Panevėžio apygardos teismo nutartis

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Birutės Jonaitienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų A. P. ir R. P., atsakovo S. Ž. apeliacinius skundus dėl Ignalinos rajono apylinkės teismo 2016 m. spalio 28 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-16-664/2016 pagal ieškovų A. P. ir R. P. ieškinį atsakovui S. Ž. dėl nuostolių atlyginimo priteisimo ir atsakovo S. Ž. priešieškinį dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Ignalinos rajono apylinkės teismas 2016 m. spalio 28 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies, priteisė ieškovams A. P. ir R. P. iš atsakovo S. Ž. 6 837,22 Eur nuostolių, padarytų dėl nekokybiškai atliktų statybos darbų, 1 997,34 Eur bylinėjimosi išlaidų, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 6 837,22 Eur sumą, skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme 2014 m. lapkričio 4 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Priešieškinį tenkino visiškai, priteisė atsakovui iš ieškovų 6 781 Eur skolos, 3 500 Eur bylinėjimosi išlaidų, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 6 781 Eur sumą, skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme 2015 m. rugpjūčio 20 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Atliko įskaitymą ir ieškovams iš atsakovo priteisė 56,22 Eur nuostolių, padarytų dėl nekokybiškai atliktų statybos darbų ir 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 56,22 Eur sumą, skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme 2014 m. lapkričio 4 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Priteisė iš ieškovų po 751,33 Eur iš kiekvieno bylinėjimosi išlaidas atsakovui. Priteisė iš ieškovų į valstybės biudžetą po 9,37 Eur pašto išlaidų, 51,5 Eur žyminio mokesčio, mokėtino už priešieškinį, viso po 60,87 Eur iš kiekvieno. Priteisė iš atsakovo į valstybės biudžetą 17 Eur pašto išlaidų.Teismas sprendė, kad byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad atsakovo vykdoma veikla atitinka veiklos, kuri pripažįstama verslu, esminius požymius. Byloje nėra duomenų, kad statybų paslaugų teikimas buvo nuolatinė atsakovo veikla, pagrindinis jo pajamų šaltinis. Aplinkybės, kad atsakovas savo sodyboje sau yra pasistatęs medinį namą, o giminaitė (ieškovės motina) rekomendavo atsakovą kaip atsakingą ir patikimą giminaitį (ieškovės motinos vyro brolį), turintį darbo patirties su mediena ir galintį pastatyti medinį namą, tai, jog atsakovas ieškojo darbininkų ir pirko reikiamas statybines medžiagas, nesudaro pagrindo teigti, kad atsakovo veikla yra tęstinė (nuolatinė), savarankiška ir ja siekiama ekonominės naudos. Įvertinęs visus byloje surinktus įrodymus, darė išvadą, jog tarp ieškovų ir atsakovo buvo susiklostę statybos rangos teisiniai santykiai. Pažymėjo, kad nors šalių sutartinių santykių nekvalifikavo kaip vartojimo, nagrinėjamu atveju atsižvelgtina į aplinkybę, jog atsakovas puikiai orientuojasi statybos darbuose, turi specialių žinių, t. y. šioje srityje yra pranašesnis už ieškovus, kurie pagal bylos duomenis tokių žinių neturi, todėl yra atsakingas už nekokybiškai atliktus statybos darbus. Tačiau, tokia atsakovo atsakomybė sumažintina, nes ieškovai nevykdė statybą reglamentuojančiuose teisės aktuose įtvirtintos pareigos skirti statybos techninį prižiūrėtoją (ieškovas nurodo pats prižiūrėjęs statybas, tuo prisiimdamas dalį rizikos), pilna apimtimi nesinaudojo Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.689 straipsnio 1, 2 dalyse nustatyta užsakovo teise kontroliuoti ir prižiūrėti atliekamus statybos darbus, tiekiamų medžiagų kokybę, o nustačius (pamačius) trūkumus nedelsiant apie tai informuoti rangovą, be to, ieškovai statybas iniciavo neturėdami išduoto leidimo statyti ir patvirtinto techninio projekto, tai yra elgėsi akivaizdžiai nerūpestingai ir aplaidžiai. Atsižvelgiant į šias nustatytas faktines bylos aplinkybes, vadovaujantis pamatiniais teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, ieškovų prašymas priteisti iš atsakovo 8546,52 Eur nuostolių atlyginimo (už nekokybiškai atliktus pamatų, stogo ir sienų įrengimo darbus) tenkintas dalinai, mažinant prašomą priteisti 8 546,52 Eur sumą 20 procentų – 1 709,3 Eur suma, tai yra priteisiant ieškovams iš atsakovo 6 837,22 Eur padarytų nuostolių dėl nekokybiškai atliktų statybos darbų.Teismas nurodė, jog tarp šalių buvo sudaryta žodinė sutartis dėl medienos pirkimo, 2013 m. kovo 27 d. atlikto 20 000 litų pavedimo mokėjimo paskirtyje nurodoma mokėjimo paskirtis „už medieną“, nedetalizuojant už kokią medieną pervedami pinigai. Įvertinęs byloje pateiktus šalių paaiškinimus, bankinius pavedimus, sąskaitų išrašus, 2016 m. liepos 18 d. statybos techninės ekspertizės akte Nr. 16/07-04 įtvirtintas išvadas, kitas faktines bylos aplinkybes, teismas darė išvadą, jog ieškovai neįrodė, kad 20 000 litų suma, pervesta į atsakovo sąskaitą 2013 m. kovo 27 d. buvo skirta būtent medienos, iš kurios turėjo būti gaminami įvairūs medžio dirbiniai (dailylentės, medinės stogo konstrukcijos) įgijimui ir kurios, kaip teigia ieškovai, jie nėra gavę, o ne medienai, skirtai namo sienojams, kuri buvo faktiškai panaudota ieškovų namo statybai (2016 m. liepos 18 d. statybos techninės ekspertizės akte Nr. 16/07-04 nurodyta, jog medinio gyvenamojo namo statybai buvo panaudota 84,35 m³ - sienų rąstai, 0,56 m³ - tąšeliai, lentos ir kt; 5,16 m³ - stogo gegnės, iš viso panaudota medienos apie 95,63 m³, įvertinant medienos išeigą) įgijimui. Todėl ieškinio reikalavimą priteisti iš atsakovo 5 792,40 Eur nuostolių atlyginimo už nepristatytą medieną atmetė kaip nepagrįstą.Nurodė, kad tarp šalių kilęs ginčas dėl ieškovų atsiskaitymo su atsakovu už pirktas statybines medžiagas ir atliktus statybos darbus. Ieškovai nurodo sumokėję atsakovui grynais į rankas 23748,84 Eur (82 000 Lt), o šių piniginių lėšų perdavimą įrodinėjo teismui pateiktų liudytojų L. Ž. ir A. P. 2015 m. rugsėjo 1 d. notariškai patvirtintose apklausos protokoluose išdėstytais duomenimis, bei teismo posėdyje apklaustų liudytojų parodymais.Konstatavo, kad nagrinėjamoje byloje nėra CK 1.93 straipsnio 6 dalyje nustatytų ar kitokių aplinkybių, įgalinančių teismą taikyti nurodytą rašytinės sandorio formos nesilaikymo padarinių taisyklės išimtį, pagal kurią teismui suteikta teisė draudimo remtis liudytojų parodymais netaikyti. Byloje nenustatyta tokių aplinkybių, kurioms esant šalims nebuvo galima sudaryti sandorio raštu ir atitinkamai raštu įforminti pinigų perdavimą. Dalį piniginių lėšų, skirtų statybinėms medžiagoms įsigyti, ieškovai perdavė atsakovui bankiniais pavedimais ir byloje nėra jokių pagrįstų duomenų, kodėl ieškovai negalėjo ir kitų piniginių lėšų (kuriuos nurodo tarp pavedimų ir vėliau perdavę atsakovui į rankas) pervesti tuo pačiu būdu – bankiniu pavedimu į atsakovo sąskaitą. Be to, byloje nepateikta kitokių rašytinių įrodymų, kurie netiesiogiai patvirtintų pinigų atsakovui perdavimą. Sandorio šalys, nesilaikiusios įstatymo reikalavimo sudaryti jį rašytine forma, kartu prisiima riziką dėl sandorio įvykdymo įrodinėjimo kilus ginčui. Teismas, byloje nesant piniginių lėšų 23 748,84 Eur (82 000 Lt) sumoje perdavimo atsakovui patvirtinančių rašytinių įrodymų, taip pat nesant teisinio pagrindo remtis byloje apklaustų liudytojų ir teismui pateiktų liudytojų parodymais, atsižvelgdamas į tai, jog tarp šalių buvo sudaryta žodinė sutartis, įvertinęs šalių paaiškinimus, pateiktus bankinius pavedimus, sąskaitų išrašus, 2016 m. liepos 18 d. statybos techninės ekspertizės akte Nr. 16/07-04 įtvirtintas išvadas, kitas faktines bylos aplinkybes, konstatavo, kad 23 748,84 Eur (82 000 Lt) perdavimo fakto ieškovai neįrodė, todėl atsakovo reikalavimas priteisti iš ieškovų solidariai 6 781 Eur skolą yra pagrįstas ir tenkintinas.

III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos teisiniai argumentai

Apeliaciniu skundu ieškovai A. P., R. P. prašo panaikinti Ignalinos rajono apylinkės teismo 2016 m. spalio 28 d. sprendimą dalyje, kurioje ieškovų ieškinys atsakovui S. Ž. dėl nuostolių atlyginimo iš dalies tenkintas, o atsakovo priešieškinys ieškovams dėl skolos priteisimo patenkintas visiškai, ir priimti naują sprendimą – ieškovų A. P., R. P. ieškinį atsakovui S. Ž. dėl nuostolių atlyginimo patenkinti visiškai, o atsakovo S. Ž. priešieškinį ieškovams atmesti kaip nepagrįstą; arba panaikinti Ignalinos rajono apylinkės teismo 2016 m. spalio 28 d. sprendimą ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui; priteisti iš atsakovo visas ieškovų patirtas bylinėjimosi išlaidas.Nurodo, kad teismas netinkamai kvalifikavo šalių sutartinius santykius ir tokiu būdu pažeidė teisinio šio klausimo reglamentavimo taikymo institutą ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuluotą ir taikytiną šio klausimo teisinį reglamentavimą. Iš bylos nustatytų aplinkybių, akivaizdu, kad ginčo šalis siejo vartojimo rangos teisiniai santykiai ir šalių santykiai šios bylos kontekste turėjo būti vertinti kaip prievoliniai santykiai, kilę iš vartojimo rangos sutarties.Pažymi, kad santykiai, susiklostę tarp šalių, visiškai atitinka kasacinio teismo suformuotą praktiką ir rangos sutarties kvalifikavimui vartojimo rangos sutartimi būtina konstatuoti šių požymių visetą. Užsakovas yra fizinis asmuo, kuris statybos darbų rezultatą užsakė asmeniniams bei šeimos poreikiams tenkinti, darbai buvo atliekami ieškovams, kaip fiziniams asmenims, ieškovai darbų rezultatą įsigyja savo asmeniniams, šeimos, namų ūkio poreikiams tenkinti, darbus atliko rangovas, kuris verčiasi tam tikru verslu, t. y. atsakovas. Teismas, šalių sutartinius santykius nekvalifikavęs kaip vartojimo, pažeidė materialinės teisės normas, reglamentuojančias prievolinių santykių, kylančių iš vartojimo rangos sutarties aiškinimą ir taikymą.Nesutinka su teismo išvada, kad atsakovo atsakomybė gali būti sumažinta CK 6.259 straipsnio 1 dalies pagrindu. Išvados, kad ieškovai statybas iniciavo neturėdami išduoto leidimo statyti ir patvirtinto techninio projekto, t. y. elgėsi akivaizdžiai nerūpestingai ir aplaidžiai, nepagrįstos.Pažymi, kad negalėjo numatyti ir nenumatė, jog be rašytinės sutarties jiems kils tiek problemų ir nepatogumų. Atsakovu pasitikėjo, kaip profesionaliu statybininku, medienos specialistu, buvo įsitikinę, kad atsakovas turi įmonę, daugiametę patirtį statybos ir medienos srityje, kadangi atsakovas jiems tokiu asmeniu ir prisistatė, kas neginčitinai yra matyti iš www.rekvizitai.lt ir VĮ Juridinių asmenų registro išrašo.Atkreipia dėmesį, kad šalys susitarė dėl konkrečių darbų statant rąstinį gyvenamą namą, t. y. pamatų liejimas, sienojų surentimas ir gegnių sudėjimas. Tokių namų statybai nėra specialių, taikytinų statinio statybos reglamentų ir todėl taikomi bendro pobūdžio reikalavimai namų statyboms (Statybos įstatymas, reglamentai ir kt., kurie buvo išvardinti byloje atliktose ekspertizėse). Atsakovo įmonė, nei pats atsakovas iki šiol nėra atestuoti Aplinkos ministerijoje ir neturi atestuoto statybos darbų vadovo tokio pobūdžio darbams vykdyti. Tokiu būdu, atsakovas negalėjo vykdyti tokio pobūdžio darbų, kaip buvo įsipareigojęs ieškovams.Teigia, kad atsakovui pradėjus statybos darbus rąstinio namo projektas jau visas buvo parengtas, nes priešingu atveju, atlikti tinkamai sulygtus pamatų, sienų ir stogo dengimo darbus dėl jų specifiškumo ir sudėtingumo būtų neįmanoma. Nors statybos leidimas ir yra išduotas 2013 m. spalio 29 d., namas buvo pradėtas neturint statybos leidimo, tačiau tai nėra nagrinėjimo dalykas. 2013 m. liepos 23 d. Valstybinei mokesčių inspekcijai buvo pervesta 250 Lt už statybos leidimą. Jeigu jau buvo kreiptasi dėl statybos leidimo išdavimo, vadinasi rąstinio namo projektas jau buvo parengtas ir patvirtintas. Teigia, kad teismas nepagrįstai laikė, kad atsakovas netraktuotinas kaip verslininkas. Teisinis šio klausimo reglamentavimas ir kasacinio teismo aiškinimas ir taikymas tai paneigia. Atsakovas faktiškai vertėsi medienos ir jos gaminių verslu, prisistatė kaip verslininkas, kuris užsiima medinių namų statyba, medienos verslu ir turi labai daug patirties šioje srityje. Pažymi, kad atsakovas pagrįstai ir teisėtai laikytinas pažeidusiu savo sutartines prievoles (CK 6.63 str., 6.205 str.), todėl iš jo ir turi būti priteisti nuostoliai ieškovams. Jis netinkamai vykdė žodinius susitarimus, atliko nekokybiškus namo statybos darbus. Nuostolių pagrįstumą įrodė net dvi byloje paskirtos ekspertizės. Sutarties neįvykdymu laikomos bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą. Atsakovui neįvykdžiusiam sutartinių prievolinių įsipareigojimų, t. y. atlikus nekokybiškus darbus, tiekus nekokybišką medieną ir t. t. ieškovams atsirado dideli nuostoliai.Teigia, kad atsakovas turėjo pareigą sudaryti medienos pardavimo ir darbų atlikimo sutartį su ieškovais. Tačiau atsakovui, kaip verslininkui, to nepadarius, kilo akivaizdi atsakovo kaltė dėl nuostolių atsiradimo ieškovams.Mano, kad teismas iš dalies netinkamai vertino byloje pateiktas ekspertizes ir jų išvadas. 2016 m. liepos 18 d. statybos techninės ekspertizės akte Nr. 16/07 nurodytus statybos darbus atliko atsakovas, nustatyti minėtoje ekspertizėje nurodyti statybos darbų trūkumai ir jų šalinimo kaštai (8 546,52 Eur). Atsakovas teikė medieną prasčiausios kokybės, todėl ieškovų ieškinys dėl nuostolių atlyginimo ir kt. yra visiškai pagrįstas.Nesutinka su teismo argumentais ir vertinimu, kad neįrodė, jog 20 000 Lt suma, pervesta į atsakovo sąskaitą 2013 m. kovo 27 d. buvo skirta būtent medienos, iš kurios turėjo būti gaminami įvairūs medžio dirbiniai (dailylentės, medinės stogo konstrukcijos) įgijimui ir kurios, kaip teigia ieškovai nėra gavę, o ne medienai, skirtai namo sienojams, kuri buvo faktiškai panaudota namo statybai.Teigia, kad teismui neteisingai kvalifikavus šalių teisinius santykius ir nustačius, kad tarp šalių nebuvo vartojimo teisinių santykių, o rangos teisiniai santykiai, tai suponuoja neteisėto ir nepagrįsto ieškovų reikalavimo atsakovui dėl 5 792,40 Eur nuostolių atlyginimo už nepristatytą medieną atmetimą.Nurodo, kad byloje nėra ginčo, kad atsakovas 5 792,40 Eur už medieną gavo, tačiau atsakovas nepateikė duomenų, kad visą ginčo medieną pristatė ir iš jos statė namą. 2016 m. liepos 18 d. ekspertizės išvadose nurodyta, kad gyvenamojo namo statybai iš viso panaudota medienos apie 95,63 kūb. m., įvertinat medienos išeigą, apie 60 proc. medienos rastų priskirtina C, D bei CD kategorijoms. Žodinio susitarimo metu sutarta dėl medinio gyvenamojo namo statybai reikalingos 120 kub. m. medienos. Akivaizdu, kad atsakovas ne tik, kad nepateikė reikiamo kiekio medienos, tačiau ir prasčiausios kokybės, todėl ieškovų ieškinio reikalavimas dėl nuostolių atlyginimo už negautą medieną yra visiškai pagrįstas.Teigia, kad teismas galėjo iš dalies patenkinti ieškinio reikalavimą dėl skolos už nepateiktą medieną priteisimo tuo atveju, jeigu atsakovas būtų pateikęs įrodymus, patvirtinančius, kad medieną pristatė, arba įrodymus, paneigiančius ieškovų reikalavimą dėl skolos už nepristatytą medieną priteisimo (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 178 str.), tačiau atsakovas tokių įrodymų nepateikė.Nurodo, kad nesant išsamių atsakovo paaiškinimų dėl įsigytos medienos kiekio ir kainos, turi būti remiamasi ekspertės G. L. atliktoje ekspertizėje nustatytais medžiagų kiekiais ir kainomis. Atsakovas teigia, jog ieškovams pristatė 120 kubų medienos 1 namo aukštui. Pagal ekspertizės išvadą 1 namo aukštui buvo panaudota medienos apytiksliai 46 kubai, todėl kyla klausimas kur yra likusi mediena - 74 kubai.Nesutinka su teismo argumentais dėl liudytojų parodymų vertinimo. Atsakovas turėjo teisę prašyti teismo L. Ž., A. P. apklausti teismo posėdžio metu, užduoti joms klausimus, tačiau savo šia teise nepasinaudojo, vadinasi su minėtų liudytojų parodymais sutiko. Jeigu nėra rašytinių įrodymų, patvirtinančių pinigų perdavimo faktą, šalims negali būti uždrausta teisė pinigų perdavimo faktą įrodinėti liudytojų parodymais.Nurodo, kad atsakovo teiktus paaiškinimus teismas turėjo vertinti kritiškai, nes nuo pat pirmo pateikto procesinio dokumento atsakovo pozicija nebuvo aiški, pateikdamas pirminius dokumentus pastarasis nurodydavo tai vienokias, tai kitokias aplinkybes, keisdamas jų turinį bei prasmę.Mano, kad teismas stojo į atsakovo pusę ir buvo šališkas. Teismo posėdyje atsakovui negalint atsakyti į klausimą, kuriuos grynų perdavimo faktus jis pripažįsta, dėl neaiškių priežasčių teismas padarė byloje pertrauką, kad atsakovas galėtų pasiruošti atsakyti į klausimus. Toks teismo elgesys procesiškai yra nepriimtinas, nes tokiu būdu atsakovui buvo suteikta teisė pasikonsultuoti su advokatu, kaip ir į kokius klausimus turi būti atsakyta.Mano, kad atsakovo priešieškinys yra tik jo gynybinė versija, kad, neva, ieškovai su juo neatsiskaitė už statybos darbus. Atsakovas tvirtina teismui, jog už 2014 m. atliktus statybos darbus atsakovas negavo jokio atlygio iš ieškovų. Jeigu atsakovas būtų kategoriškai įsitikinęs, jog su juo nebuvo atsiskaitinėjama visus metus, kodėl jis nesikreipė į teismą anksčiau.Nurodo, kad nepateikė buhalterinių dokumentų ar PVM sąskaitų faktūrų už atliktus darbus ir medienos pirkimą, už kurias jam mokėjo tiek bankiniais pavedimais, tiek grynaisiais pinigais.Pažymi, kad atsakovas neturi kvalifikacijos atestato, suteikiačio teisę sudaryti lokalines sąmatas (statybos skaičiuojamosios kainos nustatymo). Todėl atsakovo pateikta lokalinė sąmata laikytina niekine, sudaryta nesilaikant sąmatos žiniaraščių nustatytų ir reglamentuojančių normatyvų ir juos reguliuojančių teisęs aktų, tam teisės ir kvalifikacijos neturinčio fizinio asmens, t. y. atsakovo, todėl kyla rimtų ir neabejotinai objektyvių priežasčių dėl realios skaičiuotinos kainos nustatymo. Teigia, kad atsakovo sąmatai esant niekinei, teismas neturėjo vertinti ir remtis ekspertės G. L. ekspertizės išvadoje apskaičiuotais atliktų darbų kiekiais, panaudotas medžiagas bei mechanizmais ir prie akto pateikta lokaline sąmata, kadangi ekspertė sudarydama lokalinę sąmatą, vadovavosi atsakovo, suinteresuoto asmens bylos baigtimi, pateiktais duomenimis ir skaičiavimais, pagal atsakovo pateiktą lokalinę sąmatą.Nurodo, kad tuo atveju, jeigu teismas galėjo vadovautis ekspertės išvada skiltyje dėl atliktų darbų ir sunaudotų medžiagų, tokiu būdu, iš lokalinės sąmatos turėjo būti pašalinti tokie darbai ir panaudoti mechanizmai kaip: nebetonavo betono paduodant kranu, kurio medžiagos – 3 372,76 Eur; nešiltino pamatų putų polisteroliu, kaina 810,90 Eur; pamatų neužpilinėjo kranu, suma 451,32 Eur; grunto tankinimas užpilant tranšėjas ir duobes, suma 24,11 Eur, šių darbų neatliko; universalios mineralinės vatos nepirko - 116,39 Eur; perdangų medinių sijų įrengimas iš tašų tęstinėse sijose, kai sijų skersmuo > 150cm³, iš 5,3 m³ nurodytų sąmatoje, atsakovas atvežė 2 m³ neapipjautų su žieve rąstų, kuriuos sudėjo svetainėje ir virtuvėje, o likusius 3,5m³ apipjautus rąstus ieškovas pirko lentpjūvėje, tačiau sąskaitų ieškovas nėra išsaugojęs; medinių sijų padengimas impregnantu 2 sluoksniais kaina 489,30 Eur, dengė tik vieną kartą, impregnanto jis taip pat nepirko; medinių paviršių antiseptinio skiedinio nenaudojo ir netepė, kaina 370,72 Eur; stogui medžiagų nepirko, kurių kaina 976,53 Eur (vinys, tvirtinimo detalės, tašeliai, tašai); krano paslaugomis nesinaudojo - 275,88 Eur; dalį nurodytų tašų, tašelių pirko pats ieškovas, kita dalis panaudota nuardžius 150 m² šiltamį, kuris buvo pas ieškovus sklype; 100m² užtempė plėvelės, bet plėvelės nepirko, jos kaina sąmatoje 218,27 Eur; išvis neatliko darbų - medinių tašelių tvirtinimas, tvirtinant iš viršaus - suma 304,90 Eur; pakalimų jokių nedarė (pakalimas dailylente iš apačios) - suma 244,89 Eur; nebuvo naudojamas kranas statybose, iš viso sudėjus sąmatoje 944, 52 Eur. Atsakovui pripažinus, jog pirko medieną tik pirmam aukštui iš sąmatos turėtų būti mažinama medienos kiekis. Antro aukšto medienos rąstų nužievinimo darbus atliko ieškovės brolis A. Ž., kuris šioje byloje buvo apklaustas liudytoju.Teigia, kad teismas pažeidė procesines įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo taisykles (CPK 176, 177, 178,185 str.), netinkamai paskirstė įrodinėjimo pareigą. Teismas visiškai nevertino ieškovų paaiškinimų ir pateiktų į bylą rašytinių įrodymų pagrįstumo dėl ieškovų nurodytų aplinkybių dėl nuostolių patyrimo. Taip pat nevertino ieškovų pateiktų paaiškinimų dėl atsakovo priešieškinio atmetimo, iš dalies netinkamai vertino byloje atliktų ekspertizių išvadas, vertino atsakovo niekuo nepagrįstą lokalinę sąmatą, kurią jis sudarė pats, ir taip iš dalies pažeidė CPK 331 straipsnio 4 dalies reikalavimus bei iš dalies nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo bei taikymo praktikos.Pažymi, kad teismas pažeidė rungimosi principą, kurį reglamentuoja CPK 12 straipsnio nuostatos.Mano, kad teismas netinkamai taikė ir aiškino CK 1.93 straipsnio 6 dalies nuostatas, pagal kurią teismui suteikta teisė draudimo remtis liudytojų parodymais netaikyti, kai konstatuojama esminė sąlyga - jeigu tai prieštarautų sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principams. Būtent šiuo atveju tai prieštarauja sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principams.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliaciniai skundai netenkinami. Ignalinos rajono apylinkės teismo 2016 m. spalio 28 d. sprendimas paliekamas nepakeistu (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinių skundų faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniuose skunduose nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.). Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija nenustatė CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, todėl nagrinėtinas apeliacinių skundų teisinis ir faktinis pagrindas.Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylos aplinkybes, apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentus, byloje esančius rašytinius įrodymus, ieškovų, atsakovo, jų atstovų, ekspertės paaiškinimus, visiškai sutinka su pirmosios instancijos teismo nustatytomis aplinkybėmis, įrodymų tyrimu, vertinimu, jų pagrindu padarytomis išvadomis ir argumentais.Byloje nustatyta, kad ieškovams A. P. ir R. P. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklauso (duomenys neskelbtini) žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini). Nusprendę minėtame sklype statytis namą, ieškovai, patarus ieškovės motinai L. Ž., 2013 metų pradžioje kreipėsi į ieškovės A. P. giminaitį (ieškovės motinos mirusio vyro brolį) atsakovą S. Ž., su prašymu pastatyti jiems medinį gyvenamąjį namą. 2013 m. kovo mėnesį ieškovai A. P. ir R. P. su atsakovu S. Ž. žodžiu susitarė, kad atsakovas pastatys ieškovams medinį namą, sklype (duomenys neskelbtini). Nustatyta namo statybos darbų apimtis – gyvenamojo namo pamatų išliejimas ir rąstinių sienojų surentimas. Šalių susitarimas dėl tašinio stogo uždengimo, darbų atlikimo terminų, šalims skirtingai aiškinant sutartas statybos darbų apimtis ir terminus, nenustatytas. Rašytinės sutarties, sąmatų ar kitų dokumentų surašyta nebuvo, kadangi santykiai buvo grįsti pasitikėjimu, kurį apsprendė šalis siejantis giminystės ryšys. Gyvenamojo namo statybos darbai buvo pradėti 2013 metų balandžio mėnesio pradžioje. (duomenys neskelbtini) išduotas Leidimas statyti naują statinį Nr. (duomenys neskelbtini) statytojui R. P. pagal UAB „Kupola“ parengtą statinio projektą: vienbučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) statybos projektas, Nr. 18/13, parengtas 2013 m. Namo statybos techninė priežiūra nebuvo vykdoma.Taip pat byloje nustatyta, kad atsakovas paskaičiavo, jog namo statybai reikia apie 120 m³ rastinės medienos. Šalys žodžiu sutarė, kad medinio gyvenamojo namo statybai reikalingos medienos įsigijimu, jos paruošimu pasirūpins atsakovas. 2013 m. kovo 27 d. iš ieškovės A. P. AB „Swedbank“ esančios sąskaitos į atsakovo S. Ž. į AB „Swedbank“ esančią sąskaitą pervesta 20 000 Lt (5 792,40 Eur) suma, mokėjimo paskirtyje nurodoma „už medieną“. Ieškovė A. P. iš savo sąskaitos banke į atsakovo sąskaitą banke atliko mokėjimo pavedimus: 2013 m. balandžio 16 d. 5 740 Lt (1 662,42 Eur), 2013 m. liepos 19 d. 3500 Lt (1 013,67 Eur), 2013 m. liepos 20 d. 3500 Lt (1 013,67 Eur), 2013 m. rugpjūčio 10 d. 3000 Lt (869,86 Eur), 2013 m. rugpjūčio 11 d. 2 000 Lt (579,24 Eur), mokėjimų paskirtyse nurodoma „skola“. Viso pervesta 37 740 Lt (10 930, 26 Eur) suma. Kaip atlygį už statybos darbus ieškovai atsakovui perdavė automobilį Hyundai Santa Fe, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) 13 000 Lt vertės, 2013 m. spalio 26 d. transporto priemonės savininko keitimas registruotas VĮ „Regitra“.

Dėl sutartinių santykių kvalifikavimo

Pirmos instancijos teismas tarp šalių susiklosčiusius sutartinius santykius kvalifikavo kaip statybos rangos. Atsakovas su tokiu tarp šalių susiklosčiusių sutartinių santykių kvalifikavimu sutiko tiek bylą nagrinėjant pirmos instancijos teisme, tiek atsiliepime į ieškovų apeliacinį skundą. Ieškovai apeliaciniame skunde iš esmės neneigia, kad tarp jų ir atsakovo susiklostė statybos rangos teisiniai santykiai, tačiau nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog šalių sudaryta sutartis nekvalifikuotina kaip vartojimo. CK 6.672 straipsnio 1 dalyje pateikta vartojimo rangos sutarties samprata – pagal šią sutartį rangovas, kuris verčiasi tam tikru verslu, įsipareigoja pagal fizinio asmens (vartotojo) užsakymą atlikti tam tikrą darbą, skirtą tenkinti buitinius ar asmeninius užsakovo ar jo šeimos poreikius, o užsakovas įsipareigoja priimti darbo rezultatą ir už jį sumokėti. Tiek pirmos instancijos teismas, tiek ieškovai apeliaciniame skunde teisingai nurodo esminius vartojimo sutarties kvalifikavimo požymius: 1) prekes ar paslaugas įsigyja fizinis asmuo; 2) fizinis asmuo prekes ar paslaugas įsigyja ne dėl savo ūkinės - komercinės ar profesinės veiklos, o savo asmeninių, šeimos, namų ūkio poreikiams tenkinti; 3) prekes ar paslaugas teikia verslininkas – fizinis ar juridinis asmuo, kuris veikia savo verslo (plačiąja prasme) tikslais. Teisėjų kolegija pritaria pirmos instancijos teismo vertinimui, jog byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad atsakovo vykdoma veikla atitinka veiklos, kuri pripažįstama verslu, esminius požymius. Byloje nėra duomenų, kad statybų paslaugų teikimas buvo nuolatinė atsakovo veikla, pagrindinis jo pajamų šaltinis.Aplinkybės, kad nuo 2008 m. birželio 12 d. atsakovas buvo UAB „GB Baltia“ savininkas ir vadovas, nuo 2009 m. rugpjūčio 6 d. įmonė likviduojama, įmonės veiklos sričių sąraše be kita ko nurodyta miškininkystė ir medienos ruoša, medienos bei medienos ir kamštienos gaminių gamyba, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenys apie atsakovo 2013 m. kovo 25-29 d., balandžio 24-26, 29, 30 d. turėtus verslo liudijimus medienos ruošai, malkų gamybai, medienos ruošos paslaugų veiklai, įskaitant rąstų vežimą miške, buvo įvertintos bylą nagrinėjusio pirmos instancijos teismo. Taip pat teismas kvalifikuodamas ginčo teisinius santykius atsižvelgė į tai, kad atsakovas buvo rekomenduotas kaip giminaitis, turintis darbo patirties su mediena ir galintis pastatyti medinį namą. Pirminiuose ieškinio variantuose ieškovai teigė, kad į atsakovą kreipėsi kaip giminaitį, vėliau – verslininką, likviduojamos UAB „GB Baltia“ vadovą. Byloje nenustatyta, kad UAB „GB Baltia“ būtų vykdžiusi rastinių gyvenamųjų namų statybos veiklą, duomenų, kad atsakovas verčiasi statybų verslu, nėra. Atsakovo savo asmeniniams tikslams pastatytas statinys – rąstinė pirtis byloje yra vieninteliai duomenys apie atsakovo patirtį statybos srityje. Esant išdėstytoms aplinkybės, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsakovo nepripažino verslininku ir atmetė ieškovų argumentus šalių sudarytą susitarimą dėl namo statybos kvalifikuoti vartojimo statybos rangos sutartimi.Konstatavus, kad pirmos instancijos teismas pagrįstai nelaikė atsakovo verslininku, apeliacinės instancijos teismas plačiau neaptaria ieškovų argumentų, susijusių su atsakovo kaip verslininko pareigomis.

Dėl nuostolių priteisimo

Pirmos instancijos teismas ieškovų prašymą priteisti iš atsakovo 8 546,52 Eur nuostolių atlyginimą už nekokybiškai atliktus pamatų, stogo ir sienų įrengimo darbus tenkino dalinai, sumažindamas prašomą priteisti sumą 20 procentų ir priteisė ieškovams iš atsakovo 6 837,22 Eur padarytų nuostolių dėl nekokybiškai atliktų statybos darbų. Atsakovas su pirmos instancijos teismo sprendimo dalimi nesutinka, prašo ją panaikinti ir ieškinį šioje dalyje atmesti, ieškovai – tenkinti pilna apimtimi.Atsakovo pozicija šiuo klausimu prieštarauja jo šioje byloje pateikiamiems argumentams. Atsakovas sutinka, kad tarp šalių susiklostė statybos rangos teisiniai santykiai. Byloje nėra ginčo, kad 2016 m. liepos 18 d. statybos techninės ekspertizės akte Nr. 16/07-04 nurodytus statybos darbus atliko atsakovas. Atsakovas neginčija minėtame ekspertizės akte nustatytų darbų trūkumų ir jų šalinimo kaštų. Bylą nagrinėjant pirmos instancijos teisme atsakovas nesutiko, kad tik jis vienas yra atsakingas už darbų trūkumus. Apeliaciniame skunde atsakovas teigia, kad nuostoliai ieškovams iš jo priteisti nesant jo kaltės.Nors apylinkės teismas nelaikė atsakovo verslininku, tačiau pripažino atsakovą besiorientuojančiu statybos darbuose, turintį šioje srityje specialių žinių ir šioje srityje esantį pranašesnį už ieškovus. Teisėjų kolegija tokiam pirmos instancijos teismo bylos aplinkybių vertinimui pritaria. Atsakovas rūpinosi rastinių sienojų medienos parūpinimu, medienos ruoša namo statybai, pirko medžiagas, organizavo darbus ir turėjo patirties statybose daugiau nei ieškovai. Be to, atsakovas priėmė ieškovų pasiūlymą atlikti namo statybos darbus, parūpinti visas statyboms reikiamas medžiagas, t. y. savo gebėjimus, patirtį, kvalifikaciją vertino esant pakankama namo statybos darbų atlikimui. Todėl atsakovo kaip rangovo atžvilgiu civilinė atsakomybė už statybos darbų trūkumus taikyta pagrįstai. Pažymėtina, kad rangovas atsako užsakovui už nukrypimus nuo normatyvių statybos dokumentų reikalavimų, taip pat už tai, kad nepasiekė šiuose dokumentuose ar sutartyje numatytų statybos darbų rodiklių (CK 6.695 str. 1 d.). Sutartinė civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, kuri atsiranda dėl to, kad neįvykdoma ar netinkamai įvykdoma sutartis, kurios viena šalis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius ar netesybas (sumokėti baudą, delspinigius), o kita šalis privalo atlyginti dėl sutarties neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo padarytus nuostolius arba sumokėti netesybas (baudą, delspinigius) (CK 6.245 str. 3 d.). Sutartinė civilinė atsakomybė atsiranda už sutartinės prievolės neįvykdymą arba netinkamą įvykdymą (CK 6.246 str. 1 d., 6.256 str. 1 d.). Šiuo atveju sutartinės prievolės netinkamas įvykdymas nustatytas – atsakovo atliktų darbų trūkumai ir jų šalinimo kaštai nustatyti 2016 m. liepos 18 d. statybos techninės ekspertizės akte Nr. 16/07-04.Sprendžiant klausimą dėl atsakomybės pagal sutartį, turi būti taip pat atsižvelgiama į asmeniui tenkančios prievolės pobūdį, reikalaujamo iš jo rūpestingumo laipsnį ir kitas aplinkybes. CK 6.259 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, kad tais atvejais, kai prievolė neįvykdyta ar netinkamai įvykdyta dėl abiejų šalių kaltės, skolininko atsakomybė atitinkamai gali būti sumažinta arba jis gali būti visiškai atleistas nuo atsakomybės. Dėl to sutartinės atsakomybės taikymo atveju svarbu vertinti ne tik sutartinę prievolę galbūt pažeidusio asmens, bet ir kitos santykių šalies, turinčios pareigą elgtis rūpestingai, sąžiningai ir apdairiai, veiksmus. Šiuo atveju, šalims savo santykių rašytiniais dokumentais neįforminus, nėra galimybės tiksliai nustatyti dėl kokių darbų, kokia apimtimi, kokiomis sąlygomis šalys buvo susitarusios. Pirmos instancijos teismas tinkamai ištyrė ir įvertino ieškovo R. P., kaip statytojo pareigų pažeidimus, gyvenamojo namo statybos ūkio būdu (nepasamdžius atestuotų / kvalifikuotų specialistų ar įmonės) ir nesant techninio prižiūrėtojo, pradėjus statybos darbus nesant patvirtinto techninio projekto prisiimtą riziką, taip pat atsakovo pareigą kokybiškai atlikti darbus, abiejų šalių rūpestingumo laipsnį ir kitas bylos aplinkybes. Įvertinęs šalių elgesį, statybos rangos teisinių santykių reglamentavimo kontekste, ir nustatęs abiejų šalių veiksmų neteisėtumą, apylinkės teismas teisingai taikė CK 6.259 straipsnio nuostatas, atsižvelgdamas į šalių atsakomybės laipsnį.Taip pat pažymėtina, kad kilus užsakovo ir rangovo ginčui dėl atliktų darbų kokybės, užsakovas privalo įrodyti defektų faktą, o rangovas, siekdamas išvengti atsakomybės, turi įrodyti jo atsakomybę šalinančias defektų atsiradimo priežastis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjų kolegijos 2004 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-652/2004; 2009 m. gruodžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-516/2009, 2015 m. gegužės 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-288-469/2015). Šiuo atveju, darbų trūkumai nustatyti, atsakomybę šalinančių darbų trūkumų atsiradimo priežasčių atsakovas neįrodė.

Dėl medienos pirkimo

Ieškovai apeliaciniame skunde nesutinka su teismo sprendimo dalimi, kuria atmestas jų reikalavimas dėl 5 792,40 Eur už nepristatytą medieną priteisimo iš atsakovo. Pirmos instancijos teismas įvertinęs ir išanalizavęs byloje esančius įrodymus, šalių paaiškinimus, sprendė, jog ieškovai neįrodė, kad 2013 m. kovo 27 d. į atsakovo sąskaita pervesta 5 792,40 Eur (20 000 Lt) suma, buvo skirta būtent medienos, iš kurios turėjo būti gaminami įvairūs medžio dirbiniai (dailylentės, medinės stogo konstrukcijos) įsigijimui, o ne medienai, skirtai namo sienojams, kuri buvo faktiškai panaudota ieškovų namo statybai, įsigijimui, todėl reikalavimą atmetė, kaip nepagrįstą.Teisėjų kolegija, išanalizavusi ir įvertinusi apeliantų argumentus, byloje nustatytas faktines aplinkybes ir esančius duomenis, neturi pagrindo nesutikti su pirmos instancijos teismo išvada. Kaip teisingai apeliaciniame skunde nurodo ieškovai, byloje nėra ginčo, kad atsakovas 2013 m. kovo 27 d. 5 792,40 Eur (20 000 Lt) pavedimą, kurio nurodyta mokėjimo paskirtis „už medieną“, gavo. Byloje, nesant rašytinės sutarties ir šalims skirtingai aiškinant aplinkybes, nenustatytas konkretus šalių susitarimo dėl medienos, jos gaminių pirkimo / paruošimo turinys. Pažymėtina, kad pinigų pervedimas yra tam tikrų įsipareigojimų vykdymą patvirtinantis veiksmas, tačiau prievolės, susijusios su pinigų pervedimu, gali kilti įvairių sutartinių teisinių, taip pat ir kitokių santykių pagrindu. Dėl to kvalifikuojant šalių teisinius santykius ir vertinant jų pagrindu kylančias šalių teises ir pareigas, būtina įvertinti faktų, kurių pagrindu galima būtų spręsti apie šalių santykių pobūdį, visumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjų kolegijos 2009 m. birželio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-235/2009). Kartu pažymėta, kad, sprendžiant šalių ginčą dėl teisinių santykių, atsiradusių pervedus pinigus, kvalifikavimo, nepakanka remtis vien pažodiniu (gramatiniu) banko dokumentuose, patvirtinančiuose pinigų perdavimą, atliktų įrašų aiškinimu. Būtina analizuoti ir vertinti visų byloje pateiktų įrodymų, surinktų duomenų visumą ir iš šios daryti išvadą, kokie teisiniai santykiai susiklostė dėl šalių atliktų veiksmų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-368/2011). Atsižvelgiant į šiuos išaiškinimus, darytina išvada, kad savaime pinigų pervedimą į banko sąskaitą patvirtinantys įrodymai, kuriuose aiškiai ir nedviprasmiškai neįtvirtinta mokėjimo paskirtis, kilus lėšas pervedusios ir jas gavusios šalies ginčui, nepakankami spręsti dėl šalis siejančių teisinių santykių kvalifikavimo. Tokiu atveju teismas, vadovaudamasis įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančiomis proceso teisės normomis, turi nustatyti ir įvertinti reikšmingų aplinkybių visumą ir, ja remdamasis, kvalifikuoti šalis siejančius teisinius santykius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-305-248/2015).Šiuo atveju, šalys sutarė, kad medinio gyvenamojo namo statybai reikalingos apie 120 m³ medienos įsigijimu, jos paruošimu pasirūpins atsakovas. Šalys patvirtino, kad laikotarpyje nuo 2013 m. kovo 27 d. iki 2013 m. rugpjūčio 11 d. pavedimais į atsakovo sąskaitą pervestos piniginės sumos buvo skirtos ir naudojamos būtinoms statybai medžiagoms įsigyti. Laikotarpyje nuo 2013 m. balandžio 16 iki 2013 m. rugpjūčio 11 d. atliktų mokėjimų nurodyta paskirtis - „skola“, kas teisėjų kolegijos nuomone patvirtina, jog ieškovai nurodydami mokėjimų paskirtis nebuvo labai konkretūs. Gyvenamojo namo statybinių medžiagų įsigijimu rūpinosi atsakovas. Byloje nėra įrodymų, jog kokias nors medžiagas papildomai pirko patys ieškovai, taip pat ir nurodomą 22 m³ medienos kiekį. 2016 m. liepos 18 d. statybos techninės ekspertizės akte Nr. 16/07-04 nurodyta, jog ieškovų medinio namo statybai, įvertinant medienos išeigą, iš viso panaudota apie 95,63 m³ medienos. Įvertinus išdėstytas aplinkybes atmestini ieškovų argumentai, kad atsakovas nepateikė duomenų, jog iš ginčo medienos (įsigytos už 5 792,40 Eur pavedimą) buvo statomas namas.Pirmos instancijos teismas taip pat atsižvelgė į 2016 m. liepos 18 d. statybos techninės ekspertizės akto Nr. 16/07-04 duomenis, kad namo pamatams, rąstinių sienų, stogo konstrukcijų įrengimui viso buvo panaudota medžiagų už 16 699,64 Eur sumą, t. y. ženkliai daugiau nei ieškovai nurodo jam sumokėję, ir teisėjų kolegijos vertinimu pagrįstai atmetė ieškovų reikalavimą pilna apimtimi.

Dėl įrodymų ir įrodinėjimo taisyklių taikymo

Formuodamas teismų praktiką dėl Civilinio proceso kodekso normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra pažymėjęs, jog įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. rugpjūčio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-340/2011; 2013 m. kovo 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-89/2013). Tiek skundžiamo sprendimo turinys, tiek bylos medžiaga liudija, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė ir įvertino byloje esančius įrodymus, laikydamasis įrodinėjimo procesą reglamentuojančių teisės normų, bei padarė teisingas teisiniais ir faktiniais argumentais pagrįstas išvadas, todėl vien tai, kad byloje esantys įrodymai įvertinti ne taip kaip juos vertina apeliantai nereiškia nei netinkamo įrodymų vertinimo, nei sprendimo nepagrįstumo.Civilinės bylos teismuose nagrinėjamos laikantis rungimosi, dispozityvumo, šalių procesinio lygiateisiškumo principų (CPK 12, 13, 17 straipsniai). Pagal rungimosi principą kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti. Rungimosi principas, be kita ko, reiškia ir tai, kad: įrodinėjimo dalyką byloje nustato ginčo šalys; teismas turi spręsti bylą vertindamas tik šalių nurodytus faktus ir jų pateiktus įrodymus; teisėjas netiria faktų ir nerenka įrodymų savo iniciatyva. Dispozityvumo principas reiškia, kad šalys ir kiti proceso dalyviai, laikydamiesi CPK nuostatų, turi teisę laisvai disponuoti joms priklausančiomis procesinėmis teisėmis. Jeigu byloje viena šalis įrodo aplinkybę, kuria remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, o kita šalis neįrodo aplinkybės, kuria remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, teismas turi teisę pirmąją iš aptariamų aplinkybių pripažinti įrodyta, o antrąją – neįrodyta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-443/2010). Ieškovai bylos nagrinėjimo pirmosios bei apeliacinės instancijų teismuose metu turėjo galimybę laisvai disponuoti savo procesinėmis teisėmis (tarp jų – teikti įrodymus, savo paskaičiavimus, užduoti klausimus ekspertei, prašyti skirti papildomą ekspertizę ir pan.) bei jomis laisvai disponavo. Statybos techninė ekspertizė byloje buvo paskirta atsakovo iniciatyva, tačiau ieškovai reiškė pastabas dėl ekspertei užduodamų klausimų, pateikė patikslintą ieškinį, atsižvelgiant į ekspertės G. L. atliktos statybos techninės ekspertizės paskaičiavimus ir išvadas.Ieškovai ekspertizės akto, kaip įrodymo, ekspertizės išvadų iš esmės neginčija, remiasi ja, pagrįsdami savo argumentus, todėl teisėjų kolegija atmeta ieškovų argumentus, kad pirmos instancijos teismas neturėjo vertinti ir remtis ekspertizės išvadoje apskaičiuotais atliktų darbų kiekiais, panaudotomis medžiagomis ir mechanizmais ir prie akto pateikta lokaline sąmata. Pažymėtina, kad ekspertizės akte nurodyti taikyti tyrimo metodai, priemonės, kokiais duomenimis naudotasi, išvados padarytos vadovaujantis nustatytų faktinių aplinkybių, byloje esamų tyrimų medžiaga ir išvadomis, sąmatiniais skaičiavimais naudojantis programa Astera (sudaryta programos UAB „Sistelos“ pagrindu www.spsc.lt), statybos norminių dokumentų pagrindu bei ekspertės loginiu mąstymu. Taip pat atkreipiamas dėmesys, kad klausimą dėl atsakovo pateiktos sąmatos ieškovai kėlė ir bylą nagrinėjant pirmos instancijos teisme. Teismo posėdžio metu ekspertė G. L. paaiškino, kad byloje esanti 2015 m. rugpjūčio 13 d. atsakovo sąmata buvo tik vienas iš dokumentų, kuriuos ekspertė analizavo atlikdama ekspertizę, tačiau šioje sąmatoje nurodyti darbai, statybinių medžiagų kiekiai ir kainos tyrimo metu ekspertės buvo pertikrinti, patikslinti ir pakoreguoti. Todėl pirmos instancijos teismas pagrįstai rėmėsi ekspertizės akte pateiktais paskaičiavimais ir lokaline sąmata.Teisėjų kolegija taip pat atmeta atsakovo argumentus, kad pirmos instancijos teismas nepagrįstai ignoravo ekspertės pateiktą teisės aktų analizę, kaip nepagrįstus. Ekspertizės aktas yra vienas iš įrodymų, priemonė faktiniams duomenims nustatyti (CPK 177 str. 1 d., 2 d.). Ekspertizės akto duomenys buvo įvertinti, tarp šalių susiklosčiusių teisinių santykių, kitų įrodymų kontekste, o išvados padarytos iš įrodymų viseto. Byloje surinktų įrodymų viseto duomenys, juos įvertinus pagal CPK 185 straipsnio reikalavimus, yra pakankami padaryti pagrįstą išvadą dėl byloje nustatytų atsakovo atsakomybės sąlygų egzistavimo.Teisėjų kolegijos vertinimu pirmos instancijos teismas pagrįstai nesirėmė ieškovų pakviestų liudytojų R. J., Ž. D., E. G. parodymais, taip pat L. Ž., A. P. rašytiniais parodymais, įrodinėjant piniginių lėšų perdavimo atsakovui faktą. Pažymėtina, kad nesant imperatyvaus nurodymo, žodžiu sudarytas sandoris galioja, tačiau, kilus ginčui dėl sandorio sudarymo, įstatymas riboja įrodymų leistinumą – sandorio šalis neturi teisės tokio sandorio sudarymo įrodinėti liudytojų parodymais (CK 1.93 str. 2 d.). Tokiais atvejais sandorio sudarymo faktą šalis turi įrodyti leistinais įrodymais, pvz., rašytiniais ar daiktiniais. Taigi sandorio šalys, nesilaikiusios įstatymo reikalavimo sudaryti jį rašytine forma, kartu prisiima riziką ir dėl sandorio įvykdymo įrodinėjimo kilus ginčui. Dėl rašytinių įrodymų privalumų (didesnio aiškumo, patikimo, atsparumo laiko poveikiui, objektyvumo) lyginant su liudytojų parodymais, kai kurios aplinkybės, tarp jų – ir sandorio, sudaryto nesilaikius privalomos rašytinės formos, sudarymo ar įvykdymo faktas (CK 1.93 str. 2 d.), negali būti įrodinėjamos liudytojų parodymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. birželio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-351/2013).CK 1.93 straipsnio 6 dalyje nustatyta rašytinės sandorio formos nesilaikymo padarinių taisyklės išimtis, pagal kurią teismui suteikta teisė draudimo remtis liudytojų parodymais netaikyti, kai konstatuojama esminė sąlyga – jeigu tai prieštarautų sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principams. Teisėjų kolegija sutinka su pirmos instancijos teismo išvada, kad šiuo atveju nėra nustatyta CK 1.93 straipsnio 6 dalyje nurodytų aplinkybių ar kitų aplinkybių, įgalinančių teismą taikyti nurodytą rašytinės sandorio formos nesilaikymo padarinių taisyklės išimtį, pagal kurią teismui suteikta teisė draudimo remtis liudytojų parodymais netaikyti. Liudytojai yra atsakovų draugai, ieškovų motinos, t. y. artimi jiems asmenys. Liudytojai nurodo buvę atsitiktiniai stebėtojai, t. y. dalyvavę ne tam, kad paliudytų konkretų sandorį, atsiskaitymo faktą ir sumas, o kartu atvažiavę pažiūrėti statybų, sėdėję mašinoje ir pan., todėl ne konkrečiai žinantys, dalyvavę, matę ir girdėję visus faktus arba žinantys juos iš ieškovų pasakojimų. Šių netiesioginių liudytojų parodymų nepatvirtina jokie tiesioginiai įrodymai. Todėl išvadų apie atsiskaitymą grynais pinigais grindimas vien minėtų liudytojų parodymais, šiuo atveju prieštarauja įrodymų vertinimo taisyklėms, šalių lygiateisiškumo ir rungimosi principams. Apeliacinio ieškovų skundo argumentai neteikia pagrindo pripažinti, kad pirmosios instancijos teismas juos vertino netinkamai. Teisėjų kolegija atmeta apeliantų A. P. ir R. P. argumentus, kad atsakovo teiktus paaiškinimus teismas turėjo vertinti kritiškai, nes atsakovo pozicija nebuvo aiški, atsakovas keitė nurodomas aplinkybes, jų turinį ir prasmę. Pastebėtina, kad ir ieškovų pozicija, nurodomos aplinkybės dėl šalių susitarimo dėl medienos pirkimo, gyvenamojo namo statybos nebuvo nuosekli viso bylos nagrinėjimo pirmos instancijos teisme metu. Pirmos instancijos teismas šalių paaiškinimus įvertino nustatytų faktinių aplinkybių ir kitų byloje esančių įrodymų kontekste.Apeliacinės instancijos teismas pirmos instancijos teismo šališkumo nagrinėjant bylą, išankstinio nuomonės turėjimo nenustatė. Apeliantų A. ir R. P. nepasitenkinimas bylą nagrinėjusios teisėjos veiksmais turėjo būti išreiškiamas pačiame bylos nagrinėjimo procese. Byloje nėra įrodymų, kad apeliantai reiškė teisėjai nušalinimą. Todėl galima daryti pagrįstą prielaidą, kad tik iš dalies tenkinus ieškovų ieškinį, jie suabejojo teisėjos nešališkumu. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė ir įvertino bylos aplinkybių visumą, ja remdamasis teisingai aiškino ir taikė procesinės ir materialinės teisės normas, teismų praktiką, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį apeliantų apeliacinių skundų motyvais naikinti ar keisti nėra jokio pagrindo. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, šalių apeliaciniai skundai dėl Ignalinos rajono apylinkės teismo 2016 m. spalio 28 d. sprendimo atmetami, o sprendimas paliekamas nepakeistu (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Ignalinos rajono apylinkės teismo 2016 m. spalio 28 d. sprendimą palikti nepakeistą.