Kauno apygardos teismo nutartis, e2A-1253-924/2024

Teismas: Kauno apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2024-10-08
Bylos Nr.: e2A-1253-924/2024
Teisminio proceso Nr.: 2-48-3-02578-2023-6
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Edvardas Paliokas
Atsakovas: mažosios bendrijos „Andamilė“
Ieškovas: uždarosios akcinės bendrovės „INKVISTA“
Trečiasis asmuo: akcinė bendrovė „Lietuvos draudimas“

Kategorijos

2.6.18.1Bendrosios rangos sutarties nuostatos
2.6.1.4Prievolių vykdymas
2.6.1.5Prievolės neįvykdymo teisiniai padariniai
2.6.8.9Sutarčių vykdymas
2.6.8.10Sutarčių neįvykdymo teisiniai padariniai
3.3.1.21Apeliacinės instancijos teismo sprendimas ir nutartis, sprendimo ir nutarties priėmimas bei paskelbimas

Civilinė byla Nr. e2A-1253-924/2024Teisminio proceso Nr. 2-48-3-02578-2023-6Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.18.1; 2.6.1.4; 2.6.1.5; 2.6.8.9; 2.6.8.10; 3.3.1.21 (S)

Kauno apygardos teismasNutartisLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. spalio 8 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Edvardas Paliokas, veikdamas Klaipėdos apygardos teismo vardu,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės mažosios bendrijos „Andamilė“ apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2024 m. gegužės 13 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „INKVISTA“ ieškinį atsakovei mažajai bendrijai „Andamilė“ dėl rangos darbų kainos sumažinimo ir rangos darbų defektų ištaisymo išlaidų atlyginimo priteisimo, trečiasis asmuo akcinė bendrovė „Lietuvos draudimas“.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „INKVISTA“ (toliau – ir ieškovė) kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė priteisti iš atsakovės mažosios bendrijos (toliau – MB) „Andamilė“ (toliau – ir atsakovė) 1 302,29 Eur sumą, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo spendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškovė nurodė, kad 2023 m. gegužės mėnesio antroje pusėje ieškovė kaip generalinė rangovė (toliau ir – rangovė, užsakovė), kreipėsi į atsakovę, kaip subrangovę (toliau ir – subrangovė), su kvietimu pateikti kainos pasiūlymą santechnikos įrenginių pajungimo / montavimo darbams ir pateikė subrangovei detalų santechnikos įrenginių ir montavimo medžiagų sąrašą, pagal kurį reikės atlikti rangos darbus. Atsakovė pateikė tą patį sąrašą su komentarais ir kainos pasiūlymu darbams atlikti. 2023 m. birželio 14–15 dienomis subrangovė, pagal žodinę subrangos darbų sutartį su ieškove, vykdė gyvenamųjų patalpų remonto darbus: atliko ir perdavė santechnikos įrenginių pajungimo taškų korekcijų ir potinkinių vandens maišytuvų montavimo darbus (toliau – darbai), objekte adresu (duomenys neskelbtini) (toliau – objektas). 2023 m. birželio 20 d. atsakovė už atliktus ir perduotus darbus išrašė PVM sąskaitą faktūrą Nr. AND-0000319 bendrai 858,57 Eur (be PVM) sumai, kurią ieškovė apmokėjo 2023 m. liepos 5 d. banko pavedimu. Po faktiškai subrangovės atliktų darbų pabaigos ir darbų priėmimo, ieškovė žodžiu informavo atsakovę apie nustatytus darbų defektus – gretimo kambario sienos tinko išbyrėjimą darbų atlikimo aukštyje. Atsakovė defekto neištaisė ir nepateikė informacijos apie planuojamą defekto taisymo būdą bei laiką. 2023 m. liepos 7 d. objekte vykdant virštinkinės santechnikos įrenginių dalies montavimą, buvo pastebėta kad atsakovė nėra sumontavusi vienos iš vonios vandens maišytuvo potinkinės dalies, o vonios šildymo įrenginys „gyvatukas“ atsakovės yra pajungtas ne pagal atsakovei anksčiau nurodytą pajungimo santechninį mazgą ir santechnikos įrenginių pajungimo taškų keitimas nebuvo suderintas su ja. Atsakovei pateikė pretenziją, tačiau atsakovė nesutiko su pretenzija ir atsisakė šalinti defektus savo lėšomis ir pasiūlė dalinę defektų taisymo kompensaciją. 2023 m. rugpjūčio 11 d. ieškovė sudarė rangos sutartį Nr. 23-08-11 su UAB „Minifesta“ dėl atsakovės paliktų darbų defektų ištaisymo ir už defektų šalinimą sumokėjo 1 302,29 Eur, todėl prašo 858,57 Eur sumoje sumažinti atsakovės atliktų darbų kainą ir papildomai iš atsakovės priteisti 443,72 Eur žalą už atsakovės padarytų defektų taisymą.

3. Ieškovė dublike nurodė, kad atsakovė darbus vykdė kaip ilgametė ieškovės subrangovė ir dėl to buvo sudaryta žodinė rangos darbų sutartis, pasitikint atsakove. Pretenzijas atsakovei iš pradžių reiškė žodžiu, todėl mano, kad vien tai, kad nebuvo pateikta pretenzija raštu atsakovei nėra pagrindo ieškinio netenkinti. Tai, kad su atsakove buvo atsiskaityta už atliktus darbus taip pat neįrodo, kad nebuvo defektų. Iš pateikto susirašinėjimo matyti, kad atsakovė neginčijo atliktų darbų defektų. Atsakovė nepateikė jokių įrodymų, kad ji informavo ją apie keičiamus darbus kaip tvirtina atsiliepime.

4. Atsakovė MB „Andamilė“ su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad neginčija faktinių aplinkybių, jog tarp jos ir ieškovės buvo sudaryta žodinė darbų atlikimo sutartis ir šalys buvo sutarusios, kad darbams medžiagas tieks tiek ieškovė, tiek ir atsakovė. Pripažįsta, kad darbai buvo atliekami 2023 m. birželio 14-15 dienomis, bei su aplinkybe, kad ieškovė atliktus jos darbus priėmė ir priėmimo metu jokių pretenzijų nereiškė ir su ja atsiskaitė už jos atliktus darbus 2023 m. liepos 5 d. Ieškovės vadovas nuolat stebėjo darbų procesą ir jį fiksavo, darbų atlikimo eiga jam buvo žinoma. Ieškovė tikrindama atsakovės atliktus darbus, turėjo ir galėjo pastebėti, kad „gyvatuko“ santechninis mazgas pajungtas ne pagal subrangovei nurodytą santechninį mazgą, nors ieškovė jokių specialių nurodymų jai neteikė. Gyvatuko išvedimo vietos yra akivaizdžios net ir po vėlesnių darbų atlikimo, nelaikytinos paslėptais darbais, kas matyti iš paties ieškovės pateiktoje pretenzijoje 4-5 nuotraukų. Dėl tinko atšokimo ieškovei buvo žinoma ir priimdama darbus ieškovė atitinkamo darbų trūkumo jai nenurodė, nors toks darbų vykdymo defektas taip pat laikytinas akivaizdžiu, ir turėjo būti ieškovės įvardintas darbų atlikimo metu. Ieškovė kaip statybų profesionalė turėjo pretenziją raštu pateikti darbų priėmimo metu, tačiau to nepadarė. Vonios, maišytuvo, praustuvo spintelės su kriaukle, potinkinio maišytuvo montavimo, plytelių klijavimo darbai buvo atliekami ieškovės rizika, po, ieškovės teigimu, netinkamai atsakovės atliktų darbų. Būdama atidi ir rūpestinga, ieškovė turėjo ne vykdyti tolimesnius patalpų remonto darbus, o imtis veiksmų darbų defektams šalinti, tačiau ieškovė tęsė darbus objekte, ir prisiėmė tokių nuostolių atsiradimo riziką. Proporcinga apimtimi mažintinos ir kitos ieškovė išlaidos – buto valymo išlaidos (66,20 Eur), medžiagų vežimo, sunešimo, transporto ir kuro išlaidos (150 Eur), kurių bendra suma 216,20 Eur, priteisiant šias išlaidas tik nuo šių darbų: 1) miegamojo sienos užtaisymo – dažymo darbų (162,40 Eur) ir 2) gyvatuko pajungimo perdarymo (81,50 Eur), darbų, t. y. nuo 243,90 Eur sumos ir ieškinio suma gali būti tenkinama ne daugiau kaip 22,46 proc. (243,90 Eur × 100 proc. / 1 086,10 Eur), t. y. 48,55 Eur suma (216,20 Eur × 22,46 proc.). Ieškovė neįrodė, kad buvo nukrypta nuo ginčo šalių sudarytos sutarties vykdymo sąlygų: potinkinio vonios maišytuvo detalė buvo pakeista detale, nurodyta jos sąskaitos 22 pozicijoje. Atliekant darbus ieškovės nurodytoje sienos vietoje, praardžius sieną buvo aptikta komunikacinė šachta, todėl gamyklinė potinkinio vonios maišytuvo detalė buvo pakeista atitinkama detale ir tai buvo derinta su ieškove. Ieškovė neįrodė, kad nurodė jai kitokį „gyvatuko“ santechninį mazgą, nei jos įrengtas ir ieškovė buvo informuota, kad gyvatukas pajungtinas užsakant papildomas medžiagas ir ieškovė su tuo sutiko. Apie tai, kad darbų atlikimo metu už sienos esančiose patalpose gali kilti sienos pažeidimas ieškovei buvo nurodyta žodžiu prieš darbų atlikimą.

Atsiliepimas

5. Atsakovė triplike nurodė, kad ieškovei buvo pateikta PVM sąskaita faktūra ir ieškovė ją yra apmokėjusi, po jos 2023 m. liepos 4 d. ieškovei pateikto priminimo. Ieškovė po jos atliktų darbų, atlikinėjo vonios apdailos darbus ir įrengimo darbus. Ieškovė konkliudentiniais veiksmais priėmė jos atliktus darbus dar 2023 m. birželio 15 d. Ieškovė tik nurodo, kad žodžiu reiškė pretenzijas dėl darbų, tačiau jokių rašytinių įrodymų nepateikė. Ieškovė pati pripažįsta, kad pretenzijas dėl defektų pateikė po jos atliktų darbų pabaigos ir priėmimo. Ieškovė netinkamai vykdė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.662, 6.694 straipsniuose įtvirtintą reguliavimą ir turi būti taikomos CK 6.662 straipsnio 3 dalies teisinės pasekmes, tai yra neturi teisės remtis darbų trūkumų faktu ir reikalauti su tuo susijusios žalos atlyginimo.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

2. Klaipėdos apylinkės teismas 2024 m. gegužės 13 d. sprendimu ieškovės UAB „INKVISTA“ ieškinį tenkino visiškai. Teismas priteisė iš atsakovės MB „Andamilė“ ieškovei 1 302,29 Eur žalos atlyginimą, 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo teismo priteistos sumos (1 302,29 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2023 m. lapkričio 7 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 972,80 Eur bylinėjimosi išlaidas.

3. Teismas nurodė, kad negali sutikti su atsakovės argumentais, kad ieškovės nurodyti potinkinių darbų trūkumai yra akivaizdūs, o ieškovė priėmė darbą jo nepatikrinusi, todėl neteko teisės remtis darbo trūkumų faktu, kuris galėjo būti nustatytas normaliai priimant darbą, kadangi potinkiniai darbai, teismo nuomone, nėra akivaizdūs asmeniui, kuris nėra santechnikos darbų ekspertas. Nors atsakovė teisingai pažymėjo ir pateikė įrodymus, kad ieškovė yra verslininkė, kuri vykdo statybos darbus ir yra statybų rangovė, bet vien tas faktas, jog ieškovė kreipėsi į atsakovę, kuri taip pat yra verslininkė ir profesionaliai atlieka santechnikos darbus bei 2023 metais gavo apdovanojimą „Stipriausi Lietuvoje“ (viešai prieinami rekvizitai.vz.lt duomenys), patvirtina, kad ieškovė neturi pakankamai žinių ir kvalifikacijos santechnikos darbuose, o remiantis ilgalaikiais santykiais su atsakovę turėjo pagrindo manyti, kad visi darbai yra atlikti taip kaip buvo susitarta žodžiu.

4. Teismas pažymėjo, kad atsakovė nepateikė duomenų apie tai, jog informavo ieškovę apie atliktus darbus ir supažindino su jais, todėl ieškovė apie atsakovės atliktų darbų trūkumus ir sužinojo tik po to, kai buvo atliekami sekantys, virštinkiniai darbai, išskyrus gretimos sienos išbyrėjimą apie kurį ieškovė informavo atsakovę iš karto, tai patvirtina ir elektroniniame laiške nurodytos aplinkybės, kuriame ieškovė nurodo, jog vis dar nėra gavusi atsakymo dėl sienos sutvarkymo, o atsakovė atsakydama neneigia, kad ji ankščiau apie tai nebuvo informuota.

5. Teismas nurodė, kad atsakovė laikėsi pozicijos, jog apie keičiamas įrenginio detales ir pasirinktus kitus prijungimo mazgus ieškovė buvo informuota iš karto. Šias aplinkybes pagrįsdama teismui pateikė 2023 m. birželio 22 d. susirašinėjimą su ieškovės atstovu, kuriame matyti, kad ieškovės atstovas atsiuntė įrenginio detalės nuotrauką, o atsakovės atstovas atrašė, jog reikės pakeisti į „baltus eurokomus“, bet toliau susirašinėjimo dalis nukirpta, todėl teismas negali įsitikinti, kad ieškovė sutiko su kažkokios dalies pakeitimu. Teismas taip pat atkreipė dėmesį, kad susirašinėjimas vyko 2023 m. birželio 22 d., o šalys teismui patvirtino, jog darbai buvo atlikti 2023 m. birželio 14-15 d., todėl teismas taip pat negali įsitikinti, kad susirašinėjimas yra susijęs su bylos ginčo dalyku. Atsakovė taip pat nepateikė duomenų, kurie patvirtintų, kad ieškovė buvo informuota apie atsakovės pasirinktus kitus prijungimo mazgus.

6. Teismas sprendė, kad minėtų įrodymų visuma patvirtina, jog gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), santechnikos įrenginių montavimo darbus nekokybiškai atliko atsakovė, kuri atsisakė galutinai ištaisyti atliktų darbų trūkumus, todėl ieškovė patyrė žalą (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 178 straipsnis).

7. Teismas nesutiko su atsakovės argumentais, kad ieškovė buvo informuota apie galimus gretimos sienos ištrupėjimus, pakeistą įrenginio detalę, pakeistą prijungimo mazgą, kadangi tam patvirtinti jokių duomenų byloje nesurinkta (CPK 178 straipsnis). Teismas taip pat atmetė ir kitą atsakovės argumentą, kad ieškovė prarado teisę reikšti reikalavimus dėl atliktų darbų trūkumų, nes priimdama darbus ir pastebėjusi akivaizdžius trūkumus galėjo juos išreikšti iš karto, kadangi tam patvirtinti jokių duomenų byloje taip pat nesurinkta, be to, byloje nėra duomenų, jog ieškovė buvo supažindinta su atliktais darbais ar buvo pasirašytas darbų atlikimo aktas (CPK 178 straipsnis).

8. Teismas taip pat nesutiko su atsakovės argumentu, kad vykdant santechnikos įrenginių montavimo darbus dalyvavo ieškovė, kuri darbus priėmė. Ieškovė nėra santechnikos darbų specialistė, ji patikėjo santechnikos darbus savo srities profesionalui, todėl už darbų eigą bei rezultatą visiškai atsako atsakovė. Dėl tos pačios priežasties nesutiktina ir su atsakovės argumentu, kad ieškovė matė / turėjo / galėjo pamatyti priimant darbus, dar prieš atliekant apdailos darbus ir dėl to yra ieškovės kaltė, kuri eliminuoja atsakovės civilinę atsakomybę.

9. Teismas konstatavo, kad atsakovės neteisėti veiksmai ir kaltė pasireiškė tuo, jog dėl jos veiksmų išbyrėjo tinkas iš gretimos sienos, nesumontuota vienos iš vonios vandens maišytuvo potinkinė dalis, vonios šildymo įrenginys „gyvatukas“ yra pajungtas ne pagal atsakovei anksčiau nurodytą pajungimo santechninį mazgą, todėl atsiradę nuostoliai, kadangi reikėjo ardyti užbaigtą vonios patalpų apdailą, pirkti papildomas statybines medžiagas, samdyti meistrą, tarp atsakovės veiksmų ir pasekmių yra priežastinis ryšys.

10. Teismas nurodė, kad CK 6.665 straipsnio 3 dalyje numatyta, jog jei rangovas sutarties pažeidimų ar kitokių trūkumų per protingą terminą nepašalina arba trūkumai yra esminiai ir nepašalinami, užsakovas turi teisę nutraukti sutartį ir reikalauti atlyginti nuostolius, todėl iš atsakovės ieškovei priteistinas 1 302,29 Eur nuostolių atlyginimas.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

1. Apeliaciniu skundu atsakovė MB „Andamilė“ (toliau – ir apeliantė) prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2024 m. gegužės 13 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovės UAB „INKVISTA“ ieškinį atmesti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

15.1. Ieškovė ieškinyje nurodė ir pripažino aplinkybę, kad apeliantės atliktus darbus priėmė 2023 m. birželio 15 d. Ieškovė teismui pateikė filmuotos medžiagos fragmentus, iš kurių matyti, kad ieškovės vadovas aiškiai fiksavo darbų eigą jų atlikimo metu, ir visų apeliantės įrengtų vamzdynų ir santechnikos mazgų būklę. Byloje nėra jokių įrodymų apie tai, kad darbų perdavimo metu, ieškovė, kuri yra profesionali statytoja, turinti teisę būti ypatingojo statinio statybos rangove, būtų pareiškusi kokias nors pretenzijas apeliantei dėl atliktų darbų ar jų kokybės. Nors ieškovė nurodo, kad teikė pretenzijas, o apeliantė vengė bendradarbiauti, tačiau ši aplinkybė nepagrįsta jokiais rašytiniais įrodymais. Vienintelė pretenzija buvo pateikta po darbų perdavimo ir apmokėjimo už atliktus darbus (2023 m. liepos 10 d.), į kurią apeliantė atsakė kitą dieną po pretenzijos pateikimo (2023 m. liepos 11 d.). Ieškovo atstovas su apeliante bendravo ne tik elektroniniais laiškais, bet ir per VIBER programėlę, todėl turėdamas bet kokių pretenzijų, jas ne tik galėjo, bet ir turėjo pareikšti raštu. Pirmosios instancijos teismas visų šių aplinkybių tinkamai neįvertino, netinkamai paskirstė įrodinėjimo pareigą šalims, netinkamai taikė materialiąsias teisės normas, todėl padarė nepagrįstas išvadas dėl ieškinio pagrįstumo.

15.2. Pirmosios instancijos teismas suabsoliutino aplinkybę, kad apeliantės atlikti darbai priskirtini paslėptiems darbams ir visiškai neįvertino, jog ieškovė turėjo visas galimybes įvertinti ir apžiūrėti apeliantės atliktų darbų rezultatą jo priėmimo metu. Apeliantė darbų rezultato nuo ieškovės neslėpė, apeliantės atlikti darbai buvo paslėpti atliekant vėlesnius darbus objekte po apeliantės darbų priėmimo, o ne jų priėmimo metu. Ieškovės vadovas teigė, kad priimdamas darbus, jų neapžiūrėjo, nes, neva, pasitikėjo apeliante. Tokie ieškovės vadovo teiginiai patvirtina, kad ieškovo vadovas nesielgė rūpestingai. Teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, iš esmės atleido ieškovę nuo CK 6.662 ir 6.694 straipsniuose įtvirtintų pareigų vykdymo.

15.3. Pirmosios instancijos teismas nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos. Ieškovei pripažinus darbų priėmimo faktą 2023 m. birželio 15 d., taip pat neįrodžius, kad apeliantei darbų perdavimo metu buvo pateiktos pretenzijos dėl darbų trūkumo, vadovaujantis CK 6.662 straipsnio 3 dalimi, ieškinys turi būti atmestas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. sausio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-17/2007, 2007 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-484/2007, 2009 m. sausio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-19/2009).

15.4. Ieškovės pretenzijos dėl santechninių mazgų įrengimo turi būti atmestos, kadangi jokie byloje esantys įrodymai nepatvirtina, jog apeliantės darbo rezultato negalima buvo naudoti pagal paskirtį, t. y. neįrodyta būtinoji apeliantės civilinės atsakomybės sąlyga – neteisėti veiksmai, dėl kurių darbų rezultatu naudotis neįmanoma. Teismo sprendimas šioje dalyje (dėl darbų kokybės nebuvimo) yra pagrįstas ne byloje esančiais įrodymais, o prielaidomis.

Atsiliepimas

2. Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovė UAB „INKVISTA“ prašo atsakovės MB „Andamilė“ apeliacinį skundą atmesti ir Klaipėdos apylinkės teismo 2024 m. gegužės 13 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:

16.1. Ieškovė iš pradžių tik žodžiu reiškė pastabas apeliantės atstovams dėl atliktų darbų defektų. Tik po to, kai apeliantė nesugrįžo ištaisyti darbų defektų, atsisakė bendrauti su ieškovės atstovais (neatsiliepė į skambučius), ieškovė buvo priversta kreiptis į apeliantę raštu (el. paštu, o vėliau ir rašytine pretenzija).

16.2. Apeliantė neturi teisės gintis aplinkybe, kad neatsako už atliktų darbų defektus, nes nebuvo raštu patvirtinti darbų defektai, kadangi sutarties šalys niekada neįformino raštu apeliantės atliktų darbų perdavimo ieškovei tinkamumo. Be to, apeliantės atliktų darbų (t. y. potinkinės santechnikos įrenginių dalies sumontavimo tinkamumo) ieškovė negalėjo patikrinti tol, kol nebuvo išklijuotos vonios kambario apdailos plytelės ir kol nepaaiškėjo, kad originalios virštinkinės santechnikos įrenginių dalys negali būti sumontuotos dėl netinkamai atliktų darbų. Nei mokėjimo pavedime, nei tarpusavio korespondencijoje ieškovė niekada nepripažino ir nepatvirtino, kad neturi pastabų atliktų darbų kokybei. Be to, ieškovė laukė kada apeliantė atvyks suremontuoti besiribojančio kambario išgriautos sienos.

16.3. Apeliantė nepagrįstai ir nesąžiningai siekia išvengti atsakomybės už netinkamai atliktus darbus, atsisakydama ištaisyti darbų defektus ir nepagrįstai siekdama permesti visą atsakomybę už darbų trūkumus ieškovei.

16.4. Apeliantės atskirajame skunde dėstomą poziciją paneigia jos pačios atstovo korespondencija elektroniniais laiškais apie atliktus darbus ir užfiksuotus darbų defektus. Ieškovės ieškinio priede Nr. 4 pateiktas susirašinėjimas elektroniniais laiškais tarp ieškovės ir apeliantės, kuriame reikalaujama pašalinti darbų defektus. Apeliantė nesiginčija dėl darbų defektų, o deklaratyviai teigia, kad apeliantės darbuotojų sprendimu buvo keičiami darbų atlikimo sprendiniai, neva juos suderinant su ieškove. Be to, 2023 m. liepos 11 d. apeliantės atstovas pripažino ir patvirtino faktą, kad besiribojančio kambario objekte siena ir jos apdaila buvo sugadinta (atšoko tinkas) būtent apeliantei vykdant darbus objekto vonios kambaryje, taip pat, kad apeliantės darbuotojai patys pakeitė vonios šildymo mazgo („gyvatuko“) pajungimo taškus, nukrypstant nuo suderintos darbų atlikimo užduoties, nes jau buvo padaryti besiribojančio kambario sienos apdailos sugadinimai, apeliantės darbuotojai patys pasirinko nesilaikyti potinkinio vandens maišytuvo montavimo technologijos, pasirinko nenaudoti originalios maišytuvo gamintojo pateiktos detalės, o naudoti pakaitinę (ne originalią) detalę.

16.5. Apeliantė niekada iki darbų atlikimo neinformavo ieškovės apie keičiamus darbų vykdymo techninius sprendinius, nesuderino keičiamos įrengimų montavimo technologijos. Dėl šių aplinkybių ieškovė buvo priversta pasitelkti trečiąjį asmenį dėl darbų defektų ištaisymo. Apeliantei atsisakius ištaisyti atliktų darbų defektus t. y. sutvarkyti išgriautą besiribojančio kambario sieną ir jos apdailą, sumontuoti vandens maišytuvų potinkinę dalį (po vonios kambario apdailos plytelėmis) pagal gamintojo nuodytą technologiją bei sumontuoti vonios šildymo įrenginio („gyvatuko“) potinkinę dalį pagal iš anksto ieškovės nurodytus pajungimo techninius mazgus, apeliantei pagrįstai kyla pareiga kompensuoti ieškovės patirtus nuostolius tokių darbų defektų ištaisymui.

16.6. Apeliantė žinojo ir suprato, kad atlieka darbus gyvenamosios paskirties vonios kambaryje, kurio apdailai ir santechnikos įrenginių sumontavimui keliami tiek funkciniai, tiek estetinio vientisumo reikalavimai. Apeliantė buvo pasitelkta kaip savo srities profesionalė išimtinai santechnikos įrenginių potinkinės dalies įrengimui / montavimui vonios kambaryje. Siekiant tiek funkcinių, tiek estetinių reikalavimų įgyvendinimo, apeliantės atstovams buvo nurodyti konkretūs santechnikos įrenginiai, kuriems reikės sumontuoti potinkines įrenginių dalis. Apeliantė priėmė užduotį be pastabų, nenurodė ir nepaaiškino, kad po atliktų darbų ieškovė turės papildomai montuoti neoriginalias detales vandens maišytuvų virštinkinėms dalims sumontuoti, ar kad vonios kambario šildymo įrenginio „gyvatuko“ pajungimo vietose liks tarpai tarp apdailos plytelių paviršiaus ir „gyvatuko“ pajungimo tvirtinimo dalies su atvirai matomu metaliniu vamzdžiu.

16.7. Nei tarpusavio korespondencijoje, nei civilinę bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, apeliantė niekada netvirtino ir neteigė, kad tinkamai įvykdė darbus pagal iš anksto pateiktą ieškovės užduotį. Apeliantė pripažino, kad savavališkai pakeitė originalius santechnikos įrenginių potinkinės dalies montavimo techninius sprendinius, vadovavosi ne originaliais techniniais reikalavimais konkretiems santechnikos įrenginiams montuoti, o nusprendė vadovautis savo „gerąja praktika“. Apeliantė neginčijo fakto, kad objektyviai neįmanoma sumontuoti originalių detalių virštinkinėms vandens maišytuvų dalims bei kad reikalinga montuoti papildomas neoriginalias detales. Tokiu būdu originalios virštinkinės vandens maišytuvu detalės tampa nebereikalingos, o patiems vandens maišytuvams nebetaikoma gamintojo kokybės garantija.

16.8. Apeliantė pripažino, kad pakeitė ir vonios kambario šildymo įrenginio „gyvatuko“ pajungimo techninį mazgą, todėl tarp sienos apdailos plytelių ir „gyvatuko“ pajungimo detalės liko atviro metalinio vamzdžio tarpas, tiesiogiai gadinantis estetinį vonios kambario vaizdą. Apeliantė savavališkai nukrypo nuo iš anksto ieškovės pateiktos užduoties (t. y. „gyvatuko“ montavimo techninio mazgo), savavališkai pasirinko naudoti kitą pajungimo techninį mazgą, todėl privalo atsakyti už ieškovės patirtas išlaidas, atkuriant iš anksto suplanuotą „gyvatuko“ pajungimo techninį mazgą, kad neliktų tarpo su atviru metaliniu vamzdžiu.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

3. CPK 320 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Šioje civilinėje byloje absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl apeliacinės instancijos teismas pagal apeliacinio skundo teisiškai reikšmingus argumentus tikrina skundžiamo teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą.

4. Apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo tenkintas ieškovės ieškinys dėl statybos darbų trūkumų šalinimo išlaidų atlyginimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl statybos rangos darbų defektų šalinimo išlaidų

5. Ieškovė reikalavimą dėl išlaidų statybos rangos darbų defektų šalinimui atlyginimo kildino iš ieškovės ir atsakovės sudarytos Rangos sutarties. Ši aplinkybė leidžia ginčo santykius kvalifikuoti pagal CK šeštosios knygos XXXIII skyriaus normas (Ranga), be kita ko, reglamentuojančias užsakovo, generalinio rangovo ir subrangovo sutartines teises ir pareigas bei užsakovo teisių gynimo būdus netinkamo rangos darbų atlikimo atveju.

6. Specialieji užsakovo rangos sutartyje teisių gynimo būdai, įtvirtinti CK 6.665 straipsnyje, nustato, kad jei darbai atlikti nukrypstant nuo sutarties sąlygų, dėl kurių darbų rezultatas negali būti naudojamas pagal sutartyje nurodytą paskirtį arba pablogėja jo naudojimo pagal sutartyje nurodytą paskirtį galimybės (sąlygos), o jeigu paskirtis sutartyje nenurodyta, – pagal normalią paskirtį, tai užsakovas savo pasirinkimu turi teisę, jeigu įstatymas ar sutartis nenustato ko kita, reikalauti iš rangovo: 1) neatlygintinai pašalinti trūkumus per protingą terminą; 2) atitinkamai sumažinti darbų kainą; 3) atlyginti trūkumų šalinimo išlaidas, jeigu užsakovo teisė pašalinti trūkumus buvo nustatyta rangos sutartyje. Greta pirmiau nurodytų specialių teisių gynimo būdų, gali būti taikomas ir bendrasis pažeistų teisių gynimo būdas – civilinė atsakomybė. Subjektas, manantis, kad dėl kontrahento netinkamai atliktų darbų ar pažeisto sutarties įvykdymo termino patyrė nuostolių, turi teisę reikalauti juos atlyginti, tačiau tokiu atveju privalo įrodyti visas civilinės atsakomybės sąlygas pagal CK 6.246–6.249 straipsnius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 10 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-160-687/2016 34 punktas).

7. Nagrinėjamu atveju ieškovė (užsakovė), vadovaudamasi CK 6.665 straipsnio 1 dalies 3 punktu, pareiškė reikalavimą atlyginti nekokybiškai atliktų darbų trūkumų šalinimo išlaidas. Byloje nekyla ginčo dėl ieškovės pasirinkto ir pirmosios instancijos teismo taikyto teisių gynybos būdo, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau šiuo klausimu nepasisako.

8. Ieškovės teigimu, dėl atsakovės netinkamai atliktų darbų nuo gretimo kambario (kitos vonios sienos pusės) nubyrėjo tinkas, buvo nesumontuota vienos iš vonios vandens maišytuvo potinkinė dalis (originali) ir vonios šildymo įrenginys „gyvatukas“ buvo pajungtas ne pagal nurodytą pajungimo santechninį mazgą (pakeitė sprendinius dėl jo pajungimo taškų), todėl tik vėliau (po vonioje atliktų apdailos darbų) paaiškėjus šiems trūkumams, reikėjo išardyti užbaigtą vonios patalpų apdailą, pirkti papildomas statybines medžiagas bei atlikti statybos bei kitus su jais susijusius darbus. Ieškovė nurodė, kad jos 1 302,29 Eur nuostolius sudaro: 1) vonios demontavimas / montavimas – 110,00 Eur; 2) maišytuvų demontavimas / montavimas – 210,00 Eur; 3) praustuvo spintelės su kriaukle demontavimas / montavimas – 131,48 Eur; 4) potinkinio vonios maišytuvo montavimas – 132,50 Eur; 5) gyvatuko pajungimo perdarymas – 81,50 Eur; 6) plytelių klijavimas – 121,00 Eur; 7) miegamojo sienos užtaisymas / dažymas – 162,40 Eur; 8) plytelių demontavimo darbai / skylių užtaisymas – 81,00 Eur; 9) buto valymas – 66,20 Eur; 10) medžiagų atvežimas, sunešimas, transportas ir kuras – 150,00 Eur; 11) plytelė – 56,22 Eur.

9. Pirmosios instancijos teismas, konstatavęs, kad ieškovė įrodė visas CK 6.665 straipsnyje nustatytas sąlygas bei tai, kad atsakovė nustatytų rangos darbų trūkumų nepašalino, priteisė ieškovei iš atsakovės 1 302,29 Eur žalos (trūkumų šalinimo išlaidų) atlyginimą.

10. Nesutikdama su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kuriomis remiantis iš atsakovės priteistas 1 302,29 Eur rangos darbų trūkumų šalinimo išlaidų atlyginimas, apeliantė nurodo, kad ieškovė darbus priėmė, dėl atliktų darbų kokybės, nors atsakovės atlikti darbai bei ieškovės nurodomi darbų trūkumai buvo akivaizdūs (ne paslėpti) ir galėjo būti nustatyti normaliai priimant darbą, jokių pretenzijų nereiškė, todėl neteko teisės remtis darbo trūkumų faktu (CK 6.662 straipsnio 3 dalis). Be to, apeliantės teigimu, ieškovė neįrodo nei vienos iš CK 6.665 straipsnio 1 dalyje nurodytų aplinkybių, t. y., kad darbai atlikti nukrypstant nuo sutarties sąlygų, ir 2) dėl šių sąlygų nesilaikymo darbų rezultatas negali būti naudojamas pagal sutartyje nurodytą paskirtį arba pablogėja jo naudojimo pagal sutartyje nurodytą paskirtį galimybės (sąlygos), o jeigu paskirtis sutartyje nenurodyta, – pagal normalią paskirtį, todėl, apeliantės vertinimu, nepagrįstai iš jos priteistas rangos darbų trūkumų šalinimo išlaidų atlyginimas. Apeliacinės instancijos teismas su šiais apeliantės apeliacinio skundo argumentais neturi pagrindo sutikti.

11. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas, tenkindamas ieškovės ieškinį tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, ir tinkamai aiškino ir taikė materialiosios teisės normas, nenukrypo nuo kasacinio teismo praktikos, todėl pritaria pirmosios instancijos teismo motyvams ir jų nekartoja, o tik, atsakydamas į apeliacinio skundo argumentus, juos papildo.

12. Pagal CK 6.662 straipsnio 1–4 dalių nuostatas užsakovas privalo rangos sutartyje nustatytais terminais ir tvarka dalyvaujant rangovui apžiūrėti ir priimti atliktą darbą, o pastebėjęs nukrypimus nuo sutarties sąlygų ar kitus trūkumus, nedelsdamas apie tai pranešti rangovui; trūkumų faktu užsakovas gali remtis tik tuo atveju, jei darbų priėmimą patvirtinančiame dokumente jie buvo aptarti arba nustatyta užsakovo teisė reikalavimą dėl trūkumų pašalinimo pareikšti vėliau; užsakovas, priėmęs darbą jo nepatikrinęs (jeigu ko kito nenustato sutartis), netenka teisės remtis darbo trūkumų faktu, kurie galėjo būti nustatyti normaliai priimant darbą (akivaizdūs trūkumai); po darbų priėmimo nustatęs paslėptus trūkumus, užsakovas privalo pranešti rangovui per protingą terminą po jų nustatymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2010). Taigi sutiktina su apeliante, jog aplinkybė, ar statybos darbų rezultatas atitinka jam keliamus reikalavimus, turi būti įvertinta jau priimant darbus. Todėl užsakovas darbų priėmimo metu turi elgtis rūpestingai ir turi apžiūrėti statybos rangos darbų rezultatu esantį daiktą, kad įsitikintų, ar daiktas neturi akivaizdžių trūkumų. Paprastai (jeigu ko kita nenustatyta šalių susitarimu) užsakovas, priėmęs darbą jo nepatikrinęs ar nenurodęs priėmimo akte akivaizdžių darbų (rezultato) trūkumų, netenka teisės remtis trūkumų faktu (CK 6.662 straipsnio 2 ir 3 dalys). Pažymėtina, kad šiuo atveju nei viena iš šalių neįrodinėjo, jog buvo šalių susitarimas dėl užsakovo teisės reikalavimą dėl trūkumų pašalinimo pareikšti vėliau (CK 6.662 straipsnio 2 dalis).

13. Kita vertus, ankstesniame punkte nurodyta taisyklė dėl draudimo užsakovui remtis darbų priėmimo metu nenurodytais trūkumais nėra absoliuti: pagal CK 6.662 straipsnio 4 dalį, užsakovas, nustatęs darbų trūkumus ar kitokius nukrypimus nuo sutarties sąlygų po darbų priėmimo, jei tie trūkumai ar nukrypimai negalėjo būti nustatyti normaliai priimant darbą (paslėpti trūkumai), taip pat jei jie buvo rangovo tyčia paslėpti, privalo apie juos pranešti rangovui per protingą terminą po jų nustatymo; tokiu atveju rangovas atsako už darbų (rezultato) trūkumus, o užsakovas gali naudotis įstatyme nustatytais teisių gynimo būdais. Taigi, net ir tinkamo darbų priėmimo atveju nenurodęs trūkumų, užsakovas nepraranda teisės remtis trūkumų faktu, jeigu šie yra neakivaizdūs. Tokiais atvejais teismai turi analizuoti trūkumų pobūdį ir tik esant akivaizdžiam trūkumui taikyti CK 6.662 straipsnio 3 dalį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-197-469/2020, 37 punktas).

14. Byloje nekilo ginčo, jog 2023 m. birželio 14-15 dienomis atsakovė, kaip surangovė, pagal žodinę subrangos darbų sutartį su ieškove, kaip Gen. rangove, vykdė gyvenamųjų patalpų remonto darbus: atliko santechnikos įrenginių pajungimo taškų korekcijas ir potinkinių vandens maišytuvų montavimo darbus, objekte adresu (duomenys neskelbtini). 2023 m. birželio 20 d. Subrangovas už atliktus Darbus išrašė PVM Sąskaitą faktūrą Nr. AND-0000319 bendrai 858,57 Eur sumai, kurią Gen. rangovas 2023 m. liepos 5 d. apmokėjo. 2023 m. liepos 10 d. Gen. rangovas elektroniniu paštu pateikė Subrangovui pretenziją, kurioje nurodė, jog 2023 m. liepos 7 d. Objekte vykdant virštinkinės santechnikos įrenginių dalies montavimą, buvo pastebėta kad Subrangovas 1) nėra sumontavęs vienos iš vonios vandens maišytuvo potinkinės dalies; 2) vonios šildymo įrenginį „gyvatuką“ pajungė ne pagal nurodytą pajungimo santechninį mazgą; 3) neištaisytas sienos defektas (išbyrėjęs tinkas) gretimame kambaryje, reikalaudamas nedelsiant pašalinti nustatytus Darbų trūkumus. 2023 m. liepos 11 d. Subrangovas, atsakydamas į 2023 m. liepos 10 d. pretenziją, iš esmės paaiškino, jog atlikti darbai tiek dėl „gyvatuko“ pajungimo santechninio mazgo, tiek dėl vonios vandens maišytuvo potinkinės dalies pajungimo (originalios prie maišytuvo buvusios potinkinės dalies pakeitimo) buvo suderinti su Gen. rangove, o apie tai, kad gali būti pažeista kambario siena (kita vonios sienos pusė), Gen. rangovė buvo informuota dar prieš atliekant santechnikos darbus, todėl atsakovė už tai nėra atsakinga.

15. Statybos rangos sutarties pagrindu atliktų darbų rezultato perdavimo–priėmimo procedūra yra neatsiejamai susijusi su atliktų darbų rezultato kokybės įvertinimu. Nagrinėjamu atveju darbų rezultato perdavimo–priėmimo aktas pasirašytas nebuvo, tačiau sutiktina su apeliante, kad faktiškai darbų rezultato perdavimo–priėmimo procedūra įvyko 2023 m. birželio 15 d. atsakovei pabaigus darbus. Šią aplinkybę iš esmės ieškovė pripažino ir ieškinyje, šią aplinkybę patvirtina ir tai, kad ieškovė po atsakovės atliktų darbų atlikinėjo vonios apdailos darbus, 2023 m. liepos 5 d. atsakovei sumokėjo už darbus. Nors ieškovė teigia, kad ji netikrino atliktų darbų, nes pasitikėjo atsakove, tačiau tai neduoda pagrindo spręsti, jog ji darbų nebuvo priėmusi. Kita vertus, kaip jau buvo minėta, net ir darbų priėmimo atveju nenurodęs trūkumų, užsakovas nepraranda teisės remtis trūkumų faktu, jeigu šie yra neakivaizdūs. Jeigu akivaizdūs neatitikimai buvo priimti nepareiškus pastabų, gali būti daroma išvada, kad jie, užsakovo vertinimu, priimant darbus, nėra tokie svarbūs ir neblogina darbų rezultato kokybės. Taigi, nagrinėjamoje byloje teisiškai reikšminga yra analizuoti trūkumų pobūdį ir tik esant akivaizdžiam trūkumui taikyti CK 6.662 straipsnio 3 dalį.

16. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apeliante, kad dėl atsakovės vonios kambaryje vykdytų santechnikos darbų kitoje sienos pusėje (gretimame kambaryje) išbyrėjęs sienos tinkas buvo akivaizdus trūkumas. Kita vertus, kaip jau buvo minėta, nagrinėjamu atveju darbų perdavimo–priėmimo aktas pasirašytas nebuvo, todėl logiška ir protinga, kad ir pretenzijos dėl atliktų darbų galėjo būti reiškiamos ne tik raštu, bet ir žodžiu. Ieškovės į bylą elektroniniu paštu 2023 m. liepos 10 d. pateikta pretenzija, kurioje nurodoma, kad vis dar nėra gavusi atsakymo dėl sienos sutvarkymo, atsakovės atsakymas į ją, nurodant, kad apie šį sienos pažeidimą ieškovė buvo informuota, neneigiant, kad būtent atsakovė šį pažeidimą padarė, ir nenurodant, jokių aplinkybių, kad ieškovę tenkino atlikti darbai (rezultatas), leido pirmosios instancijos teismui daryti labiau tikėtiną išvadą, jog ieškovė nedelsdama apie šį trūkumą pranešė rangovui bei reiškė reikalavimą jį pašalinti. Nors apeliantė nurodo ir tai, kad ieškovė dar prieš atsakovei pradedant darbus prisiėmė riziką ir atsakomybę dėl galimo sienos gretimame kambaryje pažeidimo, tačiau nepateikė jokių tai patvirtinančių įrodymų. Taigi, pirmosios instancijos teismas iš esmės pagrįstai sprendė, kad gen. rangovas apie pastebėtus trūkumus nedelsdamas pranešė rangovui bei neprarado teisės remtis trūkumų faktu.

17. Nepagrįsti apeliantės argumentai dėl kitų dviejų (dėl nesumontuotos vienos iš vonios vandens maišytuvo potinkinės dalies (originalios); dėl vonios šildymo įrenginio „gyvatuko“ pajungimo ne pagal nurodytą pajungimo santechninį mazgą) darbų trūkumų buvimo bei jų akivaizdumo. Atsakovė 2023 m. liepos 11 d. atsakyme į pretenziją pripažino, kad vonios vandens maišytuvo originalią potinkinę dalį pakeitė į ne originalią detalę, šį savo sprendimą grįsdama tuo, kad originalios detalės dėl jos dydžio nebuvo galimybės sumontuoti tinkamai, todėl nusprendė ją pakeisti mažesne (ne originalia). Taip pat atsakovė pripažino, kad keitė šildymo įrenginio „gyvatuko“ pajungimo sprendinius, nes bijojo dar labiau pažeisti sieną, esančią gretimame kambaryje. Nors apeliantė nurodo, kad šie sprendiniai buvo suderinti su ieškove, tačiau nepateikė šias aplinkybes patvirtinančių įrodymų, todėl atmestini kaip nepagrįsti. Taigi, konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad ieškovė įrodė, jog atsakovės atlikti darbai (rezultatas) neatitiko kokybės reikalavimų.

18. Taip pat apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismui, jog atsakovės nukrypimai nuo ieškovės užduoties vertintini kaip bloginantys darbų rezultato kokybę. Byloje nustatyta, kad išklijavus vonios kambario apdailos plyteles, paaiškėjo, jog dėl netinkamo vonios šildymo įrenginio „gyvatuko“ pajungimo „gyvatuko“ pajungimo mazgų vietose liko ženklus tarpas (išsikišęs atviras vamzdis – estetinis trūkumas) tarp apdailos plytelių ir „gyvatuko“ pajungimo išorinės dalies. Taip pat nustatyta, jog dėl to, kad nebuvo sumontuota vonios vandens maišytuvo originali potinkinė dalis nebuvo įmanoma (nesumontavus papildomų neoriginalių detalių) sumontuoti santechnikos įrenginių virštinkinių dalių (vandens maišytuvo). Pažymėtina ir tai, kad šiuo atveju buvo atliekamas vonios kambario remontas, todėl sprendžiant dėl šalintinų bei nešalintinų trūkumų turi reikšmės ir estetinis šildymo įrenginio „gyvatuko“ ar vandens maišytuvo pajungimo vaizdas.

19. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su apeliante, kad šie darbų trūkumai, t. y., tiek vonios vandens maišytuvo originalios potinkinės dalies nesumontavimas, tiek vonios šildymo įrenginio „gyvatuko“ pajungimas ne pagal nurodytą pajungimo santechninį mazgą, buvo akivaizdūs. Viena vertus, tikėtina, kad darbų trūkumai tiek dėl nesumontuotos vienos iš vonios vandens maišytuvo originalių potinkinių dalių, tiek vonios šildymo įrenginio „gyvatuko“ pajungimo ne pagal nurodytą pajungimo santechninį mazgą, atliekant matavimus (dėl vonios šildymo įrenginio „gyvatuko“), bandant prijungti vandens maišytuvą galėjo būti nustatyti. Kita vertus, pagal įstatymą, iš užsakovo nereikalaujama daugiau, nei normali daikto apžiūra, tikrinant, ar nėra akivaizdžių trūkumų; užsakovas nėra įpareigotas daikto trūkumų paieškai naudoti specialias priemones ar metodus (CK 6.662 straipsnio 1 dalis). Teismo vertinimu, šiuo atveju tik apžiūrint bei priimant darbų rezultatą, ieškovė negalėjo numatyti, jog dėl vonios šildymo įrenginio „gyvatuko“ pajungimo ne pagal nurodytą pajungimo santechninį mazgą vonios šildymo įrenginio „gyvatuko“ pajungimo mazgų vietose liks ženklus tarpas (išsikišęs atviras vamzdis) tarp apdailos plytelių ir „gyvatuko“ pajungimo išorinės dalies (estetinis trūkumas), taip pat, jog dėl to, kad nebuvo sumontuota vonios vandens maišytuvo originali potinkinė dalis nebus įmanoma sumontuoti vandens maišytuvo, bus reikalinga montuoti papildomas neoriginalias detales. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismu, kad ieškovė šiuos trūkumus galėjo pastebėti tik po to, kai buvo išklijuotos vonios kambario apdailos plytelės ir pradėtos montuoti virštinkinės (apdailos plytelių paviršiuje besimontuojančios) santechnikos įrenginių dalys (vandens maišytuvas, „gyvatukas“). Taigi, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog ieškovė darbų priėmimo metu nenurodžiusi trūkumų, neprarado teisės remtis trūkumų faktu, nes šie nebuvo neakivaizdūs.

20. Į esminius apeliacinio skundo argumentus atsakyta, dėl kitų skundo argumentų, kaip neįtakojančių skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo, apeliacinės instancijos teismas nepasisako. Teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo (nutarties) motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010; 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010; 2010 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2010, 2020 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-239-378/2020 ir kt.).

Dėl procesinės bylos baigties

21. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje esančių įrodymų visumą, jų pakankamumą, sąsajumą, leistinumą, patikimumą ir įrodomąją reikšmę nepažeisdamas įrodymų vertinimo taisyklių (CPK 177, 185 straipsniai), teismas proceso teisės normų nepažeidė, tinkamai paskirstė įrodinėjimo pareigą šalims, nuo kasacinio teismo suformuotos praktikos nenukrypo, todėl apeliacinio skundo motyvais nėra teisinio pagrindo naikinti ar keisti skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Ta aplinkybė, jog pirmosios instancijos teismas padarė kitokias išvadas, nei tikėjosi apeliantė, savaime nereiškia, kad buvo pažeistos įrodymų vertinimo taisyklės (CPK 185 straipsnis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

22. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Bylinėjimosi išlaidos, atmetus skundą, apeliantei (atsakovei) neatlyginamos ir nepriteisiamos (CPK 93 straipsnis, 98 straipsnis).

23. Ieškovė pateikė duomenis dėl patirtų 786,50 Eur išlaidų už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą. Išlaidos, susijusios su teisine pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą yra priteisiamos ne didesnės, kaip nustatytos Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (CPK 98 straipsnio 2 dalis). Ieškovės prašomos priteisti išlaidos už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą yra pagrįstos, neviršija Rekomendacijose nustatyto maksimalaus tokių išlaidų dydžio, todėl jos priteistinos iš apeliantės.

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Klaipėdos apylinkės teismo 2024 m. gegužės 13 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovės mažosios bendrijos „Andamilė“ ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Inkvista“ 786,50 Eur (septynių šimtų aštuoniasdešimt šešių eurų 50 ct) bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjas Edvardas Paliokas