Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas, e2-2391-1195/2024

Teismas: Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2024-07-01
Bylos Nr.: e2-2391-1195/2024
Teisminio proceso Nr.: 2-68-3-16587-2023-3
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Olga Gružienė
Ieškovas: J. S.
Atsakovas: D. Z.
Advokatai: Karolina Rainytė

Kategorijos

Civilinė byla Nr. e2-2391-1195/2024Teisminio proceso Nr. 2-68-3-16587-2023-3Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.5.2.1; 2.10.6; 3.1.7.6; 3.1.7.8; 3.2.6.1; 3.2.6.8.1

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. liepos 1 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Olga Gružienė,sekretoriaujant Ilonai Kaziukevičienei, Julijai Butkutei,dalyvaujant ieškovei J. S., ieškovės atstovui advokatui M. N.,atsakovui D. Z., atsakovo atstovei advokato padėjėjai Karolinai Rainytei-Andriukaitienei,

uždarame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka mišriu būdu (per ZOOM vaizdo konferencijų ir pokalbių platformą bei proceso dalyviams atvykus į teismo posėdžių salę) išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės J. S. ieškinį atsakovui D. Z. dėl priteisto išlaikymo nepilnamečiam vaikui dydžio pakeitimo, išvadą teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto Vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

1. Ieškovė J. S. kreipėsi į teismą, prašydama:

Žemesnės instancijos teismas

1) Pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. spalio 20 d. sprendimu Nr. e2SP-26064-1102/2022 priteistą išlaikymo dydį nustatant nepilnametės dukros G. Z., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymui iki vaiko pilnametystės mokamas periodines išmokas po 400 Eur nuo kreipimosi į teismą dienos; išlaikymo dydį indeksuoti kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją;

2) nepilnametės dukros G. Z. išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise laikyti ieškovę;

3) priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

2. Ieškinyje teigiama, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. spalio 20 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2SP-26064-1102/2022 patvirtino šalių sudarytą taikos sutartį, kuria atsakovas įsipareigojo mokėti nepilnametės dukros G. Z. išlaikymą periodinėmis kasmėnesinėmis išmokomis po 150 Eur iki jos pilnametystės. Iš esmės pasikeitus aplinkybėms, turtinei padėčiai, atsiradus papildomiems vaiko poreikiams, padidėjo vaikui skiriamos išlaidos. Tačiau atsakovas į tai neatsižvelgia, gera valia didesnio išlaikymo vaikui neteikia. Ieškovė paskaičiavo, kad nepilnamečio vaiko išlaikymui reikia skirti 1190 Eur per mėnesį. Ieškovė teismui pateiktoje vaiko poreikių lentelėje detalizavo, kad 60 Eur per mėnesį išleidžiama pusryčiams, po 90 Eur – pietums ir vakarienei, 150 Eur – dienpinigiams, 120 Eur – būreliams, 40 Eur – stovykloms, 30 Eur – ekskursijoms, kitoms rinkliavoms – 10 Eur, sportinei aprangai – 20 Eur, vaikui tenkančiai komunalinių mokesčių daliai – 80 Eur, drabužiams, avalynei – 120 Eur, mokymosi priemonėms, vadovėliams – 40 Eur, vaistams, vitaminams – 30 Eur, transporto išlaidoms – 100 Eur, asmens higienos priemonėms – 30 Eur, atostogoms – 50 Eur, laisvalaikiui – 50 Eur, baldams, patalynei – 40 Eur, sveikatos išlaidoms – 40 Eur.

Atsiliepimas

3. Atsakovas atsiliepime su ieškiniu sutiko iš dalies. Atsakovo nuomone, realios išlaidos, tenkančios vaiko poreikiams, sudaro 500 Eur per mėnesį. Sprendžiant dėl šalių dukros poreikių pasikeitimo ir jiems patenkinti kas mėnesį reikalingų lėšų dydžio matyti, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. spalio 20 d. nutartimi iš atsakovo buvo priteistas 150 Eur kas mėnesį mokamas išlaikymas nepilnametei dukrai, nuo nutarties priėmimo praėjo tik šiek tiek daugiau nei vieneri metai, todėl nerealu, jog vaiko poreikiai per metus išaugo net 540 Eur. Ieškovės nurodyti išlaidų dydžiai yra nepagrįsti.

4. Išvadą byloje teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos iš įvaikinimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto Vaiko teisių apsaugos skyrius (toliau – Tarnyba) teismui pateiktoje išvadoje nurodė, kad atsižvelgiant į ieškovės bei atsakovo turtinę padėtį, vaiko amžių, poreikius ir sveikatą, išlaikymo dydis turėtų būti (padidintas) priteistinas užtikrinant būtinas vaikui vystytis sąlygas ir vaiko poreikius tenkinti, tikslesnio dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva, ištyrus visus ieškovės ir atsakovo pateiktus įrodymus.

Šalies argumentai

5. Ieškovė teismo posėdyje ieškinį palaikė pilna apimtimi, papildomai nurodė, kad dukra mokslo metais lankė baseiną, teatro būrelį, nori lankyti gitarą. Praeitą vasarą vaikas buvo stovyklose, šiais metai planuoja į baidarių stovyklą. Ekskursijoms reikia lėšų, vaikas važiavo su klase į Lenkiją. Aiškindama kitas rinkliavas mokykloje, ieškovė nurodė, kad yra renkamos lėšos dovanoms, mokytojams. Sportinę aprangą reikia keisti žiemą ir vasarą, pirkti sporto avalynę. Ieškovė paaiškino, kad šiuo metu jie gyvena name trise, todėl komunalinėms išlaidoms reikia skirti apie 80 Eur per mėnesį. Drabužiams reikia apie 120 Eur, nes perkama pagal sezoniškumą. Dukra nešioja plokštelę, vienas apsilankymas pas ortodontą kainuoja 40 Eur, vaistams – 360 Eur per metus, vadovėliams – 480 Eur, transporto išlaidos – 100 Eur, nes ieškovė vežioja vaiką į mokyklą, jie gyvena už miesto. Ieškovės vertinimu, atostogoms reikia skirti apie 600 Eur, prabangių kelionių ji neorganizuoja; laisvalaikio išlaidos – 50 Eur, dienpinigiai reikalingi maitinimuisi mokykloje. Aiškindama baldų, patalynės išlaidas, ieškovė nurodė, kad vaikui reikėjo keisti lovą, kadangi vaikas auga, reikia rašomojo stalo, kėdės, pirko čiužinį.

6. Ieškovės atstovas teismo posėdžio metu palaikė ieškinį. Jis nurodė, kad ieškinys pagrįstas, jis atitinka realijas. Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo tik 30 proc. vaikui skiriamų lėšų.

Atsiliepimas

7. Atsakovas teismo posėdyje palaikė atsiliepime nurodytus argumentus ir patvirtino sutinkantis mokėti dukrai 250 Eur išlaikymą. Atsakovas papildomai paaiškino, kad šiuo metu dirba du darbus, tačiau nuo liepos 9 d. neteks antro darbo, gaus dviejų mėnesių išeitinę kompensaciją. Turėdamas du darbus, atsakovas dirbo po 16-17 val. per parą, jo pajamos sudaro 1200 Eur atskaičius mokesčius, tačiau netekus antro darbo, pajamos sumažės iki 812 Eur. Atsakovas turi mokėti po 50 Eur kas mėnesį (paskutinė įmoka 2025 m. vasario mėn.) nepriemoką Valstybinei mokesčių inspekcijai. Atsakovas susitinka su dukra, kuri jam pasakojo, kad baseino žiemą nelankė, stovyklose nebuvo. Susitikimams atsakovas skiria apie 100 Eur per mėnesį. Kalbėdamas apie turimas išlaidas, atsakovas paaiškino mokantis komunalinius mokesčius – vidutiniškai apie 200 Eur, greitai gims dar vienas vaikas, kuriam taip pat reikės skirti išlaikymą.

8. Atsakovo atstovė teismo posėdyje palaikė atstovaujamojo poziciją. Ieškovės nurodyti vaiko poreikiai yra per dideli, ieškovė nelinkusi taupyti, optimizuoti išlaidas. Drabužiams ir avalynei nereikia 120 Eur per mėnesį, ieškovė nededa pastangų surasti nemokamų ortodonto paslaugų; būreliams išleisti po 120 Eur per mėnesį taip pat nėra protinga. Pačios ieškovės pajamos yra per mažos išlaikyti dukrą pagal nurodytus vaiko poreikius. Atsakovas apmoka dukros mobiliojo ryšio paslaugas, susitinka su dukra, tokiems susitikimams reikia skirti lėšų. Atostogauti reikia pagal galimybes, todėl ieškovės nurodytos išlaidos atostogoms yra neadekvačios. Atsakovas taip pat laukia šeimos pagausėjimo. Skirstant bylinėjimosi išlaidas atsakovo atstovė prašo nukrypti nuo jų paskirstymo taisyklių, kadangi atsakovas bandė ginčą spręsti taikiai, ieškovės pozicija byloje nebuvo nuosekli.

9. Tarnybos atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, pateiktas prašymas nagrinėti bylą atstovui nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Dėl nepilnamečiam vaikui priteisto išlaikymo dydžio pakeitimo pagrindų

10. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalis įtvirtina absoliučią tėvų pareigą išlaikyti savo vaikus iki pilnametystės. Šios turtinės asmeninės prievolės jie negali atsisakyti vykdyti, sustabdyti ar perkelti jos vykdymo kitiems asmenims. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 39 straipsnio nuostatoje, kad nepilnamečius vaikus gina įstatymas, išreikšta valstybės pareiga įstatymuose nustatyti pakankamus ir efektyvius vaikų teisių ir teisėtų interesų apsaugos būdus ir priemones. Pagal Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymą (4 straipsnio 7 punktas), šeimos santykius reglamentuojančias Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) normas (3.3 straipsnis ir kt.) pirmiausia tėvai privalo rūpintis nepilnamečiu vaiku, jį auklėti, globoti, išlaikyti.

11. Tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus (CK 3.192 straipsnio 1 dalis). Vaikų išlaikymas (išlaikymo teikimo tvarka, forma ir dydis) pirmiausia yra tėvų susitarimo reikalas (CK 3.192 straipsnio 1 dalis, 3.193 straipsnis). Tėvams nesusitarus dėl nepilnamečio vaiko išlaikymo ar nevykdant pareigos išlaikyti savo vaiką, šis klausimas reguliuojamas teismui priėmus procesinį sprendimą (CK 3.194 straipsnis).

12. Tiek tėvų galimybės teikti išlaikymą, tiek vaikų poreikiai per tam tikrą laikotarpį gali pakisti, todėl įstatyme nustatyta galimybė pakeisti teismo sprendimu priteisto išlaikymo dydį (formą) nepriklausomai nuo to, ar teismas pats nustatė iš vieno iš tėvų priteistiną išlaikymo dydį, ar patvirtino vaiko tėvų susitarimą dėl išlaikymo dydžio, nes teismo sprendimas dėl išlaikymo priteisimo neįgyja res judicata (galutinis teismo sprendimas) galios (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 279 straipsnio 5 dalis).

13. Vaiko išlaikymo dydžio ir formos pakeitimo klausimai reglamentuojami CK 3.201 straipsnyje. Šio straipsnio 1 dalis numato, kad teismas gali pagal vaiko, jo tėvo (motinos) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ar prokuroro ieškinį sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis.

14. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad teismo procesiniu sprendimu priteisto išlaikymo dydis gali būti peržiūrėtas (pakeistas) dviem pagrindais: 1) įvykus esminiam tėvų turtinės padėties pasikeitimui; 2) pasikeitus nepilnamečio vaiko poreikiams (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-395-313/2018). CK 3.192 straipsnio 2 dalyje nustatytas proporcingumo kriterijus, kuriuo teismas privalo vadovautis, spręsdamas, kokio dydžio išlaikymas turėtų būti priteisiamas, t. y. išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-294/2010). Sprendžiant išlaikymo dydžio pakeitimo klausimą, turi būti laikomasi vieno iš pagrindinių šeimos teisinių santykių reglamentavimo principų – prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principo, įtvirtinto CK 3.3 straipsnio 1 dalyje (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 26 d. nutartį Nr. 3K-3-303/2008; 2006 m. gegužės 17 d. nutartį Nr. 3K-3-341/2006).

Žemesnės instancijos teismas

15. Teismas byloje nustatė, kad ieškovė ir atsakovas turi nepilnametę dukrą G. Z., gim. 2011 m. birželio 21 d. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. spalio 20 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2SP-26064-1102/2022 patvirtino šalių taikos sutartį, pagal kurią atsakovas įsipareigojo nepilnametės dukros išlaikymui mokėti po 150 Eur per mėnesį periodinėmis išmokomis iki vaiko pilnametystės.

Dėl nepilnamečio vaiko poreikių (ne)pasikeitimo

16. Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad pagrindas apskaičiuoti vaikui reikalingą išlaikymą yra jo poreikiai. Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas vaiko būtinoms vystymosi sąlygoms tenkinti, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013). Visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013).

17. Nors orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniesiems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimaliosios mėnesinės algos (toliau – ir MMA) dydžio išlaikymas, tačiau tokio dydžio išlaikymas paprastai gali tenkinti tik minimalius, būtinuosius žmogaus poreikius, kurių bylose dėl vaiko išlaikymo nustatant vaiko poreikius tėvas (motina) neturėtų būti įpareigotas įrodinėti, teikdamas detalius įrodymus (pavyzdžiui, pirkinių čekius), pagrindžiančius ne didesnes nei minimalioji mėnesinė alga išlaidas vaikui. Tačiau tėvas (motina), įrodinėjantis didesnių ar mažesnių nei minimalioji mėnesinė alga išlaidų reikalaujančius vaiko poreikius, turi pareigą tai pagrįsti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-273-969/2020, 21–22 punktas; 2020 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-495-1075/2020, 40 punktas).

18. Teismų praktikoje yra suformuluotas tik orientacinis kriterijus – minimalus mėnesinis darbo užmokestis, kuris taikomas priteisiant vaikui išlaikymą būtiniesiems poreikiams patenkinti. Minimalus mėnesinis atlyginimas nuo 2024 m. sausio 1 d. yra 924 Eur (atskaičius mokesčius apie 708,4 Eur). Todėl laikytina, kad vaiko būtinųjų minimalių poreikių tenkinimui yra reikalinga ne mažesnė kaip 708 Eur suma, t. y. kiekvienas iš tėvų turi prisidėti ne mažesne nei 354 Eur suma.

19. Šio sprendimo 17 punkte cituotas kasacinio teismo išaiškinimas reiškia, kad ieškovė atleidžiama nuo pareigos teikti detalius įrodymus dėl 354 Eur išlaidų, skiriamų dukrai. Tačiau ieškovės prašoma padidinti išlaikymo suma viršija orientacinę minimalią išlaikymo sumą. Tuo atveju, kai prašoma išlaikymo suma viršija nustatytą minimalų, orientacinį išlaikymo dydį, šalis turi pagrįsti vaiko poreikius. Atitinkamai tėvas (motina), įrodinėjantis mažesnių nei minimalioji mėnesinė alga išlaidų reikalaujančius vaiko poreikius, taip pat turi pateikti teismui šias aplinkybes pagrindžiančius duomenis.

20. Ieškovė ieškinį argumentuoja pasikeitusiais nepilnamečio vaiko poreikiais; atsakovo teikiamas 150 Eur išlaikymas nėra pakankamas bei neatitinka realios situacijos. Grįsdama reikalavimą padidinti atsakovo mokamą išlaikymą nepilnametei dukrai iki 400 Eur, ieškovė pateikė nepilnamečio vaiko poreikių lentelę, pagal kurią ieškovė išleidžia dukrai 1190 Eur per mėnesį. Atsakovas neginčija, kad 150 Eur išlaikymo nepakanka dukros išlaikymui, tačiau, jo manymu, vaiko poreikių tenkinimui pakaktų 250 Eur iš kiekvieno tėvo, ir valstybės mokamų išmokų – 96,25 Eur.

21. Ieškovė tiek teismui pateiktame procesiniame dokumente, tiek teismo posėdžio metu nurodė, kad 60 Eur per mėnesį (atitinkamai 720 Eur per metus) ji išleidžia dukros pusryčiams, po 90 Eur pietums ir vakarienei, 150 Eur sudaro dienpinigiai, 120 Eur – būreliams, 40 Eur – stovykloms, 30 Eur – ekskursijoms, kitoms rinkliavoms – 10 Eur, sportinei aprangai – 20 Eur, vaikui tenkančiai komunalinių mokesčių daliai – 80 Eur, drabužiams, avalynei – 120 Eur, mokymosi priemonėms, vadovėliams – 40 Eur, vaistams, vitaminams – 30 Eur, transporto išlaidoms – 100 Eur, asmens higienos priemonėms – 30 Eur, atostogoms – 50 Eur, laisvalaikiui – 50 Eur, baldams, patalynei – 40 Eur, sveikatos išlaidoms – 40 Eur, viso 1190 Eur. Atsakovo vertinimu, ieškovės nurodytos išlaidos nepagrįstos, pavyzdžiui, maistui pakaktų 200 Eur, komunalinėms išlaidoms – 30 Eur, aprangai – 50 Eur, sveikatos priežiūrai – 30 Eur, laisvalaikiui – 50 Eur.

22. Paaiškindama, kas sudaro 120 Eur išlaidas būreliams, ieškovė nurodė, kad kai buvo formuojama vaiko išlaidų skaičiavimo lentelė, vaikas lankė baseiną, mokestis už kurį yra 60 Eur į mėnesį, teatro būrelį – 60 Eur; bet dukra planuoja lankyti gitarą, kuomet viena pamoka kainuoja 30-40 Eur, per savaitę būna viena–dvi pamokos, tai išlaidos būreliams dar padidės. Teismui pateikta 2023 m. spalio 2 d. paslaugų teikimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtina, kad G. Z. galėjo lankyti treniruotes bei vandens ir pirčių zonas UAB „(duomenys neskelbtini)“. Iš mokymo sutarties dėl neformaliojo vaikų švietimo, sudarytos 2023 m. rugsėjo 4 d., matyti kad G. Z. lanko „Vaidybinių improvizacijų dirbtuves“, mokestis už mokymo ugdymą sudaro 75 Eur (pritaikius valstybės apmokamo krepšelio dydį – 55 Eur), ugdymas vyksta iki 2025 m. birželio 30 d. Kaip paaiškino ieškovė 2024 m. birželio 11 d. teismo posėdyje, vaikas šiuo metu – vasaros laikotarpiu, būrelių nelanko. Nors, atsakovo teigimu, vaikas žiemą nelankė baseino, šią aplinkybę patvirtino ir ieškovė, tačiau, teismo vertinimu, tai nesudaro prielaidų pripažinti, kad vaikas visiškai nelankė būrelių ir kad vaiko vystymuisi šios išlaidos nėra reikalingos. Tačiau teismas pritaria atsakovo atstovei, kad 1440 Eur per metus nurodytos išlaidos būreliams yra neproporcingos vaiko tėvų gaunamoms pajamoms (ieškovės nurodyta 120 Eur per mėnesį suma yra ženkli vertinant vaiko tėvų pajamas (ieškovė – apie 1500 Eur atskaičius mokesčius, atsakovas – 1200 Eur). Taip pat negalima sutikti su ieškove, kad atsakovas privalo prisidėti prie kiekvieno būrelio išlaidų; vaiko lankomi būreliai, jų skaičius nėra derinami su atsakovu. Ieškovės teigimu, dukrai norint lankyti gitarą, išlaidos būreliams padidės, tačiau nepateisinama situacija, kuomet vaikas lanko būrelius pagal savo pageidavimą, o ne pagal tėvų finansines galimybes. Kaip paaiškino pati ieškovė 2024 m. birželio 11 d. teismo posėdyje, vaikas vasaros laikotarpiu, būrelių nelanko. Todėl įvertinus tėvų pajamas, siekiant užtikrinti vaiko teisę į visapusišką vystymąsi, raidą, vertintina, kad yra pagrindas pagrįstomis pripažinti 50 Eur išlaidas būreliams per mėnesį (vidutiniškai 10 mėnesių per metus mokant po 60 Eur už būrelį, t. y. 600 Eur mokslo metams; 600 Eur padalinus iš 12 mėnesių).

23. Vaiko ekskursijoms ieškovė nurodė išleidžianti apie 360 Eur per metus (30 Eur kas mėnesį). Ieškovė negalėjo teisme įvardinti, kaip dažnai vyksta ekskursijos, kokiose konkrečiai ekskursijose dalyvavo dukra mokslo metų laikotarpiu, prisiminė, kad dukra važiavo į Lenkiją. Stovyklų išlaidoms atlyginti ieškovė prašo priteisti 40 Eur (480 Eur per metus). Argumentuodama šią sumą, ieškovė negalėjo pasakyti, kiek stovyklų vaikas lankė praeitais metais; šiais metais sutarčių dėl stovyklų lankymo ieškovė nėra pasirašiusi, vaikas nori lankyti baidarių stovyklą. Kitos rinkliavos mokykloje, anot ieškovės, sudaro 10 Eur per mėnesį (120 Eur). Ieškovė paaiškino, kad šie pinigai renkami tėvų komiteto mokytojų dovanoms, įvairių paskaitų, kurias organizuoja tėvai, vedimui (pvz. psichologai). Teismas pritaria ieškovei, kad mokymosi procesas ne visada apmokamas valstybės lėšomis, ir mokyklose dažnai vyksta papildomos edukacijos, o tai reikalauja tam tikrų lėšų, kurias turi skirti patys tėvai. Ieškovės nurodyta suma kitoms rinkliavoms nėra neproporcinga ar neadekvati, todėl vertintina kaip pagrįsta. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovė nepateikė į bylą duomenų apie vaiko ekskursijas, organizuojamas mokykloje, jų periodiškumą, kainą, nėra objektyvių įrodymų, kad šalių dukra lankė ar lanko stovyklas, kokia yra jų kaina, šios išlaidos nėra patiriamos visus mokslo metus, šioms išlaidoms (ekskursijoms, stovykloms) priteistina po 30 Eur mėnesiui (360 Eur per metus). Tokią išvadą sąlygojo ir tai, kad ieškovė atskirai prašo priteisti išlaidas dukros laisvalaikiui, atostogoms.

24. Pasisakant dėl išlaidų kanceliarinėms prekėms, vadovėliams, kuriems, anot ieškovės, reikia apie 40 Eur per mėnesį (480 Eur) per metus, pripažintina, kad šios išlaidos nėra patiriamos vasaros atostogų metu, tačiau jos yra būtinos mokslo metais. Ieškovė rašytiniais įrodymais šios sumos nėra pagrindžiusi. Teikdama pirminį ieškinį, ieškovė nurodė, kad šioms išlaidoms pakanka 25 Eur per mėnesį, kodėl jos buvo padidintos iki 40 Eur, ieškovė nepaaiškino. Todėl, vadovaujantis tuo, kad mokslo metai trunka vidutiniškai 10 mėnesių, pagrįstomis pripažintinos 21 Eur išlaidos šioms reikmėms (25 Eur x 10 mėn. / 12 mėn.; 252 Eur per metus).

25. Vaikui tenkanti komunalinių išlaidų dalis (elektra, vanduo, televizija, internetas, kitos paslaugos), kaip teigia ieškovė, yra 80 Eur. Šiuo metu ieškovė su dukra gyvena draugui priklausančiame name, už kurį žiemą sumoka apie 400 Eur komunalinių mokesčių. Tačiau ieškovė teismui nėra pateikusi duomenų, kad ji patiria būtent tokias išlaidas, t. y. nėra pateikta sąskaitų, kurios pagrįstų šių išlaidų dydžio pagrįstumą. Kaip pripažino pati ieškovė, į bylą pateiktos sąskaitos yra susijusios su ieškovės buto, o ne gyvenamojo namo, kuriame gyvena šiuo metu, išlaikymu. Visgi, ieškovė neabejotinai patiria išlaidas, susijusias su vaikui tenkančiais komunaliniais mokesčiais. Ieškinyje ieškovė prašė priteisti 170 Eur vaiko daliai tenkančių būsto išlaidų, vėliau teisme aiškindama, kad šią sumą sudaro ir jos mokamas kreditas finansų įstaigai, paimtas butui įsigyti. Tačiau teismo posėdžio metu ieškovė patvirtino nereikalaujanti šių išlaidų iš atsakovo, ir į 80 Eur sumą paskolos dengimui skiriamų lėšų nėra įtraukusi. Atsakovo nuomone, ieškovė už dukrą sumoka 30 Eur. Ieškovei neįrodžius 80 Eur per mėnesį komunalinių išlaidų dydžio, teismas pripažįsta protingomis 50 Eur per mėnesį išlaidas, tenkančias vaikui ir ieškovės skiriamas mokesčiams už gyvenamąjį būstą sumokėti. Ši suma laikoma pagrįsta atsižvelgiant ir į tai, kad atsakovas sumoka už dukros mobilaus ryšio paslaugas 10 Eur per mėnesį (ieškovė šio fakto neginčijo, atsakovas pateikė PVM sąskaitas faktūras).

26. Ieškovė teigia, kad dukros drabužiams, avalynei ji skiria apie 120 Eur per mėnesį (1440 Eur per metus). Ieškovė atskirai išskiria išlaidas sportinei aprangai. Anot ieškovės, pagal sezoną reikia skirti dar 20 Eur sportinei avalynei, drabužiams (240 Eur). Atsakovo teigimu, teisinga bei atitinkanti vaikui tenkanti išlaidų aprangai dalis yra 50 per mėnesį. Teismas sutinka su atsakovu, kad 140 Eur kas mėnesį (1680 Eur), net ir įvertinus vaiko amžių, brandos laikotarpį, yra per didelė suma. Teismo vertinimu, šiuos poreikius galima patenkinti ir skiriant 70 Eur (sportinei aprangai ir drabužiams, avalynei) per mėnesį (840 Eur per metus). Galima situacija, kad ieškovė, pirkdama vaikui brangiau kainuojančius drabužius, išleidžia jos nurodytą sumą, tačiau tai nereiškia, kad atsakovas turi prisiimti dalį padidintų išlaidų, jei vaiko poreikį drabužiams galima tenkinti skiriant mažesnę sumą.

27. Prašydama priteisti 40 Eur sveikatos išlaidoms (480 Eur per metus), ieškovė apeliavo į būtinybę vaikui lankytis pas ortodontą, periodiškai atlikti burnos higieną, kur vienas apsilankymas kainuoja 40 Eur. Ieškovė išskiria ir 30 Eur (360 Eur) vaistams, vitaminams, papildams. Ieškovės žodžiais, dukra lankosi privačioje gydymo įstaigoje, į valstybinę gydymo įstaigą sudėtinga užsiregistruoti, be to, ten yra prastesnė paslaugų kokybė. Vertindamas šių išlaidų pagrįstumą, teismas pritaria atsakovo atstovei, kad ieškovė neįrodė dedanti pastangas šias paslaugas gauti pigiau ar nemokamai. Taip pat nėra duomenų, kad šalių nepilnamečiam vaikui yra būtina nuolat vartoti vitaminus. Todėl yra pagrindas šią sumą sumažinti iki 40 Eur (sveikatos išlaidos, vaistai, vitaminai) (480 Eur metams).

28. Transporto išlaidoms ieškovė prašo priteisti 100 Eur per mėnesį (1200 Eur per metus). Kaip paaiškino ieškovė, jos darbas yra prie mokyklos, ji nuveža vaiką į mokyklą; ieškovė kuro išlaidas dalina per pusę, tačiau būna taip, kad ieškovės darbo grafikas nesutampa su dukros pamokų laiku, todėl ieškovė ją veža būtent į mokyklą. Ieškovė ieškinyje nurodė ženkliai mažesnę sumą transporto išlaidoms – 40 Eur, su kuria atsakovas atsiliepime į ieškinį sutiko. Patikslintoje lentelėje ieškovė šias išlaidas padidino iki 100 Eur, aiškindama būtinybe vežioti dukrą į mokyklą, kadangi jos šiuo metu gyvena už miesto ribų. Sutiktina su atsakovo teiginiais, kad šios išlaidos transportui yra per didelės ir nepagrįstos. Ieškovė nepateikė įrodymų, kad realiai patiria tokias išlaidas, be to, sprendimas gyventi už miesto ribų yra priimtas vienos ieškovės. Vertinant šią aplinkybę ir ieškovei nepateikus įrodymų apie patiriamas kuro išlaidas, spręstina, kad atsakovas neturi pareigos prisiimti padidėjusias transporto išlaidas. Vadovaujantis išdėstytu, pagrįstomis pripažintinos 40 Eur transporto išlaidos, nurodytos ieškinyje ir kurioms pritaria atsakovas (metams 480 Eur).

29. Atsakovės nurodytos išlaidos vaiko atostogoms (kelionės) (50 Eur / mėn. arba 600 Eur per metus), laisvalaikiui (gimtadieniai, kinas, kavinės su draugėmis po pamokų) (50 Eur / mėn. arba 600 Eur per metus), vaikui papildomai lankant būrelius, mokykloje vykstant ekskursijoms, atsakovui taip pat leidžiant laiką su vaiku ir pramogaujant, skiriant tam nuosavas lėšas, nėra pagrįstos (CPK 178 straipsnis). Ieškovė keliones organizuoja savarankiškai, be atsakovo pritarimo, pasirenkant ir keliones į užsienį. Sutiktina su ieškove, kad vaiko pasaulėžiūros išplėtimas, kelionės turi teigiamos įtakos vaiko raidai. Tačiau atostogos, laisvalaikis (lankymasis kavinėse, kine) turi būti organizuojamas pagal abiejų tėvų finansines galimybes, ir tuo atveju, jei vienas iš jų renkasi brangesnes keliones ar leidžia vaikui dažniau lankytis viešojo maitinimo įstaigose, pramogauti, negali suponuoti kito tėvo, neturinčio tokios galimybės ar pasirenkančio atostogauti Lietuvoje, pareigos atlyginti patirtas kelionės, laisvalaikio išlaidas. Todėl šios išlaidos (atostogoms, laisvalaikiui) mažintinos iki 50 Eur per mėnesį (600 Eur per metus).

30. Ieškovė vaiko poreikių lentelėje nurodo ir 150 Eur dienpinigius, reikalingus vaikui per mėnesį (1800 Eur). Šią sumą ieškovė aiškina vaiko poreikiu pirkti maistą mokykloje. Atskirai ieškovė nurodo ir 240 Eur, skiriamus maistui (per metus 2880 Eur). Anot ieškovės, vaikas pusryčius valgo namuose, pietus – mokykloje, vakarienes – namuose. Vadinasi, vaiko maistui, pagal ieškovę, reikia skirti 390 Eur per mėnesį (12,58 Eur per dieną; 4680 Eur per metus). Išlaidos maistui (su dienpinigiais), vadovaujantis ieškovės paaiškinimu apie vaiko maitinimosi periodiškumą, kad vaikas pusryčiauja namuose, kartais pietauja pas senelę, teismo vertinamos kaip padidintos, todėl yra pagrindas jas sumažinti iki 300 Eur (apie 10 Eur per dieną).

31. Dukros rašomasis stalas buvo susidėvėjęs, reikėjo keisti lovą, patalynę, čiužinį, todėl ieškovė prašo priteisti iš atsakovo po 40 Eur kas mėnesį šioms reikmėms (480 Eur). Tačiau negalima pripažinti, kad ieškovė šias išlaidas patiria nuolat. Namų apyvokos daiktai kaip stalas, lova ir pan., yra vienkartiniai pirkiniai, išlaidos, šiems daiktams įgyti, patiriamos tik kas keletą metų. Ieškovė neįrodė skirianti 480 Eur kasmet šioms išlaidoms. Todėl manytina, kad atidedant po 20 Eur per mėnesį (240 Eur per metus), po kelių metų susitaupys suma, reikalinga šiems poreikiams padengti.

32. Ieškovės nurodyta suma – apie 30 Eur higienos priemonėms (360 Eur per metus), teismo nuomone, iš esmės atitinka vaiko amžių (paauglystė), jo poreikius ir nėra aiškiai per didelės ar nepagrįstos.

33. Apibendrinus ieškovės pateiktą išlaidų pagrindimą ir jos paaiškinimus spręstina, kad reali, bendra išlaidų vaiko poreikiams suma per mėnesį sudaro apie 711 Eur. Ieškovė turimomis procesinėmis priemonėmis neįrodė, kad dukros poreikių tenkinimui kas mėnesį reikia skirti apie 1190 Eur.

34. Atsakovas neginčija, kad būtina padidinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. spalio 20 d. nutartimi patvirtintą atsakovo nepilnamečiam vaikui skiriamą išlaikymą (150 Eur). Ieškovei pagrindžius, kad 150 Eur išlaikymo sumos nepakanka nepilnametės dukros poreikių tenkinimui, ir byloje nustačius, kad dukrai skirtinos išlaidos per mėnesį sudaro 711 Eur, darytina išvada, kad byloje yra įrodytos faktinės aplinkybės dėl papildomų vaiko išlaikymo išlaidų atsiradimo, todėl tai sudaro pagrindą spręsti klausimą dėl atsakovo mokamo išlaikymo dydžio padidinimo (CK 3.201 straipsnis).

35. Apskaičiuodamas vaikui reikalingą išlaikymą, atsakovas į šią sumą įtraukė ir vaikui valstybės mokamą išmoką – 96,25 Eur. Vadovaujantis kasacinio teismo praktika, vaikams reikalingą išlaikymą iš dalies padengia pagal Išmokų vaikams įstatymą valstybės mokamos išmokos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-96-687/2020). Taip pat, kasacinis teismas plėtodamas šią praktiką pasisakė, kad iš tėvų priteistinas išlaikymas privalomai neturėtų būti mažinamas išmokų suma tais atvejais, kai tėvų turtinė padėtis leidžia tenkinti vaiko poreikius. Tokiu atveju valstybės mokamos išmokos galėtų būti skiriamos papildomiems vaiko poreikiams tenkinti, bet ne tėvų pareigos vykdymui kompensuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-495-1075/2020, 2023 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-83-421/2023, 50 punktas).

36. CK 3.192 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti. Nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013).

37. Tėvų turtinės padėties kriterijus yra reikšmingas, bet ne lemiantis, sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio, dėl kurio spręstina kiekvienu atveju individualiai įvertinant reikšmingas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013). Sąžiningo ir rūpestingo asmens, kuris turi pareigą išlaikyti savo nepilnametį vaiką, elgesio standartai reikalauja imtis visų jam prieinamų priemonių, kad gautų pajamas, pakankamas vaikui išlaikyti. Tėvų gaunamos minimalios pajamos, bedarbystė, turtiniai įsipareigojimai negali būti priežastis sumažinti vaikui reikalingą išlaikymą.

38. Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad ieškovė šiuo metu vykdo individualią veiklą (ieškovė paaiškino, kad UAB (duomenys neskelbtini) ji jau nedirba); ieškovės teigimu, jos gaunamos pajamos per mėnesį, atskaičius mokesčius, yra apie 1500 Eur; auginti dukrą jai padeda draugas. Ieškovės vardu registruotas butas, esantis (duomenys neskelbtini) mieste, (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini) (nekilnojamojo turto registro duomenys), bei transporto priemonė (duomenys neskelbtini), valstybinis registracijos numeris (duomenys neskelbtini) (VšĮ „Regitra“ duomenys). Ieškovė su nepilnamete dukra gyvena draugui priklausančiame name, už jai nuosavybės teise priklausantį butą grąžina paskolą bankui (361,26 Eur ir 59,31 Eur).

39. Byloje surinkti duomenis apie ieškovės turtinę padėtį leidžia abejoti, ar ieškovė, turėdamas finansinius įsipareigojimus kredito įstaigai, pati pajėgi skirti dukrai 1190 Eur išlaikymą kas mėnesį (iš 1500 Eur gaunamo uždarbio). Aplinkybė, kad dalį finansinės naštos šiuo metu prisiima jos draugas, nepaneigia minėtos išvados, kadangi tokia ieškovės draugo parama nėra vertinama kaip nuolatinė ar jam privaloma; jis neturi pareigos prisidėti prie sugyventinės vaiko išlaikymo.

40. Atsakovas teismui nurodė, kad jo pajamos yra apie 1200 Eur per mėnesį, tačiau po 2024 m. liepos 9 d. jos sumažės iki 812 Eur, kadangi atsakovas neteks antro darbo. Atsakovo žodžius apie gaunamą darbo užmokestį parvirtina pažymos apie priskaičiuotą ir išmokėta darbo užmokestį bei kitas išmokas, apie antro darbo netekimą – 2024 m. kovo 8 d. įspėjimas dėl darbo sutarties nutraukimo. Atsakovas nekilnojamojo turto neturi (teismo išreikalauti duomenys iš Nekilnojamojo turto registro), atsakovo vardu registruotas vienas automobilis – (duomenys neskelbtini), valstybinis registracijos numeris (duomenys neskelbtini) Teisme apklausta liudytoja G. Š. patvirtino atsakovo parodymus, kad jie laukia šeimos pagausėjimo – netrukus gimsiantis vaikas (2024 m. balandžio 22 d. medicinos dokumentų išrašas).

41. CK 3.156 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas tėvų valdžios lygybės principas reiškia tai, kad tėvų teisės ir pareigos vaikams yra lygios, tačiau konkrečios teisės ir pareigos bei jų apimtis gali skirtis, priklausomai nuo daugelio faktinių aplinkybių, tokių kaip nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta, turtinė padėtis ir pan. (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013; 2016 m. vasario 3 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016 30 punktą).

42. Nuo 2024 m. sausio 1 d. kiekvienam vaikui skiriama ir mokama 96,25 Eur (1,75 bazinės socialinės išmokos dydžio) universali išmoka vaikui (Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymo 6 straipsnio 1 dalis). Atsakovo gaunamos pajamos, vaiko gimimas, antro darbo (papildomų pajamų) netekimas suponuoja išvadą esant pagrindui palengvinti atsakovui nepilnamečio vaiko išlaikymo naštą iš jo dalies atėmus pusę valstybės pagal Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymo 6 straipsnio 1 dalį vaikui mokamos išmokos – 48,12 Eur.

Žemesnės instancijos teismas

43. Įvertinus anksčiau aptartas aplinkybes, byloje esančius įrodymus apie ieškovės ir atsakovo turtinę padėtį bei jų dukros poreikius, vadovaujantis prioritetiniu vaiko teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principu, yra pagrindas ieškinį tenkinti iš dalies, padidinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. spalio 20 d. nutartimi patvirtintą nepilnamečio vaiko išlaikymo dydį ir pripažinti, kad atsakovas (kaip ir ieškovė) nepilnametei dukrai išlaikyti turi skirti po 307 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokų nuo ieškinio pateikimo teismui dienos iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 straipsnis).

44. Nors atsakovas sutinka skirti dukros išlaikymui tik 250 Eur, sprendžiant išlaikymo dydžio pakeitimo klausimą turi būti laikomasi vieno iš pagrindinių šeimos teisinių santykių reglamentavimo principų – prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo (CK 3.3 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-24/2013) bei kad byloje nėra duomenų, jog atsakovas dėl objektyvių priežasčių negali dirbti ir gauti pajamų, iš kurių galėtų teikti dukrai reikalingo dydžio išlaikymą. Atsakovas neįrodinėjo turintis sveikatos sutrikimų, dėl kurių jis neturėtų realių galimybių ieškoti geriau apmokamo darbo, jeigu jo gaunamos pajamos nėra pakankamos dukros būtinųjų poreikių tenkinimui. Priešingai, jis nurodė ieškantis antro darbo didesnių pajamų užtikrinimui. Atsakovas turi dėti visas pastangas būtinų minimalių vaiko poreikių užtikrinimui. Aplinkybė, kad netrukus atsakovas turės dar vieną išlaikytinį, negali paneigti jo dukros teisės į minimalių poreikių tenkinimą.

45. Lyginant nepilnamečio vaiko tėvų turtinę padėtį, teismas nenustatė akivaizdaus skirtumo (nors ieškovė įsigijo butą, tačiau ji ilgam laikui prisiėmė ir finansinius įsipareigojimus kredito įstaigai), todėl vaiko tėvai lygiomis dalimis turi abu prisidėti prie savo vaiko išlaikymo.

46. Šalių nepilnametei dukrai išlaikyti skiriamas lėšas ieškovei ir toliau pavestina tvarkyti uzufrukto teise (CK 3.190 straipsnio 1 dalis). Išlaikymą priteisus periodinėmis išmokomis, išlaikymo suma indeksuojama Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 straipsnis).

47. Sprendimo dalis dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui dydžio pakeitimo (padidinimo) nukreiptina vykdyti skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

48. Šalims nurodytina, kad vaikui skirtas išlaikymas privalo būti naudojamas tik jo interesams (CK 3.203 straipsnis).

49. Taip pat pažymėtina, jog nepilnamečių vaikų išlaikymo teisiniai santykiai yra tęstinio pobūdžio, todėl iš esmės pasikeitus tėvų turtinei padėčiai teismo sprendimas dėl išlaikymo priteisimo gali būti peržiūrimas (CK 3.201 straipsnio 1 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

50. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalies nuostatą, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis). Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (CPK 96 straipsnio 1 dalis).

51. CPK 79 straipsnis numato, kad bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis bei išlaidos, susijusius su bylos nagrinėjimu, kurioms priskiriamos ir išlaidos advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti, išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3, 6 punktai).

52. Ieškovė, vadovaudamasi 2023 m. rugsėjo 18 d. sąskaita už teisines paslaugas, 2023 m. rugsėjo 18 d. mokėjimo nurodymu, 2024 m. sausio 4 d. PVM sąskaita faktūra, 2024 m. sausio 4 d. mokėjimo nurodymu, 2024 m. vasario 28 d. PVM sąskaita faktūra, 2024 m. vasario 29 d. mokėjimo nurodymu, 2024 m. balandžio 29 d. PVM sąskaita faktūra, 2024 m. gegužės 27 d. mokėjimo nurodymu, prašo priteisti jos naudai 1307,5 Eur teisinės pagalbos išlaidų.

53. Atsakovas prašo atlyginti jam 1200 Eur teisinės pagalbos išlaidų, kuriuos grindžia 2023 m. lapkričio 21 d., 2024 m. vasario 12 d., 2024 m. balandžio 22 d. mokėjimo nurodymais, 2024 m. birželio 11 d. grynųjų pinigų priėmimo kvitu Serija LAA Nr. (duomenys neskelbtini).

54. Ieškovės ir atsakovo prašomos priteisti atstovavimo išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 patvirtintose rekomendacijose „Dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas)“ nustatyto maksimalaus dydžio (užpraėjusio, t. y. 2023 m. I, II, III, IV ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis x 2,5; 0,1 (Rekomendacijų 5, 8.2, 8.16, 8.18, 9 punktai).

55. Prašydamas paskirstyti bylinėjimosi išlaidas, atsakovas apeliuoja į tai, kad vadovaudamasis CPK 93 straipsnio 4 dalimi ir CPK 3 straipsnio 7 dalyje nurodytais teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, teismas gali nukrypti nuo bendrųjų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į šių išlaidų susidarymo priežastis, be kita ko, įvertindamas taisykle „pralaimėjęs moka“ nustatyto teisės į teisminę gynybą ribojimo tikslą ir proporcingumą, bylinėjimosi išlaidų paskirstymo rezultatą ir jo poveikį ginčo šalims, taip pat atsižvelgdamas į ieškovo ir atsakovo procesinį elgesį. Atsakovas nuo pat ginčo pradžios sutiko su išlaikymo dydžio padidinimu iki 250 Eur per mėnesį, siūlė šalims ginčą spręsti taikiai, pasinaudoti teisminės mediacijos pagalba. Todėl skirstant bylinėjimosi išlaidas teisinga, protinga ir sąžininga būtų ieškovės reikalavimo tenkinimą laikyti jei tai viršys ir kiek tai viršys 250 Eur.

56. CPK 93 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta išimtis iš bendrosios taisyklės yra grindžiama priežasties teorija, kuria remiantis bylinėjimosi išlaidų atlyginimo naštos paskirstymui yra reikšmingas toks nesąžiningas šalių procesinis elgesys, kuris būtų bylinėjimosi išlaidų susidarymo priežastis. Teismas, spręsdamas dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo ir nustatęs, jog konkrečiu atveju bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimas, atsižvelgiant į bylos baigtį, nereikštų sąžiningo bylinėjimosi išlaidų byloje paskirstymo, turėtų vadovautis CPK 93 straipsnio 4 dalies nuostatomis, leidžiančiomis nukrypti nuo šio straipsnio 1–3 dalyse įtvirtintų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į šalių procesinį elgesį ir priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos.

57. Taikant CPK 93 straipsnio 4 dalį svarbią reikšmę turi kaltė (atsakomybė) dėl proceso. Atsakomybė ir kaltė dėl bylinėjimosi išlaidų nustatoma pagal procesinius šalių santykius, jų procesinį elgesį, t. y. vertinamas bylinėjimosi išlaidų priežastingumas, šalių apdairumas ir rūpestingumas, atliekant procesinius veiksmus, įskaitytinai ir inicijuojant patį bylos procesą – paduodant ieškinį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. birželio 9 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-145-403/2021 29 punktas; 2023 m. kovo 2 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-18-684/2023 116 punktas). Tam, kad būtų teisinis pagrindas nukrypti nuo bendrųjų bylinėjimosi paskirstymo taisyklių, taikant CPK 93 straipsnio 4 dalyje įtvirtintą išimtį, turi būti konstatuotas šalies netinkamo procesinio elgesio faktas. Šios teisės normos taikymo pagrindas gali būti ne bet koks netinkamas procesinis elgesys, bet toks, kuris nekelia abejonių dėl jį atlikusios šalies nesąžiningumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 27 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-83-1075/2020 18 punktas; 2020 m. birželio 10 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-188-403/2020 28 punktas).

58. Ieškovės procesinis elgesys kreipiantis į teismą, siekiant apginti nepilnamečio vaiko turtinius interesus, buvo tinkamas ir sąžiningas. Ieškovei pareiškus ieškinį teisme, atsakovas ieškinį pripažino tik iš dalies. Įvertinus procesinį bylos rezultatą, galima teigti, kad ieškovės kreipimasis į teismą buvo pagrįstas. Prielaidų pripažinti, kad ieškovė piktnaudžiavo procesu, nenustatyta. Aplinkybė, kad ieškovė bylos nagrinėjimo metu koregavo vaiko poreikių lentelę, proceso pradžioje prašė į vaikui tenkančią komunalinių išlaidų dalį priteisti ir dalį finansų įstaigai mokamos paskolos, vėliau šio prašymo nepalaikė, neleidžia pripažinti ieškovei piktnaudžiavus procesu. Ieškovė naudojosi jai suteikta teise keisti ieškinio dalyką ar pagrindą (CPK 377 straipsnis). Ieškovei proceso teisės normos taip pat suteikia teisę nesutikti su atsakovo pasiūlymais. Be to, atsakovo sutikimas mokėti 250 Eur išlaikymą buvo nulemtas ieškovės kreipimosi į teismą, o tai įgalina pripažinti, kad sprendimas šioje dalyje taip pat priimtas ieškovės naudai. Vadovaujantis išdėstytu, nėra pagrindo nukrypti nuo bendros bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklės, įtvirtintos CPK 93 straipsnio 1, 2 dalyse.

59. Sprendžiant, kokia apimtimi yra tenkintas ieškinys, nustatyta, kad ieškovė prašė padidinti esamą ir atsakovo mokamą 150 Eur išlaikymą iki 400 Eur, t. y. 250 Eur, reikalavimas tenkintinas išlaikymą didinant iki 307 Eur, o būtent – padidintas 157 Eur. Todėl ieškovės reikalavimas tenkintinas 62,8 proc. (157/250 x 100 proc.).

60. Ieškinį tenkinus 62,8 proc., ieškovei iš atsakovo priteistina 821,11 Eur bylinėjimosi išlaidų už ieškovei suteiktą advokato teisinę pagalbą (CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 93 straipsnio 2 dalis, 98 straipsnis).

61. Atsakovui pagal taikomą proporciją priteistina 446,4 Eur bylinėjimosi išlaidų (37,2 proc.) už jam suteiktas teisinės pagalbos išlaidas (CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 93 straipsnio 2 dalis, 98 straipsnis).

62. Ieškovė, kreipdamasi į teismą, įstatymu buvo atleista nuo žyminio mokesčio sumokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Už ieškinį dėl padidinto dydžio išlaikymo priteisimo mokėtinas žyminis mokestis sudaro 42,39 Eur (skaičiuojama nuo anksčiau nustatyto išlaikymo ir šiuo sprendimu priteisto išlaikymo skirtumo ((307 Eur – 150 Eur) x 12 mėn. x 3 proc. x 75 proc.), kurio 27 Eur (62,8 proc.) priteistinas iš atsakovo į valstybės biudžetą (CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 85 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnio 1 dalis).

63. Nagrinėjant civilinę bylą, teisme patirta 7,93 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Atsižvelgiant į tai, kad procesinių dokumentų siuntimo išlaidos neviršija minimalios valstybei priteisiamos bylinėjimosi išlaidų sumos (CPK 96 straipsnio 6 dalis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministro 2020 m. sausio 13 d. įsakymas Nr. 1R-19/1K-2), šios išlaidos iš šalių valstybės naudai nepriteisiamos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 79 straipsniu, 80 straipsniu, 93 straipsniu, 96 straipsniu, 98 straipsniu, 259 straipsniu, 269-270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti iš dalies.

Pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. spalio 20 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2SP-26064-1102/2022 patvirtinto atsakovo D. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mokamo išlaikymo nepilnametei dukrai G. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini) dydį ir priteisti iš atsakovo D. Z. po 307 Eur (tris šimtus septynis eurus) kas mėnesį mokamų periodinių išmokų nepilnametei dukrai G. Z. išlaikyti nuo ieškinio pateikimo teismui dienos (2023 m. lapkričio 14 d.) iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

Paskirti ieškovę J. S., (duomenys neskelbtini) uzufrukto teise tvarkyti nepilnamečio vaiko G. Z. išlaikymo lėšas iki vaiko pilnametystės.

Priteisti ieškovei J. S. iš atsakovo D. Z. 821,11 Eur (aštuonis šimtus dvidešimt vieną eurą 11 centų) patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

Kitoje dalyje ieškinio netenkinti.

Priteisti atsakovui D. Z. iš ieškovės J. S. 446,4 Eur (keturis šimtus keturiasdešimt šešis eurus 40 centų) patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

Priteisti iš atsakovo D. Z. į valstybės biudžetą 27 Eur (dvidešimt septynis eurus) žyminio mokesčio. Ši suma turi būti įmokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB „Swedbank“, įmokos kodas 5662. Mokėjimo kvito originalą būtina pristatyti į Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Sprendimą dalyje dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo periodinėmis išmokomis vykdyti skubiai.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Olga Gružienė