- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2025-11-11
- Bylos Nr.
- 2A-2407-886/2025
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Laima Kriaučiūnaitė
- Pareiškėjas
- A. M.
- Suinteresuotas asmuo
- A. K., V. K., valstybės įmonė „Turto bankas“
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Laima Kriaučiūnaitė, veikdama Vilniaus apygardos teismo vardu,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo A. M. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. liepos 17 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2YT-1826-1098/2025 pagal pareiškėjo A. M. patikslintą pareiškimą ir suinteresuotų asmenų A. K. ir V. K. savarankišką reikalavimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys – valstybės įmonė „Turto bankas“, V. K., A. K., A. K..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėjas A. M. (toliau – ir pareiškėjas) pareiškimu (2024-10-10 CBP-19937) patikslintu 2025 m. sausio 20 d. (DOK-9144) prašė nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jis po savo motinos M. M., mirusios (duomenys neskelbtini), mirties priėmė pastarosios palikimą, tame tarpe ir butą su rūsiu, esantį (duomenys neskelbtini) (toliau ir – ginčo butas), faktiškai pradėjęs valdyti paveldimą turtą.
2. Nurodė, kad ginčo bute jis gyveno kartu su motina, nuo 2001 m. liepos 10 d. yra deklaravęs savo gyvenamąją vietą. Mirus motinai nei jis, nei jo brolis P. K. per įstatyme nustatytą terminą nesikreipė į notarų biurą su pareiškimu dėl motinos palikimo priėmimo. Motinai mirus pareiškėjas toliau liko gyventi jos bute, naudojosi juo bei jame esančiais baldais ir namų apyvokos reikmenimis, mokėjo už komunalines paslaugas, pagal galimybes remontavo butą. Apie motinos mirtį ir po jos mirties likusį butą broliui buvo žinoma, tačiau brolis motinos butu nesirūpino, prie jo išlaikymo neprisidėjo, po motinos mirties jame negyvo. Siekiant gauti paveldėjimo dokumentus, yra būtina nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad motinos palikimą pareiškėjas priėmė faktiniu valdymu.
Atsiliepimas
3. Suinteresuotas asmuo valstybės įmonė „Turto bankas“ atsiliepimu į pirminį pareiškimą (2024-10-22DOK-157851) prašė pareiškimą nagrinėti teismo nuožiūra.
4. Suinteresuoti asmenys V. K., A. K. ir A. K. atsiliepimu į patikslintą pareiškimą (2025-02-03 DOK-17324) prašė pareiškimą tenkinti iš dalies, nustatant, kad pareiškėjas A. M. po M. M. mirties faktiniu valdymu priėmė tik ½ dalį palikimo. Nurodė, kad priešingai nei nurodė pareiškėjas, suinteresuotų asmenų tėvas P. K. pagal išgales padėdavo pareiškėjui. Suinteresuoti asmenys negalėjo tiksliai atsakyti, kodėl jų tėvas per įstatyme numatytą terminą nesikreipė į notarą dėl motinos palikimo priėmimo ir nepasinaudojo teise gauti paveldėjimo teisės liudijimo. Suinteresuotas asmuo A. K. atsiliepime į pareiškimą papildomai pažymėjo, kad jos įsitikinimu ½ dalis buto turėtų atitekti jos sūnums (V. K. ir A. K.), o ji pati jokia apimti į jos vaikams turinčią atitekti palikimo dalį nepretenduoja.
5. Suinteresuoti asmenys savarankišku reikalavimu (2025-05-28 DOK-82892) prašė nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jų tėvas P. K. faktiniu valdymu priėmė savo motinos M. M., mirusios (duomenys neskelbtini), palikimą, tame tarpe ir ½ dalį buto, esančio (duomenys neskelbtini). Nurodė, kad jų tėvas ne tik rūpinosi ir slaugė savo sergančią motiną M. M., tačiau jai mirus organizavo ir apmokėjo jos laidotuves, vėliau pastoviai lankė ir tvarkė velionės kapą. Po motinos mirties P. K. pasiėmė dalį jos asmeninių daiktų (mamos suknelę, įvairius buities reikmenis (servizą), megztinį, nuotraukų albumus ir kitus daiktus), turėjo raktus nuo ginčo buto ir faktiškai jį valdė. Suinteresuoti asmenys laikosi pozicijos, kad jų tėvas po motinos mirties atsiradusį palikimą priėmė faktiniu valdymu ir elgėsi kaip paveldimo turto savininkas. Vien ta aplinkybė, kad pareiškėjui dėl nesusiklosčiusio gyvenimo buvo leista naudotis ir gyventi motinos 14 kv. m bute nereiškia, kad jų tėvas P. K. neturėjo valios priimti motinos palikimo.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
6. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2025 m. liepos 17 d. sprendimu pareiškėjo pareiškimą ir suinteresuotų asmenų savarankišką reikalavimą tenkino. Nustatė juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjas ir P. K. po palikėjos M. M., mirusios (duomenys neskelbtini), mirties priėmė visą atsiradusį palikimą, faktiškai pradėdami jį valdyti. Priteisė suinteresuotam asmeniui A. K. iš pareiškėjo 1 040 Eur bylinėjimosi išlaidų. Priteisė valstybei iš pareiškėjo ir suinteresuotų asmenų V. K., A. K., A. K. po 10,25 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.
7. Aplinkybės, kad pareiškėjas po palikėjos mirties liko gyventi velionei priklausančiame bute bei juo rūpintis, teismui leido daryti išvadą, kad pareiškėjas aktyviais veiksmais siekė priimti po motinos mirties atsiradusį palikimą. Tokį pareiškėjo elgesį teismas vertino kaip paveldėto turto savininko, kadangi jis po savo motinos mirties likusį turtą prižiūrėjo kaip savo, juo rūpinosi ir tokiu būdu išreiškė valią dėl palikimo priėmimo.
8. Teismas dėl suinteresuotų asmenų savarankiško reikalavimo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, nurodė, kad pareiškėjo brolis gyveno atskirai, tačiau nuolat rūpinosi motina, padėdavo jai ir broliui finansiškai. Pareiškėjas iš esmės neginčijo aplinkybių, kad jo velionis brolis P. K. rūpinosi motinos laidotuvėmis, padengė laidotuvių išlaidas. 2025 m. balandžio 1 d. teismo posėdyje pareiškėjas paaiškino, kad brolis nuolat lankė motiną, padėdavo buityje, motinai teikė turtinę pagalbą, nes pagal jų susitarimą dėl motinos priežiūros jis metė darbą. Teismo vertinimu, suinteresuotų asmenų V. K. ir A. K. tėvui P. K. po motinos mirties pasirūpinus jos laidotuvėmis, perėmus dalį palikėjos asmeninių daiktų, kurie laikytini palikimo dalimi, teisiniu požiūriu reiškia jo valios išraišką perimti mirusios turtą. Tokie P. K. atlikti veiksmai objektyviai rodo turto perėmimą, subjektyviai – valią paveldėti. Atsižvelgdamas į bylos duomenų visumą, ir nesant jokių duomenų, leidžiančių spręsti, kad velionis P. K. galėjo neturėti valios priimti mirusios motinos palikimo, teismas darė išvadą, kad byloje įrodyta, jog suinteresuotų asmenų V. K. ir A. K. tėvas P. K. po savo motinos mirties priėmė jos palikimą, pradėdamas paveldimą turtą (jo dalį) faktiškai valdyti.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą teisiniai argumentai
9. Pareiškėjas (toliau – ir apeliantas) apeliaciniu skundu (2025-08-14 DOK-121196) prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. liepos 17 d. sprendimo dalį, kuria buvo tenkintas suinteresuotų asmenų savarankiškas reikalavimas panaikinti ir priimti naują sprendimą šioje dalyje dalyje – atmesti suinteresuotų asmenų savarankišką reikalavimą, pirmosios instancijos teismo sprendimą likusioje dalyje palikti nepakeistą. Taip pat prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas patirtas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:
9.1 Pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 5.51 straipsnio nuostatas, taip pat nesivadovavo teismų praktikos išaiškinimais tokio pobūdžio bylose.
9.2 Pirmosios instancijos teismas, tenkindamas suinteresuotų asmenų savarankiškus reikalavimus dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, remdamasis bylos duomenimis, turėjo nustatyti suinteresuotų asmenų tėvo išreikštą valią priimti palikimą ir palikimo priėmimo faktą. Suinteresuotų asmenų tėvas – niekada su savo mama negyveno, prie jo išlaikymo neprisidėjo, turėjo savo asmeninį butą, kuriame gyveno su savo šeima ir jokių pretenzijų į butą nereiškė. Tokias pat faktines aplinkybes nurodė ir suinteresuotas asmuo V. K. 2025 m. balandžio 1 d. posėdžio metu teigdamas, kad jo žiniomis tėvas niekada nereiškė pretenzijų dėdei dėl buto ir gyvenimo jame; sukūręs šeimą, pas senelę niekada negyveno. Suinteresuotas asmuo A. K. 2025 m. balandžio 1 d. posėdžio metu patvirtino, kad būtent pareiškėjas gyveno su senele, o jo tėvas nenorėjo imtis veiksmų dėl palikimo priėmimo. Taip pat suinteresuotas asmuo paaiškino, kad iki šios bylos inicijavimo jie su broliu manė, kad butas testamentu paliktas pareiškėjui. Liudytoja R. V. teismo posėdžio metu parodė, kad pareiškėjas remontavo butą vienas, pareiškėjo brolį P. K. matė retai, dažniau prieš velionės mirtį. Bylos duomenimis nustatyta, kad po velionės mirties būtent pareiškėjas rūpinosi butu – mokėjo mokesčius, pagal turimas galimybes prižiūrėjo.
9.3 Remiantis pareiškėjo paaiškinimais, suinteresuotų asmenų paaiškinimais ir liudytojos parodymais, galima daryti šias išvadas, kad: 1) nėra byloje ginčo dėl esminio fakto, kad būtent pareiškėjas tiek iki velionės mirties, tiek ir po velionės mirties gyveno kartu su mama, o jo brolis P. K. visada gyveno su savo šeima šeimai priklausančiame bute; 2) pareiškėjo brolis P. K. neatliko jokių veiksmų, siekiant išreikšti valią dėl palikimo priėmimo ir kaip nurodė vienas iš suinteresuotų asmenų – „nenorėjo imtis veiksmų dėl palikimo“. Toks suinteresuoto asmens paaiškinimas suponuoja nuostatą, kad jo tėvas P. K. ir neatliko jokių aktyvių veiksmų, siekiant priimti palikimą; 3) tik pareiškėjui pareiškus reikalavimą teismui, t. y. praėjus nuo velionės mirties daugiau kaip 18 metų, suinteresuoti asmenys pareiškė pretenzijas į turtą, kurio niekada neprižiūrėjo, neišlaikė ir netvarkė kaip turto savininkai (pvz. žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-210/2008).
9.4 Vien tik aplinkybė, kad suinteresuotų asmenų tėvas P. K., dar esant velionei gyvai, rūpinosi mama, nesudaro faktinio ir teisinio pagrindo išvadai, kad tokiu būdu P. K. išreiškė valią priimti palikimą ir palikimą priėmė faktiškai pradėdamas valdyti. Tokios nuostatos laikosi ir teismų praktika pvz. žr. Šiaulių apygardos teismo 2017 m. gegužės 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-447-372/2017.
9.5 Aplinkybė, kad suinteresuotų asmenų tėvas P. K. rūpinosi laidotuvėmis ir apmokėjo visas išlaidas, taip pat nesudaro pagrindo konstatuoti, kad tokiais veiksmais išreiškė valią priimti palikimą. Kita vertus, byloje suinteresuoti asmenys nepateikė jokių įrodymų, galinčių patvirtinti, kad būtent P. K. apmokėjo visas su laidotuvėmis susijusias išlaidas. Net jei tokios aplinkybės byloje ir būtų įrodinėjamos, pareiškėjo vertinimu, tai nesudaro pagrindo konstatuoti, kad buvo išreikšta valia priimti palikimą ir faktiškai buvo priimtas palikimas. Papildomai pažymėtina, kad P. K. turėjo teisę reikalauti iš pareiškėjo atlyginti laidojimo išlaidas.
9.6 Vertinant, ar asmuo priėmė palikimą faktiškai pradėdamas valdyti, nėra reikšminga, ar pareiškėjas dalyvavo laidotuvėse. Byloje nėra ginčo, kad po laidotuvių iki pareiškimo pateikimo dienos pareiškėjas ir toliau gyveno velionei priklausančiame bute, butą savo lėšomis susiremontavo ir iki šiol gyvena, nes tai vienintelė pareiškėjo gyvenamoji vieta, todėl nėra reikšminga aplinkybė, kur buvo pareiškėjas velionės mirties ir laidotuvių dieną.
9.7 Aktualus veiksmų dėl palikimo priėmimo atlikimo terminas. Aplinkybė, kad P. K. pasiėmė kelis daiktus (suknelę, nuotraukų albumą), nesudaro pagrindo konstatuoti, kad jis išreiškė valią per tris mėnesius priimti palikimą dėl šių motyvų: pirma, kaip nurodė teismas sprendime – suknelė paimta dėl to, kad buvo svarstoma velionę aprengti; antra, bylos duomenimis nėra nustatyta, kada nuotraukų albumas buvo paimtas, t. y, ar nuotraukų albumas paimtas per įstatymo nustatytą terminą palikimui priimti. Kita vertus, nuotraukų paėmimas negali būti vertinamas kaip valios išreiškimas priimti palikimą, tuo labiau, kad vėlesni P. K. veiksmai nesudaro pagrindo manyti, kad savo aktyviais veiksmais išreiškė valią priimti palikimą. Tokios nuostatos laikomasi ir teismų praktikoje (pvz. žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006-04-05 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-24/2006).
9.8 Pirmosios instancijos teismo vertinimu, P. K. veiksmai – rūpinimasis mama iki jos mirties, kelių asmeninių daiktų paėmimas, nenustatant daiktų paėmimo termino, taip pat rūpinimasis laidotuvėmis yra aktyvūs veiksmai, patvirtinantys valią priimti palikimą. Su tokiu teismo vertinimu nesutiktina dėl šių argumentų. Pirma, pareiškėjas, gyvendamas su savo motina taip pat ja rūpinosi, ir tai yra vaikų pareiga, numatyta CK 3.205 straipsnyje „pilnamečiai vaikai privalo išlaikyti savo nedarbingus ir paramos reikalingus tėvus ir jais rūpintis“. Rūpinimasis savo tėvais nėra nei faktinis, nei teisinis pagrindas išreikšti valią dėl palikimo priėmimo ir palikimą priimti. Tas pats pasisakytina dėl laidotuvių išlaidų: nėra teisės normų, reglamentuojančių laidotuvių išlaidų apmokėjimą, tačiau tai priskirtina taip pat prie vaikų pareigos ir geros moralės principo įgyvendinimo, pagarbos tėvams išraiškos, nesusijusios su palikimu priėmimu, faktiškai pradedant turtą valdyti. Byloje nėra jokių įrodymų, patvirtinančių P. K. aktyvius veiksmus, siekiant išreikšti valią dėl palikimo priėmimo ir palikimo priėmimo, faktiškai turtą pradedant valdyti.
9.9 Suinteresuotų asmenų pozicija bylos nagrinėjimo metu buvo nuolat kintanti ir nepastovi. Į tai turėtų būti atsižvelgta vertinant suinteresuotų asmenų paaiškinimus.
Atsiliepimas
10. Suinteresuoti asmenys V. K., A. K. ir A. K. atsiliepimu į apeliacinį skundą (2025-09-08 DOK-131299) prašo atmesti apeliacinį skundą, palikti nepakeistą pirmosios instancijos teismo sprendimo skundžiamą dalį ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodomi šie argumentai:
10.1 Nėra pagrindo sutikti su apelianto argumentu, kad P. K. neatliko jokių veiksmų, siekdamas išreikšti valią dėl palikimo priėmimo. Nėra ginčo, kad nuo 2001 m. liepos 10 d. apeliantas šiame bute gyveno kartu su mama, tačiau nepaneigiamas faktas yra tai, kad apelianto brolis, P. K. šiame bute lankėsi. Teismo sprendimo 17 punkte nurodyta, kad liudytoja R. V. parodė, kad yra „pareiškėjo kaimynė, gyvena gretimame bute ir ji paaiškino, kad atsimena, jog P. K. buvo kuklus, geras žmogus, dažniau jį matė prieš motinos mirtį, bet matė ir po motinos mirties.“ P. K., turėjo paėmęs M. M. buto raktus, nes jis ją reguliariai lankydavo.
10.2 Po M. M. mirties P. K. šiame bute lankydavosi rečiau, tačiau lankydavosi, nes jo brolis apeliantas dažnai sirgdavo, gulėjo ligoninėje, turėjo priklausomybę ir kodavosi nuo alkoholio, buvo bedarbis, todėl turėjo finansinių rūpesčių. Dėl šių priežasčių P. K. rūpinosi butu, kartais už brolį mokėjo komunalinius mokesčius, tikrindavo butui priklausančią pašto dėžutę, tvarkydavo butą. Suinteresuotas asmuo A. K. taip pat kartu su sutuoktiniu P. K., lankydavosi šiame bute, atveždavo sutuoktinio broliui maisto, tvarkydavo butą. Faktą, kad mamai ir broliui P. K. padėdavo, teismas yra pasisakęs teismo sprendimo 30 punkte. Apeliantas byloje pateikia dokumentus įrodančius, kad jis moka mokesčius už šį butą (bylos 47-67 l.), tačiau šiuose dokumentuose matyti, kad apeliantas moka mokesčius laikotarpiu nuo 2019 iki 2024 metų. Ankstesniam laikotarpiui (pvz. iki 2014 metų) apeliantas nepateikia jokių rašytinių įrodymų. P. K. kartkartėmis mokėjo komunalinius mokesčius už šį butą iki 2014 m. pradžios, nes vėliau susirgo onkologine liga ir 2014 m. rugpjūčio 31 d. mirė. P. K. atsakingas požiūris, reikiamas indelis išlaikant šį butą, visokeriopas rūpestis šiuo nedideliu butu, įrodo, kad P. K. jį vertino kaip savo nuosavybę, todėl tai rodo, kad jis priėmė palikimą faktiškai pradėdamas jį valdyti.
10.3 P. K. nenorėjo imtis veiksmų palikimui priimti, taip pat kaip ir apeliantas nesiėmė veiksmų palikimui priimti. Tikėtina, kad broliai nesuskubo priimti palikimo dėl to, kad suprato, jog palikimo priėmimas iš esmės nieko nepakeis, t. y. apeliantas toliau gyvens šiame bute, o P. K., turėdamas buto raktus ir brolio konkliudentinį pritarimą, toliau galėjo naudotis ir rūpintis butu.
10.4 Apeliantas galėjo pakeisti buto spiną, uždrausti broliui lankytis šiame bute, prieštarauti, jog brolis sumoka komunalinius mokesčius, bute tvarkosi. Tačiau taip nebuvo padaryta iki pat P. K. mirties. Apeliantas ir teismo posėdžio metu nesakė, jog jis prieštaravo, kad jo brolis pagal savo poreikius naudotųsi šiuo butu. Tikėtina, kad apeliantas taip elgėsi dėl to, kad jis suprato, jog P. K. turi tokias pačias teises į šį mamos butą, kaip ir jis. Taip pat tikėtina, kad apeliantas suprato, jog jeigu jis būtų kėlęs konfliktą dėl mamos buto nuosavybės ir teigęs, jog butas išskirtinai priklauso jam, tokiu atveju P. K. galėjo priimti palikimą ir iš brolio pareikalauti piniginės kompensacijos už savo buto dalį, ar parduoti jam priklausančią buto dalį. Todėl tikėtina, kad apeliantas suprasdamas situacijos problematiškumą ir brolio P. K. lygiateisiškumą į šį butą, leido broliui pagal jo poreikius, lankytis mamos bute, padėti spręsti kylančius rūpesčius, tvarkytis. Tokie apelianto veiksmai, tikėtina, net jam nesuprantant teisinės jų reikšmės, sudarė sąlygas broliui P. K. lygiaverčiai jaustis priėmus palikimu mamos butą.
10.5 Apeliaciniame skunde cituojamas suinteresuoto asmens sakinys ir tai pateikiama tarsi suinteresuoti asmenys „manė, kad močiutės butas paliktas testamentu pareiškėjui.“ V. K. ir A. K. po staigios tėčio P. K. manė, kad velionės butas priklauso apeliantui. Tačiau ši aplinkybė nepakeičia fakto, kad jų tėtis rūpinosi močiutės butu, kartais mokėjo mokesčius, turėjo nuo buto raktus, kartais lankėsi jame, tvarkė jį ir pan. Suinteresuotų asmenų nuomone, visi P. K. veiksmai kaip tik rodo, kad jis priėmė velionės butą kaip palikimą pradėdamas jį faktiškai valdyti.
10.6 Nepagrįsti apelianto argumentai dėl P. K. kelių velionės daiktų pasiėmimo vertinant tai kaip palikimo priėmimą faktiniu valdymu. P. K. paėmė velionės indų servizą kaip labai brangią visomis prasmėmis palikimo dalį. Indų servizas P. K. visada sukeldavo malonius prisiminimus apie mamą. Šis indų servizas iki šiol yra saugomas pas suinteresuotą asmenį V. K.. Taip pat P. K. paėmė mamos nuotraukų albumą, kuriame yra užfiksuotas visas jos gyvenimas. P. K. tai buvo ypatingos svarbos daiktas, kuriuos jis saugojo iki pat savo mirties ir iki šiol yra saugomas suinteresuotų asmenų. Taip pat P. K. paėmė kelis močiutės drabužius, kurie jam priminė mamą. P. K. pasiėmė išimtinai tik velionės nuosavybei priklausančius daiktus, ir šie daiktai sudarė nemažą dalį turėto kilnojamojo turto vertinant jį pinigine verte, o vertinant emocine prasme, tai šie daiktai sudarė žymiąją jos turėto turto dalį.
10.7 Apeliantas cituoja Lietuvos Aukščiausiojo teismo suformuotą praktiką, kad palikimo priėmimu paprastai nelaikoma palikėjo drabužių, asmeninių dokumentų, laiškų, rankraščių, apdovanojimų, atestatų, šeimos suvenyrų ir relikvijų pasidalijimas tarp įpėdinių arba šių daiktų perdavimas vienam iš įpėdinių kitų įpėdinių sutikimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006-04-05 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-24/2006). Šioje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotoje praktikoje teigiama, kad „palikimo priėmimu paprastai nelaikoma [...].“, tai reiškia, kad Aukščiausiais Teismas daro prielaidą, kad gali būti gyvenime situacijų, jog tokių daiktų paėmimas laikomas palikimo priėmimu.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
11. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tik apskųstoje dalyje ir tik analizuojant apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis), todėl pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas byloje nėra.
Dėl ginčo esmės
12. Nagrinėjamos bylos apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kuria tenkintas suinteresuotų asmenų savarankiškas reikalavimas nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jų tėvas faktiniu valdymu priėmė savo motinos palikimą, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
13. Apeliacinės instancijos teismas dėl sprendimo dalies, kuria pirmosios instancijos teismas nustatė juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjas po palikėjos mirties priėmė visą atsiradusį palikimą, faktiškai pradėdamas jį valdyti, nepasisako ir šios sprendimo dalies pagrįstumo nevertina.
Dėl byloje nustatytų faktinių aplinkybių
14. Apeliantas A. M. yra M. M. sūnus ir pirmos eilės įpėdinis pagal įstatymą. M. M. mirė (duomenys neskelbtini) būdama našle (Gyventojų registro pažymos apie asmens duomenis, mirties liudijimas).
15. Palikėja M. M. turėjo dar vieną sūnų – P. K., kuris mirė (duomenys neskelbtini), būdamas santuokoje su A. K.. Santuokoje P. K. ir A. K. susilaukė dviejų sūnų – V. K. ir A. K., kurie yra apelianto sūnėnai.
16. Po M. M. mirties liko jai asmeninės nuosavybės teise priklausęs butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 18,50 kv. m bendro ploto, esantis (duomenys neskelbtini). Butą velionė įsigijo po apelianto tėvo mirties ((duomenys neskelbtini)). Šio turto įregistravimo pagrindas – 1992 m. spalio 26 d. pirkimo - pardavimo sutartis Nr. I-1374.
17. Po M. M. mirties įstatyminiai įpėdiniai – apeliantas ir jo brolis P. K., per įstatyme nustatytą trijų mėnesių terminą į notarą dėl motinos palikimo priėmimo nesikreipė. M. M. nebuvo sudariusi testamento.
Dėl apeliacinio skundo argumentų
18. Apelianto teigimu, pirmosios instancijos teismas, tenkindamas suinteresuotų asmenų savarankiškus reikalavimus dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, remdamasis bylos duomenimis, turėjo nustatyti suinteresuotų asmenų tėvo išreikštą valią priimti palikimą ir palikimo priėmimo faktą.
19. Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo (CK 5.50 straipsnio 2 dalis). CK 5.51 straipsnyje reglamentuotas palikimo priėmimas, faktiškai pradėjus turtą valdyti. Šio straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius, kreipėsi į teismą išreikšdamas valią priimti palikimą ir paskirti palikimo administratorių ir pan.). Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą.
Žemesnės instancijos teismas
20. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas palikimo priėmimą reglamentuojančias teisės normas, yra pabrėžęs, jog palikimo priėmimo pradėjus faktiškai turtą valdyti esmė – aktyvūs įpėdinio veiksmai, kuriais siekiama įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą; norint įrodyti, kad įpėdinis priėmė turtą kaip palikimą, faktiškai pradėjęs jį valdyti per įstatyme nustatytą terminą, nepakanka įrodyti, jog įpėdinis tęsė naudojimąsi tuo turtu ir turto priežiūrą, pradėtus iki palikėjo mirties tokiu pagrindu, kuris nesukuria nuosavybės teisės; vien nurodyti veiksmai vienareikšmiškai nepatvirtina įpėdinio valios teisę naudotis turtu perkelti į naują stadiją – naudojimąsi, valdymą ir disponavimą turtu kaip nuosavybe (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-187/2010; 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010; 2010 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-487/2010; kt.). Asmuo, grindžiantis savo reikalavimus palikimo priėmimu, faktiškai pradėjus jį valdyti, turi įrodyti, kad jis kaip įpėdinis atliko aktyvius veiksmus, išreiškiančius jo valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, ir pradėjo valdyti palikėjo turtą kaip savo (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. liepos 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-322/2009; 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010; 2010 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-487/2010).
21. Vertinant, buvo ar ne palikimas priimtas faktiškai jį pradedant valdyti, turi būti atsižvelgiama į turto, sudarančio palikimą, pobūdį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-95/2013). Nagrinėjamu atveju palikimo objektas yra apelianto ir jo mirusio brolio mirusiai motinai nuosavybės teise priklausęs butas.
22. Kiekvienas palikimo priėmimo faktiniu valdymu atvejis yra individualus, todėl įpėdinio, siekiančio įrodyti, jog jis palikimą yra priėmęs šiuo būdu, nurodytos aplinkybės turi būti vertinamos konkrečios bylos aplinkybių kontekste ir sprendžiama, ar konkrečioje situacijoje įpėdinio elgesys atitinka kasacinio teismo praktikoje suformuluotus kriterijus, kuriais remiantis pripažįstama, jog įpėdinis siekė paveldimą turtą įgyti nuosavybėn (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-687-690/2015).
23. Kasacinis teismas yra pasisakęs, kad dėl aplinkybės, ar asmuo priėmė palikimą, pradėjęs jį faktiškai valdyti, teismas sprendžia iš veiksmų fakto ir veiksmų pobūdžio. Veiksmų faktas reiškia, kad palikimo priėmimo veiksmai yra atlikti faktiškai – įpėdinis perima mirusiojo turtą ir pradeda jį valdyti. Veiksmų pobūdis – tai įpėdinio aktyvūs veiksmai, iš kurių matyti, kad jis perimtą turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku (tvarko turtą, juo naudojasi, moka už jį mokesčius, atlieka kitus panašaus pobūdžio veiksmus) (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-484/2011; 2009 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-468/2009; 2016 m. kovo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-147-687/2016, 18,19 punktai).
24. Suinteresuoti asmenys nepateikė įrodymų, kad jų tėvas nuo motinos mirties nuosekliais, nuolatiniais veiksmais prisidėjo prie ginčo buto išlaikymo, gerino jo būklę ir pan. Suinteresuotas asmuo V. K. 2025 m. balandžio 1 d. teismo posėdyje nurodė, kad pokalbio su tėvu metu pastarasis paaiškino, kad nenori leistis į kalbas dėl ginčo buto; tėvas pretenzijų į butą niekada nereiškė; tėvas savo valios dėl buto nepasakė. Tame pat teismo posėdyje A. K. paaiškino, kad apeliantas ir jų tėvas po motinos mirties nebendravo, nes tėvas buvo įsižeidęs, kad apeliantas netinkamai prižiūrėjo savo motiną; taip pat tėvas buvo įsižeidęs, kad apeliantas nedalyvavo motinos laidotuvėse ir prie jų neprisidėjo finansiškai; gal dėl šių aplinkybių tėvas nenorėjo kelti klausimo dėl paveldėjimo ar gal norėjo nusišalinti nuo paveldėjimo; kodėl tėvas nesiėmė jokių veiksmų dėl palikimo priėmimo negalėjo atsakyti; tokia situacija tęsėsi iki tėvo mirties; susitaikymas tarp brolių įvyko tik prieš tėvo mirtį; motinos daiktai liko bute, tėvas motinos daiktų nepasiėmė; tėvas sakydavo, kad yra testamentas, kuriuo butas paliktas apeliantui; kad butas nepaliktas testamentu nesuprato, paaiškėjo tik gavus teismo pranešimą. 2025 m. gegužės 29 d. posėdyje suinteresuotų asmenų atstovas paaiškino, kad iš velionės buvo paimti rūbai, foto albumas, buities daiktai; brolis rūpinosi motina; brolis turėjo raktus nuo buto, nes slaugė savo motiną. Šiame teismo posėdyje V. K. paaiškino, kad pasiėmė foto albumus, rūbus, suknele galvojo laidoti, buvo kažkoks servizas; raktą nuo buto tėvas turėjo, nes prižiūrėdavo butą, taip pat butą prižiūrėdavo, kai dėdė būdavo ligoninėje; iš mamos paaiškinimų suprato, kad mokėdavo už butą, kai dėdė buvo be darbo. A. K. šiame teismo posėdyje paaiškino, kad tėvas turėjo buto raktus, nuotraukos yra, buvo paimta suknelė, nes su ta suknele norėjo laidoti velionę; po velionės mirties kapavietę prižiūri suinteresuoti asmenys, dėdė lanko retai; laidojimo išlaidas dengė apelianto brolis; kad daiktus paėmė sako motina.
25. Apeliantas 2025 m. balandžio 1 d., 2025 m. gegužės13 d. teismo posėdžiuose paaiškino, kad su broliu buvo sutarę, jog apeliantas nedirbs, prižiūrės motiną, o brolis padės su maistu; buvo naudojami motinos pensijos pinigai; brolis prisidėjo maistu tik iki motinos mirties. 2025 m. gegužės 29 d. teismo posėdyje paaiškino, kad buto rakto brolis neturėjo, nes apeliantas pastoviai būdavo namuose; servizo nebuvo, nes motina buvo paprastas žmogus; finansiškai prie laidotuvių neprisidėjo, nes nedirbo, nes taip buvo susitarta su broliu; gal buvo kelios nuotraukos, albumo nebuvo; rūpinasi kapaviete per metus 2-3 kartus; suinteresuoti asmenys nuo savo senų kapų nurinktas gėles atneša ant motinos kapavietės; apeliantą po motinos mirties paralyžiavo, kaimynės vyras jį išnešė į atvykusios greitosios pagalbos automobilį.
26. 2025 m. gegužės 29 d. teismo posėdyje apklausta liudytoja R. V. paaiškino, kad su velione buvo geros kaimynės; velionė turėjo du sūnus ir daug anūkų; apelianto brolį daugiau matė prieš jo motinos mirtį; apeliantą apibūdino kaip darbštų žmogų; liudytojos vyras mirus apelianto motinai tą pačią dieną padėjo apeliantui su ligonine, nes jis negalėjo vaikščioti, kaimynai matė, kad apeliantas gulėjo ir nejudėjo, kaimynai iškvietė medikus, ištiko nervinio pobūdžio paralyžius, buvo neadekvatus; brolio žmonos, vaikų nėra mačiusi; iš velionės pasakojimo žinojo, kad anūkai nelankė; apeliantas buvo bedarbis, gyveno iš motinos pensijos; apeliantas po skyrybų grįžo gyventi pas motiną, iš velionės žinojo, kad jai buvo gaila apelianto dėl iširusios šeimos; apeliantui po motinos mirties teko lankytis gydymo įstaigose; ar po motinos mirties apelianto brolis jį lankė, negalėjo atsakyti; po motinos mirties apeliantas darė remontą pats, be jokios pagalbos, ilgai tam taupė pinigus, po truputį tvarkė butą; po motinos mirties pradėjo dirbti.
27. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, suinteresuotų asmenų nurodytos aplinkybės, kad apelianto brolis važiuodavo į ginčo butą, veždavo maistą ar teikdavo finansinę paramą iki motinos mirties, kad apelianto brolis apmokėjo motinos laidojimo išlaidas, kad suinteresuoti asmenys prižiūri velionės kapavietę nėra pakankamos ir aktualios sprendžiant dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo po motinos mirties momento, kas taip pat paneigia pirmosios instancijos teismo išvadą, kad suinteresuotų asmenų V. K. ir A. K. tėvui P. K. po motinos mirties pasirūpinus jos laidotuvėmis teisiniu požiūriu reiškia jo valios išraišką perimti mirusios turtą. Taip pat nepriklausomai nuo aplinkybių, kurios sąlygojo apelianto apsistojimą ginčo bute iki motinos mirties, esminė aplinkybė, kad apeliantas ir po motinos mirties pasiliko gyventi ginčo bute, mokėjo komunalinius mokesčius, pagal galimybę vykdė ginčo buto pagerinimo darbus.
28. Nors apeliantas ir nedalyvavo motinos laidotuvėse, tačiau kaip minėta, 2025 m. gegužės 29 d. teismo posėdyje apklausta liudytoja R. V. parodė, kad jos sutuoktinis mirus apelianto motinai tą pačią dieną padėjo apeliantui su ligonine, nes jis negalėjo vaikščioti, kaimynai matė, kad apeliantas gulėjo ir nejudėjo, kaimynai iškvietė medikus, ištiko nervinio pobūdžio paralyžius, buvo neadekvatus. Suinteresuotų asmenų argumentai, kad jų tėvas iki motinos mirties dažnai lankydavosi ginčo bute, teikė finansinę paramą, veždavo maistą, neturi teisinės reikšmės sprendžiant dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo. Be to, jie nepaneigė apelianto nurodytų argumentų, kad tarp brolių buvo susitarimas, jog apeliantas niekur nedirbs tam, kad prižiūrėtų motiną, o brolis pasirūpins maistu; lėšos buvo naudojamos iš mamos gaunamos pensijos.
29. Iš šių aplinkybių seka, kad suinteresuoti asmenys jų prašomą nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jų tėvas priėmė mirusios motinos palikimą, pradėdamas jį faktiškai valdyti, iš esmės grindžia tik jų teiginiais, prisiminimais, pamąstymais, nuomone. Suinteresuotų asmenų nurodyti jų tėvo veiksmai, kad pastarasis ir po motinos mirties turėjo buto raktą, prižiūrėdavo butą ar mokėdavo komunalinius mokesčius, kai apeliantas būdavo ligoninėje, laikytini epizodiniais, nepastoviais ir nepakankamais pripažinti, kad suinteresuotų asmenų tėvas palikimą (ginčo butą) priėmė, pradėdamas jį faktiškai valdyti.
30. Pažymėtina ir tai, kad suinteresuotų asmenų teikti paaiškinimai teismo posėdžiuose ir jų dėstoma pozicija procesiniuose dokumentuose yra prieštaringi – vienu atveju nurodant, kad tėvas ir po motinos mirties prisidėjo prie buto išlaikymo, kitu atveju teigiant, kad broliai buvo susipykę ir susitaikė tik prieš tėvo mirtį. Suinteresuoti asmenys atsiliepime į pareiškimą nurodė, kad buvo tėvo suklaidinti apie tai, jog butas yra įregistruotas Registrų centre apelianto vardu, jam priėmus palikimą pagal testamentą. Iš šio teiginio seka, kad suinteresuotų asmenų tėvas tik dėl jam pačiam žinomų priežasčių laikė, kad ginčo butas pagal testamentą priklauso apeliantui, o tai leidžia vertinti, kad apelianto brolis neturėjo pagrįstų lūkesčių ginčo butą paveldėti pradėdamas jį faktiškai valdyti. Be to, ir suinteresuoti asmenys savo paaiškinimais nurodė, kad jų tėvas vengė kalbėti ginčo buto klausimu.
31. Įpėdinio aktyvūs veiksmai, kurie sudaro pagrindą nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad palikimas priimtas faktiškai pradėjus valdyti turtą, gali būti palikimą sudarančių daiktų paėmimas ir naudojimas kaip savininko. Tokie įpėdinio veiksmai patvirtina, kad jis aktyviai dalyvauja priimant palikimą, kaip palikimo savininkas visą palikimą užvaldo ar pasidalija jį su kitais įpėdiniais, gaudamas dalį daiktų, kad ir nors vieną iš jų. Aktyvūs palikimo priėmimo veiksmai gali būti atlikti su visu palikimu arba dalimi palikimą sudarančių daiktų, net ir su vienu daiktu. Nustatant šią aplinkybę reikia įvertinti įrodymus, kokį konkretų turtą pareiškėjas užvaldė po palikėjo mirties, ar šis turtas sudaro palikimo dalį, ar turtu pareiškėjas naudojosi kaip savo nuosavybe.
32. Nagrinėjamu atveju suinteresuoti asmenys nurodė, jog jų tėvas turėjo ginčo buto raktus, pasiėmė motinos suknelę, nuotraukų albumą, servizą. Jų vertinimu šie veiksmai rodo jo siekį priimti mirusios motinos palikimą.
33. Paveldėjimo teisėje ir teismų praktikoje palikimo priėmimu paprastai nelaikoma palikėjo drabužių, asmeninių dokumentų, laiškų, rankraščių, apdovanojimų, atestatų, šeimos suvenyrų ir relikvijų pasidalijimas tarp įpėdinių arba šių daiktų perdavimas vienam iš įpėdinių kitų įpėdinių sutikimu (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. balandžio 5 d. nutartis civilinėje Nr. 3K-3-247/2006). Kasacinis teismas yra pabrėžęs, kad kiekvienu atveju teismui sprendžiant dėl to, ar įpėdinis, paėmęs tam tikrą palikėjo kilnojamąjį daiktą ar kelis daiktus, priėmė palikimą ar ne, turi būti vertinamos konkrečios nagrinėjamos situacijos aplinkybės, konkretaus įpėdinio, paėmusio kilnojamąjį daiktą ar kelis daiktus, elgesys po šio daikto ar daiktų paėmimo, t. y. ar jo elgesį galima vertinti kaip paveldėto turto savininko (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. kovo 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-86/2007; 2009 m. liepos 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-322/2009).
34. 2025 m. gegužės 29 d. teismo posėdyje suinteresuotų asmenų atstovas paaiškino, kad iš velionės buvo paimti rūbai, foto albumas, buities daiktai, brolis turėjo raktus nuo ginčo buto. Šiame teismo posėdyje V. K. paaiškino, kad buvo paimtas foto albumus, rūbai (suknelė, galvojo su ja laidoti), buvo kažkoks servizas, raktą nuo ginčo buto tėvas turėjo. A. K. šiame posėdyje paaiškino, kad tėvas turėjo buto raktus, nuotraukos yra, buvo paimta suknelė, nes su ta suknele norėjo laidoti velionę. Atsižvelgiant į nurodytą kasacinio teismo praktiką, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, suinteresuotų asmenų tėvo iš mirusios motinos minėtų daiktų paėmimas negali būti vertinamas kaip palikimo priėmimas faktiniu jo valdymu, kas paneigia pirmosios instancijos teismo argumentą, kad suinteresuotų asmenų V. K. ir A. K. tėvui P. K. po motinos mirties perėmus dalį palikėjos asmeninių daiktų, kurie yra laikyti jos palikimo dalimi, teisiniu požiūriu reiškia jo valios išraišką perimti mirusios turtą.
35. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad įpėdinio gyvenimas palikimą sudarančiame name, kai įpėdiniui tai yra vienintelė gyvenamoji vieta, kai įpėdinis iki palikimo atsiradimo ten su palikėju šiam sutinkant ilgą laiką kartu gyveno bei rūpinosi palikėju, kai kiti įpėdiniai patys ten neapsigyveno, nes turi kitą nuolatinę gyvenamąją vietą, bei ilgą laiką nereiškė pretenzijų palikimu faktiškai besinaudojančiam įpėdiniui, o pretenzijas pareiškė tik po to, kai jis pats kreipėsi į teismą dėl savo pažeistų teisių gynimo, yra pakankamas pagrindas pripažinti, kad įpėdinis palikimą priėmė faktiškai pradėdamas turtą valdyti (pvz. žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-210/2008; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2011 m. lapkričio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-403/2011). Paminėta kasacinio teismo praktika atitinka nagrinėjamos bylos aplinkybes. Aptartų aplinkybių visuma vienareikšmiškai leidžia daryti išvadą, kad mirusios motinos palikimą būtent priėmė apeliantas faktiniu turto valdymu. Suinteresuotų asmenų nurodomi jų tėvo veiksmai negali būti pripažinti sudarančiais pagrindą spręsti apie faktinį palikimo priėmimą. Apelianto brolis po motinos mirties iki savo mirties nesiėmė aktyvių veiksmų palikimui priimti: nesikreipė nei į notarą, nei į teismą, taip pat neatliko tokių veiksmų, kurie būtų pakankami pripažinti palikimo priėmimą faktiniu valdymu. Suinteresuoti asmenys po jų tėvo mirties taip pat nekėlė klausimo dėl ginčo buto paveldėjimo teisinių santykių. Savarankišką reikalavimą dėl ginčo buto pareiškė tik po to, kai apeliantas kreipėsi į teismą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.
36. Įvertinus nustatytas aplinkybes, teisinį reglamentavimą ir kasacinio teismo praktiką, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, kad byloje yra įrodyta, jog suinteresuotų asmenų V. K. ir A. K. tėvas P. K. po savo motinos M. M. mirties priėmė jos palikimą, pradėdamas paveldimą turtą (jo dalį) faktiškai valdyti.
37. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad šioje byloje pirmosios instancijos teismas nukrypo nuo formuojamos kasacinio teismo praktikos paveldėjimo faktiniu valdymu srityje. Iš apskųsto sprendimo turinio matyti, kad teismas, spręsdamas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto dėl suinteresuotų asmenų tėvo palikimo priėmimo nustatymo, rėmėsi išimtinai suinteresuotų asmenų paaiškinimais ir, atsižvelgdamas į jų teiginius, teisingai neįvertino apelianto paaiškinimų. Šiame kontekste pažymėtina, kad, kaip buvo nurodyta pirmiau, palikimo priėmimo pradėjus faktiškai turtą valdyti faktas gali būti nustatomas atsižvelgiant į aktyvius įpėdinio veiksmus, vertinant visą bylos medžiagą, o teismas ypatingosios teisenos bylose turi būti aktyvus ir siekti nustatyti visas bylai reikšmingas aplinkybes. Tokiomis aplinkybėmis iš esmės vien suinteresuotų asmenų išsakyti paaiškinimai nėra pakankami, kad būtų galima nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą. Teismas ypatingosios teisenos bylose turi vertinti visą bylos medžiagą pagal bendrąsias įrodymų vertinimo taisykles, o taip pat vadovautis aktualia teismų praktika.
Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų ir procesinės bylos baigties
38. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010). Kiti apeliaciniame skunde nurodyti argumentai neturi esminės reikšmės teisingam skundo išnagrinėjimui, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako.
39. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis išdėstytais argumentais, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas iš dalies netinkamai aiškino ir taikė materialinės bei procesinės teisės normas, iš dalies neįvertino kasacinio teismo praktikos, iš dalies netinkamai įvertino šalių paaiškinimus, dėl ko priėmė iš dalies nepagrįstą sprendimą, todėl apeliacinis skundas tenkinamas, skundžiama Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. liepos 17 d. sprendimo dalis naikinama ir dėl šios dalies priimamas naujas sprendimas – netenkinti suinteresuotų asmenų V. K. ir A. K. savarankiško reikalavimo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jų tėvas P. K. faktiniu valdymu priėmė savo motinos M. M., mirusios (duomenys neskelbtini), palikimą, tame tarpe ir ½ dalį buto, esančio (duomenys neskelbtini) (CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme
40. CPK 443 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta, kad ypatingosios teisenos bylose dalyvaujančių byloje asmenų bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos. Tais atvejais, kai dalyvaujančių byloje asmenų suinteresuotumas bylos baigtimi yra skirtingas arba jų interesai yra priešingi, teismas gali proporcingai padalyti turėtas bylinėjimosi išlaidas arba jų atlyginimą priteisti iš dalyvavusio byloje asmens, kurio pareiškimas atmestas.
41. Panaikinus dalį skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo ir suinteresuotų asmenų savarankiško reikalavimas netenkinus, yra pagrindas perskirstyti bylinėjimosi išlaidas, patirtas pirmosios instancijos teisme.
42. Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme pareiškėjas patyrė 360 Eur bylinėjimosi išlaidų (DOK-102400), suinteresuotas asmuo A. K. – 1 400 Eur (DOK-83581, DOK-101824).
43. Nors suinteresuoti asmenys su pareiškimu sutiko tik iš dalies ir prašė teismo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po pareiškėjo ir jo brolio motinos mirties palikimą priėmė taip pat ir pareiškėjo brolis, pradėdamas paveldimą turtą faktiškai valdyti, tačiau iš esmės pareiškėjo ir suinteresuotų asmenų suinteresuotumas bylos baigtimi buvo priešingas.
44. Netenkinus suinteresuotų asmenų savarankiško reikalavimo, pastarieji neįgijo teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, todėl prašymas dėl šių išlaidų atlyginimo netenkinamas.
45. Tenkinus pareiškėjo reikalavimą visa apimtimi, ir įvertinus suinteresuotų asmenų priešingą poziciją, pareiškėjui iš kiekvieno suinteresuoto asmens, V. K., A. K. ir A. K., lygiomis dalimis priteisiama po 120 Eur (360/3=120).
46. Bylą nagrinėjant pirmos instancijos teisme valstybė patyrė 40,79 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidų, kurios įvertinus teisinį reglamentavimą suapvalinamos iki 41 Eur (Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 66 straipsnio 4 dalis). Atsižvelgiant į tarp šalių išnagrinėto ginčo teisinį rezultatą, šio išlaidos priteisiamos iš kiekvieno suinteresuoto asmens lygiomis dalimis: po 13,67 Eur (41/3=13,67).
Dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo apeliacinės instancijos teisme
47. CPK 93 straipsnyje reglamentuojamas bylinėjimosi išlaidų paskirstymas. Vadovaujantis CPK 93 straipsniu, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai.
48. Tenkinus apeliacinį skundą, pareiškėjui atlyginamos jo patirtos bylinėjimosi išlaidos apeliaciniame procese. Pareiškėjas už apeliacinio skundo parengimą patyrė 1 200 Eur teisinės pagalbos išlaidų, pagrįstų 2025 m. rugpjūčio 7 d. grynųjų pinigų priėmimo kvitu, ir sumokėjo 57 Eur žyminio mokesčio 2025 m. rugpjūčio 14 d. mokėjimo nurodymu (DOK-121196).
49. Tenkinus apeliacinį skundą, pareiškėjui iš suinteresuotų asmenų V. K., A. K. ir A. K., lygiomis dalimis iš kiekvieno priteisiama po 419 Eur ((1 200+57)/3=419) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, kurios neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose „Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteisiamo užmokesčio už advokato teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio“ (CPK 98 straipsnio 2 dalis, 93 straipsnio 1 dalis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu,
nusprendžia:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. liepos 17 d. sprendimo dalį, kuria patenkintas suinteresuotų asmenų V. K. ir A. K. savarankiškas reikalavimas nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad P. K. po palikėjos M. M., mirusios (duomenys neskelbtini), mirties priėmė visą atsiradusį palikimą, faktiškai pradėdamas jį valdyti, panaikinti ir dėl šios dalies priimti naują sprendimą – suinteresuotų asmenų V. K. ir A. K. savarankiško reikalavimo netenkinti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. liepos 17 d. sprendimo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:
„Pareiškėjo pareiškimą tenkinti, suinteresuotų asmenų savarankiško reikalavimo netenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad A. M. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) po palikėjos M. M. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini), mirties priėmė visą atsiradusį palikimą, faktiškai pradedamas jį valdyti.
Priteisti pareiškėjui A. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) lygiomis dalimis iš kiekvieno suinteresuoto asmenens – V. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir A. K., gim. (duomenys neskelbtini), – po 120 Eur (šimtą dvidešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti valstybei iš suinteresuotų asmenų V. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) A. K., gim. (duomenys neskelbtini), po 13,67 Eur (trylika eurų ir 67 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Išaiškinti šalims, kad ši suma turi būti sumokėta Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai (juridinio asmens kodas 188659752) į pasirinktą biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5662. Mokėjimą patvirtinantį dokumentą būtina pateikti Vilniaus miesto apylinkės teismui.
Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas siekiant įgyvendinti paveldėjimo teisę.
Įsiteisėjus teismo sprendimui, išsiųsti jo kopiją Testamentų registrui.“
Priteisti pareiškėjui A. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) lygiomis dalimis iš kiekvieno suinteresuoto asmens – V. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir A. K., gim. (duomenys neskelbtini), – po 419 Eur (keturis šimtus devyniolika eurų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.
Šis Kauno apygardos teismo sprendimas įsiteisėja nuo jo priėmimo dienos.