- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-12-22
- Bylos Nr.
- 2S-941-212/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-16-3-00702-2014-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Zina Mickevičiūtė
- Ieškovas
- A. P.
- Atsakovas
- S. Ž.
- Trečiasis asmuo
- R. P.
Pirmosios instancijos teismo teisėja Civilinė byla Nr. 2S-941-212/2015
NUTARTIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2015 m. gruodžio 22 d.
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės A. P. atskirąjį skundą dėl Ignalinos rajono apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 20 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-366-664/2015 pagal ieškovės A. P. ieškinį atsakovui S. Ž., trečiajam asmeniui R. P. dėl nuostolių atlyginimo bei atsakovo S. Ž. priešieškinį ieškovei A. P., trečiajam asmeniui R. P. dėl skolos priteisimo
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovė A. P. prašė priteisti iš atsakovo S. Ž.‘792,40 Eur nuostoliams atlyginti, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei visas bylinėjimosi išlaidas. Atsakovas S. Ž. prašė ieškinį atmesti bei priešieškiniu prašė priteisti iš ieškovės ir trečiojo asmens solidariai 17‘377 Eur skolos, penkių procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei turėtas bylinėjimosi išlaidas. Reikalavimo užtikrinimui prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – atsakovų nekilnojamojo ir kilnojamojo turto ir/ar turtinių teisių, o jo nesant ar esant nepakankamai - piniginių lėšų areštą, nes atsakovai ilgą laiką vengia atsiskaityti, įsiskolinimo suma yra didelė.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Ignalinos rajono apylinkės teismas 2015 m. rugpjūčio 20 d. nutartimi atsakovo prašymą tenkino, taikė laikinąsias apsaugos priemones - areštavo A. P. ir R. P. priklausantį kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, o turto nesant ar jo nepakankant - turtines teises, esančias pas skolininką ar pas trečiuosius asmenis, ir pinigines lėšas, esančias pas skolininką ar trečiuosius asmenis, bankų ir kitų kredito įstaigų sąskaitose – 17‘377 Eur sumai, uždraudė areštuotomis lėšomis ir turtu disponuoti. Areštavus pinigines lėšas, leido: 1) jomis atsiskaityti su kreditoriumi S. Ž.; 2) A. P. ir R. P. kas mėnesį disponuoti 200 Eur suma, reikalinga pragyvenimo reikmėms įsigyti, sumokėti gyvenamųjų patalpų nuomos bei komunalinius mokesčius. Nurodė, jog atsakovas S. Ž. priešieškiniu pareiškė piniginį reikalavimą dėl skolos priteisimo, nes skolininkai ilgą laiką vengė grąžinti skolą geruoju, jų finansinė padėtis nežinoma, skolos suma yra didelė, o tai didina teismo sprendimo neįvykdymo riziką. Esant tokioms aplinkybėms prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones tenkintino, nes jų nesiėmus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai
Atskiruoju skundu ieškovė prašo panaikinti Ignalinos rajono apylinkės teismo 2015-08-20 nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – atsakovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti. Nurodo, kad teismas neįsigilino į atsakovo priešieškinio esmę, nes atsakovas priešieškiniu neprašo taikyti laikinųjų apsaugos priemonių, jis priešieškinio motyvuojamoje dalyje nurodo, jog būtų tikslinga taikyti laikinąsias apsaugos priemones, tačiau reikalavimo tokio neišreiškė. Todėl darytina išvada, jog teismas savo iniciatyva taikė laikinąsias apsaugos priemones, pažeisdamas CPK 144 str. nuostatas. Teismas taip pat grubiai pažeidė CPK 145 str. 2 d. nuostatas, nes šioje byloje laikinųjų apsaugos priemonių taikymas nėra būtinas siekiant apginti viešąjį interesą ir nesiėmus šių priemonių būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Teismas nepagrįstai taikė laikinąsias apsaugos priemones, nes iš bylos aplinkybių akivaizdu, jog taikytos laikinosios apsaugos priemonės nesusijusios su priešieškinio dalyku, nes nėra pagrindo teigti, jog ieškovė ir tretysis asmuo gali ar ruošiasi perleisti tretiesiems asmenims turtą ar turtines teises ir apskritai nebus galima įvykdyti teismo sprendimo. Mano, jog teismas įvertino atsakovo priešieškinį, kuris yra visiškai nepagrįstas ir tų aplinkybių, kurias atsakovas išdėstė, teismas neturėjo vertinti, nes tai turi būti daroma tik priimant sprendimą išnagrinėjus civilinę bylą. Šiuo atveju teismas turėtų vertinti tik prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrįstumą, tačiau vertino net bylos aplinkybes, smulkiai išdėstydamas skundžiamojoje nutartyje dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Atsakovo pateikta lokalinė sąmata yra sudaryta jau po to, kai ieškovė pateikė ieškinį dėl nuostolių atlyginimo. Todėl akivaizdu, jog ši lokalinė sąmata neatitinka tikrovės ir negali būti vertinama kaip įrodymas, nes sudaryta paties atsakovo. Teismo nutartis nepagrįsta ir dėl to, jog nėra nurodyta jokio teisinio pagrindo ne tik, kad taikyti laikinąsias apsaugos priemones, bet ir tai, kad nenurodyta laikinųjų apsaugos priemonių būtinumo ir pagrįstumo taikymo teisinis reglamentavimas bei nenurodytos aplinkybės dėl ko galimai patenkinus atsakovo priešieškinį teismo sprendimas galėtų pasidaryti neįmanomas. Teismas taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, nepranešdamas ieškovei, grubiai pažeidė jos teises į tinkamą teisinę gynybą. Nesant rašytinių ar kitokių įrodymų apie tai, kad ieškovė ar tretysis asmuo gali perleisti turtą tretiesiems asmenims, nėra pagrindo teigti, kad yra būtinybė taikyti net neprašomas byloje dalyvaujančių asmenų, laikinąsias apsaugos priemones šioje proceso stadijoje, todėl teismo nutartis turi būti panaikinta kaip nepagrįsta, neatitinkanti teismų praktikos. Teismas skundžiamą nutartį priėmė visiškai neatsižvelgdamas į bylos aplinkybes bei ekonomiškumo, proporcingumo principus. Teismas nutartį priėmė vien formaliais pagrindais ir visiškai nesigilindamas ne tik į priešieškinio pateikimo faktines aplinkybes, pateiktus dokumentus, kurie galimai pagrįstų priešieškinį, priėmė neteisėtą nutartį. Mano, jog atsakovas prašydamas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jų būtinumo net nepagrindė.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į atskirąjį skundą atsakovas prašo Ignalinos rajono apylinkės teismo 2015-08-20 nutartį palikti nepakeistą. Ieškovės argumentai, kad atsakovas neprašė taikyti laikinųjų apsaugos priemonių yra nepagrįsti, nes 2015-08-19 pateikė prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Vien ta aplinkybė, jog sąmata sudaryta 2015-08-17, nėra pagrindas ją laikyti neatitinkančia tikrovės, nes ji sudaryta faktiškai atliktiems atsakovo darbams. Iš esmės laikinųjų apsaugos priemonių prašymas paremtas faktu, jog buvo sudaryta ir vykdoma statybos rangos sutartis, pagal kurią su atsakovu nebuvo visiškai atsiskaityta. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai taikė laikinąsias apsaugos priemones, nes preliminariais duomenimis priešieškinys gali būti tenkintinas. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas ieškovės ir trečiojo asmens atžvilgiu yra visiškai logiškas, teisingas ir proporcingas. Pažymi, kad turto suradimas ir aprašymas ieškovei ir trečiajam asmeniui nepranešus, yra plačiai taikoma praktika, nes būtent tai ir yra laikinųjų apsaugos priemonių taikymo prasmė.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas atmestinas, Ignalinos rajono apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 20 d. nutartis paliktina nepakeista (337 str. 1 p.). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.).
Laikinųjų apsaugos priemonių instituto civiliniame procese paskirtis suponuoja išvadą, kad būsimo teismo sprendimo įvykdymui užtikrinti, teismas gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, kurios yra susijusios su pareikštais ieškinio reikalavimais ir jų dydžiu atsakovui ir jų taikymas yra būtinas (CPK 144 str. 1 d., 145 str. 1 d.), jeigu, patenkinus ieškinį, jų nesiėmus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Teismų praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, jog sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių klausimą nėra sprendžiama, ar reikalavimas, kuriam užtikrinti yra prašoma laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, yra pagrįstas ir tenkintinas. Įrodymus dėl ieškinio pagrįstumo teismas įvertina tik bylą išnagrinėjęs iš esmės. Teismo taikomos laikinosios apsaugos priemonės turi užtikrinti asmens, prašančio taikyti laikinąsias apsaugos priemones, ir asmens, kuriam laikinosios apsaugos priemonės taikomos, teisių ir įstatymo saugomų interesų pusiausvyrą.
Nagrinėjamu atveju atsakovas pateikė teismui priešieškinį dėl 17‘377 Eur skolos, 5 procentų dydžio metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei turėtų bylinėjimosi išlaidų (b. l. 57-62).
Atskirojo skundo argumentai, kad teismas negalėjo taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nes jų neprašė atsakovas; kad priešieškinys yra visiškai nepagrįstas ir teismas negalėjo vertinti atsakovo išdėstytų aplinkybių; kad pažeistos ieškovės teises bei proporcingumo principas, atmestini. Apeliacinio teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindo konstatuoti, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti neįmanomu. Ignalinos rajono apylinkės teismo 2015-08-20 nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės yra proporcingos siekiamiems tikslams ir užtikrina kreditoriaus, prašančio taikyti laikinąsias apsaugos priemones, ir skolininko, kuriam pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, teisėtų interesų pusiausvyrą.
Nepagrįstai apeliantė teigia, kad atsakovas neprašė taikyti laikinųjų apsaugos priemonių. Iš bylos duomenų matyti, kad priešieškinyje atsakovas nereiškė prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones atsakovas pateikė teismui 2015-08-20 (b. l. 71-72). Taigi, pirmosios instancijos teismas prašymą nagrinėjo ir 2015-08-20 nutartimi jį tenkino.
Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad skolininko turtinės padėties įrodinėjimo našta negali būti perkeliama išimtinai ieškovui. Priešingai, būtent skolininkas, siekdamas įrodyti savo mokumą, taigi išvengti laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, turi pateikti teismui tai patvirtinančius įrodymus (pvz.: Lietuvos apeliacinio teismo 2013-03-07 nutartis, priimta civ. byloje Nr. 2-1040/2013). Ieškovė kartu su atskiruoju skundu nepateikė jokių įrodymų, galinčių apibūdinti jos finansinę padėtį ginčijamos pirmosios instancijos teismo nutarties priėmimo metu, t. y. nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, kad atsakovo reikalavimų suma jai nelaikytina didele ir kad nėra grėsmės, jog atsakovui galimai palankus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti nebeįmanomas.
Tai, kad teismas į aprašomąją nutarties dalį perkėlė atsakovo priešieškinyje nurodytas aplinkybes, nereiškia, kad buvo įvertintas atsakovo priešieškinio ir reikalavimo pagrįstumas. Iš skundžiamos teismo nutarties motyvuojamosios dalies matyti, jog teismas sprendė tik dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, o ne dėl pačio priešieškinio reikalavimo pagrįstumo. Kaip žinia, teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, nesprendžia priešieškinio reikalavimo pagrįstumo, nevertina įrodymų. Tik priimdamas sprendimą, teismas juos įvertina ir konstatuoja, kurios aplinkybės, turinčios reikšmės bylai, yra nustatytos ir kurios nenustatytos, koks įstatymas turi būti taikomas nagrinėjant šalių ginčą ir ar reikalavimas tenkintinas, ar atmestinas (CPK 265 str.).
Apeliantės nuomone, teismo nutartis grubiai pažeidžia jos teises, tačiau kokiu būdu pasireiškia teisių pažeidimas, neatskleidžia ir tai patvirtinančių įrodymų nepateikia. Ta aplinkybė, kad atsakovas pateikė priešieškinį dėl 17‘377 Eur skolos priteisimo ir prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones, negali būti vertinama, kaip ieškovės teisių pažeidimas. Kaip žinia, įstatymas reglamentuoja, jog kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas (CPK 5 str.).
Atsižvelgiant į tai, kad atsakovo priešieškinio reikalavimo suma ieškovei, kaip fiziniam asmeniui, yra pakankamai didelė, pirmosios instancijos teismas pagrįstai taikė laikinąsias apsaugos priemones nepranešęs ieškovei.
Įvertinus faktines bylos aplinkybes bei atskirojo skundo argumentus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino laikinųjų apsaugos priemonių taikymą reglamentuojančias procesines teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurią atskirojo skundo motyvais naikinti nėra teisinio pagrindo, todėl ji paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 punktu, teismas
nutaria:
Ignalinos rajono apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 20 d. nutartį palikti nepakeistą.