateiktas 2022 m. spalio 27 d. Komisijos raštas Nr. AD5-21119 „Dėl jūsų tarnybinio pranešimo nagrinėjimo rezultatų“, kuriame nurodyta, kad komisija atlikto tyrimo metu ieškovo tiesioginės vadovės Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Administravimo departamento Bendrųjų reikalų ir informacinių technologijų skyriaus vedėjos E. S. ir Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Administravimo departamento direktorės I. J. veiksmuose nenustatė psichologiniam smurtui ar mobingui būdingų požymių. Komisija pažymėjo, kad šiuo atveju yra prieštaringų nuomonių, pozicijų, požiūrių susidūrimas. Komisijos išvadoje, be kita ko, nurodyta, kad pagal tyrimo metu surinktus duomenis, matyti, kad tirtuose Departamento padaliniuose taikoma vieninga praktika dėl laukelio „už nuotoliniu būdu atliekamus darbus ar užduotis prireikus pateiksiu ataskaitas raštu tiesioginiam vadovui artimiausią darbo dieną po nuotolinio darbo, o skubiais atvejais – atsiskaitysiu nedelsiant, atsiunčiant medžiagą elektroniniu paštu ir kitais būdais“ žymėjimo. Visų darbuotojų pateiktuose prašymuose visi esantys laukeliai užpildyti, įskaitant ir virš minėtą, todėl šiuo atveju teigti, kad tik A. M. atžvilgiu buvo taikytas padidintas reiklumas teikti terminuotą prašymą ir jame patvirtinti visus laukelius nėra pagrindo. Komisija pažymėjo, kad iki šiol nesusipratimų ar skirtingo teisės akto interpretavimo dėl prašymo formos taikymo kitiems darbuotojams ir vadovams nekilo. Komisija taip pat ištyrė ieškovo tarnybiniame pranešime nurodytas aplinkybes, dėl jo atžvilgiu pradėtų kryptingų užduočių skyrimo ir spaudimo. Komisija nurodė, kad kelių užduočių paskyrimas vykdyti negali būti laikomas kryptingu užduočių skyrimu ar spaudimu konkrečiam darbuotojui, jokio išskirtinio užduočių skirstymo, viršijančio kompetenciją ir funkcijas, ieškovo atžvilgiu nenustatyta.

Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovas 2022 m. rugpjūčio 29 d. VDI pateikė skundą „Dėl darbo kodekso pažeidimų ir mobingo taikymo“, kuriame vienas iš keliamų klausimų buvo susijęs su galimu psichologiniu smurtu darbe. Ieškovas skunde nurodė, kad psichologinis smurtas jo atžvilgiu pasireiškė leidimo dirbti nuotoliniu būdu suteikimo vilkinimu, kad Prašymas buvo atmetinėjamas tyčia ir piktnaudžiaujant savo padėtimi bei ieškovo atžvilgiu pradėtų kryptingų užduočių skyrimu ir spaudimu. Iš byloje pateikto VDI Psichologinio smurto darbe prevencijos skyriaus 2022 m. spalio 7 d. sprendimo Nr. SD-137-20690 ,,Dėl skundo“ (toliau – ir Sprendimas) nustatyta, kad Inspekcija atlikusi tyrimą dėl ieškovui Aplinkos apsaugos departamente prie Aplinkos ministerijos galimai taikyto psichologinio smurto, pažeidimų nenustatė. Sprendime, be kita ko, nurodyta, kad skyriaus vyr. darbo inspektorius E. K., atlikęs skundo tyrimą, nustatė, kad tarp ieškovo ir darbdavio buvo kilę nesutarimai ne dėl nuotolinio darbo suteikimo, bet dėl prašymo dirbti nuotoliniu būdu formos pildymo – ieškovui pildant ir teikiant prašymus buvo nepažymėti reikiami punktai, nurodyta netinkama data ir pan. Prašymo forma yra vienoda visiems atsakovo darbuotojams pageidaujantiems dirbti nuotolinį darbą, todėl, darbdavio reikalavimuose pažymėti visus prašyme numatytus laukus, nebuvo pagrindo įžvelgti psichologinio smurto požymių. VDI pateikė nuomonę, kad šalių skirtingas požiūris į tam tikrų lokalinių dokumentų pildymą nesudaro pagrindo teigti, kad ieškovo atžvilgiu buvo taikomas psichologinis smurtas, todėl ieškovo reikalavimas pripažinti, kad atsakovas jo atžvilgiu taikė psichologinį smurtą, nepasitvirtino. Nustatyta, kad tarpininkaujant VDI pareigūnams ieškovo nuotolinio darbo klausimas buvo išspręstas. Šią aplinkybę patvirtina byloje pateiktas atsakovo direktoriaus 2022 m. spalio 3 d. įsakymas Nr. ADP1-180 ,,Dėl A. M. darbo nuotoliniu būdu“, kuriame ieškovui leista dirbti neterminuotai nuotoliniu būdu nuo 2022 m. spalio 3 d.

Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovas, nesutikdamas su VDI 2022 m. spalio 7 d. Sprendimu Nr. SD-137-20690 su skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, kuriuo prašė 1) panaikinti VDI Sprendimą; 2) įpareigoti VDI Psichologinio smurto darbe prevencijos skyrių iš naujo atlikti tyrimą dėl Departamento ieškovui taikyto mobingo ir su juo susijusių teisės aktų pažeidimo nustatymo. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2023 m. kovo 16 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eI3-1803-331/2023 A. M. skundą atmetė. Teismas sprendime nurodė: ieškovo 2022 m. birželio 27 d. Prašymas buvo atmestas dėl to, kad ieškovas turėjo pateikti Prašymą pagal naują formą ir į derintojus įtraukti I. J.; 2022 m. birželio 28 d. Prašymas atmestas dėl to, kad ieškovas nepažymėjo punkto, susijusio su ataskaitos pateikimu dirbant nuotoliniu būdu; 2022 m. liepos 26 d. Prašymas atmestas dėl to, kad ieškovas nepažymėjo punkto, susijusio su ataskaitos pateikimu dirbant nuotoliniu būdu; 2022 m. rugpjūčio 10 d. Prašymas atmestas dėl to, kad Prašymas turėjo būti teikiamas tiesioginiam vadovui; 2022 m. rugpjūčio 10 d. Prašymas atmestas dėl to, kad ieškovas nepažymėjo visų Prašymo punktų; 2022 m. rugpjūčio 10 d. Prašymas atmestas dėl to, nes ieškovas neatsižvelgė į pateiktas pastabas; 2022 m. rugpjūčio 11 d. Prašymas atmestas, kadangi Prašymas pateiktas atbuline data bei ieškovas nepažymėjo, ar pageidauja pasinaudoti DK 52 straipsnio 2 dalyje siūloma teise. Taigi, teismas konstatavo, kad Prašymas buvo atmetamas dėl įvairių priežasčių, t. y. dėl to, kad ieškovas nepateikė Prašymo pagal naują formą, dėl nepažymėtų visų punktų, dėl derintojų neįtraukimo, dėl tiesioginio vadovo nenurodymo, dėl neatsižvelgimo į pastabas, dėl pateikimo atbuline data bei dėl to, kad nepažymėjo, ar pageidauja pasinaudoti DK 52 straipsnio 2 dalyje siūloma teise. Taigi, kiekvieną kartą prašymas buvo atmetamas dėl skirtingų priežasčių. Nors ieškovas teigia, kad dėl Prašymo atmetimo jis patyrė psichologinį smurtą darbe, tačiau nagrinėjamu atveju nenustatyta, jog dėl netinkamai pateikiamo Prašymo ieškovas galėjo patirti ar patyrė psichologinį smurtą. Pats ieškovas netinkamai užpildydavo Prašymą, kas sudarė pagrindą atsakovui tokio prašymo netenkinti. Taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, kad ieškovui nuotolinio darbo galimybė suteikta nuo 2022 m. spalio 3 d., kas sudaro pagrindą pripažinti, jog ieškovui nuotolinis darbas nebuvo suteikiamas dėl netinkamai pateiktos Prašymo formos, o ne dėl paties nuotolinio darbo suteikimo. Teismas nenustatė atsakovo aktyvių veiksmų, kuriais būtų vykdomas psichologinis smurtas ieškovo atžvilgiu. Prašymo netenkinimas dėl netinkamos formos pateikimo ar neužpildymo visų laukelių, nereiškia, kad Prašymas netenkinamas tyčiniais veiksmais, naudojant psichologinį smurtą ieškovo atžvilgiu.

Ieškovas, nesutikdamas su Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. kovo 16 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eI3-1803-331/2023 kreipėsi su skundu į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą, kuris 2024 m. balandžio 24 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-435-463/2024 A. M. apeliacinį skundą atmetė ir Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. kovo 16 d. sprendimą paliko nepakeistą. Minėta nutartis įsiteisėjo nuo jos priėmimo ir yra neskundžiama. Teismas įvertinęs skundžiamo ieškovo Sprendimo turinį, konstatavo, kad skundžiamame teismo sprendime ieškovo nusiskundimai psichologinio smurto prieš jį taikymo aspektu, paaiškinta psichologinio smurto samprata, įvertinta nuotolinio darbo organizavimo ir prašymų teikimo ir derinimo tvarka, ieškovo situacija ir jam kelti reikalavimai palyginti su reikalavimais, keltais kitiems darbuotojams dėl prašymų dirbti nuotoliu būdu tenkinimo, atsiskaitymo už nuotolinį darbą ir jokių išskirtinių reikalavimų, keltų tik ieškovui, nenustatyta. Sprendime taip pat išsamiai pasisakyta ir įvertinti ieškovo argumentai dėl jam atsakovo direktorės skirtų užduočių, kurias ieškovas vykdyti atsisakė, įvertintos ieškovo Pareigybės aprašyme nustatytos funkcijos ir atsakovo direktorės veiksmuose skiriant ieškovui užduotį nenustatyta psichologinio smurto ar DK 30 straipsnio pažeidimų. Sprendime, įvertinus situaciją ir darbinį susirašinėjimą dėl ieškovo teiginių dėl nurodymų dirbti jam šventės dieną ir atostogų metu, padaryta išvada, kad akivaizdu, jog atsakovo direktorė neturėjo tikslo nurodyti ieškovui dirbti šventės dieną, o ieškovas, žinodamas, jog pirmadienis nedarbo diena, jokių pastabų dėl to nepateikė, atkreiptas dėmesys į DK įtvirtintus darbuotojų ir darbdavių bendradarbiavimo, nepiktnaudžiavimo ir sąžiningumo principus. Sprendime, įvertinus kitus ieškovo pateikto skundo argumentus, be kita ko, pateiktas VDI vyr. darbo inspektoriaus vertinimas, kad, jo nuomone, atsakovo direktorės laiškai yra korektiški ir mandagūs, neturintys psichologinio smurto požymių, o paties ieškovo abejonės aukštesnių vadovų kompetencija gali turėti neigiamos įtakos kolektyvo emociniam mikroklimatui.

CPK 182 straipsnio 2 punkte numatytas atleidimas nuo įrodinėjimo nustatytų įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje ar administracinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisines pasekmes ir nedalyvaujantiems byloje asmenims (prejudiciniai faktai). Taigi, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo padarytos išvados ir teiginiai CPK 182 straipsnio 2 punkto prasme neturėtų būti kvestionuojami.

Nei administracine tvarka ieškovo skundus nagrinėję teismai, nei šią civilinę bylą nagrinėjantis teismas nenustatė jokių atsakovo neteisėtų veiksmų.

Teismas remdamasis byloje pateiktų rašytinių įrodymų visumą, išklausęs šalių paaiškinimus, atsižvelgdamas į tai, kad ieškovo skundai dėl galimo jo atžvilgiu naudoto psichologinio smurto, buvo nagrinėjami: atsakovo direktoriaus sudarytoje komisijoje; VDI Psichologinio smurto darbe prevencijos skyrius atlikto tyrimą dėl ieškovui galimai taikyto psichologinio smurto, taip pat Vilniaus apygardos administracinis teismas išnagrinėjo ieškovo skundą dėl VDI 2022 m. spalio 7 d. priimto sprendimo bei dėl pastarojo teismo sprendimo pasisakė ir Lietuvos vyriausiais administracinis teismas, kurie vieningai padarė išvadą, kad ieškovo atžvilgiu nebuvo taikomas psichologinis smurtas.

Psichologinio smurto taikymo momentus nagrinėjamoje civilinėje byloje ieškovas iš esmės kildina iš tų pačių atsakovo veiksmų ir grindžia tais pačiais momentais, kurie minėtų administracinių teismų jau buvo įvertinti, vieningai pripažinus ieškovo teiginius esant nepagrįstais.

Todėl imant domėn virš išdėstytą ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo padarytas išvadas, nėra pagrindo pritarti ieškovui ir pripažinti, kad darbdavys jo atžvilgiu naudojo psichologinį smurtą (mobingą) jo įvardintų aplinkybių kontekste. Nenustačius jokių atsakovo veiksmų neteisėtumo, kalbėti apie neturtinės žalos ieškovui padarymą ir jos atlyginimą nėra jokių teisėtų prielaidų. Dėl to ieškovo ieškinys atmestinas.

Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje nurodyta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (V. de H. v. Netherlands judgement of 19 April 1994, Series A n. 288, p. 20, par. 61). Tokios pat pozicijos laikomasi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010). Todėl teismas plačiau nepasisako dėl kitų ieškovo nurodytų teiginių, kurie iš esmės buvo analogiški administracinių teismų tirtiems.

CPK 93 straipsnio 1 dalis nustato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Bylą pralaimėjęs ieškovas teisės į savo patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą neįgijo.

Atsakovė atstovavimo išlaidų šioje byloje nepatyrė.

Byloje atlygintinų procesinių dokumentų siuntimo išlaidų nesusidarė.

Rezoliucinė dalis

Teismas, remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260 straipsniais, 263-265 straipsniais, 268-270 straipsniais, 279 straipsniu, 307 straipsniu,

nusprendžia:

ieškinį atmesti.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.