Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

1. Pareiškėjas A. M. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas: 1) panaikinti Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir atsakovas, VDI) Psichologinio smurto darbe prevencijos skyriaus 2022 m. spalio 7 d. sprendimą Nr. SD-137-20690 ,,Dėl skundo“ (toliau – ir Sprendimas); 2) įpareigoti VDI Psichologinio smurto darbe prevencijos skyrių iš naujo atlikti tyrimą dėl Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir Departamentas) pareiškėjui taikyto mobingo ir su juo susijusių teisės aktų pažeidimo nustatymo.

2. Pareiškėjas teigė, kad darbdavys nepagrįstai ilgai vilkino pareiškėjo prašymo dėl nuotolinio darbo patvirtinimą. Pareiškėjas paaiškino, kad 2022 m. rugpjūčio 29 d. kreipėsi į VDI su skundu dėl Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – ir DK) pažeidimų ir mobingo taikymo, tačiau VDI Sprendimu nenustatė, jog prieš pareiškėją Departamento darbuotojai taikė psichologinį smurtą. Pareiškėjas siekė pasinaudoti DK 52 straipsnio 2 dalyje numatyta teise pateikti prašymą dėl darbo organizavimo nuotoliniu būdu. Todėl 2022 m. birželio 23 d. darbdaviui pateikė prašymą derinimui per dokumentų valdymo sistemą (toliau – ir DBSIS), tačiau dėl akivaizdžiai tyčinių tiesioginių vadovių – Departamento Bendrųjų reikalų ir informacinių technologijų skyriaus vedėjos E. S. (toliau – ir BRITS vedėja) ir Departamento Administravimo departamento direktorės I. J. (toliau – ir AD direktorė) ir Departamento Personalo skyriaus vyriausiosios specialistės R. P. veiksmų, pareiškėjo prašymas leisti dirbti nuotoliniu būdu Departamento direktoriaus įsakymu „Dėl A. M. darbo nuotoliniu būdu“ buvo patvirtintas tik 2022 m. spalio 3 d., t. y. praėjus daugiau nei 3 mėnesiams nuo pirminio prašymo pateikimo dienos. Tyčinius ir mobingo požymius atitinkančius darbdavio veiksmus patvirtina nepagrįstai ilgai vilkintas pareiškėjo prašymo patvirtinimo procesas, kuris truko nuo 2022 m. birželio 23 d. iki 2022 m. rugpjūčio 11 d. Pareiškėjo prašymas pirmą kartą buvo atmestas dėl to, kad buvo užpildytas netinkamos formos prašymas bei nurodyta pridėti į derintojus AD direktorę. Nauja prašymo forma nebuvo patvirtinta Departamento ir naudojama kaip rekomendacinio pobūdžio forma. Antrą kartą pareiškėjo prašymas buvo atmestas dėl to, kad nebuvo pažymėtas punktas ,,Dėl ataskaitų teikimo“. Pastaboje buvo nurodyta, kad: ,,už nuotoliniu būdu atliekamus darbus ar užduotis prireikus pateiksiu ataskaitą raštu tiesioginiam vadovui artimiausią darbo dieną po nuotolinio darbo, o skubiais atvejais – atsiskaitysiu nedelsiant, atsiunčiant medžiagą elektroniniu paštu ar kitais būdais“. Pareiškėjas neginčijo įstatyme numatytos darbdavio teisės reikalauti iš darbuotojo atsiskaityti už atliktą darbą, tačiau kadangi pareiškėjo prašymas dėl nuotolinio darbo buvo atmetamas kaskart nurodant skirtingas priežastis, šiuo atveju nurodyta pareiškėjo pareiga pateikti ataskaitas nedelsiant skubiais atvejais, yra neproporcinga ir vertintina kaip papildoma darbuotojo našta. Be to, darbdavys nėra detalizavęs, kas yra laikytina skubiais atvejais, todėl egzistuojant neapibrėžtumui, pareiškėjui neabejotinai kiltų papildoma psichologinė įtampa.

3. Pareiškėjas nurodė, kad Departamento direktoriaus 2019 m. lapkričio 5 d. įsakymu Nr. AD1-212 patvirtinto Darbo nuotoliniu būdu tvarkos aprašo 11 punkte reglamentuota, jog užduočių formavimas ir atsiskaitymas už jų rezultatus nesiskiria nuo darbo nenuotoliniu būdu metu formuojamų užduočių ir atsiskaitymo už jas. Šiame punkte nenumatyta, kad darbuotojas turi pildyti veiklos ataskaitas, o pažymėta, kad atsiskaitymas už užduotis nesiskiria nuo darbo ne nuotoliniu būdu. Prašymo formoje darbuotojui nėra reikalavimo žymėti punkto, kad pildys veiklos ataskaitas, nurodoma, kad tai rekomendacinio pobūdžio reikalavimas. Todėl AD direktorė viršijo savo įgaliojimus, reikalaudama iš pareiškėjo vykdyti rekomendacinio pobūdžio reikalavimą kaip privalomą. Vėliau AD direktorė atmetė pareiškėjo prašymą dėl to paties nepažymėto punkto. Pareiškėjui dar kartą pateikus prašymą ir papildomai išsiuntus el. laišką dėl DK nuostatų pakeitimų AD direktorė delsė dar 10 dienų ir galiausiai dar kartą atmetė pareiškėjo prašymą, nurodydama, kad jos tarp derintojų nurodyti nebereikia. Pareiškėjui pašalinus AD direktorę iš derintojų, Departamento Personalo skyriaus specialistė dėl to paties punkto prašyme nurodė pastabas, nors iki tol pastabų neturėjo. AD direktorė, atmesdama pareiškėjo prašymą, nurodė dar vieną pagrindą, dėl kurio prašymas negali būti patenkintas: pareiškėjas turi pateikti vaiko gimimo liudijimą Departamento Personalo skyriaus specialistei. Darbdaviui 2018 m. buvo teikta pažyma apie pareiškėjo šeimos sudėtį, tačiau tų pačių duomenų buvo reikalaujama pateikiant kitą dokumentą – vaiko gimimo liudijimą. Pažymoje apie šeimos sudėtį yra nurodytas kitas adresatas, kadangi nuo 2018 m. liepos 1 d. Utenos regiono aplinkos apsaugos departamentas buvo reorganizuotas į Departamentą. Darbdavys tyčiniais veiksmais atmetinėjo pareiškėjo prašymą ir vilkino dokumento derinimo procesą, siekdamas vieno tikslo – visais įmanomais būdais netenkinti pareiškėjo prašymo. AD direktorė savo aktyviais veiksmais (atmesdama pareiškėjo prašymus) trukdė pasinaudoti pareiškėjui įstatyme numatytomis socialinėmis garantijomis. Dėl šių darbdavio veiksmų pareiškėjui buvo trukdoma dirbti savo tiesioginį darbą ir atlikti darbo funkcijas, susidariusi situacija neabejotinai sukėlė ir tebekelia papildomą stresą, kenkia darbo kokybei, tai neabejotinai vertintina kaip darbdavio psichologinio smurto vykdymas prieš darbuotoją (pareiškėją).

4. Pareiškėjas teigė, kad Sprendimas neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 8 straipsnio individualiems administraciniams aktams keliamų turinio reikalavimų. Didesnė įrodomoji reikšmė skirta darbdavio teiktiems paaiškinimams, objektyviai nebuvo siekiama patikrinti jų pagrįstumo. Darbdavys, aiškindamas, kodėl pareiškėjo prašymas buvo atmestas, nurodė, kad: ,,prašymai dėl nuotolinio darbo, kaip ir kiti įstaigos tvarkomieji dokumentai, negali būti teikiami atgaline data“. Kadangi prašymas buvo pateiktas atbuline data (2022 m. rugpjūčio 10 d. įkeltame prašyme prašoma leisti dirbti nuotoliniu būdu nuo 2022 m. rugpjūčio 8 d.), buvo paprašyta pakeisti prašymo turinį, tai yra patikslinti nuotolinio darbo pradžios datą. Dėl darbdavio pateikto paaiškinimo, kad prašymas buvo atmestas dėl pateikimo atbuline data, VDI Sprendime nepasisakė. Prašymas buvo atmetinėjamas iki 2022 m. rugpjūčio 11 d. ne dėl pateikimo datos, o dėl kitų priežasčių: nepažymėto punkto, papildomų dokumentų pateikimo. Todėl Departamento argumentas dėl prašymo pateikimo atbuline data vertintinas kaip papildomas siekiant pagrįsti dirbtinai sukurtą priežastį atmesti prašymą. DBSIS sistemoje dokumentas iki paskutinio atmetimo buvo įkeltas 2022 m. rugpjūčio 1 d. data. DBSIS istorijoje rodomos skirtingos versijos, kurios reiškia, kad dokumentas buvo teiktas derinimui ne kartą. Prašymo netvirtinimo priežastys iš darbdavio pusės nebuvo pasikartojančios, o pareiškėjui kas kartą teikiant pakoreguotą prašymą buvo atmetama nurodant vis skirtingą priežastį. Sprendžiant dėl mobingo egzistavimo, jokios reikšmės neturi tai, kad nesutarimas dėl leidimo dirbti nuotoliniu būdu tarp šalių yra išspręstas, kadangi pareiškėjas ilgą laiką ir sistemingai dėl darbdavio veiksmų patyrė ir toliau patiria psichologinį spaudimą. Be to, Departamento direktoriaus 2022­ m. spalio 3 d. priimtu įsakymu dėl darbo nuotoliniu būdu nėra detalizuojama atsiskaitymo darbdaviui už atliktus darbus tvarka, o yra nustatytas įpareigojimas atsiskaitinėti už atliktus darbus tiesioginei vadovei. Svarbu, kad leidimas dirbti nuotoliniu būdu buvo gautas ne patenkinus pareiškėjo prašymą, o priėmus Departamento direktoriui atskirą įsakymą. VDI pateikta išvada yra nepagrįsta, o tyrimas atliktas paviršutiniškai. Faktinių aplinkybių ir jas pagrindžiančių įrodymų visuma leidžia konstatuoti, kad egzistavo kryptingai ir ilgą laiką trukęs darbdavio spaudimas darbuotojui, tai patvirtina psichologinio smurto prieš darbuotoją naudojimą. Sprendimas nemotyvuotas, neatitinka VAĮ 8 straipsnio nuostatų, todėl yra savarankiškas pagrindas Sprendimą panaikinti.